Disertacija apie Tautos Atgimimo laikų lietuviškų katekizmų religijos terminus

255Te minologija | 2012 | 19 Dise acija apie Tau os A gimimo laikų lie u iškų ka ekizmų eligijos e minus STASYS KEINYS Lie u iųkalbosins i u as Visų ijų u inčių aš o paminklų bal ų kalbų p mosios spausdin os knygos y a ka ekizmai – p ūsų išleis as 1545 m. i lie u ių – 1547 m. (abudu e angelikų liu e onų) Ka aliaučiuje, o la ių – 1585 m. (ka- alikų) Vilniuje. Pačiame o pa XVI amžiaus gale Vilniuje išėjo da du lie u iški ka ekizmai – 1595 m. ka alikų i 1598 m. e angelikų e o ma ų. Būdami labai b angūs i s a būs mūsų kalbos paminklai, senieji ka e- kizmai jau ečias šim me is lie u ių i apsk i ai bal ų kalbų, aip pa se- nosios lie u ių li e a ū os y inė ojų is neišleidžiami iš akių. Be ki o ko, apie juos pa ašy a mokslo laipsniams gau i ski ų dise acijų, pa yzdžiui, 1929 m. dak a o dise aciją apie Ma yno Maž ydo 1547 m. ka ekizmo kalbą paskelbė no egų kalbininkas Ch is ianas Š eiga das S angas (1900– 1977), šeš o dešim mečio p adžioje mokslų kandida o (daba bū ų – moks- lų dak a o) dise aciją apie Me kelio Pe ke ičiaus 1598 m. ka ekizmo leksiką apgynė Jonas K uopas (1908–1975). Mikalojaus Daukšos 1595 m. 256 S asys Keinys | Dise acijaapieTau osA gimimolaikų  | lie u iškųka ekizmų eligijos e minus ka ekizmo kalbai, ypač leksikai, ne ieną puslapį sa o monog a ijos apie šį aš ijos da bininką (MikalojusDaukša, 1963 m.; jos pama u 1966 m. apgin a mokslų dak a o, daba iniais e minais – habili uo o mokslų dak- a o, dise acija) pasky ė Ju gis Lebedys (1913–1970). Tačiau ėlesnių amžių ka ekizmų kalbai didesnio dėmesio iki šiol ne ody a. Tai, be ki ų dalykų, galėjo lem i apsk i ai sup as ėjusi, s ip iai aplinkybių i pap as ai lenkiškų o iginalų pa eik a ikybos aš ų kalba, p isidėjusi p ie lie u ių kalbos, ypač jos žodyno i sin aksės, lenkinimo. Tad s a biausias XIX am- žiaus gale išsiplė usio Tau os A gimimo sąjūdžio kalbos ba o žygis bu o daba inės bend inės kalbos kū imas i ugdymas jos sa i umo, gy umo, . y. lie u iškumo, pama u. Šio laiko a pio p adžios (1880–1901 me ų) kalbos no minimo eiklai ski a 1952 m. apgin a Jono Palionio mokslų kandida o dise acija. Kalbamu a ž ilgiu Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen e Auš- os Rimku ės pa ašy a i 2012 me ų gegužės 18 dieną ame ins i u e ap- gin a humani a inių mokslų dak a o dise acija 1883–1916me ųka ekizmų eligijos e minai (da bo ado as d . Jonas Klima ičius) y a lie u iškų Va- ka ų k ikščionybės ka ekizmų (dise acijos an aš ė pla esnė) leksikos s a - bios dalies y inėjimų ąsa i uo pa me u pe ėjimas p ie nuodugnesnio naujųjų laikų ikybos kalbos y imo. Plačiau žiū in , ši dise acija įsiliejo į naujojo Tau os A gimimo, p asidėjusio, kaip įp as a eig i, su Auš a (1883 m.) i a edusio į ė ynės als ybingumo a kū imą 1918 me ais, aip pa ka u nuo šio A gimimo nea ski ino spa aus daba inės bend i- nės mūsų kalbos kilimo s udijų s au ą. Dise acijos au o ė iš bibliog a ijos šal inių nus a ė, kad i iamu laiko a pu, . y. pe 34 (ne 33, ž . p. 41) XIX amžiaus galo i XX amžiaus p adžios me us, bu o išleis i 99 lie u iški ka ekizmai – 87 ka alikams, 9 liu e onams i 3 e o ma ams (p. 13, 41). Medžiaga ink a iš 65 ka e- kizmų i penkių papildomų šal inių (p. 41 isi 70 pa eik i kaip ka ekizmai), ki i (29) esą nauji nekeis i a menkai keis i ka o iniai leidimai. Iš iso su a ian ais i pasika ojimais iš ski ingų ka ekizmų su ink a 20 900, o, a me us kele o išnašoje pasaky ų g a ikos a ejų (dėl didžiųjų i mažųjų aidžių, balsių ė i ē, p iebalsių i w,l i ł,ši sz bei č i cz a ojimo) a ian us, liko apie 11 000 e minų (p. 14–15). Te minų a ija imas da - be ne i iamas ( ai pasaky a p. 15 išnašoje), ačiau kaip nag inėjamų dalykų pa yzdžiai į ai iausi, aip pa i minė ų g a ikos a ejų, a ian ai pa eikiami gausiai. A ei yje, ęsian šį y inėjimą, e mino i e mino a ian ų dalykus eikė ų ski i i i i. 257Te minologija | 2012 | 19 Dise aciją suda o smulkus u inys i p a a mė (p. 3–11), į adas (p. 12–18) bei kaip i d i dalys – Religijos e minijos aidosapž alga:nuoXVIamžiaus ikiXXamžiausIIdešim mečio (p. 19–57) i 1883–1916me ųka ekizmų eligijos e minija (p. 58–194), aip pa iš ados (p. 195–202), šal inių (p. 203–210) i li e a ū os (p. 211–221) są ašai i p iedas Aiškinamasis 1883–1916me ųka ekizmų eligijos e minųžodynėlis (p. 222–271). Dise - acijos dydį nemaža dalimi lėmė ai, kad negailė a kiek ienam plano ski s- niui ski sneliui pa eik i pa yzdžių i kad p idė as žodynėlis. Be i iena, i ki a y a ge ai i naudinga, kadangi padeda skai y ojui susida y i isai neblogą i ik ą populia iõsios Tau os A gimimo laikų ikin iesiems ski õs i jų kalbą eikusios ikybos e minų dalies aizdą. S iukame dise acijos į ade su ašy i įp as  okiems da bams dalykai – emos i da bo objek o pag indimas, da bo ak ualumas i naujumas, šal- inių a anka, ikslas i užda iniai, aiky i me odai, da bo sanda a, gina- mieji eiginiai, da bo pama u paskelb i s aipsniai (sep yni) bei moksliniai p anešimai (ke u i, skai y i Lie u oje, La ijoje i Veng ijoje). Iš į ado ma y i, kad dise acijoje no ė a ( ikslas, p. 15) sis emiškai pa- eik i sulasy ų e minų eikšmę (suski sčius eikšmės sky iais sky eliais, posky iais i posky ėliais), kilmę ( isų pi ma lie u iškų i skolin inių g upėmis, ku ios oliau suski s y os į g upeles, g upelai es i g upelai y- es) i sinonimiją, nus a y i e minų lie u inimo i no minimo ap aiškas bei mas ą. Sumany ų ikslų nuosekliai siekiama labai smulkiu kiek ienai eikšmės padalai p iski ų e minų ski s ymu i ap a imu. Pa s da bas y a ap ašomasis. Tikybos e minologijos (ne ien pačių e minų isumos) aidos nuo XVI amžiaus iki an o XX amžiaus dešim mečio idu io apž algos p adžioje glaus ai paminė i kai ku ie ašomosios kalbos būklės i aidos iki 1883 me ų dalykai daugiausia pagal p o eso iaus Zigmo Zinke ičiaus i iš dalies p o eso iaus Jono Palionio bei ki ų da bus. Ku kas pla esnė, pa em a i pi miniais šal iniais, y a dise acijoje i iamo me o (1883–1916 me ų) i- kybos kalbos i e minų a ojimo, kū imo bei a kymo pa eikà. Čia apž elg  ano me o pe iodikos ašiniai dėl ikybos kalbos i e minų, 1909 me ais subu õs Po e ių komisijos eikla, suminė i kunigų Juozo Laukai- čio (1873–1952), Kazimie o Pal a oko (1875–1958), kalbininko Jono Ja- blonskio (1860–1930) i ki ų da bai i nuopelnai ikybos kalbos a nauji- nimo ba e, jos sude inimo su uome spa čiai kù a i deg a į a oseną daba ine ãšomąja (bend ine) kalba ūpesčiai, pagaliau a ski ai ap a  pe 258 S asys Keinys | Dise acijaapieTau osA gimimolaikų  | lie u iškųka ekizmų eligijos e minus i iamą šim o me ų ečdalį išleis  ka alikų, liu e onų i e o ma ų (kal- inų) ka ekizmai. Dalies gale paaiškin as eligijos e mino sup a imas. Daugiausia, be pa ies e mino, čia ašoma apie pap as ųjų žodžių e mi- nologizaciją (da be ji adinama ki ų išgal o a e minizacijos ski ybe); be- je, jos aiškinime y a suplak as Kazimie o Gai enio Lie u ių e minologijos: eo ijosi  a kybosme menų ( emiamasi os knygos p. 18) e minologiza- cijos i ans e minologizacijos sup a imas. P idu ina, kad, be e mino i e minologizacijos, bū ų nebu ę p o šalį paaiškin i i kai ku iuos ki us da be kiek sa ičiau a ojamus e minus, pa yzdžiui, nomenkla ū inispa- adinimas,hib idas,sinonimas, a ian as i k . O kadangi aiškinama ne is o iškai, be daba iškai, ą daba inį a ik šiam da bui eikalingą sup a- imą, egis, labiau bū ų ikę pa eik i dise acijos į ade. Bemaž is ke i adalius pag indinio dise acijos eks o suda o iš esmės pa ies da bo an aš ę u in i dalis 1883–1916me ųka ekizmų eligijos e - minija. Joje pasi ink ais a ž ilgiais e minai i iami d iejuose sky iuose – Religijos e minųseman ikai kilmė (p. 58–178) i 1883–1916me ųka e- kizmų eligijos e minųsinonimija (p. 178–194). Reikšmė i kilmė nag i- nėjama smulkiai, o sinonimai – upiau. Sky iuje Religijos e minųseman ikai kilmė pag indinis y a e minų ski s ymas kilmės a ž ilgiu, . y. pi miausia i iami didžiausią g upę (bemaž pusę isų e minų, p. 61) suda an ys g ynai lie u iški e minai, po o – nelie u iški e minai (bemaž penk adalis isų e minų, ž . p. 122), ap aše suski s y i į a p au inius e minus, ik uosius skolinius, s e imybes ( aip adinami daba inei bend inei kalbai ne eikiami skoli- niai), e inius su eikšmės skoliniais, i pagaliau – hib idiniai e minai (jų esą 33 % isų i iamų e minų, ž . p. 169, iš jų ienažodžiai, . y. ik i, hib idai esuda ą 8 %, o ki i 92 % – ski ingos kilmės dėmenis u in ys sudė iniai e minai, ž . p. 174). Taip (kilmės a ž ilgiu) išski os e minų g upės iduje ski s omos pagal kilmės a a pininkių aidmenį a likusias kalbas a didesnius jų junginius (gal oje u ima dalis sla ybių, . y. šiuo a eju ie žodžiai, ku iuos keblu susie i su ku ia a ski a sla ų kalba). Šiame sky iuje y a susipynę du su skoliniais susiję kilmės daly- kai – 1) žodžio e imologija (ši ne isais a ejais imama iki pi minio šal inio) i 2) žodžio skolinimosi šal inis. Toms g upėms p iski ian su ink us e minus, emiamasi lie u iškais a p au inių žodžių žodynais i lie u ių (E nes o F enkelio i Vai iekaus Smočinskio), lenkų (Alek- 259Te minologija | 2012 | 19 sand o B iukne io), usų (Makso Fasme io) e imologijos i ki ais žody- nais. Pagaliau ų g upių e minai pa eikiami i apibūdinami suski s y i pagal dalykinę ( eligijos) eikšmę. Reikšmės a ž ilgiu, emian is Ka alikųBažnyčioska ekizmo (Vilnius, 1997) sanda a ( ai pasaky a p. 59), i iami e minai isų pi ma y a pada- ly i į d i – 1) ikėjimo išpažinimo i 2) ikėjimo gy enimo – dalis, iš ku ių sa o ėž u išski i išeiliui šeši i de yni sky eliai (p. 58). Tikėjimo išpažinimo dalyje ski iami okie sky eliai: 1) pag indinės k ikščionių ikė- jimo iesos, 2) eligijos eikėjų pa adinimai, 3) an gam inių bū ybių pa- adinimai, 4) eliginių knygų, eks ų i ki ų dokumen ų pa adinimai, 5) ikėjimo simbolių pa adinimai i 6) sak amen ų pa adinimai, o ikėjimo gy enimo dalyje – 1) do ybių pa adinimai, 2) nuodėmių i ydų pa adi- nimai, 3) eliginių apeigų pa adinimai, 4) maldų pa adinimai, 5) li u gi- nių eikmenų pa adinimai, 6) eliginių š enčių, š enčiamų dienų i ki ų eligijai eikšmingų laiko są okų pa adinimai, 7) bažny inių d abužių i jų dalių pa adinimai, 8) eliginių ie ų pa adinimai i 9) Bažnyčios admi- nis acijos, adminis acinio suski s ymo pa adinimai. Tie sky eliai y a smulkiausios ap ašomųjų dise acijos dalių plano padalos, i isame da be jie pa eikiami a pačia a ka. Iš o ski s ymo i pagal jį sudėlio ų e minų ap ašymo galima sup as i, kad kai ku ie e minai daba inėje ikybos kalboje galbū u i siau esnių, apib ėž esnių, suskaidy ų, eikšmių, negu pap as oje kalboje įp as a su- ok i (kaip ieną eikšmę), i , ma y , dėl o kai ku ių są okų į a dijimai pa enka ne į ieną sky elį a ne abid i dalis. Ta kim, ikėjimo išpažinimo dalyje ski iami eligijos eikėjų pa adinimai (žodis eikėjas čia a ojamas ne žodžių da yboje įp as a eikšme), p z.: ( am ik omis kuopelėmis iš- skaidy i) DangiškasisTė as,Die oSūnus i pi masisžmogus,p anašas, kunigas,pamokslininkas, ienuolis,-ė, ikin ysis,s abmeldys,nusidėjėlis, ne numi ėlis,gi uoklis,melagis i k ., i a ski ai an gam inių bū ybių pa adi- nimai, p z.: s e imasDie as,angelas,d asia,siela,šė onas, elnias i , ki a e us, Die as,Viešpa s,Die asTė as,Die asSūnus,Die asD asia i k . Be o, Die as,Viešpa s,Viešpa sDie as,Die asTė as,Die asSūnus,Die- asD asia i ki i su šiomis są okomis susiję į a dijimai ap a iami da i pag indinių k ikščionių ikėjimo iesų sky elyje. Be a ik ai kiek ienas, a ski ai paim as, minė as Die o į a dijimas ikybos kalboje laiky inas ne- iena eikšmiu? Seman ikos mokslo a ž ilgiu kaip i ne ikslu bū ų a ski - i maldų pa adinimus ( ikėjimo gy enimo dalyje; beje, į ą sky elį pa eko 260 S asys Keinys | Dise acijaapieTau osA gimimolaikų  | lie u iškųka ekizmų eligijos e minus i pamokslas) nuo eliginių knygų, eks ų i ki ų dokumen ų pa adinimų ( ikėjimo išpažinimo dalyje). Tokie i ki okie s a s y ini, ik iausiai i pačiai da bo au o ei abejonių kėlę a ne ūpesčių da ę klasi ikacijos i a ski ų e minų p isky imo ku iam eikšmės sky eliui dalykai nė a jokia naujiena mokslo da bu užsiiman iems žmonėms, juo labiau, kad dalyko i kalbos a ž ilgiu a liekamų eikšmės ski s ymų ga iniai gali ne sma kiai ski is. Religija apima isą iek d asinį, iek medžiaginį žmonių gy enimą nuo k ikš o iki laido u ių i da olesnių a min. Todėl nenuos abu, kad di- delė a gal ne didžioji žodyno dalis pa enka į eligijos kalbos apy a ą. Tačiau aip pa aki aizdu, kad ne isi eligijos ( ikybos) eks uose a o- jami žodžiai y a os s i ies e minai i , ki a e us, nemažai pap as ųjų žodžių a i ki ų s ičių e minų įeina į sudė inių i iamos s i ies e minų sudė į. Pa yzdžiui, a ski ai paim us žodžius aš as,sa ai ė,šeš adienis a aka ienė kažin a kas laiky ų ikybos e minais, be jie įeina į ik ų e - minų Š en asisRaš as,Didžiojisa ai ė,Didysisšeš adienis i Pasku inė aka ienė sudė į. Be o, aiškioje eks ų aplinkoje okie daik a a džiai gali bū i pa a ojami kaip a i inkamų sudė inių e minų a s o ai (pakai alai). Tačiau a ik ų dėl okių pa a ojimų many i i juos pačius esan os s i ies e minais? Tai odo, kad dise acijos au o ei eko apsisp ęs i dėl ne ieno eo ijos dalyko, aip pa i dėl čia užsimin ų eligijos e mino i žodžio san ykių bei ibos a p jų. Beje, eikia ją pagi i, kad y a mąsli, įsigilinu- si į i iamos s i ies e minologiją, keblesnius a ejus s engian is išsiaiškin- i i paaiškin i y ėja. Ki a e us, bū ų keis a, kad dėl a ski ų e minų a žodžių niekam nekil ų nė mažiausios abejonės. Be o, dise acijoje speci- aliau ne i  eligijos nulem  jos e minų yšiai su iloso ijos, e ikos, psi- chologijos, meno i daugelio ki ų s ičių e minais, pagaliau eligijos i k ikščionybės, k ikščionybės i ka alikybės, ka alikybės i liu e onybės bei kal inybės e minologijų san ykiai. Tačiau, ma y , ai jau y a už dise a- cijos ikslų i užda inių ibos esan ys dalykai. Nedideliame 1883–1916me ųka ekizmų eligijos e minųsinonimijos sky- iuje sinonimai y a ap ašy i panašiu planu kaip i p ieš ai seman ika bei kilmė. I čia e minai isų pi ma suski s y i į g ynai lie u iškas, s e imos kilmės i kilmės a ž ilgiu miš ias eilu es. Tačiau an os ski s ymo pakopos pama u im à sinonimų eilu es suda ančių e minų sanda a – žiū ė a, a as eilu es suda o ik ienažodžiai, a ik sudė iniai, a ka u ienažodžiai i sudė iniai e minai. T ečią, smulkiausią, sinonimų eilučių išdės ymo pa- kopą i čia suda o anksčiau ap a ieji eikšmės sky eliai. 261Te minologija | 2012 | 19 Šiame sky iuje i iami ik pačiuose ka ekizmuose kaip sinonimai įdė i e minai. Dise acijos duomenimis, g e a ki s ki o pa eik ų sinonimų i- iamuose ka ekizmuose y a apie 7 % isų su ink ų e minų, iš iso jie suda o 1420 eilučių (p. 179). Daugiausia (82 %) esama iš ne ienodos kilmės (g ynai lie u iškų i skolin ų žodžių a hib idų) suda y ų sinonimų eilučių, p z.: a laidai i a puskai,globėjas i pa onas,įsčios i ži a as, paskučiausiassudas i paskučiausias eismas,pik žodžia imas i bliuznijimas, ie a i ikėjimas i k . Be o, nemažai lie u iškų e minų iš ski ingų ka- ekizmų eilu ėse į ai uoja, p z.: cna a i do a/do ybė,čys a a i g ynumas/ g ynybė/nekal ybė/skais ybė,pakū a i apgaila/a gaila i k . Tokie dalykai odo ka ekizmų engėjų i e ėjų inkamo lie u iško žodžio paieškas, be , ki a e us, ben ne ienu a eju šalia skolinio gali bū i p i ašy as lie u- iškas žodis a a i kščiai dėl aiškumo – palik  a p imin  iš anksčiau įsigalėję i dėl nuola inės a osenos įp as  pasida ę bažnyčios kalbos sko- liniai. Dise acijoje eigiama, kad dažniausiai pi mas dė as lie u iškas e - minas, no s ie minimi 52 % a ejų (p. 193) g eičiau odo dažnio pusiau- s y ą. Mokslui bū ų labai naudinga pa y inė i anks esnio me o ka ekizmų e minus, aip pa de aliau pa ody i jų kai ą i iamuoju laiko a pu am, kad bū ų nus a y a, kokio mas o lūžis lie u ėjimo k yp imi b endo XIX am- žiaus gale i yko XX amžiaus p adžioje. Jaunoji kalbininkė mokslų dak- a ė okiam da bui šiuo a pu ge iau negu kas ki as y a pasi engusi. Dise acijos gale įdė ame áiškinamajame i ų ka ekizmų ikybos e mi- nų žodynėlyje y a bemaž 190 s aipsnių, ku iuose su uose s aipsniuose pa eik ais ūšiniais e minais susida ys apie pus ečio šim o anuome ne ik ka ekizmuose a o ų ikybos e minų ( am ik a jų dalis i daba e- be a ojama). Te minų aiškinimai (ma y , su isomis ap ik omis ski ybė- mis) im  iš pačių ka ekizmų i pa eik  su šal inių nuo odomis. Tad as žodynėlis ne ik papildo y inėjamojoje dalyje pa eik ą aizdą, be ka u galė ų bū i i paska a au o ei ki ais a ž ilgiais i i sukaup ą e minyną. Li e a ū os są aše paminė a pe pus ečio šim o eligijos, kalbo y os, iloso ijos, li e a ū os mokslo, knygo y os i bibliog a ijos da bų, paskelb- ų nuo 1892 me ų iki šių dienų. Dise acija odo, kad Auš a Rimku ė p asmingai i su nauda kalbos mokslui, eligijos kalbai i au os p aei ies bū ies pažinimui p aleido de- yne ą da bo me ų. Tau os A gimimo laikų ka ekizmų e minų s udijos i y imas jos bu o p adė as Vilniaus pedagoginiame uni e si e e, ėmus 262 S asys Keinys | Dise acijaapieTau osA gimimolaikų  | lie u iškųka ekizmų eligijos e minus ašy i magis o da bą apie o pa me o lie u iškų ka alikų ka ekizmų e - minus, i aisingai p a ęs as Lie u ių kalbos ins i u e di ban jaunesniąja mokslo da buo oja bei po kele o me ų jo dak a an ū oje. Pe ą sa o gy- enimo dešim me į ji nuo daug žadančios išaugo iki nemažai nu eikusios ikybos kalbos y ėjos. Dise acijoje i mokslo s aipsniuose bei ki uose skelbiniuose pa eik as gana išsamus i pa ikimas i ais a ž ilgiais lie u iš- kuose Vaka ų k ikščionybės ka ekizmuose a ojamų e minų aizdas, p aėjus apie puske i o šim o me ų nuo M. Maž ydo i pusšim į mažiau nuo jau ki os ka os M. Daukšos i M. Pe ke ičiaus laikų. Palaimingai su apo, kad da bo au o ė, ynà žemai ai ė iš idu io Žemaičių žemės, nuo Telšių, sa o dise aciją apgynė Žemaičių k ikš o p adžios šešišim mečio iš aka ėse. Labai eikė ų, kad šio da bo pag indu bū ų pa eng a i išleis a knyga. Taip pa bū ų s a bu, kad, įgijusi pa i ies, eo iškai i p ak iškai ikybos kalbai i i pasi engusi mokslų dak a ė ęs ų sukaup os i naujos medžiagos y inėjimą, pa yzdžiui, e minų sanda os, da ybos, a ija imo, papli imo i ki ais a ž ilgiais. Be o, kadangi, ma y , dėl bažny inio pa al- dumo Lenkijos ka alikų bažnyčiai ge a dalis lie u iškų ka alikų ka ekizmų y a lenkiškų ka ekizmų e imai a sekimai, o, ki a e us, ben dalis p o- es an ų ka ekizmų okiais sai ais y a susijusi su okiškais o iginalais (bū- a pa ienių e imų i iš ki ų kalbų), labai eikia g e inamųjų ka ekizmų e minų i apsk i ai ikybos kalbos y inėjimų. Daug da bū ų galima p iminė i i inų dalykų, be s a biausia, kad da bai nesus o ų, kad i oliau bū ų d bama, kaip sakyda o pi mos XIX amžiaus pusės žemaičiai pa io ai, Žemaičių i Lie u os naudai i ga bei. Gau a 2012-11-21 S asys Keinys Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as e minolo[email p o ec ed]