Terminas prie termino. VIII

200 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII Terminas prie termino. VIII jONAS KLIMAvIčIUS APLINKA ir TERPĖ,TERPĖ ir MEDIJA Terminai (ir paprastieji žodžiai) aplinka ir terpė nėra bendrareikšmiai. Jų reikšmės ir tarpusavio santykiai klostėsi netrumpą laiką, bet jau yra beveik nusistovėję, o dar plėtojasi tiek, kiek tai lemia mokslų raida ir išsklaida. Istorija įdomi ir pamokoma. Tačiau dar yra ir visai aktualių, spręstinų dalykų. Pavyzdžiui, „gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, esantys jūroje, virš jūros ir žemės gelmėse po jūra (oras, vanduo, dugnas ir žemės gelmės po jūros dugnu, jų gamtos ištekliai)“ – tai jūrosaplinka ar jūros terpė? Tam suprasti ir nuspręsti reikia – kaip paprastai terminologijoje – ne tik kalbos mokėjimo, kalbotyros išmanymo, bet ir konkretaus mokslo nuovokos. Todėl pravartu nuodugniau pasiaiškinti aplinkos ir terpės atsiradimo, tarpusavio sąveikos ir skirties priežastis, eigą ir rezultatus. Abu atsiradę terminizacijos būdu, bet ir priežastys sužadintos (indukuotos), ir tolesni sunkūs, nesklandūs vyksmai lemti išorės – daugiausia rusų kalbos žodžių среда ir окружение, taip pat angl. medium. Aplinka 1. „apylinkė“, fiksuota jau SD 1642 (Okolicá/Vicinia,territoriumvniuersitasagrorum.regie.Apikayme/aplinka irokrąʒenia/Ambitio.ambitus.us.circumiectus.us.Aplynka), vėliau Antano Juškos žodyne, LKŽ I2 1968 pateikiama ir iš gyvosios kalbos: Išvisosaplinkossusirinko Krekenava. Naujųjų, knyginių, reikšmių klostymosi eigos atspindys yra LKŽ I1 1941 aplinka 2. nediferencijuota reikšmė ir neišsamus jos aiškinimas – „aplinkuma, tarpas“ (nors tarpas čia jau yra ir žingsnelis į terpę). LKŽ I2 1968 reikšmė perskirta – 2. „visuma gamtinių sąlygų, kuriose (=kuriomis) kas nors vystosi ir veikia“ ir 3. „socialinės-buitinės sąlygos, <…>“. Įdomu, kad abi reikšmės iliustruojamos Jono Jablonskio sakiniais – aplinka 2: Iraplinkaturižmoguidaugįtakos;aplinka 3: Jisturiiršiaip įtakosturėtikalbosmoksluimokyklojeirsavoaplinkosgyvenime. Antano Vireliūno vėlokai prigijęs ir mažokai vartojamas naujadaras aplinkotyra 201Terminologija | 2012 | 19 „kraštotyros [irgi Vireliūno naujadaras] dalis, tirianti artimiausią aplinką“ remiasi, rodos, abiem aplinkos reikšmėmis. Naują reikšmę prideda DŽ 1954 – aplinka 3. „aplinkuma, tarpas, sfera“: Orasyraaplinka,kurioje plintagarsas. DŽ 1972 – aplinka 3. aiškinama kiek tiksliau, bet irgi dar dvilypė – „terpė, sfera“ – oras tikrai yra garso plitimo terpė, bet gyvenamųjųnamųaplinkossutvarkymas – ne jokios terpės ir net ne sferos. Todėl nenuostabu, kad LKŽ I2 1968 aplinka 4. „terpė, sfera“ iliustruojama tik oru; bet ir aiškinime neturėjo likti sferos. Toliau, matyt, pajutus aplinkos ir terpės skirtybę, aplinka 1. aiškinama „fizinės sąlygos“: geografinė,natūrali;gyvenamųjųnamų, bet ir dujų,korozinė DŽ 1993, nors dvi pastarosios veikiau yra terpės. Prieš einant prie aplinkos kaip mokslo termino pirma reikia pasižvalgyti po pusiau termininę ar ir determinizuotą vartoseną, kurioje – įvairiuose junginiuose ir aiškinimuose – geriausiai atsiskleidžia motyvacija ir semantiniai santykiai. Pradžiai – du pavyzdžiai: <…>ap l i n k a ap l i n k musjau yrakita Sav su TV 2008 42 3; elektrinislaukas – 1. ypatingųsavybiųa p l i n - k a a p i e įelektrintąobjektąarbakintamąjįmagnetinįlauką AETŽ 2010. Neapsakomai plačiai nuo seniai iki pat dabar vartojama supantiaplinka:Ląstelių fiziologija,kaipirjųmorfologija,priklausonuojass u p a n č i o s a p l i n k o s ŽA 1972 14. Muss u p a n t i a p l i n k a yradinamiška IQ 2010 3 121. <…> ryšyssusupančiaaplinka Sav su TV 2012 1 30. <…>mąstymasapie pasaulį,jįsupančiąaplinką NŽA 2011 2 84. <…>atominėselektrinėspoveikisjąsupančiaiaplinkai Vd 2009 20 32. Įvertinustiek vaiko,tiekjįs u p a n č i o s a p l i n k o s rizikosirapsauginiusveiksnius,<…> Vd 2008 50 74. Žinoma, jįsupantysžmonės – visai natūralu, bet įsismaginus – ir aplinkairjįsupantysžmonės Sav su TV 2011 26 14. Greta dažna ir į aplinką panaši apsuptis: <…>praleistiž i e m o s a p s u p t y j e Sav su TV 2008 14 3. <…>ga m t o s a p s u p t y j e įsikūrusi<…>sanatorija Vd 2010 37 43. Gyvenamešešėlinėsekonomikosapsuptyje Vd 2011 15 22. Mokesčiai–mokestisužcivilizacijąirmoderniąvisuomenę, tadjeinorigyventiž m o n i š k o j e a p s u p t y j e,turisusimokėti Vd 2011 15 70. Tenkamokytisnaujųv e r t y b i ų a p s u p t y j e Vd 2010 39 66. KPP 1976 ir 1985 pataisė: supantiaplinka–aplinka. Bet šito negana, o kai neaiškinama, kodėl negerai, tai taisymo sėkmė menka. Reikėjo labai mažai – nurodyti rus. окружающаясреда. Dabar galų gale reikia jau išsamiau. 202 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII Rus. окружение ir 1среда leksikografijoje fiksuoti jau nuo 1627 m. (ССРЛЯ VIII 1959 ir XIV 1963). Rūpimomis naujesnėmis reikšmėmis labiau paplitęs tik 1среда – 3. „социально-бытоваяобстановка,<…> окружение“ (A. Gercenas, I. Turgenevas) ǁ „совокупность людей, связанных общностью жизненных условий, занятий, интересов или кого-либо“ (M. Saltykovas-Ščedrinas, M. Gorkis), o 4. „группа людей“ (M. Lermontovas, F. Dostojevskis) – устар., todėl iš окружение dabar aktualus 3. ǁ „окружающие люди, общество“. Ir 1среда – 2. „ совокупность природных или социальных условий, <…>“: географическая, окружающая, ir окружение – 3. „окружающая обстановка, с р е д а“: окружениерастения, bet tik 1среда – 1. „вещество, заполняющее какое- -либо пространство и обладающая определенными свойствами“: воздушная,однородная,питательная, Dabartinė rus. среда reikšmė platesnė negu окружение – apima ir окружение:среда1 – 1. aplinka,aplinkuma;tarpas:всредеучёных–mokslininkųtarpe, 2. terpė:воздушная– orinė RLKŽ II 1967, 1. spec. terpė,mediumas:agrarinėterpė,distorsinė terpė/distorsinismediumas,почвенная–dirvinissubstratas RLKŽ IV 1985, o окружение – 1. aplinka,aplinkuma;sfera:literatūrinėaplink[um]a (4. apsuptis,apsupimas) RLKŽ II 1967, 2. aplinka,aplinkuma:geografinė,smulkiaburžuazinė RLKŽ II 1983; aplinka– среда,окружение:geografinė,literatūrinė LRKŽ 1971, среда,окружение:geografinė,literatūrinė,iškilminga, mūsųaplinkoje–внашейсреде LRKŽ 1988, o terpė– среда (aplinka): maitinamoji LRKŽ 1971, terpė (aplinka) – среда: maitinamoji LRKŽ 1988. Iš šito reikšmių lyginimo darosi suprantamas pažyminio окружающая (среда) reikalingumas, o šį junginį vartojant – termino окружение būtinumas. Rusų kalboje įprasti junginiai всредежить,существовать,обитать,расти ir средаокружает СССРЯ XIV 1963. Среда aiškiai motyvuojama среди – tarp(e), o окружающаясреда – tai vis dėlto contradictioinadiecto (oksimoronas). Pagal tą junginį aklai susidarytas liet. supantiaplinka – pleonazmas. Nors nesuprastas, iš kur radęsis, bet pastebėtas ir šalintas, netiesiogiai padėjo rastis, o ypač plisti ir įsigalėti terpei. Aplinka savo motyvacija panaši į angl. environment:environ–(ap)supti ir vok. Umgebung:umgeben–(ap)supti ir Umwelt(aplinkinispasaulis VLKŽ II 1992). Netikra išeitis iš šios kolizijos buvo, bet, beje, ir vėlai – tai išorinėaplinka:išorinėaplinka–outdoorenvironment–средавнешняя AATŽ 2000; dezinfekcija–patogeniniųmikroorganizmųnaikinimasi š o r i n ė j e a p l i n - 203Terminologija | 2012 | 19 koje LTE III 1978. Oda–svarbussudėtingasorganas,kurisatliekadaugybęfunkcijų:padedaorientuotisi š o r i n ė j e a p l i n k o j e,<…> Sav su TV 2012 4 13. Taigii š o r i n ė s a p l i n k o s dirginamivaikaidabarbręstagreičiau Vd 2010 36 36. Tai – antras pleonazmas, šokimas nuo vilko prie lokio. Aklai nuoseklūs eina iki buko galo: būtinairv i d i n ė s,iri š o r i n ė s įmonėsa p l i n k o s analizėsdermė AtsV 2011 1 8. Pasitaiko ir priešpriešų (išorinė)aplinka↔vidus:I š o r i n ė a p l i n k a,beabejo,turėjoįtakos,bet jeivalstybėsv i d u j e buschaosas,jokiaaplinkanepadės Vd 2009 17 17. <…>fiziologija–mokslasapietai,kasvykstaorganizmov i d u j e,oekologija–apietai,kasvykstai š o r i n ė j e a p l i n k o j e MkslL 2012 19 9. Mindauguirūpėjo<…>didintisavodinastijosprestižąšaliesv i d u j e irtarptautinėjekrikščioniškojea p l i n k o j e MkslL 2009 8 11. Nieko nevertasišorinis pasaulis,aplinka Sav su TV 2012 1 30. Kai terpės reikalingumas jau visai aiškus, reikia plačiau terminologiškai aptarti aplinką, kad pasidarytų visai suprantamas jų abiejų skirtumas. Sąvokos aplinka raidą, kuri vyko už lietuvių kalbos ribų, atskleidžia terminų žodynai ir enciklopedijos. Pvz.: aplinka (vok. Umwelt) – „J. Uexküllis („Gyvūnų aplinka ir vidaus pasaulis“, 1909) tai sąvokai suteikė gamtinės ∆ (veikimo pasaulio), kuri daro gyvūnams poveikį ir kurioje šie orientuojasi pagal savo juslinę organizaciją, reikšmę; vėliau ši reikšmė buvo išplėsta, įtraukus į ją ir augalijos bei žmonių gyvenimo erdvę. Tada filosofinė antropologija pabrėžė, kad žmogus, kaip „pasauliui atvira būtybė“ (M. Scheleris), dvasiškai peržengia natūralias ∆ ribas, nes sugeba jas keisti, todėl specifinė žmogaus ∆ jau yra paženklinta kultūros. <…>, tai nesaikingo mokslinio, techninio bei ekonominio gamtos keitimo krizių metu kyla ypatingų ekologijos, ∆ apsaugos ir etikos problemų“ FilosŽ 2002. Nurodomas ir sociologinis šios sampratos ištakų aspektas: socialinėekologija (gr. oikos – buveinė ir logos – mokslas) – „sociologijos skyrius, kuriame nagrinėjamos žmogaus ir a p l i n ko s santykio problemos. S. e. atsirado XX a. 3 dešimtmetį Jungtinėse Amerikos Valstijose (…). <…>. Kai kurie sociologai mano, kad ji turinti tirti žmogaus santykius su gamta – ap li n k i n e gyvūnija ir augalija; kiti S. e-ją apibrėžia kaip mokslą apie visuomeninių formų santykį su socialiniais veiksniais, kurie šių formų atžvilgiu esą „a p li n k a“; <…>. Ypač aktualus pasidarė gamtos ir visuomenės santykio klausimas ryšium su dabartine moksloirtechnikos revoliucija, dėl kurios išsekinami gamtos ištekliai ir užteršiama ž m og a u s a p l i n k a. <…> FilosŽ 1975. 204 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII Pateikiant enciklopediškai visas dabartines aplinkos reikšmes jų eilė keičiasi – seniausia tėra 3. (biol.) – „gamtos objektų, reiškinių ir sąlygų visuma, kurioje gyvena individas, populiacija ar rūšis“, per vidurį – 2. (geogr.) – „žmogų (visuomenę) supanti ir abipusiais ryšiais su juo susijusi negyvosios ir gyvosios gamtos bei antropogeninių teritorijos elementų visuma“ (samprata gana įmantriai teorizuojama: „antropoekosistema traktuojama kaip ekol. sistemos, kurios centr. organizuojantysis elementas (šeimininkas) yra žmogus, o kiti su juo susiję gamtiniai arba antropogeniniai dariniai sudaro jo gyvenamąją ∆ (namus)“), o aplinka 1. yra tarsi apibendrinimas – „ką nors supanti erdvė arba objektų visuma (te r pė, vad. namai), sąveikaujantys su jos supamu objektu arba subjektu (vad. šeimininku). <…>. Pagal nagrinėjamos terpės pobūdį arba dominuojančius erdvės komponentus skiriama gamtinė (natūrali), antropogeninė, techninė, ekonominė, socialinė, dvasinė ∆ ir kitos ∆ rūšys“ VLE I 2001. Aplinka 4. yra labai speciali – mat., tačiau LTE I 1976 aplinka buvo dar tik mat., žinoma, atskirai – geografinėaplinka – „gyvosios ir negyvosios gamtos objektų ir reiškinių (klimato, dirvožemio, žemės gelmių turtų, reljefo, augalijos, gyvūnijos) visuma, sudaranti vieną būtinų visuomenės egzistavimo sąlygų. <…>“ LTE IV 1978. Kol nebuvo šeimininko ir namų įvardytos priešpriešos, ji ir be šių terminų buvo suvokta, pvz.: Tarporganizmoiraplinkosvykstanuolatinėmedžiagųirenergijosapykaita,<…> ŽA 1972 30. Šeimininkas, žinoma, anaiptol ne tik žmogus, o namai – ne tik žmogaus. Bet kalbant apie žmogų ir žmones gyvenamojiaplinka labai dažna ir gyva, pvz.: Miškas yramūsųsąmonėsdalis,mūsųg y v e n a m o j i a p l i n k a,<…> Sav su TV 2011 42 5. Nors gyvūnai gyvojoje kalboje paprastai ne gyvena, o laikosi (o naminiai – laikomi), teoriškai, be abejo, gyvena, taigi ir jie turi savo gyvenamąjąaplinką, pvz.: Taigidėlklimatoatšilimokintantgyvūnųmigracijaikeičiasijųg y v e n a m o j i a p l i n k a Vd 2009 11 45. Apie aplinką dabar kalba labai daug kas. Pavyzdžiui, žinomas kalbininkas Davidas Crystalas: <...>:ekosistemąsudarovisųgyvųorganizmų,augalų,gyvūnų,bakterijų etc tarpusaviosąveikasufiziniaisircheminiaisjųaplinkosveiksniais KM 2005 40. Geografinęaplinką mini etnografė Pranė Dundulienė (LEtn 1982 7). Ne to mokslo specialistai teorinę aplinką kartais vartoja ir gana savotiškai, pvz.: Žmogųsąlygojavisakitab ū t i s,s u d a r a n - tijoaplinką UP 1992 164. Visatanėrakokiak ū n ų a p l i n k a ar talpykla UP 1992 140. 205Terminologija | 2012 | 19 Tarp rūšių vis dar atsiranda naujų – abiotinėaplinka – „tai neorganinių sąlygų (↑abiotinių ve i k s n i ų) visuma, kurioje egzistuoja visi gyvieji organizmai“, o biotinęaplinką „sudaro gamtos veiksniai ir reiškin i a i, atsiradę dėl kitų organizmų veiklos (daugeliui mikroorganizmų biotiniai ve i k s n i a i yra organizmo vidinė t e r pė)“ VLE I 2001. Plinta dvasinėaplinka Sav su TV 2009 27 23, Kaunoliteratūrinėaplinka AtsP. Cvirk 1969 449 ar literatūrinėMaskvosaplinka MokslL 2001 11 5, akademinėaplinka IQ 2011 4 111, informacinėaplinka MokslL 2007 1 7, versloaplinka IQ 2010 4 29, verslumoaplinka IQ 2010 4 78, investicinė aplinka Vd 2007 3 11. Kai kas gal tik terminijos paribyje ar užribyje, pvz.: <…>dabartinėjevisuomenėjeirkultūrojegrožinėliteratūrajauegzistuoja kitojesuvokimoaplinkoje SLL 23 2007 305. Beje, rūšis gali būti ir be pažyminio, pvz.: aplinka – 1. „erdvę užpildanti tam tikrų savybių medžiaga arba laukas, kuriame yra tiriama sistema arba vyksta nagrinėjamas reiškinys“, pvz., skystojiaplinka 2. „išorinės sąlygos (temperatūra, drėgmė, slėgis, vibracija), turinčios poveikio įrenginio veikimui“, pvz., elektromagnetinėaplinka AETŽ 2010. Pozityvistinėmetodologijaieškojo tekstoatsiradimopriežasčių,įtakosiršaltiniųlygindamajįsukitaistekstais. Aplinka (milieu) buvoreikalinganetikjogenezeiištirti,betirprasmei aptarti SLL 23 2007 305. Poetas (Albinas Žukauskas) turi ir širdiesaplinką:Širdisginasinuosugriovimų,kuriuosbepertraukosišdarinėjalaikasjos aplinkoje AtsP.Cvir 1969 634. Neatsilieka… patalynės reklama: Dvigulė, jaukiantklodė<…>palaikogaiviąm i e g o a p l i n k ą. Tiek aplinkos mokslo. Gyvenimo praktikai aktualiausias vienas – apsauginis aplinkos aspektas: aplinka–gamtojefunkcionuojantivisumatarpusavyjesusijusiųelementų(žemėspaviršiusirgelmės,oras,vanduo,dirvožemis, augalai,gyvūnai,organinėsirneorganinėsmedžiagos,antropogeniniaikomponentai)beijuosvienijančiosnatūraliosirantropogeninėssistemos:fizinė, gamtinė,natūrali,sveika,žmogaus,antropogeninė,degradavusi,gamybinė,… AATŽ 2000. Aplinkos apsaugos įstatyme (2005 m. Įstatymo redakcija) pateikiama tik paredaguota ši apibrėžtis (MkslL 2011 9 7). Taigi čia svarbiausia aplinkosapsauga nuo fiz., cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio naudojant gamtos išteklius, aplinkosmonitoringas,aplinkosstebėsena – „sistemingas aplinkos ir jos elementų būklės stebėjimas, antropogeninių pokyčių vertinimas bei prognozė“, aplinkostarša, aplinkostvarkymas,aplinkosvertinimas(:aplinkosapsauginėvertė,aplinkos funkcijos,aplinkospavojingumas,žmogauspoveikisaplinkai) TechEnc I 2000, 206 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII aplinkosinžinerijairkraštotvarka (KTU specialybė), aplinkoschemija „chemijos šaka, nagrinėjanti aplinkos užterštumą ir jo mažinimo būdus“ ChŽ 2003. Išsiaiškinus, kas yra aplinka, galima atsakyti ir į pačioje pradžioje minėtą klausimą – yra jūrosaplinka MkslL 2011 9 7 (minėto Įstatymo 3 str. 7 d.), 11 12. Terpė irgi yra gyvosios kalbos duomuo – žodžio tarpas variantas: terpė 1. žr. 1tarpas 1: Nepalikterpiųverdamaaudeklą Dusetos (dar ir Smálvos); 2. žr. 1tarpas 3: Aščiasienosterpėnvisasudedu Sudeikiai (dar ir Dusetos). Seniai bandyta pritaikyti ir bendrinei kalbai, terminijai: terpė 3. „laisva, neužimta tarnybos vieta, vakansija“: Wakancyjaiákiegovrʒedu. Vacantiaofficia,dignitates.Terpewiresnibeskokios SD 1642, 4. (neol.) „skliaustelis“ A. Baranauskas, taip pat terpė 2: tiltoterpė VĮ 1924 (LKŽ XVI 1995). Terpės dar nėra LKV 1950 žodyne (161–604). Tik naujausiais laikais randasi ir prigyja terpė 2. „medžiaga, užpildanti erdvę ar kūnus, supančius ką nors“: Orasyrapaprastaterpėgaisrui.Vanduoyraterpėžuvims gyventi.Maitinamojiterpėbakterijomsauginti DŽ 1954. Kiek vėliau ši reikšmė perskiriama – terpė 1. „medžiaga, užpildanti erdvę“: Oras<…>, 2. „aplinka egzistuoti“: Vanduo<…>.Maitinamojiterpė DŽ 1972. Paskui „medžiagos“ pagrįstai nelieka: terpė 1. spec. „aplinka kam nors egzistuoti, reikštis, vykti“: Orasyraterpėgaisrui.Kraujasyravidinėorganizmo terpė.Maitinamoji(mitybinė)terpėbakterijomsauginti.Kietoji,skystoji,laidžiojiterpė.Rūgštinė,šarminėterpė(aplinka).Grūdinimoterpė (tech.) (2. ryt. „tarpas“) DŽ 1993. Apmaudu, kad vos po dvejų metų LKŽ XVI 1995 vėl grįžtama atgal: terpė 5. „m e d ž i a g a, užpildanti erdvę“: Šviesa,sutikusi didesniooptiniosūdrumoterpę,sulėtinasavosklidimą P. Avižonis. Kraujas draugesulimfayravidinėorganizmoterpė Raštai ir 6. „a p l i n ka kam nors egzistuoti, reikštis, vykti“: Vanduoyraterpėžuvimsgyventi DŽ. Terpės terminiją terminografijoje ir tekstuose reikia pradėti nuo jos skyrimosi nuo aplinkos. Tai atskiras šios mikrosistemos tarpsnis – netrumpas, nespartus, iš esmės baigtas. Bet tas skyrimosi vyksmas tebėra aktualus, reikalingas atidumo, nes kai kur vartosenoje dar gana gausiai užsilikęs. 1927 m. žymusis filosofas ir terminologas – teoretikas ir filosofijos bei pedagogikos terminijos kūrėjas ir tvarkytojas – rašė: Savitarpinisžmonių veikimasissudarovisuomenėjea p l i n k i n į t a r p ą,arbaa p l i n k u m ą,kuriąprancūzaivadina milieu S. Šalk R I 1990 171. Pradžia ir jam buvo 207Terminologija | 2012 | 19 sunki. Bet ir po 70–80 metų panašiai grebezojama: Šisvirusasitinatsparusišorinėjeaplinkoje,<…> ir 2009m.gripasH1N1yravienaiš gripoatmainų,susiformavusikiauliųt e r p ė j e <…> Sav su TV 2009 50 6. Kiekvienašeimas u k u r i a a p l i n k s a v e giminių,draugųšeimųt e r p ę, <…> G.GosNR 2010 116. Dėlsparčiostechnikospažangosvisadaesama pavojausnutoltinuopamatinėstikrovės,nuogamtos,kurimumsduota,nuo terpės,kuriaplinkmus M.D.PhilTI 2009 69. IrneduokDieve,kad ateitųtokslaikas,kaižurnalųviršeliuoseimspuikuotisirmusgyvenimotiesųmokytikiemsargiai,išdidžiaipasivadinękokiaisnors„i š o r i n ė s gyvenimot e r p ė s irbūdostilistais“ Vd 2010 41 62. Niekaip nepateisinama ir iki pat dabar neišnykusi vartosenos sinonimija: Gripovirusasžūstašarminėjea p l i n k oj e (t e r p ėj e) Sav su Tv 2009 47 31. Daug gausesnis yra pakaitinis abiejų iš esmės skirtingų terminų vartojimas: Vanduoyradaugeliochem.r e a k c i j ų t e r p ė <…>.Perevoliuciją kaikurievandensaugalaiirgyvūnaiprisitaikėgyventisausumoje,betvanduo buvoiryrasvarbiausiasjųa p l i n k o s v e i k s n y s TechEnc IV 2010 (veiksniai yra terpėje, o aplinkoje – sąlygos). <…>žmogausveiklosnepakeista (…),t.y.natūralijūrųirvandenųa p l i n k a (taiyrat r i m a t ė s t e r p ė s samprata) MkslL 2011 9 6. Mantekopakeistitrisa p l i n k a s,kaiišvienos mokyklospereidavaumokytisįkitą. – Tačiaugrįžkimepriemanominėtų trijųa p l i n k ų a r b a t e r p i ų,kuriosemantekobręsti. – Tadaašnesupratausavoa p l i n k o s. – <…>gimnazijojesusiformavusit e r p ė buvomišri. – Ketvirtojit e r p ė buvoPolitechnikosinstitutas NŽA 2008 9–10 392, 393, 393, 394, 394. Tačiau reikia gerai įsigilinti, kad suprastum, katras iš pakaitomis vartojamų žodžių yra tinkamas. Tikrai ne visada tai terpė, neretai kaip tik – aplinka, pvz.: Pasaulissusidedaišdviejųdalių<…>(žemynų,sausumos)ir vandens(…).<…>.Labaiskiriasišiųdaliųaugmenijabeigyvūnija,beiantropogeninėt e r p ė (a p l i n k a) MkslL 2011 9 6. <…>lokaliosv i e t o s y r a netikfiziniaigeografiniaitaškaiira p l i n k o s,<…>.Tadikimodernioslokaliosv i e t o s –laukai,sodyba,kaimopievos,bažnyčia,turgausaikštė,dvaras–yra konevisųsocialiniųsąveikųgeografinės „vi e t i n ė s“t e r p ė s J. TomlG ir K 2002 61. – Molis,granitasdruska.Kurite r pė branduolinėms atliekomslaidotigeriausia?–Sunkupasakyti,<…>.Tenkalaidotitojea p l i n - k o j e,kuriyrakonkrečioješalyje MkslL 2008 18 7. Moksloirtechnikos a p l i n k a musslopina,ypačatsiraduskompiuteriui,informatikaiirt.t.Visataigalipanardintimusįtokiąt e r p ę,kurinebebusištiesųžmogiška 208 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII M.D.PhilTI 2009 68. Kiekvienaslaivas–<…>–autonomiškastruktūra, dažnaisusavitasociokultūrinea p l i n k a (…) ir jūrinėsociokultūrinėt e r p ė MkslL 2011 9 7 ir 14. Makroekonominėt e r p ė ir makroekonominėa p l i n - ka Vd 2008 30 11. Vilniusgalėtųsiektiišsiskirtikaipteisiškaipalanki t e r p ė steigtialternatyvausinvestavimofondus.<…>.Reikiaviskąpradėti nuotinkamosįstatymųa p l i n k o s kūrimo,palankia p l i n k a neturėtųkeistisbent7–10metų,<…> IQ 2010 3 68. <…>atvirumuapibūdintojet e r - p ė j e mesregimeįvairiopusasmensirbendruomenėssantykiussusavimibei savoaplinka SLL 23 2007 34. Šitokios klaidos ištinka rašant tokius nekramtytus dalykus: Šiosp r o b l e m o s itinglaudžiais u s i j u s i o s susocialiniaism o k s l a i s,k u r i e u ž i m a visdidesnęt e r p ę kiekvienosvalstybėsirvisuomenėsg y v e n i m e Vd 2010 25 47. Dar vieno atsargumo labai reikia – greta vartojami aplinka ir terpė gali nebūti nei sinoniminiai, nei pakaitiniai, o kiekvienas savo reikšme ir savo tikroje vietoje: Senidrevėtimedžiai,negyvamediena–taig y v e n a - m o j i t e r p ė įvairiemsgyviemsorganizmams:grybams,kerpėms,samanoms, moliuskamsirkt.,kuriegaligyventitiksenojearbasupuvusiojemedienoje. <…>miškeyratūkstančiaigyvybėsformų,kuriasreikiapuoselėti,pirmiausiaišsaugantjųgyvenamąjąaplinką Vd 2010 19 32. <…>mažiau reguliuojamojeversloaplinkojemenkesnėterpėkorupcijai Vd 2011 3 32. Užšioskraupiosledkalnioviršūnės,ankstyvamirtimipasibaigiančiosaveirkitusnaikinančioelgesioepidemijosfasado,yrapasislėpusišią epidemijąm a i t i n a n t i t e r p ė –apnuodytad v a s i n ė a p l i n k a,<…> Vd 2009 18 62. <…>šeimairmikrosociumas(…)sukuriat e r p ę,kuripadeda arbatrukdoformuotispaaugliųdvasiniamatsparumui.Visuomenėskrizė, pasireiškiantirizikosveiksniųgausairdideliusocialinėsa p l i n k o s toksiškumu,socialineatskirtimibeitolerancijosstoka,nuodijatrapųpaaugliųdvasinįpasaulįirskatinaliguistasmaištavimoformas Vd 2007 38 78. <…> šeimairyrat e r p ė,kuriojemeilėturibūtisergstimabeipuoselėjama ir <…> bešeimos,reikalingadarirkitaa p l i n k a M.D.PhilTI 2009 96. Kodėl šeima jau terpė, o ne aplinka? Teologas tėvas Marie-Dominique Philippe OP ir jo vertėjai – Šv. Jono bendruomenės broliai ir seserys terminologiškai visiškai tikslūs – pedagogikoje (edukologijoje) skiriama aplinka ir terpė: aplinka–environment–Umgebung–среда – „žmogaus ugdymo veiksnys: gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių sąlygų visuma, kurioje gyvena individas ar žmonių grupė. Tai ekologinė terpė, sukuria sąveikauja individas ar grupė. Socialinė m a kro - 215Terminologija | 2012 | 19 M.HeidRR 1992 115, problematikosišsklaida M.HeidRR 1992 54, supratimointerpretacinėišsklaida M.HeidRR 1992 83, pamatinėsmetafizinės pozicijosišsklaida M.HeidRR 1992 170, nihilizmoišsklaida M.HeidRR 1992 176. Šneka,suprastakaipr e i k š m i ų s k l a i d a M.HeidRR 1992 391, ŠvTomoAkviniečiom i n t i e s i š s k l a i d a NŽA 2001 5 212; prasmių išsklaidosbūdas NRom 200 3 16, teorinėišsklaida NRom 1998 5 54, bet dar ir individualumoViduramžiaissklaida KngA 2001 1 13, motersasmenybėssklaida. Tačiau šiedu pavyzdžiai gal turi dar kiek kitokią reikšmę – „at(si)skleidimas“. O jau yra ir atsklaida (kartu su atskleisti): Jis [pavadinimas humanizmas] neišreiškiairkrikščioniškosiosteologijosišsk l e i s tossukurto, nupuolusioirišganytožmogaust e o r i j o s.Jisženklinatokįfilosofinįžmogaus aiškinimą,kurises i n i ų vi s u m ą ats k l e i d ž i a irvertinatikremdamasis žmogumiirorientuodamasisįžmogų M.HeidRR 1992 151. Tačiau,kadbūtųteisinga,konstatacijanebūtinaituria tsk l e i s tidalykoe s m ę.Tikten,kur vykstatokiaa t s k l a i d a,įvykstatiesa M.HeidRR 1992 219. <…>intelektasyrabūdas,omąstymasyrapriemonėN i e k ą suvoktipirmapradiškaiir spręstiapiejogalimąa t s k l a i d ą M.HeidRR 1992 116. Taip galiausiai prieiname ir užsklaidą:Nepagrįstosakymoirpersakymopakanka,kada t - sklaidavirstųužsklaida M.HeidRR 1992 85. Randasi net dvisklaida: <…>visosHeidegeriofilosofijosašisyravadinamojib ū t i e s i r e s i n i o d v i s k l a i d a (Zweispalt) Arvydas Šliogeris (M.HeidRR 1992 18). Žiniasklaida įsitvirtinusi. Tačiau teorijos erdvėse kaip tam tikros sklaidos p r i e m o n ė s pavadinimas dar yra ir medija: Kas užginčys, kad m e d i j o s šiandientaponetikatviresnės,betirklastingesnės,galingesnės? L ir M 2004 19 22, Skirmantas Valiulis. Neretai – greta su žiniasklaida: ž i n i a s k l a i d a,kuriantikontroliuojamą„m e d i j ų erdvę“ NŽA 2004 3 117. KitaBažnyčiosatžvilgiulabainevienaprasmėž i n i a s k l a i d o s savybėyra visuotinumas.Nuošaliausiusužkampiuspasiekiantispauda,radijasirtelevizija kuria vadinamąsias „m e d i j ų  bendruomenes“ NŽA 2004 3 117. Tokios [TV] kampanijos,kuriųaukomistampamilijonaižmonių,neabejotinaibustęsiamos,ojųmastaididės.Kitaipnegalinėbūti,nesjosvislabiau atskleidžiagyvenimožiniasklaidosmedijuojamojetikrovėjepranašumus ir naudą NŽA 2002 11–12 508. Šio margo, virtualaus karo pagrindiniaidalyviaiirherojaiyranebeapkasuoseiratakosežūstantyskareiviai,oži n i a s kl a i d o s atstovai.Šautuvąlaikančiųžmoniųpaskirtisyra nebe laimėti mūšius, o tiekti žaliavą, iš kurios g a m i n a m a  m e d i j u o t a 216 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII karot i k r o v ė,savorealumuužgožiantifizinėjeerdvėjevykstantįkarą<…> Ten pat 510, Vytautas Radžvilas. Palaikymą medijai suteikė Marshallo McLuhano knygos (1964) vertimas – Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniui. Jo teorijos ir termino esmę galima suprasti iš Lewio H. Laphamo įžangoje Amžinadabartis pridėtos vertėjos Dainos Valentinavičienės išnašos: „Bendrojoje McLuhano teorijoje medija visų pirma reiškia bet kokią techninę žmogaus raiškos formą, technologiją, išradimą ar netgi pagrindinę kokios nors veiklos žaliavą (pavyzdžiui, popierius, skaičius, kirvis, drabužiai, namas, nuotrauka, laikrodis, pinigai, elektros šviesa etc.). Žinoma, dauguma medijų yra komunikacijos priemonės tiesiogine ar perkeltine prasme (kelias, dviratis, spausdinimo presas, laikraštis, telegrafas, televizija etc.) arba informavimo priemonės, o dažnai ir viena, ir kita“ (McLuhan 2003: 7). Vertėja teisi, kad žiniasklaida yra siauresnė. Pridurtina, kad žiniasklaida apima tik m as i n e s informacijos (daugiausia) ir komunikacijos priemones, bet neapima jų medžiagų (ne žaliavų!) ir konkrečių techninių formų (daiktų), be to, McLuhanui net pranešimas yra medija, kalba – žmogaus tęsinys1 (McLuhan 2003: 26, 91). Taip ir toliau dvilypuojasi. 2007 m. vyko konferencija Me di j os irimperializmas: spauda,fotografija,filmai,radijasirtelevizijamoderniojoimperializmoeroje.ǁPatiasociacija[TheInternationalAssociationforMediaandHistory– IAMHIST] ilgainiui ėmė telkti ne tik mokslininkus, istorikus, bet ir visus užsiimančiustyrimaiskino,televizijos,radijo,fotografijos,spaudosbeikitų medijų(žiniasklaidospriemonių)srityse NŽA 2011 6 425. Pasitaiko net nesuprantamo vartojimo: apiem e d i j a s i r t e r p ę,bekurios nėranieko,šnekėjoN NŽA 2011 5 350. Kompiuterijoje yra environment ir medium, bet labai susiję. Bandyta verstis vienu lietuvišku terminu terpė – 2. „a p l in k a, kurioje funkcionuoja objektas (environment). Taikomosios programos vykdymo terpė – kompiuteris, operacinė sistema, atminties įtaisas, duomenų rinkinys“: aparatinė,informacinė,operacinė ir programinėterpė ir 1. „informacijos laikymo a pl i n k a (medium), t. y. me d ži a g a duomenims įrašyti ir laikyti“: fizinė ir įsiminimoterpė; plg. duomenųlaikmena – (data) medium,media – „medžiaginė terpė duomenims įrašyti ir saugoti“ AKŽ 1995. Tačiau grei1 Beje, tai nėra vienintelis kalbos kaip medijos supratimas, plg.: „Kalba yra daugiau negu tik priemonė susisiekti ar susižinoti. „Kalba, – teigia H. G. Gadameris, – yra greičiau toji visuotinė e r t m ė (M e - d i u m), kurioje vyksta pats pažinimas“ (Maceina 1994: 436; 1978 m.). 217Terminologija | 2012 | 19 tai atsirado du – terpė (plg. aplinka) – environment;medium–среда–Umgebung,Umwelt;Medium,Mittel – ir operacinė,programinė,techninė,vartotojo,žmogausirkompiuteriosąveikosterpė, ir atmenioji,įrašymo,perdavimoterpė, ir dar aplinka (plg. terpė) – environment;neighbourhood–среда– Umgebung,Umwelt: realiojiišorinėaplinka Inf 1997. Greičiausiai čia yra „visų išorinių sąlygų ir poveikių, tam tikrą akimirką veikiančių sistemą, visuma“ – aplinka–environment–environnement–окружающаясреда ATeleKŽ 2004. Tačiau tuoj pat bandoma įtvirtinti aplinka–environment – „aparatinės ir (arba) programinės įrangos priemonių visuma, su kuria sąveikauja ir kurios ištekliais naudojasi kurios nors užduoties vykdytojas ir tiesiogiai tai užduočiai reikalinga programa“, dar vartojama terpė, bet… terpė žr. ↑ aplinka EncKompŽ1 2005, taigi terpės iš tikrųjų atsisakoma. Nelieka netgi medium – tik multimedium–multimedija – „bend ras ↑ įvairialypėsinformacijos, ↑ įvairialypėsįrangos ir ↑ įvairialypėsterpės pavadinimas. Verčiant iš kitų kalbų, pageidautina parinkti kurį nors vieną iš išvardytų terminų, geriausiai atitinkantį kontekstą“, o įvairialypėterpė – „terpė, sudaryta iš įvairialypės informacijos ir ją apdorojančios įvairialypės įrangos“ EncKompŽ1 2005. Vartosenoje multimedijos jau iki tol buvo neretos: VDUInformatikos fakultetoM u l t i m e d i j o s laboratorija GK 2001 5 26; multimedijosproduktai Vd 2003 35 45, 41, 51, multimedijosservisai Vd 2003 38 46. Ir po to vartosenoje dar pasitaiko, net medija:Dauggalvosūkiųtekstokritikamsužmenanajausiostechnologijosirm e d i j o s.Elektroninėleidybaiš pagrindųkeičialiteratūroskūriniųprieinamumą NŽA 2007 11–12 558; konferencija„M e d i j ų istorijairkultūrinėatmintis“;m e d i j ų kultūra NŽA 2001 6 425, interaktyvusism e d i j o s portalas Vd 2006 52 56. Visokio marginio dar yra – ir programa Grid aplinkai MkslL 2007 1 3, ir: Internetasmumsvisųpirmaterpė Vd 2006 52 56, ir daugialypėterpė Vd 2006 52 55, Sav su TV 2009 15 31, 18 11, 2012 16 6, ir net… multimedijosterpė Vd 2011 1 57. Taigi multimedinisraštingumas MkslL 2009 18 5 terminologiškai beveik sutvarkytas – EncKompŽ2 2008 viską paliko kaip buvo, tik – nežinia kodėl – pridėjo: medijosleistuvė – „programa įvairialypės informacijos failams leisti“. O vartosena dar kiek nespėja su norminimu. Trečioji medija yra institucinė – VilniausdailėsakademijosFotografijosir medijosmenokatedra L ir M 2004 20 22, taip pat „multimedijinė 218 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII dailė“ NŽA 2003 7–8 412, multimedijųmenofestivalis L ir M 2004 20 22 ir net nelinksniuota (!!!): Videoirme d i j a m e n o tolesneiraidaibūdingas skirtingųsričiųjungimasbeiinterakcijos.<…>.ŠiuolaikiniomenoinformacijoscentrasirkūrėjųgrupėRÜTRÜT<…>pristatoLietuvosmulti m e d i j a m e n o i r m u z i k o s festivalį„Centras“ L ir M 2004 20 21. <…>,prieš parodosatidarymą<…>žymusŠveicarijosvideoirm e d i j a p a r o d ų kuratoriusskaityspaskaitą„Parodųeksponavimasirnavigacija“(anglųkalba) L ir M 2004 19 21. Taip jie ir verčiasi – pusiau angliškai, net su parodų navigacija – ko labai ir norėti, kai net automobilininkai navigatoriauskelrodžiu pasikeisti negeba ar nenori. Kiti bent norėtų: „<…> net naujų meno reiškinių – intermedia,multimedia,junk pavadinimų lietuviški atitikmenys dar nesukurti, neįsitvirtinę“ KngA 2004 1 38. Čia galima priminti pradžiai bent apytikslius apibūdinimus: <…>vienavertus,m e n e svarbu yratai,kasyrapateikiamaarbaišreiškiama,t.y.dvasinist u r i n y s.Antra vertus,yratamtikrat e r p ė,m e d ž i a g a,kuriospagalbaperteikiamaarba išreiškiama FĮ 1992 31; medium – 2. išraiškospriemonėmene PONS. ALKŽ 2004. Žinant architektūros stilių techno (gal technostilius,technoarchitektūra), technomuzika TŽŽ 2001 būtų galima siūlyti svarstyti ir visai suprantamą technodailę. Iš lot. medium – 1. vidurys LoLieŽ 2007 turime mediumas 1. „asmuo, galintis sukelti hipnozę, turintis įtaigos ir telepatijos galių; aiškiaregys, spiritistų laikomas tarpininku tarp žmonių ir dvasių“, 2. „vidurinis dainininkų balso registras“, 4. „studentų šventė, švenčiama įpusėjus studijas“ ir medijas – „sen. indoeuropiečių kalbų veiksmažodžio rūšis, išlikusi hetitų, graikų, indoiranėnų ir tocharų kalbose, savo reikšme artima liet. k. sangrąžinei veiksmažodžio formai“ TŽŽ 2001 (KTŽ 1990 medijo nėra). Medium 3. „terpė, aplinka“ yra vėl. lot. (Bažnyčios autorių) LoLieŽ 2007 (mediumas – 3. terpė,aplinka TŽŽ 2001), todėl medija ir multimedija negali būti lotynizmas kaip teigiama TŽŽ 2001, bet yra anglybė, o tik angl. medium (1. vidurys;vidurkis, 2. priemonė,būdas, 3. (gyvenimo) sąlygos, aplinkybės, 4. fiz. terpė,aplinka, 5. tarpininkas, 6. mediumas (pas spiritistus), 7. (dažų) tirpiklis ALKŽ 1975) savo ruožtu yra skolinys iš lotynų kalbos. Vnsk. medija vargu iš angl. dgsk. media (nors skolinantis daugiskaitos formos vienaskaitinimo pasitaiko, pvz.: pirsas,sibsas) – gali būti kaip auditorija iš auditorium. 219Terminologija | 2012 | 19 Gana neseniai pasitaikė dar viena medija:Daugiausiaikalcioirfosforo junginiųsusikaupiav i d u r i n i a m e arterijoss l u o k s n y j e –m e d i j o j e, <…> MkslL 2009 7 13. Daug yra visokių vidurinių sluoksnių – negi reikia medijomis vadinti? IŠVADOS Aplinkos(fizinės,geografinės,gamtinės,gyvenamosios,...) ir terpės(fiziologinės,mitybinės,...) terminizacija yra sužadinta kitų kalbų žodžių – rus. среда, angl. medium ir tai vykę ne be kolizijų – kitokia negu aplinkos (plg. aplink(ui), plg. taip pat angl. environment–environ „(ap)supti“) rus. среда (plg. среда „tarp(e)“) motyvacija reikalavo „aplinkos“ reikšme pažyminio окружающая, o dėl interferencijos radosi akla reikšmės svetimybė (ir kartu oksimoronas) supanti, vėliau išorinėaplinka, paskui mechaniškai „terpės“ reikšme, nors reta, vidinėaplinka ir net vidinėterpė, galiausiai aplinkos ir terpės sinoniminis ir pakaitinis vartojimas, t. y. painiojimas. O greta vartojamos aplinka ir terpė gali būti kiekviena savo reikšme ir savo tikroje vietoje, tik atskirti, kur gerai, kur supainiota darosi nelengva. Nors aplinkos apibrėžtys gerokai įvairuoja (tai priklauso ir nuo sąvokos išsklaidos, rūšių gausėjimo ir reikšmių kaitos), jos esmė – „sąlygos kaip visuma“, be abejo, turinčios p ove i k i o vyksmams, o terpė – lemiamieji „veiksniai“. Tačiau „aplinkos“ sąvokai plėtojantis ir sąlygoms konkretėjant, ryškėjant jų veiksnumui, nemaža tokių dalinių „aplinkų“ (šeima, mokykla, įstaiga,…) virsta terpėmis(bendravimo,sąmoningumo,kultūrinė,sociokultūrinė,socialinėterpė arba terpėkalbėtitiesą,piktnaudžiauti). Angl. massmedium sėkmingai įvardyta žiniasklaida (priemonė, o ne veiksmas). Jai atsiradus, sklaida „skleidimasis, išsiskleidimas“ (klausimo, sąvokos,metafizikos,…) pakeista tikslesne, vienareikšme išsklaida.Medija pavartojama teorijoje (verstinėje ar kompiliacinėje literatūroje), o praktikoje – tik kaip apibūdinimas, o ne terminas. Kompiuterijoje iš pradžių environment buvo aplinka, o medium–terpė, tačiau dabar iš terpių liko tik įvairialypė (ne daugialypė) terpė ir nediferencijuotos reikšmės multimedija. Liko dar ir medijosmenas (net nelinksniuojama (multi)medijamenas) – ir terpė, ir medžiaga. Iš lot. medium yra ir mediumas (daugiareikšmis), ir istor. gram. medijas, ir kalbamoji medija. Šie dalykai svarbūs ne tik įvairioms terminijoms, bet ir norminamajai leksikografijai. 220 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII ŠaLtINIaI AATŽ 2000 – Aplinkosapsaugosterminųžodynas. Red. kom. V. Raškauskas, K. Jankevičius, P. Zajančkauskas, Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. AETŽ 2010 – Aiškinamasiselektrotechnikosterminųžodynas. Vyriaus. red. S. Žebrauskas, Kaunas: Technologija. AKŽ 1995 – Paulauskas K. V., Jasinevičius R. Aiškinamasiskompiuterijos žodynas. Ats. red. V. K. Paulauskas, Kaunas: Technologija. ALKŽ 1975 – Svecevičius B. Anglų–lietuviųkalbųžodynas, Vilnius: Mintis. ATeleKŽ 2004 – Aiškinamasistelekomunikacijųterminųžodynas. Parengė V. Valiukėnas, R. Sabaliauskaitė, J. Gabijūnienė, Vilnius: AB „Lietuvos telekomas“. AtsP. Cvirk 1969 – AtsiminimaiapiePetrąCvirką, Vilnius: Vaga. AtsV – Atsakingasverslas (laikraštis). AugbiolŽ 1998 – Trumpasanglų–lietuviųirlietuvių–anglųkalbųaugalųbiologijosterminųžodynas. Parengė O. Rupainienė, Vilnius: UAB „Nacionalinių tyrimų centras“. Z. BaumG 2007 – Bauman Z. Globalizacija:pasekmėsžmogui. Vert. V. Rubavičius, Vilnius: Apostrofa. ChŽ 2003 – Chemijosterminųaiškinamasisžodynas. Ats. red. Z. Mačionis, spec. red. R. Mudėnienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DŽ 1954 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ 1972 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius: Mintis. DŽ 1993 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DŽ 2000 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DŽe 2006 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. VI (III el. leid.), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. EncEŽ 2007 – Jovaiša L. Enciklopedinisedukologijosžodynas, Vilnius: Gimtasis žodis. EncKompŽ1 2005 – Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopediniskompiuterijosžodynas, Vilnius: TEV. EncKompŽ2 2008 – Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopediniskompiuterijosžodynas , Vilnius: TEV. FĮ 1992 – Anzenbacher A. Filosofijosįvadas. Vert. red. V. Ališauskas ir T. Sodeika, Vilnius: Katalikų pasaulis. FilosŽ 1975 – Filosofijosžodynas. Liet. leid. red. R. Plečkaitis, Vilnius: Mintis. FilosŽ 2002 – Halder A. Filosofijosžodynas. Vert. A. Tekorius, red. E. Dagytė, Vilnius: Alma littera. GenŽ 1995 – Rubikas J. Dažnesniųlietuviškųgenetikosterminųžodynėlis, Vilnius: Biochemijos institutas. GK – Gimtojikalba (žurnalas). G. GosNŽ 2010 – Gospodinov G. Natūralusromanas. Vert. G. Kubilickaitė, Vilnius: Baltos lankos. M. HeidRR 1992 – Heidegeris M. Rinktiniairaštai. Vert. A. Šliogeris, red. J. Pribušauskaitė, Vilnius: Mintis. Inf 1997 – Lietuvių–anglų–rusų–vokiečiųkalbųterminųžodynas.Informatika. Red. R. Valatkaitė, Z. Kudirka, Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. IQ – IQ (žurnalas). KB – Kultūrosbarai (žurnalas). KKS 2005 – Pupkis A. Kalboskultūrosstudijos, Vilnius: Gimtasis žodis. KM 2005 – Crystal D. Kalbosmirtis. Vert. E. Šidlauskaitė ir G. Gailiūtė, Vilnius: Tyto alba. KngA – Knygųaidai (žurnalas). KTŽ 1990 – Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyrosterminųžodynas, Kaunas: Šviesa. B. KuzTTS 2007 – Kuzmickas B. Tautostapatumosavimonė.Lietuviųsavimonėsbruožai, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. LEtn 1982 – Dundulienė P. Lietuviųetnografija, Vilnius: Mokslas. L ir M – Literatūrairmenas (laikraštis). LKV 1950 – Lietuviųkalbosvadovas:Tartisirrašyba.Kirčiavimas.Kalbosdalykai.Žodynas. Sudarė Pr. Skardžius, St. Barzdukas, J. M. Laurinaitis, Bielefeld: Lietuvių tremtinių bendruomenė. 221Terminologija | 2012 | 19 LKŽ I1 1941 – Lietuviųkalbosžodynas 1, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKŽ I2 1968 – Lietuviųkalbosžodynas 1, Vilnius: Mintis. LKŽ XV 1995 – Lietuviųkalbosžodynas 15, Vilnius: Mokslas. LoLieŽ 2007 – Kuzavinis K. Lotynų–lietuviųkalbųžodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LRKŽ 1971 – Lyberis A. Lietuvių–rusųkalbųžodynas, Vilnius: Mintis. LRKŽ 1988 – Lyberis A. Lietuvių–rusųkalbųžodynas, Vilnius: Mokslas. LTE I 1976 – Lietuviškojitarybinėenciklopedija 1, Vilnius: Mokslas. LTE III 1978 – Lietuviškojitarybinėenciklopedija 3, Vilnius: Mokslas. A. MacR VI 1994 – Maceina A. Raštai 6, Vilnius: Mintis. MedŽ 1980 – Astrauskas V., Biziulevičius V., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. Medicinos terminųžodynas, Vilnius: Mokslas. M ir T – Mokslasirtechnika (žurnalas). MkslL – MoksloLietuva (laikraštis). Prd – Priedas. Mt – Metai (žurnalas). NRom – NaujojiRomuva (žurnalas). NŽA – Naujasisžidinys–Aidai (žurnalas). M. D. PhilTI 2009 – Phellipe M. D. OP. Trysišmintys, Vilnius: Agapetos. PONS. ALKŽ 2004 – PONS. Anglų–lietuviųkalbųžodynas, Vilnius: Šviesa. PsichŽ 1993 – Psichologijosžodynas. Spec. red. P. Augis, R. Kočiūnas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. PT 1993 – Jovaiša A. Pedagogikosterminai, Kaunas: Šviesa. RLKŽ II 1967 – Rusų–lietuviųkalbųžodynas 1. Paruošė V. Baronas, V. Galinis, red. B. Larinas, J. Macaitis, Vilnius: Mintis. RLKŽ II 1983 – Rusų–lietuviųkalbųžodynas 2. Sudarė Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas. RLKŽ IV 1985 – Rusų–lietuviųkalbųžodynas 4. Sudarė J. Kardelytė, Ch. Lemchenas, J. Macaitis, A. Mankevičienė, Vilnius: Mintis. RTŽ 2000 – Radioelektronikosterminųžodynas. Vyr. red. V. Palenskis, Vilnius: Litimo. Sav su TV – Savaitė (su TV) (žurnalas). SD 1642 – Pirmasislietuviųkalbosžodynas: Konstantinas Sirvydas. Dictionariumtriumlinguarum [fotografuotinis tekstas], Vilnius: Mokslas, 1979. SLL 23 2007 – SenojiLietuvosliteratūra 23, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. M. B. StegG 2008 – Steger M. B. Globalizacija.Labaitrumpasįvadas. Vert. E. Vareikis, Vilnius: Eugrimas. ŠA – ŠiaurėsAtėnai (laikraštis). S. ŠalkR I 1990 – Šalkauskis S. Raštai 1, Vilnius: Mintis. TechEnc I 2000 – Technikosenciklopedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. TechEnc IV 2000 – Technikosenciklopedija 4, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. J. TomlG ir K 2002 – Tomlinson J. Globalizacijairkultūra, Vilnius: Mintis. TŽŽ 2001 – Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius: Alma littera. UP 1992 – Gineitis L. Istoriniskeliasįuniversaliąpasaulėžiūrą, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vd – Veidas (žurnalas). VĮ 1924 – Vireliūnas A. Įvardai,arbaterminai,priimtiTerminologijoskomisijos, Kaunas: Sakalas. VLKŽ II 1992 – Križinauskas J., Smagurauskas S. Vokiečių–lietuviųkalbųžodynas 2, Vilnius: Mokslas. Zoopsich 1983 – Bagdonas A. Zoopsichologija, Vilnius: Mokslas. ŽA 1972 – Pavilonis S., Strolus R., Tamašauskas K. ir kt. Žmogausanatomija, Vilnius: Mintis. ССРЛЯ VIII 1959 – Словарьсовременногорусскоголитературногоязыка 8, Москва–Ленинград: Издательство Академии Наук СССР. ССРЛЯ XIV 1963 – Словарьсовременногорусскоголитературногоязыка 14, Москва–Ленинград: Издательство Академии Наук СССР. 222 Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.VIII LItERatŪRa KPP 1971: Kalbospraktikospatarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP 1985: Kalbospraktikospatarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Maceina A. 1994: Raštai 6, Vilnius: Mintis. McLuhan M. 2003: Kaipsuprastimedijas.Žmogaustęsiniai. Vert. D. Valentinavičienė, Vilnius: Baltos lankos. Murinienė L. 1997: Iš konsultacijų. – Lietuvosrytas 1997 09 26. Šiupienienė A. 1997: Klausiate. Atsakome. – Vakarinėsnaujienos 1997 08 21. Gauta 2012-12-27 Jonas Klimavičius Erfurto g. 56-14 LT-04107 Vilnius, Lietuva