О Третьем Международном симпозиуме «Терминология и знание»

Apie Trečiąjį tarptautinį simpoziumą Terminologija ir žinios СЕРГЕЙ ШЕЛОВ, АЛЕКСЕЙ ЦУМАРЕВ V. V. Vinogradovo rusų kalbos institutas, Rusijos mokslų akademija 2012 m. birželio 8–10 d. V. V. Vinogradovo Rusų kalbos institute, Rusijos mokslų akademijoje, vyko III tarptautinis simpoziumas Terminologija ir žinios. Jį organizavo V. V. Vinogradovo Rusų kalbos institutas, Rusijos mokslų akademija (Maskva), ir Heilongdziango universiteto Rusų filologijos ir kultūros tyrimų centras prie Kinijos Liaudies Respublikos švietimo ministerijos (Harbinas). Simpoziumo organizaciniam komitetui vadovavo du pirmininkai: iš Rusijos pusės – V. V. Vinogradovo Rusų kalbos instituto direktorius, Rusijos mokslų akademijos akademikas A. M. Moldovanas, o iš Kinijos pusės – Heilongdziango universiteto Rusų filologijos ir kultūros tyrimų centro direktorė, filologijos mokslų daktarė Sun Šufan. Simpoziumo dalyviams buvo pasiūlyta nagrinėti platų terminologijos ir specialiosios paskirties kalbų klausimų spektrą: 1. Termino filosofija: pagrindiniai vardai ir idėjos; 2. Terminologijos istorija; 3. Nacionaliniai terminologijos ištekliai spausdintiniu ir elektroniniu pavidalu; 4. Ką kognityvinė terminologija naujo suteikė terminų mokslui?; 5. Mokslinis pasaulio vaizdas per terminologijos prizmę: ar esama nacionalinių ypatumų?; 6. Rusų terminologijos ir Rusijos terminologijos mokslo istorija; 7. Kinų terminologijos ir Kinijos terminologijos mokslo istorija; 8. Lyginamieji terminologijos tyrimai; 9. Sociolingvistiniai terminologijos tyrimai; 10. Terminologijos dėstymo klausimai; Terminologija | 2012 | 19 241 11. Terminologijos ir mokslinės teorijos sąsajos; 12. Humanitarinių mokslų terminologijos ypatumai; 13. Terminologija ir kitos specialiosios leksikos klasės – profesionalizmai, profesiniai žargonizmai, preterminai, prototerminai, terminoidai ir pan.; 14. Neprofesionali terminologinė leksika; 15. Taikomoji terminologija: sudėtis, dabartinė būklė, perspektyvos; 16. Knyginė ir kompiuterinė terminologinė leksikografija: būklė ir artimiausios perspektyvos; 17. Leksikos terminologizacija ir determinologizacija; 18. Pagrindinės automatizuoto terminų ištraukimo iš teksto idėjos; 19. Terminologijos vaidmuo formalizuotai pateikiant mokslines žinias. Simpoziume dalyvavo apie 40 specialistų iš Rusijos, Kinijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Suomijos. Įžanginį žodį tarė Heilongdziango universiteto Rusų filologijos ir kultūros mokslinių tyrimų centro direktorė, filologijos mokslų daktarė ponia Sun Šufan, papasakojusi apie jos vadovaujamo Centro veiklos kryptis, ir Rusų kalbos instituto mokslinis sekretorius V. A. Pyhovas, pristatęs Rusų kalbos instituto Terminologijos centro ir jo rengiamų simpoziumų istoriją Terminologija ir žinios. Plenariniame posėdyje aptarti naujausi įvairių profesinių kalbų ir jų terminologinės leksikos tyrimų rezultatai. Posėdžio metu daugelis dalyvių turėjo galimybę susipažinti su Kinijoje, ypač Heilongdziango universiteto Rusų filologijos ir kultūros mokslinių tyrimų centre, atliekamais terminologijos tyrimais, taip pat su kinų terminologijos ir terminologijos mokslo Kinijoje formavimosi istorija. Savo ruožtu užsienio kolegos galėjo susipažinti su terminologijos tyrimų būkle Rusijoje, Rusijos terminologijos tyrimų kognityvine kryptimi ir profesinės bei terminologinės leksikos istorinės raidos ypatumais 242 Сергей Шелов Алексей Цумарев О Третьем Международном симпозиуме Терминология и знание rusų kalbos ir viso savarankiško istorinio terminologijos tyrimo skyriaus susiformavimu. Plenariniame posėdyje skaitytų pranešimų sąraše – šie pranešimai: 1. Čženg Šupu (Harbinas, Kinija), Očirov O. R. (Maskva, Rusija). Kinijos terminologijos tyrimai: nuo „pavadinimų tvarkymo“ tradicijos iki šiuolaikinės teorijos; 2. Novodranova V. F. (Maskva, Rusija). Kognityvinės analizės metodai specialiosios paskirties kalbų tyrimuose; 3. E Cisun (Harbinas, Kinija). Terminologija „Ma Jianzhongo gramatikoje“ („Ma shi wen tong“) ir jos sisteminis aprašymas; 4. Felde O. V. (Krasnojarskas, Rusija). Rusų kalbos istoriniai terminologijos tyrimai: pasiekimai, problemos, perspektyvos; 5. Wei Xiangqing, Hu Ye, Wang Dongbo (Nankinas, Kinija). Building a Large-Scale Interchange Oriented Chinese–English Term Bank: The NUTERM BANK; 6. Šelov S. D. (Maskva, Rusija). Nauja terminologijos tyrimų paradigma: kai kurios perspektyvos. Sekcijos Atskirų mokslų, žinių ir veiklos sričių terminologija pranešėjai pristatė platų įvairiausių žinių sričių specialiosios leksikos tyrimų spektrą – nuo medicinos iki kalbotyros ir nuo archeologijos iki chemijos. Jie nagrinėjo terminologijos variantų klausimus, terminologinių sistemų raidos dinamiką, autorinės terminologijos problemas, terminologijos sisteminimo ir tvarkymo klausimus bei daugelį kitų temų. Tarp šios sekcijos pranešimų buvo: 1. Aleksejeva M. O. (Maskva, Rusija). Staigmeną keliantys dinaminiai procesai stačiatikybės terminologijoje; 2. Dmitrijeva L. O. (Maskva, Rusija). René de Saussure’o žodžių loginės analizės terminologinis aspektas; 3. Ivanova G. A. (Kirovas, Rusija). Terminologijos variantai lingvistikos metakalboje: norminis aspektas; 4. Kaka-знова E. M. (Maskva, Rusija). Cheminiai eponiminiai terminai, kurių turinys susijęs su vietovardžiais; 5. Karpukhina N. M. Metaforizacija kaip profesinių pavadinimų kūrimo būdas (ekonomikos leksikos pagrindu); 6. Kokorina Yu. G. (Maskva, Rusija). Archeologijos terminologija ir terminų sistema: dvi konceptualiosios srities struktūros – dvi žinių paradigmos; 7. Krasnov A. N., Sloeva E. A., Žuravlev A. P. ir kt. (Samara, Rusija). Terminologijos vaidmuo formuojant dalykinės srities konceptualųjį modelį (traumatologijos kalbos pavyzdžiu Terminologija | 2012 | 19 243 языка травматологии); 8. Лазуткина Е. М. (Москва, Россия). Термин «литературный язык». Didelio susidomėjimo sulaukė sekcijos Terminologija ir bendroji leksika. Terminologija tarp kitų kalbos vienetų. pranešimai. Juose buvo pristatyta visa bendrinės kalbos žodžio reikšmės, to paties pavidalo žodžio reikšmės specialiajame vienos ar kitos teminės srities patekste ir, galiausiai, to paties žodžio kitos (nors galbūt artimos) srities kitame patekste santykių įvairovė. Šį sudėtingą specialiųjų kalbos vienetų semantikos vaizdą dar labiau komplikuoja skirtingas tų pačių vienetų suvokimas įvairiose kultūrinėse ir regioninėse bendruomenėse bei dariniuose, taip pat skirtingos bendravimo rūšys, kuriose vartojama ne tik literatūrinę ar profesinę normą atitinkanti specialioji leksika, bet ir šnekamosios kalbos vienetai (profesionalizmai, profesiniai kolokvializmai), profesinių žargonų leksika ir profesinė žargonybė. Šioje sekcijoje buvo pristatyti šie pranešimai: 1. Krysin L. P. (Maskva, Rusija). Terminas kaip leksikografijos objektas; 2. Ikonnikova V. A. (Maskva, Rusija). Mokslinio ir kalbinio pasaulio vaizdo atspindys teisininkų ir eilinių žmonių kalboje; 3. Vinogradov S. N. (Nižnij Novgorodas, Rusija). Termino aksiologiniai aspektai; 4. Leičik V. M. (Maskva, Rusija). Rusų bendrinės ir profesinės žargonybės palyginimas su žargonais; 5. Cumarev A. E. (Maskva, Rusija). Žodyninių pažymų deriniai kaip specialiosios leksikos apibūdinimo priemonė. Dalis pranešimų buvo skirta nacionaliniams terminologijos ištekliams, terminologijos duomenų bankams, internacionalizacijai ir terminologijos darbo automatizavimui. Atitinkamomis temomis skaityti pranešimai sudarė atskirą sekciją, kurioje išklausyti šie pranešimai: 1. Kudashev I. S. (Helsinki, Finland). Quality Assurance Infrastructure for Term Banks and Collaborative Terminological Projects; 2. Turovskaja L. V. (Kijevas, Ukraina). Lyginamoji terminologija Ukrainoje XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje (pranešimą perskaitė L. N. Vasilkova); 3. Shelлов S. D. (Maskva, Rusija). How much do we know when we know nothing but term definitions?; 4. Sun Huan (Harbinas, Kinija). Kinijos terminologijos tyrimų ištakos. 244 Сергей Шелов Алексей Цумарев │ О Третьем Международном симпозиуме Терминология и знание Sekcijoje Kognityvinė terminologija ir specialiosios paskirties kalbos. Specialiųjų kalbos vienetų darybos būdai ir forma simpoziumo dalyviai analizavo kalbos vienetus (ypač terminus) per kalbinės asmenybės ir diskurso kategorijų prizmę, taip pat pažymėdami terminologijos problematikos sąsajas su pasaulio kalbinio vaizdo klausimais. Šioje sekcijoje pranešimus skaitė: 1. I. A. Kazimirova (Kijevas, Ukraina). Kalbinė asmenybė šiuolaikinėje ukrainiečių kognityvinėje-diskursinėje terminologijoje: tyrimo aspektai; 2. Z. I. Komarova, A. I. Glazyrina (Jekaterinburgas, Rusija). Anglų kalbos kontaktinės morfemos rusų kompiuterinės kalbos atmainose; 3. M. N. Lazareva (Permė, Rusija). Fitonimų, vartojamų taikomojo mokslo terminijoje, struktūrinių-semantinių ypatybių kognityvinis aspektas (prancūzų kalbos medžiagos pagrindu); 4. S. L. Mišlanova (Permė, Rusija). Semantinių santykių kognityvinė-diskursinė analizė terminologizacijos procese; 5. A. D. Šmeliovas (Maskva, Rusija). Mokslinis pasaulio vaizdas ir mokslinė terminija: universalumas ir kalbos specifika. Taikomiesiems terminologijos aspektams buvo skirtas sekcijos Terminologinė leksikografija, taikomoji terminologija ir specialiosios paskirties kalbų mokymas darbas. Pranešėjų pasisakymuose buvo parodyti terminologijos ir informacinių technologijų, taigi ir terminologijos mokslo bei informatikos sąveikos aspektai. Šią problematiką atskleidė pranešimų temos: 1. L. N. Beliajeva (Sankt Peterburgas, Rusija). Techninis vertimas, terminologija ir informacinės technologijos; 2. S. V. Silkovas (Minskas, Baltarusija). Terminologinis žodynas ir informaciniai ištekliai archeologijos, dokumentotyros, terminologijos ir informacijos paieškos srityse; 3. K. Ja. Averbuchas (Maskva, Rusija). Specialiosios paskirties kalbų (LSP) mokymo problema; 4. V. D. Tabanakova (Tiumenė, Rusija). Autoriaus terminas: suvokiu, interpretuoju, verčiu; 5. N. G. Kantiševa (Tiumenė, Rusija). Šiuolaikinių terminologinių žodynų hipermedialumas (elektroninio glosarijaus „Ekologinis auditas“ pavyzdžiu). Simpoziumo pabaigoje išsakyti pageidavimai tęsti terminologijos ir specialiosios paskirties kalbų tyrimus, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą šioje sri- Terminologija | 2012 | 19 245 tyje, įsteigti Rusijoje tarptautinį terminologijos žurnalą, taip pat apsvarstyti naujas būsimų mokslinių terminologijos renginių formas. Gauta 2012-06-24 Sergejus Šelovas V. V. Vinogradovo rusų kalbos institutas Volchonkos g. 18/2, 119019, Maskva, Rusija El. paštas [email protected] Aleksejus Ciumarevas V. V. Vinogradovo rusų kalbos institutas Volchonkos g. 18/2, 119019, Maskva, Rusija El. paštas [email protected] 246 Сергей Шелов Алексей Цумарев О Третьем Международном симпозиуме Терминология и знание