The development of Latvian terminology under the impact of translation

Latvių terminijos raida veikiant vertimui VALENTĪNA SKUJIŅA LU Latvių kalbos institutas ILZE IRĒNA ILZIŅA LU Matematikos ir informatikos institutas RAKTAŽODŽIAI: kontaktinė kalba, vertėjo žinios ir įgūdžiai, grupavimo metodas, sąvokiškai susijusių terminų rinkinys, terminų atitikmenų pora, terminijos raida, naujų žodžių kūrimas, naujų terminų kūrimas, taisyklingas vertimas ĮVADAS Latvių kalbos ir terminijos raida įvairiais laikotarpiais buvo glaudžiai susijusi su įvairiomis kalbomis, pavyzdžiui, kelis šimtmečius – su vokiečių kalba, kelis dešimtmečius – su rusų kalba. Nuo XX a. pabaigos anglų kalbos terminija skverbiasi į latvių kalbą. Prieš Latvijai įstojant į Europos Sąjungą buvome sudarę terminijos išteklių aprašą. Per kitus dešimt metų buvo išleista daugiau kaip 60 įvairių sričių terminų žodynų (Skujiņa 2010, 2008/1). Straipsnyje nagrinėjama latvių terminijos raida, atsižvelgiant į anglų kalbos, kaip pagrindinės latvių terminijos raidos kontaktinės kalbos, poveikį. Trumpai pristatomos būtinos vertėjo žinios ir įgūdžiai. Siekiant išvengti nepagrįstos sinonimijos, nagrinėjamas sąvokiškai susijusių terminų rinkinių grupavimo metodas. Aptariamas ISO terminijos standartų taikymo pranašumas kuriant įvairių sričių terminus. Terminų kūrimo pavyzdžiui pasirinkta informacinės ir ryšių technologijos (ICT) sritis (Ilziņa 2010). VERTĖJUI BŪTINOS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI Latvijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, dokumentai ir tekstai anglų kalba, kuriuose gausu specialiųjų terminų, yra Terminoloģija | 2011 | 18 43 dažnai yra informacijos šaltinis. Įstojus į Europos Sąjungą, bendravimas anglų kalba tapo intensyvesnis. Kalbų paslaugų teikėjai internete pasiūlė daugybę terminų žodynų ir duomenų bazių (Borzovs, Ilziņa, Skujiņa, Vasiļjevs 2006). Beveik prie kiekvieno termino pateikiama paaiškinimų, kurių kiekvienas atskleidžia tam tikrus sąvokos požymius, atitinkančius konkretų termino vartojimą. Vertėjas turi pasirinkti tinkamą terminą. Kad būtų pasiektas tarpusavio supratimas ir padarytos išvados, vertėjas, kaip ir kiti terminų vartotojai, turi vienodai interpretuoti problemą. Pagrindinė priemonė šiam tikslui sėkmingai pasiekti – gerai išplėtota konkrečios srities terminija. Vertėjui nepakanka gerai mokėti užsienio kalbą. Jis arba ji taip pat turi būti konkrečios srities specialistas, kad galėtų parinkti sąvokai tinkamiausią terminą ir pavartoti jį kontekste. Kiekvienos srities terminų rinkinį būtina plėtoti ir tobulinti dėl nuolatinės ir intensyvios naujų mokslo sričių raidos. Šiuo metu būtina nustatyti skirtingomis kalbomis išreikštų skirtingų sričių sąvokų ir terminų atitiktį. Įvairiose kalbose yra daug daugiareikšmių žodžių (Skujiņa 2008/2). Tai natūrali kalbos leksikos ypatybė, tačiau ji neigiamai veikia vertimo procesą, gali sukelti sąvokų nesupratimą ir pakenkti vertimo tikslumui bei atitikčiai šaltinio tekstui. Siekiant to išvengti, tyrimais padedama susieti dviejų kalbų terminų semantiką, ypač vertimuose vartojamų terminų. Be to, galima paminėti, kad XX a. antrojoje pusėje th latvių terminija buvo plėtojama atsižvelgiant į sisteminius terminų modelius ir laikantis mokslinių principų bei naujų terminų kūrimo reikalavimų (Skujiņa 2002). Iki šiol latvių terminijos terminų darybos modeliai atlieka svarbų vaidmenį verčiant ir kuriant naujus latviškus terminus. Dėl XX a. pabaigoje th ir XXI a. pradžioje st itin išaugusio vertimo poreikio daugeliu atvejų būtent kontekstas lemia, kuriuos terminus reikėtų vartoti. GRUPAVIMO METODAS, TAIKOMAS KURIANT „TERMINAS–TERMINĄ“ ATITIKMENIS Šiuo metu grupavimo metodas taikomas vertinant konkrečios srities terminus. Siekiant laikytis šio grupavimo metodo, pasirenkama 44 V. Skujiņa, I. I. IlziņaThe Development of Latvian Terminology under the Impact of Translation su sąvokomis susijusių terminų rinkinys dviejose artimiausiose kontaktinėse kalbose (daugiausia anglų ir latvių), o atsižvelgiant į esmines kiekvienos sąvokos ypatybes ir pašalinant nereikalingus termino sinonimus, žingsnis po žingsnio mėginama rasti „terminas–terminą“ atitikmenis, pirmiausia bent dviejose kontaktinėse kalbose. Šiuo metu Latvijoje daugiausia dėmesio skiriama mokslinių tyrimų kokybei. Sudarytas 12 latviškų terminų rinkinys; susiejus šiuos terminus su atitinkamais angliškais terminais, taip pat parengti pagrindiniai bendrųjų mokslinio griežtumo kriterijų terminai. Šie terminai suskirstyti į tris grupes, kiekvieną grupę sudaro keturi terminai anglų ir latvių kalbomis: • bendrųjų kriterijų terminai: tiesos vertė – patiesums pritaikomumas – lietojamība nuoseklumas – konsekventums neutralumas – neitralums • kiekybinės strategijos kriterijų terminai: patikimumas – noturīgums; drošums vidinis validumas – iekšējā pamatotība išorinis validumas – ārējā pamatotība objektyvumas – objektīvums • kokybinės strategijos kriterijų terminai: patikimumas – ticamība perkeliamumas – pārnesamība patikimumas – uzticamība patvirtinamumas – apstiprināmība. Norint nustatyti atitiktį kriterijų terminų lygmeniu, reikia pradėti nuo atitinkamų sąvokų analizės, esminių požymių atrankos ir jų užfiksavimo apibrėžtyje. Šiame procese gali būti naudingi kontrastiniai kalbos kontekstai. Tam galime išnagrinėti pirmiau minėtą kontrastinį anglų ir latvių kriterijų terminų rinkinį. Tai galima padaryti tik teisingai susiejus atitinkamus konkrečius terminus ir esybes bei nustačius skirtingų kalbų terminų atitikmenis. Toliau pateikiami tokių terminų anglų ir latvių kalbomis pavyzdžiai: Terminoloģija | 2011 | 18 4 5 tarptautiniai žodžiai, kurie anglų ir latvių kalbomis yra panašios formos ir vartojami tai pačiai sąvokai išreikšti, pvz.: neutralumas – neitralitāte, objektyvumas – objektivitāte; anglų kalbos žodžiai ir latviški naujadarai, kurie yra plačiai vartojami latvių kilmės žodžiai ir išreiškia tą pačią sąvoką, pvz.: pritaikomumas – lietojamība, patvirtinamumas – apstiprināmība, patikimumas – ticamība, perkeliamumas – pārnesamība. Pažvelkime į dvi diagramas, kuriose pavaizduoti būdai, kaip siekti anglų ir latvių terminų adekvatumo ir išvengti sinonimų. Figure 1 Figure 2 Pirmiau pateiktose diagramose pagrindiniai anglų kalbos terminai yra (paryškinti): patikimumas (1 pav.) ir validumas (2 pav.). Kiekvienas pagrindinis anglų kalbos terminas turi atitinkamų atitikmenų latvių kalboje (rašomų kursyvu): reliabil- 46 V. Skujina, I. I. Ilziņa The Development of Latvian Terminology under the Impact of Translation ity turi keturis sinonimus: ticamība, uzticamība, noturīgums, drošums, o validity turi tris sinonimus: ticamība, pamatotība, validitāte. Remdamiesi šiais duomenimis galime daryti išvadą, kad dar du angliški ir latviški terminai yra iš dalies ekvivalentiški: credibility — ticamība ir dependability – uzticamība. Tačiau latvių kalboje terminas pamatotība yra tinkamiausias angliško termino validity atitikmuo (latvių kalboje nerekomenduojama vartoti angliško skolinio validitāte). Išskyrus terminą reliability (kuris latvių kalboje turi du dalinius sinonimus), kitais atvejais sinonimų nėra. Visi paryškinti terminai (ir angliški, ir latviški) vartojami tarp pirmiau minėtų 12 kriterijų terminų. ISO TERMINOLOGIJOS STANDARTŲ TAIKYMAS KAIP VIENA IŠ TEISINGO VERTIMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ Vienas geriausių būdų užtikrinti teisingą vertimą įvairiose technologijų, ekonomikos, socialinių mokslų ir kitose srityse – naudoti tarptautinius terminologijos standartus. Standartais gali naudotis ne tik terminologai, bet ir visi, kurie vertimo darbe vartoja terminiją. Pagrindinis tarptautinių standartų tikslas – sistemingai aprašyti konkrečios srities sąvokas ir paaiškinti, kaip šioje srityje vartojami terminai. Pagrindinė tarptautinių standartų paskirtis – abstrakčius objektus paversti sąvokomis, kurios specialiojoje kalboje reiškiamos žymenimis ir aprašomos apibrėžtimis. Specialiajai kalbai priklausančių žymenų visuma sudaro konkrečios dalykinės srities terminiją. Pavyzdžiui, aptarkime ISO terminologijos taikymą verčiant IRT dokumentus, nes kurdami IRT terminus turėjome įveikti daugybę iššūkių (Borzovs, Iļziņa 2003). Šie standartai parengti siekiant suvienodinti požiūrį į IRT terminus, o pagrindinis jų vertimo tikslas – suteikti vertėjams priemonę rasti atitinkamų angliškų terminų latviškus atitikmenis. Beveik kasdien kuriami nauji įrenginiai ir diegiamos naujos technologijos, o juos apibūdinti ir parinkti tinkamą latvišką pavadinimą kartais gana sunku. Kurdami naują terminą stengiamės laikytis pagrindinių terminologijos kūrimo principų, įtvirtintų ISO 1087-1 Terminology work. Vocabulary. Part 1: Theory and application, pavyzdžiui: Terminoloģija | 2011 | 18 47 esamų žodžių vartojimas ir naujadarų kūrimas; terminų kūrimas trumpinant; terminų kūrimas perkeliant reikšmę iš kitos sąvokos; terminų kūrimas skolinantis tarptautinius terminus. Geras IRT terminų šaltinis yra ISO 2382 standartų rinkinys, parengtas TC 4 Information technology; jame pateikiami ne tik duomenų tvarkymo, pateikimo, parengimo ir apdorojimo, bet ir kompiuterių programavimo, programavimo kalbų, duomenų bazių bei paskirstytojo duomenų apdorojimo terminai. Visas šis integruoto duomenų apdorojimo procesas vykdomas naudojant specialias priemones ir įrankius, nustatytus saugumo standartuose, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į duomenų apsaugą, vientisumą, konfidencialumą ir autentiškumo patvirtinimą, taip pat palaikomas tinkamas saugumo lygis. Šie standartai ne tik nustato IRT terminus, bet ir pateikia kiekvieno termino apibrėžtį, todėl vertėjas turi patikrinti, ar pasirinktas terminas atitinka tekstą, kuriame jis vartojamas. Per pastaruosius penkerius metus Latvijos terminologai sukūrė maždaug 2 500 latviškų IRT terminų – ISO 2382 standarto terminų atitikmenų. Greta anksčiau sukurtų IRT terminų duomenų bazių, šių terminų duomenų bazė yra labai vertinga Latvijos IRT terminologams ir vertėjams (Ilziņa 2010). Tačiau net ir ISO standarto terminai neaprėpia visų situacijų, galinčių pasitaikyti verčiant tekstą, be to, juose kartais būna terminų, atspindinčių metaforą ar žargoną (Reizniece, Sīlis, Ilziņa, Borzovs 2005). Latvių terminologijoje tokie terminai nepageidaujami, nes Latvijos terminologai siekia, kad termino semantika būtų aiški, o metafora tik nurodo tam tikrą dviejų objektų panašumą. Pastaruoju metu informacija iš mokslinių tyrimų ir komunikacijos srities tapo moksliniu produktu, todėl vis labiau reikia kurti priemones informacijai apsaugoti nuo išradingų kibernetinių nusikaltimų. Šioje srityje sukurta daug naujų terminų, tarp jų ir metaforų, pavyzdžiui, virus, Trojan horse, piggyback entry, to scavenge. Virus (latviškai vī̄russ) yra nepageidaujama programa, kuri prisijungia prie kitų kompiuterio programų ir, jomis naudojantis, atlieka įvairius nepageidaujamus veiksmus, pavyzdžiui, gadina failus, katalogus ir skaičiavimo rezultatus bei ištrina atmintį. 48 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | The Development of Latvian Terminology under the Impact of Translation Trojan horse (latviškai Trojas zirgs) yra programa, kuri apsimeta esanti nepavojinga, tačiau lemia nesankcionuotą duomenų rinkimą, iškraipymą ir sunaikinimą. Piggyback entry (latviškai pikpauniska piekļuve) – tai neteisėta prieiga prie duomenų apdorojimo sistemos, pasinaudojant įgalioto naudotojo teisėtu ryšiu. To scavenge (latviškai nesankcionēti rakņāties) reiškia neteisėtai ieškoti slaptos informacijos likusiuose duomenyse. Didelis iššūkis latvių IKT terminijai yra anglų kalbos slengas, nes jo reikšmė gana dažnai būna nesuprantama. Vis dėlto, kadangi slengas kartais gali išreikšti aktualią ir plačiai vartojamą reikšmę, turime sukurti atitinkamą latvišką terminą. Pavyzdžiui, galime paminėti du anglų kalbos žodžius, kurie nepriklauso natūraliai anglų kalbai, tai yra trolling ir phishing. Trolling reiškia melagingos arba kvailos žinutės siuntimą į pokalbių svetainę, siekiant išprovokuoti kitus jos naudotojus atsakyti ir priversti juos atrodyti patikliais bei kvailais. Lietuviškas šio termino atitikmuo yra liekas diskusijas provocēšana arba āzēšana. Terminas phishing reiškia naudotojų viliojimą į svetaines, kurios apsimeta tikrų organizacijų svetainėmis, siekiant neteisėtai gauti jų asmens duomenis. Atitinkamas latviškas terminas yra personas datu izmanīšana arba pikšķerēšana. I Š V A D O S Kiekvienos srities terminų rinkinys turi būti nuolat plėtojamas, nes nuolat atsiranda naujų mokslo sričių. Šiuo metu būtina nustatyti, kaip skirtingomis kalbomis išreikštos sąvokos ir terminai atitinka vieni kitus. Dėl glaudžių tarptautinių ryšių vyrauja nuomonė, kad visi naujai sukurti terminai dažniausiai yra skoliniai. Vis dėlto, atlikę atitinkamų anglų ir latvių kalbų terminų struktūrinę semantinę analizę, nustatėme, kad vartosenoje vyrauja gerai žinomi latviškos kilmės terminai. Kai žodis vartojamas kaip terminas, svarbu, kad jo semantika neprieštarautų sąvokai, kurią jis turi išreikšti. Vertimuose tam tikra pirmenybė teikiama lotynų arba graikų kilmės internacionalizmams, kad jų semantika įvairiose kalbose išliktų tokia pati. Vienas geriausių būdų užtikrinti teisingus įvairių sričių vertimus – naudotis tarptautiniais terminologijos standartais. Terminoloģija | 2011 | 18 49 Pagrindinis latviškos IKT terminijos kūrimo uždavinys – įvertinti, ar būtina įvesti įvairių rūšių angliškus skolinius, t. y. rasti pusiausvyrą tarp terminų, sudarytų iš latviškų žodžių, ir angliškų skolinių. REFERENCES Borzovs J., Ilziņa I. 2003: About the Challenges of coining ICT Terms. – Terminology at the Beginning of the Third Millennium, Vilnius: Institute of the Lithuanian Language, 14–20. Borzovs J., Ilziņa I., Skujiņa V., Vasiļjevs A. 2006: Terminology Standards in the Aspect of Harmonization for International Term database. – Terminologija 13, 17–32. Ilziņa I. 2010: ISO standartu un Informācijas un komunikācijas tehnoloģijas terminoloģijas izstrādes pieredze. – Linguistica Lettica 19, 74–81. Reizniece D., Sīlis J., Ilziņa I., Borzovs J. 2005: To use or not to use Metaphors in Latvian ICT Terminology. – Pabalitjo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga, Vilnius: Institute of the Lithuanian Language, 108–119. Skujiņa V. 2010: Arī terminoloģijas komisijai – deviņdesmit. – Latvijas Zinātņu akadēmijas Vēstis, 3./4. nr., 64. sēj., 128–131. Skujiņa V. 2008: Gadsimtu pieredze valodai starpnacionālās saziņas līdzekļa funkcijā (par E. Drezeņu). – Letonika. II kongress. Valodniecības raksti – 2, Rīga: LZA, LU LaVI, RPIVA, 9–15. Skujiņa V. 2008: Some Lexicological Aspects of Terminology and Terminography. – Terminologija 15, 17–19. Skujiņa V. 2002: Latviešu terminoloģijas izstrādes principi, Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmija, LU Latviešu valodas institūts. VERTIMO ĮTAKA LATVIŲ TERMINOLOGIJOS RAIDAI Straipsnyje aptariamos problemos, kurios pastaraisiais dešimtmečiais iškyla latvių terminologijai, susiduriančiai su didžiuliu įvairių sričių naujų terminų srautu, ateinančiu iš anglų kalbos ir bandančiu įsitvirtinti latvių kalboje. Terminologai ir vertėjai turi susipažinti su naujomis žinių sritimis, kurti latviškų atitikmenų sudarymo būdus ir taisykles bei stengtis išlaikyti pusiausvyrą tarp latviškų terminų ir iš anglų kalbos perimamų skolinių. Terminologams ir vertėjams labai padeda įvairių sričių latviškos terminijos duomenų bazės, kurios nuolat papildomos naujais latviškais terminais. Gauta 2011-11-28 Valentīna Skujiņa Latvian Language Institute of LU Akadēmijas lauk. 1, Riga, LV-1050, Latvia E-mail [email protected] Ilze Irēna Ilziņa Institute of Mathematics and Computer Science of LU Raiņa bulv. 29, Riga, LV-1459, Latvia E-mail [email protected] 50 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | The Development of Latvian Terminology under the Impact of Translation