Lietuvos Respublikos terminų bankas: 10 metų po įstatymo priėmimo

9 6 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo Lietuvos Respublikos terminų bankas: 10 metų po įstatymo priėmimo ALVYDAS UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: Lietuvos Respublikos terminų bankas, terminų tvarkyba, terminų bazė, teisės aktų terminai Prieš 10 metų pirmą kartą lietuvių terminologijos istorijoje terminų tvarkyba buvo reglamentuota įstatymu – 2013 m. gale minime Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo dešimtmetį. Remiantis šiuo įstatymu kuriamas Lietuvos Respublikos terminų bankas suinteresuotai visuomenei dabar yra jau gana gerai žinomas terminų šaltinis. Juo naudojasi Lietuvos teisės aktų rengėjai, vertėjai, redaktoriai ir kiti asmenys, kuriems rūpi terminija ar dėl jos kyla klausimų. Straipsnyje apžvelgiama Terminų banko koncepcija, teisinė bazė, nagrinėjama jo sandara, turinys, užklausų statistika ir kt. Daugiausia dėmesio skiriama aprobuotiems terminams. Pradėkime nuo žvilgsnio į praeitį. Idėjai kurti Lietuvoje elektroninę įvairių sričių terminų bazę metų yra maždaug tiek pat, kiek ir atkurtai nepriklausomai Lietuvai, o gal net ir kiek daugiau. Valentino Černiausko, buvusio Matematikos ir informatikos instituto Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorijos vadovo, teigimu (Urnėžiūtė 2002: 21), dar Sąjūdžio laikais apie elektroninės terminų duomenų bazės reikalingumą prakalbo tuometinis Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Vanagas. Matematikos ir informatikos institutas su Lietuvių kalbos instituto terminologais tokio darbo klausimus rimčiau ėmė svarstyti 1992 metais, o realių darbų imtasi 1995-aisiais. Tuo metu Lietuvių kalbos instituto taryboje buvo apsvarstytos terminų bazės kūrimo gairės, o Matematikos ir informatikos institutas, remiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, ėmėsi jų įgyvendinimo. Dėl įvairių priežasčių – techninių problemų ir, matyt, neracionalių sprendimų, pasirinktos į akademines reikmes orientuotos gana sudėtingos bazės sandaros su įvairiomis 9 7Terminologija | 2013 | 20 paieškos galimybėmis – tas darbas užsitęsė. Nors vietiniame Matematikos ir informatikos instituto kompiuterių tinkle duomenimis galima buvo naudotis dar anksčiau, maždaug prieš dešimtmetį visi suinteresuoti interneto vartotojai gavo galimybę prisijungti prie šio instituto terminų duomenų bazės, paprastai vadinamos Terminyno1 vardu. Į šią bazę buvo dedami atrinkti geriausi įvairių sričių terminų žodynai, išleisti 1965–2003 metais (iš viso 27, sąrašas yra bazės interneto svetainėje). Dar prieš Terminyno paskelbimą internete atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą ir su tuo susijusius terminologijos iššūkius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva pradėta kurti kitokio – valstybės administracinėms reikmėms skirto – terminų banko koncepcija. Šią Kalbos komisijos idėją Seimo Europos reikalų komitetas pasiūlė įgyvendinti įstatymu. Jo projektą rengė minėto komiteto pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio vadovaujama darbo grupė, sudaryta iš Seimo, Kalbos komisijos, Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centro, Teisingumo ministerijos, Statistikos departamento, Lietuvos standartizacijos departamento, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto atstovų (Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 1576 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo projektui parengti sudarymo“). Po svarstymų ir diskusijų 2003 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas (Žin., 2004, Nr. 7-129), o netrukus (2004 m. vasario 2 d.) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu Nr. N-1 (90) buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos terminų banko metodika (Žin., 2004, Nr. 26-842). Iš karto Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų departamente buvo pradėta kurti informacinė sistema ir 2004 m. gale darbas buvo baigtas, į sistemą pradėta vesti terminus. 2005 m. sausio 26 d. Seime organizuotas Terminų banko informacinės sistemos pristatymas (tuo metu bazėje buvo tik apie 100 terminų straipsnių). Kaip pasakyta metodikoje, Terminų banko paskirtis yra užtikrinti nuoseklų sunormintų lietuvių kalbos terminų vartojimą, ypač Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir sukurti bendrą įvairių valstybės institucijų informacinę sistemą, prie kurios galėtų prisijungti ir duomenis teikti įvairūs asmenys, kuria galėtų laisvai naudotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantys įvairių sričių specialistai. 1 Svetainės, iš kurios reikia parsisiųsti reikiamą programinę įrangą, leidžiančią prisijungti prie duomenų bazės, adresas – www.terminynas.lt. Apie bazės kūrimą, jos sandarą žr. Meškauskienė 2005; Andžius, Dagienė, Meškauskienė 2005. 9 8 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo Taigi Terminų bankas kuriamas pirmiausia kaip bendra valstybės institucijų informacinė sistema (apie jos koncepciją dar žr. Ivanauskienė 2005, 2008). Vadovaudamosi Terminų banko įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (sąrašą žr. straipsnio gale) savo prižiūrimų sričių terminiją čia įgaliotos kaupti ir tvarkyti ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos. Tuo tikslu jose buvo sudarytos terminijos komisijos. Iš pradžių komisijos daugiausia buvo atsakingos už galiojančių teisės aktų terminijos inventorizavimą, tvarkymą ir teikimą Terminų bankui, vėliau dėmesys sutelktas į rengiamų teisės aktų projektų terminų derinimą su Kalbos komisija ir traukimą į Terminų banką. Jau įsibėgėjus Terminų banko kūrimui (2008 m.) buvo papildyti teisės aktai ir susikurti terminijos komisijas taip pat buvo įgaliotos valstybės mokslinių tyrimų įstaigos, taip pat rekomenduota jas susikurti ir universitetams (tiesa, nors ir radosi mokslininkų terminijos komisijų, tiesioginio jų indėlio į Terminų banką kol kas dar beveik nematyti; galbūt sutrukdyti galėjo mokslo institucijų struktūrinės reformos). Terminų banku laisvai ir nemokamai internete (http://terminai.vlkk.lt) gali naudotis bet kuris neregistruojamas vartotojas. Jam pateikiama kalbiškai ir dalykiškai įvertinta medžiaga. Taip pat veikia vidinė informacinė sistema, prie kurios su slaptažodžiais internetu (kitu adresu) jungiasi registruotieji vartotojai, teikiantys terminus bankui (pirmiausia tai – institucijų terminijos komisijų nariai). Jie patys veda terminus į sistemą, susidaro savo terminų straipsnių rinkinius, kurie iš pradžių nėra prieinami niekam kitam, išskyrus rinkinio sudarytoją (tai dažniausiai vienos institucijos terminijos komisijos nariai, nors gali būti ir individualus terminų teikėjas). Taip institucijoms sudaroma galimybė turėti savo terminų duomenų bazes. Terminų banke labai svarbi terminų straipsnių ir jų rinkinių duomenų kategorija yra statusas. Jis parodo, kokia tam tikru metu yra terminų straipsnių rinkinio rengimo stadija; nuo statuso priklauso, kam duomenys yra prieinami. Duomenų perdavimas vyksta keičiant statusą. Yra iš anksto nustatytas galimų pasirinkti statusų sąrašas ir jų eilė. Galutiniai suteikiami statusai rodo termino tinkamumą (neteiktinas, teiktinas, aprobuotas2). Neregistruotiems vartotojams viešame banke matomi tik šiuos ga2 Atkreiptinas dėmesys, kad statusas aprobuotas suteikiamas tik terminologiškai kokybiškiems terminams, kurie vartojami ar teikiami vartoti teisės aktuose. Kiti kalbiškai taisyklingi ir terminologijos principus atitinkantys terminai gauna statusą teiktinas. 9 9Terminologija | 2013 | 20 lutinius statusus turintys terminai. Kai vyksta ekspertizė, svarstymai, terminai jau būna banke, bet visi vartotojai juos pamato tik po aprobavimo. Visi terminai klasifikuojami pagal sritis ir posričius (sudarytas hierarchinis sąrašas). Nepriskirtas kuriai nors sričiai terminas negali būti įvestas į banką. Sričių sąrašas buvo sudaromas pagal Europos žodyno Eurovoc struktūrą, tačiau jos nebuvo laikomasi griežtai. Derinta prie Lietuvos realijų – į sąrašą įtrauktos valstybės institucijų, kuriose įsteigtos terminijos komisijos, kuruojamos sritys. Sąrašas nėra baigtinis – esant reikalui pildomas. Svarbiausi termino straipsnio elementai, be paties lietuviško termino, yra sritis, apibrėžtis, atitikmenys kitomis kalbomis, šaltinis ir statusas. Galima pateikti ir kitų duomenų, pavyzdžiui, nurodyti santrumpą, trumpąją formą, duoti pavyzdžių, įdėti aprašomą dalyką vaizduojančių paveikslėlių, interneto nuorodų. Apie šių duomenų reikalingumą sprendžia rengėjas. Taip pat yra galimybė susieti terminų straipsnius (pvz., siauresnį ir platesnį terminus, antonimus ar kitais ryšiais susijusius terminus). Terminų banko duomenų svarstymo ir aprobavimo etapai yra panašūs į jau nusistovėjusius terminų žodynų vertinimo etapus. Skirtumas tik tas, kad kuriant Terminų banką labiau išnaudojamos informacinių technologijų teikiamos terminų tvarkybos galimybės – terminų straipsnių rengėjų, ekspertų, Terminologijos pakomisės ar Terminų banko duomenų tvarkytojo (t. y. Kalbos komisijos sekretoriato) pastabos įrašomos į Terminų banko sistemą ir išsaugomos. Jas gali matyti registruotieji vartotojai pagal jiems suteiktas teises. Prireikus pačioje sistemoje sudaroma diskusijos galimybė. Be to, aprobuoti rengiamų terminų straipsnių svarstymas Terminologijos pakomisėje palyginti su terminų žodynų svarstymu yra detalesnis. Terminų žodynai svarstomi kaip visuma, daugiausia dėmesio kreipiant į recenzentų pastebėtus trūkumus, o aprobuojami Terminų banko terminų straipsnių rinkiniai svarstomi pastraipsniui, nagrinėjant kiekvieną terminą ir jo apibrėžtį. Dėl to šių terminų straipsnių svarstymas yra palyginti lėtas – per vieną dažniausiai 3 valandų trukmės posėdį aptariama tik keliasdešimt (apie 30–60) terminų straipsnių. Net ir turėdama palyginti nedideles pajėgas, kasmet Terminologijos pakomisė surengia apie 40 posėdžių, kurių didžioji dalis būna skirta Terminų banko klausimams. Terminų bankas – tai ne tik teisės aktų terminija. Šiuo metu jame sukauptų terminų straipsnių skaičius jau viršija 210 tūkstančių. Siekiama, kad tai būtų kiek galima universalesnis terminų šaltinis. Didžiąją jo dalį sudaro terminų žodynų duomenys. Iš viso į Terminų banką jau įkelti 36 100 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo įvairių sričių terminų žodynai (sąrašą galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt; jų duomenis sustruktūrino ir Terminų bankui pritaikė dabar jau panaikinta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus Kompiuterinės lingvistikos grupė). Dauguma jų yra aiškinamieji verčiamieji. Dabar skatinamas būtent tokių žodynų rengimas. Verčiamųjų terminų žodynų vengta, nes nesant apibrėžčių dažnai sunku įvertinti termino tinkamumą. Taip pat į Terminų banką dedami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijose skelbiami terminai – jų yra apie 10 tūkstančių. Tai daugiausia augalų vardai. Planuojama Terminų banke skelbti ir Kalbos komisijos įvertintų Lietuvos terminų standartų terminus. Gausėjant Terminų banko duomenims gausėja ir Terminų banko vartotojų. Šaltinis tampa vis labiau žinomas, juo vis dažniau remiamasi. Pirmaisiais Terminų banko gyvavimo metais sistemoje užfiksuota vos per 32 tūkstančius vartotojų užklausų3. Vėliau kasmet užklausų skaičius sparčiai didėjo. 2012 m. jų užfiksuota jau apie 700 tūkstančių (žr. 1 lentelę). Bendras užklausų skaičius 2013 m. vasario mėnesį pasiekė 3 milijonus. Įdomumo dėlei galima žvilgtelėti ir į 2012 m. užklausų skaičių pagal mėnesius (žr. 2 lentelę). Kaip matyti, daugiausia užklausų buvo rudenį. Kaip ir galima tikėtis, naudojimasis Terminų banku vasarą kiek sumažėja, bet išlieka gana intensyvus. Išnagrinėjus 2012 m. Terminų banko užklausų duomenis matyti keletas polinkių. Žiūrint pagal tai, kokios kalbos žodžių ieškoma, matyti, kad pirmauja anglų kalba (žr. 3 lentelę). Šios kalbos užklausų skaičius šiek tiek lenkia lietuviškų žodžių užklausas – atitinkamai yra apie 48 % ir 43 % užklausų. Kartu matyti, kad kitų kalbų terminų ieškoma gerokai mažiau. Daugiakalbiuose terminų žodynuose dažnai esančios prancūzų ir vokiečių kalbos visiškai pralaimi anglų kalbai (pirmos ir antros atitinkamai yra apie 3 % ir 2 % užklausų), o daugelio vis dar mokama rusų kalba užklausų dažnumu perpus nusileido lotynų kalbai (pagal šią kalbą gali būti ieškoma augalų ir gyvūnų vardų, anatomijos ir pan. terminų). Rusų kalbos užklausų skaičius nesiekia nė 1 %. Terminų banko šaltiniuose kitos kalbos retos, jų žodžių ieškoma taip pat labai retai. Tai, kad lietuviškų terminų atitikmenų ieškoma dažniau nei lietuviškų terminų, neturėtų stebinti – tikėtina, kad Terminų banku dažnai naudojasi vertėjai ar kiti asmenys, kuriems 3 Dėkoju užklausų duomenis pateikusiam Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotojui Vytaurui Kirnai. 101Terminologija | 2013 | 20 aktualus vertimas. Nepaisant to, kad angliškų žodžių užklausos vyrauja, į 2012 m. dažniausiai ieškotų žodžių dešimtuką įeina tik vienintelis angliškas žodis input (žr. 4 lentelę). Dažniausiai ieškota žodžių informacija ir duomenys (atitinkamai 909 ir 707 kartai). 1 lentelė. Terminų banko užklausų skaičius pagal metus 2005 m. 32 487 2008 m. 233 940 2011 m. 601 803 2006 m. 59 386 2009 m. 521 984 2012 m. 699 791 2007 m. 143 287 2010 m. 581 513 2 lentelė. 2012 m. Terminų banko užklausų skaičius pagal mėnesius Sausis 55 739 Gegužė 62 747 Rugsėjis 57 971 Vasaris 59 877 Birželis 57 275 Spalis 71 340 Kovas 64 654 Liepa 45 714 Lapkritis 73 270 Balandis 54 926 Rugpjūtis 42 500 Gruodis 53 778 3 lentelė. 2012 m. Terminų banko užklausų skaičius pagal kalbas Anglų 337 670 Lotynų 10 741 Portugalų 488 Lietuvių 298 619 Rusų 5 283 Lenkų 66 Prancūzų 23 172 Ispanų 5 254 Latvių 40 Vokiečių 15 730 Italų 2 728 4 lentelė. 2012 m. Terminų banke dažniausiai ieškoti žodžiai (užklausų skaičius) informacija 909 įrenginys 177 input 147 duomenys 707 įmonė 156 duomuo 142 žinios 498 paskola 155 lizingas 226 failas 148 Paieškos sistema leidžia ieškoti ne tik terminų, jų sinonimų ar atitikmenų laukuose, bet ir kitose termino straipsnio dalyse. Vartotojai šia galimybe naudojasi retai – 2012 m. kitose termino straipsnio dalyse (jos 102 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo apima apibrėžtis, šaltinių pavadinimus) ieškota 7 905 kartus, tai sudaro tik maždaug 1 % visų užklausų. Sistema taip pat leidžia ieškoti terminų pagal sritį (ją pasirinkti, pavyzdžiui, gali būti patogu tada, kai gaunamas per gausus paieškos rezultatas), tačiau vartotojai dažniausiai pageidauja matyti visų sričių terminus. Sritis buvo nurodyta tik 11 482 (mažiau nei 2 %) užklausose. Jei sritis pasirenkama, dažniausiai tai būna švietimas ir mokslas. Pasirinkimą, matyt, galima paaiškinti tuo, kad į šią sritį Terminų banke dažniausiai dedami įvairūs terminų žodynai. Pagal statusą užklausose terminai taip pat atskiriami retai (tik aprobuotų terminų ieškota 4 814 kartų, teiktinų – 1 891, neteiktinų – 431; visos šios užklausos tesudaro 1 %), dažniausiai statusas nenurodomas. Greičiausiai arba norima matyti kuo įvairesnius duomenis, arba stengiamasi sugaišti kuo mažiau laiko renkantis parametrus. Beje, dažniausiai (64 % 2012 m. užklausų) į paieškos lauką įvedama daugiau nei 9 raidės. 8 ir 9 raidžių užklausos kartu sudaro 15 %, o toliau kuo mažiau raidžių, tuo užklausos retesnės. Įdomu tai, kad apie 56 % nagrinėjamų metų užklausų yra su nuostata nerodyti kirčiuotų raidžių. Galima to priežastis – kai kurios interneto naršyklės kirčiuotas raides rodo netinkamai (sistema pritaikyta Internet Explorer naršyklei, naudojantiems kitas naršykles rekomenduotina įsidiegti Palemono šriftą). Tikėtina, kad nekirčiuotus terminus dažnai pageidauja matyti Europos Sąjungos institucijų darbuotojai, nes dėl griežtų saugumo reikalavimų jiems sunku įsidiegti papildomų šriftų. Gali būti ir kitų priežasčių – nekirčiuotus žodžius lengviau skaityti, patogiau nusikopijuoti. Apskritai galima daryti prielaidą, kad įsigalėjusi nuostata, jog terminų žodynų lietuviški terminai turi būti sukirčiuoti, daugeliui žodynų skaitytojų nėra labai svarbi, nors tai ir padidina žodyno terminografinę vertę. 5 lentelė. Institucijų pateiktų aprobuotų terminų straipsnių skaičius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2 907 Lietuvos Respublikos finansų ministerija 1 235 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 953 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 454 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 342 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 316 103Terminologija | 2013 | 20 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 290 Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 289 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 259 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 252 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 248 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 244 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 194 Lietuvos Respublikos Seimas 141 Lietuvos bankas 110 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 106 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 90 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 74 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 73 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 66 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 54 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 53 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 50 Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija 47 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 41 Lietuvos radijo ir televizijos komisija 40 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 23 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 21 Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos 18 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 17 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 17 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 15 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 10 Ministro Pirmininko tarnyba 6 Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 104 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo Kadangi Terminų banko kūrimo pirminis ir svarbiausias tikslas yra teisės aktų terminijos tvarkyba, tikslinga atskirai žvilgtelėti į statusą aprobuotas turinčius terminus (kaip minėta, šis statusas suteikiamas tik teisės aktų terminams). 2013 m. rugsėjį tokių terminų straipsnių banke iš viso buvo 9 056. Terminologijos pakomisės apsvarstytų terminų straipsnių skaičius iš tiesų yra didesnis, nes dalis terminų straipsnių nebuvo grąžinti pataisyti pagal pastabas arba buvo pataisyti nepakankamai, todėl nuspręsta jų neteikti aprobuoti. Šiuos terminus pateikė 35 institucijos. Pirmasis Terminų bankui pateiktas terminų straipsnių rinkinys Terminologijos pakomisės buvo apsvarstytas praėjus beveik metams po Terminų banko įstatymo priėmimo (2004 m. lapkričio 18 d.). Pirmoji terminų teikėja buvo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dalis institucijų yra pateikusios tik po vieną ar kelis terminų straipsnių rinkinius, dalis dirba gerokai daugiau (žr. 5 lentelę). Nuo pat Terminų banko kūrimo pradžios aktyviausiai dirba Žemės ūkio ministerijos terminijos komisija, jos pateiktų aprobuotų terminų straipsnių skaičius sparčiai artėja prie 3 000. Taip pat aktyviai dirba Finansų ir Aplinkos ministerijų terminijos komisijos (pirmosios terminų yra apie 1 200, antrosios – apie 1 000). Taigi didelė dalis aprobuotų terminų yra iš žemės ūkio, finansų ir aplinkos sričių. Terminų banke plati Žemės ūkio ministerijos kuruojama sritis yra žemės ūkis, žuvininkystė ir maistas, į ją įeina žemės tvarkymo, žemės reformos, žemės ūkio ekonomikos, žemės ūkio politikos, taip pat maisto, pašarų gamybos ir prekybos, žemdirbystės, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės ir kiti terminai (a). Finansų ministerija teikia audito, biudžeto, buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės, draudimo, finansų ir fiskalinės politikos, mokesčių, finansinės paramos administravimo ir kontrolės, turto vertinimo terminus, taip pat vertybinių popierių, finansinių priemonių, kolektyvinio investavimo subjektų ir pan. terminus (b). Aplinkos ministerija rūpinasi aplinkos apsaugos, poveikio aplinkai vertinimo, gamtos išteklių, miškų ūkio, želdynų, geologijos, hidrometeorologijos, teritorijų planavimo, statybos ir pan. terminais (c). Aprobuoti, pavyzdžiui, tokie šių institucijų pateikti terminai: a) aliejinių ir pluoštinių augalų populiacijų genetinė erozija, alyvuogininkystės organizacijos, aromatizuota degtinė, bakterinės trąšos, bičių genetinė linija, bioetanolio gamybos įmonė, bulvių krakmolo kvotos dalis, defektinis mėginys, dehidratuotos vaisių sultys, diendaržis, dirgiklio ribinis slenkstis, genealoginė ūkinių gyvūnų linija, graužikų kontrolė, grūdų šiukšlinės priemaišos, į Europos Bendriją įvežamų ekologiškų produktų patikrinimo sertifikatas, išrūgų sviestas, jaunojo ūkininko įsikūrimas, juslinių savybių vertintojas ekspertas, kazeinatas, 111Terminologija | 2013 | 20 Aprobuota Yra šaltinyje Apibrėžtis Šaltinis hibridinė veislė tarpveislinis hibridas Selekcininko patvirtinta pirmoji karta, gauta sukryžminus iš dviejų kryžmadulkių veislių elitinės sėklos išaugintus augalus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 3D-464 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl Privalomųjų kokybės reikalavimų javų sėklai“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 118-4280) ikišaukiamojo amžiaus jaunuolis ikišauktinio amžiaus jaunuolis Karo prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 106-2427) kvapo nejutimas anosmija Jautrumo kvapo dirgikliams nebuvimas. Gali būti visiškas arba dalinis, nuolatinis arba laikinas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 3D165 „Dėl juslinės analizės metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 60-2733) mėgėjų sodo teritorija mėgėjiško sodo teritorija Pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą sudaryta, teisės aktu sodininkų bendrijai skirta teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrai naudojamą žemę. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-40) skystųjų organinių trąšų išlaistymo laukas žemdirbystės drėkinimo laukai Laukas, skirtas skystoms organinėms trąšoms (srutoms, nuotekoms, skystoms organinėms atliekoms, skystajam dumblui) išlaistyti. Išlaistoma nepriklausomai nuo augalų drėgmės poreikio tris ir daugiau kartų per tręšimo sezoną ir (arba) daugiau kaip 300 m³/ha (arba t/ha) per metus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 92-3434) 112 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo Aprobuota Yra šaltinyje Apibrėžtis Šaltinis spermatozoidų judris spermatozoidų judrumas Pagal nustatytą metodiką apskaičiuotas judrių spermatozoidų skaičiaus santykis su bendruoju spermatozoidų skaičiumi tiriamame spermos tūryje, išreikštas balais arba procentais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 3D-550 „Dėl Veislinių bulių spermos tyrimo metodų techninio reglamento“ (Žin., 2005, Nr. 142-5140) sugedę grūdai pažeisti grūdai Grūdai, netinkami maistui, pašarams, nes yra supuvę, apkrėsti miltlige, bakterijomis ar dėl kitų priežasčių. Sugedusiais grūdais laikomi ir perkaitę arba per karštai džiovinant sugadinti, taip pat kūlėti grūdai, kurie yra visiškai subrendę ir kurių luobelės yra nuo pilkšvai rudos iki juodos spalvos, o grūdo skerspjūvio plotas – nuo gelsvai pilkos iki rusvai juodos spalvos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 3D-471 „Dėl Grūdų priemaišų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 126-4542); Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją ultraaukšta temperatūra apdorotas pienas ultraaukštos temperatūros pienas Geriamasis pienas, gaunamas kaitinant pieną ne trumpiau kaip 1 s ne žemesnėje kaip +135 °C temperatūroje. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus užšaldyta sperma kriokonservuota sperma Nuosekliai pagal technologinius reikalavimus praskiesta, fasuota, atvėsinta ir užšaldyta sperma, laikoma skystame azote. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 3D-550 „Dėl Veislinių bulių spermos tyrimo metodų techninio reglamento“ (Žin., 2005, Nr. 142-5140) Termino tikslumo ir trumpumo kriterijai kartais būna sunkiai suderinami, pirmenybė vis dėlto teikiama tikslumui. Visi aprobuoti 9 056 ter- 113Terminologija | 2013 | 20 minai buvo išanalizuoti pagal žodžių4 skaičių, jau iš anksto darant prielaidą, kad dauguma terminų yra sudėtiniai. Analizė parodė (žr. 7 lentelę), kad vienažodžiai terminai pagal dažnumą yra ketvirtoje vietoje – jų yra 925 (apie 10 %). Vyrauja – sudaro trečdalį – dvižodžiai terminai (2 927, apie 32 %), taip pat palyginti daug – ketvirtadalis – yra trižodžių terminų (2 160, apie 24 %), o keturžodžių terminų jau pastebimai mažiau – 1 329 (apie 15 %). Toliau matyti aiškus polinkis – kuo daugiau terminą sudarančių žodžių, tuo tokių terminų mažiau. Penkiažodžių terminų skaičius dar palyginti nemažas (719, apie 8 %), o šešiažodžių jau tik 385 (apie 4 %). Septynis ir daugiau dėmenų turinčių terminų iš viso yra 611 (apie 7 %). Kiek žodžių turinčius terminus jau galima vadinti daugiažodžiais, griežtų kriterijų nėra. Straipsnio autorius daugiažodžiais yra vadinęs keturis ir daugiau dėmenų turinčius terminus (Umbrasas 2010: 211), kituose darbuose jau ir tris dėmenis turintys terminai vadinami daugiažodžiais (Džežulskienė 2010: 18; Babickienė 2012: 60). Jei laikysimės pastarosios pozicijos, daugiau nei pusė aprobuotų terminų (5 204, apie 57 %) yra daugiažodžiai. 7 lentelė. Aprobuotų terminų skaičius pagal juos sudarančių žodžių (viršutinė eilutė) skaičių 23415678910 11 12 13 14 15 16 18 2 927 2 160 1 329 925 719 385 265 142 86 53 35 12 6 6 3 2 1 Pateikti skaičiai rodo, kad teisės aktuose dažniausiai apibrėžiamos rūšinės sąvokos. Kita vertus, 7 lentelėje yra gana netikėtų duomenų – kai kurie terminai labai ilgi. Ilgiausią aprobuotą terminą sudaro net 18 žodžių – žemdirbių, miško savininkų, vietos veiklos grupių narių, kitų kaimo gyventojų ir jų konsultantų neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programa „Dokumentas, kuriame nuosekliai išdėstomi teoriniai ir praktiniai mokymo dalykai, reikalingi tam tikroms žemdirbių, miško savininkų, vietos veiklos grupių narių, kitų kaimo gyventojų ir jų konsultantų profesinėms žinioms įgyti“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lap4 Skirtingai nei tradicinėje mūsų terminologijoje tarnybiniai žodžiai čia skaičiuojami kaip atskiri dėmenys. Kompiuterinių technologijų laikais formalus skyrimo kriterijus yra patogesnis ir, tikėtina, perspektyvesnis. Beje, tarptautiniame terminologijos standarte į termino žodžių funkciją taip pat neatsižvelgiama – sudėtinio termino (angl. multiword term) požymis formalus, tai „terminas, sudarytas iš daugiau nei vienos ženklų eilutės“ (LST ISO 1087-2:2005: 4). 114 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo kričio 26 d. įsakymas Nr. 3D-1035 „Dėl žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 3D-132 ,,Dėl žemdirbių, miškų savininkų, vietos veiklos grupių narių, kitų kaimo gyventojų ir jų konsultantų neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų rengimo ir žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 241 pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 141-7220)). Ir rašyba (mažąja raide), ir dokumento kontekstas (jame terminas vartojamas ir daugiskaitos forma) rodo, kad tai nėra programos pavadinimas, įvardijama rūšis. Suprantama, toks ilgas terminas (net sunku jį pavadinti terminu) nėra patogus vartoti, todėl dokumente pasidarytas trumpasis variantas mokymo programa, tačiau jis pagal pateiktą apibrėžtį negalėtų tikti kaip terminas, būtų per platus. Iš kitų teisės aktų yra aprobuota ir daugiau susijusių terminų: traktorininkų mokymo programa, žemdirbių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programa, žemės ir miškų ūkio veikla užsiimančių asmenų mokymo programa. Visų apibrėžtyse nurodomos tam tikros konkretybės, pagal kurias sąvokos atskiriamos nuo tiesiog mokymo programos. Beje, tokio aprobuoto termino nėra, tačiau jį galima rasti terminų žodynuose. Ten nurodomi patys bendriausi požymiai: „Struktūrinis ir nuoseklus teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių konkretų išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją ar kompetenciją, aprašymas. Gali būti tam tikros mokymosi krypties, specialybės, profesijos, mokomojo dalyko, modulio ir kt. mokymo programa. Rekomenduojama programos struktūra – mokymosi tikslų (profesinio mokymo – siekiamos kompetencijos), medžiagos, metodų aprašymas, specifinių mokymosi sąlygų apibūdinimas, vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos numatymas, tikslų pasiekimo įvertinimo parametrų apibūdinimas ir kt.“ (AKSTŽ 2008). Dešimt ir daugiau dėmenų turinčių terminų pavyzdžių pateikiama 8 lentelėje. Šių ir kitų panašių terminų atsiradimo priežastis – tikslumo siekimas, stengimasis kuo geriau perteikti sąvokos turinį. Žinoma, tokie terminai jau balansuoja ant apibrėžties ribos, kartais jų apibrėžtyje pateikiama informacija būna tik šiek tiek išsamesnė. Ilgų – aprašomųjų – terminų radimąsi lemia teisės aktų sąvokų savitumas. Pagal apibrėžtis trumpi terminai nelabai įmanomi. Kaip jau buvo minėta, teisės aktuose dažnai linkstama vartoti bendresnius terminus, iš esmės tik terminų trumpuosius variantus (ilgojo varianto net nenurodant), nors pagal apibrėžtis jie galėtų būti konkretesni. Terminas pasirenkamas kaip smulkesnių požymių nerodantis sutartinis ženklas, dėmesys sutelkiamas tik į apibrėžtį. Čia daug lemia patogumo kriterijus, 115Terminologija | 2013 | 20 tačiau kaip tada iš terminologijos pozicijų vertinti termino ir apibrėžties santykį? Matyt, reikia ieškoti kompromiso tarp tikslumo ir trumpumo reikalavimų. 8 lentelė. Daugiausia dėmenų turintys aprobuoti terminai (pavyzdžiai) Terminas (žd. skaičius) Apibrėžtis Šaltinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė 10 Transporto priemonė, kuriai galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ar kita Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 61-2340) vidutinė mažmeninė žemės ūkio arba maisto produkto kaina kaimo vietovių parduotuvėse 11 Vidutinė pasirinkto žemės ūkio arba maisto produkto kainos tam tikru laikotarpiu reikšmė, gaunama skaičiuojant reprezentatyviosiose kaimo vietovių parduotuvėse užregistruotų tų pačių arba panašių žemės ūkio arba maisto produktų vidutinių kainų aritmetinį vidurkį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-941 „Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų mažmeninių kainų turgavietėse ir kaimo vietovių parduotuvėse tyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas paramos pagal PHARE programą ir (arba) Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę gavėjas 12 Ministerija, kita valstybės institucija ar įstaiga, gaunanti finansinę paramą pagal PHARE programą ir (arba) Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl finansų ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K043 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos programų valdymo departamento PHARE programos ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės koordinavimo vadovo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas 116 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo Terminas (žd. skaičius) Apibrėžtis Šaltinis Nacionaline elektroninių dokumentų ir pranešimų pristatymo sistema siunčiamų dokumentų ir (ar) pranešimų siuntėjas 13 Juridinis ar fizinis asmuo, siunčiantis elektroninius dokumentus ir (ar) pranešimus per Nacionalinę elektroninių dokumentų ir pranešimų pristatymo sistemą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 3-617 „Dėl Nacionalinės elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojant viešąjį pašto tinklą, sistemos sukūrimo programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai pavojingi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementai 14 Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementai (pvz., siurblinė), kurie dėl juose sukauptos energijos ir vykstančių procesų gali kelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų savarankiškas intervencinis žuvininkystės produktų pašalinimas iš rinkos arba perkėlimas į atsargą 15 Intervencinė priemonė, kai 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 IV priede nurodyti produktai neparduodami už gamintojų organizacijos vadovaujantis 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reg lamento (EB) Nr. 104/2000 24 straipsniu nustatytą mažesnę nei pašalinimo iš rinkos kainą, bet pašalinami iš rinkos arba stabilizuojami ar konservuojami. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-52 „Dėl Intervencinių žuvininkystės produktų rinkos reguliavimo priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas neteisėtai iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teritorijos išvežtos kilnojamosios kultūros vertybės ar kiti kultūros ob jektai 16 Kilnojamosios kultūros vertybės ar kiti kultūros objektai, išvežti pažeidžiant Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus arba pasibaigus kilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų kultūros objektų teisėto laikino išvežimo laikotarpiui negrąžinti į Lietuvos Respub liką arba užsienio valstybę arba išvežti pažeidžiant kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr.14-352; 2008, Nr. 81-3183) 117Terminologija | 2013 | 20 Terminų žodynuose labai ilgi terminai yra visai reti, tačiau negalima sakyti, kad juose tokių terminų nėra. Vis dėlto aprobuotų teisės aktų terminų ir terminų žodynuose teikiamų terminų ilgis aiškiai skiriasi. Jei nagrinėjamų terminų grupių pagal žodžių skaičių santykį palygintume su straipsnio pradžioje minėtame Terminyne skelbiamų žodynų terminų grupių pagal žodžių skaičių santykiu, pamatytume akivaizdų skirtumą. Ilgiausi aprobuoti terminai (iš penkių ir daugiau žodžių) sudaro apie 19 %, o Terminyno žodynuose5 tokių terminų tėra apie 1 %, ilgiausias iš jų sudarytas iš 12 žodžių, pvz.: mašina su uždarąja aušinimo oru sistema ir išoriniu atskirai sukamu ventiliatoriumi (11 žodžių), mašina su uždarąja aušinimo oru sistema ir išoriniu ventiliatoriumi ant mašinos veleno (12 žodžių), vienfazis nuosekliojo žadinimo kolektorinis variklis su trumpai sujungta kompensavimo apvija (10 žodžių) (ETŽ 1999). Kaip anksčiau sakyta, vienažodžių aprobuotų terminų yra apie 10 %, o minėtuose žodynuose vienažodžių terminų straipsniai6 sudaro net trečdalį – apie 32 %. Dvižodžių terminų yra atitinkamai apie 32 % ir apie 52 %. Trižodžių ir keturžodžių terminų aprobuota palyginti nemažai (apie 24 % ir 15 %), o Terminyno žodynuose jų yra tik atitinkamai apie 12 % ir 3 %. Tikėtina, kad tai aprobuojamų terminų tikslinimo padarinys, Terminų bankas prisidėjo prie teisės aktų terminijos ilginimo. Terminų bankas daro ir neabejotinai jau padarė poveikį teisės aktų terminijai. Kuriant tokią sistemą atsiveria galimybės susitarti dėl vienų ar kitų sąvokų supratimo, terminų joms parinkimo. Įvairiuose teisės aktuose tie patys terminai (ir sąvokos) gali būti paaiškinti kiek skirtingai. Terminų bankas padeda tai pastebėti. Traukiant terminus į banką sudaromos galimybės specialistų sutarimu kiek galima labiau suvienodinti sampratas ir apibrėžtis arba išsiaiškinus sąvokų skirtybes įvardyti jas skirtingai. Kartu sprendžiami sinonimų reikalingumo ir jų atrankos klausimai. Į Terminologijos pakomisės posėdžius ateinantys įvairių institucijų specialistai susipažįsta su terminologijos darbo specifika, gauna naudingų pastabų ir palaipsniui gerina teisės aktų terminologinę kokybę. Šiuo atžvilgiu galima 5 Terminyne iš 27 žodynų sukaupti 298 824 terminų straipsniai. Statistiniai duomenys apskaičiuoti pasinaudojant sistemos paieškos galimybėmis. 6 Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šioje terminų bazėje, tiek Lietuvos Respublikos terminų banke žodynų terminų reikšmės teikiamos atskirais straipsniais (tai turi reikšmės statistikai, ypač vienažodžiai terminai dažnai turi ne po vieną reikšmę). Tik tarp aprobuotų Terminų banko terminų straipsnių pasitaiko tokių, kurie apima daugiau nei vieną reikšmę (kartais taip parodomi sąvokų skirtumai teisės aktuose). 118 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo teigti, kad Terminų bankas netiesiogiai prisideda prie specialistų ir apskritai visuomenės terminologinio švietimo. Palyginti su įprasta terminų tvarkyba, kai darbo rezultatas dažniausiai būna terminų žodynai, Terminų bankas atveria kitų galimybių: greitai paskelbti naujus terminus ir prireikus greitai tobulinti, taisyti jau anksčiau paskelbtus. Palyginti su žodynais, elektroninė terminų tvarkyba suteikia ir visiškai naujų, daug didesnių terminų paieškos galimybių. Vis dėlto teisės aktų terminų norminimas kelia ir kitokių sunkumų nei mokslo terminijos tvarkyba ir žodynų leidimas. Žodynų autoriai remdamiesi savo tyrimais ar kartais kalbininkų verčiami gali keisti anksčiau vartotus terminus, įvardyti naujas sąvokas, siūlyti žodyne naujadarus ir tikėtis, kad juos priims tos srities specialistai. Nauji terminai kartais prigyja, o kartais ir lieka negyvi, tik žodynuose užfiksuoti siūlymai. Kitaip yra su teisės aktų, ypač aukštesnio lygmens, pavyzdžiui, įstatymų, terminais. Po jų paskelbimo terminai neišvengiamai patenka į oficialią vartoseną, vėliau į kitus teisės aktus, pavyzdžiui, įstatymų įgyvendinamuosius, ir taip grandinė tęsiasi. Terminai dažnai perrašomi iš vienų dokumentų į kitus ir sustabdyti šitą tėkmę sudėtinga. Specialistai dažnai nenori keisti net ir prastų, bet paplitusių terminų, juoba kad terminų keitimas kartais gali pareikalauti nemažų ne tik dokumentus rengiančių institucijų, bet ir juos įgyvendinančio verslo išlaidų. Atskira problema – Europos Sąjungos teisės aktų vertimai su įvairios kokybės terminija, kuri perimama ir į nacionalinius teisės aktus. Norint pakeisti šių vertimų terminiją, reikia atlikti sudėtingas procedūras, todėl institucijos to imasi nenoriai. Beveik dešimties metų Terminų banko kūrimo praktika rodo, kad specialistai skirtingai priima siūlymus tobulinti teisės aktų terminiją: vieni į juos žiūri geranoriškai, kiti būna jau iš anksto nusistatę prieš bet kokius keitimus. Vis dėlto kalbinius ir dalykinius termino vertinimo aspektus paprastai suderinti pavyksta, kartais prireikia abiejų pusių kompromisų. Besinaudojantys Terminų banku žmonės kartais klaidingai įsivaizduoja, kad bankas yra lyg vienas terminų žodynas. Taip nėra. Bankas yra didelė duomenų bazė, į kurią patenka įvairi medžiaga. Žinoma, be aprobuotų ar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijose skelbiamų terminų, į banką dedami tik minėtos komisijos įvertinti terminų žodynai, tačiau tokiame dideliame duomenų masyve neišvengiama nevienodumų. Pasitaiko, kad skirtinguose žodynuose teikiamos tos pačios sąvokos, tik apibrėžiamos, o kartais net ir įvardijamos kiek skirtingai. Būna ir priešin- 119Terminologija | 2013 | 20 gai – kai kurie terminai ir jų apibrėžtys skirtinguose žodynuose visiškai sutampa. Žinoma, terminų žodynuose pasitaiko ir klaidų, riktų, o daugelio reikiamų terminų tiesiog nėra. Nėra ne todėl, kad į Terminų banką jų neįdėjo Kalbos komisija (kaip kai kas kartais įsivaizduoja), o todėl, kad jų nėra žodynuose ar kituose į Terminų banką dedamuose šaltiniuose. Taigi vartotojas ieškodamas kokio termino Terminų banke ne visada gaus paprastą atsakymą – kartais gali tekti pasirinkti vieną terminą iš kelių, juos įvertinti atsižvelgiant į sritį, šaltinį, paskelbimo laiką ir kt. Nors ir ne be trūkumų, Terminų bankas yra patikimiausias didelis ir vis didėjantis įvairų sričių lietuviškų terminų šaltinis. IŠVADOS 1. Prieš 10 metų priėmus Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymą terminų tvarkybos reikmėms sukurta valstybinė informacinė sistema ir imta pildyti terminų duomenų bazę, kuri yra ir teisės aktų, ir mokslo terminijos šaltinis. Lietuvos Respublikos terminų bankas pirmiausia veikia kaip bendra valstybės institucijų, kuriose įsteigtos terminijos komisijos, sistema. Jos kūrimo darbą, remdamasi minėtu įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, koordinuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 2. Nuo 2005 m. pradžios, kai į Terminų banką pradėta vesti terminus, iki dabar jame palaipsniui sukaupta jau per 210 tūkstančių terminų straipsnių. Dauguma jų yra iš 36 įvairių sričių terminų žodynų, tačiau vis gausėja kalbiškai ir dalykiškai įvertintų teisės aktų terminų – jau yra per 9 000 (statusas aprobuotas). Trečdalis aprobuotų terminų yra žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto srities, kuria daugiausia rūpinasi aktyviausiai dirbanti Žemės ūkio ministerijos terminijos komisija. Aprobuoti terminų yra pateikusios 35 institucijos, tačiau kiekybinis jų indėlis į Terminų banką labai nevienodas. 3. Gausėjant Terminų banko duomenims gausėja ir Terminų banko vartotojų, jame vis dažniau ieškoma terminų. 2012 m. užfiksuota apie 700 tūkstančių užklausų, o bendras užklausų skaičius nuo banko kūrimo pradžios jau viršijo 3 milijonus. 4. 2012 m. užklausų duomenys rodo, kad dažniausiai ieškoma lietuviškų ir angliškų terminų, pastarųjų net dažniau. Tai ženklas institucijų terminijos komisijų atstovams, kad anglų kalbos atitikmenims reikėtų skirti deramą dėmesį, juoba kad apie 30 % aprobuotų terminų straipsnių dabar 120 Alvydas Umbrasas | Lietuvos Respublikos terminų bankas: | 10 metų po įstatymo priėmimo yra be jokių atitikmenų, todėl Europos Sąjungos teisės aktų vertėjams tie terminai gali būti sunkiai randami arba sunkiai susiejami su kitų kalbų atitikmenimis. 5. Aprobuotų terminų analizė parodė, kad daugiau nei pusė jų (apie 57 %) yra sudaryti iš trijų ir daugiau žodžių, o palyginti nemažai – apie 7 % – net iš septynių ir daugiau žodžių. Vienažodžiai terminai sudaro tik apie 10 %. Tai rodo, kad teisės aktuose dažnai apibrėžiamos rūšinės sąvokos. Kartu matyti pastangos siekti kiek įmanoma didesnio terminų tikslumo. Deja, ilgi terminai yra nepatogūs, todėl dokumentuose dažnai vartojami jų trumpieji variantai. 6. Terminų banko atsiradimas neabejotinai prisideda prie teisės aktų terminijos kokybės gerėjimo. Pirmuoju – teisės aktų terminų inventorizacijos – etapu buvo sutvarkyta nemažai galiojančių teisės aktų terminijos – maždaug penktadalyje aprobuotų terminų straipsnių yra pastabų, kad terminas ir (ar) apibrėžtis Terminų banke pakeisti, patikslinti, redaguoti ir pan. Tuo pasinaudojama rengiant naujas senesnių dokumentų redakcijas. Dabar, kai daugiausia dėmesio sutelkta į teisės aktų projektų terminų svarstymą, terminologų siūlymai teisės aktuose paprastai įgyvendinami iš karto. 7. Nors ir pasitaiko nevienodumų ar kitokių trūkumų, Terminų bankas šiuo metu yra universaliausias ir patikimiausias didelis internetu laisvai prieinamas lietuviškų terminų šaltinis, galintis būti naudingas mokslininkams, redaktoriams, vertėjams ar kitiems su terminija dirbantiems ar ja besidomintiems asmenims. TEISĖS AKTAI7 Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas (Žin., 2004, Nr. 7-129). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. N-1 (90) „Dėl Lietuvos Respublikos terminų banko metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 26-842). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 881 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 109-4089). Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. X-245 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 metų veiklos ataskaitos“ (Žin., 2005, Nr. 78-2811). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 537 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 881 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymą“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 67-2530). Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. rugsėjo 17 d. statutas Nr. XI-415 „Dėl Seimo statuto 135 straipsnio papildymo ir pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 112-4751). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reg lamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 43-2112). 7 Teikiama chronologiškai.