Metaforiniai ekonomikos terminai

83Terminologija | 2012 | 19 Metaforiniai ekonomikos terminai RASUOLė vLADARSKIENė VilniausGediminotechnikosuniversitetas ESMINIaI ŽODŽIaI: ekonomikos terminai, metaforiniai terminai, stilistinis neutralumas, vaizdingumas Būdingiausios mokslo kalbos stilistinės ypatybės (apibendrinimas, dalykinis tikslumas, ryškus dėstymo logiškumas, objektyvumas, glaustumas, išsamumas ir aiškumas) aptartos stilistikos darbuose (Pikčilingis 1971: 314–323; Župerka 1997: 81). Juose yra pabrėžiama, kad mokslo kalbai nebūdingas vaizdingumas ir emocialumas. Svarbų mokslo kalbos sluoksnį sudaro terminai, todėl ir jie pasižymi bendraisiais mokslo kalbos bruožais. Kazimiero Župerkos (1997: 81) nuomone, „[m]okslo kalbos dalykinį tikslumą lemia terminų ir šiaip vienareikšmių, tiesioginės reikšmės žodžių vartojimas.“ Vardijant svarbiausius terminams keliamus reikalavimus nurodomas terminų taisyklingumas, sistemiškumas, trumpumas, darybos patogumas ir stilistinis neutralumas (Gaivenis 2002: 36–50). Tačiau dažname moksliniame tekste galima rasti ir vaizdingų, ir metaforinių terminų, todėl kyla klausimas, kaip juos vertinti. Ši mokslo kalbos problema nėra nauja, apie ją jau rašė Kazimieras Gaivenis (2002: 44–47) nagrinėdamas terminų stilistinį neutralumą, Vilija Celiešienė ir Judita Džežulskienė (2009 50–51) aptardamos profesinės kalbos pagrindus; taip pat yra ir atskirų straipsnių, skirtų metaforinių terminų bendrosioms problemoms (Baltrūnaitė 1998: 36–47), statybos metaforiniams terminams (Stunžinas 2006: 62–73); metaforų vartojimui mokslo populiarinamuosiuose tekstuose (Petrėnienė 2010: 129–134), metaforinių terminų vertimo į lietuvių kalbą sunkumams (Marina 2006: 98–108, Volungevičienė 2010: 23–27) ir kt. Straipsnio objektas – metaforiniai ekonomikos terminai, rinkti iš Aiškinamojoįmonėsvadybosterminųžodyno (2000), Ekonomikosterminųžodyno, parengė Rūta Vainienė (2007), Ekonomikosterminųžodyno, versto iš anglų 84 Rasuolė Vladarskienė | Metaforiniaiekonomikosterminai kalbos (1997), Europosžodyno(Eurovoc). Metaforiniais terminais šiame straipsnyje vadinami perkeltinės reikšmės žodžiai, įvardijantys specialias sąvokas. Straipsnio tikslas – išnagrinėjus metaforinio įvardijimo mokslo kalboje pagrindus apžvelgti metaforinių ekonomikos terminų struktūrą ir apibūdinti metaforinio perkėlimo ypatybes. METAFORINIS ĮVARDIJIMAS TERMINIJOJE Vaizdingumo svarbą mokslo kalboje, kartu ir terminijoje tiksliai nusakė K. Gaivenis (1991: 30): „Vaizdingumas nėra būtina mokslo kalbos ypatybė, o tik leistinas ir toleruotinas tam tikrose ribose. Jo vaidmuo nevienodas ne tik atskirų mokslo sričių kalboje, bet ir atskiruose žanruose.“ Taigi tereikia aiškiai nusistatyti tas ribas ir stengtis jų neperžengti. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta, nes skiriasi skirtingų mokslo sričių objektai ir jų įvardijimo būdai. Susidaro paradoksali padėtis – stilistikos tyrinėtojai pripažįsta, kad moksliniam stiliui vaizdingumas ir išraiškingumas nebūdingas, tačiau jie negali paneigti fakto, kad įvairių mokslo sričių terminijoje randama nemažai metaforų. Todėl ieškoma šio reiškinio priežasčių ir būdų, kaip mokslo kalboje (kartu ir terminijoje) suderinti dalykinį tikslumą ir žodžių vartojimą perkeltinėmis reikšmėmis. Šitokią padėtį galima paaiškinti dvejopa metaforos samprata. Metafora apskritai suvokiama kaip „vieno daikto, reiškinio pavadinimo perkėlimas pagal kokį nors bendrą požymį, funkcijos ir tiesiog įspūdžio panašumą kitam daiktui ar reiškiniui pavadinti“ (Gudavičius 2009: 114), tačiau skiriamos dvi rūšys: kalbinės ir meninės metaforos. Kalbinės metaforos yra antrinės netiesioginės nominacijos rezultatas, jos išsaugo tam tikrą vaizdingumą ir semantinį dvilypumą, vartojamos nominaciniais ir komunikaciniais sumetimais. Šios metaforos yra objektyvios, sistemiškos ir atspindi kolektyvinį požiūrį į objektų loginius ryšius. Meninės metaforos vartojamos kaip stilistinės figūros, jos yra subjektyvios, individualios, atlieka estetinę funkciją (КРР 325–327). Būtent meninės metaforos nepageidautinos terminijoje, o kalbinės metaforos, kai jos yra vienintelis sąvokos įvardijimas, terminijoje vartojamos. Metafora mokslo kalboje pritapo todėl, kad ja yra lyginami du dalykai, o analogija yra vienas iš svarbiausių mokslinio mąstymo būdų. Audronė Bitinienė teigia, kad metafora „yra ne tik minties ar teksto puošmena, ji sietina su žmogaus protine veikla: padeda pažinti, struktūruoti, vertinti ir aiškinti pasaulio reiškinius“ (Bitinienė 2007: 36). 85Terminologija | 2012 | 19 Mokslinis stilius nėra uždara sistema, nemažai terminų yra sutermininti bendratautės leksikos vienetai, jie į terminiją gali patekti jau vartojami perkeltine reikšme. Pavyzdžiui, Dabartinėslietuviųkalbosžodyne (toliau – DŽ) teikiama žodžio srautas pagrindinė reikšmė „skysčio srovė, tėkmė“, antra reikšmė, artima pirmajai – „įvairių dalelių ar bangų srovė“: Oro,dujųsrautas.Vėjosrautas.Liepsnossrautas.Smėliosrautas.Šviesos,šilumossrautas. Elektronųsrautas.Magnetinissrautas.Kaip matyti, pastarąja reikšme terminas srautas vartojamas įvairių sričių terminijoje. Ekonomikos terminijoje šis žodis vartojamas perkeltine reikšme „nenutrūkstama eilė“: keleivių, krovinių,prekiųsrautasDŽ. Plg. specialesnius terminus: kapitalosrautas EV;migrantųsrautasEV;pinigųsrautasEV; pinigųsrautodiskontasVŽ 26; pinigųsrautųataskaita VŽ 198. METAFORINIŲ TERMINŲ STRUKTŪRA Pripažįstant tai, kad ekonomikos terminijai metaforinis įvardijimas nėra labai būdingas, kaip tyrimo objektas pasirinkti įvairios struktūros terminai, kuriuose galima įžvelgti perkeltinės reikšmės žodžių vartojimą specialioms ekonomikos sąvokoms įvardyti. Vientisiniai metaforiniai terminai ekonomikos terminijai nebūdingi, nes paprastai vieno žodžio neužtenka, kad būtų aiškus lyginimo pagrindas ir dėl jo atsirandanti perkeltinė reikšmė. Tokių terminų pasitaiko tik retais atvejais: kai perkeltinė reikšmė nėra labai nutolusi nuo pirminės reikšmės ir galima numatyti, kokią sąvoką žodis reiškia, pvz., atskalūnas „vartotojas, kuris sąmoningai pareiškia nevertinantis kolektyvinio produkto, tikėdamasis galėsiąs tuo produktu pasinaudoti, nemokėdamas už jį visos kainos“ ETŽ 26; kai perkeltinė reikšmė yra susijusi su termino atsiradimo istorija, tokie terminai suprantami tik specialistams, pvz., atkarpa „obligacijos palūkanos“ EŽ; šis pavadinimas kilęs iš popierinės obligacijos, turėjusios nukerpamas dalis, už kurias mokamos palūkanos. Nors šiandien obligacijos dažnai būna nematerialios, pavadinimas išliko. Perkeltinės reikšmės žodžiai, kurie yra sudėtinių terminų pagrindiniai žodžiai, vartojami su apibūdinamaisiais žodžiais, pažyminčiais tą dalyką, kuriam suteikiama metaforinė reikšmė (nominacinės metaforos), pvz.: [kainų]žirklėsVŽ 138,[mokesčių]naštaETŽ 267, EŽ 174; [kainų] 86 Rasuolė Vladarskienė | Metaforiniaiekonomikosterminai burbulasEŽ 122. Tokie žodžiai gali turėti skirtingus apibūdinamuosius dėmenis ir sudaryti tam tikrą metaforinių terminų grupę: [paramos]mechanizmaseV,[kainodaros]mechanizmaseV,[papildomasisprekybos]mechanizmas eV,[pinigųintervencijos]mechanizmas eV,[rinkos]mechanizmas ETŽ 439, [valiutųkurso]mechanizmas EV; [demografinis]augimas eV, [ekonomikos]augimas eV,[gamybos]augimas eV,[įmonės]augimas eV, [pramonės]augimas eV,[ūkio]augimas EV; [bendrijos]įplaukoseV,[biudžeto]įplaukoseV,[eksporto]įplaukosEV, [mokesčių]įplaukosEV. Perkeltinės reikšmės žodžiai, kurie apibūdina sudėtinio termino tiesioginės reikšmės pagrindinius termino žodžius (požymio metaforos) yra sudėtinių terminų metaforiniai priklausomieji dėmenys, pvz.: šešėlinė[ekonomika] EŽ 256–257, ETŽ 477; bloga[paskola] ETŽ 54, geležinis[darboužmokesčiodėsnis] EŽ 96. Paprastai šie priklausomieji dėmenys būna būdvardžiai, rečiau dalyviai (šliaužiančioji[infliacija] ETŽ 479, EŽ 257) ar daiktavardžio kilmininkai (nuodėmės[mokestis] EŽ 190, pagalvės[mokestis] ETŽ 325, EŽ 197). Su tuo pačiu metaforinės reikšmės priklausomuoju dėmeniu gali būti sudaromi keli terminai (auksinė[akcija] EŽ 36; auksinė[taisyklė] EŽ 36). Metaforiniai žodžių junginiai. Sudėtiniai terminai, kurių metaforinė reikšmė kyla iš žodžių junginio, yra specifiniai, žinomi tik specialistams, kai kurie iš jų bendresnės reikšmės ir nors jų lyginimo pagrindą galima numanyti, bet kokią sąvoką jie reiškia, neaišku, pvz.: auksinisparašiutas EŽ 36, ETŽ 29; auksinisrankospaspaudimas EŽ 36, ETŽ 29; nemokamipietūs EŽ 185;nuodųpiliulė ETŽ 312; šokoterapija EŽ 257; Kinųsiena ETŽ 217. Į ekonomikos terminų žodynus pateko ir autorinės metaforos, pvz., nematomarankaEŽ 185 (rinkos kainų veikimo mechanizmą nusakanti Adamo Smitho metafora, neretai vartojamas praplėstas variantas nematomarinkosranka, kad būtų aišku, apie kieno ranką kalbama),didysisbrolis EŽ 65 (totalią, didelę ir aktyvią valdžią nusakanti George’o Orwelo metafora). Šios metaforos ekonominiuose tekstuose yra įprastos ir vartojamos kaip tam tikrų reiškinių pavadinimai. SEMANTINĖS METAFORINIŲ EKONOMIKOS TERMINŲ YPATYBĖS Mokslo srityje metaforos kuriamos, nes siekiama nežinomus, neaiškius dalykus paaiškinti, atskleisti jų esmę, remiantis tuo, kas jau yra žmogui žinoma, pažįstama. Rusų mokslininkai (Ivina 2003: 62, Prochorova 1996: 41) iškelia metaforinio įvardijimo svarbą terminijoje; taip pat pabrėžiama, kad 87Terminologija | 2012 | 19 šis reiškinys būdingas technikos, medicinos ir kitų gamtos mokslų (botanikos) terminams, nes metaforos pirmiausiai kuriamos remiantis išoriniu panašumu, todėl jos sietinos su konkrečia leksika (Prochorova 1996: 41). Panašius polinkius lietuviškoje statybos terminijoje įžvelgė ir Robertas Stunžinas: „Metaforinė požymių nominacija statybos terminijoje daugiausia vyksta pagal buities daiktų ir gyvūnijos pasaulio daiktų ypatybes. Metaforiniais terminų dėmenimis dažniausiai įvardijami požymiai pagal išorinį panašumą į daiktus ir metaforiškai įvardijamos paviršiaus ypatybės“ (Stunžinas 2006: 71). Kitoks yra ekonomikos (taip pat ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų) objektas, čia dažniausiai nagrinėjami abstraktūs dalykai. Pagrindinis ekonomikos mokslo objektas yra žmonių ūkinė veikla, dažniausiai tenka įvardyti įvairius veiksmus, santykius, ryšius, ypatybes, todėl metaforos grindžiamos ne išoriniu panašumu (kaip technikos, statybos terminijoje), o funkcijų panašumu ar kitokiomis asociacijomis. Ekonomikos terminijoje ryškus universalus metaforizacijos polinkis – antropomorfizmas, kai metaforų modelis – žmogus kaip socialinis subjektas. Reikšmės perkėlimo pagrindas yra žmogaus veiklą ir jos komponentus apibūdinantys žodžiai. Metaforiniai ekonomikos terminai kuriami remiantis įvairių kitų profesinės veiklos sričių realijas pavadinančiais žodžiais. Minėtini sudėtiniai terminai, kurių struktūroje yra žodžių, susijusių su karo, medžioklės sritimis ir pan., juose išryškėja asociacijos su jėga, prievarta, apgaule, t. y. neigiamais dalykais, pvz.: [šaltasis]karas EŽ 256; [kainų]karas EŽ 123, VŽ 135; baltasiskaržygysEŽ 39,juodasiskaržygys EŽ 121,pilkasiskaržygys EŽ 216; [finansinė]intervencija EV, intervencinė [kaina] EV,intervencinė[paskola] eV,intervencinės[atsargos] EV,intervencinis[pirkimas] EV; [garsoirvaizdoįrašų]piratavimas EV, [kompiuterinis] piratavimas EV; [darbojėgos]medžiojimas EV; [gyventojųskaičiaus]spąstai ETŽ 141; [likvidumo]spąstai ETŽ 247; [skurdo]spąstai EŽ 249, ETŽ 461; [darbuotojų]verbavimas EV; panašios neigiamos asociacijos kyla ir iš medicinos terminų, pvz.: [biudžeto]injekcijosETŽ 53;šokoterapijaEŽ 257; nuodųpiliulėETŽ 312; [pasiūlos]šokas EŽ 208. Neutralesnės reikšmės yra metaforiniai ekonomikos terminai, kuriuose asociacijos siejamos su statybos (kuriamasisgriovimas EŽ 150; [kainų] lubos EŽ 124;priekinėsdurysETŽ 401, užpakalinėsdurys ETŽ 516) ar technikos terminais ([paramos]mechanizmasEV, [kainodaros]mechanizmas eV,[papildomasisprekybos]mechanizmas EV; [fiskalinis]stabdys ETŽ 127; [kainų]barometras ETŽ 190, [finansinis]svertas VŽ 200). 88 Rasuolė Vladarskienė | Metaforiniaiekonomikosterminai Metaforinis perkėlimas siejamas ir su kasdienius žmonių veiksmus reiškiančiais žodžiais, pvz.: [pinigų]plovimasEV, EŽ 219; nemokamipietūs „dykai gaunamos gėrybės“ EŽ 185; atkarpa „obligacijos palūkanos“ EŽ 33; [mokesčių]našta EŽ 174; [skolų]našta ETŽ 460. Kultūrines realijas atspindintys metaforiniai terminai vartojami rečiau. Teatro terminai ([Bendrijostarptautinis]vaidmuoeV,[socialinis]vaidmuo EV; [ekonominėsraidos]scenarijus EV) yra universalūs, jie būdingi ne tik ekonomikos, bet ir kitų mokslų terminijai. Išraiškingi terminai, į kuriuos įeina religinė leksika, jų požymiai lengvai nuspėjami, pvz.: [mokesčių] rojus „jurisdikcija, kurioje nerezidentams taikomi palyginti maži pelno mokesčiai arba jie apskritai netaikomi“ EŽ 175; nuodėmės[mokestis] „mokestis, mokamas valstybei už tam tikros visuomenėje smerkiamos veiklos vykdymą“ EŽ 190. Panašiai vertintini ir politikos terminai, pvz.: balsavimas[kojomis] „gyventojų emigracija iš šalies dėl nepriimtinų ekonominių sąlygų“ EŽ 39; balsavimas[pinigais] „vartotojų valios reiškimasis rinkoje“ EŽ 39. Kaip matyti, abstrakčios ekonomikos sąvokos vadinamos ir abstrakčius, ir konkrečius objektus reiškiančiais žodžiais. Tiesa, bendrasis metaforizacijos polinkis konkrečios sferos žodžius perkelti į abstrakčiąją sferą nėra labai ryškus, tačiau vienas kitas kasdienių reikmenų pavadinimas pateko ir į ekonomikos terminiją, pvz.: [valiutų]krepšelis EV, VŽ 203; [mokinio] krepšelis EŽ 176, [vartotojo]krepšelis EŽ 276; [kainų]žirklės VŽ 138; pagalvės[mokestis] EŽ 197, buteliokakliukai „gamybos proceso silpnosios grandys“ EŽ 53. Kitas ekonomikos terminuose pasitaikantis metaforos modelis yra gamta (zoologinės, botaninės metaforos). Tiesa, jis vartojamas daug rečiau. Zoologinės metaforos ekonomikos terminijoje yra išraiškingos, gyvūnų pavadinimais įvardijami veikėjai, bet ne visuomet aiškus lyginimo pagrindas, kokios gyvūno savybės svarbios, nes tokie paprastai būna semantiniai skoliniai iš anglų kalbos, pvz.: bulius,plg. angl.bull EŽ 52;lokys,plg. angl. bear EŽ 160; melžiamoskarvės,plg. angl.cashcows EŽ 166; šunys,plg. angl.dogs EŽ 257, EŽ 290; tigrų[ekonomika],plg. angl.TigerEconomy EŽ 262. Lietuvių kalboje gyvūnų pavadinimai gali kelti kitokių asociacijų nei anglų kalboje, todėl kartais verčiant pasirenkamas kito gyvūno pavadinimas, pvz., [valiutų]žaltys,plg. angl. monetarysnake EV. Botaninės metaforos ekonomikos terminijoje retokos, pvz., sprendimų medis VŽ 123, ETŽ 467. Tačiau viena iš ryškesnių ir dažnai vartojamų 89Terminologija | 2012 | 19 metaforų siejama su augalų vegetacijos procesais, kurie gretinami su ekonomikos procesais: [demografinis,ekonomikos,gamybos, įmonės,pramonės, ūkio] augimas EV. Ekonomikos terminams būdinga vandens metafora, lyginimo pagrindas – veiksmas, pvz.: [kapitalo]srautasEV, [migrantų]srautasEV, [pinigų] srautas EV; [kapitalo] nutekėjimas eV, [likvidaus turto] nutekėjimas [įužsienį] eV;[kapitalo]nutekėjimas[iššalies] eV;protųnutekėjimaseV; įplaukos EV; [Bendrijos,biudžeto,eksporto,mokesčių]įplaukos EV. Greta sietųsi ir metaforos, grindžiamos judėjimu, pvz.: [kapitalo]bėgimasEŽ 126, [kapitalo]judėjimasEV, [laisvaskapitalo]judėjimas EV, [prekių]judėjimas VŽ 150. Grupė metaforų sietinos su fundamentinių mokslų sąvokomis, pvz., geometrijos, žyminčiomis erdvę, plokštumų padėtį, objektus, pvz.: [pinigų] erdvėeV;horizontalusis,vertikalusis[susitarimas] EV, horizontalioji[diversifikacija] VŽ 52, horizontalioji[integracija] ETŽ 150; horizontalioji[rinkodarossistema] VŽ 154; vertikalioji[rinkodarossistema] VŽ 157; vertikalusis [įmonėsteritorijosplanavimas] VŽ 68, [amžiaus]piramidė EV, [Maslowo poreikių]piramidė VŽ 111, [infliacijos]spiralė VŽ 176, ETŽ 163; [kainųir darboužmokesčio]spiralė ETŽ 199; [prekių]linija VŽ 150. Yra nemaža grupė metaforinių ekonomikos terminų, kur lyginimo pagrindas yra ypatybės, t. y. fizinėms ypatybėms (tvirtumo, temperatūros, dydžio, švaros) suteikiama perkeltinė reikšmė, pvz.: lankstusis[darbografikas] EV, lankstusis[darbolaikas] EV, lankstus[išėjimoįpensijąamžius] EV, lankstusis[gamybosprocesas] VŽ;karštieji[pinigai] EV, ETŽ 208, EŽ 129, VŽ 195; aukštoji[mada] EV,aukštoji[technologija] EV; šešėlinė [ekonomika] EV, EŽ 256; švarioji[pramonė] EV, švarioji[technologija] EV; didžiojiknyga EŽ 66, ETŽ 77, didysisbrolisEŽ 65; neskaidrusvaliutos kursas ETŽ 306, tvirtojivaliuta ETŽ 512. Atkreiptinas dėmesys į ekonomikos terminijai ypač būdingą priklausomųjų dėmenų požymių įvardijimą pagal vienos rūšies medžiagą (auksą), t. y. tos medžiagos vertę. Taip apibūdinamas dalykas įgyja ypatingos vertės reikšmę: auksinė[akcija] EŽ 36; auksinė[taisyklė] EŽ 36; auksinis parašiutas EŽ 36, ETŽ 29; auksinispasveikinimas ETŽ 29; auksinisrankos paspaudimas EŽ 36, ETŽ 29. Atskirai būtų galima išskirti grupelę metaforinių terminų, kuriuose spalvoms suteikiamos tam tikros reikšmės. Juoda ir jos atspalviu pilka spalvomis tradiciškai žymimi neigiamai vertinami objektai, pvz.:juodoji[rinka] 90 Rasuolė Vladarskienė | Metaforiniaiekonomikosterminai EV, EŽ 121, VŽ 153; juodasis[sąrašas] EŽ 121; pilkoji[ekonomika] EV; su žalia spalva siejami ekologiški, tausojantys aplinką dalykai, pvz.: žaliasis[mokestis] EV; žaliasis[turizmas] EV; žalioji[energija] EV, EŽ 291. Metaforiniai terminai gali įvardyti priešingybes, jų motyvacija aiški, kai vartojami antonimai: baltasiskaržygysEŽ 39/juodasiskaržygysETŽ 34, EŽ 121; priekinėsdurysETŽ 401 / užpakalinėsdurys ETŽ 516. Ne tokios aiškios verstinės metaforos, kai semantinis supriešinimo pagrindas iš žodžių reikšmių neišryškėja, pvz.: didysisbrolis EŽ 65 „totalios, didelės ir aktyvios valdžios sinonimas“ / naktinissargas „mažos ir ribotos valdžios sinonimas, priešingybė didžiajam broliui“ EŽ 180; buliųrinkaEŽ 52 /lokiųrinka EŽ 160. Pagrindinė metaforinių ekonomikos terminų atsiradimo priežastis – vertimas iš kitų kalbų, tai akivaizdžiai rodo terminų įvairiomis kalbomis sugretinimas, dalį iš jų galima laikyti metaforiniais terminais, vartojamais keliose kalbose, pvz.: pinigųintervencijosmechanizmas(angl. monetaryinterventionmechanism), valiutųkursomechanizmas(angl. exchange-ratemechanism, vok. währungspolitischerInterventionsmechanismus, pranc. mécanismed’interventionmonétaire); [valiutų]krepšelis (angl.basketofcurrencies, vok.Währungskorb, pranc.panierdemonnaies); [pinigų]plovimas (angl. moneylaundering,vok.Geldwäsche,pranc.blanchimentd’argent). IŠVADOS 1. Metaforinių terminų vartojimas tam tikros mokslo srities terminijoje glaudžiai susijęs su tos mokslo šakos tyrimų objektais. Jei įvardijami konkretūs, aiškiai apčiuopiami ir dažnai vartojami ar matomi objektai, metaforinis įvardijimas remiamas išoriniu objektų panašumu, tiksliųjų mokslų terminijos metaforos yra antrinės metaforinės nominacijos pasekmė. Ekonomikos moksle konkrečių objektų nėra labai daug, dažniau tenka įvardyti įvairius su reiškiniais, veiksmais ar jų santykiais susijusius dalykus. Todėl metaforos remiasi funkcijų panašumu, įvairiomis asociacijomis, nemažai autorinių metaforų. 2. Dažniausias ekonomikos metaforinių terminų žodžių reikšmės perkėlimo pagrindas yra žmogaus veiklą ir jos komponentus apibūdinantys žodžiai, taip pat esama zoologinių, botaninių, geometrinių metaforų. Požymių metaforose perkeltinė reikšmė suteikiama fizinėms ypatybėms (tvirtumui, temperatūrai, dydžiui, medžiagai, spalvai). 91Terminologija | 2012 | 19 3. Abstrakčios ekonomikos sąvokos vadinamos ir abstrakčius, ir konkrečius objektus reiškiančiais žodžiais. Tačiau bendrasis metaforizacijos polinkis konkrečios sferos žodžius perkelti į abstrakčiąją sferą nėra labai ryškus. 4. Metaforinius ekonomikos terminus pagal jų struktūrą galima suskirstyti į keturias grupes: 1) vientisiniai metaforiniai terminai reti, paprastai verstiniai (pvz.: atskalūnas,atkarpa); 2) metaforinę reikšmę turi sudėtinių terminų pagrindiniai žodžiai; tokių metaforinių ekonomikos terminų yra daugiausia (pvz.: kainų,žirklės,mokesčiųnašta,paramosmechanizmas); 3) metaforiškai vartojami sudėtinių terminų priklausomieji dėmenys (pvz.: šešėlinėekonomika,šliaužiančiojiinfliacija,nuodėmėsmokestis); 4) metaforiniai žodžių junginiai, paprastai verstiniai (pvz., auksinisparašiutas,nuodųpiliulė,šokoterapija). 5. Metaforinis įvardijimas lietuvių ekonomikos terminijai nėra labai būdingas, nemaža metaforinių terminų dalis yra verstiniai. Tokių terminų motyvacija ne visuomet aiški ir jie nėra labai patogūs vartoti. Todėl verčiant metaforinius terminus iš kitų kalbų reikėtų įvertinti, ar lietuvių kalboje bus aiškiai suvokiamas jų semantinis pagrindas. ŠaLtINIaI DŽ – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas EV – Europosžodynas (Eurovoc), prieiga per internetą http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main. ETŽ – Ekonomikosterminųžodynas, Pass C., Lowes B., Davies L. [iš anglų kalbos vertė Z. Bareikytė, L. B. Žemaitytė, K. Francūzevičiūtė]. 2-asis papild. ir patais. leid. Vilnius: Baltijos biznis, 1997. EŽ – Vainienė R. Ekonomikosterminųžodynas, Vilnius: Tyto alba, 2008. VŽ – Martinkus B., Neverauskas B., Sakalas A., Venskus R., Žilinskas V. Aiškinamasisįmonėsvadybosterminųžodynas,Kaunas: Technologija, 2000. LItERatŪRa Baltrūnaitė R. 1998: Metaforiniai terminai. – Terminologija 5, 36–47. Bitinienė A. 2007: Publicistinisstilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Celiešienė V., Džežulskienė J. 2009: Profesinėskalbospagrindai, Kaunas: Technologija. Gaivenis K. 1991: Lietuviškų terminų vaizdingumo klausimu. – Lietuviųkalbotyrosklausimai/Lietuviųleksikosirterminologijosproblemos29, 26–31. Gaivenis K. 2002: Lietuviųterminologija:tvarkybosirteorijosmetmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gudavičius A. 2009: Etnolingvistika, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Jakaitienė E. 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Marina V. 2006: The Analysis of English Metaphorical Terms and their Lithuanian and Russian Equivalents from the Perspective of Linguistic Relativity. – Tiltai 2, 98–108. Petrėnienė O. 2010: Metaforų vartojimas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose. – Žmogusiržodis 1, 129–134. Pikčilingis J. 1971: Lietuviųkalbosstilistika, t. 1, Vilnius: Mintis. Stunžinas R. 2006: Lietuviški metaforiniai statybos terminai. – Terminologija 13, 62–73.