Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters

Augalų pavadinimų darybos būdai Jānio Ilsterio darbuose LINDA KURMIŅA LU Latvian kalbos institutas RAKTAŽODŽIAI: botanikos terminija, augalų pavadinimai, žodžių daryba, Jānis Ilsters Pradybiniai botanikos terminijos formavimosi etapai aptarti daugelyje darbų (Viksna 2002; Vimba 2001; Pīete 2008), o pirmieji jos laimėjimai dažniausiai priskiriami botanikui, mokytojui ir poetui Jāniui Ilsteriui (1851–1889), kuris 1883 m. išleido pirmąją botanikos knygą latvių kalba Botānika tautas skolām un pašmācībai (Botanika liaudies mokykloms ir savišvietai) (Ilsters 1883). Šiame darbe buvo pateikta tik nedaug plačiausiai paplitusių augalų pavadinimų, papildytų išsamesniais aprašymais. Kaip pagrindinis šio XIX a. pabaigoje vartotų augalų pavadinimų darybos būdų tyrimo šaltinis naudoti didžiausi Jānio Ilsterio botanikos terminų rinkiniai th Latviešu botāniski nosaukumi (Latviški botaniniai pavadinimai; Ilsters I, 1884; Ilsters II, 1885). Šie rinkiniai išleisti 1884 ir 1885 m. Rīgas Latviešu biedrības Zinību komisija (Rygos latvių draugijos Mokslo komisijos) žurnaluose. Šiame straipsnyje aptariami iš Ilsterio augalų pavadinimų sąrašų išrinktų pavadinimų darybos būdai, taip pat lyginami augalų pavadinimai, užfiksuoti vėlesniuose terminų šaltiniuose, įskaitant šiuolaikinius, daugiausia Botāniskā vārdnīca, Paulso Galenieko Botanikos žodynas; BV 1950) ir Inesės Ēdelmanės bei Ārijos Ozolos žodyną Latviešu valodas augu nosaukumi (Latvių kalbos augalų pavadinimai; LVAN 2003). XIX a. pabaigoje paskelbtų augalų pavadinimų analizė padeda atskleisti būdingiausius darybos būdus, vartotus pradiniuose latvių botanikos terminijos formavimosi etapuose. Ilsteris ragino žmones aktyviai dalyvauti renkant augalų pavadinimus. Tai patvirtina jo pirmojo 1884 m. paskelbto augalų pavadinimų sąrašo Latviešu botāniski nosaukumi pabaigos žodis: „Vēl ir pulks generu, kuriem gan viņu vispārīgas izplatīšanās dēļ latviski nosaukumi vienā vai otrā vidū 94 Linda Kurmiņa │ Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters atrastų. Todėl būtų naudinga, kad mokslininkai ateityje juos užrašytų ir galbūt atsiųstų Latvijos draugijos „Mokslo komisijai“ tolesniam naudojimui, o tai padėtų botanikos sąrašų sudarytojams atlikti savo darbą“1 (Ilsters I, 1884: 81). Į šį raginimą taip pat buvo atsiliepta – jau antrajame Latviešu botāniski nosaukumi sąraše (1885 m.) autorius paskelbė ne tik savo rinkinio papildymus, bet ir surinktą medžiagą, kurią jam atsiuntė kiti. Tai reiškia, kad į abu augalų pavadinimų sąrašus Ilsters įtraukė ir savo paties surinktus pavadinimus (jie pateikiami ir pirmajame, ir antrajame sąraše), ir kitų rinkėjų jam atsiųstus pavadinimus (daugiausia antrajame sąraše). Šią medžiagą daugiausia sudaro Vidžemės augalų pavadinimai; Kuršzemė ir Žiemgala atstovaujamos rečiau. Paties autoriaus surinkti pavadinimai yra iš Stukmaņi, Koknese, Vestiena ir Dundaga. Kita vertus, dauguma kitų rinkėjų pateiktų pavadinimų yra iš Vidžemės (Liezere, Valmiera, Cēsis, Trikāta, Sigulda), mažiau jų iš Kurzemės (Aizpute, Kuldīga) ir Žiemgalos (Dobele). Nė viename iš dviejų Ilsterio sudarytų augalų pavadinimų sąrašų nėra nė vieno Latgalos pavadinimo. Ilsterio surinktą medžiagą daugiausia sudaro rūšių pavadinimai, nors pasitaiko ir kai kurių genčių pavadinimų. Pirmojo sąrašo pratarmėje (Ilsters 1884: 63–64) autorius nurodo, kad daugelis latviškų augalų pavadinimų dar nėra sistemingai sutvarkyti – neretai dėl augalų panašumų ar skirtumų jiems suteikiami netikslūs pavadinimai. Kai kuriais atvejais skirtingoms gentims priklausantys augalai vadinami tuo pačiu vardu, o tos pačios genties augalų pavadinimai yra sinonimai. Ilsters pažymėjo, kad botanikos specialistai ateityje turėtų imtis spręsti šių pavadinimų klausimą. Abu sąrašai sudaryti abėcėlės tvarka. Pirmiausia pateikiami lotyniški pavadinimai, o po jų – vienas ar keli latviški atitikmenys. Daugeliu atvejų greta antraštinio žodžio įterpiami sudarytojo komentarai arba siūlomas galimas pavadinimo kilmės paaiškinimas. Pabaigoje pateikiamas vokiškas atitikmuo. Pavyzdžiui: “Hypericum L., asinszāles, raganuakauli, krūstenes, (strutenes); pēdējais nosaukums tadēļ ta, ka ši puķe apakš Kristus krusta stāvejusi un uz viņas Kristus asins pilejis. Johannisblut, Hartheu.2. 1 Vertimas: „Dar yra daug genčių, kurių latviškų pavadinimų galima rasti viename ar kitame regione, nes jos plačiai paplitusios. Todėl būtų naudinga, kad jas pažįstantys žmonės ateityje tuos pavadinimus užrašytų ir galbūt atsiųstų Latvijos draugijos „Mokslo komisijai“ tolesniam naudojimui; tai padėtų botanikos sąrašų sudarytojams atlikti savo darbą“. 2 Vertimas: „Hypericum L., asinszāles, raganuakauli, krūstenes, (strutenes); pastarasis augalas taip vadinamas todėl, kad augo prie Kristaus kryžiaus ir ant jo lašėjo Kristaus kraujas. Johannisblut, Hartheu“ Terminoloģija | 2012 | 19 95 Kaip rašo Anna Vulāne, kalba nuolat kinta, ypač aktyviai kinta jos leksinis lygmuo. Dėl socialinės ir ekonominės raidos kuriant ir įvedant naujus objektus bei sąvokas, atsiranda ir poreikis suteikti jiems kuo tikslesnius pavadinimus. Vienas iš būdų patenkinti šį poreikį – kurti naujus žodžius ir pavadinimus. Nors vieno ar kito būdo ar priemonės vartojimo intensyvumas, darybos tipo produktyvumas ir aktyvumas laikui bėgant kinta, atsiranda net naujų būdų ir priemonių, žodyje užkoduota informacija išlieka (Vulāne 2008: 88). Su flora susiję pavyzdžiai gali nurodyti: 1) augimo vietą (purvene, zemenes); 2) išvaizdos panašumą (ķepaiņi, lācenes); 3) žydėjimo ar nokimo laiką (jāņogas, mārtiņpuķes). Išanalizavus atitinkamus augalų pavadinimus, nustatyta, kad juos kuriant taikyti įvairūs žodžių darybos būdai: žodžių daryba su afiksais, pavyzdžiui, kazenāji3 (Rubus caesius), naktenēs (Solanum nigrum), rozītes (Bellis perennis); sudurtinių žodžių daryba, pavyzdžiui, gaiļugriķes (Convolvulus); žodžių junginių pavadinimų kūrimas, pavyzdžiui, dzeltenās ķimenes (Anthemis tinctoria), veca vīra bārzdiņa (Thymus serpyllum); brūkšninių pavadinimų kūrimas, pavyzdžiui, buku-vītols (Salix viminalis), laumas-slota (Apasagus officinalis). Toliau straipsnyje kiekvienas iš pirmiau minėtų būdų bus aptartas išsamiau. 1. D A R Y B A Ž O D Ž I Ų D A R Y M U A R B A F I K S A C I J A Ilstero surinktoje medžiagoje yra daug tokių augalų pavadinimų, kurie buvo sukurti žodžių darybos arba afiksacijos būdu, tai yra prie žodžio šaknies ar kamieno pagal kalboje egzistuojančius žodžių darybos modelius pridedant afiksą – priešdėlį, priesagą arba darybos galūnę. Tai vienas produktyviausių žodžių darybos būdų latvių kalboje apskritai ir augalų pavadinimų daryboje (VPSV 2007: 57; MLLVG I, 1959: 81; Kalme, Smiltniece 2001: 42). Išvedant naują žodį paprastai vartojamas vienas afiksas, pavyzdžiui pār-cel-t → ne-pār-cel-t, pār-cel-šan-a, pār-cel-āj-s. Tačiau yra ir daug žodžių su dviem ar daugiau afiksų, o jų pridėjimo seką nustatyti sunku, pavyzdžiui, būdvardis ie-zilg-an-s („melsvas“). 3 Čia ir toliau pavyzdžiai transkribuojami pagal šiuolaikinės latvių kalbos normas. 96 Linda Kurmiņa | Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters galėjo būti išvestas arba iš žodžio ie-zilg-s, vartojant priesagą -an-, arba iš žodžio zilg-an-s, vartojant priešdėlį ie-. Kai kurie žodžiai vis dar sudaromi vienu metu vartojant du afiksus – priešdėlį ir priesagą, pavyzdžiui, pār-purv-o-t; priešdėlį ir darybos galūnę, pavyzdžiui aiz-skap-e; dvi priesagas, pavyzdžiui ārst-niec-isk-s. Tai patvirtina faktas, kad šie žodžiai neturi atitinkamo motyvuojančio žodžio, sudaryto su vienu afiksu (pārpurus, purvot; aizskapis, skape, ir kt.) (Kalme, Smiltniece 2001: 42–43). Tai, kas pasakyta anksčiau, taikytina ir augalų pavadinimų darybai, pavyzdžiui, čūsk-en-āj-i (Orchis maculata), zirdz-en-āj-s (Rubus fruticosus). Išvestinio augalo pavadinimo pagrindas gali būti daiktavardis (pavyzdžiui, blusenes (Polygonum persicaria), ziepene (Saponaria officinalis)), būdvardis (pavyzdžiui, skābenes (Rumex), zilenes (Vaccinium uliginosum)), taip pat veiksmažodis (pavyzdžiui noartnes (Pimpinella)). Šiuos augalų pavadinimus galima suskirstyti į kelias grupes: augalų pavadinimai, sudaryti su priesaga – iš analizuojamos medžiagos nustatyta, kad augalų pavadinimams daryti vartotos šios priesagos: –āj–, –el–, –en–, –in–, –īt–; augalų pavadinimai, sudaryti vartojant darybos galūnę. Augalų pavadinimai, sudaryti su priesaga –āj- MLLVG nurodoma, kad priesaga –āj– (atitinkamai galūnė –ājs) vartojama augalų pavadinimams iš daiktavardžių kamienų sudaryti, nors šiandien pavadinimų daryboje ji vartojama retai (MLLVG I, 1959: 90). Sprendžiant iš Ilsterso surinktų augalų pavadinimų, galima daryti išvadą, kad ši priesaga augalų pavadinimų daryboje vartota gana dažnai. MLLVG nurodomos kelios reikšmės, išreiškiamos augalų pavadinimus sudarant su priesaga –āj–: a) iš uogų pavadinimų, vartojant priesagą –āj–, sudaromi žodžiai, žymintys arba vieną augalą, arba – dažniau – tokių augalų grupę; b) iš įvairių augalų pavadinimų sudaromi žodžiai, žymintys didesnę ar mažesnę šių augalų grupę arba vietą, kur šių augalų gausu (MLLVG I, 1959: 92). Sąrašuose Latviešu botāniski nosaukumi pateikiami tik pirmosios grupės augalų pavadinimai, t. y. žymintys arba vieną augalą, arba jų grupę; be to, autorius nurodo, kad galūnės –ājs, –āji dažnai vartojamos krūmų pavadinimams (įskaitant alyvų pavadinimus) sudaryti: avenāji (Rubus idaeus), bruklenājs (Vaccinium vitis idaea), Terminologija | 2012 | 19 97 dundurnāji (Geum rivale), dzervenājs (Vaccinium oxycoccus), ērkšķogāji (Ribes grosularia), irbenājs (Viburnum opulus), kazēnāji (Rubus caesius), spradzenājs (Fragaria collina), zemenājs (Fragaria vesca). Augalų pavadinimai, sudaryti su priesaga -el- Žodžiai, sudaryti su priesaga -el-, gali būti senieji dariniai, o šiandien ši priesaga produktyviai vartojama tik mažybiniams žodžiams sudaryti (MLLVG I, 1959: 93, 94). Ilsterso augalų pavadinimų sąrašuose taip pat nedaug žodžių su šia priesaga, o aptikti pavyzdžiai veikiau neturi mažybinės reikšmės, pavyzdžiui, spīdeles (Bellis perennis). Augalų pavadinimai, sudaryti su priesaga -en- Kaip nurodoma MLLVG, priesaga -en- (atitinkamai galūnė -ene) vartota daugybei augalų, uogų ir grybų pavadinimų sudaryti; tai gana produktyvi priesaga (MLLVG I, 1959: 95). Ilsterso surinktoje medžiagoje galima rasti tokių pavyzdžių: cirvene (Alisma), elksnene (Agaricus subdulcis), kaulenes (Rubus saxatilis), lipene (Lychnis diurna), naktenes (Solanum nigrum), precenes (Aster salicifolius), rasenes (Drosera), trīsene (Briza media), vilnene (Agaricus subdulcis), vistēnes (Empetrum nigrum), zīdenes (Centaurea). Augalų pavadinimai, sudaryti naudojant priesagą -iņ- Paprastai priesaga -iņ- vartojama mažybinėms formoms sudaryti; ji gali reikšti ir tikrą mažumą, ir emocinį subjektyvų vertinimą, tačiau mažybinė reikšmė neutralizuojama, kai daiktavardžiai su galūnėmis -iņš, -iņa tampa terminais (MLLVG I, 1959: 112–113, 117), kaip, pavyzdžiui, šie augalų pavadinimai: auniņi (Erigeron acer), liniņi (Linaria vulgaris), plakstiņi (Alectrolophus), žagatiņa (Majanthemum bifolium). Augalų pavadinimai, sudaryti naudojant priesagą -īt- Priesaga -īt- yra tikra mažybinė priesaga, tačiau, kaip ir priesagos -iņ- atveju, šia priesaga sudaryti žodžiai, įgiję termino ypatybių, praranda maloninę ir mažybinę reikšmę (MLLVG I, 1959: 130–131). Ilsterso surinktoje medžiagoje priesaga -īt-, regis, dažnai vartojama augalų pavadinimams sudaryti, pavyzdžiui, daugiskaitos formos ancīši, dadzīši (Agrimonia eupatoria), bārenīte (Viola tricolor), cepurītes (Campanula), kumelītes (Matricaria chamomilla), kurpītes (Aconitum lycoc 98 Linda Kurmiņa Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters tonum), pulkstenītes (Campanula), rozītes (Bellis perennis), daugiskaitos forma sunīši (Bidens), trepīte (Potentilla anserina). Augalų pavadinimai, sudaryti naudojant darybos galūnę Darybos galūnė dažniausiai vartojama daiktavardžiams, veiksmažodžiams ir prieveiksmiams sudaryti. Žodžių daryboje vartojamos šios darybos galūnės: –a, –e, –is, –s, –t, –ies, –i, –u (Vulāne 2008: 101). Dvi iš jų, būtent –e un –is (daugiskaita –i), aptinkamos išrašuose pateiktų augalų pavadinimų daryboje. Iš augalų pavadinimų rinkinio galima pateikti šiuos pavyzdžius: ziemele (tikriausiai iš ziemelis „šiaurė“) (Chrysanthemum leucanthemum) (plg. ME IV, 1929–1932: 742), vizbuļi (Anemone) (plg. Karulis II, 1992: 542). Augalų pavadinimai taip pat gali būti sudaromi su priešdėliu ir darybos galūne, pavyzdžiui, egl-e → pa-egl-is (Juniperus communis), arba prie sudurtinio pavadinimo gali būti pridėta darybos galūnė, pavyzdžiui, sausa serde „sausa šerdis“ → saus- + serd-is (Lonicera xylosteum), tūtas (veida) lapa „korneto (formos) lapas“ → tūt- + lap-e (Aquilegia vulgaris). 2. SUDURTINIŲ ŽODŽIŲ DARYBA Ilsterso surinktoje augalų pavadinimų medžiagoje sudurtiniai pavadinimai gana dažni. Sudurtiniai žodžiai – tai pavadinimai, sudaryti sujungiant bent du savarankiškus žodžius arba jų kamienus; kalboje jie funkcionuoja kaip vienas leksinis vienetas. Žodžių jungimas į sudurtinius žodžius, kaip ir žodžių daryba, yra vienas produktyviausių naujų žodžių sudarymo būdų šiuolaikinėje latvių kalboje (VPSV 2007: 338; MLLVG I, 1959: 84; Kalme, Smiltniece 2001: 47). Kaip pažymi Vilma Kalme, pirmuoju sudurtinio žodžio dėmeniu gali būti įvairių kalbos dalių žodžiai: daiktavardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai (Kalme, Smiltniece 2001: 47–48). Augalų sudurtinių pavadinimų pirmasis dėmuo dažniausiai yra daiktavardis, pavyzdžiui, miroņpuķe „lavono gėlė“ (Linaria vulgaris), mežrozīte „miško rožė“ (Geranium), arba būdvardis, pavyzdžiui, baltvēderiņi „baltapilviai“ (Potentilla anserina), mazpurენīte „mažoji pelkinė puriena“ (Ranunculus ficaria). Tai du produktyviausi sudurtinių augalų pavadinimų darybos tipai. Nors rečiau, Ilsterso sudarytuose augalų pavadinimų sąrašuose taip pat pasitaiko sudurtinių pavadinimų, kurių pirmasis dėmuo yra skaitvardis, pavyzdžiui, septiņstērīte „septyni spinduliai“ (Trientalis europaea), vienlapa „vienas lapas“ (Parnassia palustris). Sudurtinius pavadinimus galima skirstyti į dviejų ir trijų dėmenų sudurtinius pavadinimus. Terminoloģija | 2012 | 19 99 Dvinarius sudurtinius žodžius galima dar suskirstyti į du pogrupius: ◦ sudurtiniai žodžiai, kurių pirmasis dėmuo yra daiktavardis kilmininko linksniu be galūnės; šiam tipui priklauso dauguma Ilsters surinktų medžiagos sudurtinių pavadinimų, pavyzdžiui, dzelzzale „geležies žolė“ (Echium vulgare), kaķaste „katės uodega“ (Amarantus), lāčauzas „meškos avižos“ (Bromus secalinus), purveglīte „pelkės eglė“ (Pedicularis), vārndeguns „varnos nosis“ (Delphinium consolida), velnābols „velnio obuolys“ (Datura stramonium); ◦ Ilsters sąrašuose palyginti dažnai pasitaiko ir sudurtinių žodžių, kurių pirmasis dėmuo yra daiktavardis kilmininko linksniu su galūne, pavyzdžiui, celāboliņš „kelio dobilas“ (Melilotus tournef), dziparu-karkls „kuojų karklas“ (Salise acutifolia), meduspuķe „medaus gėlė“ (Galium verum), mežrozīte „miško rožė“ (Geranium), miroņupuķe „lavono gėlė“ (Linaria vulgaris), varžukājas „varlių kojos“, vārnukājas „varnos kojos“ (Comarum palustre). Palyginus su šiuolaikiniais terminų šaltiniais, konkrečiai – Galenieks sudarytu Botāniskā vārdnīca ir Ēdelmane bei Ozola žodynu Latviešu valodas augu nosaukumi, pastebėta, kad tokiuose sudurtiniuose žodžiuose pirmasis dėmuo arba neteko galūnės, arba jie tapo žodžių junginiais: lat. Alchemilla vulgaris – latv. kroķulapas (Ilsters I, 1884: 65) → kroķu lapas (LVAN 2003: 312) lat. Antennaria dioica – latv. kaķupēdiņas (Ilsters I, 1884: 66) → kaķpēdiņas (BV 1950: 29) lat. Berberis vulgaris – latv. aluspuke (Ilsters I, 1884: 67) → alus puke (LVAN 2003: 41) lat. Convallaria majalis – latv. zīdalapas (Ilsters I, 1884: 67; Ilsters II, 70) → zīdlapas (LVAN 2003: 159) lot. Epilobium – lat. kazurozes (Ilsters I, 1884: 70) → kazrozes (LVAN 2003: 148) lot. Mentha crispa – lat. krūzumētra (Ilsters I, 1884: 74) → krūzmētra (LVAN 2003: 219) lot. Orchis – lat. džegužūpuķes (Ilsters I, 1884: 74) → džegužpuķes (BV 1950: 19) 100 Linda Kurmiņa Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters Trijų dėmenų dariniai reti; Ilstero augalų pavadinimų rinkinyje rasti tik du tokie augalų pavadinimai: ceļmallapas (Plantago) ir caurduružāles (Datura stramonium). 3. ŽODŽIŲ JUNGINIŲ PAVADINIMŲ DARYBA Kitas produktyvus augalų pavadinimų darybos būdas – žodžių junginių sudarymas. Dažniausiai tokius junginius sudaro du arba trys dėmenys. Pasitaiko ir keturių dėmenų žodžių junginių. Vieną tokį pavyzdį pateikia Ēdelmane – dižā baltā ūdens lēpe („didžioji baltoji vandens lėpė“) (Ēdelmane 1978: 101), tačiau tokių pavyzdžių nedaug. Ilstero sudarytuose augalų pavadinimų sąrašuose tokių nėra. Žodžių junginių pavidalo augalų pavadinimus, užfiksuotus Latviešu botāniski nosaukumi sąrašuose, galima skirstyti į dviejų ir trijų dėmenų pavadinimus. Pasak Ēdelmanės, produktyviausias augalų pavadinimų dviejų dėmenų junginių tipas yra toks, kurio priklausomasis dėmuo – kilmininko linksnio daiktavardis (Ēdelmane 1978: 100). Ilstero surinktame augalų pavadinimų rinkinyje taip pat yra nemažai tokių augalų pavadinimų. Nustatyti šie žodžių junginių pavadinimų modeliai: ◦ vienaskaitos / daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardis + savarankiškasis dėmuo: dzeguzes sietavas „gegutės getrai“ (Pinguicula vulgaris), mīlestības krūms „meilės krūmas“ (Myrica gale), zaķu skābenes „kiškių rūgštynės“ (Osealis acetosella); ◦ vienaskaitos / daugiskaitos būdvardis su apibrėžtąja galūne + savarankiškasis dėmuo: dzeltenās ķumeles „geltonosios ramunės“ (Anthemis tictoria), mīkstās nātres „minkštosios dilgėlės“ (Lamium), pelēkais zirnis „pilkasis žirnis“ (Pisum arvense); ◦ būdvardis su neapibrėžtąja galūne + savarankiškasis dėmuo: skarainas auzas „šluotinės avižos“ (Avena sativa); ◦ esamojo laiko neveikiamosios rūšies kaitomasis dalyvis + savarankiškasis dėmuo: gremo jama zāle „atrajojama žolė“ (Menyanthes trifoliata), vemjama zāle „vemiama žolė“ (Morchella). Trijų dėmenų žodžių junginiai retesni. Nustatyti šie trijų dėmenų žodžių junginių pavadinimų modeliai: ◦ vienaskaitos būdvardis su apibrėžtąja galūne + vienaskaitos kilmininko linksnio daiktavardis + savarankiškasis dėmuo: baltā Jāņa zāle „baltasis Terminologija | 2012 | 19 101 Jāņa zāle (Galium mollugo), dzeltenā Jāņa zāle „geltonoji Jāņa zāle“ (Galium verum); du daiktavardžiai kilmininko linksniu + savarankiškas dėmuo: Poļu ķēniņa puķe „lenkų karaliaus gėlė“ (Campanula glomerata); būdvardis su nežymimąja galūne + vienaskaitos kilmininko linksnio daiktavardis + savarankiškas dėmuo: veca vīra bārzdina „seno vyro barzdelė“ (Thymus serpyllum); skaitvardis + daugiskaitos kilmininko linksnio daiktavardis + savarankiškas dėmuo: deviņu vīru spēks „devynių vyrų jėga“ (Verodscum thapsus), septiņu vīru spēks „septynių vyrų jėga“ (Phyteuma spicatum). 4. BRŪKŠNELIU SUDARYTŲ PAVADINIMŲ DARYBA Palyginti daugeliu atvejų Ilsters sąrašuose Latviešu botāniski nosaukumi vartoja pavadinimus, kurių dėmenys sujungti brūkšneliu, t. y. vadinamuosius brūkšneliu sudarytus pavadinimus. Valentīna Skujiņa savo knygoje Latviešu terminoloģijas izstrādes principi (The principles of Latvian terminology development) pažymi, kad „17.–19. gs. latviešu rakstu avotos defise, resp., savienojuma zīme (=), lietota, lai parādītu vārdu vai vārda daļu ciešo jēdzienisko saistījumu”4 (Skujiņa 2002: 115–116), pavyzdžiui, G. Mancelius žodyne Lettus (Rīga, 1638) pateikiami šie brūkšneliu sudaryti augalų pavadinimai: Bisscha=brehssliņi, ceļļa=lappa, Lahc=auzchi, kuriuos visus šiais laikais pakeitė atitinkami sudurtiniai žodžiai, taip pat Musschates=zeedi, Zirr dzenes=sacknis, kurie dabar įvardijami žodžių junginiu. Skujiņa terminologijos tyrimuose padarė išvadą, kad šiuolaikinėje latvių kalbos terminijoje brūkšneliu sudaryti junginiai vartojami retai, palyginti su latvių terminijos raida ankstesniais šimtmečiais. Daugeliu atvejų augalų pavadinimai, kuriuos Ilsters pateikia brūkšneliu sudaryta forma, pavyzdžiui, buku-vītols (Salix viminalis), lauka-naglene (Dianthus arenarius), laumas-slota (Asparagus officinalis), slotiņu-ciesa (Calamagrostis epigeios), zaķa-staipekņi (Lycopodium annotinum), šiuolaikiniuose šaltiniuose pateikiami be brūkšnelio — kaip sudurtiniai žodžiai arba žodžių junginiai. 4 Vertimas: „XVII–XIX a. dokumentiniuose šaltiniuose brūkšnelis, t. y. jungiamasis ženklas (=), vartotas siekiant parodyti glaudų žodžių arba žodžio dalių sąvokinį ryšį“. 102 Linda Kurmiņa Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters IŠVADOS 1. Ilsters surinktoje augalų pavadinimų medžiagoje produktyviausi žodžių darybos būdai yra priesaginė daryba ir sudurtinių žodžių sudarymas. Iš įvairių afiksų dažniausiai vartojamos priesagos -en-, -iņ-, -īt-. Mažybinės priesagos paprastai yra praradusios mažybinę reikšmę. 2. Iš sudurtinių pavadinimų produktyviausias tipas yra dvikomponenčiai sudurtiniai žodžiai; pirmojo dėmens galūnė gali būti išlaikoma arba praleidžiama. 3. Sudurtinius ir žodžių junginio pavadinimus dažniausiai sudaro du dėmenys. Be to, brūkšneliu sudaryti pavadinimai vartojami dažniau nei šiuolaikinėje latvių kalboje. 4. Nors Ilsters veikalas Latviešu botāniski nosaukumi yra vienas pirmųjų bandymų surinkti gausią augalų pavadinimų medžiagą, ši surinkta ir suklasifikuota medžiaga pasižymi palyginti didele įvairove, kuri gali tapti augalų terminijos plėtros ateityje pagrindu. ŠALTINIAI IR BIBLIOGRAFIJA BV 1950: Botāniskā vārdnīca. Sast. P. Galenieks, Rīga: Latvijas Valsts izdevniecība. Ēdelmane I. 1978: Augu nosaukumu darināšanas veidi latviešu valodā. – Latviešu valodas kultūras jautājumi, Rīga: Liesma, 97–103. Ilsters J. 1883: Botānika tautas skolām un pašmācībai. Elementārkurss, Rīga: Pūcišu Ģederta un biedra apgādībā. Ilsters J. I. 1884: Latviešu botāniski nosaukumi, krāti un sastādīti no J. Ilstera. – Rīgas Latviešu biedrības Zinību komisijas 2. krājums, Jelgava, drukāts un apgādāts no E. Sieslacka, 61–81. Ilsters J. II, 1885: Latviešu botāniski nosaukumi, sastādīti no J. Ilstera, Otrais salasījums. – Rīgas Latviešu biedrības Zinību komisijas 3. krājums, Rīga: General-Kommisija, J. Kazimira grāmatu pārdotava, 68–74. Kalme V., Siltiniece G. 2001: Latviešu literārās valodas vārddarināšana un morfoloģija, Lokāmās vārdšķiras: Mācību grāmata, Liepāja: LiePA. Karulis K. II, 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca II, Rīga: Avots. LVAN 2003: – Latviešu valodas augu nosaukumi. Sast. I. Ēdelmane, Ā. Ozola, Rīga: Augsburgas institūts. ME IV 1929–1932: K. Mühlenbacha. Latviešu valodas vārdnīca, rediģējis, papildinājis, turpinājis (nobeidzis – 4) J. Endzelīns, IV, Rīga: Kultūras fonda izdevums. MLLVG I 1959: Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika I, Fonētika un morfoloģija, Rīga: Latvijas PSR Zinātņu akadēmijas izdevniecība. Piete L. 2008: Pārmaiņas botānikas terminu darināšanā 19. gs. beigu un 20. gs. publikācijās. – Letonikas otrais kongress. Valodniecības raksti – 2, Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmija, LU aģentūra “LU Latviešu valodas institūts”, Rīgas Pedagoģijas un izglītības vadības augstskola, 46–55. Skujiņa V. 2002: Latviešu terminoloģijas izstrādes principi, Rīga: Latvijas valodas institūts. Vīksna M. 2002: Ar sava novada stāju tautasdziesmā. – Latvijas Vēstnesis, Nr. 161 (2736), 10. Vimba E. 2001: Botāniķim Jāni Ilsteram –150. – Dabas un vēstures kalendārs 2001, Rīga, 223–228. VPSV 2007: Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca. Skujiņa Valentīna (red.), Rīga: LU Latviešu valodas institūts. Vulāne A. 2008: Vārd darināšana. – Latviešu valodas gramatika: koncepcija, prospekts, atsevišķu nodaļu pirmvarianti, diskusijas materiāli, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 87–112. Terminoloģija | 2012 | 19 103 AUGALŲ VARDŲ DARYBOS BŪDAI JANIO ILSTERIO PUBLIKACIJOSE Straipsnyje nagrinėjami XIX a. pabaigos latviški augalų vardai iš Jānio Ilsterio (Jānis Ilsters) sąrašų Latviešu botāniski nosaukumi (Latviški botanikos vardai), pateiktų dviejuose Rygos latvių draugijos Mokslo komisijos raštų rinkiniuose, išleistuose 1884 m. ir 1885 m. Apžvelgiami šių vardų darybos būdai. J. Ilsterio sąrašuose pateikti augalų vardai lyginami su vardais, užfiksuotais vėlesniuose šaltiniuose. Dažniausi J. Ilsterio surinktų latviškų augalų vardų darybos būdai – priesagų vedyba ir dūryba. Būdingas priesagų vedybos ypatumas – augalų vardai dažniausiai sudaromi su priesagomis -en-, -iņ-, -īt-. Mažybinės priesagos daugeliu atvejų yra netekusios mažybinės reikšmės. Dažniausiai pasitaiko dūriniai su dviem sandais ir sudėtiniai dvižodžiai pavadinimai. Yra augalų vardų su brūkšneliu. Tokia raiška dabartinėje botanikos nomenklatūroje reta. Nors J. Ilsterio augalų vardų sąrašai ir yra vienas pirmųjų bandymų surinkti latviškų augalų vardų medžiagą, tačiau sukaupti ir sutvarkyti duomenys atskleidžia didelę pavadinimų įvairovę ir gali būti naudingi plėtojant botanikos nomenklatūrą. Gauta 2012-11-05 Linda Kurmiņa Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas Akadēmijas laukumā 1, Riga, LV-1050, Latvia E-mail [email protected] 104 Linda Kurmiņa | Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters