„Baltijos šalių floros“ lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų vedyba

6 6 S. Labanauskienė | Baltijos šalių floroslietuviškųirlatviškųaugalų | genčiųvardųvedyba Baltijosšaliųfloros lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų vedyba SoLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuviųkalbosinstitutas esMInIAI žodžIAI: augalų genčių vardai, žodžių daryba, priesagų vediniai, galūnių vediniai, priešdėlių vediniai Straipsnio tyrimo šaltinis yra trijų tomų leidinys Baltijosšaliųflora (FloraoftheBalticCountries, 1993–2003), parengtas autorių kolektyvų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų ir mokslų akademijų. Jame aprašomi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje augantys augalai – sporiniai ir sėkliniai induočiai (išskyrus samanas). Lotynų kalba pateikiami visi taksonai – skyrius, klasė, eilė, šeima, gentis, rūšis, porūšis, o lietuvių, latvių, estų ir rusų kalbomis – tik augalų genčių ir rūšių vardai. Šis straipsnis yra leidinioTerminologija17-ame numeryje išspausdinto straipsnio, kuriame nagrinėjami sudurtiniai lietuviški ir latviški augalų genčių vardai, tęsinys. Juo siekiama aptarti dar tris svarbias lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų vedinių – priesagų, galūnių ir priešdėlių – grupes bei nustatyti jų bendrybes ir skirtybes. Baltijosšaliųflorojeiš viso pateikta apie 430 lietuviškų ir beveik 460 latviškų augalų genčių vardų. Darybiškai skaidomi yra 74 % lietuviškų ir 67 % latviškų augalų genčių vardų1. Jau išspausdintame straipsnyje aptarti sudurtiniai lietuviški augalų genčių vardai sudaro 37 % visų lietuviškų darinių, o latviški – 68 % visų latviškų darinių. Pateikiant pavyzdžius, pirmiausia duodamas lotyniškas, po to – lietuviškas arba latviškas augalo genties vardas. Romėniškais skaitmenimis žymimas Baltijosšaliųflorostomas, arabiškais – puslapis, iš kurio imtas terminas. PRIESAGŲ VEDINIAI „Vedyba (derivacija) jungia tris morfologinės žodžių darybos būdus, skiriamus pagal darybos formanto pobūdį – priesagų darybą (sufiksaciją), 1 Pirminių (darybiškai neskaidomų) augalų genčių vardų nagrinėjamame šaltinyje yra gerokai mažiau: lietuviškų – 26 %, latviškų – 33 %. 6 7Terminologija | 2011 | 18 galūnių darybą (paradigmaciją) ir priešdėlių darybą (prefiksaciją)“ (Keinys 1999: 22). Lietuvių botanikos nomenklatūroje, kaip ir kitų mokslų terminijoje, vyrauja priesagų darybos žodžiai. Šio darybos būdo terminai gausumu toli pralenkia galūnių ir priešdėlių vedinius (Gaivenis 1985: 170). Pastebėtina, kad dūryba yra antrasis pagal produktyvumą lietuviškų augalų genčių vardų darybos būdas. Latvių kalbos, lyginant su lietuvių kalba, darybos polinkiai kiek skiriasi. Latvių kalboje2 dūryba yra produktyviausias darybos būdas, aptartas jau ankstesniame straipsnyje. Priesagų vediniai latviškiems augalų vardams pavadinti vartojami taip pat dažnai (žr. Ēdelmane 1972: 97). Su priesagomis išvestų latviškų augalų genčių vardų nagrinėjamame šaltinyje rasta 82, lietuviškų – 160. Terminologas Kazimieras Gaivenis straipsnyje Lietuvosaugalųgenčiųir rūšiųpavadinimai yra išnagrinėjęs LietuvosTSRfloroje(1959–1980) pateiktus lietuviškus augalų genčių vardus ir nustatęs, kad „vien tik priesagos su -envedinių yra daugiau negu galūnių ir priešdėlių vedinių kartu paėmus“ (Gaivenis 1985: 170). Baltijosšaliųflorojetaip pat daugiausia yra su priesaga -enis, -enė sudarytų lietuviškų augalų genčių vardų (34)3. Dažniausiai jų pamatiniais žodžiais eina daiktavardžiai, pvz.: lot. Abutilon – liet. galenis(: galas) II 184; lot. Aira – liet. smilgenė (: smilga) III 273; lot. Ballota – liet. akenis(: akis) II 296; lot. Blysmus – liet. viksvenis(: viksva) III 327; lot. Coronilla – liet. raženis(: ražas) II 138; lot. Corydalis – liet. rūtenis (: rūta) I 297; lot. Hottonia – liet. griovenė (: griovys) II 246; lot. Leersia – liet. ravenė(: ravas „griovys“) III 236; lot. Najas– liet. plukenis(: plukė) III 210; lot. Pycreus – liet. saidrenis(: saidras„viksva“) III 334; lot. Sagina – liet. žemenė (: žemė) I 243; lot. Sium – liet. drėgmenė (: drėgmė) II 219; lot. Valerianella– liet. sultenė (: sultys) II 355. Retesni yra priesagos -enis, -enė vediniai iš būdvardžių (a) ir veiksmažodžių (b), pvz: a) lot. Alyssum– liet. laibenis (: laibas) I 319; lot. Cardamine – liet. kartenė(: kartus) I 311; 2 Dėkoju kolegėms dr. Ivetai Pūtelei, Lindai Kurmiņai ir dr. Daivai Murmulaitytei už suteiktą pagalbą nagrinėjant latviškų augalų genčių vardų darybą. 3 Skliaustuose pateikiamas rastų vedinių skaičius. 6 8 S. Labanauskienė | Baltijos šalių floroslietuviškųirlatviškųaugalų | genčiųvardųvedyba b) lot. Bupleurum– liet. gaivenis(: gaivinti) II 223; lot. Utricularia – liet. skendenis (: skęsti) II 345. Iš vardažodžių su aptarta priesaga išvestų lietuviškų augalų genčių vardų Baltijosšaliųflorojeyra nepalygintinai daugiau (31) negu iš veiksmažodžių (3). Vyriškosios giminės vedinių yra 21, o moteriškosios – 13. Priesaginiams latviškiems augalų genčių vardams taip pat būdinga priesaga -enis, -ene (37), jų pamatiniais žodžiais paprastai eina daiktavardžiai (a), rečiau būdvardžiai (b) ir veiksmažodžiai (c), pvz.: a) lot. Angelica – latv. zirdzene (: zirgs) II 226; lot. Cotoneaster – latv. klintene (: klints) II 105; lot. Geranium – latv. gandrene(: gandrs) II 163; lot. Hesperis – latv. vakarene(: vakars) I 318; lot. Limosella – latv. dūņene (: dūņas) II 314; lot. Lunaria– latv. mēnesene (: mēness) I 319; lot. Lysimachia – latv. zeltene(: zelts) II 246; lot. Mercurialis– latv. kaņepene (: kaņepe) II 170; lot. Ononis – latv. blaktene (: blakts) II 140; lot. Polygonum – latv. sūrene (: sūrs) I 197; lot. Sagittaria– latv. bultene(: bulta) III 190; lot. Scutellaria– latv. ķiverene (: ķivere) II 289; lot. Sisymbrium– latv. žodzene (: žogs) I 301; lot. Utricularia – latv. pūslene(: pūslis) II 345; b) lot. Erica – latv. sārtene (: sārts) II 239; lot. Stachys– latv. sārmene (: sārms) II 297; c) lot. Convolvulus – latv. tītenis (: tīties) II 271. Skirtingai negu lietuviški, latviški augalų genčių vardai, sudaryti su priesaga -enis, -ene, dažniausiai yra moteriškosios giminės (išskyrus veiksmažodinius vedinius). Rasti 24 lietuviški ir 37 latviški augalų genčių vardai yra mažybinių priesagų vediniai. Daugiausia lietuviškų vedinių yra su mažybinėmis priesagomis -utis, -utė (a), -aitė (b), -ytė (c), -(i)ukas, -(i)ukė (d) ir -ikė (e), pvz.: a) lot. Arabis– liet. vaistutis (: vaistas) I 316; lot. Convallaria – liet. pakalnutė (: pakalnė) III 220; lot. Erodium – liet. dalgutis(: dalgis) II 168; lot. Fritillaria– liet. margutė (: margas) III 216; lot. Helichrysum – liet. šlamutis (: šlamėti) III 152; liet. Hydrilla – liet. ežerutė (: ežeras) III 195; lot. Mianthemum– liet. medutė(: medus) III 220; lot. Vaccaria – liet. braškutė(: braškėti) I 260; 6 9Terminologija | 2011 | 18 b) lot. Berteroa– liet. miltinaitė (: miltinas) I 321; lot. Catabrosa – liet. smilgaitė (: smilga) III 311; lot. Cypripedium – liet. klumpaitė (: klumpė) III 367; c) lot. Chrysosplenium – liet. blužnytė(: blužnis) II 31; lot. Setaria – liet. šerytė (: šerys) III 241; lot. Turritis – liet. bokštytė (: bokštas) I 315; d) lot. Goodyera – liet. sidabriukė (: sidabras) III 371; lot. Lycopodiella – liet. pataisiukas (: pataisas) I 131; lot. Phleum – liet. motiejukas (: Motiejus) III 293; e) lot. Trientalis– liet. septynikė (: septyni) II 247. Gerokai mažiau Baltijosšaliųflorojerasta su mažybinėmis priesagomis -elis, -elė (a) ir -ėlis (b) sudarytų lietuviškų augalų genčių vardų, pvz.: a) lot. Erigeron – liet. šiušelė (: šiušti) III 157; lot. Gladiolus – liet. kardelis (: kardas) III 225; b) lot. Origanum– liet. raudonėlis (: raudonas) II 303. K. Gaivenio nuomone, kai kurie augalų genčių vardai yra aiškūs dariniai, bet į augalų sistematikos terminiją jie yra atėję jau kaip skoliniai iš liaudies kalbos; kitaip tariant, terminologijoje jie jau nėra dariniai (Gaivenis 1985: 167). Prie pastarųjų priskirtini lot. Aconitum – liet. kurpelė I 269; lot. Briza – liet. ašarėlės III 315; lot. Campanula – liet. katilėlis III 23. Baltijosšaliųflorojerasti latviški augalų genčių vardai, sudaryti su mažybinėmis priesagomis -ītis, -īte (a), -iņš, -iņa (b), -ulis, -ule (c), -tiņa (d), pvz.: a) lot. Agrimonia– latv. ancītis(: Ancis) II 64; lot. Aquilegia – latv. ozolīte(: ozols) I 289; lot. Astrantia – latv. zvaigznīte (: zvaigzne) II 214; lot. Bidens – latv. sunītis (: suns) III 184; lot. Callitriche – latv. ūdenīte (: ūdens) II 284; lot. Erodium – latv. grābeklīte (: grābeklis) II 168; lot. Hepatica– latv. vizbulīte (: vizbulis) I 272; lot. Orthilia – latv. palēcīte(: palēkties) II 235; lot. Polemonium – latv. kāpnīte(: kāpnes) II 269; lot. Rapistrum – latv. rācenītis (: rācenis) I 331; b) lot. Ajuga– latv. cekuliņš (: cekuls) II 287; lot. Capsella – latv. plikstiņš (: plikstēt) I 339; lot. Centaurium – latv. augstiņš(: augsts) II 252; lot. Linum – latv. liniņš (: lini) II 169; lot. Melilotus – latv. amoliņš (: amols) II 044; lot. Sedum – latv. laimiņš (: laime) II 27; 7 0 S. Labanauskienė | Baltijos šalių floroslietuviškųirlatviškųaugalų | genčiųvardųvedyba c) lot. Myosotis – latv. neaizmirstule (: neaizmirst) II 280; lot. Rhinanthus– latv. zvagulis(: zvadzēt) II 337; lot. Thlaspi – latv. naudulis (: nauda) I 339; lot. Pinguicula – latv. kreimule (: kreims4) II 344; d) -tiņa: lot. Lathyrus– latv. dedestiņa(: dedesas5) II 151; lot. Lychnis – latv. guntiņa (: guns(uguns)) I 250. Šie vediniai daromi iš vardažodžių, pirmiausia iš daiktavardžių. Rečiau yra daroma iš būdvardžių ir veiksmažodžių. Pastebėta, kad latviški augalų genčių vardai dažnai sudaryti ir su dviem priesagomis: -el- + -iņš; -el- + -īte arba -en- + -īte: lot. Aphanes – latv. skrēteliņš(: skrētes) II 96; lot. Arenaria – latv. smiltenīte (: smiltis) I 234; lot. Aster – latv. miķelīte (: Miks) III 160; lot. Gentianella– latv. drudzenīte (: drudzis) II 254; lot. Polygala – latv. ziepenīte (: ziepes) II 174; lot. Radiola – latv. starenīte (: stars) II 169; lot. Sanicula – latv. dziedenīte(: dziedēt) II 214. Šio tipo vediniai daromi iš bendrinio daiktavardžio, asmenvardžio arba veiksmažodžio. Po keletą lietuviškų augalų genčių vardų Baltijosšaliųflorojerasta su priesagomis -ūnas, -ūnė (12) (a) ir -uolis, -uolė (9) (b). Beveik visi šie vediniai yra sudaryti iš daiktavardžių arba būdvardžių: a) lot. Alliaria – liet. česnakūnė (: česnakas) I 300; lot. Atriplex – liet. balandūnė (: balanda) I 213; lot. Calamagrostis – liet. lendrūnas(: lendrė) III 277; lot. Filago – liet. pūkūnė(: pūkai) III 154; lot. Lavatera– liet. rožūnė(: rožė) II 183; lot. Mimulus – liet. puikūnas (: puikus) II 315; lot. Pleurospermum – liet. skudrūnas (: skudrus „gerai augantis, vešlus“) II 222; lot. Radiola – liet. žarotūnė(: žarotas„kuris su žarais“) II 169; lot. Sanicula – liet. girūnė (: giria) II 214; lot. Torilis – liet. dygūnė (: dygus) II 232; lot. Vincetoxicum – liet. kregždūnė (: kregždė) II 258; b) lot. Agrimonia – liet. dirvuolė(: dirva) II 64; lot. Aphanes – liet. mažuolė (: mažas) II 96; lot. Aristolochia – liet. kartuolė (: kartus) I 190; 4 K. Karulis nurodo, kad latv. kreimule sudarytas iš tarmybės kreims „krējums“ (liet. grietinė) (žr. Karulis 2001: 421). 5 Tokią šio latviško augalo genties vardo darybą nurodo Konstantinas Karulis (žr. Karulis 2001: 206). 7 1Terminologija | 2011 | 18 lot. Berula – liet. drėgnuolė (: drėgnas) II 220; lot. Consolida – liet. raguolis (: ragas) I 270; lot. Liparis – liet. purvuolis (: purvas) III 386; lot. Neottia– liet. lizduolė (: lizdas) III 370; lot. Oxycoccus – liet. spanguolė6 (: spangas „žlibas, aklas“) II 240; lot. Thelypteris – liet. papartuolis (: papartis) I 141. Vienintelis priesagos -ūnė vedinys šimtūnė (lot. Centutunculus) yra sudarytas iš skaitvardžio šimtas. Be aptartų priesagų vedinių, Baltijosšaliųfloroje pateikti dar 44 lietuviški augalų genčių vardai, sudaryti su 30 kitų priesagų: -ainis, -ainė: lot. Knautia – liet. buožainė(: buožė) II 359; lot. Polystichum – liet. spyglainis (: spyglys) I 146; lot. Poterium – liet. galvainis (: galva) II 65; lot. Silybum – liet. margainis (: margas) III 32; -oklis, -oklė: lot. Convolvulus – liet. vijoklis (: vijotis „vyniotis“) II 271; lot.Saponaria – liet. putoklis(: putoti) I 260; lot. Lythrum – liet. raudoklė (: raudas) II 200; lot. Calystegia – liet. vynioklė(: vyniotis) II 270; -ekšnis: lot. Euonymus – liet. ožekšnis (: ožys) II 178; lot. Frangula – liet. šaltekšnis(: šaltas) II 179; -okas, -okė: lot. Chaenorrhinum – liet. linokė (: linas) II 318; lot. Scutellaria– liet. kalpokė (: kalpokas) I 289; lot. Sedum – liet. šilokas (: šilas) II 27; -eklė: lot. Scorzonera– liet. gelteklė(: geltas) III 147; lot. Orobanche – liet. džioveklė (: džiovinti) II 341; -yvis, -yvė: lot. Erophila – liet. ankstyvė (: ankstus) I 323; lot. Colchicum – liet. vėlyvis(: vėlus) III 213; -uoklė: lot. Hepatica – liet. žibuoklė (: žibėti) I 272; lot. Myrrhis – liet. garduoklė (: gardus) II 218; -uonė: lot. Hippuris– liet. uodeguonė(: uodega) II 210; lot. Nymphoides – liet. plaumuonė(: plaumuo) II 257; -uotė: lot. Digitaria – liet. pirštuotė (: pirštas) III 239; lot. Polycnemum – liet. nariuotė (: narys) I 205; -einis: lot. Echium – liet. ežeinis (: ežys) II 275; -ena: lot. Lychnis – liet. gaisrena (: gaisras) I 250; -erškis: lot. Berberis – liet. raugerškis (: raugas„rūgštumas, rūgštis“) I 294; -ylas: lot. Inula – liet. debesylas (: debesis) III 150; -inas: lot. Adoxa – liet. ūksminas (: ūksmė) II 354; -ynas: lot. Corylus – liet. lazdynas(: lazda) I 180; 6 Lietuvių kalbininkai augalo vardą spanguolėsieja ne tik su būdvardžiu spangas, bet ir su veiksmažodžiu spingsėti„bliksėti“ (žr. Skardžius 1996: 191, Būga 1959: 310). 7 2 S. Labanauskienė | Baltijos šalių floroslietuviškųirlatviškųaugalų | genčiųvardųvedyba -išius: lot. Oxytropis – liet. drugišius(: drugys) II 127; -otis: lot. Plantago – liet. gyslotis(: gysla) II 346; -uva: lot. Andromeda – liet. balžuva (: balža) II 238; -ynė: lot. Rumex– liet. rūgštynė (: rūgštus) I 190; -iena: lot. Caltha – liet. puriena (: purus) I 269; -inys: lot. Lappula– liet. žiaudrinys (: žiaudrus„šiurkštus, kietas“) II 283; -ylis: lot. Picris – liet. kartylis (: kartus) III 147; -unė: lot. Matricaria – liet. ramunė(: ramus) III 174; -alė: lot. Leontodon– liet. snaudalė (: snausti) III 145; -yčia: lot. Sinapis – liet. garstyčia(: garsti) I 328; -inė: lot. Capsella– liet. žvaginė (: žvagėti) I 339; -lė: lot. Pinguicula– liet. tuklė(: tukti) II 344; -okšlė: lot. Polygala – liet. putokšlė (: putoti) II 174; -tukas: lot. Odontites– liet. skėstukas (: skėsti) II 334; -vė: lot. Puccinellia– liet. žalvė(: žalti,žalias) III 312. Apie pusę šios grupės priesaginių augalų genčių vardų yra sudaryta iš daiktavardžių ir beveik po du ketvirtadalius – iš būdvardžių ir veiksmažodžių. Latviškų augalų genčių vardų, sudarytų su kitomis nei minėtos priesagomis, Baltijosšaliųflorojedaug mažiau: rasti tik 6 vediniai, išvesti su 5 priesagomis. Jų pamatiniais žodžiais eina daiktavardžiai (a) arba veiksmažodžiai (b): a) -aine: lot. Senecio – latv. krustaine(: krusts) III 176; lot. Vincetoxicum– latv. indaine (: inde) II 258; b) -are: lot. Liparis – latv. lipare(: lipt) III 386; -eknis: lot. Lycopodium – latv. staipeknis(: staipīt) I 130; -ksnis: lot. Carduus – latv. dzelksnis(: dzelt) III 36; -onis: lot. Swida – latv. grimonis (: grimt) II 211. Hibridiniai priesagų vediniai nebūdingi nei vienai kalbai. Augalų genčių vardų, sudarytų iš tarptautinės šaknies ir lietuviškos priesagos, rasta pora (a), o su latviška priesaga – tik vienas (b): a) lot. Barbarea– liet. barborytė(: Barbora) I 306; lot. Gentianella – liet. gencijonėlė (: gencijonas) II 254; b) lot. Viola – latv. vijolīte (: vijole) II 189. Kai kuriųBaltijosšaliųflorojepateiktų lietuviškų augalų genčių vardų daryba nėra aiški, pvz.: lot. Callitriche – liet. praujenėII 284; lot. Hedera – liet. gebenėII 212; lot. Sherardia – liet. artvenis II 259. 7 3Terminologija | 2011 | 18 Tiesa, K. Gaivenio manymu, vienų šių augalų genčių vardų pamatinio žodžio nebeįmanoma rasti, o kitų – jį galima sieti su keliais žodžiais, pavyzdžiui, žodį gebenėgalima manyti esant padarytą iš daiktavardžio geba „prožirnis“ arba iš veiksmažodžio gebti/glėbti„glėbti, supti; vynioti“ (žr. Gaivenis 1985: 170–171). Neaiškūs ir kai kurie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Lauryno Roko Ivinskio ir Povilo Matulionio naujažodžiai, atėję į dabartinę nomenklatūrą, pvz.: lot. Aldrovanda – liet. aldrūnė I 344; lot. Erysimum– liet. tvertikas I 304; lot. Gratiola – liet. raitinytė II 314; lot. Gypsophila – liet. guboja I 258; lot. Cakile – liet. stoklė I 329; lot. Cephalanthera – liet. garbenis III 367; lot. Montia – liet. menuva I 233; lot. Oenanthe – liet. išnėII 221. Daugumos šių vardų galima būtų išskirti darybos formantą, tačiau nebeįmanoma rasti žodžių, iš kurių jie kaip vediniai galėtų būti kilę. Iš visų pateiktų priesaginių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų pavyzdžių matyti, kad priesagų vediniai paprastai yra daromi iš daiktavardžių, rečiau – iš būdvardžių ir veiksmažodžių. Baltijosšaliųflorojepateikti lietuviškų vardų priesagų vediniai sudaro 79 % visų lietuviškų vedinių, o latviški priesaginiai vardai – 83 % visų latviškų vedinių. 21 % visų priesaginių lietuviškų augalų genčių vardų sudaro priesagos -enis, -enė vediniai, latviškų – 47 % priesagos -enis, -ene vediniai. Su mažybinėmis priesagomis padarytų lietuviškų augalų genčių vardų Baltijosšaliųflorojerasta 16 % visų priesagų vedinių, o latviškų – 45 % visų priesagų vedinių, iš kurių 8,5 % vardų sudaryti su dviem priesagomis: -el- + -iņš; -el- + -īte; -en- + -īte. Taip pat produktyvios lietuviškos priesagos -ūnas, -ūnė (7,5 %) ir -uolis, -uolė (6 %). Su 30 lietuviškų mažiau darių priesagų sudaryta po vieną arba kelis lietuviškus augalų genčių vardus (27,5 % visų priesagų vedinių), latviškiems vardams pavadinti vartojamos 5 mažai darios priesagos (7 % visų priesagų vedinių). Po 1 % sudaro abiejų kalbų hibridiniai priesagų vediniai. 21 % lietuviškų genčių vardų daryba nėra aiški. GALŪNIŲ VEDINIAI Galūnių daryba yra trečiasis pagal produktyvumą lietuviškų augalų genčių vardų darybos būdas (kaip minėta straipsnio pradžioje, antrasis – dū- 7 4 S. Labanauskienė | Baltijos šalių floroslietuviškųirlatviškųaugalų | genčiųvardųvedyba ryba). Lietuviškų galūnių vedinių Baltijosšaliųflorojerasta 34. Paprastai tokie augalų genčių vardai yra daromi iš daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių: -a:lot. Draba – liet. anksta(: ankstus) I 321; -as: lot. Lycopodium – liet. pataisas(: pataisyti) I 130; -ė: lot. Acinos – liet. žvirgždė(: žvirgždas) II 302; lot. Agrostemma – liet. raugė (: raugti) I 251; lot. Arenaria– liet. smiltė (: smiltis) I 234; lot. Borago – liet. agurklė(: agurklas„agurkas“) II 279; lot. Cystopteris– liet. sprakšė (: sprakšėti) I 144; lot. Dracocephalum– liet. žiomenė (: žiomenys) II 300; lot. Galeopsis – liet. aklė (: aklas) II 291; lot. Hieracium – liet. vanagė(: vanagas) III 103; lot. Impatiens – liet. sprigė (: sprigti) II 177; lot. Lunaria– liet. blizgė (: blizgėti) I 319; lot. Lysimachia – liet. šilingė(: šilingas) II 246; lot. Pedicularis– liet. glindė (: glinda) II 335; lot. Poa– liet. miglė (: migla) III 306; lot. Pulmonaria– liet. plautė (: plaučiai) II 276; lot. Salsola – liet. druskė (: druska) I 225; lot. Senecio – liet. žilė(: žilas) III 176; lot. Serratula– liet. geltė(: geltas) III 38; lot. Sonchus– liet. pienė (: pienas) III 77; lot. Spirodela – liet. maurė(: mauras) III 319; lot. Stellaria – liet. žliūgė (: žliūgas) I 237; lot. Symphytum – liet. taukė (: taukai) II 277; lot. Trisetum – liet. visgė (: visgėti) III 269; lot. Vinca – liet. žiemė (: žiema) I 258; -is: lot. Chaerophyllum – liet. gurgždis (: gurgždėti) II 215; lot. Artemisia– liet. kietis(: kietas) III 164; lot. Petasites – liet. šaukštis (: šaukštas) III 180; lot. Sparganium – liet. šiurpis (: šiurpti) III 320; lot. Juncus – liet. vikšris (: vikšras) III 226; -ys:lot. Pteridium – liet. šakys(: šaka) I 141; -(i)us: lot. Delphinium – liet. pentinius (: pentinas) I 270. Pasak K. Gaivenio, keletas su galūnėmis išvestų augalų genčių vardų yra nepakankamai aiškios darybos: lot. Lolium– liet. svidrė III 304 – pamatinis žodis turbūt yra veiksmažodis svidruoti„svyruoti“ arba daiktavardis svidras„šilkas“; lot. Cnidium – liet. guostėII 224 – turbūt reikėtų sieti su žodžiu guostas„kuokštas, guotas“ (žr. Gaivenis 1985: 173).