Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas ir lietuviškoji medicinos terminija

142 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas | ir lietuviškoji medicinos terminija Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas ir lietuviškoji medicinos terminija PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: medicinos mokslo žurnalas, lietuviškas medicinos terminas, paprastasis žodis, darinys Medicinos ir gamtos 100-mečiui ĮVADINĖS PASTABOS Lietuviško medicinos mokslo žurnalo1 pradžia. Lietuviškai medicinos periodikai (Karosas 1960: 42–49; Biziulevičius 1989: 34–39; Andriušis 1996: 161–176) atsirasti didelę įtaką darė nelietuviška medicinos periodika, kuri buvo leidžiama lotynų, lenkų, rusų kalbomis ir turėjo Lietuvoje gilias tradicijas (Stakulienė 2001: 220). Pirmasis lietuviškas periodinis medicinos leidinys Sveikata (1909–1915, 1920–1928) pasirodė XX amžiaus pirmame dešimtmetyje. Antrame dešimtmetyje pradėtas leisti žurnalas Medicina ir gamta (1913) ir savaitraščio Aušra dvisavaitinis priedas Gydytojas (1914–1915). Prie jų šliejasi 1911–1912 m. fragmentiškai leisti Farmaceutų reikalai (Stakulienė 2001: 226). 1910 m. straipsnyje Kazys Grinius pasiūlė pradėti leisti „profesionalinį“ lietuvių medicinos žurnalą. Jo manymu, žurnale „galėtų tilpti: 1) medicinos, higienos, med. statistikos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos mokslų moksliškieji straipsniai; 2) tų mokslų ir personelio gyvenimo chronika; 3) informacijos; 4) feljetonai“ (Grinius 1910: 1). Tačiau tik po trejų metų šis sumanymas įgyvendinamas – 1913 m. pradedamas leisti lietuviškas medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos mokslų žurnalas Medicina ir gamta. Jo leidėjas ir redaktorius buvo daktaras Stasys Matulaitis. Žurnalas imtas leisti 1911 m. prie Lietuvių mokslo draugijos įsteigtos Gydytojų ir 1 Reikia pasakyti, kad „XX a. lietuviškoje spaudoje visi periodiniai leidiniai buvo įvardijami laikraščiais. Tik vėliau, maždaug nuo nepriklausomybės laikotarpio pradžios ir galutinai XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje, įsigalėjo terminas „žurnalas“ (Stakulienė 2001: 227). Taigi straipsnyje vartojamas žurnalo terminas. 143Terminologija | 2013 | 20 vaistininkų sekcijos2 narių gydytojų Dominyko Bukonto, Bronislavos Gedminaitės, K. Griniaus, Juozo Jarašiaus, Antano Vileišio, vaistininkų Stasio Bytauto, Jono Kašinsko, Zenono Kuzavo, Elenos Lukaševičiūtės, Motiejaus Nasvyčio, Jeronimo Šliogerio, Mato Valeikos, Antano Žukausko (Aničas 1999: 302) iniciatyva. Išėjus dviem numeriams leidimas nutrūko dėl lėšų stygiaus (Aničas 1999: 302–303). Taigi gražūs tikslai liko neįgyvendinti. Toliau keletas žodžių pasakytina apie žurnalo numerių sandarą ir turinį. Pirmojo numerio skyrelyje „Nuo Redakcijos“ rašoma, kad „pradedam[as] leisti pirm[as] lietuvių kalba medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos mokslo laikrašt[is]“ (MG 1913 1 1). Pabrėžiama tokio jungtinio žurnalo būtinybė: „skaitlingiausia lietuvių šviesuomenės dalis užsiima minėtomis mokslo šakomis. Pavieniui eidami, nieko nuveikti neįstengsime. Bet kuopon prie savo laikraščio susispietę, daug naudingo galėsime padaryti ir savo mokslo šakoms, ir savo profesijai, ir savo šaliai. Sujungėme į vieną laikraštį visas minėtąsias mokslo šakas grynai praktiniu atžvilgiu. Pavieniui nė viena tų grupių neįstengtų dar turėti savo laikraščio, kaip yra kitose tautose. Užtat drauge eidami pasieksime savo tikslą“ (MG 1913 1 1–2). Numatoma leisti žurnalą pusantro lanko apimties kas du mėnesius ir jame spausdinti: „1) originalini[us] ir verstini[us] straipsni[us], 2) feljeton[us] iš visuomenės gyvenimo, 3) referat[us], 4) vaistų apžvalg[ą] ir praktikos patarim[us], 5) kritik[ą] ir bibliografij[ą], 6) korespondencij[ą] ir laišk[us] į Redakciją, 7) Chronik[ą], 8) Laisv[as] vakansij[as], 9) Skelbim[us]“ (MG 1913 1 2). Taip pat nurodoma žurnalo kaina: „metams – 4 rub., pusei metų – 2 rub., atskiras numeris – 75 kap.“ (MG 1913 1 2). Taigi Medicinos ir gamtos (medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos dvimėnesinio žurnalo) pirmasis 25 puslapių numeris (gegužis–birželis) pasirodė 1913 m. (žr. pav.). Šiame numeryje, kaip rašoma skyrelyje „Nuo Redakcijos“, „daugiausia yra iš medicinos, nes iš kitų mokslo šakų tinkamos medžiagos neturėjome, nors kreipėmės ir prašėme sušelpti“ (MG 1913 1 2). Įdėti trys straipsniai: „Trachomos išsiplatinimas Mažojoj ir Didžiojoj Lietuvoje“ (D-ras P. Avižonis); „Ar adenoidai turi sąryšį su onanizmu?“ (D-ras Laumianskis); „Iš ginekologijos skyriaus šv. Jokubo ligonbučio Vilniuje. Prie klausimo apie sulaikymą kraujo plūdimo iš motynėlės prie mijomų. Skaityta Pirogovo suvažiavime Peterburge“ (D-ras 2 Sekcijos sudarytoje programoje vienas iš uždavinių buvo senos terminijos sutvarkymas ir naujos (gamtos mokslų – botanikos, chemijos ir kt.) ir specialiosios (medicinos ir farmacijos) sudarymas (žr. Moksleivis Kalnėnas 1912: 184). 144 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas | ir lietuviškoji medicinos terminija 145Terminologija | 2013 | 20 A. Damaševičius). „Referatų“ skyrelyje skelbiami du S. Matulaičio rašiniai: „Nuomario (epilepsijos) gydymas bromu“ ir „Bismutum subnitricum hyperchlorhydrijoj ir ulcum ventrikuli“. „Feljetonų“ skyrelyje įdėtas J. Bagdanavičiaus3 rašinys „Daktarams kursai Berlyne“. Skyrelyje „Šis–tas“ rasime J. Bagdanavičiaus darbą „Ar daug Lietuvos sodžiuj džiova sergančių“. „Bibliografijos“ skyrelyje pateiktos žurnalo redaktoriaus S. Matulaičio rašytos trumpos populiarinamųjų medicinos knygelių (Sveikata arba tiesus ir trumpas kelias į sveikatą. Sutaisė d-ras L. Graičiūnas; Užkrečiamųjų limpamųjų ligų išsiplėtojimo būdai ir kova su jomis. D-ras Graičiūnas) anotacijos. Skyrelyje „Praktikos patarimai“ daktaras Jonas Basanavičius pateikė keletą praktikos patarimų („Džiovininkų temperatūrai sumažinti <...>“, „Trachoma ir jodarūgštis“, „Nuo pilvelio skaudėjimo prie gastritis alcoholica“). Paskutiniame puslapyje įdėtas klaidų atitaisymas. Antrojo, paskutiniojo, numerio skyrelyje „Nuo Redakcijos“ apgailestaujama dėl raštų stokos (dėl šios priežasties šis numeris išėjo pavėluotai). Išreiškiamas nusivylimas: „pradėdami leisti pirmąjį lietuvių kalba medicinos-gamtos laikraštį tikėjomės, kad atrasime didesnio užsiinteresavimo. Bet, rodos, skaudžiai apsirikome. Du numeriu dar šiaip-taip išleidome, bet trečiam, jeigu ir toliau bus toks atsinešimas, negreit, tur-būt, teks pasirodyti“ (MG 1913 1 1). Pabaigoje kreipiamasi į visus, „kuriems rūpi Medicinos ir Gamtos palaikymas, šelpti jį kas kuo gali, kas raštais, kas pinigais“ (MG 1913 1 2). Šiame numeryje baigiamas spausdinti tęstinis daktaro A. Damaševičiaus straipsnis „Iš ginekologijos skyriaus šv. Jokubo ligonbučio Vilniuje. Prie klausimo apie sulaikymą kraujo plūdimo iš gumbo motynėlės prie mijomų. Skaityta Pirogovo suvažiavime Peterburge“. Skelbiami trys D. Bukanto straipsniai: „Prie gimdymo takų rupturų, skersąja pozicija gimdant“, „Prie kazuistikos šlapumo puslės akmenų pas vaikus“, „Namų darbo pessarium“. S. Matulaitis paskelbė tiek dalyko (medicinos), tiek kalbos ir terminologijos atžvilgiu svarbų ir reikšmingą straipsnį „Anatomijos, fizijologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminologija“ (apie jį kiek plačiau bus rašoma toliau). Skyrelyje „Šis–tas“ įdėtas daktaro J. Bagdanavičiaus rašinys „Iš medicinos terminologijos“. Slapyraidėmis J. Z. pasirašiusio autoriaus skelbiamas feljetonas „Šis-tas iš Higijenos parodos Peterburge“, o slapyraidėmis A. D. – N. A. Kukovierovo re3 Daktaro Juozo Bagdono slapyvardis. 146 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas | ir lietuviškoji medicinos terminija feratas „Apie vietinės anestezijos vartojimą“. S. Matulaitis ir J. Basanavičius pristatė naujus vaistus („Sedobrol“, „Follikulinas kaipo pūrgatyvas“, „Ristinas ir niežai“, „Melubrinas“). „Praktikos patarimų“ skyrelyje – J. Basanavičiaus „Nuo haemorrhagia ventriculi“. „Chronikoje“ spausdinama „Medicinos ir gamtos sekcija L. M. Dr. šių metų suvažiavime“. Lietuviškoji medicinos terminija: šaltiniai, problemos ir perspektyvos. Medicinos terminų lietuviškumo klausimą bene pirmasis iškėlė daktaras Mikalojus Kuprevičius 1897 m. Varpe paskelbtame straipsnyje „Lietuviški ligų vardai“. Jis ragino gydytojus vartoti ne skolintus, o lietuviškus ligų vardus, pats jų straipsnyje pateikė apie 60, prirašęs lotyniškus arba graikiškus atitikmenis. Susirūpinimą medicinos terminų lietuviškumu vėlei tik po 16 metų išsakė S. Matulaitis 1913 m. Medicinoje ir gamtoje išspausdintame straipsnyje „Anatomijos, fizijologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminologija“. Jame išdėstyta nemažai aktualių to meto medicinos terminologijos problemų – terminų perteklius ir, kita vertus, jų stoka, terminų tai pačiai sąvokai įvardyti įvairavimas, normų nebuvimas, terminų vienodinimo, aprobavimo dalykai, būtinybė į terminologijos darbą pasitelkti specialistus ir kalbininkus. Autorius ragino gydytojus rinkti žodžius iš gyvosios kalbos ar kurti terminus, remiantis gimtosios kalbos gramatikos taisyklėmis. S. Matulaitis pabrėžė, kad yra būtina „turėti tvirtai ir galutinai nustatytą terminologiją: anatomijos, fizijologijos, patologijos, chemijos ir kitų mokslo šakų, kiek jos surištos su medicina“ (Matulaitis 1913: 9). Jis kritikavo „terminų išteklių“ to meto populiarinamosiose medicinos knygelėse, kuriose ta pati sąvoka turi kelis pavadinimus. Tai, pasak autoriaus, negeistinas ir kenksmingas dalykas, keblus ir pačiam skaitytojui. Dėl tokio „terminologijos apstumo mišinio“ „mokslo raštai neturės rimtumo“. Todėl S. Matulaitis siūlė Medicinos ir gamtos žurnale įvesti specialų terminologijos skyrelį, kuriame būtų spausdinami surinkti terminologijos šakų vardai. Autorius buvo numatęs tolesnio lietuviškos medicinos terminijos kūrimo ir vienodinimo darbo gaires, kurios aktualios ir šiandien: „Kiti, paskaitę paduotus vardus, paduos savo tinkamesnius ar iš žmonių kalbos paimtus ar gramatikos taisyklėmis paremtus. Kad galutinai išrinkus iš visų terminų tinkamiausiąjį, kitais metais per medikų ir gamtininkų suvažiavimą galėsime, pasikvietę pagalbon kalbos žinovus, galutinai tą darbą atlikti. Galutinai tinkamiausius terminus priėmę, išspauzdįsime gal atskira knygele, kad visi žinotų ir vienoda terminologija naudotųsi“ (Matulai- 147Terminologija | 2013 | 20 tis 1913: 10–11). Šiam sumanymui autorius padarė pradžią, pateikdamas straipsnyje nemažai lietuviškų osteologijos vardų. Straipsnio objektą sudaro Medicinos ir gamtos žurnale vartoti lietuviški4 vienažodžiai medicinos terminai. Siekiama aptarti terminų raišką, t. y. jų sandaros dalykus. Vienažodžiai terminai skirstomi į paprastuosius gyvosios kalbos ar raštų žodžius ir savo kalbos žodžių darybos priemonėmis padarytus žodžius, pastarieji smulkiau aprašomi pagal darybos būdą. Prireikus medicinos terminai gretinami su dabartiniais tas pačias sąvokas įvardijančiais terminais. Galiausiai paliečiamas žurnalo lietuviškų vienažodžių medicinos terminų išlikimo dabartinėje lietuvių medicinos mokslo kalboje klausimas. 1. LIETUVIŠKI VIENAŽODŽIAI MEDICINOS IR GAMTOS TERMINAI 1.1. Vienažodžiai terminai (197 terminai). Straipsniuose vienažodžiais terminais įvardijamos anatomijos, fiziologijos, klinikos, farmakologijos mokslų gimininės sąvokos. Galima skirti paprastuosius gyvosios kalbos ar raštų žodžius ir savo kalbos žodžių darybos priemonėmis padarytus žodžius. 1.1.1. Paprastieji gyvosios kalbos ar raštų žodžiai (51 terminas). Prie paprastųjų gyvosios kalbos ar raštų žodžių priskirti pirminiai (neišvestiniai) žodžiai. Kazimieras Gaivenis teigė, kad „gatavi lietuviški žodžiai dažniausiai terminologizuojami dviem būdais: 1) praplečiant (perkeliant) leksinę žodžio reikšmę ir 2) susiaurinant (apribojant) leksinę žodžio reikšmę“ (Gaivenis 2002: 52). Jis yra pastebėjęs, kad medicina buvo vienas iš mokslų, kuris terminologizavo liaudies kalbos žodžius (Gaivenis 1983: 15). „Nors didelė medicinos terminų dalis yra lotyniška ir dabar tebesudaranti nuolat papildomą ir tobulinamą medicinos vardyno branduolį“ (Česnys 2002: 55), vis dėlto nemažai terminų yra paimta iš liaudies kalbos. Daugiausia mokslinei medicinos terminijai iš gyvosios kalbos paimta žodžių anatomijos ir klinikos, šiek tiek fiziologijos sąvokoms įvardyti. Kaip anatomijos terminai yra terminologizuotos pagrindinės gyvosios kalbos žodžių5 leksinės reikšmės: akis MG 1913 1 23 / akys MG 1913 1 9, žr. akis 1. „regėjimo organas“ LKŽe; ausys MG 1913 1 9, žr. ausis 1. „girdėjimo organas“ LKŽe; bamba MG 1913 1 13, žr. 1 bamba anat. „duo4 Straipsnyje lietuviškais terminais laikomi savos, lietuviškos, kilmės medicinos terminai. 5 Nustatant terminų liaudiškumą, remiamasi Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe) duomenimis. Terminas laikomas liaudiniu, jei žodyne tas žodis ar jo reikšmė paliudyta iš gyvosios kalbos (tai rodo tarmių vietovių sutrumpinimai). 148 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas | ir lietuviškoji medicinos terminija belė pilvo viduryje (umbilicus)“ LKŽe; burna MG 1913 1 8, žr. burna 1. „tuštuma tarp lūpų ir gerklės“ LKŽe; dantys MG 1913 2 18, žr. dantis 1. anat. „kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens)“ LKŽe; galva MG 1913 1 9, žr. galva 1. „kūno dalis“ LKŽe; kraujas MG 1913 1 12, MG 1913 2 6, žr. kraujas „raudonos spalvos skystis, cirkuliuojantis žmogaus ar gyvulio organizme ir maitinantis audinius“ LKŽe; lūpos MG 1913 1 9, žr. lūpa 1. „vienas iš dviejų burnos kraštų“ LKŽe; nosis MG 1913 1 9, žr. 1 nosis 1. „uoslės organas“ LKŽe; oda MG 1913 1 13, MG 1913 2 4, žr. oda 1. „viršutinis žmogaus ar gyvulio kūno sluoksnis, apvalkalas“ LKŽe; plėvė MG 1913 2 7, žr. plėvė 1. anat. „plonas audinio sluoksnis, jungiantis ar dengiantis kurias nors organizmo dalis“ LKŽe; ranka MG 1913 2 6, žr. ranka 1. „viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų“ LKŽe; skrandis – „ventriculus“ MG 1913 2 9 / skrandis MG 1913 1 21, žr. skrandis 1. anat. „žmogaus ar gyvulio virškinimo organas – raumeninis maišelis, skilvys, pilvelis (ventriculus)“ LKŽe; smegenys MG 1913 1 9, žr. smegenys 1. anat. „centrinė nervų sistemos dalis, kurią sudaro nervų skaidulos ir ląstelės, esančios žmogaus ir stuburinių gyvūnų kiauše ir stuburo kanale“ LKŽe; strenos MG 1913 1 18, žr. strėnos 1. „nugaros apatinė dalis žemiau juosmens, juosmuo (lumbus)“ LKŽe; širdis MG 1913 1 13, MG 1913 2 2, žr. širdis 1. „centrinis kraujo apytakos organas, esantis kairėje krūtinės pusėje“ LKŽe; veidas MG 1913 1 9, žr. veidas 1. „priešakinė žmogaus galvos dalis“ LKŽe; viduriai MG 1913 2 20, žr. viduriai 1. „žmogaus ar gyvūno vidaus (ppr. virškinimo) organai“ LKŽe; žarnos MG 1913 1 17, MG 1913 2 6, žr. žarna 1. anat. „vamzdelio pavidalo virškinamojo trakto dalis, prasidedanti nuo skrandžio (intestinum)“ LKŽe. Anatomijos terminijai taip pat imta platesnės reikšmės gyvosios kalbos žodžių, bet susiaurinta jų reikšmė, pvz.: gėda – vulva MG 1913 2 12, žr. gėda 2. „išoriniai lyties organai“ LKŽe, plg. pudendum femininum – moters išoriniai lytiniai organai MedŽ; gumbas (?) – uterus MG 1913 2 12 / gumbas MG 1913 2 3, žr. gumbas 6. „gimda“ LKŽe; kriauklė – concha MG 1913 2 11, žr. kriauklė 6. anat. „išorinė ausies dalis“ LKŽe; kruoslas (palpebra) MG 1913 2 13, žr. kruoslas 2. „akies vokas“ LKŽe, plg. pal peb ra – vokas MedŽ; makštis MG 1913 1 15, žr. 1 makštis 6. anat. „moters lyties organų dalis (vagina)“ LKŽe; mentė – scapula MG 1913 2 11, žr. 1 mentė 8. anat. „plokščias trikampis kaulas viršutinėje nugaros dalyje (scapula)“ LKŽe; ropė – patella MG 1913 2 12, žr. ropė 7., žr. ro- 149Terminologija | 2013 | 20 pelė 9. „kelio girnelė“ LKŽe, plg. patella – girnelė MedŽ; skilvys – „ventriculus“ MG 1913 2 9 / skilvys MG 1913 1 17, žr. skilvys 3. „skrandis, pilvelis“ LKŽe, plg. ventriculus – 1. skrandis MedŽ; šeiva – fibula MG 1913 2 12, žr. šeiva 5. „blauzdos kaulas“ LKŽe, plg. fibula – šeivikaulis MedŽ; varpa – penis MG 1913 2 12, žr. varpa 2. anat. „vyriškas lyties organas (penis)“ LKŽe; vokas (palpebra) MG 1913 2 13, žr. vokas 2. „mirkčiojamas akies uždangalas“ / voka MG 1913 1 23, žr. 1 voka, žr. 1 vokas 2. „mirkčiojamas akies uždangalas“ LKŽe. Žodyno duomenimis, visi minėti žodžiai, išskyrus žodžius gumbas, kriauklė, makštis, gyvojoje kalboje medicininėmis reikšmėmis fiksuoti. Straipsnyje „Anatomijos, fizijologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminologija“ pasiūlyta bent keletas gyvosios kalbos žodžių moters lytinių organų sistemos organui pavadinti – motė, močia, gumbas (?) – uterus MG 1913 2 12: motė, žr. 1 motė 6. anat. „gimda“ LKŽe, plg. uterus – gimda MedŽ, tik žodis močia LKŽe „gimdos“ reikšme nefiksuotas. Žurnalo straipsniuose rasta gyvosios kalbos žodžių ne tik anatomijos, bet šiek tiek ir klinikos sąvokoms įvardyti. Pirmiausia minėtinas klinikos terminas liga MG 1913 1 8, MG 1913 2 7 / ligos MG 1913 2 15, žr. 1 liga 1. „organizmo veiklos sutrikimas, sveikatos pairimas, nesveikata, negalė“ LKŽe, ir farmakologijos terminas vaistai MG 1913 1 12, MG 1913 2 20 / vaistas MG 1913 1 17, MG 1913 2 21, žr. 1 vaistas „gydomoji priemonė“ LKŽe. Keliais klinikos terminais paimtos gyvosios kalbos žodžių pagrindinės leksinės reikšmės: dičius (ant kaktos) – atheroma MG 1913 2 13, žr. dičius „toks guzas (atheroma)“ LKŽe, plg. atheroma – ateroma, riebalų [lipoidų] sankaupa MedŽ; druska MG 1913 1 18, plg. druska 1. „sūrus mineralinis junginys (natrio chloridas) vartojamas maistui nuo gedimo apsaugoti ir paskaninti“ LKŽe; navikas MG 1913 1 13, žr. navikas 1. „kietas auglys kurioje nors organizmo vietoje“ LKŽe; pūliai MG 1913 2 5, žr. pūliai „žalsvai gelsva masė, atsirandanti žaizdose, skauduliuose“ LKŽe; vanduo MG 1913 2 15, plg. vanduo 1. „skaidrus bespalvis, ppr. neturintis skonio ir kvapo skystis, vandenilio ir deguonies junginys (H2O)“ LKŽe; votis MG 1913 1 3, plg. votis med. „tinimas su pūliais, skaudulys, tvinkinys, piktvotė“ LKŽe, o vieno žodžio susiaurinta reikšmė: akmens nom. sg. MG 1913 2 7 / akmuo MG 1913 2 8 / akmenų gen. pl. MG 1913 2 7, žr. akmuo 8. „organizme atsiradęs konkrementas“ LKŽe. 150 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas | ir lietuviškoji medicinos terminija Daktaras Bagdanavičius6 straipsnelyje (tiksliau – žodžių sąrašėlyje) pateikė du gyvosios kalbos žodžius tai pačiai klinikos sąvokai įvardyti: gramai (sputsum) MG 1913 2 13, skrepliai (sputsum) MG 1913 2 13, žr. skreplys 1. „iš kvėpuojamųjų organų atkosimos gleivės“ LKŽe. Žodyne pateiktas tik gramas, kuris „skreplių“ reikšmės neturi. Skyrium minėtina pora sudaiktavardėjusių įvardžiuotinių būdvardžių7, reiškiančių moterų ligas: baltieji– fluor ulbus MG 1913 2 12 / baltųjų gen. pl. MG 1913 1 14, žr. baltieji 2. žr. baltosios med. „tokia moterų liga (Fluor albus)“ LKŽe, plg. fluor albus – baltosios MedŽ; raudonieji8 – hae morragia MG 1913 2 12, LKŽe raudonieji nefiksuoti, tik raudonieji žiedai Ss „mėnesinės“, plg. haemorrhagia – hemoragija, kraujavimas MedŽ. 1.1.2. D a r i n i a i (146 terminai). Daugiau nei pusė žurnalo lietuviškų vienažodžių medicinos terminų yra dariniai9. Pagal darybos būdą skiriami priesagų, priešdėlių ir galūnių vediniai bei dūriniai. 1.1.2.1. Priesagų vediniai (97 terminai). Tai gausiausias vedinių būrys. Vyrauja priesagos -imas (-imai) vediniai, daugiausia veiksmų pavadinimai, kurie beveik apylygiai išvesti iš nepriešdėlinių veiksmažodžių: gimimai MG 1913 2 15, girdėjimas MG 1913 1 10, mirimai MG 1913 2 15, niežėjimas MG 1913 2 22, perpūtimas MG 1913 1 10, perpūtinėjimai MG 1913 1 10, plaudimas MG 1913 2 6, plovimai MG 1913 1 18 / plovimas MG 1913 1 18, plūdimai MG 1913 2 3, skaudėjimas MG 1913 1 22, MG 1913 2 20, sopėjimai MG 1913 1 15, ūžimas MG 1913 1 13 ir iš priešdėlinių veiksmažodžių: įčirškimai MG 1913 1 14 / įčirškimas MG 1913 1 13, MG 1913 2 3, įdūrimas MG 1913 2 19, įleidimas MG 1913 2 19, išėjimas „tuštinimasis“ MG 1913 1 18, nuvargimas MG 1913 2 18, pasiutimas MG 1913 2 16, suspaudimai MG 1913 1 15, užsikrėtimas MG 1913 1 15. Keleto kalbamos priesagos vedinių reikšmė sukonkretėjusi, pvz.: linkimas? – ar6 Žr. 3 išnašą. 7 „Savarankiški sudaiktavardėję įvardžiuotiniai būdvardžiai, reiškiantys antrinį daikto pavadinimą, kuris tam tikrais atvejais gali pakeisti pagrindinį daikto pavadinimą, eiti jo sinonimu, pvz.: geltonoji „tokia liga, geltonligė“, <...>, kruvinoji „dizenterija“. <...>. Šie sudaiktavardėję būdvardžiai yra susidarę, tam tikro daikto būdingos ypatybės pavadinimą pavertus paties daikto pavadinimu. Paprastai jie atsiranda šalia tokių pavadinimų, kurių kalboje norima išvengti, pavyzdžiui, įvairioms ligoms, <...> pavadinti. <...>. Įvardžiuotiniai būd vardžiai daiktavardėja dėl savo reikšmės konkretumo. Ypatybė, išreikšta įvardžiuotiniu būdvardžiu, yra siejama su tam tikru daiktu, dėl to darosi nereikalingas ir pats daikto pavadinimas“ (LKG I 530). 8 Gydytojas A. Vileišis 1899 m. knygoje Patarmės moterims, kurios nori buti sveikos (taip pat ir antrajame, 1906 m., jos leidime) terminą raudonieji vartojo „mėnesinių“ reikšme. 9 Aprašant darinius remtasi Prano Skardžiaus, Vinco Urbučio, Sauliaus Ambrazo darbais, LKG. 157Terminologija | 2013 | 20 2) pakitusi raiška, bet nepakitusi reikšmė: atokrytis – recidyv, plg. recidyvum – atkrytis MedŽ, baltieji – fluor ulbus, plg. fluor albus – baltosios MedŽ, klubikaulis – os ilei, plg. os ilium – klubakaulis MedŽ, maumonėlis – rodničok, plg. fonticulus – momenėlis – родничок MedŽ, mėnesiniai, plg. – menstruatio – mėnesinės MedŽ, miegūstumas, plg. somnolentia – mieguistumas MedŽ, prietvarius, plg. obstipatio – prietvaras MedŽ, strenos, plg. lumbus – strėnos MedŽ, šunavotė (furunculus), plg. furunculus – šunvotė MedŽ, voka, plg. palpebra – vokas MedŽ; 3) nepakitusi raiška, bet pakitusi reikšmė: gumbas (?) – uterus, plg. uterus – gimda MedŽ, o gumbas – phyma MedŽ, petikaulis – os humeri, plg. humerus – žastikaulis, o petikaulis – os acromiale MedŽ, pilvas – „ventriculus“ / pilvas (stomachus), žr. pilvas 3. „skrandis“ LKŽe, plg. stomachus žr. ventriculus – 1. skrandis MedŽ, o pilvas – abdomen, venter MedŽ, priaugimas „prieaugis“, plg. accretio – priaugimas MedŽ; 4) pakitusi raiška ir reikšmė: kulnikaulis – tallus, plg. talus – šokikaulis MedŽ, o kulnakaulis – calcaneus MedŽ. IŠVADOS Pirmajame 1913 m. leistame Lietuvos medicinos mokslo žurnale Medicina ir gamta imti kelti lietuvių medicinos terminologijos klausimai ir problemos, kurios neprarado aktualumo ir šiandien – terminų perteklius ir, kita vertus, jų stoka, terminų tai pačiai sąvokai įvardyti įvairavimas ir jų vienodinimo svarba, būtinybė į terminologijos darbą pasitelkti specialistus ir kalbininkus, susirūpinimas medicinos terminų lietuviškumu ir kt. Gydytojai raginami rinkti žodžius iš gyvosios kalbos ar kurti terminus, remiantis gimtosios kalbos gramatikos taisyklėmis. Žurnale rasti 197 vienažodžiai lietuviškos kilmės medicinos terminai. Pirmiausia minėtini paprastieji gyvosios kalbos ar raštų žodžiai (51 terminas), įvardijantys anatomijos ir šiek tiek klinikos sąvokų. Jų dažniausiai terminologizuotos pagrindinės leksinės reikšmės, nors anatomijos terminijai imti ir platesnės reikšmės žodžiai, bet jų reikšmė susiaurinta. Didžiąją vienažodžių terminų dalį sudaro dariniai (146 terminai). Vyrauja priesagų (-imas; elis (eliai); umas; onis (ei/iai/ys), ė; elė; ymas (ymai); ėlis (ėliai); tojas (tojai), a; elės; ėlė; ybė; ulys; -ata, ažis, ekšlis, erė, da, ykla, yklai, yla, ylas, inė, iniai, inynai, inys, ininkas, (i)ukas, lai, lė, lis (liai), slė, smai, snis (sniai), tas, tis, tys, uolis (uoliai), urys, uvis, vas) vediniai (97 terminai). 158 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas | ir lietuviškoji medicinos terminija Su priešdėliais išvesti terminai labai reti – tik du priešdėlių antir pavediniai. Galūnių vedinių, palyginti su priešdėlių, yra gerokai daugiau (17 terminų). Daugiausia galūnių -is, as (ai), -a ir ė vedinių. Kitų galūnių (ys, ius) pasitaiko po vieną vedinį. Antrą pagal gausumą darinių grupę sudaro dūriniai (30 terminų). Gausiausia dūrinių grupė yra dūriniai iš dviejų daiktavardžių (25 terminai). Devyniolikos dūrinių sandai tarpusavyje jungiami jungiamaisiais balsiais -i-, a, ia, o šešių dūrinių sandai jungiami be jų. Dūrinių su daiktavardiniais sandais grupei priskiriami du dūriniai iš prielinksnių tarp, tarpu ir daiktavardžio. Dūriniai su veiksmažodiniais sandais beveik nebūdingi – du dūriniai iš daiktavardžio ir veiksmažodžio. Daugiau nei pusė lietuviškų vienažodžių medicinos terminų išliko ir tebevartojami dabartinėje medicinos mokslo kalboje. Didžiosios jų dalies raiška ir reikšmė nepakitusi. Kai kurių terminų ilgainiui pakito arba raiška, arba reikšmė. Žurnale Medicina ir gamta rašiusių lietuvių gydytojų entuziazmas ir pasišventimas, rūpinimasis savo profesinės kalbos grynumu ir lietuviškumu, gyvosios kalbos kaip pagrindinio terminologijos šaltinio iškėlimas nūdienos medicinos terminologijos darbininkams galėtų būti gražus ir siektinas pavyzdys. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI MG 1913 1 – Medicina ir Gamta (gegužis–birželis), Vilnius. MG 1913 2 – Medicina ir Gamta (liepa–rugpiūtis), Vilnius. PAGALBINIAI ŠALTINIAI LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt. MedŽ – V. Astrauskas, St. Biziulevičius, S. Pavilonis, A. Vaitilavičius, A. Vileišis. Medicinos terminų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980. Patarmės moterims, kurios nori buti sveikos. Pagal Zielčaka parašė Dr. A. V. Tilžėje, 1899. Patarmės moterims, kurios nori buti sveikos. Pagal Zielčaka parašė dr. A. Vileišis. 2-oji laida, Vilnius, 1906. LITERATŪRA Ambrazas S. 1993: Daiktavardžių darybos raida [1]. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Andriušis A. 1996: Lietuvos medicinos spauda. – Žurnalisto žinynas 2, 161–176. 159Terminologija | 2013 | 20 Aničas J. 1999: Antanas ir Emilija Vileišiai. Gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius: Alma littera. Biziulevičius St. 1989: Iš Lietuvos medicinos spaudos istorijos. – Sveikatos apsauga 10, 34–39. Česnys G. 2002: Lietuviško anatomijos vardyno istorijos metmenys. – Terminologija 9, 55–65. Gaivenis K. 1983: Šis tas iš lietuviškos liaudinės specialiosios leksikos. – Lietuvių kalbotyros klausimai 22. Lietuvių kalbos specialioji leksika, 4–16. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. [D-ras Grinius K.] 1910: Apie lietuvių medicinos laikraštį. – Lietuvos žinios 28, 1. Karosas J. 1960: Vilniaus XIX amžiaus medicininė spauda. – Sveikatos apsauga 11, 42–49. Keinys St. 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. [M. Sk-ra] 1897: Lietuviški ligų vardai. – Varpas 3, 41–42. Matulaitis S. 1913: Anatomijos, fizijologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminologija. – Medicina ir gamta 2. Moksleivis Kalnėnas 1912: Ƶmonių medicina. – Ateitis 2, 4. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis. Palionis J. 1952: Lietuvių literatūrinės kalbos normalizacija XIX a. pabaigoje (1880–1901). Disertacija, Vilnius. Palionis J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Skardžius Pr. 1996: Rinktiniai raštai 1. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Stakulienė S. 2001: Lietuviškoji medicinos periodika: ištakos ir raida Lietuvoje iki XX a. trečiojo dešimtmečio. – Knygotyra 37, 220–233. Urbutis V. 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. THE FIRST LITHUANIAN JOURNAL OF MEDICAL SCIENCE AND LITHUANIAN TERMINOLOGY OF MEDICINE This year is the 100th anniversary of the first Lithuanian medical journal Medicina ir gamta (Medicine and nature). This publication started raising issues of medical terminology which are still relevant – lack and excess of terms, variation of terms naming the same concept, unification and approval of terms, the necessity to involve both specialists and linguists in the development of terminology, concern about the “Lithuanianness” of medical terminology, etc. Doctors were encouraged to collect words from the folk language or to create terms following the rules of Lithuanian grammar. The article deals with 197 one-word medical terms of Lithuanian origin found in the journal. Words of the folk language and words taken from written sources which mainly name concepts of anatomy (akis (eye), kraujas (blood), kruoslas (now akies vokas (eyelid)), mentė (shoulder blade), ropė (now kelio girnelė (kneecap)), smegenys (brain), širdis (heart), etc.) and to some extent clinical practice (liga (disease), raudonieji (now hemoragija (haemorrhage)), vaistas (medication), etc.) are researched. Generally their main lexical meanings were terminologized; words with broader meanings were used as well, especially as terms of anatomy, but their meanings have been narrowed. The majority of one-word terms are word-formations (74% of researched terms). In this group suffixal derivatives (with suffixes -imas; elis (eliai); umas; onis (ei/iai/ ys), ė; elė; ymas (ymai); ėlis (ėliai); tojas (tojai), a; elės; ėlė; ybė; ulys; -ata, ažis, ekšlis, erė, da, ykla, yklai, yla, ylas, inė, iniai, inynai, inys, ininkas, (i)ukas, lai, lė, lis (liai), slė, smai, snis (sniai), tas, tis, tys, uolis (uoliai), urys, uvis, vas) prevail (66% of all word-formations), for instance, dūsavimas (now kvėpavimas (breathing)), gydymas (treating), raktelis (now raktikaulis (collarbone)), silpnumas (weakness), maumonėlis (now momenėlis (fontanelle)), gydytojas (doctor), 160 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas | ir lietuviškoji medicinos terminija gyvybė (life), kosulys (cough), sveikata (health), putekšlis (now spuogas (acne)), degylas (now deguonis (oxygen)), krūtinė (chest), kiaušinynai (now kiaušidės (ovaries)), džiovininkas (hectic), akytė (now ląstelė (cell)), pūslė (blister), kumburys (now akies kampas (corner of the eye)). Prefixal derivatives are rare (1% of all word-formations): pakūnė (now šunvotė (furuncle)). Ending derivatives comprise 12% of all word-formations. Ending -is (degis (now deguonis (oxygen)), karštis (fever)), as (ai) (miegas (sleap), niežai (scabies)), a (džiova (tuberculosis), ištrauka (extract)) and ė (sopė (pain)) derivatives are most common. The second largest group of word-formations are compounds (21% of all wordformations). Compounds made of two nouns are the most common in this group. Their components are connected directly (ligonbutis (now ligoninė (hospital)), šonkaulis (rib)) or by a conjunctive vowels i or (i)a (žandikaulis (jaw), kraujagyslė (blood vessel), nosiaryklė (nasopharynx)). Compounds made of prepositions and nouns are infrequent: tarpkojis (now tarpvietė (perineum)). Compounds with verbal components (made of nouns and verbs) are very rare: rūgštdaris (now deguonis (oxygen)), rūgštgamis (now deguonis (oxygen)). More than a half of Lithuanian one-word medical terms used in this periodical survived until the current day and still are used in the modern language of medical science. The majority of them have the same meaning and expression, for instance, alkūnkaulis (ulna), džiova (tuberculosis), galva (head), mentė (shoulder blade), skrandis (stomach), sloga (cold), tvinksis (beat), žaizda (wound). Some terms had changes either in their expression, for instance, baltieji – now baltosios (vaginal discharge), klubi kaulis – now klubakaulis (hipbone), šunavotė – now šunvotė (furuncle), or in their meaning, for instance, os humeri was called petikaulis and now humerus is žastikaulis and os acromiale became petikaulis; stomachus and ventriculus were both called pilvas, now stomachus is skrandis, ventriculus is skilvelis, and abdomen – pilvas. The enthusiasm, commitment and concern about the purity of the professional language shown by the Lithuanian doctors who wrote for Medicina ir gamta, their attempts to look for Lithuanian equivalents and turning towards the folk language as the source for terminology could be a good example for the creators of modern medical terminology to follow. Gauta 2013-07-11 Palmira Zemlevičiūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]