Terminų vertimo būdai Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą

7 1Te minologija | 2014 | 21 Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą Egidijus Zaikauskas Eu opos Komisija ESMINIAI ŽODŽIAI: e minų e imas, Eu opos Sąjungos dokumen ų e imas, a i ikmenys, są okos požymiai, e minų dėmenys, lygia e iškumas S aipsnyje keliama p ielaida, kad e čian am ik us eks us į lie u- ių kalbą e minai dažniau y a iš e čiami padėmeniui, o ne pa en- kami lie u iški a i ikmenys, kaip eikalauja lie u ių e minologijos eo ija. P ielaidai pag įs i analizuojami ijuose Eu opos Sąjungos doku- men ų e imuose į lie u ių kalbą a ojami e minai. Visi ys doku- men ai iš e s i Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa amen o e ėjų 2013–2014 m. i paskelb i elek- oninėje ES dokumen ų bazėje EUR-Lex (h p://eu -lex.eu opa.eu/ homepage.h ml?loca e=l )1. Nag inėjan pasi ink ų eks ų e minus iš- ski iama 12 e minų e imo būdų. Jie į a dijami lie u iškais e minais. Dieg i lie u išką e minologijos e miniją – da ienas s aipsnio ikslų. Taip pa pag indinei s aipsnio p ielaidai pag įs i pa eikiama nag inė ų e minų e imo būdų s a is ika. Galiausiai ap a iamos požiū io į e mi- nokū ą kaip į e minų e imą i e imo būdų aikymo e minologijos da be galimos p oblemos i pe spek y os. 1. TERMINŲ PARINKIMAS AR TERMINŲ VERTIMAS? Ta p au inis mokslo, e slo, iešojo adminis a imo i ki ų ūkio s ičių subjek ų bend ada bia imas negali išsi e s i be bend os komunika imo p iemonės – bend os kalbos. Tais a ejais, kai ai inkama, gali bū i a o- jama bend a isiems subjek ams ( isų mokama) kalba. Tačiau dažnai dėl poli inių, e inių, ekonominių i ki okių p iežasčių subjek ai a oja sa as 1 Plačiau apie nag inėjamus e minus ž . sky iuje „S a is iniai i ų e minų ezul a ai“. 7 2 Egidijus Zaikauskas | Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos | eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą kalbas, o eks ai e čiami iš ienos kalbos į ki ą. Bend ų dokumen ų iso- mis (abiem) kalbomis u inys u i bū i apa us, no s o ma au inė. Te minologai jau senokai pas ebėjo, kad „pe pas a uosius keliolika me ų ne ienos s i ies eks ų daugiau e čiama negu ku iama“ (Keinys 2012: 84), i e imai da o didelę į aką lie u ių kalbos aidai. Mokslo, echnikos, poli ikos i daugybėje ki ų gy enimo s ičių pasaulyje domi- nuojan i anglų kalba, apusi lingua anca, eikia i ki ų kalbų e miniją, bene labiausiai pe specialiųjų s ičių eks ų e imus. Šis po eikis labai aiškiai ma y i Eu opos Sąjungos dokumen ų e imuose. Pag indinis e imo iš be ku ios kalbos p incipas – pe eik i apačią eks o p asmę. Be eks uose y a daugybė p asmių i saugiausias apačios p asmės pe eikimo būdas – a ski ai e s i isus sa a ankiškos p asmės iene us. Te minai – nes a bu iš kelių dėmenų suda y i – y a sa a ankiš- ki p asmės iene ai i kiek ieną e miną de ė ų e s i kaip ienį, . y. ne e s i a ski us e mino dėmenis, o pa ink i a i ikmenis pagal są oką. Ide- aliu a eju u ė ų bū i analizuojama są oka, jos ie a są okų sis emoje, išski iami esminiai są okos požymiai, nus a oma jų hie a chija, suda oma apib ėž is i ik ada pa enkamas są okos žymiklis – e minas (plg. LST ISO 704:2005; LST 0-3-2:2005). Vis dėl o p ak ikoje okiu nuosekliu būdu e minai ku iami anaip ol ne isada, ypač mažesnių kalbų, okių kaip lie u ių. Ku kas dažniau naudojamasi jau esamais e minokū os ezul a ais – ki ų kalbų e minais, apib ėž imis ki omis kalbomis, są oką paaiškinančiais a e mino a oseną odančiais ki ų kalbų eks ais, ki okiais e minologiniais duomenimis ki omis kalbomis. Vienas iš šio s aipsnio ikslų i y a pa yzdžiais i skaičiais pa ody i, kad lie u ių e minokū os p ak ika ne isada su ampa su lie u ių e minologijos eo ija, skelbiančia, kad e minai ne u ė ų bū i e čiami, o u ė ų bū i pa enkami jų a i ikme- nys. Ben jau Eu opos Sąjungos dokumen ų e imuose į lie u ių kalbą sudė iniai e minai dažniau iesiog iš e čiami padėmeniui, užuo pa inkus jų a i ikmenis a ba, jei okių nesama, sukū us naujus sis emiškus e minus emian is gim osios kalbos g ama ikos aisyklėmis. Eu opos Sąjungos e imo aš u a nybų e minologijos speci ika – dau- giakalbis e minų nuoseklumas (są oką eikia pe eik i 24 o icialiųjų ES kalbų e minais), eisinis ikslumas ( e minai u i bū i ikslūs, kad bū ų iš eng a eisinių pada inių) i skuba (labai dažnai e imo pa eikimo e - minas y a labai umpas i isa e ėms e minologinėms p ocedū oms – są okų sis emos nag inėjimo, jų skaidymo į požymius, de inimo su eks- 7 3Te minologija | 2014 | 21 pe ais bei a sakingomis ins i ucijomis – s inga laiko, e ėjas u i pa ink- i e minus pasikliaudamas ien sa o žiniomis)2. Todėl y auja e minų e imo padėmeniui s a egija – s engiamasi pa ink i kuo ikslesnius kie- k ieno eikšminio e mino dėmens a i ikmenis. Ši e minų e imo s a- egija ekomenduojama i a p au inių s anda ų e ėjams, aigi nė a ien ik ES eisės ak ų e imams būdingas eiškinys: „Tais a ejais, kai pažo- dinis anglų kalbos e mino i (a ba) apib ėž ies e imas ne inka a ba y a nepakankamas, ą e miną a ba apib ėž į galima pakeis i a i inkamu nacio- nalinės kalbos e minu a ba apib ėž imi“3 (Jones 2010: 49). Toks požiū is ge okai p ieš a auja lie u ių e minologijoje įsigalėjusiam požiū iui mažiau paisy i ki ų kalbų e minų, pa yzdžiui: „Aiškus daik as, da an e minus, mažiausiai eikia žiū ė i į a i inkamų ki ų kalbų e minų sanda ą. <…> esminiai e minų da ybos b uožai u i bū i sa a ankiškumas i lie- u iškumas“4 (Keinys 2005: 203–204). Ka ais angliškų dokumen ų eks ų au o iai pageidauja a ne eikalau- ja e minų apsk i ai ne e s i, o a o i jų pa eik us angliškus e minus i ki ų kalbų eks uose. Kai ku ioms ES kalboms, kaip an ai okiečių, danų, š edų, olandų, i alų, ai p iim ina – jose naujos są okos gana dažnai į a dijamos sug ama in ais a ne nė nesug ama in ais anglų kalbos e - minais, p z.: angl. *chip on boa d5 – dan., š ed., ok. *chip on boa d, angl. *bail-in – dan., i ., nid., š ed., ok.*bail-in. Vis dėl o daugeliui ki ų kalbų iesioginiai skoliniai iš anglų kalbos nė a p iim ini, i e minai e čiami. Anglų kalbos e minai naudojami kaip bend as šablonas ki ų kalbų e minams ku i. Tokiu a eju o maliai a- pačiais a i ikmenimis pe eikiami ie pa ys są okos požymiai i už ik ina- ma, kad ski ingų kalbų e minai neišk eipdami pe eik ų ą pačią są oką. Tai ypač s a bu ES eisės ak ams, ku ie engiami isomis 24 o icialiosio- mis ES kalbomis (Reglamen as N . 1, 1958). Tačiau ka ais dėl į ai ių p iežasčių o iginalo kalbos ( oliau – OK) i e imo kalbos ( oliau – VK) e minai, žymin ys ą pačią są oką, nė a o maliai apa ūs. 2 Ka ais kaip iena pag indinių p iežasčių ne be pag indo nu odoma baimė suklys i, p z.: „Iš e imo p ak- ikos aki aizdžiai ma y i polinkis sa o kalbos e minus kuo labiau p ia in i p ie ki os ( e imo o iginalo) kalbos e minų a baimė nuo jų nu ol i.“ (Keinys 2012: 85) 3 Ve imas E. Z. 4 Galbū šis eiginys inkamesnis kalban apie ienažodžių e minų da ybą, be a gu a acionalus ku ian sudė inius e minus. 5 Ilius aciniais ikslais eikiami pa yzdžiai ne iš ijų pag indinių y imui naudo ų ES dokumen ų pažymė- i ž aigždu e. Visi pa yzdžiai im i iš Eu opos Sąjungos e imo a nybų e s ų dokumen ų i iš ES ins i- ucijų e minų bazės IATE (h p://ia e.eu opa.eu). 7 4 Egidijus Zaikauskas | Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos | eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą 2. ORIGINALO KALBOS IR VERTIMO KALBOS TERMINŲ SANTYKIS Galima išski i d iejų lygmenų – są okos, a ba są okos požymių, i e minų, a ba o maliosios e minų s uk ū os iene ų (dėmenų), – ski - umus. Jei d iejų kalbų e minai są oką pe eikia okiu pačiu būdu, . y. į a dija uos pačius seman inius požymius, jie laiky ini apačiais. Laikan- is kogni y inio požiū io6 eikė ų many i, kad apa umas įmanomas ik ada, jei OK i VK e minai u i iek pa dėmenų i ieną OK e mino dėmenį a i inka ienas lygia e is ( o pa ies kalbos lygmens) VK e mino dėmuo. Tačiau ka u kogni y is ai g iež ai a iboja kasdienės kalbos kon- cep o i mokslinės, a ba specialiosios s i ies kalbos, są okos e minus (Mi- kulskas 2009: 42–43). Todėl ne eisinga bū ų specialiosios kalbos e minams aiky i bui inei kalbai būdingo kiekybinės u inio i aiškos kohe encijos p incipą. Taigi OK i VK e minų u inys gali ski is i ada, jei dėmenų skaičius su ampa: į a dijami ski ingi są okos požymiai, pab ėžiami ki i požymių aspek ai, ie omis sukeičiami kons an os i modi ika o iaus dė- menys i pan. Taip pa ne ski ingas skaičius dėmenų – mo emų a ba leksemų – gali žymė i uos pačius OK i VK e minų požymius. Ve imo eo ijoje y a nemažai eks o elemen ų e imo būdų ap ašų i klasi ikacijų (p z., Vinay, Da belne 1958; Vázquez-Ayo a 1977; Malone 1988; Munday 20127), ačiau daugelyje iš jų e minai pap as ai paliekami nuošaly, nes su okiami kaip ien isiniai eks o elemen ai. Nu odoma nuo sep ynių (Lundquis 1997) iki po os dešimčių e imo būdų. Ve imo e- o ijos klasika jau apusioje knygoje The ex book o ansla ion Pe e is New- ma kas išsky ė aš uoniolika smulkiųjų p asmės iene ų e imo būdų (p o- cedū ų), kaip an ai: iesioginis e imas (angl. li e aly ansla ion), pe kėli- mas ( ans e ence), a i ikmenys (equi alen s), e imas padėmeniui ( h ough- ansla ion), anspozicijos pakei imas (shi o ansposi ion), moduliacija (modula ion), kompensacija (compensa ion), pa a azė (pa aph ase), dėmenų analizė (componen ial analysis)8 i k . (Newma k 1988: 81–93). Apsk i ai, kaip pažymi L. Pažūsis, e imo būdų (p ocedū ų) klasi ikacijose y a ne- mažai painia os, aip pa i e minologinės (Pažūsis 2014: 59–62). Be o, 6 „Ilgesnė [ling is inės iš aiškos] o ma pap as ai suponuoja i daugiau u inio“ (Di enas 2009: 14). 7 Lie u ių e imo eo ijoje e imo būdus bene išsamiausiai ap ašo Lionginas Pažūsis knygoje Kalba i e - imas (Pažūsis 2014). Vis dėl o i šioje išsamioje s udijoje daugiausia dėmesio ski iama lais ųjų eks o elemen ų e imui, o e minai a ski ai nenag inėjami. 8 Kaip ik ši p ocedū a i galė ų bū i laikoma bend ąja e minų e imo s a egija. Tačiau ji eiškiasi į ai iais būdais, iš ku ių kai ku ie a i inka ki as P. Newma ko nu ody as p ocedū as, kai ku ie nea i inka. 7 5Te minologija | 2014 | 21 išski iami e imo būdai dažniausiai aikomi lais iesiems eks o elemen ams i ne isada inka e minų e imui dėmenimis apibūdin i. Todėl, emda- masis asmenine pa i imi9, aip pa mėgindamas dieg i lie u išką e mino- logijos e miniją čia pa eikiu sa o e minų e imo būdų10 klasi ikaciją. 3. TERMINŲ VERTIMO BŪDŲ KLASIFIKACIJA Klasi ikacija emiasi są okos požymių o maliąja aiška OK i VK e - minuose. Da au p ielaidą, kad eikšminius sudė inio e mino dėmenis – a ski ą są okos požymį žyminčius žodžius a ba da ybines a g ama ines11 mo emas – e ėjas e čia a ski ai. Sup an ama, kai ku iuos sudė inius e minus e ėjas ima ga a us iš žodynų, e minų bazių, e imo a minčių a ba sa o a min ies, ačiau me odologiniu požiū iu i jiems galima aiky- i ą pačią analizę – many i, kad i ik ieji ų e minų kū ėjai juos e ė. Pagal ą pačią są oką žyminčių OK i VK e minų dėmenų a i ikimą galima išski i okius e minų san ykių ( e imo būdų) ipus: Lygia e iškumas 1) su apimas (a i ikmenų pa inkimas) 2) pade inimas 3) g ama inis p aplė imas 4) g ama inis susiau inimas 5) išskleidimas a) g ama inis b) da ybinis c) leksinis 6) su aukimas a) g ama inis b) da ybinis c) leksinis 9 Apie kiekybinius i kokybinius o iginalo i e imo kalbų e minų a i ikmenų san ykius skaičiau p anešimą Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen o kon e encijoje „Te minologija i e minog a ija: aida, ak- ualijos, pe spek y os“, 2013 m. spalio 10–11 d. (ž . kon e encijos ezes). 10 A ski o e mino e imo negalima p ilygin i e imo s a egijai. Ve imo s a egija laiky ina sąmoningas iso eks o e imo me odas. Mažesnių p asminių iene ų – sakinio i da smulkesnių – e imo būdus P. Newma kas (1988: 81) adina e imo p ocedū omis (angl. ansla ion p ocedu es), Anne Schjoldage (2008: 89) – mik os a egijomis, L. Pažūsis (2014: 359) – pe da omis. 11 Šiuo a eju psichinis e imo a žodžių o ma imo p ocesas nes a bus: pap as ai g ama inės mo emos neišski iamos kaip sa a ankiškas men alinis kalbėjimo ( ašymo, e imo) iene as, be čia, jei lyginan OK i VK e minus pas ebė a a ski a g ama inės mo emos unkcija, ji nag inėjama kaip a ski as dėmuo. 7 6 Egidijus Zaikauskas | Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos | eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą Nelygia e iškumas 7) sukei imas 8) pakei imas 9) p idėjimas 10) p aleidimas 11) deme a o izacija 12) me a o izacija Pi mieji šeši san ykiai odo OK i VK e minų lygia e iškumą: kiek ie- ną OK e mino dėmenį a i inka iena VK e mino mo ema, žodis a ba žodžių junginys, žymin is ą pa į są okos požymį, ku į žymi i OK e - mino dėmuo. 7–10 san ykiai odo OK i VK e minų nelygybę: ienos kalbos e mi- no dėmenys žymi daugiau są okos požymių a ba ki okius požymius nei ki os kalbos e mino dėmenys. Me a o izacija i deme a o izacija (11 i 12) y a ypa ingi e minų e imo būdai. Me a o inis e minas są oką pe eikia pe aizdinę a loginę asoci- aciją, o deme a o izuo as iesiogiai į a dija są okos požymius. Te minas gali bū i isas me a o inis, p z., angl. c adle- o-g a e, a ba me a o inis gali bū i ik jo dėmuo, p z., angl. *o phan wo k12. Aki aizdu, kad deme- a o izuo as VK e minas y a nelygia e is me a o iniam OK e minui, kaip i me a o izuo as VK e minas nelygia e is neme a o iniam OK e minui. Be okių po ų e minų san ykis ku kas sudė ingesnis nei neme a o inių e minų, i jam analizuo i eikė ų speci inio me odo. Todėl šiame s aips- nyje me a o izacijos i deme a o izacijos būdai smulkiau nenag inėjami. 3.1. Lygia e iškumas 3.1.1. SUTAPIMAS (ATITIKMENŲ PARINKIMAS) Kiek ieną OK e mino dėmenį a i inka ienas VK e mino dėmuo i jų esminės kokybinės cha ak e is ikos su ampa, p z.: ene gy con en o ho wa e – ka š o andens ene gijos kiekis, mul i- unc ionali y – daugia unkciš- kumas, compound inancial ins umen – sudė inė inansinė p iemonė, * lexi- cu i y – lanks umas i saugumas, * olun ou is – u is as-sa ano is13 i k . 12 Te minų apib ėž is i ki us e minologinius duomenis ž . Eu opos Sąjungos ins i ucijų e minų bazėje IATE. 13 Remian is s anda u LST ISO 704:2000, šiame s aipsnyje dū iniai laikomi sudė iniais (daugiašakniais) e - minais i p ilyginami iš sa a ankiškų žodžių suda y iems sudė iniams e minams. Todėl ne a ojami e minai ienažodis e minas i daugiažodis e minas. Konk e ūs žodžių da ybos būdai s aipsnyje nenag inėjami. 7 7Te minologija | 2014 | 21 Dėmenis galima laiky i apačiais, jei jie pa ys ieni sa ose kalbose eiš- kia ą pa į. Reikia p ipažin i, kad d iejų OK i VK apa umas a nea i i- kimas, palygin i subjek y us dalykas, odėl papildomai ik inau, a jie pa eikiami i aiškinami kaip a i ikmenys anglų i lie u ių kalbų žodyne Anglonas i Ta p au inių žodžių žodyne. Dėl kalbos sa i umo g ama inės kons ukcijos a da iniai gali ski is, p z.: boile space hea e – pa alpų šildy u as su ka ilu, *pe son wi h isual disabi- li y – egos negalią u in is asmuo, addi ional en i onmen al in o ma ion – papildoma in o macija apie aplinką, be jei jie ne eiškia ski ingo požymių a ben ski ingų o pa ies požymio aspek ų, e minai laiky ini apačiais. Taip pa ne ienodas gali bū i leksinis su apimo lygis. Aki aizdu, kad OK i VK su ampan ys a p au iniai žodžiai odo didesnį e minų su api- mą nei e minų, suda y ų ik iš pa eldė ųjų žodžių. Tiesioginių skolinių iš OK su apimo lygis su OK a i ikmenimis y a da didesnis, be okių i iamoje medžiagoje nepasi aikė. 3.1.2. PADERINIMAS OK e mino dėmuo pakeis as ą pa į požymį kiek ki aip – kiek siau iau, plačiau a ki u aspek u – į a dijančiu VK e mino dėmeniu, p z.: *p e- en ion o alls – *g iu imo p e encija, abs ak esnės eikšmės all „k i imas“ iš e s as konk e esniu žodžiu g iu imas (seman inis išplė imas), wa e d aw- o – andens ėmimas, konk e esnės eikšmės d aw-o „sėmimas“ iš e s as abs ak esniu žodžiu ėmimas (seman inis susiau inimas). Šis e minų e imo būdas ge ai ma y i lyginan , kaip sinonimiški ski - ingų anglų kalbos e minų dėmenys pe eikiami lie u ių kalbos e mi- nuose. Pa yzdžiui, angl. *in es iga ion, *inqui e, * ial, *s udy, * esea ch dažnai e čiami uo pačiu lie . e minu y imas, angl. *common, *single, *global, *gene al, *uni ed, *o e all, *g oss, *agg ega ed, *join , *o e a ching – lie . bend as(is). 3.1.3. GRAMATINIS PRAPLėTIMAS Tai e mino e imo a ejis, kai OK e mino dėmeniui apačios leksinės eikšmės VK dėmuo u i papildomų g ama inių o man ų, ku ie nežymi a ski ų seman inių požymių, be keičia uo žodžiu o maliai iš eikš o są- okos požymio in e p e aciją, p z.: mach unding – sude in as inansa imas, dėmuo sude in as, palygin i su angl. ma ch „de ė i, a i ik i“, da u i bū o- jo laiko i pasy o eikšmes, ku ios gali ibo i e mino a ojimą eks e. 7 8 Egidijus Zaikauskas | Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos | eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą 3.1.4. GRAMATINIS SUSIAURINIMAS Galima numany i, kad galimas i p iešingas a ejis – g ama inės eikšmės susiau inimas, ačiau okių pa yzdžių nei i iamojoje medžiagoje, nei ki- uose eks uose nepa yko ap ik i eikiausiai dėl o, kad anglų kalboje, palygin i su lie u ių, ku kas mažiau g ama inių o man ų. 3.1.5. IŠSKLEIDIMAS Tai e imo būdas, kai OK e mino dėmuo e imo kalboje pakeičiamas aukš esnio kalbos lygmens dėmeniu. 3.1.5.1. G ama inis išskleidimas. OK e mino g ama inės mo emos pakei imas VK e mine da ybine mo ema a ba leksema, p z.: emissions – išme amieji e šalai, emission e čiama išme imas – anglų kalb. daugiskai os unkcinis odiklis „-s“ junginiui su eikia eiksmo ezul a o požymį, ku is lie u ių kalboje iš eiškiamas a ski a leksema dalelės. Da plg. *bo owing+s – skolinimasis > pasiskolin os piniginės lėšos, *applica ion+-s – (p i) aikymas > p ie aikos i pan. Toks anglų kalbos daugiskai os unkcinio odiklio iš- skleidimas gana būdingas e čian e minus į lie u ių kalbą, ačiau ai bene ienin elis g ama inio išskleidimo ipas. 3.1.5.2. Da ybinis14 išskleidimas. OK e mino da ybinės mo emos pakei imas leksema VK e mine, p z.: de ecogni ion – p ipažinimo nu au- kimas, *desil ing – dumblo šalinimas. Pakei imas yks a pagal schemą de- X -ing/- ion = X + šalin-/nu auk-imas, lie u ių kalboje angl. mo emos „de-“ unkciją a lieka a ski as dėmuo (leksemos kamienas), dažniausiai šalinimas, nu aukimas. Ki i a ejai: m u l i - s e l l e secu i isa ion scheme – d a u g y b ė s p a d a ė j ų pakei imo e ybiniais popie iais schema, co- unc- ion – g e u inė unkcija, weigh ing – s e inis e inimas, *nume acy – ma- ema inis aš ingumas i k . 3.1.5.3. Leksinis išskleidimas. OK e mino žodis pakeis as žodžių jun- giniu, ku is žymi ą pa į są okos požymį, no s dėl daugiau leksemų pe - eikia daugiau požymio aspek ų, p z.: espi a o y ino ganics – įk epia- mosios neo ganinės dalelės, wa e -based sys em – andens pag indu eikian i sis ema, sola collec o – saulės ene gijos 14 Daugybė lie u iškų e minų leksemų y a lie u ių kalbos da iniai, ačiau jei e mine žymi ieną esminį požymį, jie laiky ini seman iškai i s uk ū iškai ien isais e mino dėmenimis. Pa yzdžiui, gy a imas o maliai y a abs ak aus daik a a džio požymio p iesagos -imas edinys iš eiksmažodžio gy uo i, aigi sudė inis (d idėmenis), be šiame s aipsnyje laikomas ien isiniu ( ienadėmeniu), nes e mine gy a imo ciklas nežymi jokio ki o požymio, ku io nebū ų iš eikš a angl. a i ikmenyje li e e mine li e cycle. 7 9Te minologija | 2014 | 21 kolek o ius, ozone deple ion – ozono sluoksnio a dymas, 1) epo ing 2) h eshold – 1)in o macijos eikimo 2) ibinė e ė (d igubas leksinis išsklei- dimas) i k . Leksinį išskleidimą lemia susi o ma usios nacionalinės e minijos sis e- mos – VK sudė iniai e minai suda omi iš esamų sudė inių e minų, ku- iuos OK a i inka ien isiniai e minai. 3.1.6. SUTRAUKIMAS P iešingas išskleidimui e imo būdas – OK e mino dėmuo e imo kalboje pakeičiamas žemesnio kalbos lygmens dėmeniu. 3.1.6.1. G ama inis su aukimas. OK e mino da ybinė mo ema a ba leksema (a ba kelios) VK e mine pe eik a g ama ine mo ema, p z.: business o business – ūkio subjek ų sando iai. Šiame e mine ma y i ne ys e imo būdai: leksinis išskleidimas: business – ūkio subjek as, leksinis p idėjimas: + sando iai, g ama inis su aukimas: požymis, angl. e mine iš eikš as kons ukcija „A o A“, lie . e mine pe eik as daugiskai a. Vei- kiausiai šis e imo būdas gana e as – daugiau pa yzdžių e imuose man nepa yko ap ik i. 3.1.6.2. Da ybinis su aukimas. Dėl gausių lie u ių kalbos da ybos išgalių ai gana dažnas e minų e imo būdas, p z.: g oss calo i ic alue – didžiausiasis šilum- + -ingumas, wa e s o age ank – andens alp- + -ykla, aw ma e ial – žal- + -ia a, *bio-based – biolog- + -inis, * a ge -o ien ed – iksl- + -ingas i k . 3.1.6.3. Leksinis su aukimas. Nuo da ybinio su aukimo ski iasi ik o - maliai – VK a i ikmens negalima išskaidy i į a ski as mo emas, ku ios a i ik- ų OK leksemas, p z.: b i n - s p e c i i c coe icien – i n e a l o koe icien as, i g n i i o n b u n e powe consump ion – u ž d e g i k l i o a ojamoji galia. Tiek išplė imas, iek su aukimas y a k aš u inė lygia e iškumo san ykio ūšis i ją a ski i nuo a i inkamai p idėjimo a p aleidimo ka ais labai sunku. 3.2. Nelygia e iškumas 3.2.1. SUKEITIMAS Ve čiamuose dokumen uose e minų o mą lemia ne ik są oka bei jos požymiai, be i kon eks as. Te minas p i aikomas p ie ki ų eks o segmen- 8 6 Egidijus Zaikauskas | Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos | eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą Jei o iginalo kalboje y a ą pačią są oką žyminčių sinonimų, e imo kalbos e minas gali bū i iš e s as iš ki o e mino nei pasi ink as anali- zuo i. Tokia ikimybė ku kas mažesnė, jei i iami konk e aus eks o, o ne žodyno a bazės e minai. Klasi ikaciją eikė ų a idžiau palygin i su ki omis e imo eo ijoje eg- zis uojančiomis eks o elemen ų e imo būdų klasi ikacijomis. Tai galė ų padė i ją papildy i i galbū subend in i. Kai ku ių klasi ikacijos g upių ibos nė a isiškai aiškios i kokiai iš jų bus p iski as e minas gali p iklausy i nuo indi idualios y ėjo in e p e- acijos. Pa yzdžiui, išskleidimas i p idėjimas, pakei imas i su apimas. Nelygia e čių san ykių ibos aiškios i juos leng a suskaičiuo i, apiben- d in i. Ka ais iename e mine galima išski i kelių ūšių e imo būdus. Tokie a ejai skaičiuojami a ski ai. Tačiau kai su ampa isi e mino dė- menys, isas e minas laikomas ienu a eju, no s eo iškai daugelį iš jų galima bū ų skaidy i a ski ais dėmenimis a dėmenų g upėmis, i ai ge- okai pakeis ų s a is iką su apimo san ykio naudai i ody ų da yškesnę endenciją e minus e s i, o ne pa ink i jų a i ikmenis. Šioje klasi ikacijoje kaip a ski ą e minų e imo būdą išsky iau deme- a o izaciją. Galbū su inkus daugiau pa yzdžių galima bū ų pamėgin i me a o ų šalinimą p iski i ku iai no s iš ki ų 10 ka ego ijų a ba išskaidy- i į kelis būdus. Ne isada aišku, kaip e in i am ik us OK eiškinius. Kaip an ai, a anglų kalbos azinius daik a a džius, p z.: o mode, d aw-o , *buil -in, ups em i downs eam, laiky i da iniais, a žodžių junginiais, a ien isiniais žodžiais. Nuo eiškinio ak a imo p iklausy ų, p ie kokios e imo būdo g upės juos p iski ume. Tai, kad aziniai eiksmažodžiai gali bū i in e - p e uojami ski ingai, odo i anglų kalbos ašyba a ski ai, su b ūkšneliu a ba ka u. Kol kas išnag inė a pe mažai e minų, kad galima bū ų eig i, jog šis 12 nu ody ų e minų e imo būdų są ašas y a baig inis. Gali bū i, kad ki okių būdų a skleis ki ų OK i VK e minų lyginimas, p z., p ancūzų19 i lie u ių a ba lie u ių i usų, iš ku ios ienu is o iniu laiko a piu bu o e čiama daug e minų. Išnag inėjus daugiau e s inių e minų, galima bū ų suda y i išsames- nį e minų e imo in en o ių i pa eng i gai es e ėjams i e minų no min ojams. 19 Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismo da bo kalba y a p ancūzų, i daug dokumen ų į lie u ių kalbą e - čiama kaip ik iš šios kalbos, aigi y imui y a pakankamai pačios naujausios medžiagos. 8 7Te minologija | 2014 | 21 IŠVADOS No s sudė iniai e minai u ė ų bū i su okiami kaip žymin ys ieną są oką, i e ėjas, ado audamasis ge ąja p ak ika, jų VK a i ikmenis u ė ų pa ink i išanaliza ęs są oką i pagal esamą e minų sis emą, p ak- ikoje naujas są okas žymin ys OK e minai dažniausiai e čiami padėme- niui, iš žodynų i e minų bazių imami pa ieniai e miną suda an ys dė- menys. Todėl galima lygin i a i inkamus o iginalo i e imo kalbos e - minus i i i e minų e imo būdus. Ve imo eo ijoje egzis uojančiose eks o elemen ų e imo būdų klasi- ikacijose dažnai nepakankamai a siž elgiama į e minų e imo speci iką, nes jie su okiami kaip seman iškai neskaidomi, ien isiniai eks o iene ai. Todėl, emian is esamomis klasi ikacijomis i asmenine e minologinio da bo pa i imi, išski a 12 e minų e imo būdų. Du iš jų – deme a o- izacija i me a o izacija – eikiausiai gali bū i edukuo i į ki us, be šiame s aipsnyje dėl sa o speci ikos išsamiau neanalizuojami. T ijuose nag inė uose iš naujų Eu opos Sąjungos dokumen ų paim uo- se e minų są ašuose y auja lygia e čio e imo būdai: ienu ku iuo iš lygia e čio e imo būdų iš e s a be eik 82 p oc. i ų e minų, 59 p oc. iš jų y a apačios s uk ū os i iesiogiai į a dija uos pačius są okos po- žymius. Taigi du ečdaliai i ų e minų idealiai a i inka a pkalbinio e minų nuoseklumo k i e ijų. Taip pa šis skaičius ben iš dalies odo, kokiu ikslumu specialiųjų s ičių e minus galė ų a u ė ų e s i mašini- nio e imo p og amos. Tai, kad 13,6 p oc. e minų e imo a ejų y a nelygia e čio ipo (ne- įskaičiuojan deme a o izacijos), odo e ėjų pas angas ieško i ikslesnės e mino są okos aiškos, bandymus są oką pe p as i i pa eik i kuo aiš- kesnį bei sis emingesnį e miną. Išsami e s inių e minų analizė leis ų suda y i e minų e imo iš a i- inkamų kalbų būdų in en o ių, ku is bū ų naudinga me odinė p iemonė e ėjams i e minų a ky ojams. ŠALTINIAI 2013 m. ugpjūčio 2 d. Komisijos eglamen as (ES) N . 813/2013, ku iuo įgy endinan Eu opos Pa lamen- o i Ta ybos di ek y ą 2009/125/EB nus a omi pa alpų šildy u ų i kombinuo ųjų šildy u ų ekologinio p ojek a imo eikala imai (h p://eu -lex.eu opa.eu/legal-con en /LT/TXT/?qid=1408977883418&u i= CELEX:32013R0813). 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos ekomendacija dėl p oduk ų i o ganizacijų gy a imo ciklo aplinkosauginio eiksmingumo ma a imo i p anešimo apie jį bend ų me odų aikymo (h p://eu -lex. eu opa.eu/legal-con en /LT/TXT/?qid=1408977661743&u i=CELEX:32013H0179). 8 8 Egidijus Zaikauskas | Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos | eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgy endinimo eglamen as (ES) N . 680/2014, ku iuo pagal Eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen ą (ES) N . 575/2013 nus a omi įs aigų p iežiū os a askai ų eikimo ech- niniai įgy endinimo s anda ai (h p://eu -lex.eu opa.eu/legal-con en /LT/TXT/PDF/?u i=CELEX:3201 4R0680& id=1). Piesa skas B. Anglonas: anglų–lie u ių kalbų kompiu e inis žodynas, „Fo onija“, 2006. Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2003. LITERATŪRA Di enas R. 2009: Kogni y inė ling is ika. – Kalba i žmonės, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 11–38. G ažy ė R., Maskaliūnienė N. 2009: T ansla ion o Concep ual Me apho s in he Legal Discu se o EU Whi e Pape s. – Ve imo s udijos. Mokslo da bai 2, 71–87. Jones A. 2010: Tu o ial o ISO/TC 211. P ojec Leade , Expe s and Delega es, Canbe a, 2010-12-05 (p a- nešimo skaid ės). Keinys S. 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Keinys S. 2012: Lie u ių e minologijos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LST 0-3-2:2005: S anda izacija. 3 dalis. S anda ų i ki ų leidinių sanda a i į o minimas. 2 podalis. Te minų s anda ai i ne e minų s anda ų e minų sky iai (nelygia e is ISO 10241:1992), Lie u os s anda izacijos depa amen as. LST ISO 704:2005: Te minologijos da bas. P incipai i me odai ( apa us ISO 704:2000), Lie u os s anda izaci- jos depa amen as. Lundquis L. 1997: O e sæ else. P obleme og s a egie , se i eks ling- is isk og p agma isk pe spek i , Gylling: Sam undsli e a u (pagal Basics o T ansla ion, 2010 SIS English, Aalbo g Uni e si y; h p://www.hum. aau.dk/~kim/BoT10/bo 5.pd ). Malone J. L.1988: The Science o Linguis ics in he A o T ansla ion: Some Tools om Linguis ics o he Ana- lysis and P ac ice o T ansla ion, Albany: S a e Uni e si y o New Yo k P ess. Ma inina V. 2006: The Analysis o English Me apho ic Te ms and hei Li huanian and Russian Equi alen s om he Pe spec i e o Linguis ic Rela i i y. – Til ai 2, 98–108. Mikulskas R. 2009: Kogni y inė ling is ika i leksikog a ijos p oblemos. – Kalba i žmonės, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 39–80. Munday J. 2012: In oducing T ansla ion S udies. Theo ies and Applica ions, London, New Yo k: Rou ledge. Newma k P. 1988: A Tex book o T ansla ion, New Yo k: P en ice Hall. Pažūsis L. 2014: Kalba i e imas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Reglamen as N . 1, nus a an is kalbas, ku ios u i bū i a ojamos Eu opos ekonominėje bend ijoje (OL P 017, 6.10.1958, p. 385; 2013 m. konsoliduo oji edakcija: h p://eu -lex.eu opa.eu/legal-con en /LT/TXT/ HTML/?u i=CELEX:01958R0001-20130701& id=1). Schjoldage A. 2008: Unde s anding T ansla ion, Aa hus: Academica. Vázquez-Ayo a G. 1977: In oducción a la aduc ología: cu so básico de aducción, Washing on DC: Geo ge- own Uni e si y P ess. Vinay J.-P., Da belne J. 1958: S ylis ique Compa ée du F ançais e de l’Anglais, Pa is: Didie -Ha ap. Vlada skienė R. 2012: Me a o iniai ekonomikos e minai. – Te minologija 19, 83–92. PROCEDURES FOR TRANSLATING TERMS IN TRANSLATIONS OF LEGAL ACTS OF THE EUROPEAN UNION INTO THE LITHUANIAN LANGUAGE Fo some ime now, English has been a wo ldwide lingua anca in economics, echnology, poli ics and many o he ields. I has also become he de aul language o he d a ing o legal ac s in he Eu opean Union. Regula ion No 1/58 equi es all EU legal ac s o be published in he 24 o icial languages o he EU. When ansla ing hese ex s, ansla o s a e expec ed o ollow ce ain p ocedu es and s ick o ce ain p inciples. The eliabili y and legal consis ency o e minology is a p io i y and he bes way o achie e his is o ansla e e ms wi h meaning ul componen s a lexical, 8 9Te minologija | 2014 | 21 wo d o ma ion and g amma le els. In his way, English e ms become a basis o na ional e ms. I one ega ds na ional e ms as building blocks o ex s ansla ed om English, i becomes possible o analyse he s a egies (p ocedu es) o ansla ing such e ms, o de e mine he le el o con o mi y be ween co esponding e ms in he o iginal language (ORI) and he a ge language (TARG), and o pick ou ends in e minology. I ha e iden i ied 12 e minology ansla ion p ocedu es on he basis o ideas om a numbe o esea che s and om my own expe ience. Hal o hem, such as equi alence, adjus men , ampli ica ion, indica e equi alence be ween e ms a he seman ic and o mal le els, while he o he hal in ol e some de ia ion om he uni o m ep esen a ion o he concep , e. g. subs i u ion, eplacemen , addi ion. The cu en esea ch akes h ee documen s ansla ed in 2013 and 2014 in he Li huanian Depa men o he Eu opean Commission’s Di ec o a e-Gene al o T ansla ion and analyses 228 pai s o e ms, excluding duplica es. In o e 80 % o he cases, he equi alence o ORI and TARG e ms was demons a ed and 13.6 % could be conside ed as dis inc a he o mal le el, hough co esponding o he same concep . Two o he p ocedu es — me apho isa ion and deme apho isa ion — we e excluded om he esul s, as hey equi e mo e complex ansla ion p ocedu es and should be deal wi h sepa a ely. Comp ehensi e analysis o ansla ed e minology would allow he compila ion o an in en o y o e m ansla ion p ocedu es, which would be a help ul ool o ansla o s when ansla ing a new e minology. Gau a 2014-08-29 Egidijus Zaikauskas Eu opos Komisija Bâ imen Jean Monne C3/115, L-2920 Luxembou g, Luxembou g E. paš as [email protected] opa.eu S aipsnyje pa eikiama asmeninė au o iaus nuomonė. Ji niekaip negali bū i apa ina- ma su Eu opos Komisijos a be kokio jos padalinio o icialia nuomone.