„Motininė įmonė“ ir „dukterinė įmonė“: nuo žodynų iki teisės aktų

9 0 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų Motininė įmonė ir dukterinė įmonė: nuo žodynų iki teisės aktų ALVYDAS UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: teisės aktų terminai, terminų raida, terminų norminimas, patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė Straipsnyje analizuojama probleminių terminų motininė įmonė, dukterinė įmonė raida terminografijoje, apžvelgiamas kalbininkų požiūris į šiuos terminus, nagrinėjama teisės aktų vartosena. Siekiama supažindinti su buvusiais ir naujausiais teikiniais ir kartu atkreipti dėmesį į esamą terminų padėtį, terminų sistemos spragas. Dabar jau baigiamos leisti Visuotinės lietuvių enciklopedijos pirmajame tome randame: antrinė bendrovė, dukterinė bendrovė – „akcinė bendrovė, kontroliuojama kitos bendrovės (pirminės). Pirminei bendrovei priklauso antrinės bendrovės kontrolinis akcijų paketas, suteikiantis >50 % balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Antrinė bendrovė negali įsigyti pirminės bendrovės akcijų“ (VLE I 2001: 611). Enciklopedijoje pirminės bendrovės atskiru straipsniu nuspręsta neaiškinti (gal manyta, kad viskas aišku iš pateikto straipsnio, juoba kad bendrovė yra pirminė tik antrinės atžvilgiu). Prie antrinės bendrovės pridėtas sinonimas dukterinė bendrovė, tačiau lieka neaišku, ar enciklopedijos rengėjai prie pirminės bendrovės būtų pridėję motininė bendrovė. Nors enciklopedijoje ir teikiamas, terminas dukterinė bendrovė (įmonė, firma, kompanija) turi jau netrumpą taisymo tradiciją. Kas ir kada šį terminą pradėjo taisyti, dabar sunku tiksliai pasakyti, bet jau 1976 m. išleistame Kalbos praktikos patarimų leidinyje dukterinės (įmonės, gamyklos, kompanijos) laikoma kalbos klaida ir taisoma antrinės, giminiškos, vienos iš kitų atsiradusios, priklausomosios (įmonės, gamyklos, kompanijos) (KPP 1976: 66). Tiesa, iš naujesnio patarimų leidimo (KPP 1985) šis taisymas kažkodėl buvo pa- 9 1Terminologija | 2014 | 21 šalintas1, tačiau dėl to taisymas nesustojo. Prie taisymo tradicijos radimosi labai prisidėjo Kazimieras Gaivenis. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai jau buvo pradėję ryškėti ekonomikos pokyčiai, Kalbos kultūroje jis rašė, kad „kapitalizmo ekonomikos terminas dukterinė įmonė netiksliai taisomas į pavaldi įmonė. Tiksliau būtų taisyti terminu priklausoma įmonė“ (Gaivenis 1989: 48). Po trejeto metų Gimtojoje kalboje jis dar kartą priminė, jo nuomone, netikslų taisymą pavaldi įmonė, atkreipė dėmesį, kad neprigyja priklausoma įmonė, ir pasiūlė vėliau labai paplitusį teikinį antrinė įmonė (Gaivenis 1992: 16). Motininės įmonės jis neminėjo (jos nebuvo ir KPP 1976; KPP 1985), bet prireikus terminas pirminė įmonė sistemiškai buvo numanomas, juoba kad greta jis pasiūlė įmonę dukraitę keisti tretine įmone. Taisymą anuomet Kalbos kultūroje palaikė ir Kazys Linkevičius – „junginį dukterinė firma (įmonė, kompanija) derėtų keisti priklausoma, antrinė firma; žodis antrinė bene geriausiai tiktų ir būtų tiksliausias“ (Linkevičius 1993: 22). Kartu jis teigė, kad „įmonę, kuri davė pradžią antrinei įmonei, galima vadinti pagrindine. Abu šie pavadinimai (pagrindinė, antrinė įmonė) neprieštarauja įmonių kūrimosi logikai ir jų tarpusavio ryšių esmei“ (ten pat). Tiesa, į Terminologijos taisymus, kurių vienas iš rengėjų buvo K. Gaivenis (TT 1992), šie probleminiai terminai kažkodėl nepateko. Recenzuodamas minimą taisymų leidinį Vytautas Vitkauskas kaip tik ir pasigedo, pasak jo, „seniau į biurokratų vartoseną įėjusio ir dar platinamo posakio“ dukterinė įmonė, kartu nurodė savo taisymo variantą – įmonės filialas (Vitkauskas 1994: 94). Redaktoriai ir kalbos kultūros dėstytojai visų minėtų taisymų, reikia manyti, nepraleido pro akis, tačiau blaškymosi netrūko. 2003 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinta Specialybės kalbos programa, kurioje daug dėmesio skirta terminijai, paskatino įvairių studentams skirtų specialybės kalbos mokymo priemonių leidybą. Jose būta ir nemažai terminijos taisymų, tarp kurių galima rasti motininę ir (ar) dukterinę įmonę, tačiau taisymai rodo, kad studentai mokyti įvairiai. Pavyzdžiui, viename iš anuometinio Lietuvos teisės universiteto leidinių semantizmų skyriuje aiškinama: „Dabar ypač dažnas pasakymas motininė2 vartojamas tinkama reikšme, kai parodoma tai, kas tiesiogiai susiję su žodžiu motina, pvz.: Motininė teisė (pagrįsta motinos valdymu, jos pirmumu). Tačiau ne1 Gal todėl, kad dukterinė įmonė jau buvo kai kuriuose žodynuose? Žr. toliau straipsnyje. 2 Taisymų šaltiniuose retinimas ar šrifto paryškinimas dažnai būna originale, tačiau toliau minimi terminų žodynų ir kt. duomenys išretinti straipsnio autoriaus. 9 2 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų reikia vartoti tokių junginių, kaip motininė įmonė, gamykla, kompanija, norint pabrėžti, kad ji yra pagrindinė, pirminė (plg.: dukterinė). Pvz.: Šio ekonomikos kurso naujovė yra ta, kad teorinės žinios įgyjamos dirbant mo - tininėje (= pagrindinėje) įmonėje „Verslo bendrija“. Lietuvos draudimo motininė (= pagrindinė, pirminė) kompanija „Codan“ pirmąsias pardavimo telefonu paslaugas pradėjo teikti 1993 m. M ot i ni n ė (= Pirminė) kompanija „BLS VILNIUS“ priklauso Švedijos karališkajam paštui. Lygiai taip pat netinka vartoti tokių junginių, kaip dukterinė įmonė, gamykla, kompanija, norint pabrėžti, kad ji yra pavaldi didesnei įmonei arba yra jos padalinys. Pvz.: Tokio pobūdžio tyrimai buvo atlikti ir akcinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ dukterinėje (= akcinei bendrovei „Lietuvos avialinijos“ pavaldžioje arba iš akcinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ kilusioje) įmonėje AB „Aviakompanija Lietuva“ (Kunevičienė, Pečkuvienė, Žilinskienė 2003: 78–79). Kaip matyti, visi pavyzdžiai taisomi skirtingai, lyg tai būtų ne termino, o stilistinis, nuo konteksto priklausantis dalykas (ypač tai matyti iš paskutinio sakinio), greta dėmens pirminė net nepasiūloma antrinė. Po poros metų iš dalies tos pačios autorės Mykolo Romerio universiteto leidinyje prideda dar vieną dėmenį – giminiška: dukterinė (= antrinė, giminiška, priklausoma) įmonė, kompanija, gamykla; motininė (= pirminė, pagrindinė) įmonė, gamykla, kompanija (Pečkuvienė, Žilinskienė 2005: 33, 39). Panašiai mokoma ir naujesniame to paties universiteto vadovėlyje: dukterinė (= antrinė, priklausoma, giminiška) įmonė; taip pat motininė (= pagrindinė) įmonė (Akelaitis, Pečkuvienė, Žilinskienė 2009: 78). Tiesa, čia jau – atvirkščiai – yra antrinė, bet nėra pirminės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidinyje teikiama sistemiškai, nesiblaškoma: dukterinė (= antrinė) įmonė, motininė (= pirminė) įmonė (Kaulakienė, Petrėtienė, Rutkienė, Žukienė 2007: 63, 67; tai išlaikoma ir vėlesniuose knygos leidimuose, plg. Kaulakienė, Petrėtienė, Rutkienė, Žukienė 2010: 66, 71). Kartais studentams siūloma patiems pasukti galvą. Štai Kauno technologijos universiteto išleistame pratimų rinkinyje pateikiamas sakinys UAB „Rožė“ – susivienijimo „Gėlių rojus“ (dukterinė, pavaldžioji, antrinė) įmonė, įsteigta 2012 m. liepos 12 dieną (Juzelėnienė 2012: 32), kuriame reikia išbraukti neteiktinus terminų variantus iš pateiktų skliaustuose. Pasitikrinti raginama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos terminų banke3. Panašių 3 Galbūt sakinyje numanomi du teisingi atsakymai (iš trijų), bet studentas Terminų banke ras dar kitą atsakymą. Apie tai – toliau straipsnyje. 9 3Terminologija | 2014 | 21 taisymų yra ir kolegijų leidiniuose, pavyzdžiui, Lietuvos jūreivystės kolegijos išleistoje studijų knygoje yra nevartotinų verslininkų terminų sąrašas, kuriame taisoma dukterinė (= priklausoma, antrinė) įmonė (Domarkienė 2005: 165). Motininės įmonės greta kažkodėl nėra, bet pridėta greičiausiai iš K. Gaivenio nusižiūrėta kituose leidiniuose paprastai nutylima (nes vartosenoje nematyti) įmonė dukraitė (= tretinė įmonė). Koks taisymo motyvas? Vadovėliuose jis kartais nutylimas arba numanomas iš to, kad pavyzdžiai teikiami semantizmų skyriuje. K. Linkevičius sako, kad motininis, dukterinis ekonomikos kalboje imti vartoti nusižiūrėjus į rusų kalbos žodžius, o lietuvių kalboje žodžiais motina ir duktė įprasta apibūdinti tik žmones ir bites (Linkevičius 1993: 22). Nors anuomet aktualiausia buvo rusų kalba ir žiūrėta labiausiai į ją, reikia pasakyti, kad galėjo kartu veikti ir kitos kalbos, nes giminystės terminai analogiškose situacijose aiškiai ar bent numanomai įtraukiami plačiai (plg. anglų parent company – affiliated/daughter company, prancūzų société mère – filiale, rusų материнская компания – дочерняя компания, vokiečių Muttergesellschaft – Tochtergesellschaft, net ir latvių mātesuzņēmums – meitasuzņēmums). Neatmestina, kad taisyti pradėta nuo tokių junginių kaip motininė kiaulė (jau 1962 m. plito teikinys paršavedė, dar siūlytas universalesnis žodis vedeklė; žr. Tolutienė 1962), vėliau taisymas pritaikytas plačiau – „Keliasdešimt metų energingai taisydami atsikratėme netikusio pavadinimo motininė kiaulė ir vietoje jo prigydėme terminą paršavedė. Fizikai rusišką terminą дочернее вещество taip pat jau verčia antrinė medžiaga, ne motininė medžiaga. Geologai irgi nesunkiai galėtų atsisakyti termino motininė uoliena, o mikrobiologai – termino motininės mielės“ (Gaivenis 1989: 48). Pateikęs pavyzdžių motininis augalas, motininė linija, motininė forma, tėvinis augalas, tėvinė linija, tėvinė forma ir pan.4 K. Gaivenis daro išvadą – „genetikos ir selekcijos terminijoje negalima išsiversti be verstinių būdvardžių dukterinis, motininis, tėvinis. Kitų sričių terminijoje šiuos vertinius reikėtų taisyti“ (Gaivenis 1989: 49). Ši autoriteto išvada neabejotinai paveikė vėlesnę terminijos tvarkybą. Kalbame čia iš esmės apie verstinę metaforą. Griežtų kalbinių kriterijų, kada verstinės metaforos yra priimtinos, kada – ne, vargu ar galima būtų 4 Galima pridurti, pavyzdžiui, dukterinės chromosomos „chromatidės po mitozės metafazės arba antrosios mejozės metafazės“, tėvinis donoras „vienas iš tėvų (augalų), kurio vienas ar keli genai yra perkeliami į recipientą“, motininis paveldimumas „tiktai moteriškųjų organizmų perduodamas paveldimumas“ (ŽŪASSTŽ 2010: 47, 63, 153). 9 4 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų pasakyti, bet mūsų terminijos norminimo tradicijoje juntamas jų vengimo polinkis, ypač jei metafora akivaizdžiai neįprasta. Be to, metaforos terminus daro vaizdingus, o tai paprastai nėra laikoma siektina terminų ypatybe, vertinamas neutralumas, vengiama emocinės konotacijos. Rasuolė Vladarskienė pastebi, kad ekonomikos terminijai būdingas universalus metaforizacijos polinkis – antropomorfizmas, kai metaforų modelis yra žmogus kaip socialinis subjektas, reikšmės perkėlimo pagrindas yra žmogaus veiklą apibūdinantys žodžiai (Vladarskienė 2012: 87). Vis dėlto vertinant motininę įmonę galėjo suveikti tokio junginio emocinis ekspresyvumas, motinos, kaip vertybės, devalvacijos baimė, juoba kad tarmėse panašių motininių dalykų nėra. Ir apskritai tiesiogiai su žmogumi siejamų žodžių (pvz., veidas, gimdymas, mirtis) į kitas sritis (pvz., gyvūnų kontekstą) perkelti nelinkstama. Būdvardžiai motininis, dukterinis kalboje nėra įprasti savo raiška. Štai vienas iš žymiausių kalbos taisytojų rašo – „Priklausymo kilmininkai nekeistini būdvardžiais (šie dažniausiai turi priesagas -inis, -iškas). Tiesa, dar niekas nesako tėvinis namas (rusų k. otcovskij dom), motininė (= motinos) skarelė, nors buvo pradėta vartoti rūšies reikšme motininė kiaulė (= veislinė kiaulė, paršavedė); bet nelabai gerai, kad įsigali dukterinės įmonės (būtų geriau įmonės padaliniai ar filialai, įmonės dukterys ar kitaip)“ (Šukys 1998: 124–125). Čia suplakti raiškos ir semantikos dalykai, bet įdomu tai, kad Jonui Šukiui netiko tik būdvardis, o dukters metafora tiko, be kitų variantų, jis siūlo vartoti ir įmonės dukterys. Tiesa, vėliau to siūlymo jau neminėjo, apskritai, kaip taisyti, nesiūlė, tik apgailestavo, kad „gaila, jau atsirado dukterinės firmos, kolūkiuose buvo net motininė (= veislinė) kiaulė“ (Šukys 2003: 93). Kalbant apie šiuos būdvardžius negalima praleisti pro akis ir to fakto, kad dukterinė įmonė buvo teikiama pirmajame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ11954) kaip būdvardžio dukterinis vartojimo pavyzdys, iš ten perrašyta į Lietuvių kalbos žodyną (LKŽ II2 19695), nors antrajame (DLKŽ2 1972) ir vėlesniuose Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimuose termino jau nebeliko (motininės įmonės nė viename iš jų ir nebuvo). Taigi galima manyti, kad šio termino gerumu suabejota jau beveik prieš pusšimtį metų. Tiesa, filialas niekam nekliuvo, nors šiame žodyje taip pat slepiasi duktė (lot. filia – duktė). Į tarptautinių žodžių motyvaciją paprastai nežiūrima. 5 Anksčiau leistame tome (LKŽ II1 1947) dar nebuvo. 9 5Terminologija | 2014 | 21 Įdomu tai, kad DLKŽ11954 būdvardis dukterinis iliustruotas pavyzdžiais dukterinė ląstelė, dukterinė įmonė, DLKŽ2 1972 liko tik dukterinės ląstelės (pakeistas skaičius, šiame ir vėlesniuose leidimuose dar pridedama pažyma bot.), nuo DLKŽ3 1993 iki DLKŽ7 2012 greta dukterinių ląstelių dar įterpiama dukterinės gentys. Nuo DLKŽ5 2003 prie dukterinių ląstelių pridėta pažyma, rodanti, kad tai perkeltinė reikšmė (prk.), ir šis pavyzdys atskirtas dviem statmenais brūkšniais, o dukterinės gentys, reikia manyti, laikomos tiesioginės reikšmės pavyzdžiu. Kokia ta reikšmė? Turbūt „iš dukterų kilusios gentys“. Tikėtina, kad dukterinės gentys į žodyną įdėtos remiantis LKŽ II2 1969 pateiktu būdvardį dukterinis iliustruojančiu Frydricho Engelso sakiniu „Pirmykštės gentys, didėjant gyventojų skaičiui, suskyla kiekviena į keletą dukterinių genčių“. TERMINoGRAFIJA Kokį teikybos kelią pasirinko terminografija? Kaip žinoma, pirmosios nepriklausomybės laikais nei teisės, nei ekonomikos terminų žodynų neišleista. Pirmajame ir vieninteliame sovietmečiu Alfonso Žiurlio teisės terminų žodyne (TTŽ 1954) nei motininės, nei dukterinės įmonės nebuvo. Tokių sąvokų anuometinei sistemai, matyt, apskritai nelabai reikėjo. Vis dėlto ekonomikos žodynuose terminai teikti. Dar 1966 m. išleistame Lietuvos TSR Mokslų akademijos (LTSR MA) Ekonomikos instituto parengtame Rusiškai lietuviškame ekonomikos terminų žodyne randame: общество дочернее – d u k t e ri n ė bendrovė, общество-мать – bendrovė-m o ti n a, общество-внук – bendrovė-d uk r ai t ė (RLETŽ 1966: 123). Priedėlio jungimas brūkšneliu čia, aišku, netinkamas (perimta rusiškų terminų raiška), bet svarbiausia – pasitelkti giminystės terminai. Tiesa, vienodumo nesiekta – greta bendrovės motinos nepasidaryta junginio bendrovė duktė (ar dukra). Beje, žodyną peržiūrėjo LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija. Pratarmėje sakoma, kad svarstant terminus aktyviai dalyvavo minėtos komisijos nariai Jonas Kruopas ir K. Gaivenis. Vis dėlto raiška su priedėliu nepaplito. Maždaug po dešimties metų išleistame terminologų taip pat peržiūrėtame Antano Buračo žodyne (viršelyje antraštė Anglų-lietuvių kalbų ekonomikos terminų žodynasminimumas, antraštiniame lape – English–Lithuanian Dictionary of Economic Terms for Students) teikta parent Co6 – pagrindinė (motininė) 6 Lizdo antraštiniame straipsnyje yra company = Co. 9 6 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų bendrovė, subsidiary Co – dukterinė (kontroliuojamoji) bendrovė (ELDETS 1975: 33). Kaip matyti, čia jau pasiūlytas dėmuo pagrindinė (motininė tik kaip sinonimas), prie dukterinės prirašyta ir kontroliuojamoji7. Dar po penketo metų išleistame LTSR MA Mokslų akademijos Ekonomikos institute to paties A. Buračo parengtame ekonomikos terminų žodyne atitikmenys ima dar labiau įvairėti: affiliated company – su s ij u si / dukterinė/kontroliuojamoji8 bendrovė; parent company – pa gr i ndinė/motininė bendrovė (ALKETŽ 1980: 89). Nors ir nurodyta subsidiary company žr. affiliated company (ALKETŽ 1980: 90), kažkodėl atskiru straipsniu su kitais atitikmenimis pateikta subsidiary – d u k t e r i n ė / priklausomoji bendrovė (ALKETŽ 1980: 356). Žodynas taip pat buvo peržiūrėtas minėtos Terminologijos komisijos. Pratarmėje nurodyta, kad prie jo rengimo prisidėjo K. Gaivenis, Stasys Keinys, Angelė Kaulakienė. Šiame žodyne pasiūlyta atitikmenų įvairovė vienaip ar kitaip atsispindėjo tiek vėlesniuose žodynuose, tiek terminų taisymuose. Po nepriklausomybės atkūrimo ėmus rastis rinkos ekonomikai iškilo naujų ekonomikos terminų, taip pat verčiamųjų ir aiškinamųjų ekonomikos, teisės terminų žodynų poreikis. Tai paskatino įvairios kokybės žodynų ir žodynėlių leidybą. Jau 1991 m. išeina Petro Auštrevičiaus, Dainiaus Pupkevičiaus ir Dalios Treigienės Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbomis (recenzavo K. Gaivenis), kuriame teikiama straipsnyje rūpimų terminų pora: dukter i n ė bendrovė (subsiadiary) – „kompanija, kuri priklauso pagrindinei akcinei bendrovei“ (ŠETEŽ 1991: 55), motininė bendrovė/9kompanija (parent company) – „firma, akciniu kapitalu kontroliuojanti vieną ar daugiau firmų“ (ŠETEŽ 1991: 128). Kaip matyti, be jokių sinonimų teikiami terminai su dėmenimis dukterinė, motininė, nors pirmojo termino apibrėžtyje opozicija pasakoma su žodžiu pagrindinė. 1992 m. pasirodžiusiuose panašiuose nedidukuose prastokos terminografinės kokybės anoniminiuose10 žodynėliuose, pavadintuose Angliškų 7 Prirašyti kontroliuojamoji gal paskatino tai, kad greta su paaiškinimu buvo holding Co – holdingas (bendrovė, kontroliuojanti kitų bendrovių akcijų paketus), o ir prieš tai minėtame žodyne jau teikta холдинг компани – kontroliuojančioji bendrovė (RLETŽ 1966: 256). 8 Plg. holding company – a. kontroliuojančioji bendrovė (bendrovė, turinti kitų bendrovių akcijų kontrolinius paketus); b. bendrovė steigėja (ALKETŽ 1980: 89). 9 originale pasvirasis brūkšnys praleistas, bet kituose straipsniuose vartojamas. 10 Išleido „Balticon“, autoriai nenurodyti, pratarmes pasirašo Autorių kolektyvas. Viename žodynėlyje su autorių teisių ženklu rašomi lyg inicialai V.I.L.A.Ž, kitame – firma VILAŽ. 9 7Terminologija | 2014 | 21 terminų aiškinamasis žodynas: verslas, komercija ir Vokiečių–lietuvių rinkos terminų aiškinamasis žodynas, sąvokos paaiškinamos plačiau, parodomas santykis su kontroliuojančiąja bendrove: company parent11 – „motininė bendrovė (kompanija)12, valdanti dukterinių bendrovių (kompanijų) kontrolinius akcijų paketus ir kitaip negu kontroliuojančioji (angl. holding company), pati gamina kai kurias prekes arba savarankiškai atlieka vienas ar kitas finansines operacijas“ (ATAŽVK 1992: 14); subsidiary company – „du k t e r i n ė kompanija, t. y. formaliai savarankiška kompanija (įregist ruota kaip savarankiška), tačiau jos akcijų kontrolinis paketas priklauso kitai (motininei) kompanijai (angl. company parent), kuri dažnai yra vienintelis akcininkas ir praktiškai nulemia dukterinės kompanijos pagrindines veiklos kryptis“ (ATAŽVK 1992: 46). Tas pats pateikiama ir antrame minėtame žodynėlyje prie Muttergesellschaft (VLRTAŽ 1992: 36), Tochtergesellschaft (VLRTAŽ 1992: 46), tik pirmojo termino apibrėžtyje rašoma ne kontroliuojančioji, o holdingo kompanija (vok. Holdinggesellschaft). Trūkstant gerų savų žodynų bandyta versti išleistus svetur. Vienas tokių bandymų pasirodė 1994 m. Tai buvo Kristoferio Paso (Christopher Pass), Brajeno Louzo (Bryan Lowes) ir Leslio Deivio (Leslie Davies) Ekonomikos terminų žodynas. Kaip sakoma Leidėjų ir Redakcijos tarybos žodyje, „šis leidinys – tai atsisveikinimas su K. Marksu bei jo sekėjų karta ir žlugusia teorija apie socialistinį gamybos būdą“. Be ekonomistų, prie žodyno dirbo visas būrys lituanistų – redagavo Aldonas Pupkis, terminus ir tekstą tvarkė atitinkamai A. Kaulakienė ir Rita Miliūnaitė, recenzavo K. Gaivenis. Pasistengta žodyną kiek galima sulietuvinti. Jame nėra nei dukterinės, nei motininės bendrovės, teikiama: pavaldžioji bendrovė (subsidiary company) – „bendrovė, esanti kitos bendrovės nuosavybė (žr. firma). Pavaldžioji bendrovė gali toliau prekiauti savo vardu, tačiau ją visiškai arba iš dalies kontroliuoja pagrindinė bendrovė“ (ETŽ 1994: 190). Kaip matyti, pasirinktas K. Gaivenio anksčiau kritikuotas terminas. Apibrėžtyje minimas terminas pagrindinė bendrovė atskiru straipsniu neteikiamas (matyt, taip buvo originale). Įdomu tai, kad po trejeto metų išleistame papildytame ir pataisytame leidime pavaldžioji bendrovė pakeista dukterine bendrove, o apibrėžtis nekeista (ETŽ 1997: 90). Galima tik spėti, kad lituanistų indėlis pirmajame leidime buvo toks didelis, kad leidėjai nuspren11 Yra nuoroda parent company žr. company parent (ATAŽVK 1992: 40). 12 Apibrėžtis žodynėlyje neatskirta nuo termino, kursyvas rašomas tik čia straipsnyje. Raiška neredaguota. 9 8 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų dė, jog jis per didelis... (todėl minėtų pavardžių antrajame leidime jau nėra, pasakyta, kad redagavo ir tikslino Aleksandras Vytautas Rutkauskas ir Stasys Vaitkevičius, pastarasis buvo ir pirmojo leidimo terminų redaktorius konsultantas). Tais pačiais 1994 m. pasirodo ir A. Buračo, Broniaus Svecevičiaus Lietuvių–anglų–lietuvių biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas. Jame su sinonimais teikiama: dukterinė/antrinė 13 bendrovė – subsiadiary/allied/ affiliated/associate/constituent company; underlying company (su teisėmis, neperduodamomis motininei bendrovei); motininė/pirminė bendrovė – parent company (BBBTŽŽ 1994: 43). Pridėta atitinkamai ir dukterinė/ a n t r i n ė kompanija – subsiadiary company; motininė/pirminė kompanija – parent company (BBBTŽŽ 1994: 111). Žodynas buvo peržiūrėtas K. Gaivenio, taip pat jo peržiūrėtas ir po trejeto metų išėjęs A. Buračo Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis žodynas, kuriame pagrindiniuose straipsniuose sinonimų jau nebelieka: a n tr i n ė bendrovė – subsiadiary/allied/affiliated/associate/constituent/underlying company; pirminė bendrovė – parent company (BKTAŽ 1997: 46, 47). Dukterinę ir motininę bendroves galima rasti tik nuorodose (žr.) į pagrindinius straipsnius (BKTAŽ 1997: 47). Tiesa, gal per neapsižiūrėjimą yra likę dukterinės/antrinės bendrovės įsigijimas14 – acquisition of subsidiary (BKTAŽ 1997: 134). Panašiu metu išleistuose terminologų nevertintuose Irenos Čeikauskaitės ir Emos Volungevičienės žodynuose galima rasti: Tochtergesellschaft – dukterinė bendrovė, filialas (VLLVKTTŽ 1995: 179), parent company – mo t i n i n ė kompanija (ALKETŽ 1995: 40). Abiejuose žodynuose yra tik po vieną iš nagrinėjamų terminų poros narių. Tam tikra riba lietuvių terminografijoje galima laikyti 1997-uosius, nes tų metų pradžioje (sausio 30 d.) buvo priimtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. 59 „Dėl terminų žodyno aprobavimo“ (Žin., 1997, Nr. 12-257), kuriuo terminų žodynų leidėjai įpareigoti teikti žodynus vertinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK). Viename iš pirmųjų aprobatą gavusių žodynų – Vitos Bitinaitės Mokomajame anglų–lietuvių kalbų teisės terminų žodyne – teikiama: parent company – pagrindinė, kontroliuojančioji įmonė; 13 Yra ir nuorodos antrinė bendrovė žr. dukterinė bendrovė; pirminė bendrovė žr. motininė bendrovė (BBBTŽŽ 1994: 43). 14 Šį nederėjimą ir daugelį kitų trūkumų recenzijoje yra nurodęs Jonas Klimavičius (2 2000: 27). 105Terminologija | 2014 | 21 Štai, pavyzdžiui, galiojančiame Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3891) yra terminų pora globojanti (patronuojanti) įmonė22 („įmonė, kuri turi kitos įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą“) ir kontroliuojama įmonė („įmonė, kurioje kitas asmuo turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Visos kontroliuojamų įmonių kontroliuojamos įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmonės globojančios (patronuojančios) įmonės kontroliuojamomis įmonėmis“). Kaip matyti, čia kontroliuojamos įmonės sąvoka atitinka aprobuotą patronuojamosios įmonės sąvoką (plg. apibrėžtis 2014 m. liepos 17 d. priimtame Lietuvos Respublikos valiutos keityklos23 operatorių įstatyme Nr. XII-1033: patronuojančioji įmonė – „įmonė, kuri turi kitos įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą“, patronuojamoji įmonė – „įmonė, kurioje kitas asmuo turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą“). Sąvokų santykiai grindžiami kontrolės sąvoka (plg. kontrolinis akcijų paketas), bet turėtina omenyje tai, kad kontrolė, kontroliavimas yra plačiai teisės aktuose įvairiuose kontekstuose vartojami terminai (ar nebūtinai kaip terminai apsibrėžti žodžiai), plg. alkoholio kontrolė, biudžeto politikos kontrolė, finansų kontrolė, graužikų kontrolė, kiaulių produktyvumo kontrolė, korupcijos kontrolė, maisto kontrolė, nusikaltimų kontrolė, pasienio kontrolė, transporto kontrolė, vidaus kontrolė, valstybės kontrolė ir pan. (pavyzdžiai iš LRTB). Iš to matyti, kad kaip motininės įmonės ir dukterinės įmonės atitikmenys terminai kontroliuojančioji įmonė ir kontroliuojamoji įmonė nors iš dalies ir būtų įmanomi, bet stokotų konkretumo. Be to, koją kiša tai, kad kontroliuojančioji įmonė jau seniai vartojama (ir aprobuota LRTB) kaip holding company atitikmuo24 (dar plg. ir kontroliuojantysis fondas (holding fund)), o tai yra tam tikra patronuojančiosios įmonės atmaina (žr., pavyzdžiui, jau minėtame Lietuvos 22 Globojančios įmonės terminografijoje rasti nepavyko, tai dar vienas motininės įmonės atitikmuo. Beje, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 59 straipsnyje yra paminėta ir globojama (patronuojama) įmonė, nors kaip sąvoka teisės aktuose ji apibrėžta nebuvo. Apie šį pavartojimo atvejį, regis, nežinota, kai 2007 m. vietoj dukterinės įmonės pasiūlyta patronuojamoji įmonė. 23 Gretinant su terminu valiutos keityklos operatorius nevykusiai pakeistas projekte buvęs geras Lietuvos Respublikos valiutos k e i t y k l ų operatorių įstatymo pavadinimas. Taip pat aprobuoti projekto terminai valiutos keityklų o p e r a t o r i ų priežiūros institucija, valiutos keityklų o p e r a t o r i ų sąrašas įstatyme be reikalo pakeisti į valiutos k e i t y k l o s operatorių priežiūros institucija, valiutos k e i t y k l o s operatorių sąrašas. Išeina, kad valiutos keitykla turi daug operatorių. 24 Matyt, dėl aiškumo teisės aktuose dažnai patikslinama skliaustuose – kontroliuojančioji (h o l d i n g o) įmonė. 106 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme). Kita vertus, turėtina omenyje ir ši sąvoka: valstybės (savivaldybės) ko n t ro l iu o j a m a įmonė25 – „įmonė, kurioje daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei“ (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymas Nr. XII-792 (TAR, 201404-03, Nr. 4032)). Nors kontroliavimas ir čia panašus, bet tai tikrai nėra ir negalėjo būti dukterinė įmonė26. Galbūt dėl daugiaprasmiškumo ar santykio su patronavimu keblumų Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pakeitimo įstatymo projekte (terminai aprobuoti LRTB) kontrolės bandoma išvengti, čia pasitelkiamas terminas lemiamas poveikis (tiesioginis ar netiesioginis) ir būtent šiuo terminu grindžiamas patronuojančiosios įmonės („įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį le m i a m ą pove i k į “) ir patronuojamosios įmonės („įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį l e m i a m ą p ove i k į “) santykis. Primintina, kad VLKK Terminologijos pakomisės svarstymuose (J. Klimavičiaus iniciatyva) senesniuose teisės aktuose nereta įtaka dažnai keičiama poveikiu. Ankstesniame Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3517) kontrolė buvo apibrėžiama kaip „įmonės teisė daryti l e m i a m ą į t a k ą kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš to gauti naudos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė“. Kad kontrolė ir lemiamas poveikis rūpimame kontekste dabar iš esmės tapatinami, matyti, pavyzdžiui, iš Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (Žin., 2013, Nr. 68-3410), nes čia tiesiog duodama nuoroda: kontrolė – „tiesioginis ir (arba) netiesioginis l e m i a m a s p ove i k i s įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme“. Iš viso to galima spręsti, kad terminų sistema dar nėra nusistovėjusi, kartais derinama pagal atskirų teisės aktų poreikius, specialistams čia dar reikia užlopyti spragas. 25 Kad būtų išvengta skliaustų, LRTB pagrįstai atskirti ir atskirais straipsniais teikiami du terminai. 26 Beje, teisės moksle esama keistokų teiginių dėl dukterinės įmonės sampratos, pavyzdžiui, teigiama, kad „Įmonių grupė sudaryta iš teisiškai savarankiškų subjektų, teisinio savarankiškumo forma nėra svarbi, todėl tiek patronuojančia, tiek dukterine įmone gali būti pripažintos bet kokios teisinės formos subjektai, tame tarpe fizinis asmuo ir valstybė. Kvalifikuojant grupės buvimą arba nebuvimą svarbiausia yra konstatuoti kontrolės santykį, todėl atmestini kai kurių mokslininkų teiginiai, kad valstybė ar fizinis asmuo negali būti dukterine įmone“ (Papijanc 2007: 87; raiška netaisyta). 107Terminologija | 2014 | 21 IŠVADoS 1. Motyvuojant greičiausiai rusų kalbos poveikiu (plg. материнская/ дочерняя компания) verstinių metaforinių terminų motininė/dukterinė įmonė (bendrovė, firma, kompanija) kalbiniu gerumu suabejota dar sovietmečiu, tačiau aiškiausiai šių terminų taisymo reikalingumas pasakytas praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio gale. K. Gaivenio pateikta nuostata, kad žodžiai motininis, dukterinis būtini genetikos, selekcijos terminijoje, o kitose srityse taisytini, neabejotinai prisidėjo prie minėtų terminų taisymo tradicijos įtvirtinimo ir paveikė terminografiją. 2. Nepaisant neigiamo kalbininkų vertinimo, tiek motininė, tiek dukterinė įmonė buvo pateikta daugelyje žodynų. Kai kurie tų žodynų buvo peržiūrėti kalbininkų. Pastarojo meto žodynuose motininė įmonė jau reta, dukterinė įmonė pateikiama dažniau. Apskritai yra nemažai žodynų, kuriuose pateikiamas tik antrasis iš šios sąvokų poros narių. 3. Motininę įmonę (pasitaikė ir nevykusiai sujungta bendrovė-motina) bandyta pakeisti įvairiai – užfiksuoti terminai su dėmenimis pirminė, pagrindinė, kontroliuojančioji, patronuojanti. Vietoj dukterinės įmonės siūlytų variantų yra daugiau – vadinama su dėmenimis antrinė, pavaldžioji (pavaldi), priklausomoji (priklausoma), kontroliuojamoji arba tiesiog filialas. Pasitaikė ir per bendrų teikinių su susijusi, giminiška. Dauguma šių teikinių yra daugiau ar mažiau galimi, tačiau kartu nėra tiek tikslūs, kad nekeltų pašalinių asociacijų, o tai, matyt, ir yra priežastis, kodėl terminografijoje terminai tebekonkuruoja. Galima sakyti, kad šių terminų norminimo istorijoje taškas iš esmės dar nėra padėtas. 4. Teisės aktai išsiskiria savita terminų vartosena – nuo nepriklausomybės pradžios juose plačiai vartota nesistemiška terminų pora patronuojanti įmonė (bendrovė) ir dukterinė įmonė (bendrovė). Kai kur švysteli globojanti (patronuojanti) įmonė su opozicija kontroliuojama įmonė, o globojama (patronuojama) įmonė pavartota bene tik kartą. Teisės aktai dabar kaip tik ir yra termino dukterinė įmonė paplitimo priežastis. 5. Atsižvelgiant į opoziciją kontroliuojančioji–kontroliuojamoji, 2007 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje pasiūlyta teikti terminų porą patronuojančioji įmonė ir patronuojamoji įmonė. Šie terminai jau pateko į Lietuvos Respublikos terminų banką, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau terminų sistema dar nėra nusistovėjusi, esama spragų, varijavimo. 108 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų ŠALTINIAI 5KŽEPT 2006: 5 kalbų žodynas: ekonomika, politika, teisė. Sudarytojai E. I. Volungevičienė, R. Laurušonienė, R. Tamošaitienė, Vilnius: Teisinės informacijos centras. AALKTVŽ 2013: Bitinaitė V., Snapkauskaitė D. Aiškinamasis anglų–lietuvių kalbų teisės ir verslo žodynas, Vilnius: Registrų centras. AĮVTŽ 2000: Martinkus B., Neverauskas B., Sakalas A. ir kt. Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas, Kaunas: Technologija. ALATŽ 1998: Bartaška R., Zaikauskas E. Anglų–lietuvių apskaitos terminų žodynėlis: su angliškais terminų apibrėžimais ir lietuviškų terminų rodykle, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ALKETŽ 1980: Buračas A. Anglų–lietuvių kalbų ekonomikos terminų žodynas, Vilnius: Mokslas. ALKETŽ 1995: Anglų–lietuvių kalbų ekonominių terminų žodynėlis. Sudarė I. Čeikauskaitė, Vilnius: Informacijos ir leidybos centras. ALKTŽ 1998: Armalytė o., Pažūsis L. Anglų–lietuvių kalbų teisės žodynas, Vilnius: Alma littera. ALLAKETŽ 2013: Zemkauskienė V. Anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų ekonomikos terminų žodynas, Vilnius: Ciklonas. ATAŽVK 1992: Angliškų terminų aiškinamasis žodynas: verslas, komercija. [Nenurodytų autorių kolektyvas], Vilnius: Balticon. BBBTŽŽ 1994: Buračas A., Svecevičius B. Lietuvių–anglų–lietuvių biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas, Vilnius: Žodynas. BKTAŽ 1997: Buračas A. Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Lietuvių–anglų kalbų aiškinamasis bankinių ir komercinių terminų žodynas, Vilnius, Kaunas: Vilniaus universitetas. DAKŽ 2001: Piesarskas B. Dabartinės anglų kalbos žodynas, Vilnius: Alma littera. DALKŽ 2000: Piesarskas B. Didysis anglų–lietuvių kalbų žodynas. Trečias pataisytas leidimas, Vilnius: Alma littera. DLKŽ11954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DLKŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 2-asis papild. leid. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis. DLKŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 3-iasis patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DLKŽ5 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 5-asis (2-asis elektroninis) patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DLKŽ7 2012: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 7-asis patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DVLKŽ II 2006: Križinauskas J., Smagurauskas S. Didysis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ELDETS 1975: Buračas A. English–Lithuanian Dictionary of Economic Terms for Students, Vilnius: LTSR Aukštojo ir spec. vid. mokslo m-ja. ETŽ 1994: Pasas K., Louzas B., Deivis L. Ekonomikos terminų žodynas. Vertimas iš anglų kalbos leidinio. Red. A. Pupkis, Vilnius: Baltijos biznis. ETŽ 1997: Pass Ch., Lowes B., Davies L. Ekonomikos terminų žodynas. Antrasis papildytas ir pataisytas leidimas. Iš anglų kalbos vertė Z. Bareikytė, L. B. Žemaitytė, K. Francūzevičiūtė, redagavo ir tikslino A. V. Rutkauskas, S. Vaitkevičius, Vilnius: Baltijos biznis. ETŽ 2005: Vainienė R. Ekonomikos terminų žodynas: apie 1400 terminų, Vilnius: Tyto alba. Eurovoc 2004: Europos žodynas Eurovoc. 3.1 versija. 3 dalis. Daugiakalbė. Parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Vilnius: Valstybės žinios. LKŽ II1 1947: Lietuvių kalbos žodynas 2. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla. LKŽ II2 1969: Lietuvių kalbos žodynas 2. 2-asis leid. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis. LLKŽ 2003: Latvių–lietuvių kalbų žodynas. Sudarytojas ir ats. redaktorius A. Butkus, Kaunas: Aesti. LRTB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt. LVKVTTŽ 2001: Rakucevičius R. Lietuvių–vokiečių kalbų verslo ir teisės terminų žodynas, Vilnius. LVKŽT 2006: Goldamer Y., Plaušinaitis S. Lietuvių–vokiečių kalbų žodynas teisininkams, Vilnius: TEV. MALKTTŽ 1998: Bitinaitė V. Mokomasis anglų–lietuvių kalbų teisės terminų žodynas, Vilnius: Eugrimas. MALKTTŽ 2008: Bitinaitė V. Mokomasis anglų–lietuvių kalbų teisės terminų žodynas. 3-iasis patais. ir papild. leid., Vilnius: Eugrimas. 109Terminologija | 2014 | 21 MPKŽ 2009: Mokomasis prancūzų kalbos žodynas. Vertė I. Kovalčikienė, J. Navakauskienė, G. Strigockytė, A. Venckus, Vilnius: Alma littera. MPLKVŽ 2005: Katalynaitė R. E., Dubikaltytė-Raugalienė L. Mokomasis prancūzų–lietuvių kalbų verslo žodynas, Vilnius: Technika. RLETŽ 1966: Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas. Ats. red. K. Meškauskas, Vilnius: Mintis. RLKŽ I 1982: Rusų–lietuvių kalbų žodynas 1. Sudarė Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas. ŠETEŽ 1991: Auštrevičius P., Pupkevičius D., Treigienė D. Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbomis, Vilnius: Lietuvos komersantas. TTŽ 1954: Teisinių terminų žodynas. Sudarė A. Žiurlys, Vilnius: Valst. polit. ir moks. lit. l-kla. VLE I 2001: Visuotinė lietuvių enciklopedija 1. Vyr. red. A. Račis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VLKTVTŽ 2004: Rakucevičius R. Vokiečių–lietuvių kalbų teisės ir verslo terminų žodynas, Vilnius. VLKTŽ 2004: Vokiečių–lietuvių kalbų teisėtvarkos žodynas. Sudarytojos L. Addo, L. Dantienė, I. Sagaitienė, N. Slavinskienė, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. VLKŽ II 1992: Križinauskas J., Smagurauskas S. Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 2, Vilnius: Mokslas. VLLVKTTŽ 1995: Volungevičienė E. Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų teisės terminų žodynas, Vilnius: Žodynas. VLRTAŽ 1992: Vokiečių–lietuvių rinkos terminų aiškinamasis žodynas. [Nenurodytų autorių kolektyvas], Vilnius: Balticon. VTALKŽ 2004: Verslo terminų anglų–lietuvių kalbų žodynas. Autorės A. Cesevičienė ir D. Čivilienė, Ukmergė: Valdo leidykla. ŽŪASSTŽ 2010: Sliesaravičius A., Lazauskas J., Stanys V., Keinys St., Klimovienė G. Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas, Vilnius: Inforastras. LITERATŪRA Akelaitis G., Pečkuvienė L., Žilinskienė V. 2009: Specialybės kalba. Administracinės kalbos vadovėlis, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. Babickienė Z. 2012: Ekonomikos terminų gramatinių ir leksinių variantų sklaida: norma ir realybė. – Specia lybės kalba: gramatika ir logika. Mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 51–64. Domarkienė I. 2005: Kalbos kultūra. Studijų knyga, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Gaivenis K. 1989: Mokslo kalbos dalykai. – Kalbos kultūra 56, 43–53. Gaivenis K. 1992: Kuo pakeisti terminą dukterinė įmonė (firma, kompanija)? – Gimtoji kalba 2, 16. Juzelėnienė S. 2012: Profesinės kalbos kultūros pratimai. Taikomosios matematikos studentams. Mokomoji knyga, Kaunas: Technologija. Kaulakienė A., Petrėtienė A., Rutkienė L., Žukienė R. 2007: Kalbininkų patarimai studentams: teorija ir praktika, Vilnius: Technika. Kaulakienė A., Petrėtienė A., Rutkienė L., Žukienė R. 2010: Kalbininkų patarimai studentams: teorija ir praktika. Mokomoji knyga, 3-ioji pataisyta ir papildyta laida, Vilnius: Technika. Klimavičius 2006: Rūta Vainienė. Ekonomikos terminų žodynas, Vilnius: Tyto alba, 2005 [recenzija]. – Te rminologija 13, 202–206. Klimavičius J. 2000: Buračas A. Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis žodynas. Pirmoji dalis: Lietuvių–anglų kalbų aiškinamasis bankinių ir komercinių terminų žodynas. Vilnius * Kaunas: Vilniaus universitetas * Kauno humanitarinis fakultetas, 1997 [recenzija]. – Gimtoji kalba 1, 14–19; 2, 20–28. Papijanc V. 2007: Įmonių grupės teisinio reguliavimo aspektai: samprata ir požymiai. – Jurisprudencija 4(94), 81–88. KPP 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP 1985: Kalbos praktikos patarimai. II pataisytas ir papildytas leidimas. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Kunevičienė A., Pečkuvienė L., Žilinskienė V. 2003: Specialybės kalbos kultūra. Vadovėlis, Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras. Linkevičius K. 1993: Žodžių reikšmių klaidos laikraščių kalboje. – Kalbos kultūra 64, 20–28. Pečkuvienė L., Žilinskienė V. 2005: Kalbos patarimai studentams. Mokomasis leidinys, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. 110 Alvydas Umbrasas|Motininėįmonė ir dukterinėįmonė: | nuo žodynų iki teisės aktų Šukys J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Šukys J. 2003: Kalbos kultūra visiems, Kaunas: Šviesa. Tolutienė B. 1962: Dėl kai kurių žemės ūkio literatūroje vartojamų žodžių. – Kalbos kultūra 3, 43–45. TT 1992: Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius: Mokslas. Vitkauskas V. 1994: Terminų taisymų knyga. – Kalbos kultūra 66, 93–96. Vladarskienė R. 2012: Metaforiniai ekonomikos terminai. – Terminologija 19, 83–92. MOTININĖ ĮMONĖ (PARENT COMPANY) AND DUKTERINĖ ĮMONĖ (SUBSIDIARY COMPANY): FROM DICTIONARIES TO ACTS OF LEGISLATION The article analyses the development of problematic terms motininė įmonė and dukterinė įmonė in terminography as well as the opinions of Lithuanian linguists on these terms and their usage in acts of legislation. It also provides an overview of the previously used and newest terms and at the same time highlights the current state of and gaps in the terminological system. Doubt about the linguistic appropriateness of metaphorical loan translations motininė įmonė and dukterinė įmonė based on the influence of the Russian language (cf. ма терин ская/дочерняя компания) arose already in Soviet times, though the necessity of the correction was most clearly pointed out at the end of the 1980s. Kazimieras Gaivenis’ suggestion that words motininis and dukterinis are necessary in the terminology of genetics and selection, but in other fields should be avoided, contributed to the establishment of the tradition to correct these terms and influenced terminography. Despite the negative evaluation from linguists both motininė įmonė and dukterinė įmonė were included in a few dictionaries. Some of these dictionaries were reviewed or edited by linguists themselves. In the dictionaries of the later years motininė įmonė is rather rare, but dukterinė įmonė is included quite frequently. There were attempts to replace both motininė įmonė and dukterinė įmonė with some other terms, but they have not been established in the terminography and they are still competing. It can be concluded that standardisation of these terms is not yet finished. The peculiar usage of terms can be observed in acts of legislation – from the beginning of independence in early 1990s a non-systemic pair of terms patronuojanti įmonė (bendrovė) and dukterinė įmonė (bendrovė) was widely used. Usage in acts of legislation is the reason for the spread of the term dukterinė įmonė. At the meeting of the Terminology Sub-Commission of the State Commission of the Lithuanian Language in 2007 a suggestion was made to use the pair of terms patronuojančioji įmonė and patronuojamoji įmonė. Such terms are included in Lietuvos Respublikos terminų bankas (Term Bank of the Republic of Lithuania) as well as acts of legislation of the Republic of Lithuania and the European Union, though the system of terms is not yet established and some variation and shortcomings are still present. Gauta 2014-09-29 Alvydas Umbrasas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]