Pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai terminai

160 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo | dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai terminai Pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai terminai Medicinos ir gamtos 100-mečiui PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: medicina, terminologija, medicinos mokslo žurnalas, medicinos terminas, sudėtinis terminas ĮVADINĖS PASTABOS Pernai suėjo lygiai 100 metų, kai prie Lietuvių mokslo draugijos įsteigtos Gydytojų ir vaistininkų sekcijos narių gydytojų ir vaistininkų iniciatyva pradėtas leisti pirmasis Lietuvos medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos mokslų žurnalas Medicina ir gamta1. Lietuviškosios medicinos periodikos ištakas ir raidą Lietuvoje iki XX a. trečiojo dešimtmečio tyrinėjusi Silvija Stakulienė yra pastebėjusi, kad „lietuviškos spaudos puslapiuose nuolat keltos mintys apie rengimą rimto mokslinio leidinio, gvildenančio medicinos ir gamtos mokslų problemas. Į laikraščių diskusijas ir polemiką įsitraukė aktyviausi Lietuvos gydytojai ir visuomenės veikėjai. 1912 m. lapkritį Lietuvos žiniose pasirodė kreipimasis į Lietuvos medikus, veterinarijos darbuotojus, farmacininkus ir gamtininkus: „Gyvenimas eina į priekį <...> pagaliau atėjo laikas nubusti ir mums, lietuvių medikams, veterinarams, farmaceutams ir gamtininkams! Galime sutvarkyti sanitariją ir profesijos gyvenimo dalis įsteigę laikraštį. Jau kelinti metai ketinamas leisti toks laikraštis; kelinti metai svarstomas tas klausimas, bet ligšiol nebuvo nuspręsta2“ (cit. pagal Stakulienė 2001: 226–227). Gydytojai Jonas Basanavičius, Andrius Domaševičius, Stasys 1 Apie šio žurnalo pasirodymo ištakas, sandarą, turinį, tematiką ir problematiką bei lietuviškus vienažodžius medicinos terminus ir jų raišką bei santykį su dabartine medicinos mokslo terminija rašyta 2013 m. Terminologijos žurnalo 20 nr. išspausdintame straipsnyje „Pirmasis Lietuvos medicinos mokslo žurnalas ir lietuviškoji medicinos terminija“. Šiame straipsnyje tęsiama žurnalo medicinos terminų analizė – šiuokart nagrinėjami dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai medicinos terminai. 2 Į lietuvių medikus, veterinorius, farmaceutus ir gamtininkus. – Lietuvos žinios, 1912, lapkr. 24, p. 4. 161Terminologija | 2014 | 21 Matulaitis, Jonas Šlapelis, Antanas Vileišis ir A. Laumianskis sudarė būsimo žurnalo redakcinį komitetą. Pirmasis lietuviško medicinos mokslo žurnalo Medicina ir gamta „nedidelio 3,5x21 cm formato, kuklios išvaizdos, 24 puslapių apimties“ numeris dienos šviesą išvydo 1913 m. (Stakulienė 2001: 227). Primintina, kad pirmajame numeryje daugiausia rašoma medicinos mokslo klausimais. Numerio branduolį sudaro autoriniai gydytojų Petro Avižonio, A. Laumianskio ir A. Domaševičiaus oftalmologijos, ginekologijos ir akušerijos srities straipsniai. Nemažai rašė žurnalo leidėjas ir redaktorius, žymus lietuvių visuomenės veikėjas gydytojas S. Matulaitis – paskelbti jo straipsniai apie vaistinį gydymą, trumpos populiarinamųjų medicinos knygelių anotacijos. Tačiau svarbiausias ir reikšmingiausias, pelnytai įvardytas kaip „pirmasis lietuvių kalba išspausdintas probleminis“ straipsnis yra „Anatomijos, fizijologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminologija“, „kuriame argumentuojamas anatomijos, fiziologijos, chemijos ir kitų mokslo šakų sunormintos terminijos būtinumas“ ir pabrėžiama tai, kad „moksliniuose straipsniuose jau būtina vartoti tikslius terminus“ (Stakulienė 2001: 228). Iš aktyvesnių žurnalo autorių reikėtų paminėti gydytojus J. Basanavičių ir Juozą Bagdanavičių. Skyrelyje „Praktikos patarimai“ bendradarbiavo J. Basanavičius – išspausdinti jo iš vokiečių kalbos versti patarimai, kaip gydytis nuo kai kurių ligų ar negalavimų ir kt. J. Bagdanavičius antrojo numerio straipsnelyje „Iš medicinos terminologijos“ pateikė pluoštą liaudinių medicinos terminų, išgirstų jam bepraktikuojant Dusetų apygardoje, su jų reikšmėmis ar kiek platesniais reikšmių paaiškinimais – frazėmis, kuriose terminas vartojamas, prie kai kurių prirašė lotyniškus atitikmenis. Štai keletas pavyzdžių: „valinys – juosta – kuria mažus vaikus vynioja, bintas; auglė auga ant vaikų močios, auglė – neoplasma; dičius (ant kaktos) – atheroma; sugargažėjo – buvo votis (žaizda), dabar pasidarė sugargažėjimas, gargažis – cicatrix?; plaštalunkis – užeina plaštalunkis, trauko kojas (cydoporn)“ (MG 1913 2 13). Be to, abiejuose žurnalo numeriuose buvo skelbiama originali medicinos praktikos ir teorijos medžiaga, pateikta daug įvairių ligų gydymo atvejų ir kt. (Stakulienė 2001: 228). Tačiau žurnalas ėjo neilgai – pasirodžius tik dviem numeriams jo leidimas nutrūko. Apie žurnalo žlugimo priežastis S. Stakulienė rašė: „Nors leidinys teikė daug vilčių ir buvo suburtas pajėgus autorių kolektyvas, tačiau vėliau nesulaukė platesnio medikų palaikymo. Nerėmė jo ir vals- 162 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo | dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai terminai tybė. Kaip vėliau rašė farmacijos atstovai „Lietuvos žiniose“ ir kituose laikraščiuose, tik nedaugelis medikų ir farmacininkų žurnalą skaitė ir juo domėjosi. Nepavyko suvienyti medikų, gamtininkų ir farmacininkų. Visi dirbo skyrium. Šis susiskaidymas stabdė tolesnį žurnalo leidimą. S. Matulaitis jau vėliau, 1914 m. vykusiame LMD suvažiavime prasitarė, kad pinigų leidybai dar pakako, užsimokėjusių prenumeratorių buvo 50, pajamų už žurnalą gauta 217 rub., išlaidos sudarė 128 rub. ir net liko 89 rub., tačiau nebuvo rašančiųjų3. Ir ši aplinkybė buvo bene svarbiausia, nulėmusi šio taip reikalingo profesinei medikų bendruomenei leidinio likimą“ (Stakulienė 2001: 228). Straipsnio objektą sudaro Medicinos ir gamtos žurnale gydytojų vartoti 198 dvižodžiai ir 52 trižodžiai sudėtiniai medicinos terminai4. Terminai aptariami atsižvelgiant į pagrindinių ir šalutinių dėmenų sintaksinius santykius ir pažyminiu einančių dėmenų kilmę bei gramatinę raišką. Norima išsiaiškinti dvižodžių ir trižodžių sudėtinių terminų sandaros ypatumus, nustatyti vyraujančius kalbamųjų terminų dėmenų sintaksinius ryšius, tų dėmenų kilmę ir gramatinės raiškos polinkius. 1. DVIŽODŽIŲ SUDĖTINIŲ TERMINŲ SANDARA Kaip žinoma, terminas sąvoką ne tik įvardija, bet kartu ir išskiria ją iš kitų tarpo. Taigi, be nominatyvinės (įvardijamosios) funkcijos, terminams būdinga dar ir distinktyvinė (išskiriamoji) funkcija, kurią sudėtiniuose terminuose paprastai atlieka būdvardžiai (Gaivenis 1967: 71). Tiriamajame medicinos mokslo žurnale daugiausia rasta iš dviejų ir trijų dėmenų sudarytų terminų5, kurie skirstomi keliais atžvilgiais (žr. „Įvadines pastabas“). Didžioji pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo sudėtinių terminų dalis tenka iš dviejų dėmenų sudėtiems terminams, įvardijantiems įvairias rūšines medicinos sąvokas (198 terminai). Kaip pažymi Kazimieras Gaivenis, dvižodžiai terminai nuo kitų žodžių junginių skiriasi tuo, kad komunikatyvinę funkciją gali atlikti visiškai savarankiškai (Gaivenis 1975: 60). 3 Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimas Vilniuje. – Lietuvos žinios, 1914, birž. 25, p. 1. 4 Aptariami terminai su grynai lietuviškos ir mišrios kilmės (lietuviškais, hibridiniais ar skolintais) sudaromaisiais dėmenimis. 5 Terminų, turinčių daugiau nei tris sudaromuosius dėmenis, pasitaikė palyginti nedaug. Ne vienu atžvilgiu jie yra problemiški. Kai kurių iš jų termininės ribos nelabai aiškios, pvz., vidurinės ausies ir bubinėlio slogos, arba jie labiau panėši į aprašomuosius žodžių junginius, pvz., gimdymo takų ruptūros skersąja pozicija gimdant. Taigi dėl šių priežasčių nuo kalbamų sudėtinių terminų atsiribojama. 163Terminologija | 2014 | 21 Pagal pagrindinio ir šalutinių dėmenų sintaksinius santykius dvižodžiai terminai skirstomi į tris grupes: derinamojo pažyminio, arba atributyvinius (Gaivenis 1968: 110), valdomojo pažyminio ir šliejamojo pažyminio junginius (Gaivenis 1975: 61). 1.1. Derinamojo pažyminio junginiai (68 terminai). Šios rūšies junginiai pirmiausia skirstomi pagal juos sudarančių dėmenų kilmę į junginius su lietuviškos kilmės dėmenimis ir į junginius su mišrios kilmės dėmenimis. 1.1.1. Junginiai su lietuviškos kilmės dėmenimis (40 terminų). Jų pagrindiniai ir šalutiniai dėmenys yra lietuviškos kilmės. Derinamasis pažyminys reiškiamas įvairiais būdvardžiais: 1. Priesagos -inis būdvardžiais. Darybos atžvilgiu vyrauja vediniai, padaryti iš daiktavardžių: a) pirminių (neišvestinių) dviskiemenių: druskinė (: druska) rūgštis MG 1913 2 8, makštinė (: makštis) dalis MG 1913 2 3, naminis (: namas) gydymas MG 1913 2 22, raumeninė (: raumuo) plevelė MG 1913 2 4, vaistinės (: vaistas) žolės MG 1913 2 24, b) išvestinių: b1) priesaginių: dabartiniai (: dabartis) gydytojai MG 1913 2 15, rūgštelinė (: rūgštelė) druska MG 1913 2 9, spindulinis (: spindulys) (?) kaulas MG 1913 2 11, plg. radius – 1. stipinkaulis MedŽ, jungtinė (: jungtis) atžala MG 1913 2 11, plg. processus articularis inferior – (slankstelio) apatinė sąnarinė atauga, processus articularis superior – (slankstelio) viršutinė sąnarinė atauga MedŽ, b2) priešdėlinių: pašaliniai (: pašalys) apsireiškimai MG 1913 2 3. Atskirai reikėtų paminėti pora junginių, kuriuos sudarančių pagrindinių ir šalutinių dėmenų tvarka skiriasi nuo dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje įprastos šių dėmenų tvarkos: žiotkaulis apatinis (: apačia) MG 1913 2 11, plg. mandibula – apatinis žandikaulis MedŽ, žiotkaulis viršutinis6 (: viršus) MG 1913 2 11, plg. maxilla – viršutinis žandikaulis MedŽ. Pora vedinių remiasi būdvardžiais: a) paprastaisiais (neišvestiniais): skersinė (: skersas) atžala MG 1913 2 11, plg. processus transversus – (slankstelio) skersinė atauga MedŽ, ir b) išvestiniais: poglitinė7 (: poglitis) plevelė MG 1913 2 4. 6 Šiame vedinyje priesaga -inis kartu su formantu-utsudaro sudėtinę priesagą -utinis (Kniūkšta 1976: 47). 7 Dabartinės bendrinės lietuvių kalbos atžvilgiu poglitinis yra netaisyklingos darybos žodis, nes priesagos -inis vediniai nedaromi iš būdvardžių su priešdėliu po- (Kniūkšta 1976: 28). 164 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo | dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai terminai Dvejopai galima traktuoti priesagos -inis vedinį glitinė. Jo pamatiniu žodžiu galima laikyti ir daiktavardį glitis, -ė, ir būdvardį glitus, -i. 2. Paprastaisiais būdvardžiais: bendri ligonbučiai MG 1913 2 17, dešinė ranka MG 1913 2 4, dešinys inkstas MG 1913 2 8, dešinys šonas MG 1913 1 18, didelės sopės MG 1913 2 6, dideli gumbai MG 1913 1 13, gausūs mėnesiniai MG 1913 1 14, kairys skliautas MG 1913 1 13, kairys šonas MG 1913 1 18, karštas vanduo MG 1913 2 20, sausas kosulys MG 1913 1 10, skysta ištrauka MG 1913 2 21. 3. Įvardžiuotiniais būdvardžiais: dešinysis skliaustas8 MG 1913 2 6, gailestingosios seserys MG 1913 1 6, kairioji kojelė MG 1913 2 4, kairioji rankelė MG 1913 2 4, kairysis petys MG 1913 2 4, mėlynasis akmenėlis MG 1913 1 6, paprastoji druska MG 1913 1 17, pirmoji pagalba MG 1913 2 16. 4. Išvestiniais būdvardžiais: liguosti apsireiškimai MG 1913 1 10, nedidelis kraujavimas MG 1913 2 3. Rasti keturi dvižodžiai terminai, kurių derinamasis pažyminys reiškiamas dalyviais: 1. Paprastaisiais neveikiamosios rūšies dalyviais: neišgydomi ligoniai MG 1913 2 17, neišgydomos ligos MG 1913 2 19. 2. Įvardžiuotiniais neveikiamosios rūšies dalyviais: geriamasis vanduo MG 1913 2 15, limpamosios ligos MG 1913 2 24. 1.1.2. Junginiai su mišrios kilmės dėmenimis (28 terminai). Kilmės atžvilgiu jų dėmenys yra skirtingi, t. y. grynai lietuviški, hibridiniai arba skolinti. Galima išskirti tokias dažniausiai pasitaikančias jų konfigūracijas9: lietuviškas pažyminys + skolintas pažymimasis žodis, hibridinis pažyminys + lietuviškas pažymimasis žodis, hibridinis pažyminys + skolintas pažymimasis žodis, skolintas pažyminys + lietuviškas pažymimasis žodis. Šių junginių šalutiniai dėmenys reiškiami įvairiais būdvardžiais: 1. Priesagos -inis būdvardžiais, kurie dažniausiai padaryti iš daiktavardžių: a) pirminių (neišvestinių), dažniausiai dviskiemenių: pilvinės (: pilvas) ekstirpacijos MG 1913 2 3, sistolinis (: sistolė) ūžimas MG 1913 1 13, stiklinis (: stiklas) perkolatorius MG 1913 2 21, vietinė (: vieta) anestezija MG 1913 2 19, b) išvestinių: b1) priesaginių: anastezinis (: anestezija) skystimas MG 8 Čia skliaustas vartojamas „skliauto“ reikšme, dar žr. terminą gimdymo takų skliaustas MG 1913 2 4. LKŽe 1 skliaustas 3. žr. 1 skliautas 2. „kas lenktos, gaubtos formos“. Beje, žurnale vartojamas ir skliautas, žr. terminą kairys skliautas MG 1913 1 13. 9 Terminą konfigūracija savo straipsniuose apie sudėtinius terminus vartojo K. Gaivenis. 165Terminologija | 2014 | 21 1913 2 19, sanitarinė (: sanitarija) statistika MG 1913 2 15, sanitariniai (: sanitarija) įstatymai MG 1913 2 16. Taigi jau XX a. pr. išryškėjęs būdvardžių darybos iš tarptautinių daiktavardžių dėsningumas – formanto -ijpraleidimas – vėliau įsitvirtino ir išliko dabartinėje bendrinėje kalboje (žr. DLKG 2006: 210). Keli priesagos -inis vediniai padaryti iš būdvardžių: a) paprastųjų: apskritinė (: apskritas) analgezija MG 1913 2 19, privatiniai (: privatus) ligonbučiai MG 1913 2 6, b) sudurtinių: bromolkaliniai10 (: bromas, kalis) preparatai MG 1913 1 17. Pastarojo vedinio abu dėmenys – pagrindinis ir šalutinis (priklausomasis) – yra daiktavardžiai. 2. Paprastaisiais būdvardžiais: abelnas stovis MG 1913 1 13, abelnas užsikrėtimas MG 1913 1 15, objektyvis stovis MG 1913 1 15, grynas spiritas MG 1913 2 2, lengvas stomatitis MG 1913 1 18, skystas ekstraktas MG 1913 2 21, subjektyvis stovis MG 1913 1 13, šalti kompresai MG 1913 1 23. 3. Išvestiniais būdvardžiais: didesnės dozos MG 1913 2 21, mijomuotas gumbas MG 1913 2 3, mijomuotos ligonės MG 1913 2 3, patalogiškas procesas MG 1913 1 9, patologiškos permainos MG 1913 1 11. 4. Įvardžiuotiniais būdvardžiais: aštrusis bromizmas MG 1913 1 16, praktiškoji medicina MG 1913 2 7, skersoji pozicija MG 1913 2 4. Rasta pora dvižodžių terminų, kurių derinamasis pažyminys reiškiamas dalyviais: 1. Paprastuoju veikiamosios rūšies dalyviu: įsisenėjusi obstipacija MG 1913 2 21. 2. Paprastuoju neveikiamosios rūšies dalyviu: destilinotas vanduo MG 1913 2 21. 1.2. Valdomojo pažyminio junginiai (128 terminai). Nors K. Gaivenis yra pažymėjęs, kad „valdomojo pažyminio sudėtiniai terminai visose terminologinėse sistemose esti retesni ir ne tokie aiškūs, kaip derinamojo pažyminio sudėtiniai terminai“ (Gaivenis 1975: 62), tačiau, kaip rodo tiriamo medicinos mokslo žurnalo duomenys, šios rūšies pažyminio jungi10 Terminas pavartotas S. Matulaičio straipsnyje „Nuomario (epilepsijos) gydymas bromu“, kuriame rašoma apie nuomario gydymą bromu ir jo preparatais. Bromolkalinis galėtų būti paties autoriaus iš dviejų daiktavardžių – cheminių elementų bromas ir kalis – sudurstytas žodis. Antruoju dūrinio sandu eina aplietuvintas arabiškas kalio pavadinimas, plg. kalis [arab. alqalij – potašas] (TŽŽ 2013: 383). Dabartinis šio preparato pavadinimas – kalio bromidas (KBr) (ChemŽ 2003: 206). 166 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo | dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai terminai nių, palyginti su derinamojo pažyminio junginiais, yra gausiausia. Jų galima išskirti dvi grupes – valdomuosius linksninius junginius ir valdomuosius prielinksninius junginius. Šių grupių viduje pagal dėmenų kilmę dar skiriami junginiai su lietuviškos kilmės dėmenimis ir junginiai su mišrios kilmės dėmenimis. 1.2.1. Valdomieji linksniniai junginiai (123 terminai). 1.2.1.1. Junginiai su lietuviškos kilmės dėmenimis (77 terminai). Šių junginių abu dėmenys yra lietuviškos kilmės, o šalutinis dėmuo reiškiamas: 1. Vienaskaitos kilmininku: akies jautrumas MG 1913 1 22, akies kampas MG 1913 2 13, antriešio11 (?) kaulelis – os metacarpi MG 1913 2 11, plg. metacarpus – delnas, plaštakos vidurinė dalis MedŽ, galvos kaušas – cranium MG 1913 2 11, plg. cranium – kaukolė MedŽ, galvos sopėjimas MG 1913 1 13, gimdymo takai MG 1913 2 6, gimdymo vartai MG 1913 2 13, girdėjimo nusilpnėjimas MG 1913 1 10, gomurio kaulas – os palatinum MG 1913 2 11, plg. os palatinum – gomurikaulis MedŽ, gromuliavimo sugedimai MG 1913 1 17, gumbo dykuma MG 1913 2 3, gumbo navikai MG 1913 2 3, gumbo sienelė MG 1913 2 4, gumbo skylė MG 1913 2 3, kaktos kaulas – os frontis MG 1913 2 11, plg. os frontale – kaktikaulis MedŽ, keteros atžala – procesus spinalis MG 1913 2 11, plg. processus spinosus – (slankstelio) keterinė atauga MedŽ, kraujo plūdimai MG 1913 2 3 / kraujo plūdimas MG 1913 1 12, MG 1913 2 2 / kraujo plūdymas MG 1913 2 14, kraujo postovis (zastoj) MG 1913 1 9, plg. stasis – stazė, sąstovis, застой MedŽ, krūtinės gurbas – thorax MG 1913 2 11, plg. thorax – krūtinės ląsta MedŽ, kūno įtaisos MG 1913 1 10, kūno lavinimas MG 1913 2 18, kūno svarumas MG 1913 1 16, makšties dalis MG 1913 1 13, motynėlės dykuma MG 1913 1 13, motynėlės navikas MG 1913 1 13, nosies gleivės MG 1913 1 8, nosies kriauklės (conchae) MG 1913 1 8, plg. concha, ae – kriauklė MedŽ, nugarkaulio kaulelis – vertebra MG 1913 2 11, plg. vertebra – slankstelis MedŽ, nuomario priepuoliai MG 1913 1 16, nusinuodijimo ženklai MG 1913 2 19, pakaušio kaulas – os occipitale MG 1913 2 11, plg. os occipitale – pakauškaulis MedŽ, pavieto gydytojas MG 1913 2 6, pilvelio skaudėjimas MG 1913 1 23, pilvo išputimas MG 1913 2 5, pilvo plėvė MG 1913 2 4, pilvo sienelės MG 1913 1 18, pilvo viduriai 11 Žodis antriešis LKŽe medicinine reikšme nefiksuotas, plg. antriešis 1. „papuošalas, nešiojamas ant rankos riešo“. 2. „dėl šilumos ant rankos riešų nešiojamas megztinis užmovas“. 167Terminologija | 2014 | 21 MG 1913 2 4, pilvo vidus MG 1913 2 5, rankos nugara MG 1913 2 6, riešo kaulelis – os carpi MG 1913 2 11, plg. ossa carpi – riešakauliai MedŽ, smilkinio kaulas – os temporale MG 1913 2 11, plg. os temporale – smilkinkaulis MedŽ, širdies apsireiškimai MG 1913 1 15, širdies bukumas MG 1913 1 15, širdies dunksėjimas MG 1913 1 13, širdies dunksterėjimas MG 1913 1 13, širdies ligos MG 1913 1 19, širdies plakimai MG 1913 1 12 / širdies plakimas MG 1913 1 12, MG 1913 2 2, širdies ribos MG 1913 1 13, širdies silpnumas MG 1913 1 16, širdies vaistai MG 1913 1 15, šlapumo pūslė MG 1913 2 8, šlapumo rūgštis MG 1913 2 7, užkulnio kaulas – os calcanei MG 1913 2 12, plg. calcaneus – kulnakaulis MedŽ, vaiko apsukimas MG 1913 2 5, vaiko galvelė MG 1913 2 7, vaiko išėmimas MG 1913 2 7, vaiko pilvelis MG 1913 2 4, valgio gromuliavimas MG 1913 1 17, MG 1913 2 9, valgio malimas MG 1913 1 21, MG 1913 2 9, valgio virinimas MG 1913 2 9, valgio virškinimas MG 1913 1 21, MG 1913 2 9, viršugalvio kaulas – os parietale MG 1913 2 11, plg. os parietale – momenkaulis MedŽ. 2. Daugiskaitos kilmininku: akių ligoniai MG 1913 1 4, apskričių ligonbučiai MG 1913 1 6, ausų perpūtinėjimai MG 1913 1 10, moterų ligos MG 1913 1 12, niežų gyvūnėliai (sarcoptes scabiei) MG 1913 2 22, plg. Sarcoptes scabiei – niežų erkė MedŽ, plaučių džiova MG 1913 1 21, MG 1913 2 17, vaikų ligos MG 1913 2 7, vaikų močia MG 1913 2 6, vidurių paleidimas MG 1913 2 20, vidurių sugedimas MG 1913 1 17, žarnų kilpos MG 1913 2 4, žemietijų gydytojai MG 1913 2 15. 3. Daugiskaitos vietininku: navikas viduriuose MG 1913 1 14. Tarp junginių su lietuviškos kilmės dėmenimis pasitaikė du junginiai, kurių pagrindinis dėmuo eina prieš šalutinį dėmenį: išputimas pilvo MG 1913 2 5 ir pėdsakai kraujo MG 1913 2 3. 1.2.1.2. Junginiai su mišrios kilmės dėmenimis (46 terminai). Kilmės atžvilgiu šiuos junginius sudarantys dėmenys nėra tokie įvairūs kaip derinamojo pažyminio junginių su lietuviškos kilmės dėmenimis. Dažniausiai pagrindiniais ir šalutiniais tokių junginių dėmenimis eina lietuviški arba skolinti žodžiai: skolintas pažyminys + lietuviškas pažymimasis žodis ir lietuviškas pažyminys + skolintas pažymimasis žodis. Dar pasitaikė po vieną junginį, kurių konfigūracijos – skolintas pažyminys + hibridinis pažymimasis žodis ir hibridinis pažyminys + lietuviškas pažymimasis žodis. Kalbamų junginių šalutiniai dėmenys reiškiami: 168 Palmira Zemlevičiūtė | Pirmojo lietuviško medicinos mokslo žurnalo | dvižodžiai ir trižodžiai sudėtiniai terminai 1. Vienaskaitos kilmininku: bromo gydymas MG 1913 1 17, cinko tepalas MG 1913 1 23, Eustacho triūbelės MG 1913 1 9, gydytojo laboratorija MG 1913 2 15, girdėjimo organas MG 1913 1 9, jodgallicino smiltelės MG 1913 1 23, konjunktyvos paviršiai MG 1913 1 23, konjunktyvos uždegimas MG 1913 1 23, Kredės būdas MG 1913 2 6, kūno organai MG 1913 2 16, kuprocitrolio tepalas MG 1913 1 23, Kusko veidrodis MG 1913 2 3, liaudies medicina MG 1913 2 14, ligos istorija MG 1913 2 4, lyties centrai MG 1913 1 12, makšties tamponacija MG 1913 2 3, medicinos pagalba MG 1913 2 16, motynėlės mijomos MG 1913 1 14, MG 1913 2 2, nosies venos MG 1913 1 9, novokaino miešimas MG 1913 2 19, operacijos ilgumas MG 1913 2 19, operacijos sunkumas MG 1913 2 19, penio galvelė MG 1913 2 8, penio skylė MG 1913 2 8, placentos išėmimas MG 1913 2 7, Rekordo švirkštelis MG 1913 2 19, Senatos lapeliai MG 1913 2 20, spirito įčirškimai MG 1913 1 13, MG 1913 2 3 / spirito įčirškimas MG 1913 1 14, MG 1913 2 3, šlapumo kanolas MG 1913 2 8, šprico spaudimas MG 1913 2 3. 2. Daugiskaitos kilmininku: adenoidų augimai MG 1913 1 9, arabų vaistytojas MG 1913 2 20, epidemijų „lizdai“ MG 1913 15, epileptikų gydykla MG 1913 1 16, įčirškimų technika MG 1913 2 2, ligų statistika MG 1913 2 15, mokyklų higijena MG 1913 2 18 / mokyklų hygijena MG 1913 2 16, smegenų sinai MG 1913 1 9, trachomotųjų ligonbutis MG 1913 1 6, vaikų higijena MG 1913 2 18. 3. Daugiskaitos naudininku: ambulatorija suaugusiems MG 1913 2 17, sanatorija suaugusiems MG 1913 2 17, sanatorijos vaikams MG 1913 2 17. 4. Vienaskaitos įnagininku: gydymas bromu MG 1913 1 17, gydymas spiritu MG 1913 2 3. 5. Vienaskaitos vietininku: pulsacija kakle MG 1913 1 13. 1.2.2. Valdomieji prielinksniniai junginiai (5 terminai). Šių dvižodžių junginių dėmenys yra nevienodos kilmės, t. y. pagrindinis arba šalutinis dėmuo yra grynai lietuviškas, hibridinis arba skolintas. Jų šalutiniai dėmenys – valdomieji pažyminiai – reiškiami linksniais su prielinksniais. 1.2.2.1. Junginiai su lietuviškos kilmės dėmenimis (4 terminai). Rasta junginių su prielinksniais į, iš ir per: įėjimas į koserę (aditus ad laryngem) MG 1913 1 9, plg. aditus laryngis – gerklų įeiga MedŽ, ištraukos iš žolių MG 1913 1 17, sunka iš žaizdos MG 1913 2 5, dūsavimas per nosį MG 1913 1 18. 175Terminologija | 2014 | 21 vidurių ligų specijalistas (specialist of gastroenterological diseases), adjective with the suffix -inis + noun in genitive (attribute) + noun (determined), for instance viršutiniai dūsavimo takai “viršutiniai kvėpavimo takai” (upper part of respiratory system). There are a few solitary examples of three-word combinations which have other grammatical expressions than the two previously mentioned configurations. There is almost the same number of cases where attributes of three-word terms make a separate word-combination and where they do not. In respect of origin, two-word terms with elements of Lithuanian origin prevail, for instance gomurio kaulas “gomurikaulis” (palatine bone), skersinė atžala “(slankstelio) skersinė atauga” (transverse process). There are half as many two-word terms with mixed origin elements, for instance konjunktyvos uždegimas (conjunctivitis), vietinė anestezija (local anesthetics). There is almost the same number of three-word terms consisting of elements of Lithuanian origin and three-word terms consisting of mixed origin elements, for instance Eustacho trūbelės slogos “[ausies] trimito [Eustachijaus vamzdžio] gleivinės uždegimai” (Eustachian tube inflamation), sėdamosios žarnos išlėkimas “išangės iškritimas” (rectal prolapse). The first Lithuanian medical journal is valuable not only for specialists of medicine and researchers of the history of medicine, but it is also important as a linguistic and terminological document of the beginning of the 20th century. It supplements Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language) with new meanings of words, extends the semantic boundaries of some Lithuanian words and shows the development of Lithuanian terminology of medicine. Gauta 2014-05-27 Palmira Zemlevičiūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]