Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. literatūros mokslo darbuose

176 Asta Mitkevičienė | Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. | literatūros mokslo darbuose Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. literatūros mokslo darbuose ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: literatūros mokslo terminai, figūros, tropai, hiperonimai, sinoniminiai terminai, sinonimų eilutės, bendrašakniai sinonimai, darybiniai sinonimai ĮVADINĖS PASTABOS Figūrų ir tropų pavadinimai įeina į didesnę meninių raiškos priemonių pavadinimų semantinę grupę. Šie terminai nėra vien literatūros mokslo nuosavybė – jie pareina iš retorikos, priklauso ne tik literatūrinei, bet ir lingvistinei stilistikai. Stilistika iš retorikos perėmė visą figūrų mokslą (VLE XIX 791). Pirmoji XX a. pusė lietuvių literatūros mokslo istorijoje yra esminis laikotarpis – tada padėti šiuolaikiniai šios mokslo šakos pagrindai (Viliūnas 2003: 261). Tuo metu buvo kuriama ir brandinama dabartinė tradicinė lietuvių literatūros mokslo terminija. Paskelbus nepriklausomybę, pradėtoje kurti Lietuvos švietimo sistemoje ir vėliau literatūra buvo vienas svarbiausių humanitarinių lietuviškos mokyklos mokomųjų dalykų. Literatūros mokyta Aukštuosiuose kursuose Kaune (veikė 1920–1922), kurie turėjo humanitarinį skyrių, mokytojų seminarijose. Nuo 1922 m. literatūrą buvo galima studijuoti dviejuose tais metais įkurto Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) fakultetuose – Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos. Literatūros mokymui ir mokymuisi ypač reikėjo ne tik lietuviškų mokymo(si) priemonių, bet ir sutvarkytos lietuviškos literatūros mokslo terminijos. Tarpukariu pasirodė pirmosios specialiosios literatūros teorijos knygos, kurios taip pat yra pirmosios lietuviškos stilistikos mokymo priemonės, svarbūs lietuvių stilistikos terminų šaltiniai1. 1 Figūrų ir tropų pavadinimų lietuviškuose literatūrinės tematikos tekstuose buvo vartojama ir anksčiau (plačiau žr. Mitkevičienė 2007). 177Terminologija | 2014 | 21 Šiame straipsnyje analizuojami 77 vienažodžiai figūrų ir tropų pavadinimai, surinkti iš 1918–1940 m. literatūros teorijos, lietuvių literatūros, visuotinės ir užsienio šalių literatūros istorijos darbų (žr. šaltinių sąrašą). Straipsnio šaltiniai yra šie: 1) visi tarpukario literatūros teorijos vadovėliai: du skirtingi pirmojo lietuviško literatūros teorijos vadovėlio, parašyto Kazio Bizausko, leidimai (1918, 1922), Stasio Češūno (1925), Motiejaus Gustaičio (1927), Jono Norkaus (1930) ir Juozo Ambrazevičiaus (1938) literatūros teorijos darbai; 2) lietuvių literatūros istorijos darbai: Albino ir Marijos Iešmantų (1923), Vinco Zajančkausko (1928), Zigmo Kuzmickio (5 d., 1931–1934), Motiejaus Miškinio (1939) literatūros istorijos vadovėliai; Lietuvos universiteto (VDU) dėstytojų veikalai – du Mykolo Biržiškos literatūros istorijos leidimai (1920, 1925), trys Juozo Tumo-Vaižganto literatūros istorijos paskaitų knygelės (1924, 1925), Vinco Mykolaičio-Putino lietuvių literatūros istorijos veikalas (1936). Taip pat tautosakos vadovėlis – M. Biržiškos Dainų literatūros vadovėlis (1923), kuris papildo tiriamus autoriaus literatūros istorijos veikalus (apie tai užsimena jis pats); 3) visuotinės literatūros istorijos vadovėliai: Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (2 d., 1922, 1924), Vlado Dubo (du leidimai, 1923, 1927), J. Norkaus (1931), J. Ambrazevičiaus ir bendraautorių Juozo Griniaus (d. 1–2), Antano Vaičiulaičio (d. 2) (1938, 1939) darbai; 4) užsienio šalių literatūros istorijos darbai: V. Dubo prancūzų (2 d., 1929, 1930), Juozo Ereto vokiečių (1931), Balio Sruogos rusų (2 d., 1931, 1933), Vladimiro Šilkarskio graikų (1938) literatūros istorijos veikalai2. Straipsnio tikslas – aptarti vienažodžių figūrų ir tropų pavadinimų kilmę ir sinonimiją, parodyti terminų kaitą, nustatyti įsitvirtinusius terminus. Darbo metodai – aprašomasis analitinis, gretinamasis. Figūrų ir tropų sampratos Figūrų ir tropų sąvokos, pirmosios jų klasifikacijos siekia antikos laikus, antikinę retoriką. Bet jau nuo antikos tropai ir figūros nevienodai suprantami. Vieniems tropai yra viena iš figūrų atmainų, kiti figūras ir tropus skiria – tropų požymis yra vaizdingumas, o figūros laikomos sintaksės reiškiniu (Zaborskaitė 1982: 97). 1918–1940 m. literatūros teorijos vado2 Tos pačios knygos leidimai šiame straipsnyje laikomi skirtingais šaltiniais, o atskirai išleistos to paties darbo dalys – vienu šaltiniu. 178 Asta Mitkevičienė | Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. | literatūros mokslo darbuose vėliuose tropai nelaikomi figūrų rūšimi (dėl to šio straipsnio antraštė – figūrų ir tropų pavadinimai), tad šias dvi sąvokas įvardijančių terminų šaltiniuose nesieja hierarchinis santykis. K. Bizauskas 1918 m. vadovėlyje taip apibrėžė tropus: „žodžiai ir išsireiškimai, vartojami perkeltoje prasmėje“ BizR 39. Dvidešimtmečiu vėlesnė J. Ambrazevičiaus (1938) apibrėžtis yra siauresnė: „žodis, vartojamas netiesiogine prasme, yra vadinamas tropu“ Am 43. K. Bizauskas 1918 m. gana miglotai aiškino, kad „figūromis vadinasi tokie išsireiškimai, kuriuose rašytojas jausmų pagautas, nutolsta nuo paprastųjų išsireiškimo būdų“ BizR 47 (panašiai formuluojama ir vėlesniame 1922 m. leidime). J. Ambrazevičius 1938 m. pateikė terminologiškesnę figūrų apibrėžtį: „stiliaus priemonės, pareinančios nuo sakinių sudarymo ir jų sujungimo, vadinamos figūromis.“ Lietuviškojoje enciklopedijoje (1940) sąvoka „figūra“ Juozo Žiugždos aiškinama panašiai kaip J. Ambrazevičiaus vadovėlyje. S. Češūnas (1925) tropus priskiria prie poezijos, o figūras – prie kalbos priemonių, M. Gustaitis (1927) tropus apibūdina kaip kalbos lytis, o figūras – kaip retoriškus posakius. Tropais tiriamuose šaltiniuose laikoma metafora, alegorija, prozopopėja, metonimija, sinekdocha, antonomazija, hiperbolė, litotė, ironija, sarkazmas, perifrazė, simbolis, o figūromis – apostrofa, pakartojimas, paralelizmas, laipsniavimas, antitezė, nutylėjimas, elipsė, retorinis klausimas ir retorinis sušukimas, korekcija (S. Češūnas prie figūrų skiria hiperbolę ir litotę). Ne visi šaltinių autoriai juos visus išvardija, vieni nurodo jų tarpusavio ryšį, kiti – ne. Kai kurie autoriai tropais laiko epitetą (BiržD, Nor) ir palyginimą (BiržD, Birž2, Nor). Pastarosios sąvokos dabar literatūros moksle priskiriamos prie tropų (žr. Zaborskaitė 1982: 105-106; LTA 96; LEM 391), nors pažymima, kad jas „iš tropo sferos linkstama išbraukti“ (LTA 96). Į paralelizmą, gradaciją J. Ambrazevičiaus ir J. Griniaus vadovėlyje žvelgiama plačiau – jie laikomi kompozicijos priemonėmis. Klasikinėje lietuvių literatūrologijoje tropai paprastai priskiriami prie figūrų (žr. Zaborskaitė 1982: 104; LEM: 391). Lietuvių kalbotyroje tropai taip pat laikomi stiliaus (kalbos) figūrų rūšimi (žr. KTŽ; Župerka 2001: 57; Vaskelienė 2007: 19). Retorikoje skiriami tropai ir retorinės figūros. Keletas retorinių minties (semantinių) figūrų, kaip ir tropai, remiasi perkėlimu, tačiau yra ne žodžio, o minties tropai. Tai išplėtotos metaforos – alegorija ir parabolė, tais pačiais kaip ir tropai terminais įvardijamos figūros hiperbolė, ironija, litotė, emfazė (Koženiauskienė 1999: 206). Litera- 179Terminologija | 2014 | 21 tūrologijoje prozopopėja priskiriama prie tropų, o retorikoje – prie retorinių minties figūrų (žr. Zaborskaitė 1982: 108; LŽ; LEM 247; Koženiauskienė 1999: 334). Tiriamojo laikotarpio literatūros istorijos darbuose taip pat yra figūrų pavadinimų, bet juose dažniausiai nepateikiama figūrų ir tropų klasifikacijos, dėl to ne visada aišku, kas priskiriama prie figūrų, o kas laikoma tropais. Dėl to nuspręsta šiame straipsnyje figūras ir tropus aptarti kartu. Renkant terminus šiam straipsniui iš akių nebuvo išleidžiami dabartinės enciklopedijos ir žodynai, literatūros mokslo, kalbotyros ir retorikos darbai. Tad, remiantis dabartine figūrų ir tropų klasifikacija, čia taip pat analizuojami terminai, kuriais pavadinama aliuzija, eufemizmas, išvardijimas, kalambūras, paradoksas, paralelizmas, pleonazmas, periodas, nors šiuos terminus vartoję tiriamų šaltinių autoriai jų nevadino nei figūromis, nei tropais. Pavyzdžiui, apie pleonazmą ano meto literatūros teorijos vadovėliuose rašoma, kad vienuose tekstuose tai yda, kituose – stiliaus priemonė. XX a. pradžios rusų enciklopediniame žodyne, kuriuo galėjo naudotis kai kurie autoriai, eufemizmas, pleonazmas, paradoksas minimi figūrų straipsnyje (žr. ЭС 1902: 649). SKOLINIAI Skolintų vienažodžių figūrų ir tropų pavadinimų yra mažiau nei lietuviškų. Jie sudaro 40,3 % (iš 77) vienažodžių terminų. Hiperonimai figūra ir tropas Terminas tropa BizR 39 / tropas BizR 44, BizL 59, BiržD 79, Birž2 38, Češ 25, Gus 79, Zaj 53, Nor 25, NorV 248, Kuz I 24, Put 257, Am 43, AG 14, Miš 633 yra graikiškos kilmės (bet plg. TŽŽe gr., VTŽŽe lot. < gr., ЛЭТП gr.), o figūra BizR 47, BizL 70, BiržD 93, Birž2 136, Češ 26, Gus 31, Zaj 53, Nor 33, NorV 193, Kuz I 24, Put 253, Am 53, Miš 65 – lotyniškos4. J. Norkus (1930) prie tropo prirašė lietuvišką keitimą, bet vartojo vien tik tarptautinį terminą. Tad lieka neaišku, ar tas keitimas laikytinas terminu ar tik paaiškinimu. K. Bizauskas (1922) vartojo sudė3 Šaltinių nuorodos po termino dėstomos chronologiškai. Įstrižuoju brūkšniu skiriami termino variantai – skirtingi to paties termino pavidalai. To paties termino variantai (fonetiniai ir rašybos, morfologiniai) laikomi vienu terminu. 4 Figūros sąvoka atsirado senovės Graikijoje (VLE XIX 791), bet pats tarptautinis terminas figūra yra lotyniškos kilmės. 180 Asta Mitkevičienė | Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. | literatūros mokslo darbuose tinį terminą figūrinis posakis BizL 173. Sudėtinių terminų, kurie vadovėliuose konkuruoja su terminu figūra, yra ir daugiau, pvz.: sinonimai retoriškasis posakis Gus 31 / retoriškas posakis Gus 33 ir retorikos posakis Gus 37, Zaj 89; sinonimai retorinis papuošimas BizL 174, retorinis pagražinimas DubB 157, Sr II 182 ir retorinė puošmena Put 500; sinonimai retoriška priemonė Kuz V 111 ir retorinė priemonė Šil 116 ir kt. Iš kitų kalbų atėję skolinti figūrų ir tropų rūšių pavadinimai yra tarptautiniai terminai. Tarp jų daugiausia yra graikiškos kilmės terminų5, pvz.: antonomazija BizL 68, Gus 85, antropomorfizmas AGV 52, autoironija Birž2 133, chiazmas Er 16, epitetas BizR 34, BizL 53, DubB 35, BiržD 80, Birž2 38, Češ 28, Gus 79, DubL 29, DubP I 313, Nor 27, NorV 14, Kuz I 24, Sr I 87, Put 35, Šil 183, Am 38, AG 14, Miš 6, eufemizmas Gus 11, ironija6 BizR 46, BizL 69, DubB 98, BiržD 80, Pet II 60, VžgV 62, Birž2 38, Gus 86, DubL 102, DubP I 112, Nor 32, NorV 179, Er 81, Sr I 162, Kuz II 130, Put 19, Am 48, AGV 211, Miš 148, metonimija BizR 44, BizL 60, Birž2 38, BiržD 80, Češ 21, Gus 85, Nor 29, Kuz II 129, Put 257, Am 47, perifrazė Gus 10, DubP II 99, Nor 31, Kuz II 145, Miš 269, pleonazmas BizR 24, BizL 40, Gus 13, Nor 21, sarkazmas BizR 46, BizL 69, Gus 86, DubP I 275, Nor 33, NorV 250, Sr II 37, simbolis BizR 42, BizL 63, DubB 117, Ieš 133, Pet II 5, Češ 75, Gus 84, DubL 56, DubP I 73, NorV 25, Er 84, Sr I 151, Kuz II 143, Put 142, Am 46, AG 14, Miš 82. Vietoj antropomorfizmo dabar literatūros moksle įsigalėjo kita tarptautinio termino forma – antropomorfizacija (žr. Zaborskaitė 1982: 108; LEM 247), plg. lotyniškos kilmės terminą personifikacija. Kiti graikiškos kilmės terminai tiriamuoju laikotarpiu varijavo, pvz.: antitezė BizR 50, BizL 75, Češ 27, DubL 254, DubP II 80, Er 139, Sr I 98, Kuz II 127, Put 203, Šil 254, Am 54, AG 102 / antiteza Pet I 33 / antitėzė BiržD 97 (plg. antitezė TŽŽ 1936, dabar taip pat antitezė LEM 353), hiperbolė BizR 45, Češ 27, Gus 86, Kuz I 85, Put 346, Am 49, AG 144, Miš 46 / iperbolė Birž 80, Birž2 38 / hiperbola BizL 68, VžgA 4, Nor 31, Sr I 77, Kuz I 66 (plg. hiperbolė TŽŽ 1936), perijodas BizR 20, BizL 34, Nor 37, Kuz I 138, Sr II 255 / periodas Gus 30, DubL 121, Put 50 (plg. periodas TŽŽ 1936), litotas Češ 27 / litotė Gus 86 (plg. litotė TŽŽ 1936), 5 Tarptautiniai terminai šiame straipsnyje skirstomi pagal pradinį šaltinį. 6 Ironija priklauso ne vien stilistikos, bet ir pasaulėvaizdžio sferai (LTA 102; LEM 155). 181Terminologija | 2014 | 21 prozopopeja BizR 42, Am 44, Miš 107 / prozopopėja BizL 64, BiržD 80, Ieš 124, Birž2 38, Gus 81, Nor 30, Kuz V 177 (plg. prozopopėja TŽŽ 1936), sinekdocha BizR 44, BizL 67, Birž2 38, Češ 17, Nor 30, Sr I 152, Kuz II 129, Put 257, Am 48 / sinekdokė BiržD 80 / sinėkdokė BiržD 87 / sinekdochė Gus 85 (plg. sinekdocha TŽŽ 1936). Dabar vartojamas tas variantas, kuris įdėtas į 1936 m. tarptautinių žodžių žodyną. Kai kurie dabar neįsigalėję terminų variantai buvo vartojami tik viename iš tiriamų šaltinių, pvz.: alegorija BizR 41, BizL 62, BiržD 86, DubB 41, Češ 24, Gus 81, DubL 30, DubP I 73, Nor 28, NorV 65, Er 51, Kuz I 114, Sr II 371, Put 39, Am 45, AG 119, Miš 64 / allegorija Šil 280, apostrofa BizR 47, BizL 70, Kuz I 24 / apostropė BiržD 93 (plg. apostrofa TŽŽ 1936), metafora BizR 39, BizL 60, DubB 41, Birž2 38, Češ 24, Gus 80, DubL 29, DubP I 182, Nor 28, Er 156, Sr I 99, Kuz I 149, Put 35, Am 44, AG 144, Miš 63 / metaporė BiržD 80. Graikišku taip pat laikomas varijavęs figūros pavadinimas elipsė BizR 50, BizL 76, BiržD 93, Češ 28, Kuz I 155 / elipsis Gus 29, Am 55 / elipsas DubP II 189 (plg. elipsė TŽŽ 1936; TŽŽe gr.; VTŽŽe lot. < gr.; ЛЭТП gr.). Lotyniškos kilmės tėra keli figūrų pavadinimai. Visi jie turi formantą -ija, pvz.: amplifikacija Gus 11, gradacija BizR 49, BizL 74, Zaj 110, AGV 190, personifikacija Gus 81, DubP I 89, Er 123, Sr I 98, Kuz I 138, Put 348, Miš 65 (TŽŽe lot.; VTŽŽe pranc. < lot.). Su lotynų arba prancūzų kalba siejamas ir terminas aliuzija Er 155, Sr II 341, Put 414 / alliuzija Šil 206 (TŽŽe, VTŽŽe pranc. < lot.; VLE I vid. a. lot.; ЛЭТП pranc.). Nelietuvintą inversio Gus 40 (plg. inversija TŽŽ 1936) paliko vienintelis šiuo terminu įvardijamą sąvoką pavartojęs M. Gustaitis. Iš prancūzų kalbos kilo varijavęs terminas kalamburas DubB 63 / kalambūras Gus 10, DubL 99. Arba su prancūzų, arba su graikų kalba siejamas terminas paralelizmas BizR 24, BizL 40, BiržD 64, Gus 14, Nor 22, Sr I 87, Put 32, Am 41, AG 13, Miš 50 / paralėlizmas Kuz I 23 (VTŽŽe pranc., ЛЭТП gr.). Nors šie terminai ir vienažodžiai, ne visi jie yra vieno lygmens, pavyzdžiui, J. Ambrazevičiaus (1938) klasifikacijoje terminas metafora turi tris rūšinius terminus: prozopopeja, alegorija, simbolis. Tad atitinkamai dvižodis terminas metafora prozopopeja Am 45 yra ilgoji termino prozopopeja forma ir rūšinis metaforos terminas. Hierarchinis santykis sieja terminus ironija ir autoironija. 182 Asta Mitkevičienė | Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. | literatūros mokslo darbuose 1918–1940 m. šaltiniuose vartojama abstraktų, sudarytų iš tropus įvardijančių terminų ar jų vedinių, pvz.: hiperbolizmas Put 397, ironizavimas Put 232, sinonimai metaforumas Ieš 6 ir metaforiškumas DubP I 182, metonimiškumas Češ 21 ir kt. LIETUVIŠKI TERMINAI Tiriamuose 1918–1940 m. šaltiniuose pavartoti 46 lietuviški vienažodžiai figūrų ir tropų pavadinimai. Visų pirma, tai tuo metu vieninteliai sąvokų įvardijimai, neturintys jokių – net ir lietuviškų – vienažodžių sinonimų: dvigubumas Sr II 182 „anadiplozė?“ (plg. lot. anadiplosis „sudvejinimas, padvigubinimas“ (Koženiauskienė 1999: 266)), išskaitymas Kuz I 74, Put 33 (dabar išvardijimas (žr. Župerka 2001: 73; Vaskelienė 2007: 28)), nutylėjimas BizR 50, BizL 76, BiržD 93, Češ 28, Gus 37, Nor 35, Kuz III 269, paraginimas Er 77 „retorinio kreipinio forma – adhortacija?“ (plg. lot. adhortatio „padrąsinimas, paraginimas“ (Koženiauskienė 1999: 332)), pasitaisymas (correctio) Gus 37 (dabar korekcija (žr. Koženiauskienė 1999: 282; Župerka 2001: 74; Vaskelienė 2007: 29)). Kiti lietuviški vienažodžiai terminai turi sinonimų – lietuviškų (bendrašaknių ir nebendrašaknių) ir tarptautinių (nebendrašaknių). Lietuviški sinonimai Trinarę vienažodžių sinoniminių terminų eilutę sudaro lietuviški bendrašakniai sinonimai pakartojimas BizR 47, BizL 71, DubB 82, Birž2 38, DubL 125, Er 35, Sr I 152, Put 37, Am 54, AG 144, Miš 51 (bet plg. pasikartojimo figūra Am 76), kartojimas7 DubB 9, BiržD 93, Češ 26, Gus 33, Nor 33, Kuz I 24, Miš 48 ir atkartojimas Kuz I 54. Įsigalėjo priešdėlėtas terminas pakartojimas (žr. Zaborskaitė 1982: 114; LTA 111; LEM 352), kuris ir tiriamuoju laikotarpiu buvo populiariausias. Atkreiptinas dėmesys, kad kalboje tokie priešdėlėti žodžiai nėra nepriešdėlėtų žodžių sinonimai, bet, kai jie imami tai pačiai sąvokai įvardyti, jų reikšmės skirtumai neutralizuojami. Keturnarė lietuviškų bendrašaknių sinonimų eilutė – palyginimas BizR 35, BizL 54, Pet I 25, DubB 41, VžgA 43, Češ 22, Gus 79, DubL 8, DubP I 182, Nor 17, NorV 14, Er 124, Sr I 87, Kuz II 145, Put 35, Šil 27, 7 Terminas kartojimas NorV 189 taip pat buvo vartojamas vienam iš kūrinio trūkumų įvardyti. Tokia reikšme jis priklauso semantinei veiksmų pavadinimų grupei. 183Terminologija | 2014 | 21 Am 41, AG 14, Miš 61, lyginimas BiržD 80, Birž2 38, Nor 26, NorV 14, Kuz I 23, prilyginimas Birž2 96, AGV 210 ir sulyginimas DubP I 242, Kuz II 140. Įsitvirtino didesnėje dalyje šaltinių vartotas priešdėlėtas terminas palyginimas (žr. Zaborskaitė 1982: 106; LTA 96; LEM 391). Į keturnarę vienažodžių sinoniminių terminų eilutę įeina terminai užklausimas BizR 51, paklausimas BizL 77, Kuz II 70, įklausimas BiržD 93 (plg. įšaukimas BiržD 99), klausimas Birž2 38, Er 77, Kuz I 47, Put 253, Am 55. Neįprastas tik M. Biržiškos naujadaras įklausimas. Įsigalėjo nepriešdėlėtas terminas klausimas – populiariausias anuomet (plg. (retorinis) klausimas, žr. Zaborskaitė 1982: 114; LTA 114; LEM 353). Penkianarę vienažodžių sinoniminių terminų eilutę sudaro bendrašakniai terminai šaukimas BizR 51, Birž2 38, sušukimas BizL 77, Gus 32, Kuz I 134, Put 253, Miš 175, įšaukimas BiržD 93, šauksmas BizL 71, Sr I 147, šūkis Kuz III 2198. Kaip ir kitų bendrašaknių sinonimų atvejais įsigalėjo tiriamuoju laikotarpiu populiariausias terminas – sušukimas (plg. (retorinis) sušukimas, žr. Zaborskaitė 1982: 114; LTA 114; LEM 353). Sąvoka „retorinis klausimas“ taip pat įvardijama ir sudėtiniu terminu retoriškas klausimas Češ 28, Gus 3 / ritoriškasis klausimas Kuz III 107 / retoriškasis klausimas Kuz III 238, o „retorinis sušukimas“ – ritoriškasis sušukimas Kuz IV 39. Šalutinis tokių sudėtinių terminų dėmuo nėra rūšinis šios semantinės grupės terminų kontekste – retoriškas klausimas ir klausimas, ritoriškasis sušukimas ir sušukimas konkuruoja kaip ilgosios ir trumposios terminų formos. Tad atitinkamai trižodžio termino knyginis retoriškas kreipimasis Put 19 rūšinis dėmuo terminų sistemoje yra vien tik knyginis. Beveik visi išvardyti lietuviški terminai priklauso veiksmų pavadinimų (veiksmažodžių abstraktų) darybos kategorijai. Išsiskiria tik B. Sruogos pavartotas nesistemiškas terminas dvigubumas – ypatybės pavadinimas pagal darybą. Lietuviški ir tarptautiniai sinonimai Jau XIX a., kai pradėti lietuviškai rašyti literatūros mokslo darbai, kai kurioms tarptautinėms figūrų ir tropų sąvokoms buvo ieškoma lietuviškų terminų. Tai tęsėsi ir 1918–1940 m. Tad tiriamuose šaltiniuose vartojama 8 Terminą šūkis Sr I 160 B. Sruoga vartojo kita – „devizo“ – reikšme. 184 Asta Mitkevičienė | Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. | literatūros mokslo darbuose lietuviškų ir tarptautinių sinoniminių terminų. Ta pati sąvoka taip pat įvardijama tarptautiniu ir daugiau nei vienu lietuvišku terminu, todėl susidaro kelianarės sinonimų eilutės. Skirtingos kilmės sinonimai yra lietuviškas terminas išleidimas BizR 50, BizL 76, BiržD 93 ir varijuojantis tarptautinis terminas elipsė, sudarantys dvinarę sinonimų eilutę. Šie sinonimai konkuruoja tik tiriamojo laikotarpio pradžioje: K. Bizauskas abiejuose vadovėlio leidimuose lietuvišką sinonimą prirašė po tarptautinio termino, o M. Biržiška (1923) – atvirkščiai. J. Ambrazevičius (1938) suplakė „elipsės“ ir „nutylėjimo“ sąvokas, tad jis kaip elipsės sinonimą pateikė ne terminą išleidimas, o nutylėjimą Am 55 (dabar literatūros moksle vartojama elipsė, žr. Zaborskaitė 1982: 113; LEM 353). Darybiniai sinonimai9 priešprieša BizR 50, BiržD 93, Birž2 38, Nor 35 ir priešpriešis Gus 37 bei varijuojantis tarptautinis terminas antitezė įeina į trinarę sinonimų eilutę. Pirmame K. Bizausko vadovėlio leidime (1918) ir M. Biržiškos dainų vadovėlyje (1923), kuriuose sinonimiškai vartojami šie skirtingos kilmės terminai, pirmenybė teikiama lietuviškai priešpriešai, tačiau vėliau K. Bizauskas (1922) vartojo vien tarptautinį, o M. Biržiška (1925) priešingai – vien lietuvišką terminą (plg. sudėtinį rūšinį terminą laipsniuojama priešprieša BiržD 97). M. Gustaitis (1927) taip pat pirmenybę teikė lietuviškam terminui – darybiniam priešpriešos sinonimui priešpriešis. J. Norkaus vadovėlyje (1930) randame vien lietuvišką sinonimą. Tiriamuose ketvirto XX a. dešimtmečio šaltiniuose vartojamas tik tarptautinis terminas (dabar antitezė, žr. Zaborskaitė 1982: 112; LTA 112; LEM 353). Trinarė sinonimų eilutė yra lietuviški bendrašakniai sinonimai kreipimasis BizR 47, BizL 70, BiržD 93, Birž2 38, Gus 33, Nor 35, Kuz II 90, Put 253, Am 55, atsikreipimas BiržD 99 ir varijuojantis tarptautinis terminas apostrofa. Lietuviškas sinonimas kreipimasis net populiaresnis už tarptautinį – vartojamas didesnėje šaltinių dalyje. Pirmenybę lietuviškam terminui teikė abu skirtingos kilmės sinonimus vartojęs K. Bizauskas (1918 ir 1922), M. Gustaitis (1927), o tarptautiniam – Z. Kuzmickis (1931, 1932). M. Biržiškos vadovėlyje (1923) šios sąvokos įvardijimai sudaro trinarę sinonimų eilutę (kreipimasis, atsikreipimas ir apostropė), kurios dominantė – kreipimasis. Dabar apostrofa retorikoje yra vienas iš retorinio kreipinio variantų (žr. Koženiauskienė 1999: 331). 9 Darybiniai sinonimai nuo darybinių variantų skiriami pagal Jolantos Vaskelienės nusakytus kriterijus (žr. Vaskelienė 2013: 207–210). 191Terminologija | 2014 | 21 These conclusions are drawn: 1) All borrowings were international terms. More than one third of them had variants. 2) 9 concepts were named only by Lithuanian-origin terms. 21 terms were used for that purpose (they made from three to five synonymic lines) and the most popular terms are still used today. 3) International terms had from one to three Lithuanian synonyms (14 synonymic lines in total). Most Lithuanian synonyms of international terms were names of action in respect of derivation and terms of different expression were not established. From those international and Lithuanian synonyms now just the international ones are used except the Lithuanian terms laipsniavimas “gradation” and įasmeninimas “personification”. 4) Although the number of Lithuanian terms was greater than of international names of figures and tropes, the former named fewer concepts than the latter (respectively 23 and 31). That was due to numerous synonymy of Lithuanian terms which reflects attempts to name some international concepts with Lithuanian-origin terms. Some cases of excessive Lithuanianization are noticed, but that tendency was not widely spread in the sources investigated. Gauta 2014-09-01 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]