Kazimieras Gaivenis – žmogus ir mokslininkas

218 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis uomo e scienzia o e Kazimie as Gai enis uomo e scienzia o e (1934 01 18 S ùčiai, Tau ãgnų alsč. – 2003 07 11 Vilnius, Lazdynai) Jonas Klima ičius Žmogus lie u is (labai pa io as) y ų aukš ai is u eniškis (senza yškesnio a lapaši diškumo, senza sma kesnio egionale e a mino pa io izmo). Mokslininkas kalbininkas e minologas (plačia apim imi), anche leksikologas (p ie abiejų p idu ian -g a as), del linguaggio cul u a uolus da bininkas, del linguaggio sh ie ėjas e ugdy ojas. Noi siamo enu i da a i ky s ės come paese. XX a. humanis o ancūzo An oineo de Sain Exupé y uni e salmen e žinomą iesą maga lie u iškai pak eip i e p aplės i da suo popolo, la sua s o ia, il suo k aš o, na inės, da geni o i gūž os, da ma ina sk ei o e a childys ė, e u i noi. Jaunuolis Jonas Basana ičius, allo a sumenkusios, su a gusies, ma esis a ia nazione bambino, dalla na ale Kušliakalnio pla aus eg ačio <...> su egikla <...> anche <...> pe <...> Vilka iškio, gua dando, do e dūmai dal mašino su e o ie o, <...>, neišpasaky inų sen imen i ši judje su manoindami e i o i il deside io di ede e mondo più ampio (Basana ičius 1997: 3637). Pama ęs Li uania, P ūsiją, Rusiją, Bulga iaiją, in gene ale Eu opą, Ame iką, già ampiamen e ėpė, ampiamen e e p o ondamen e in seno ę! en ò a ede e la sua na ale: Mano na alina guli Ožkabalių kaime, <...>. Ques o illaggio campi si es ende an . . . Valdaiškai-pajū io kalnyno i e so se en ionale,<...> in occiden e <...> P ūsų link a. <...> no d linkui <...> ino Nemuno an ų, <...>. Shonan me idionale […]...> anche ino alla Mozu ia, […]...> (Basana ičius 1997: 7). E così 11 psl. ino alla sua in an i à! Quindi non ques o p ome o e e ispi a o e del pa io ismo, pa ia ca della inascen e nazione non è e g anis uni e salis a uomo dell'uni e so iny del mondo? Jo mažy ė gim inė nel as o uni e so! Kazimie o Gai enio Tau agnai con S učių ga e in il suo S učių kaimą, exü omių sėlių i pasku lo o sulie u inusių e žliųjų lie u ių pa ibyje, con pe k ikš ą lo o a ibu i Molė- 219 Te minologia | 2014 | 21 ais e Labanó u, almeno l'o un asimo secen esimo da au ų amžiaus Ry ų Aukš ai ijos miškingame kal yne eže yne con Tau apiliu, chiesa, d a u, 1944 m. quasi u i sudegę, solo imas i klebonija, uoj cedu a mokyklai. Kazimie o paen au o ė iškės aikams, na u a, amiglie e icinų e pėje, ico di e umo i i imamen e isillieda usios accon i e escu sioni, mol o pagaulamen e, imp essionan emen e asc i a duk e s (Gai eny ė-Bu le 2004: 1525). Toks imase e nella ci à U enoje. Uno dei compagni di scuola jauna išką k ailys ę, lo o si è esau i a con la iduzione del ma chio di compo amen o, ylusis Gai eniokas apgailes audamas disse, che ge ą žinią ė ams pa ešime (Šimkūnas 2004: 46). I geni o i amlimas ama i geni o i. O noi, come pa linis i, ques o che non acco da già? Il 12-enne Jablonskich Jonuk sęsdamas più si scaganda, caino il suo pe dukus gaelas i e ks ma ina (Balčikonis 1932: XIII). Sužeis as J. Basana ičius quella s essa se aą gal ul ima ol a sc šo Mylimiausia Mo inėle! (Basana ičius 1970: 744), pe ché lei lui, il suo pi mgimį e anco a unico sūnų, cui ebbe no a i i n asphyxia, solo dopo un'o a a gai in am, labai e a abi ua a a ama e e lepė i (Basana ičius 1997: 17, 12). 18 anni di uomo, in 6 anni sisu ès Ma u ės, neišpasaky ai dailios, be o amo eos une alu us spacaus così paesiai susig audinęs che quasi nepa puolęs (Basana ičius 1997: 12). G audusio li ico, g ande neo oman ikas, esilius Li u is Jonas Ais is, essendo F ancia imaseso senza Tė ynės b angios e senza luogo, Lyono s azionés en migęs dal nuo a gio su g indų pabunda con sunkuja sogno: nusekęs enkinys o eže as, pieno semiappo i delle acque b eugeliškų kalbų i ki okių g o eskiškai šlykščių šla ybių, anapus o dumblo i , ki ami e, despe a iamen e e o nina me pad e, che casa. E così qualche anno da no e a no e... (Ais is 1991: 354). Tokia e a!.. nos i, humani a ų, pade mė, ale lascimen o lasciò. E ing aziò Dio! noi non soli a i. Solo un insiemė i o esempio il g ande ca edice della democ azia Tiebì Epaminondas, semp e secondo Michelangelo de Mon aigneio, di ei più amosi uomini e ziamo e, […]...>, il più amoso, pe il quale nè un uomo sape a più e non pa la a meno di lui [ an o poco come lui], ma quello che pa la a, nessuno po e a di lo meglio di lui (Mon enis 1983: 130), semp e sugge i a con calma un acco do, dopo di cui semp e senza a mi il suo più g ande gioia u la i o ia di Le Ma ia, ma la più g ande la gioia di suo pad e (Mon ezuma 1979: 672). Visu nel mondo semp e è cuo e delle pe sone. Ma quasi semp e oppo poco... 220 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis uomo e scienzia o e Toks e K. Gai enis. Gabus a is i (I onis 2004: 59), poe iškos d asios žmogus (Ke Uni e si inys 2004: 38), pe e e […] o se e non s'e biamo del p o esso e Juozo Balčikonio į aigos palinks a į kalbą į gim ąją a mę (Gai enis 2004: 71), sebbene pasidomi e Kons an ino Si ydo, y iečio anykš ėno, mo ologinėmis a myb (Gai enis 2004: 67). La i a unida, ma non nuo osa (Gai enis 2004: 67). Dichia azione p imoaku sio le e a a amico della scuola ampu pessimis a e ma e ialis a <...> sce ico (Gai enis 2004: 65) piu os o solo piùnė i a, aigi e il suo la o oscsiosios, a al e co, e įsis ip ėjančios debpnosios pa ia di sesso. Tolydžio lei a i ipacche a a è e slap imi manda e gligsniai (Gai enis 2004: 69), e dopo un anno e mezzo, inendo gli s udi: p aei ies nesug ąžin i, a p esen eis in ques o campo nien e buon nežada es i Dobilėlio penkialapio compagniazione (Gai enis 2004: 72). 1959 m. s udi baigęs e scien i ico la o o Li u ians kalbos i li e a ū os ins i u e p adėjęs, u a b e emen e pabu o a dynininku (onomas u) ques o anche lascio žymę, apidamen e di enne e minologu e già amžinu inkliuzu. Da a e a o da un a gomen o da a e […] a iksų e minizaciją (1964), già dal 1963iųjų comincia pubblicb i a icoli su e mini composi i, e 1969 m. apgina mol o sa a ankiamen e sc i y ą dise azione di ques a emi (isplessi disse azione a icoli […] 1968 m. e po di imo 1975 m. e anche 1998 m.). Qui ai susi gęs, longhi salu o. R en ès nella scienza ikiuo ę la o ò anco a di più e a ieom di ezione. Il suo esame linguis ico nomina i o minimo, man enu o mol o bene, è s a o con assegna o a i più buoni. Disse azione man en inęs la sua eo ia e p a ica dello s udio scien i ico, begale e minų s a s ybų posėdžių e consul azioni aga ęs isokiausios ūgš ies e minijos kū imo e aisimo duonos, da Jono K uopo a neš oalo Logos amilia inęs con S asio Šalkauskio e minologijos eo ija (1983), anche mol ieli usų, la ių i kiek Vaka ų e minologijos da bų, s esso p epa ėsi ku i lie u ių e minologijos eo iją. Ma non solo a quell'uno p incipale la o o consis en emen e a sidėjus, e e g e a non p ima e non dopo e anche p amaiši con mol o abbondan e, quasi quo idiano scien i ico p a ico e mine di c eazione, no mminimo, ugdymo la o o e il suo eo ico ondimen o e alu azione, e anni indipendens a e e minog a ia, e minų s anda izacijos, e minų banko dalykais. Didžioji gai ė semp e è s a o aki a ie, ma K. Gai enio ei a da olo e plačiai ūpėjo į ai ūs eo iniai isos mokslo kalbos dalykai i nespeci inė modalumo aiška (1986), en a i o sceglie si una delle due p o esionalizmų 221Te minologia | 2014 | 21 samp a à e nuosc ies i lo o elazione con e minija e ge gonizmai (1985), così come e mini igu dingumas (1991) e e mini an opomo inii (1989), e minia an onimija e lo o p agma ica (2000). Ei a i ne be a odai os į liaudinę specialiąją leksiką (1983) e in e azione con ja e minizaciju i de e minizaciju (1997). Ques o u lungo e a ii iapusiai, ma in mol i aspe i di app o ondugnūs, g įs i in segui o già e in e nazionali pa i imi y inėjimai. Così acci a ai p incipi […] ques o s . Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai (1979) p imi en a i i lo o ku i, con empo anei in e nau inie e con empo anei lie u ių. Due a icoli ėpia linguis ici e logici e mini equisi i egolaggiali à, p ecisione, da ybinį pa ogumą (1994) e due e mini p incipiamo pu i à e cos o umą (1996) e aggiu ia eks aling is inius pu i à, au o i e o, e icacia, o pi u a, sis emičnos i e di usione (s a is inį) (1996, con Angele Kaulakiene). La eo ia della e minologia aki a ì plė è la sua s o ia. Quan o p eceden emen e pe già menė à S. Salkauskio la discussione della eo ia pubblicò s . J. Jablonskio a i i à e minologiche commissioni (1982). Pa ies J. Jablonskio mol o gausi e iusciga e mininė naujada a K. Gai enio imase nepas ebė a, ne i a (ki ų i a) e non alu a a. S. Šalkauskio kėlimas aukščiau pe J. Jablonskį, mia es a, è pu amen e o malis inis J. Jablonskis eo ie nepa ašė. Ma la a e a, ja s esso guida aosi e ją p e d a ė. S. Salkauskio eo ia glūdėjo Logose, o a i suoi sc i i omosi, es e à, ma y , nella s o ia. Fo malūs alu azioni nong įs i e nong undžia i. E lo s esso K. Gai enis mol o gius amen e osse a: p ak inė S. Šalkauskio a i i à di ges ione dei e mini non in un caso con as a con i suoi pubblicizza i eo inici p incipi di e minologia (Gai enis 1983: 136), e i isi ando i suoi diziona i iloso ia3) e pedagogiko (1986) cons a a non solo che mol i dei suoi inno ada ų n e p i g i lo, ma che ci sono anche blankios a iby (Gai enis 1996: 90). K. Gai enis non a, come già ne e a p imi i e as nep igijo, cioèè, e a nege , ma anco a non pensò, che qualche ol a solo pe ché che necessi à allo a osse s a a nesub endu e, neįsisąmonī as (pa yπώς, žiū a a gijo o se dopo mezzošimčio anno e benokai p igijusi anche non una signi ica o). Ma K. Gai enis ap amen e no ò e S. Salkauskio un ce o o malismo, anche se con quella pa ola non denominò į a dijo a i iciine nozioni (Gai enis 1996: 90). K. Gai enis così mai neda è la sua e minologia eo ia e p a ica ėjo gamba in koją. T ami e S. Šalkauskio, K. Gai enis solle a a Ramūno By au o im us e minologijos p admenis, Ju gio Elisono liaudina e scien i ica e minog a iją. 222 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis uomo e scienzia o e Įdomus e imp e edi o a icolo elis Vydūnas i izikos e minija (1993). T o a a e minijos a ie à delle a i i à di Vinco Kudi kos, Vaižgan o, Zigmo Žemaičio, Tado I anausko (2000). Pas ebe a e e alu a e Pauliaus Sla ėno, Kazio Daukšo, Leono Mule ičiaus, suo maes o Jono K uopo la o i e la o elie e minologiche. O monog a ija Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys išėjo au o ui baigus i isus ki us da bus solo 2002 m. I sk. Te minų ypa ybės i jiems keliami eikala imai (1349), ispe o con a icolini, sono e naujų emų, sk. Te minų a bosky būdai (6387) appa so già e posk. Kompiu e inė e minų a kyba, c. Te minija kū imo i no mimiso p incipi e egole (89108) essi già suddi is i in comuniosius (come u e comun ines lingue) e specialiuosius p incipi e egole. Tu iningas sk. Te minologia dei di ezioni, scuole e žymesni y inė ojai (110135) u i è nuo o. Kai kas naũja monog a ijoje è da a icolini cambiis a sẽna, qualche ol a, mia es a, senza ichialo e nep asįs ai. T ace dalla disse azione ino alla monog a ia sc i a mol o mol a a ie àusissima e minologia e da e o non mol e di e se linguo y os. Visko e nesuminėsi, iskam alu a e bisogno bene insc isca amen e Rink inius aš us. Si può escogi a e solo quello che già allo a a odè K. Gai eniui mol o ca a e is ica e e minologia Li uanei da e o signi ica i a. Jam non ebbe a ice ca e dise aciamen e o s udijiamen e e mini di da ybos. Tu a ia p op io lui u o il empo p incipalmen e da negausaus e minologų bū elio domėjosi neologija (naujažodžiais) e naujada a (di ques i sogge i chia amen e sepa ò) acce a a da diziona i, enciclopediaiji e k ., o nisce a elenchi seleziona i di o ale qualche cen inaio, aisyda o o scaccia a in i: Naujada as naujada ui nelygu (1974). Nuola p ega a a i a ualis i mis iukų, quasi semp e con almeno qualche eo ico pamušalo, ad esempio, Te minologijos ugdymo ingiai: Po a comuni dei e mini di peculia i à. Cosa è possibile e cosa non nella e minologia. A iksų specializzazione plussi e minasi (1973). Peggia da i in singoli se o i e miniji quasi isu p ima o p incipalmen e ediamo e minologą Kazimie ą Gai enį, ma piú ampiamen e e consis elamen e ėpė gam o y ą. Si a a di inno azioni sis ema iche delle pian e (1985), genčių e specie denomininazioni (1985), no e su e miniją sis ema ica pian e i abzdžių (2001), da abzdžių (1979) e pescų (19855) denomininazioni. Non un solo caso e non un unico pun o di is a spe imen a a ecnica e minija (1972, 1975, 223Te minologia | 2014 | 21 1981, 1990, 1994). E do e anco a isica, chimica, ca iba, musica...? Ve sando Filoso ijos žodyno (1975, 488 psl.) la quin a pa e, senza abejo, gua da a già espe y usio e minologo akimis. K. Gai enis o unque ce ca a dei e mini di cose e o unque o a a p oblemi della e minologia, di emo, anche Kazimie o Būgos e E ns o F aenkelio negli sc i i. Rašydamas dise azione sc isse e a si una speciale e minologica ecenziją Dėl sudė inių e minų pa eikimo i de iniimų Daba inės lie u ių kalbos žodyne (1966). 1972 m. edizione di ques o diziona io e minus p ecisino, pildè e u o il es o leggè K. G ai e n i s. Pak ipusi nel 1969 m. In e nazionali pa ole di diziona io, ecenzen ì c i icoo ame e co in amo, K. Gai enis non o o 100 necessa i pa ole (1981). Pama ė leksikog a ų nepas ebė ų žodžių iš Vydūno publicis ikos (1993). Si gua da a, come engono p esen a i e mini anche bibilingbi dic iona i. Pa ašė nemažai ecenzijų, non solo e minų žodynų (ka ais sa o konsul uo ų), ma e dei d iejų Lie u ių kalbos žodino omų, sinonimų, palyginimų žodynų, kalbo y os bibliog a ijos... K i ikos ugnimi naikino lais ąją e minog a inę chal ū ą: MS-DOS poco u ile; Ve slininko žodynas o pa ole conc a ynas? Nel linguaggio cul u ale, Mūsų kalboje, Gim ojoje kalboje, specialiojoje (Mokslas i echnika, Žemės ūkis, Mūsų gam a bend o i pe iodikoje pa ašė daugiau nei šim ą e minų lie u iškų i a p au inių eikšmių, o mų, da ybos, sin aksės aisymų i siūlymų, nonché bend es žaidinių pas abų i pa a imų, šim o bend inės į konk ečių dalykų i dalykų, nemažai i nuismikdom,...) K. Gai enio agli a icoli è ca a e is ico chia o, ma non di e omuko, e benissimo niuansua o insegnamen o, s ilingumo, logiškumo s esso sc isse anche a icolinelį Pasaky i logiškai i lie u iškai (1987). Buona composizione consis elli à, posky ia, conclusioni, ne e as epig a as a si chia e e all'a icolo, e più ampiam aki achi. Mol o mol i e di e si s esso K. Gai enio e minog a ie la o i, alcuni mol o dielių. Signi ica i o di u a Li uania pa lo y os mas u insieme con S asiu Keiniu p epa a o p op iojo mokslo Kalbo y os e minų žodynas (1990, 280 psl.: K. Gai enio 10121, S . Keinio 121243), esleis a Š iesos, aigi mokyklai. Il p imois u agli s uden i 1971 m. in Pennsyl ania edi e da Williamo R. Schmals iego e An ano Klimo lie u iųanglų lingue 116 psl. (didelio o ma o). Lo scola ino uscì s udioso. Teigiamą ecenziją sc isse e W. R. Schmals iegas. Volodyne ci ca 1800 224 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis uomo e scienzia o e e minų. 2007 m. Valen inos Skujiņos guida o sep ynių kalbininkų kolek y o Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca (624 psl.) su 2000 e mini di. Senza ine un g uppo mol o empo e o ze K. Gai enis dedicò a dic iona i di e mini di al i se o i, dicynėli, accol ini, conoscynas, ai quali la o ò come adda y oj, consulen , aisy oj, no min oj, ecenzen , ma o se solo in e occasioni anaip ol non su una pagina ma ca a K. Gai enis consul ò o pe žiū ėjo, o qualche decina di ol e pe sc ì LKLI Te minologijos komisija (in segui o žiū , sky ius), su ali su ali Te minologijos komisija, aps a s ė (in un caso app o a a a: Ins i u o Te minologijos sa oi ne u ėjo okių eisių). Tokia è s a a a kelė... Gal in quale caso K. Gai enio e p op io neno e a a a causa colle i i à o ganizza o i o delibe s iby pinklia oje impossibili aggiunge e lingbinės kokybės. non è di icile immagina e quan o be au o ių kolek y o, […]...>, mol o a i amen e pa ecipò […]...> la commissione Te minologija esponsabile eda o e K. G a i e ni s, quando il Teismo Ganazės ekspe izės scien i ico ins i u e eni a p epa a o T umpas k iminalis o znynas (1970, 243 p. 184., ciascuno dei quali con indica i degli s udi e mina i da qualche a qualche decin a). Fisikos e minų žodyną (1979, ed. p o . P. B azdžiūnas) o ma iuso in commissione a 15 memb i indica o e K. Gai enis. Laze i dei e mini di isica ododyno (1984, II ed. 1990) e Mokslinės i echninės in o macijos e minų ododyno (1983) ed. collegio con enu o i gi. Solo già indipendemybės me ų Radioelek onikos e minų žodyno (2000, 1342 psl. 19000 e minų) 12 au o i in composizione e kalbinis a Kazimie as Gai enis, abėcėliškai pi mas (i anco a due kalbininkai absoliu i e minologų dauguma!..) con au o iaus eisių ženklu. Te minologiji aisymai (1992), nei quali sudde a o qua oų in co po e allo ainių aisy ojų ilgų me ų iūsas, compils y as p incipalmen e A. Kaulakienės, ma sumany as, odos, K. Gai enio, suo e benedin o, sebbene be a s. edi o io. In ece, di alcuni ecenzen ų appa u a non capendando e minologia. Lodyninku An anui Lybe iui siic i us e minologą K. Gai enį, in segui o anco a con ibuėjus usis ui Vy au ui Še nui m. uscì da lo o cos i ui o Mokyklinis lie u ių T um usų kalbų žodynas, an aš epas ( ie oj mokyklinis) isleis as 1985 e 2002 m. Fu memb o della e minologia delle ques ioni linguo y as Li uani, lexicica speciale e scienza della lingua omų ed. collegia ( . 16, 22, 24), a s. ed. o ius ( . 29), Te minologijos a s. ed. o ius ( . 27), Kalbos kul ū os ed. 225Te minologia | 2014 | 21 memb o del collegio (sąs. 3674), in cui mol o e sc è, qui 50 sąs. su adęs su 110 a icoli e a icolinelli, pubblicò e apž algą Te minų a bebo e no minimo sogge iki Kalbos kul ū oje (1986). Esa amen e né o e, né e mini di nume i nonusakomas la o o ba as e ano e minų s a s ybos meno Ins i u e, più išeinamos, anche es ažiuojamas. Nusi ęsusie più come in 40 anni. T ae, allo a p o ocolojamo, ma issa i solo acce a e e mini. O do e anco a eninan i e chiaminan i, liškus in ician i e minologiji in e essan i. E non solo e minologie. Unai mol o me odicamen e signo e, enėjusiai sii saguo i qualchio sca o, nonos an e, sebbene co agiai, disse: Sen o che quella le e a mi e a i e à ( amo e Ins i u o di ezione)... Mol iuma è s a a pa en in ų, g aziekingų, mol eybė susi inko adis eikin i, qualche g aziekingų pa ašė (T ečiokai ė 2004: 4849; Dudlauskienė 2004: 2632), anche una delle gio ani e minologių (Zemle ičiū ė 2004: 5658). Ma di u o u a ol a san ū is, pazien eus Kazimie as, pa a asando Edwa do Mu phyo dėsnį, sc i è: Jeigu u i peikia ques o e minologia. Dopo en 'anni aggiunge ei e u a bend inė lingua. Ins i u e è s a o il p imo pu o (be al i kalbo y os se o i) pe manen e e a ico e minologo, non umpą empo unico, in segui o e g uppi, in ine sc i u a capo. Fu e minologia l'anima p imo e come la o a o e, siųs y i nonėgda o, e come capo in la o i, in šal ą andenį e ugnį, e ul imo solo auk is nuo pe kūnėlių e elniukų. Laiko nug iebda o e da poilsio gio ni e o e. Tu a ia da a gai os la o ieli compose bambini mielą, pa auklią knygelę Ma gas słów pasaulis (1987), duk ė da su ūpino nemažą inkinėlį Nuos abioji słów š iesa (2014). Visą K. Gai enį e u a la sua a i i à desc i oiò come didelę ba dzo ma gą mozaiką, nella quale ede e keli ben inse en a i b illiskūs, nonblunkan ys pie menėliai e pe ma gumą nonos an e jus i ien isumas e p asiš iečia neišdildomas de e minizusio, a dej usio scienza e soos ebbe e e o siekikslas. Fo se u pe sino un e oe della scienza? Decęski e ciascuno, io acconissiu solo J. Aisčio 1935 m. solle a us 2 c i e i: 1. Un e oe ichiede sac i icio. 2. He ojus obblig p asimuš pe u inos plu ą (Ais is 1991: 165). Cioè non è? Ma J. Aisčio esė non senza mo i o chiama a Kelią he ojui! e de o: 1. Sulle esse e non a eso e oi. 2. De i spazza e ia agli he ojams. 3. Reikia osse a i he ojų gy ą (Ais is 1991: 165). T ap noi lui i e a, noi p esso lui. Tokia e a nos o, humani a ų, pade mė, ale lascimen o lasciò K. Gai enis e noi lasciam. Da 12 anni con K. Gai enio me me- 226 Jonas Klima ičius | Kazimie as Gai enis uomo e scienzia o e nimis. Non è di icile già ede e quale p ašo à o blakà, ma a gi non ge meni, audeklas impo an e o di lo o più bisogno? Senza pa la e di a audus. Quan i anni anco a ino alla nuo a e minologia eo ia audeklo? A gi bas e à e minologia di s o ia disse azioni, Te minologia a icoli, e minog a ia e e mini dei banco p agma ikos? Chi o a dalla gene azione pogai eninea ha ale solida, s e a eo ia e p a ica di connessione? Gia anche 24 anni con Kalbo y os e mini di dizionionino. Con u i sei en ambi i nume i alleg ini ogni gio no si alleg ia p o ocazioni, e ques 'esa o non s ida? Kada link isaco? A oi domande, neo e minologi! Insidiak a a ę e besidak a uoją! E linguis ica cul u a la o a o i, già lascia i senza Kalbos kul u e dal neleng ų, 1961 dipendomybės anno, aigi più che po 50 anni. Tai noi e oi kalbininkų i io con a ocio con so omene, nau a p imoji linea. Nep iklausomybės 25-ieji, nuo ojo isokių lais ių, eisių i gė ių ūks an mečio 14-ieji me ai inigasi, o inasi, p aeina g ei ėdami p abėga. Vi gilio sape a bene e pe i secoli disse, cosa allo a si a: - - Così u o des ino T aukia in badąją pa e e po chia di nuo o solo eženg i. Non a e is pos e minologija e pos kalbos pos kul ū a pažiū usiom šaknim, pasaususiom šakom? Bas a di pa ole e domande! Tiempo a la o i piùg ossi! Šal iniai Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. Mokyklinis lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1985. Gai enis K., Lybe is A., Še nas V. T umpas lie u ių– usų kalbų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1989; 2002. Gai enis K. Ma gas žodžių pasaulis, Vilnius: Mokslas, 1987. Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa, 1990. Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Mokslas, 1992. Gai enis K. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2002. Kazimie as Gai enis. Bibliog a ijos odyklė. Suda ė A. No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2003. Iš Kazimie o Gai enio laiškų klasės d augui Jonui I oniui. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004, 62–74. Gai enis K. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014 (naudo asi edaguojamu ank aščiu). Gai enis K. Nuos abioji žodžio š iesa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014. li e a ū a ( ik ci uo a) Ais is J. 1991: Die ai i smū keliai. Apie laiką i žmones. Mil o do ga ės elegijos, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjunga. Balčikonis J. 1932: T umpas gy enimo ap ašymas. – Jablonskio aš ai 1. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, XI–XXVIII.