Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning – Seen under a standardisation perspective

Turinio sąveikumas kaip struktūruoto turinio elementų pakartotinio naudojimo ir pritaikymo kitoms reikmėms kaip mokymosi objektų e. mokymesi prielaida – standartizacijos požiūriu CHRISTIAN GALINSKI, BLANCA STELLA GIRALDO PÉREZ Infoterm RAKTAŽODŽIAI: struktūruotas ir nestruktūruotas turinys, verbalinės ir neverbalinės reprezentacijos, pavadinimai, morfologija ir morfemos, frazeologija ir frazeologizmai, kolokacijos ir daugiažodžiai terminai, didelio sudėtingumo mokymosi objektai (HC-LO) ir mažo sudėtingumo mokymosi objektai (LC-LO), bendrosios kalbos vartosena (LGP) ir specialiosios paskirties kalba (LSP), asmenys su negalia (PwD) ir pagalbinės technologijos, standartai ir standartizacija, sertifikavimas, duomenų modeliai ir duomenų modeliavimas, federuotosios saugyklos, kokybės ir sąveikumo reikalavimai 1. S T R U K T Ū R U O T A S T U R I N Y S „Turinys“ čia suprantamas kaip struktūruotas turinys leksinės semantikos lygmeniu, apimančiu lingvistines ir nelingvistines sąvokų reprezentacijas (mokslo teorijoje suprantamas kaip savotiški „nematerialūs objektai“). Šios reprezentacijos gali būti žymimosios (pavyzdžiui, terminijos žymenys: terminai, simboliai ir pavadinimai), aprašomosios (pavyzdžiui, įvairių rūšių apibrėžtys, paaiškinimai ar neverbalinės reprezentacijos) arba mišrios. Iki šiol neverbaliniai sąvokų žymenys bei reprezentacijos, taip pat pavadinimai (t. y. tikrinius vardus atitinkantys individualių sąvokų žymenys) terminologijos teorijoje ir metodikoje buvo nepakankamai atstovaujami. Tačiau jie gali būti labai svarbūs kuriant mokymosi objektus (LO) tam tikrose srityse ar taikymo aplinkose – jau nekalbant apie kalbų mokymąsi ir vertimą. Ne mažiau svarbūs kuriant daugiakalbius, daugiarūšius ir daugiafunkcius LO yra a) LGP ir LSP įrašų panašumai: – Įrašo žymimoji reprezentacija (LGP lema arba LSP terminas) gali būti vienas žodis, sudėtinis žodis arba kelių žodžių junginys; – Verbalinę žymimąją reprezentaciją galima papildyti neverbaline žymimąja reprezentacija (pvz., gestu, mimika, Bliss- 6 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning simbolika1 ir kt.) arba – jei reikia – netgi ja pakeistas (pvz., grafiniu ar kitu neverbaliniu simboliu); – Kiekvienas įrašas, žymintis vieną sąvoką, turi unikalų įrašo identifikatorių (kuris, pavyzdžiui, gali nurodyti atvejus tekstynuose); ◦ LSP įrašuose kiekvienas žymiklinis atitikmuo turėtų turėti atskirą elemento identifikatorių, kuris, be kita ko, leistų atsekti sąvokų kaitą laikui bėgant, ◦ LGP įrašuose kiekviena žymiklinio atitikmens reikšmė turėtų turėti atskirą elemento identifikatorių, kuris sudaro sąlygas kurti daugiakalbius įrašus, ◦ Pagal analogiją su termino autonomiškumu terminologijoje, atitikmens autonomiškumas taikomas ir LSP bei LGP, ir neverbaliniams atitikmenims, ◦ Aprašomieji LGP atitikmenys (įskaitant paaiškinimus, kontekstus ir kt.) gali būti traktuojami pagal analogiją su LSP atitikmenimis (paaiškinimais, kontekstais ir kt.), tačiau neapima griežtąja prasme suprantamų apibrėžčių, ◦ Gali būti numatyti papildomi laukeliai pastaboms, pavyzdžiams, šaltiniams ir kt. – Žodinis žymiklinis atitikmuo, žymintis ir LGP, ir LSP sąvoką, atsižvelgiant į kvazisinonimiškumo laipsnį, gali turėti būti pateiktas dviejuose įrašuose su atitinkamomis kryžminėmis nuorodomis. b) struktūruoto turinio esybių žodinių elementų tarimas, kuris turėtų būti numatytas kiekviename įraše bent kaip galima ypatybė. c) neverbaliniai žymikliniai atitikmenys ir neverbaliniai aprašomieji atitikmenys, kurie turėtų būti numatyti kiekviename įraše bent kaip galima ypatybė, nes, priklausomai nuo srities ar taikymo lauko, jie gali būti tokie pat svarbūs kaip žodiniai atitikmenys, o kartais net ir jiems teikiama pirmenybė. d) struktūruoto turinio esybių komponentai, pavyzdžiui, žodinių žymiklinių atitikmenų morfemos arba apibrėžties, paaiškinimo, konteksto ir kt. elementai. Jie turėtų būti pažymėti / žymėti, kad būtų lengviau kurti kryžmines nuorodas arba pakartotinai naudoti kaip kitą LO (pavyzdžiui, priešdėliai ir priesagos medicinos nomenklatūroje). e) didesnės struktūruoto turinio esybės, pavyzdžiui, idiomos, LGP kolokacijos ar LSP frazeologizmai, taip pat metaforos, kurias galima formaliai traktuoti panašiai kaip žodinius LGP žymiklinius atitikmenis (su atitinkamomis kryžminėmis nuorodomis į susijusius atitinkamos esybės elementus). Šiuo 1 Blissymbolics yra ideografinė rašto sistema, skirta kognityvinių sutrikimų turintiems asmenims. Kiekvienas iš kelių šimtų pagrindinių simbolių žymi sąvoką; juos galima jungti ir taip kurti naujus simbolius, žyminčius naujas sąvokas. Blissymbols visiškai neatitinka jokios šnekamosios kalbos garsų. Terminologija | 2012 | 19 7 šiame lygmenyje pirmiau pateiktą klasifikaciją būtina dar labiau patikslinti korpusinėje lingvistikoje, tačiau tikriausiai ne LO atveju. Taip pat gali būti menkai svarbu, ar reikšmė yra nedekompozicinė, ar kompozicinė. Korpusinėje lingvistikoje esama priemonių, leidžiančių nustatyti ir išgauti tokias didesnes struktūruoto turinio esybes. f) vietaženklio laukų arba nuorodų į atitinkamas žymimąsias reprezentacijas asmenims su negalia numatymas, pavyzdžiui, Brailio raštu, gestų kalba arba Blissymbolics. Iki šiol struktūruoto turinio ištekliai leksinės semantikos lygmeniu buvo laikomi daugiausia apimančiais leksikografinius duomenis, terminologinius duomenis ir kitokias sąvokų reprezentacijas, įskaitant keletą neverbalinių, pavyzdžiui, vaizdinius simbolius (pvz., viešuosius simbolius). Tačiau gali būti ir akustinių / girdimųjų simbolių, haptinių / lytėjimo simbolių bei kitokių, kurie terminologijos valdyme galėtų būti žymenys ar net sąvokų aprašai (pavyzdžiui, neverbalinės reprezentacijos (ISO 10241-1:2011)). Sistemingam struktūruoto turinio valdymui plačiąja prasme gali prireikti ir papildomos informacijos bei atitinkamų duomenų kategorijų. Atsižvelgdami į tai, leksinės semantikos lygmeniu galime išskirti šias struktūruoto turinio rūšis: - Leksikografiniai duomenys, pavyzdžiui: ◦ žodinės esybės (įskaitant sudurtinius žodžius ir kt.), ◦ morfemos (morfologija), ◦ kolokacijos, metaforos; - Terminologija ir panašios kalbinės bei kitos turinio išteklių rūšys, pavyzdžiui: ◦ nomenklatūros, taksonomijos, tipologijos, žodynėliai, žodynai ir kt., ◦ terminologinės morfemos (morfologija), ◦ terminologiniai frazeologizmai (frazeologija), ◦ įvairių rūšių tikriniai vardai, naudojami, pavyzdžiui, kaip įrašai skirtingų rūšių kataloguose, ◦ grafiniai simboliai ir kiti neverbaliniai žymenys, ◦ (produktų) savybės, charakteristikos, atributai ir kt.; - Tezaurai, klasifikavimo schemos (ISO/DIS 22274:2011), raktažodžiai ir kitos dokumentavimo kalbų rūšys (arba kontroliuojamieji žodynai); – Enciklopediniai (žinių) įrašai, apimantys, be kita ko: ◦ žiniomis papildyti terminologiniai įrašai, 8 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning ◦ (paaiškinti) tikriniai vardai ir kitų rūšių duomenys, glaudžiai susiję su tikriniais vardais; – Ontologijos, temų žemėlapiai ir kitų rūšių žinių struktūravimo sistemos. Kaip ir terminologijoje, bet kuris iš kitų pirmiau išvardytų struktūruotojo turinio rūšių gali turėti – vieną ar daugiau fonetinių reprezentacijų, gestų kalbos reprezentacijų ir pan.; – grafinių ir kitų neverbalinių žymimųjų reprezentacijų, taip pat neverbalinių aprašomųjų reprezentacijų (kai kurios papildomai prie verbalinės reprezentacijos, kitos sukurtos kaip neverbalinės reprezentacijos, nepriklausomos nuo verbalinių). Neverbalinės struktūruotojo turinio rūšys ypač reikšmingos tokiose srityse kaip e. mokymasis ir gyvybiškai svarbios bendraujant: – su negalią turinčiais asmenimis ir tarp jų (tiesiogiai arba per IRT įrenginius, veikiančius kaip pagalbinės technologijos), – tarp negalią turinčių asmenų ir jų naudojamų įrenginių, ir – tarp šių įrenginių. Kelio ženklų projektuotojai kelio ženklų elementus vadina „morfologija“ (analogiškai morfemoms lingvistikoje). Tą patį būtų galima taikyti ir kitoms neverbalinėms žymimosioms reprezentacijoms. Jau sukurti paieškos metodai, leidžiantys pagal atskirus paveikslėliuose esančius elementus ieškoti ištisų paveikslėlių / grafinių reprezentacijų. Toliau pateiktame paveiksle parodytas grafinių simbolių „morfologijos“ pavyzdys (šiuo atveju – kelio ženklas): (iš Schmitz pranešimo TSTT 2006 konferencijoje2; žr. Schmitz 2006) 2 3-ioji tarptautinė terminologijos, standartizacijos ir technologijų perdavimo konferencija (TSTT 2006), Pekinas, Kinija, 2006 m. rugpjūčio 25–26 d. Terminologija | 2012 | 19 9 Tam tikrose srityse (pvz., biologinėje nomenklatūroje) esama net pavyzdžių, kai neverbaliniai aprašomieji vaizdiniai pakeičia ilgus apibrėžimus ar kitus sąvokų aprašus; jie galėtų būti naudingi ir e. mokymuisi: (pagal Gonnissen ir Mornie 1983, 50-asis paukštis) Pakanka palyginti trumpos legendos su simbolių paaiškinimais (keliose kalbose), o grafinį vaizdą lengvai supranta ir ekspertai, ir studentai, ir mėgėjai ornitologai. Šiandien visų pirmiau minėtų rūšių struktūruotas turinys tampa vis lengviau pasiekiamas skaitmeniniu būdu (kaip e. turinys – vis dažniau ir per mobiliuosius įrenginius) ir gali – būti pateikiamas skaitmeniniuose tekstuose (pvz., techninėje dokumentacijoje, moksliniuose-techniniuose tekstuose ir pan.), – būti derinamas su kitu turiniu arba įterpiamas į jį, – turėti panašių kalbinių elementų (raidžių, garsų, morfemų ir kt.) arba skirtingų elementų (pvz., neverbalinių vaizdinių), – sudaryti sudėtingus turinio elementus, – turėti būti integrated arba padaryti interoperable su kitais tam tikrose taikomosiose programose. Tačiau šiuo metu dauguma esamų struktūruoto turinio saugyklų nėra nuoseklios pačios saugyklos viduje, o skirtingose saugyklose jų turinys kartais net prieštarauja vienas kitam. Dažniausiai jos nėra pagrįstos tinkamais metaduomenų ir duomenų modeliavimo metodais, todėl jų neįmanoma integruoti, jos nepatikimos ir turi daug trūkumų. Tai nepriimtina, pavyzdžiui, taikomosiose programose, skirtose PwD poreikiams tenkinti, ypač mūsų senėjančiose visuomenėse, 10 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning kai vis daugiau žmonių turi vieną ar kartais kelias negalias. Be to, tai neleidžia jų veiksmingai naudoti e. mokymosi tikslams, o tai vėlgi sudaro nepalankesnes sąlygas asmenims su negalia. Priešingai nei struktūruotąjį turinį, korpusą galima apibūdinti kaip nestruktūruotąjį turinį, t. y. „natūraliai vartojamos kalbos visumą“ (McEnery, Xiao, Tono 2006), taip atskiriant korpusą nuo žodžių sąrašų, žodynų ir duomenų bazių. Panašiai kalbos garsų korpusas (arba sakytinės kalbos korpusas) yra kalbos garso įrašų (ir jų tekstinių transkripcijų) saugykla. Šių apibrėžčių nepakanka, kai kalbama apie nelingvistinius tekstų elementus (pavyzdžiui, techninėje dokumentacijoje) ir neverbalinio bendravimo elementus (pavyzdžiui, gestus, mimiką ir kt.), kurie realiame gyvenime būtinai lydi sakytinius duomenis. Panagrinėję, kur galima rasti struktūruotojo turinio elementų, matome, kad dauguma jų kuriami ne kaip savitiksliai objektai, o yra būtinos nestruktūruotojo turinio, pavyzdžiui, tekstynų, kalbos garsų korpusų ir kt., dalys. Todėl reikėtų toliau tirti struktūruotojo turinio ir korpusų sąsają, ypač siekiant produktyviai panaudoti nestruktūruotajame turinyje esantį struktūruotąjį turinį, pavyzdžiui, e. mokymuisi kaip mokymosi objektus (LO). Šiandien didžiausias pasaulio korpusas yra internetas. Tačiau daugeliu atvejų mokymosi objektams išgauti reikia patikimos kokybės tekstų – tai kelia iššūkių klasifikuojant ir vertinant tekstų kokybę bei tinkamai juos žymint. 2. SU STRUKTŪRUOTUOJU TURINIU SUSIJĘ STANDARTIZAVIMO KLAUSIMAI Šiandien standartų dokumentuose apibrėžiami ne tik techniniai standartai tradicine prasme, bet ir terminijos, bandymų, produktų, procesų, paslaugų, sąsajų, duomenų ir kt. standartai. Vieni yra pagrindiniai standartai, plačiai aprėpiantys sritį arba nustatantys bendrąsias nuostatas konkrečiai sričiai, kiti – metodologiniai. Standartizuotą tam tikros srities terminiją galima laikyti pagrindiniu standartu. Metodologiniai standartai, reglamentuojantys terminologijos darbo ir terminologijos standartizavimo principus bei metodus, yra pamatiniai visam terminologijos darbui ir terminologijos standartizavimui bei vienodinimui standartizavimo srityje apskritai ir už jos ribų. Be to, pirmiau išvardyti standartų tipai apima tik keletą įprastų tipų ir nėra tarpusavyje nesuderinami; pavyzdžiui, tam tikras produkto standartas taip pat gali būti Terminologija | 2012 | 19 11 laikomas bandymų standartu, jei jame pateikiami bandymo metodai atitinkamo produkto charakteristikoms nustatyti. Kadangi šiandien turinys reikalingas beveik visose mokslo ir technologijų srityse, su turiniu susiję standartai gali priklausyti bet kuriam iš pirmiau minėtų standartų tipų. Pagal ISO/IEC Guide 2:2001 standartizavimas yra veikla, kuria, atsižvelgiant į esamas arba galimas problemas, nustatomos nuostatos, skirtos bendram ir pakartotiniam naudojimui, siekiant tam tikrame kontekste pasiekti optimalų tvarkos lygį. Šią veiklą visų pirma sudaro standartų rengimo, leidimo ir įgyvendinimo procesai. Svarbi standartizavimo nauda – geresnis produktų, procesų ir paslaugų tinkamumas numatytai paskirčiai, prekybos kliūčių prevencija ir technologinio bendradarbiavimo palengvinimas. Standartai rengiami remiantis konsensusu, t. y. bendru susitarimu, kuriam būdinga tai, kad nė viena svarbi suinteresuotųjų šalių dalis nuolat neprieštarauja esminiams klausimams, taip pat tai, kad suinteresuotosios šalys dalyvauja procese, kuriuo siekiama atsižvelgti į visų susijusių šalių (būtent pramonės, mokslinių tyrimų, viešojo administravimo ir vartotojų) nuomones ir suderinti visus prieštaringus argumentus. Standartizavimo veikla grindžiama itin sisteminiais metodais. Metodologiniais standartais visų pirma siekiama bendro pobūdžio sprendimų, tinkamų ir įvairiems taikymo atvejams. Tai taikoma ir metodologiniams standartams, susijusiems su struktūruotuoju turiniu, pavyzdžiui, transkripcijos ir transliteracijos, duomenų modelių, mainų formatų, pirminių šaltinių identifikatorių (ISO 12615:2004) ir projektų valdymo standartams. Taip pat tai taikoma kai kuriems standartizuoto struktūruotojo turinio tipams, pavyzdžiui, kalbų kodams (ISO 639 serija), rašto sistemų kodams (ISO 15924:2004) ir šalių kodams (ISO 3166 serija). Pastaraisiais metais struktūruotojo turinio sąveikumo aspektai tapo svarbia problema daugelyje sričių. Todėl duomenų kokybės, duomenų administravimo, turinio valdymo ir darbo procesų standartai tampa vis būtinesni. Įvairius – daugiau ar mažiau bendro pobūdžio – turinio sąveikumo aspektus nagrinėja keli techniniai komitetai, pavyzdžiui: - ISO/TC 37 Terminologija ir kiti kalbos bei turinio ištekliai - ISO/IEC-JTC 1/SC 32 Duomenų valdymas ir mainai (ypač jo WG 2 Metaduomenys); - ISO/IEC-JTC 1/SC 36 Informacinės technologijos mokymuisi, švietimui ir mokymui; 12 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning - ISO/TC 184 Automatikos sistemos ir integravimas (ypač jo SC 4 Pramoniniai duomenys); - ISO/TC 46 Informacija ir dokumentavimas. Šių komitetų parengtuose standartuose dar neatsižvelgiama į specifinius e. mokymosi reikalavimus, susijusius su struktūrizuoto turinio vienetų turinio sąveikumu leksinės semantikos lygmeniu. ISO/TC 37 buvo pirmasis komitetas, visapusiškai atsižvelgęs į daugiakalbiškumą (iš tikrųjų – kaip į vieną iš pagrindinių visos jo standartizavimo veiklos principų; ji grindžiama sąvokomis, t. y. nepriklauso nuo kalbos ir nuo pat pradžių yra daugiakalbė =). Kiti technikos komitetai pasekė šiuo pavyzdžiu, tačiau praktikoje dažnai nepakankamai laikosi šio principo. Šiandien net leksikografija pasuko sąvokomis grindžiamo požiūrio link (=daugiakalbiškumo), kaip rodo kelių žodynų leidėjų produktai ir internete prieinami didelės apimties internetiniai žodynai. Tas pats turėtų būti taikoma ir mokymosi objektams (LO) leksinės semantikos lygmeniu. Kadangi turinio sąveikumą galima užtikrinti tik remiantis bendrai priimtomis taisyklėmis, t. y. tarptautiniais standartais, būtina bendradarbiauti ir koordinuoti svarbiausią standartizavimo veiklą, susijusią su turinio sąveikumu. Naują standartizavimo veiklą įvairiais turinio sąveikumo aspektais - viena vertus, skatina technikos raida, vedanti prie internetinių bendradarbiaujamojo / dalyvaujamojo turinio kūrimo būdų, naudojant IRT (socialiniuose tinkluose, bendradarbiavimo platformose, mobiliajame ryšyje ir pan.); - kita vertus, ji turės didelį poveikį įvairioms turinio ir žinių valdymo rūšims (ypač e. taikomosiose programose, pavyzdžiui, e. mokymosi, e. prieinamumo ir e. įtraukties, e. sveikatos, daugiakalbio produktų duomenų valdymo e. versle ir kt. srityse). Iki šiol ISO/TC 37 Terminologija ir kiti kalbos bei turinio ištekliai standartizavimo veikla, susijusi su struktūrizuotu turiniu, buvo sutelkta į metodikos standartus, susijusius su - duomenų kategorijomis (kurios nėra visiškai tapačios metaduomenims), naudojamomis kuriant struktūrizuoto turinio įrašų koncepcinį modelį; - duomenų modeliams ir duomenų modeliavimo metodams; Terminologija | 2012 | 19 13 – Metamodeliai, skirti konkuruojantiems duomenų modeliams padaryti sąveikius; – pirmiau minėtų modelių taikymas; ir tam tikru mastu tų turinio rūšių, kurios svarbios TC, standartizavimas. Jei įtraukiamos ontologijos žinių reprezentavimo prasme, pirmiau minėtus metamodelius reikia išplėsti iki metaontologijų ir net iki metaontologijų kalbos (ISO/CD 17347:2012), kad būtų galima užtikrinti ontologijų sąveikumą. Šiame kontekste ontologija suprantama kaip „formalus, aiškus bendros konceptualizacijos aprašas“ (Gruber, June 1993), apibrėžiantis bendrą žodyną ir taksonomiją, pagal kuriuos modeliuojama tam tikra sritis, t. y. apibrėžiamos sąvokos ir kiti informacijos objektai, taip pat jų savybės ir ryšiai. Ontologijų kalba – skirtingai nuo paprasto žinių reprezentavimo – pateikia metamodelį tokiems formaliems, aiškiems bendros konceptualizacijos aprašams. Beveik visi ISO ir IEC TC standartizuoja svarbiausius savo atitinkamos srities ar dalyko terminus ir apibrėžtis. Kai kurie taip pat standartizuoja kitų rūšių kalbos ir turinio išteklius. 3. STRUKTŪRUOTO TURINIO APIMTYS: TERMINIJA IR KITI KALBOS BEI TURINIO IŠTEKLIAI ELRA (Europos kalbos išteklių asociacijos) teigimu, kalbos ištekliai yra: – tekstynai, – šnekos tekstynai, – (leksikografiniai duomenys ir) terminijos. In a recent article (Galinski, Reineke 2011), an attempt was made to quantify the volumes of lexicographical and terminological entries in an ever increasing number of domains or subjects. The lexis of LGP in the highly developed languages may comprise up to 500,000 lexemes (including a considerable share of terminology). However, the total number of scientific-technical concepts across all domains or subjects may well comprise ~100–150 million. The number of identifiable chemical substances alone has passed the 60 million mark in 2011. In the light of these figures – Turinio sąveikumas yra būtina sąlyga, norint išvengti milžiniško pastangų dubliavimo; – ISO/TC 37 požiūris tampa vis svarbesnis; 14 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning - Reikia kurti naujus metodus ir būdus bei pritaikyti esamus; - Daugumos dabartinių terminologijos valdymo priemonių nepakanka; - Standartizavimo poreikis, ypač kokybės, pagrįstos standartais, srityje, didės. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad daugelis arba dauguma terminologinių įrašų (arba kitų struktūruoto turinio elementų) yra potencialūs e. mokymosi mokymosi objektai (LO). Pirmiau pateiktuose paveiksluose tikriniai vardai ir kitų rūšių pavadinimai neįtraukti, nors e. mokymuisi jie yra būtini duomenys (žymintys atskiras sąvokas). Priklausomai nuo kalbos (ar rašto sistemos) ir taikymo srities, jie gali - Turėti skirtingas (panašias arba nepanašias) kalbines versijas; - Įvairiomis kalbomis būti tariami skirtingai; - Būti perrašomi į skirtingas rašto sistemas; - Kai kuriomis kalbomis būti „išversti“; - Jiems gali būti taikomos specialios teisinės sąlygos (pavyzdžiui, prekių ženklų apsauga). Esamų tikrinių vardų ir kitų rūšių pavadinimų skaičius neapskaičiuojamas – jų gali būti keli šimtai milijonų. Net ir čia gali pasitaikyti neverbalinių reprezentacijų, pavyzdžiui, grafinių logotipų ir kt. 4. FEDERUOTŲ MOKYMOSI OBJEKTŲ SAUGYKLŲ, GAUTŲ IŠ STRUKTŪRUOTO TURINIO, POREIKIS Suskaičiavę visus pirmiau apibrėžtus struktūruoto turinio elementus leksinės semantikos lygmeniu, kurie bent potencialiai galėtų tapti mokymosi objektais (LO), galime gauti kelis šimtus milijonų elementų. Kelly Washbourne iš Kento valstijos universiteto kartą apgailestaudamas pareiškė: „Deja, terminologijos išgydyti neįmanoma; galima tik tikėtis ją valdyti.“ Šis teiginys taip pat tinka daugumai struktūruoto turinio rūšių – ne tik lingvistinėms – ir ypač leksinės semantikos lygmens mokymosi objektams. Todėl turime išplėsti tradicinius metodus ir priemones, taikydami naujus metodus, kurie padėtų veiksmingai valdyti struktūruoto turinio kiekybę ir kokybę. Valdymas apima metodus, priemones, procesus ir bendradarbiavimą bei koordinavimą, taip pat kontrolės mechanizmus ir kontrolės priemones. Tik jei visa tai grindžiama standartais, galima tikėtis didesnio turinio saugyklose kuriamo ir tvarkomo struktūruoto turinio sąveikumo. Terminologija | 2012 | 19 15 Siekis sukurti daugiau (federuotų) struktūruoto turinio saugyklų, kuriamos ir tvarkomos laikantis kokybės reikalavimų, be kita ko, lemia pirmiau apibūdinta padėtis ir skatina plačiau taikyti – metodologijos standartus, – turinio valdymo standartus, – darbo eigos standartus (ypač susijusius su struktūruoto turinio kūrimu bendradarbiaujant ir dalyvaujant internete), – kokybės užtikrinimo standartus (pvz., ISO/TS 8000-1:2011), – duomenų bazių technologijų standartus, – standartais pagrįstas tikrinimo, validavimo ir sertifikavimo sistemas bei priemones. Struktūruoto turinio saugyklų federavimas gali apimti kelias dimensijas. Pasyvesniu ir statiškesniu būdu saugykla gali automatiškai „informuoti“ kitas saugyklas apie visus pakeitimus, o tada inicijuojami procesai, skirti šiems pakeitimams apdoroti. Dinamiškesniu būdu konkrečios saugyklos pakeitimas arba tiesiogiai įgyvendinamas federuotose saugyklose – žinoma, prieš tai tinkamai patikrinus, – arba paveiktas elementas kitoje saugykloje remiasi pakeitimais saugykloje, kurioje jie atsirado. PAVYZDYS: produkto duomenų saugyklos rodymo lauką „LENGTH 5.4 cm“ sudaro trys elementai: – metaduomenys LENGTH, skirti produktams, pavyzdžiui, viniai ar varžtui, kurių ilgis matuojamas cm; šie metaduomenys LENGTH turi metaduomenų ID ir aprašą metaduomenų saugykloje (autoritetingame šaltinyje) – jų negalima supainioti su LENGTH, skirtu mikroproduktams, kurių ilgis matuojamas nanometrais, ar dideliems produktams, kurių ilgis matuojamas metrais; – kintamoji reikšmė 5.4 (kuri, jei būtų išreikšta coliais, būtų 2.13); – vienetas „cm“, paimtas iš kitos metaduomenų saugyklos (autoritetingo šaltinio), turinčios savo ID ir aprašą, kuriame taip pat gali būti pateiktos konvertavimo į atitinkamą imperinės sistemos vienetą – „inch“ – procedūros. Didžioji dalis standartizuoto struktūruoto turinio ISO ir IEC standartuose teoriškai galėtų tapti aukštos kokybės mokymosi objektais. Kai kurios struktūruoto turinio rūšys, pavyzdžiui, pagrindinė terminologija, kodavimo sistemos (pvz., šalių, valiutų, kalbų ar saugos ženklų pavadinimams), grafiniai simboliai ir kt. yra tokios 16 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning svarbu, kad patys turinio elementai būtų standartizuoti tarptautiniu mastu. ISO/CDB (ISO Concept DataBase) įtrauktas šis standartizuotas turinys: - Terminija, - Kodai, - Grafiniai simboliai. Taip pat buvo numatyta įtraukti: - Dydžius ir vienetus, - Duomenų kategorijas (metaduomenis), - Produktų klasifikavimo duomenis, - Produktų savybių duomenis, - Cheminę informaciją, - Tam tikrų PwD skirtas komunikacijos priemones, tokias kaip „Blissymbols“, gestų kalbos turinio elementus (įskaitant gestų kalbos žymėjimą) ir kt. Tarptautinį standartą ISO 10241–1:2011 Terminological entries in standards – Part 1: General requirements and examples of presentation parengė ISO/TC 37, siekdamas į ISO/CDB įtraukti ir kitų tipų standartizuotą struktūrizuotą turinį. Jis grindžiamas tarptautiniais standartais ISO 704:2009, ISO 860:2007 ir ISO 15188:2001. ISO ir IEC terminijos standartizavimui tarptautinis standartas ISO 10241–1 yra privalomas. Jis ne tik nurodomas ISO/IEC direktyvose, bet ir taikomas daugelio terminiją standartizuojančių ar derinančių organizacijų visame pasaulyje. Atsižvelgiant į būsimą poreikį adopting atskirus standartizuotus terminijos įrašus, parengtas tarptautinis standartas ISO 10241–2:2012 Terminological entries in standards – Part 2: Adoption of standardized terminological entries. Šis standartas taps svarbiu etapu siekiant, kad standartizuotas struktūrizuotas turinys būtų labiau sąveikus, taip pat bendradarbiavimo ir dalyvavimo aplinkoje. 5. MOKYMOSI OBJEKTAI, IŠVESTI IŠ STRUKTŪRUOTO TURINIO Pagal ISO/IEC 2382–36:2008 (36.05.01) mokymosi išteklius yra „mokymuisi, švietimui ir mokymui skirta ir naudojama esybė“. Šiame darbe leksinės semantikos lygmens mokymosi objektas (LO) yra mažiausias įmanomas mokymosi išteklius (LR). Pagal Terminologija | 2012 | 19 17 mokymosi objektų metaduomenų (LOM) standartą (IEEE 1484-12.1:2002, 3.6) „mokymosi objektas [šiame standarte] apibrėžiamas kaip bet kuri esybė, skaitmeninė arba neskaitmeninė, kuri gali būti naudojama mokymuisi, švietimui ar mokymui“. Šiame darbe dėmesys sutelkiamas į skaitmenines struktūruoto turinio esybes, kurios leksinės semantikos lygmeniu laikomos mokymosi objektais. LOM standarto metaduomenys (duomenų elementai) suskirstyti į 9 kategorijas: a) Bendroji kategorija apima bendrąją informaciją, apibūdinančią visą mokymosi objektą. b) Gyvavimo ciklo kategorija apima požymius, susijusius su šio mokymosi objekto istorija ir dabartine būsena, taip pat su tais, kurie darė įtaką šiam objektui jo raidos metu. c) Metametaduomenų kategorija apima informaciją apie patį metaduomenų egzempliorių (o ne apie mokymosi objektą, kurį šis egzempliorius aprašo). d) Techninė kategorija apima mokymosi objekto techninius reikalavimus ir technines charakteristikas. e) Edukacinė kategorija apima mokymosi objekto edukacines ir pedagogines charakteristikas. f) Teisių kategorija apima intelektinės nuosavybės teises ir mokymosi objekto naudojimo sąlygas. g) Ryšio kategorija apima požymius, apibrėžiančius mokymosi objekto ryšį su kitais susijusiais mokymosi objektais. h) Anotacijų kategorijoje pateikiami komentarai apie mokymosi objekto naudojimą edukaciniais tikslais ir informacija apie tai, kada ir kas šiuos komentarus sukūrė. i) Klasifikavimo kategorija apibūdina šį mokymosi objektą konkrečios klasifikavimo sistemos atžvilgiu. Visos šios kategorijos kartu sudaro LOM v1.0 bazinę schemą. Klasifikavimo kategorija gali būti naudojama tam tikrų tipų LOM v1.0 bazinės schemos plėtiniams pateikti, nes galima nurodyti bet kurią klasifikavimo sistemą. IEEE 1484-12.1:2002 neapibrėžia, kaip mokymosi technologijų sistema pateikia ar naudoja mokymosi objekto metaduomenų egzempliorių. Toliau pateikti apmąstymai yra nedidelės japonų kalbos žodyno mokymosi kortelių tyrimo grupės darbo rezultatas (daugiausia dėmesio skirta kinų ir japonų rašmenims kanji, tačiau aptarti ir kanji junginių bei frazių pavyzdžiai). Buvo keliamas klausimas: kaip korteles padaryti daugiakalbes ir naudoti šiuolaikiniuose įrenginiuose, jei įmanoma, įskaitant mobiliuosius įrenginius. 18 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning Nustatyta, kad - Kanji kortelės yra didelio sudėtingumo mokymosi objektai (HC-LO), t. y. informacijos derinys, kurį galima paimti iš kelių kitų mažo sudėtingumo mokymosi objektų (LC-LO); - Reikalingos sąsajos tarp LO lauko lygmeniu – prireikus net ir iš atskirų konkretaus lauko dalių; - Nuo pat pradžių kuriamas duomenų modelis turi būti daugiakalbis, kad būtų galima bendradarbiaujant / dalyvaujant kurti ir prižiūrėti tokius LO; - Sąsaja su tekstynais padidintų galimybes sistemingai išgauti žodyno pavyzdžius, vartosenos pavyzdžius ir kt.; - Bet kurio LO informacija sutelkta aplink pagrindinį elementą, kurį galima naudoti naršant tekstuose ar duomenų bazėse, siekiant rasti ir išgauti papildomos informacijos. Apskritai manyta, kad tokio pobūdžio LO kūrimo ir priežiūros sistema galėtų būti grindžiama ISO/TC 37 tarptautiniais standartais. Tačiau ISO/TC 37 metodiką reikėtų išplėsti, jei ji būtų taikoma iš struktūruoto turinio išvestiems LO. Bet kuriuo atveju toliau parodyta kanji kortelė yra HC-LO, kurį, atsižvelgiant į poreikį, galima sudaryti iš dviejų ar daugiau LC-LO. Tiek HC-LO, tiek LC-LO pagrindiniai elementai gali būti sąsaja su tekstynais; tai leistų papildyti juos vartosenos informacija, pavyzdžiui, kolokacijomis, kontekstais / kotekstais, metaforomis, o kartu sistemingai kurti užduotis, testų klausimus ir pan., remiantis šiais kontekstais / kotekstais. Toliau pateiktame paveiksle sinų ir japonų rašmenų kanji mokymosi kortelę galima išskaidyti į keletą HC-LO arba LC-LO. Įrodyta, kad kanji kortelės labai padidina kanji mokymosi greitį ir įsiminimo veiksmingumą. Kanji LO dėl savo prigimties visada yra HC-LO, nes jis gali - Turėti vieną ar daugiau „kiniškų skaitymų“ onyomi – tai priklauso nuo to, kuriuo istorijos laikotarpiu aptariamas kanji buvo perimtas, iš kurio Kinijos regiono ir kokia reikšme (jau nekalbant apie tai, kad japonai laikui bėgant galėjo suteikti jam kitų reikšmių); - Turėti vieną ar daugiau „japoniškų skaitymų“ kunyomi, vartojant kunyomi kaip tokio kinų rašmens skaitymą arba kaip kamieną ir pridedant (vieną ar Terminologija | 2012 | 19 19 (dar daugiau) galūnių (dažniausiai fleksinių elementų arba dalelyčių, paverčiančių kamieną būdvardžiu, prieveiksmiu ir pan.), todėl kartais gaunamas darinys gali būti laikomas reguliariu dariniu, tačiau dažnai jis yra ir idiominis; - Derėti su kitais kandži ir sudaryti dvinarius, trinarius ir pan. junginius. Bet kuri kandži onjomi arba kunjomi išraiška (kai kurių semantinės reikšmės sutampa) vėl gali būti laikoma HC-LO, jei jos turi skirtingas reikšmes (kiekviena – mažesnio sudėtingumo lygmens). (pagal Hodges and Okazaki, s.a.) 20 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning Pirmiau pateiktame paveiksle onjomi kyû (kaip L1 kandži 休 K1) gali perteikti bet kurią kunjomi skaitymo reikšmę, tačiau kyû gali būti vartojama tik kandži rašmeniui, kai jis pasitaiko kandži junginiuose (arba – išimties atveju – kai kandži rašmuo vartojamas atskirai kaip santrumpa). Kyû kaip LO būtų prasminga tik tuomet, jei besimokantysis dėl kokios nors priežasties norėtų išmokti visus kandži rašmenis, turinčius onjomi kyû. Daugelio kandži rašmenų onjomi reiškia vieną ar kelias sąvokas, todėl kiekvienas kandži rašmuo su onjomi gali būti laikomas LO. L2 休む yasumu, L3 休まる yasumaru, L4 休める yasumeru, L5 休み yasumi žymi skirtingus, nors semantiškai susijusius, atitinkamo kandži rašmens japoniškus kunjomi skaitymus kunyomi, kurie, be išvestinės prigimties, turi idiominę reikšmę, todėl kiekvienas jų laikytinas atskiru LC-LO. Tačiau, jei tokio tipo LO turi daugiau nei vieną reikšmę, iš esmės kiekviena iš jų yra LC-LO. 休 kunjomi skaitymuose reiškia tik kamieną yasu. Vis dėlto yra kitų kamienų, skaitomų yasu, bet turinčių kitą reikšmę ir užrašomų kitais kandži, pavyzdžiui, 安 žodyje yasui 安い; dėl to besimokantysis gali būti nukreiptas prie kitų kandži LO, turinčių japonišką skaitymą yasu. L6 定休日 teikyûbi, L7 一休みする hitoyasumi suru ir L8 休目 kyûjitsu perteikia kandži junginių (dvinarų, trinarų ir pan., turinčių arba neturinčių galūnių), skaitomų onjomi, kunjomi arba mišriai, reikšmę. Taigi šios kandži kortelės pagrindinis elementas – HC-LO K1 (休 kyû) – gali - jungtis su dviem ar daugiau kitų kandži ir sudaryti leksikografines LO, pavyzdžiui, L6 teikyûbi, L7 hitoyasumi suru ir L8 kyûjitsu. Jei kuri nors jų turi daugiau nei vieną reikšmę, ją reikėtų laikyti dviem ar daugiau LO; - nurodyti į kitus kandži HC-O, pavyzdžiui, K2 一, K3 定, K4 日; - būti susietas su į panašius kandži, pavyzdžiui, K5 体 ir K6 伏, arba su kitais istoriškai ar kitaip reikšmingais kandži. Bet kurioje iš pirmiau minėtų rūšių LO turėtų būti numatytas vietos rezervavimo laukas, skirtas: - tarimui (arba tarimams, nes jų gali būti du ar daugiau; esant homofonams, nuorodos turėtų vesti į atitinkamą LO); - gestų kalbai ir kitoms AAC (alternatyviosios ir papildomosios komunikacijos) priemonėms. Labai sudėtinga japonų kalba ir raštas pasirinkti siekiant iliustruoti LO komponavimo ir dekomponavimo metodą leksinės semantikos lygmeniu. Pasirinkus japonų kalbą – sudėtingą kalbą su kom- Terminologija | 2012 | 19 21 Sudėtingo rašto naudojimas kaip pagrindas kuriant LO duomenų modelius LO saugyklai leksinės semantikos lygmeniu turi privalumų. Tai gali palengvinti su nelingvistinių simbolių pasaulio reiškiniais susijusių klausimų sprendimą, kaip parodyta toliau pateiktame paveiksle. Kai kuriose šalyse esama net to paties kelio ženklo variantų, priklausančių nuo to, kur jis naudojamas – pagal vietą kelyje arba kaip tradicinis kelio ženklas ar kintamos informacijos ženklas (VMS) (Galinski 2011). Dauguma japoniškų kandži ženklų vartojami – dažnai su netaisyklingais skaitymais – pavadinimuose, t. y. tikriniuose žmonių, vietų, organizacijų, pastatų ir kitų objektų varduose. Ypač kalbose, kuriose vartojamos nelotyniškos rašto sistemos, besimokantiesiems dažnai labai sunku taisyklingai rašyti ir skaityti tikrinius vardus. Jau nekalbant apie taisyklingą vardų rikiavimą tokiose rašto sistemose. Skrendant virš Sibiro į Kiniją, skrydžio ekrane galima perskaityti kinišką Novosibirsko pavadinimą, prasidedantį 新xin, reiškiančiu „naujas“ ir į kinų kalbą išverčiančiu vardo elementą novo. Likusi pavadinimo sibirsk=Siberia dalis užrašoma kiniškais rašmenimis. Taigi tikrinius vardus gali tekti transkribuoti arba (iš dalies ar visiškai) „išversti“. Bet kuriuo atveju tikriniai vardai, kaip ir terminologiniai bei leksikografiniai vienetai, gali būti svarbūs LO ir jiems galima taikyti tą patį pirmiau išdėstytą požiūrį. ISO/TC 37 požiūris gali būti pavyzdys visų rūšių struktūruotajam turiniui. Tačiau, kaip jau minėta, ISO/TC 37 kalbos išteklių Data Category Registry for language resources (DCR) (ISO 12620:2009) turėtų ir iš tiesų gali būti išplėstas, kad apimtų ir kitas struktūruotojo turinio rūšis, ne tik leksikografinius ir terminologinius duomenis, taip pat naujus e. taikomųjų programų poreikius, pavyzdžiui, e. mokymosi ir e. prieinamumo / e. įtraukties tikslams. Tiems, kuriuos gąsdina sudėtingumas, gali būti išeitis – gal ir ne itin nauja, tačiau iš tiesų retai taikoma: išteklių federacija. 22 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning struktūruotojo turinio. Taikant Dublin Core filosofiją, tam tikras duomenų kategorijų sluoksnis (vienodas įvairių rūšių struktūruotajam turiniui) turėtų būti standartizuotas ir įgyvendintas kiekviename ištekliuje, taip užtikrinant turinio sąveikumą. Visas sudėtingumas įgyvendinamas ne viename itin dideliame ištekliuje, o paskirstomas keliuose skirtingų rūšių struktūruotojo turinio ištekliuose. Šį turinio sąveikumo užtikrinimo būdą, numatant struktūruotojo turinio vienetų pritaikymą kitoms reikmėms, dar reikia toliau tirti. 6. B Ū S I M I S T A N D A R T I Z A V I M O P O R E I K I A I Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ISO/DCR gali prireikti papildomų duomenų kategorijų. Šiuo metu ISO/DCR apima pagrindines ir daugelį išplėstinių terminologinių bei leksikografinių duomenų kategorijų. Jomis grindžiamas terminologinių duomenų modelis, taip pat leksikografinių duomenų modelis. Atrodo, kad duomenų kategorijos (kurios nėra visiškai tas pats, kas metadata ar data elements) labai tinka struktūruotajam turiniui apskritai, o LO leksinės semantikos lygmeniu – ypač. Be to, duomenų kategorijos gali būti skirstomos į pirmines duomenų kategorijas ir antrines duomenų kategorijas (ISO 10241-1:2011) (ar net tretines duomenų kategorijas). Pirminės duomenų kategorijos apima pagrindinius duomenis, pavyzdžiui, terminą, apibrėžtį ir kt. Antrinės duomenų kategorijos, be kita ko, nurodo atributus, pavyzdžiui, pageidaujamas, leistinas ar neberekomenduojamas (terminas). Tretinės duomenų kategorijos nurodo papildomą informaciją (jei jos nelaikomos antrinėmis duomenų kategorijomis), pavyzdžiui, terminologinių duomenų šaltinio nuorodos elementus (taikytinus ir kitų rūšių struktūruotajam turiniui), kaip išdėstyta ISO 12615:2004 Bibliographic references and source identifiers for terminology work. Pagal ISO 10241-1 apibrėžtos ir LO pritaikytos pirminės duomenų kategorijos yra (palyginti su 1 lentele 1 priede): - įrašo numeris – unikalus LO duomenų bazės įrašui; - (metaduomenų kategorija:) struktūruotojo turinio žymimoji reprezentacija → t. y. terminai, apimantys ir sinonimus, homonimus ir kt.; ši kategorija turėtų būti išplėsta, kad apimtų bet kokią struktūruotojo turinio žymimąją reprezentaciją, ir kiekviena jų turėtų turėti atskirą esybės ID, taip išplečiant termino autonomiją iki reprezentacijos autonomijos; - (metaduomenų kategorija:) struktūruotojo turinio aprašomoji reprezentacija → t. y. apibrėžtys, paaiškinimai, kontekstai ir kt.; ši kategorija turėtų būti išplėsta Terminologija | 2012 | 19 23 bet kokio pobūdžio struktūruoto turinio aprašomųjų reprezentacijų, įskaitant neverbalines aprašomąsias reprezentacijas; – (metaduomenų kategorija:) pavyzdys → prireikus skaidytinas į skirtingus pavyzdžių tipus; – (metaduomenų kategorija:) pastaba → prireikus skaidytina į skirtingus pastabų tipus; – (metaduomenų kategorija:) šaltinis → prireikus skaidytinas į skirtingus šaltinių tipus ir atitinkamas jų naudojimo sąlygas. Jei struktūruoto turinio žymimosios reprezentacijos esybė yra verbalinė, taikomas kartojamumas pagal kalbą, taip pat kartojamumas vienos kalbos viduje sinonimų atveju (kiekvienam jų taip pat turėtų būti suteiktas atskiras esybės ID). Jei struktūruoto turinio žymimosios reprezentacijos esybė yra neverbalinė, taikomas kartojamumas pagal naudojimo / taikymo sritį. Taip pat gali būti kartojamumas naudojimo / taikymo srities viduje (pavyzdžiui, greičio ribojimo kelio ženklai, priklausomai nuo jų vietos kelkraštyje ar greitkelio viduryje kai kuriose šalyse, arba skirtingose JAV valstijose vartojami skirtingi, bet tą pačią reikšmę turintys kelio ženklai). Toje pačioje gestų kalboje pasitaiko gestų kalbos variantų, kaip ir Blissymbols variantų. Tai, kas išdėstyta pirmiau, rodo, kad kartojamumas turėtų būti nustatomas pagal „naudotojų bendruomenę“ (t. y. locale lokalizuojant), o ne pagal kalbą. Žinoma, naudotojų bendruomenė taip pat gali būti kalbinė bendruomenė, tačiau kartojamumas pagal lokales ir jų viduje suteikia daugiau lankstumo aprėpiant visus struktūruotame turinyje aptinkamus reiškinius. 7. I Š V A D O S Per pastaruosius 10 metų tapo akivaizdūs semantinio sąveikumo ribotumai informatikos požiūriu. Be techninio (t. y. su aparatine ir programine įranga susijusio) ir organizacinio sąveikumo, semantinis sąveikumas turėtų apimti sintaksinį, konceptualųjį ir pragmatinį sąveikumą. Turinio sąveikumas siūlo dar platesnį ir bendresnį požiūrį į komunikacines informacijos ir žinių reprezentacijas – jame taip pat atsižvelgiama į visavertį įvairių rūšių struktūruoto turinio esybių pakartotinį naudojimą ir pritaikymą kitai paskirčiai (Galinski, Van Isacker 2010). Pritaikymas kitai paskirčiai gali apimti, pavyzdžiui, esamų terminologinių įrašų adaptavimą 24 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning - kaip mokymosi objektai (LO) e. mokymosi aplinkoje arba - kad jais galėtų naudotis negalią turintys asmenys (PwD) bendravimui apskritai ir, žinoma, mokymosi tikslams. Tarptautiniai turinio sąveikumo standartai yra būtina sąlyga: - siekiant išvengti didžiulio pastangų dubliavimo, - siekiant kurti metodus (įskaitant sertifikavimą) ir priemones turinio kokybei užtikrinti, - siekiant įtraukti turinio sąveikumą į švietimo ir mokymo programas, - siekiant suteikti daugeliui e. taikomųjų programų galimybę plačiai pakartotinai naudoti ir pritaikyti esamą struktūruotą turinį. Vis įvairesnis struktūruotas turinys turėtų būti pakartotinai naudojamas ir pritaikomas įvairiose sistemų platformose. Be to, vis daugiau žiniatinkliu grindžiamų bendradarbiavimo ir paskirstytųjų turinio kūrimo metodų turėtų būti įgyvendinama integruotai bendradarbiaujant su susijusiomis sritimis. Šiame kontekste intensyvėjantis mobiliųjų technologijų naudojimas turės didžiulį poveikį: e. turinys tampa m. turiniu (mobiliuoju turiniu). Vykstant šiems pokyčiams, vertėtų plėtoti glaudesnius metodologinius ir sistemų projektavimo ryšius tarp turinio išteklių valdymo ir tekstynų lingvistikos, kad būtų galima geriau pasinaudoti - esamais ir būsimais tekstynais, pasižyminčiais patobulintomis savybėmis, pavyzdžiui, leidžiančiais sistemingai išgauti atskirus struktūruoto turinio elementus (taip pat atsižvelgiant į jų pasikartojimo dažnį, priklausantį nuo srities, lygmens / registro ir taikymo, kad būtų galima geriau išgauti kontekstinius mokymosi objektus); - esamų ir būsimų saugyklų struktūruoto turinio elementais, siekiant pagerinti tekstynų apdorojimą ir pritaikyti jį naujiems tikslams, pavyzdžiui, didaktikai; - esamais ir atsirandančiais metodais bei priemonėmis tose srityse, kuriose metodologinė sąsaja ir integracija iki šiol menka, siekiant abipusės naudos; - sistemingai (ir įtraukiant dalyvius) kuriamais ir prižiūrimais mokymosi objektais, ypač skirtais integruotam dalyko ir užsienio kalbos mokymui (CLIL). Terminologija | 2012 | 19 25 Standartizavimo (ir bendradarbiavimo standartizavimo srityje) pastangas reikėtų intensyvinti. Tinkamas AAC reikalavimų integravimas į struktūruoto turinio duomenų modeliavimą būtų naudingas ne tik tiems visuomenės nariams, kuriems to labiausiai reikia, bet galiausiai ir visiems. Todėl kuo anksčiau reikia daugiau dėmesio skirti atitinkamoms pagalbinėms technologijoms su IRT susijusiame švietime ir mokyme. ICCHP 20103 konferencijos dalyviai patvirtino, kad esamas mokymas ir formalios studijos nėra pakankami – net jei jie sertifikuoti pagal nustatytas sertifikavimo / patvirtinimo sistemas – įgūdžiams ir kvalifikacijoms, reikalingiems norint susipažinti su klausimais, susijusiais su pasauliniu turinio sąveikumu, ypač e. prieinamumu ir e. įtrauktimi. „Rekomendacija dėl programinės įrangos ir turinio kūrimo principų 2010“ (žr. 2 priedą) buvo parengta specialiame ICCHP 2010 seminare, o vėliau jai pritarė keli techniniai standartizavimo srities komitetai, o 2012 m. – ITU-ISO-IEC-UN/ECE supratimo memorandumo dėl e. verslo standartizavimo valdymo grupė (MoU/MG). REFERENCES Galinski Ch. 2011: A sign equals thousand words. Consistency of traffic / road signs and verbal messages. – Infrastructure and safety in a collaborative world. Road traffic safety. Evangelos Bekiaris, Marion Wiethoff, Evangelia Gaitanidou eds., Heidelberg, Dordrecht, London, New York: Springer, 263–284. Galinski Ch., Reineke D. 2011: Vor uns die Terminologieflut. – eDITion 2/2011, 8–12. Galinski Ch., Van Isacker K. 2010: Standards-based Content Resources: A Prerequisite for Content Integration and Content Interoperability. – Computers helping people with special needs. 12th International Conference, ICCHP 2010, Vienna, Austria, July 2010. Proceedings, Part I., K. Miesenberger e.a. (eds.), Berlin, Heidelberg, New York: Springer, 573–579. Gonnissen L., Mornie G. 1983: Bestimmen und erkennen leicht gemacht. Vögel. Die wichtigsten heimischen Arten [Birds of Europe], translated from French by Sieglinde Summerer and Gerda Kurz, Zürich/Köln: Benziger Verlag. Gruber T. R., June 1993: A translation approach to portable ontology specifications (PDF). Knowledge Acquisition 5 (2), 199–220. – http://tomgruber.org/writing/ontolingua-kaj-1993.pdf. Hodges M., Okazaki T. Japanese kanji flashcards. Series 2, volume 1, Tokyo: White Rabbit Press, s.a. Kitazawa T., Windhab R., Galinski Ch. 2007: Untersuchung von Flashcardsystemen (elektronische Lernkarteien) für CALL (computergestützten Spracherwerb) und CASPLL (computergestützten Fachsprachenerwerb) auf Anfängerniveau. Mit dem Schwerpunkt auf Japanisch-Lernen zum Erwerb einer hohen lexikalischen Sprachkompetenz – ohne das langfristige Ziel einer mehrsprachigen Flashcard-Lernplattform zu vernachlässigen. McEnery T., Xiao R., Tono Y. 2006: Corpus-based Language Studies: An Advanced Resource Book, London/New York: Routledge. Schmitz K.-D. 2006: Data modeling: From terminology to other multilingual structured content. – TSTT 2006. International Conference on Terminology, Standardization and Technology Transfer. Proceedings. Beijing, China, 2006-08-25/26. Yuli Wang, Yu Wang, Ye Tian (eds.), Beijing: Encyclopedia of China Publishing House. 3 12th International conference on computers helping people with special needs (ICCHP 2010), Vienna, Austria, July 2010 26 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning REFERENCED STANDARDS ISO/IEC Guide 2:2004 Standardization and related activities – General vocabulary. ISO 639 (series) Codes for the representation of names of languages. ISO/IEC 2382-36:2008 Information technology – Vocabulary – Part 36: Learning, education and training. ISO 3166 (series) Codes for the representation of names of countries and their subdivisions. ISO/TS 8000-1:2011 Data quality – Part 1: Overview. ISO 10241-1:2011 Terminological entries in standards – Part 1: General requirements and examples of presentation. ISO 10241-2:2012 Terminological entries in standards – Part 2: Adoption of standardized terminological entries. ISO 12615:2004 Bibliographic references and source identifiers for terminology work. ISO 12620:2009 Terminology and other language and content resources – Specification of data categories and management of a Data Category Registry for language resources. ISO 15924:2004 Information and documentation – Codes for the representation of names of scripts. ISO/CD 17347:2012 Ontology Integration and Interoperability (OntoIOp) – Part 1: The Distributed Ontology Language (DOL). ISO/DIS 22274:2011 Systems to manage terminology, knowledge and content – Concept-related aspects for developing and internationalizing classification systems. IEEE (Institute of Electrical and Electronics Engineers, Inc.). LOM standard 1484.12.1-2002 Draft Standard for Learning Object Metadata. TURINIO SĄVEIKUMO BŪTINYBĖ NAUDOJANT STRUKTŪRIZUOTO TURINIO VIENETUS KAIP ELEKTRONINIO MOKYMOSI OBJEKTUS PAKARTOTINAI AR PAGAL KITOKIĄ PASKIRTĮ Daugėja internetinių turinio platformų, siūlančių vartotojams vieną ar daugelį išteklių, bet vis dar trūksta teorinio ir metodologinio tokios veiklos pagrindimo, mažai atsižvelgiama į geriausias turinio sąveikumo užtikrinimo patirtis. Tokių platformų skaičius augs ir toliau, nes vis daugiau išteklių kuriama ir naudojama taikant nepakankamai veiksmingus metodus. Kad būtų užtikrinta turinio kokybė, o pirmiausiai patikimumas, reikalingas įvairių priemonių derinimas (standartai, informacinės ir komunikacinės technologijos, sertifikavimas ir kt.). Elektroniniam mokymuisi svarbus skirtumas tarp bendrosios kalbos (angl. LGP) ir specialiosios kalbos (angl. LSP). Tam, kad būtų galima sukurti daugiakalbius, daugiamodalinius, daugelio paskirčių mokymosi objektų duomenų modelius, leksinės semantikos lygmeniu būtina tobulinti ribotas dabartinių duomenų bazių galimybes. Reikėtų daugiau dėmesio skirti: a) duomenų bazėse pateikiamų bendrosios kalbos ir specialiosios kalbos įrašų panašumui; b) duomenų bazių įrašų žodinių elementų tarimo nuorodoms; c) pateikimui nežodinių žymenų ir atvaizdų, kurie, atsižvelgiant į taikymo sritį, gali būti tokie pat svarbūs kaip žodiniai žymenys ir net labiau už juos pageidautini; d) leksinių vienetų dėmenims, pavyzdžiui, morfologiniams elementams; e) didesniems leksiniams vienetams, pavyzdžiui, bendrosios kalbos kolokacijoms ar specialiosios kalbos frazemoms; f) neįgaliųjų komunikacinėms reikmėms. Straipsnyje pateikiami argumentai dėl žemiau išvardytų dalykų būtinumo: – standartų, kuriuose būtų pateikti pasaulinio turinio sąveikumo užtikrinimo reikalavimai ir gairės, įskaitant elektroniniam mokymuisi keliamus reikalavimus; Terminologija | 2012 | 19 27 – koordinuotos strategijos, skatinančios tokių standartų taikymą (pavyzdžiui, pasitelkiant sertifikavimą); – priemonių, užtikrinančių standartų laikymąsi plėtojant sistemas. Šie standartai ir priemonės galėtų padėti suvaldyti jau dabar daugiau ar mažiau chaotišką turinio plėtrą (sukeliančią didžiulį veiklos dubliavimą) ar bent jau leistų aiškiai išskirti patikimo turinio saugyklas. Gauta 2012-03-20 Christian Galinski International Information Centre for Terminology (Infoterm) Gymnasiumstrasse 50, 1190 Vienna, Austria E-mail [email protected] Blanca Stella Giraldo Pérez International Information Centre for Terminology (Infoterm) Gymnasiumstrasse 50, 1190 Vienna, Austria E-mail [email protected] 28 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning ANNEX 1 Table 1 — Overview of data categories of a standardized terminological entry in accordance with ISO 10241-1 Primary data categoriesa Secondary data categoriesb (including administrative data and usage information) Name Mandatory/optional; repeatable/non-repeatable entry number... Mandatory; non-repeatable — termc (or string of five half-high dots “...” or other slot holder sign,...) in the order preferred term(s), admitted term(s), deprecated term(s) Mandatory; repeatable grammatical information in accordance with the rules of the standardizing body: e.g. gender, number, part of speech language code or script code, or both geographical use (e.g. country code) pronunciation normative status letter symbol... Optional (unless the letter symbol is internationally standardized); repeatable language code or script code, or both geographical use (e.g. country code) normative status graphical symbol... Optional (unless the graphical symbol is internationally standardized); repeatable geographical use (e.g. country code) normative status definition... Mandatory (unless a non-verbal representation is used by convention within the respective domain or subject); non-repeatable domain or subject, if necessary Terminologija | 2012 | 19 29 Primary data categoriesa Secondary data categoriesb (including administrative data and usage information) Name Mandatory/optional; repeatable/non-repeatable non-verbal representation … Mandatory (if exists – complementing a definition or used instead of a definition by convention within the respective domain or subject); non-repeatable — example … Optional; repeatable — note to entry (including note to term, letter symbol, graphical symbol, definition, context, non-verbal representation, example, a given language section of a multilingual terminological entry or the entire terminological entry) … Optional; repeatable — source of entire terminological entry (including source of term, letter symbol, graphical symbol, definition, context, non-verbal representation, example) or any language section of a multilingual terminological entry Optional (unless the terminological entry or a language section of a multilingual terminological entry is taken from an external authoritative source); repeatable additional information relating to the source, such as page number or clause number a All primary data categories except the data category “entry number” are repeatable by language and, therefore, apply to multilingual standards. Additional rules for terminological entries in a multilingual terminology standard are given in Clause 7. b All secondary data categories are optional except where they are crucial for disambiguation (…) and in cases where multilingual information is included in one terminological entry, in which case the primary data categories shall be complemented by a code for names of language in accordance with ISO 639, if necessary in combination with codes for names of countries in accordance with ISO 3166 or codes for names of scripts in accordance with ISO 15924. c For simplicity, only “term” is specified in Table 1 although other verbal designations, such as any existing synonymous terms, variants, full forms, abbreviated forms, homographs, antonyms, as well as equivalent terms in other languages are included under this data category name. 30 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning ANNEX 2 RECOMMENDATION ON SOFTWARE AND CONTENT DEVELOPMENT PRINCIPLES 2010 Formulated at the ICCHP 2010 and endorsed by ISO/TC 37 and other technical committees PURPOSE This recommendation addresses decision makers in public as well as private frameworks, software developers, the content industry and developers of pertinent standards. Its purpose is to make aware that multilinguality, multimodality, eInclusion and eAccessibility need to be considered from the outset in software and content development, in order to avoid the need for additional or remedial engineering or redesign at the time of adaptation, which tend to be very costly and often prove to be impossible. BACKGROUND In software development, globalization1, localization2 and internationalization3 have a particular meaning and application. In software localization they have been recognized as interdependent and of high importance from a strategic level down to the level of data modelling and content interoperability. In 2005 the Management Group of the ITU-ISO-IEC-UN/ECE Memorandum of Understanding on eBusiness standardization adopted a statement (MoU/MG N0221), which defines as basic requirements for the development of fundamental methodology standards concerning semantic interoperability the fitness for – multilinguality (covering also cultural diversity), – multimodality and multimedia, 1 Globalization refers to all of the business decisions and activities required to make an organization truly international in scope and outlook. G11N is the transformation of business, processes and products to support customers around the world, in whatever language, country, or culture they require. 2 Localization is the process of modifying products or services to account for differences in distinct markets. Therefore, L10N is an integral part of G11N, and without it, other globalization efforts are likely to be ineffective. The interdependence of G11N and L10N has also been coined glocalization. 3 Internationalization is the process of enabling a product at a technical level for localization. An internationalized product does not require remedial engineering or redesign at the time of localization. Instead, it has been designed and built from the outset to be easily adapted for a specific application after the engineering phase. Terminologija | 2012 | 19 31 – eInclusion and eAccessibility, – multi-channel presentations, which have to be considered at the earliest stage of – the software design process, and – data modelling (including the definition of metadata), and hereafter throughout all the iterative development cycles. The above requirements are a prerequisite for global content integration and aggregation as well as content interoperability. Content interoperability is the capability of content to be combined with or embedded in other (types of) content items and to be extensively re-used as well as re-purposed for other kinds of eApplications. In order to achieve this capability, software must support these requirements from the outset. The same applies to the methods and tools of content management – including web content management. R E C O M M E N D A T I O N Software should be developed and data models for content prepared in compliance with the above-mentioned requirements to facilitate the adaptation to different languages and cultures (localization) or new applications (re-purposing), the personalization for different individual preferences or needs, including those of persons with disabilities. These requirements should also be referenced in all pertinent standards. 32 Christian Galinski, Blanca Stella Giraldo Pérez Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning