Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ

Aiškinamieji lingvistinės terminijos žodynai Rytų slavų šalyse: lyginamoji analizė VIAČESLAVAS ŠČERBINAS Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Sisteminės analizės ir strateginių tyrimų centras RAKTAŽODŽIAI: žodynų tipologija, antraštinis žodis, vokabula, žodyno straipsnio mikrostruktūra, žodyno makrostruktūra, žodyno megastruktūra, suvestinis Rytų slavų lingvistinės terminijos aiškinamasis žodynas Lyginamųjų, tarpvalstybinių tyrimų vykdymą lemia daugybė objektyvių priežasčių, gana išsamiai aprašytų komparatyvistų publikacijose: 1) „palyginimas yra žinių įgijimo priemonė. Kadangi pavienio fakto suvokimas susijęs su daugelio faktų supratimu, o atskirybę geriau perprantame bendrųjų, universaliųjų sampratų šviesoje, valstybių lyginimas tarpvalstybiniu lygmeniu dešimteriopai padidina galimybę paaiškinti vieną ar kitą reiškinį. Tyrėjas, nagrinėjantis tik vieną šalį, gali laikyti normaliu tai, kas komparatyvistui iš tikrųjų atrodo anomališka“ (Доган, Пеласси 1994: 19); 2) „yra dvi pagrindinės specifinių tarpvalstybinių palyginimų vykdymo priežastys. Viena jų susijusi su empiriniu įvairių aiškinamųjų hipotezių, esą peržengiančių valstybinių sienų ribas, tikrinimu... Antroji specifinių tarpvalstybinių palyginimų būtinybės priežastis yra tai, ką geriausia apibrėžti kaip įrodymais pagrįstą aiškinimą. Pagrindinis tokios analizės uždavinys – giliau suprasti kurios nors šalies ypatumus, lyginant jos patirtį su kitų valstybių patirtimi“ (Сандерс 1995: 32); 28 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ 3) tarpvalstybiniai lyginamieji tyrimai padeda atskleisti „laiko ir tarptautinės mokslinės praktikos patikrintas žinias (kartais jos vadinamos tarptautine moksline tradicija)“, į kurias atsižvelgdamas „tyrėjas gali neiššvaistyti gyvenimo jam skirto laiko ir jėgų kam nors „madingam“, bet ne itin reikšmingam pasirinktos žinių srities plėtrai“ (Щербин 2008: 43). Tačiau greta pirmiau nurodytų bendriausių priežasčių, lemiančių bet kokių lyginamųjų, tarpvalstybinių tyrimų vykdymą, esama ir konkretesnių tokių palyginimų priežasčių, kurias lemia tiriamos žinių srities ypatumai. Kalbėdamas apie lyginamuosius terminografijos srities tyrimus, vieną iš tokių konkrečių jų vykdymo priežasčių aprašė rusų tyrėjas J. N. Marčiukas. Remdamasis statistiniais duomenimis apie pirmųjų terminologinių žodynų leidimų skaičių, jis parodė, kad „naujoms mokslo sritims būdinga, jog išleidžiama vis daugiau terminologinių žodynų. Tai būtina intensyviam darbui ir šių naujų žinių sričių plėtrai. Terminologinių žodynų tematika nepaprastai svarbi mokslometrijai, nes leidžia nustatyti mokslo ir technikos sritis, kuriose vyksta intensyvi plėtra“ (Марчук 1992: 21–22). Pavyzdžiui, iš J. N. Marčiuko sudarytos 3 lentelės „Pirmųjų žodynų leidimų absoliutus skaičius“, parengtos remiantis Maskvoje paskelbta apžvalga Современное состояние научно-технической лексикографии (ССНЛ 1986), matyti, kad prie tokių sparčiai įvairiose pasaulio šalyse besivystančių mokslo žinių sričių, kuriose pastebimai daugėja išleidžiamų terminologinių žodynų, priskiriama informatika, ekologija, energetika, lingvistika, polimerai, biologija, biochemija ir kt. (Марчук 1992: 21). J. N. Marčiuko pažymėta tendencija sparčiai dauginti leidžiamų (be kita ko) lingvistinės terminijos žodynų pasitvirtino kuriant mūsų parengtą Baltarusijoje išleistų terminologinių žodynų disciplininę klasifikaciją. Taigi tarp beveik keturių dešimčių teminių specialiųjų žodynų grupių, kurias nustatėme atlikę visų Baltarusijos bibliografinių žodynų Terminologija | 2014 | 21 29 rodyklių (Чарняўская, Цыхун 2000; Кіпель, Саўка 2002), lingvistinės terminijos žodynai (toliau – LTŽ) užima penktąją vietą (46 pavadinimai), kiekiu nusileisdami tik biologijos žodynams (141 pavadinimas), ekonomikos žodynams (137), istorijos žodynams (66) ir matematikos žodynams (48) (Щербин 2009: 19). Be to, mūsų atlikta išsami Rusijos ir Ukrainos bibliografinių žodynų leidinių rodyklių turinio analizė (НТС 1988; Комова 2003; Дубичинский 2013) parodė, kad nagrinėjama sparti leidžiamų LTŽ skaičiaus didėjimo tendencija būdinga ir Rusijos bei Ukrainos terminografijai. Galiausiai reikėtų pasakyti ir tai, kad LTŽ kūrimas kaip atskira žodynų rengimo veiklos kryptis rusų lingvistikoje terminologiškai įvardytas dar XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje („lingvistinės terminijos leksikografija“, „specialiosios lingvistinės terminijos leksikografija“) (Ахманова, Полторацкий 1962: 189–190). Vis dėlto mūsų sukaupta įvairių žodynų tipologijų ir klasifikacijų sudarymo patirtis, kuria siekta nustatyti apimtimi ir sandaros principais labiausiai palyginamus žodynų leidinius (Шчэрбін 1981; Шчэрбін 2002; Щербин 2005; Щербин 2008), įtikina, kad bendros teigiamos LTŽ leidybos megatendencijos buvimas Rytų slavų šalyse anaiptol nereiškia, jog baltarusių, rusų ir ukrainiečių terminografija šioje žodynininkystės srityje neturi reikšmingų skirtumų. Kaip teisingai pažymėjo rusų tyrėjas В.Г. Гак, aptardamas didelių skirtingomis kalbomis parašytų žodynų grupių lyginimo ypatumus, „grupiniai objektai patys savaime yra diskretūs, tačiau kartu jie sudaro nediskrečias eiles, kuriose įvairūs objektai vienas nuo kito skiriasi atskirais, kartais sunkiai pastebimais požymiais, todėl juos galima klasifikuoti įvairiai....net jei žodynuose išskiriamos tos pačios (ar maždaug tos pačios) žodžio reikšmės, jų grupavimas ir išdėstymo seka žodyno straipsnyje gali skirtis, todėl to paties žodžio aprašymas skirtinguose, net ir panašios apimties žodynuose, tampa nevienodas. Taip yra todėl, kad daugelio žodžių reikšmės išskiriamos remiantis persidengiančiais požymiais. Nustatant reikšmių hierarchiją, galima pasirinkti skirtingą požymių seką 30 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ ir tai lemia skirtingą žodžio semantinės struktūros vaizdą įvairiuose žodynuose“ (Гак 1978: 17-18). Dėl pirmiau nurodytų priežasčių šis straipsnis skirtas bendriesiems ir specifiniams Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje išleistų išsamiausių aiškinamųjų LTŽ turinio bruožams atskleisti. Pirmiausia paaiškinsime, kodėl pagrindiniu lyginamosios analizės objektu pasirinkti Rytų slavų šalyse išleisti aiškinamieji LTŽ. Juk žvelgiant į žodyną leksikografinės semiotikos požiūriu, žodynams ir žinynams priskiriami ne tik aiškinamieji, vertimo, mokomieji ir kiti terminų žodynai, išleisti atskiromis knygomis, bet ir a) įvairūs žodynų priedai, dalykų rodyklės, terminų indeksai, pateikiami monografijose, disertacijose, moksliniuose straipsniuose ir kituose leidiniuose; b) gausūs elektroniniai žodynai, terminų bazės ir duomenų bankai, paprastai saugomi tik kompiuterio atmintyje. Be to, tokių netradicinių žodynų ir žinynų darbų (žodynų priedų, elektroninių žodynų ir pan.) apimtis gali svyruoti nuo vieno puslapio iki daugybės tūkstančių teksto puslapių (pavyzdžiui, Vikipedijoje). Jei rengiant išsamų Rytų slavų LTŽ sąrašą būtų įtraukti visi pirmiau išvardyti netradiciniai žodynų ir žinynų darbai, mūsų skaičiavimais, jau šiandien toks sąrašas apimtų daugybę šimtų pavadinimų. Net ir apribojus Rytų slavų LTŽ sąrašą tik specialiaisiais žodynais, išleistais atskiromis knygomis, bendras jų skaičius vis tiek siektų apie šimtą pavadinimų. Tokio kiekio Rytų slavų LTŽ turinio lyginamąją analizę galima atlikti tik atskiroje monografinėje studijoje. Taigi jau pačioje šio straipsnio rengimo pradžioje itin aktuali buvo problema, kaip tinkamai apriboti nagrinėjamą Rytų slavų kalbų terminografinę medžiagą. Paprastai tokios problemos sprendžiamos sudarant pakankamai išsamią ir detalią LTŽ tipologiją, o paskui atrenkant apimtimi ir sandaros principais labiausiai palyginamus specialiuosius žodynus. Iki šiol sudaryta nemažai tokių specializuotų žodynų tipologijų, kurių autoriai kartais akivaizdžiai pervertindavo jų klasifikavimo galimybes. Pavyzdžiui, Terminologija | 2014 | 21 31 sovietų terminologas В.М. Перерва kadaise manė, kad „visą terminologinių žodynų įvairovę galima klasifikuoti pagal įvairius požymius, pavyzdžiui: a) pagal pateiktų kalbų skaičių – vienakalbiai, dvikalbiai, daugiakalbiai; b) pagal aiškinimų buvimą ir jų pobūdį – enciklopediniai, aiškinamieji, be aiškinimų; c) pagal pateiktą žinių šaką ar šakas – šakiniai, siaurai šakiniai, daugiašakiai (įskaitant politechninius); d) pagal pateiktos terminijos išsamumą – išsamūs, vidutinės apimties, trumpi; e) pagal specialiąją paskirtį – sąvokiniai, dažnumo, atvirkštiniai“ (Перерва 1976: 199). Savo ruožtu rusų tyrėjos Н.А. Слюсарева ir Г.Н. Макарова jų aptiktus užsienio LTŽ grupuoja į šiuos penkis pagrindinius specialiųjų žinynų tipus (Слюсарева, Макарова 1977: 283–286): 1) bendrieji enciklopediniai žodynai. Jiems priklauso, pavyzdžiui, Encyclopedia of linguistics, information and control А.К. Митхема ir Р.А. Хадсона (Oxford, London, 1969); 2) specialieji enciklopediniai žodynai. Tarp jų – Kenkyusha Dictionary of new linguistics (Tokyo, 1971); 3) bendrieji aiškinamieji žodynai. Šiam LTŽ tipui rusų tyrėjai priskiria Glossary of linguistic terminology М. Пеи (New York, London, 1966); 4) specializuoti aiškinamieji žodynai. Ryškus šio tipo LTŽ pavyzdys – A glossary of American technical linguistic usage Э. Хэмпа (4-asis leidimas – Utrecht, Antwerp, 1968); 5) žodynėliai (glosarijai). Pastariesiems priklauso, pavyzdžiui, Multilingual lexicon of linguistics and philology. English, French, German, Russian П. Нэш (Florida, 1968). Dar išsamesnę LTŽ tipologiją sudarė rusų tyrėjai И.С. Куликова ir Д.В. Салмина. Remdamiesi В.А. Ицкович ir Н.В. Васильева tipologinėmis idėjomis (Ицкович 1964; Васильева 1990) ir plėtodami Л.В. Щерба pasiūlytą žodynų antinomijų metodą (Щерба 1974), jie išskyrė šias LTŽ tipologines opozicijas: „1) enciklopedijos – žodynai-žinynai (aiškinamieji žodynai – pagal Васильева); 2) „akademiniai“ – mokomieji; 3) abėcėliniai – teminiai (tezaurai); 4) originalūs (rusų) – vertimo; 5) metakalbos žodynai – metadialekto arba idiolekte žodynai; 6) bendrieji – šakiniai (specializuoti – pagal Васильева); 7) žodynai – žodynėliai (ЛЭС: aiškina- 32 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ aprašomieji – nomenklatūriniai); 8) citatiniai – necit interpretaciniai; 9) vienakalbiai – dvikalbiai (daugiakalbiai). Atskirai išskiriami dažnumo žodynai“ (Куликова, Салмина 2002: 59). С.В. Гринев-Гриневич parašytoje Žodynų klasifikacijos raidos istorijoje (Гринев-Гриневич 2009: 155–191) analizuojamos ir kitos, bendresnio pobūdžio terminologinių žodynų klasifikacijos. Tarp jų – 1) griežtai hierarchinės žodynų klasifikacijos, pateiktos В.Н. Сергеева (1973), В.П. Петушкова ir В.Н. Сергеева (1976), А.И. Васильева (1978), Л.А. Сосновской (1978) ir kt. darbuose; 2) fasetinės žodynų klasifikacijos, taikomos В.М. Перервы (1976), В.Ф. Роменской (1978), А.С. Герда (1981), А.Я. Шайкевича (1983), Р.Ю. Кобрина (1985), В.В. Морковкина (1988), Л.М. Пологи ir Л.А. Симоненко (1991), В.В. Дубичинского (1993) ir kt. darbuose; 3) parametrinės žodynų klasifikacijos, plėtojamos П.Н. Денисова (1976), Ю.Н. Караулова (1981), С.В. Гринева (1986), Я.Л. Донского (1986), Е.В. Королёвой (1986), В.М. Лейчика (1988), Ю.Н. Марчука (1992) ir kt. darbuose; 4) kompleksinės žodynų klasifikacijos, atspindėtos Л.М. Новичковой (1978), С.В. Гринева-Гриневича (2008) ir kt. darbuose. Tačiau jas nagrinėjant netrukus įsitikinama, kad nė viena iš pirmiau išvardytų žodynų klasifikacijų, nors ir turi vienokių ar kitokių teigiamų savybių, vis dėlto neleidžia „sudėlioti į lentynėles“ visų iki šiol paskelbtų rytų slavų LTT, kurių tipologinė įvairovė akivaizdžiai pranoksta kiekvienos atskirai paimtos LTT tipologijos klasifikavimo galimybes. Be to, rytų slavų šalyse beveik kasmet leidžiami iš esmės naujų tipų LTT, kuriems dar teks rasti vietą esamose žodynų klasifikacijose. Kaip tokių naujausių LTT pavyzdžius pateiksime keletą 2005–2007 m. Rytų Slavijos šalyse išleistų terminologinių žodynų: a) Л.В. Поповой Funkcinės gramatikos terminų kompleksinis žodynas (Омск, 2005), kuriame derinamos aiškinamojo, ideografinio, sinonimų ir teminio žodynų ypatybės; b) О.О. Селивановой Šiuolaikinė lingvistika: terminologinė enciklopedija (Полтава, 2006), kurioje darniai derinami enciklopedinio, bendrojo aiškinamojo ir specializuoto aiškinamojo LTT elementai; 3) Tarpkultūrinių terminų žodynas Terminologija | 2014 | 21 3 3 коммуникации Ф.С. Бацевича (Киев, 2007), реестр которого включает не только лингвистические термины. Поэтому следует согласиться, на наш взгляд, с выводом С.В. Гринева-Гриневича о том, что в каждом конкретном случае «в основу классификации словарей в первую очередь должны быть положены их наиболее важные отличительные особенности» (Гринев-Гриневич 2009: 185). Atliekant mūsų lyginamąją rytų slavų LTT turinio analizę, kurios tikslas – giliau suprasti lingvistinės terminologijos leksikografijos raidos ypatumus Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, svarbiausiais analizuojamų LTT skiriamaisiais požymiais laikėme šias charakteristikas: 1) jų registro išsamumo laipsnį; 2) fizinę apimtį (sąlyginiais spaudos lankais ir tomų skaičiumi); 3) žodyno tipą; 4) teksto organizavimo būdą (žodyno makrostruktūros tipą); 5) jų metakalbinę orientaciją; 6) lyginamų LTT palyginamumo lygį pagal visas pagrindines charakteristikas ir kt. Kalbant apie pirmąją charakteristiką (LTT registro išsamumo laipsnį), šiuo metu daugiausia registrinių terminų turi didžiausi rytų slavų aiškinamieji (Ахманова 1969; Булахов 2002–2005; Загнитко 2012), vertimo (РБСЛТ 1988; АРСЛС 1996; АУРСТНК) ir enciklopediniai (ЛЭС 1990; БМЭ 1994; РЭ 1998; УМЕ 2000) LTT. Pradėkime nuo išsamiausių aiškinamųjų LTT analizės. Konkrečiai, išsamiausių Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos aiškinamųjų LTT registrų duomenys yra tokie: О.С. Ахманова 1969 – apie 7000 terminų, М.Г. Булахов 2002–2005 – apie 6500, o А.П. Загнитко 2012 – apie 8000 terminų. Tuo tarpu rusų kalbos (Ахманова 1969) ir iš dalies ukrainiečių kalbos (Загнитко 2012) LTT, kuriuose žodyno tekstas organizuojamas abėcėliniu lizdiniu būdu, beveik visi mažesnės semantinės apimties terminai, įtraukti į pagrindinio termino žodyno lizdą, taip pat pateikiami šių žodynų registruose (nuorodiniuose straipsniuose). Be to, „jei terminas yra žodžių junginys, jis žodyne pateikiamas tiek kartų, kiek jį sudaro terminologinių elementų, ir vieną kartą su aiškinimu, o kitais atvejais – su nuoroda“ (Ахманова 1969: 24). O baltarusių žodyne (Булахов 2002-2005), kuriame abėcėlinis lizdinis 34 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ žodyno teksto organizavimo būdas taikomas dar plačiau, mažesnės semantinės apimties terminai, įtraukti į bendrinio termino žodyno lizdą, nepateikiami nei bendrame žodyno registre, nei „Dalykiniame-terminologiniame rodyklėje“, esančiame šio žodyno penktame tome. Atsižvelgiant į labai didelę atskirų lizdinių straipsnių apimtį baltarusių LTT (pavyzdžiui, straipsnis apie terminą kalba užima 80 teksto puslapių ir, mūsų skaičiavimais, apima daugiau kaip 5200 mažesnės semantinės apimties terminų arba, vartojant О.С. Ахмановой terminiją, „metakalbos segmentų“ (Ахманова 1969: 10); straipsnis apie terminą žodis – 42 puslapius; straipsnis apie terminą kalba – 14 puslapių, kuriuose pateikiami 894 „vidiniai lizdo terminai“ arba „metakalbos segmentai“ ir jų aiškinimai bei adresatinės charakteristikos), galima manyti, kad į baltarusių LTT penktą tomą pridedamą „Dalykinį-terminologinį rodyklę“ nepatekusių mažesnės semantinės apimties terminų skaičius siekia dešimtis tūkstančių (mūsų skaičiavimais, baltarusių aiškinamajame LTT registrinių terminų ir į pagrindinių registrinių terminų žodyno lizdus įtrauktų terminų bendras skaičius siekia apie 60 000 vienetų). Didelis panašumas būdingas išsamiausiems rytų slavų aiškinamiesiems LTT ir pagal antrąjį pagrindinį rodiklį – fizinę apimtį: rusų LTT (Ахманова 1969) išleistas vienu tomu, jo apimtis – 45,9 apskaitinio leidybinio lanko; baltarusių LTT (Булахов 2002–2005) išleistas penkiais tomais, bendra apimtis – 197,3 apskaitinio leidybinio lanko; ukrainiečių LTT (Загнітко 2012) sudaro keturi tomai, bendra apimtis – 91 apskaitinis leidybinis lankas. Kiek didesnę baltarusių aiškinamojo LTT apimtį (palyginti su analogiškais rusų ir ukrainiečių LTT) lemia šios priežastys: a) baltarusių žodyne plačiau pateikiamos visų aprašomų registrinių terminų ir su jais susijusių mažesnės semantinės apimties terminų metakalbinės, junglumo ir adresatinės charakteristikos; b) į termino kalba žodyno lizdą įtraukiami ne tik mažesnės semantinės apimties terminai (Kalbų genealogija, Kalbos tarmių bazė, Kalbos ideologija, Kalbos istorija, Kalbų klasifikacija, Literatūrinė kalba, Visuotinai priimtos kalbos normos, Kalbos sintaksiniai vienetai), bet ir „metakalbos segmentai“ (šnekamesnė kalbos atspalvio raiška, ži- Terminologija | 2014 | 21 35 kalbos kaip bendravimo priemonės suvokimas, kalbos valymas nuo margos svetimšalių priemaišos, minties ir kalbos santykis, kalbos vartojimas, kalbos kilmės problema, senoji ir šiuolaikinė kalbų įvairovė ir kt.), taip pat visi lingvonimai, aptikti tirtuose tekstiniuose šaltiniuose (keli tūkstančiai pavadinimų, tokių kaip Abissinų kalbos, Abchazų kalba, Avestų kalba, Australijos kalbos, Austronesų kalbos, Azerbaidžaniečių kalba, Azijos kalbos, Akadų kalba, Albanų kalba, Alemannų kalba, Amharų kalba, Amerikos kalbos ir t. t.). Palyginimui: ukrainiečių žodyne (Загнітко 2012) pasaulio kalbų pavadinimai neįtraukti „dėl ribotos apimties ir specialių šiai problemai skirtų leidinių“ (Загнітко 2012 г 6). Pirmiau palyginti aiškinamieji rytų slavų kalbų terminų žodynai priklauso tam pačiam žodynų tipui: tai bendrieji aiškinamieji žodynai, „kurių tikslas – pateikti kuo išsamesnį visų kalbotyros sričių terminų sąrašą (ekstensyvusis tipas)“ (Васильева 1990: 461). Dėl nurodytos priežasties nagrinėjamų aiškinamųjų rytų slavų kalbų terminų žodynų palyginamumo lygis pagal trečiąjį pagrindinį rodiklį (žodyno tipą) yra itin aukštas. Panašios priežastys daugiausia lemia ir palyginamų aiškinamųjų rytų slavų kalbų terminų žodynų (Ахманова 1969; Булахов 2002-2005; Загнітко 2012) didelį panašumą pagal ketvirtąją jų charakteristiką – tekstinės erdvės organizavimo būdą. Pagrindinis jų turinio makrostruktūrinio tvarkymo būdas – tas pats abėcėlinis lizdinis principas. Palyginami aiškinamieji rytų slavų kalbų terminų žodynai itin panašūs ir pagal tokią charakteristiką kaip metakalbinė orientacija. Kitaip tariant, jų autoriai, rengdami žodynus, visiškai laikėsi šių metodologinių nuostatų: 1) „terminija išgaunama iš visų tiriamojo laikotarpio metakalbinių kūrinių visumos, kaip metalas iš rūdos“ (Ахманова 1969: 5); 2) „šiuo metu svarbiausias ir realiai įgyvendinamas uždavinys yra leksikografiškai aprašyti tą (kad ir netobulą, nenuoseklią ir nevienodo masto) kalbą, kuria kalbininkai bendrauja tarpusavyje ir kurią vartoja dėstydami“ (Ахманова 1969: 9). Šią išvadą patvirtina palyginamuosiuose baltarusių, rusų ir ukrainiečių kalbų terminų žodynuose pateikti 36 Вячеслав Щербин | Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ kalbų terminų žodynuose pateikiami ilgi terminijos šaltinių sąrašai (įvairių tipų žodynų, gramatikų, monografijų, vadovėlių ir mokslinių straipsnių apie įvairias šiuolaikinės lingvistikos šakas), kuriuos šių žodynų autoriai naudojo pagrindiniam lingvistinių terminų masyvui nustatyti. Vienintelis palyginamų rytų slavų kalbų terminų žodynų skirtumas, susijęs su naudotais metakalbiniais terminijos šaltiniais, yra tas, kad baltarusių aiškinamajame kalbų terminų žodyne pateikiamas visas naudotų šaltinių sąrašas (iš viso 867 pavadinimai), o rusų ir ukrainiečių aiškinamuosiuose kalbų terminų žodynuose išvardyti tik pagrindiniai šaltiniai (atitinkamai 40 ir 49 pavadinimai). Taigi išsamiausi rytų slavų šalyse išleisti aiškinamieji kalbų terminų žodynai yra labai palyginami pagal šiuos rodiklius: a) panašios registro charakteristikos (7–8 tūkstančiai terminų); b) palyginamas išorinis (poligrafinis) tūris; c) ta pati tipologinė priklausomybė aiškinamųjų bendrųjų kalbų terminų žodynų grupei; d) beveik identiškas tekstinės erdvės organizavimo būdas (abėcėlinis lizdinis principas); e) panaši metakalbinė orientacija į tekstus, naudotus kaip terminijos medžiaga (lingvistikos žodynus, gramatikas, monografijas, vadovėlius ir mokslinius straipsnius). Pirmiau aptartų aiškinamųjų rytų slavų kalbų terminų žodynų dideliam palyginamumui rimtos įtakos negali turėti net tai, kad pirmą kartą jie išleisti skirtingu metu: pirmasis rusų aiškinamojo kalbų terminų žodyno leidimas išėjo 1966 metais, baltarusių – 2002–2005 metais, ukrainiečių – 2012 metais. Taip yra todėl, kad šiuose žodynuose naudotų pirminių metakalbinių šaltinių chronologinės ir adresatinės charakteristikos iš esmės sutampa. Daug ką parodo ir tai, kad baltarusių ir ukrainiečių kalbų terminų žodynuose tarp pagrindinių naudotų metakalbinių šaltinių nurodyti įvairūs rusų žodyno leidimai (Ахманова 1966; Ахманова 2007), nors, kaip bus parodyta toliau, toli gražu ne visa O. S. Ахмановой žodyno registro leksika pateko į baltarusių ir ukrainiečių kalbų terminų žodynų registrus. Tačiau pats faktas, kad nurodytas rusų terminų žodynas reguliariai leidžiamas iš naujo (2010 m. išėjo jau penktasis O. S. Ахмановой žodyno leidimas) ir iki šiol išlieka išsamiausias Terminologija | 2014 | 21 37 aiškinamasis rusų kalbos terminų žodynas, yra geriausias įrodymas, kad atskirų Rusijos tyrėjų teiginiai, esą „šiandien Ахмановой žodynas jau neatspindi dabartinės mokslo metakalbos būklės, t. y. neatlieka savo pagrindinės paskirties, o tyrėjai jį naudoja tik kaip papildomą leksikografinį šaltinį“ (Куликова, Салмина 2002: 80), yra per ankstyvi. Apibendrinti duomenys apie išsamiausius Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje išleistus aiškinamuosius kalbų terminų žodynus pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Apibendrinti duomenys apie išsamiausius aiškinamuosius rytų slavų kalbų terminų žodynus Kalbų terminų žodyno pavadinimas (santrumpa) Aiškinamųjų rytų slavų kalbų terminų žodynų charakteristikos Registro apimtis Išorinė apimtis (apskaitos ir leidybos lankais) Tomų skaičius Žodyno tipas Teksto organizavimo principas Tekstinių šaltinių skaičius Tiražas (egz. skaičius) Ахманова 1969 Apie 7000 45,9 1 Bendrasis aiškinamasis lingvistinės terminijos žodynas Abėcėlinis-lizdinis 40, iš jų 17 lingvistinės terminijos žodynų 9 kalbomis 40 000 Булаков 2002–2005 Apie 6500 197,3 5 Bendrasis aiškinamasis lingvistinės terminijos žodynas Abėcėlinis-lizdinis 867, iš jų 10 lingvistinės terminijos žodynų rusų kalba 50 Загнітко 2012 Apie 8000 91,02 4 Bendrasis aiškinamasis lingvistinės terminijos žodynas Abėcėlinis-lizdinis 49, iš jų 32 lingvistinės terminijos žodynai trimis kalbomis 100 Kitokia padėtis stebima vertinant išsamiausių rytų slavų vertimo ir enciklopedinio tipo lingvistinės terminologijos žodynų (LTŽ) palyginamumą. Apie jų palyginamumo lygį galima spręsti iš skirtumų, esančių tarp pagrindinių vertimo ir enciklopedinių rytų slavų LTŽ charakteristikų. Visų pirma, pagrindinės išsamiausių Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vertimo LTŽ charakteristikos pateiktos 2 lentelėje. 38 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ 2 lentelė. Apibendrinti duomenys apie išsamiausius rytų slavų vertimo LTŽ LTŽ pavadinimai (santr.) | Rytų slavų vertimo LTŽ charakteristikos | Registro apimtis | Fizinė apimtis (apskaitos leidybos lankais) | Tomų skaičius | Žodyno tipas | Teksto organizavimo principas | Tiražas (egz. skaičius) | РБСЛТ 1988 | Apie 5500 | 10,8 | 1 | Bendrasis dvikalbis LTŽ | Abėcėlinis | 4300 | АРСЛС 1996 | Apie 8000 | 40,25 | 2 | Bendrasis dvikalbis LTŽ su aiškinimo elementais | Abėcėlinis | 1000 | АУРСТНК | Apie 5000 | (spausdinama) | 1 | Specializuotas trikalbis LTŽ | Konceptinis | (spausdinama) 2 lentelėje pateikti apibendrinti duomenys apie išsamiausius rytų slavų vertimo tipo LTŽ rodo, kad šie žodynai gana smarkiai skiriasi: 1) registro apimtimi; 2) fizine apimtimi; 3) lyginamų LTŽ tipologine priklausomybe; 4) teksto organizavimo principais. Dėl šių skirtumų rytų slavų vertimo LTŽ duomenų palyginamumo lygis yra santykinai žemas. Savo ruožtu, pagrindinės išsamiausių enciklopedinių LTŽ, išleistų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, charakteristikos pateiktos 3 lentelėje. 3 lentelėje pateikti apibendrinti duomenys apie rytų slavų enciklopedinių LTŽ registro ir fizinę apimtį taip pat rodo didelius kiekybinius skirtumus tarp šių enciklopedinių LTŽ pagal pasirinktus rodiklius. Prie šių kiekybinių nagrinėjamų LTŽ skirtumų galima pridėti kokybinio pobūdžio duomenis, pavyzdžiui, rodančius, kad: 1) iš 517 Baltarusijos enciklopedijoje pateiktų enciklopedinių straipsnių (БМЭ 1994) 143 straipsniai skirti žymių kalbininkų ir rašytojų biografijoms, t. y. yra neterminologinio pobūdžio. Panašiai iš 1797 straipsnių, pateiktų Ukrainos enciklopedijoje (УМЕ 2000), 438 aprašo- Terminologija | 2014 | 21 39 3 lentelė. Apibendrinti duomenys apie išsamiausius enciklopedinius LTŽ, išleistus Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje LTŽ pavadinimai (santr.)Enciklopedinių rytų slavų LTŽ charakteristikosRegistro apimtisFizinė apimtis (apskaitos leidybos lankais)Tomų skaičiusŽodyno tipasTeksto organizavimo principasTiražas (egz. skaičius)ЛЭС 1990700162,931Bendrasis enciklopedinis LTŽAbėcėlinis150 000РЯЭ 199869698,141Specializuotas enciklopedinis LTŽAbėcėlinis50 000БМЭ 1994517111,371Specializuotas enciklopedinis LTŽAbėcėlinis10 000УМЕ 2000179798,141Specializuotas enciklopedinis LTŽAbėcėlinis5000 ta asmenybės, aprašyti Ukrainos ir užsienio kalbininkai; 2) БМЭ 1994 ir УМЕ 2000 nėra dalykinių-terminologinių rodyklių, kurios leistų nustatyti bendrą jų enciklopediniuose straipsniuose vartojamų lingvistinių terminų skaičių. Palyginimui: rusų enciklopediniame žodyne (ЛЭС 1990) 1) visi 700 jame esančių straipsnių skirti terminams, t. y. biografijų jame apskritai nėra; 2) prie ЛЭС 1990 pridėtoje terminų rodyklėje yra apie 6000 lingvistinių terminų; keli tūkstančiai terminų pateikti ir panašioje РЯЭ 1998 rodyklėje. Esama ir esminių kokybinių skirtumų tarp lyginamų baltarusių (БМЭ 1994), rusų (РЯЭ 1998) ir ukrainiečių (УМЕ 2000) LTŽ, kurie yra atitinkamai baltarusių, rusų ir ukrainiečių kalbotyros enciklopedijos, ir rusų enciklopedinio LTŽ (ЛЭС 1990), kuris yra bendrosios lingvistikos pobūdžio; šie skirtumai susiję ir su jų tipologine priklausomybe. Visų pirma, būtent bendrasis ЛЭС 1990 pobūdis lemia, kad į jį „plačiai įtraukta lingvistinė „nomenklatūra“, pirmiausia lingvonimai: pasaulio kalbos 40 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ pateikiami tiek atskirais straipsniais, tiek labai išsamiu (apie 2500) „Pasaulio kalbų rodyklės“ sąrašu (Куликова, Салмина 2002: 76). Visi pirmiau nurodyti skirtumai liudija, kad lyginamų Rytų slavų enciklopedinių LTT palyginamumo lygis nėra pakankamai aukštas, todėl jų negalima naudoti kaip terminografinių šaltinių korektiškai lyginamajai analizei atlikti. Jei galima laikyti, kad tinkamiausių palyginimui Rytų slavų LTT apibrėžimo problema iš esmės išspręsta (toliau bus nagrinėjami išsamiausi aiškinamieji LTT, išleisti Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje), tai pats jų lyginamosios analizės metodas iki šiol kelia nemažai klausimų. Mūsų nuomone, Rytų slavų aiškinamųjų LTT lyginamąją analizę geriausia atlikti taikant lygiagretaus žodynų skaitymo metodą, kurį sukūrė ir išbandė Rusijos mokslų akademijos akademikas O.N. Трубачев. Šiuolaikines šio metodo taikymo formas rusų mokslininkas pasiekė „daugelį metų lygindamas skirtingų kalbų ir tipų žodynus ir palaipsniui tobulindamas jų lyginamojo tyrimo metodiką“ (Щербин 2007: 13). Iš pradžių, siekdamas palyginti žodynų recenzijose aptariamų žodynų atskirus struktūros elementus – bendrą antraštinių vienetų skaičių, jų išvestines formas, apibrėžtis, adresatų charakteristikas ir pan. – O.N. Трубачев vėliau perėjo „prie tikrojo „lygiagretaus skaitymo“, t. y. kontrastyvaus apibūdinimo: a) tikslų, kuriems pasiekti skirti nagrinėjami žodynai; b) principų, kuriais jie grindžiami; c) metodų, kuriuos sudarytojai taikė rengdami šiuos žodynus. Taip pat buvo lyginama žodynų makro- ir mikrostruktūra, jų mokslinė nauda, į antraštyną įtrauktos leksikos sudėtis, žodynuose taikomų principų atitiktis esamai slavistikos tradicijai, lyginamų žodynų kalbinė priklausomybė, taip pat atskirų leksikografinių parametrų (pavyzdžiui, nuorodinių žodžių) vartojimo jų sudarytojų praktikoje pagrįstumas“ (Щербин 2007: 14). Remdamiesi O.N. Трубачев metodiniais darbais, susijusiais su lygiagretaus žodynų skaitymo metodo taikymu, pradėkime Rytų slavų aiškinamųjų LTT antraštynų lyginamąją analizę Terminologija | 2014 | 21 41 LTT. Kad būtų patogiau apžvelgti medžiagą, trijų gana didelių žodynų antraštyno medžiaga buvo apribota lyginamuoju lingvistinių terminų, prasidedančių raidėmis А, Р, Я, tyrimu (terminai pasirinkti pagal šias raides, nes norėta susipažinti su pakankamai reprezentatyvia lyginamų LTT antraštyno leksikos imtimi iš pradžios, vidurio ir pabaigos dalių). Galutinis Rytų slavų aiškinamųjų LTT antraštynų lyginamojo tyrimo rezultatas – šių žodynų raidžių А (995 vienetas), Р (762 vienetai) ir Я (58 vienetai) antraštinių terminų suvestinių rodyklių sudarymas. Bendrai šios suvestinės rodyklės apima beveik 10% lyginamų Rytų slavų aiškinamųjų LTT antraštyno medžiagos, t. y. statistiniu požiūriu yra pakankamai reprezentatyvios. Trijų Rytų slavų aiškinamųjų LTT antraštinių terminų suvestinių rodyklių (raidžių А, Р, Я) turinio lyginamoji analizė leido nustatyti, kad: 1) lingvistinių terminų, kurie pagal savo formaliąsias ir turinio charakteristikas yra beveik visiškai ekvivalentiški, yra: a) tik 4,8% visų trijų Rytų slavų aiškinamųjų LTT raidės А antraštinių terminų suvestinės rodyklės sudėties (аббревиатура, аббревиация, абзац, аблатив, аблаут, абсорбция, агенс, аграфия, адаптация, адвербиализация, адстрат, аканье/аканья, аккомодация, акузма, акут, акцент, акцентология, акцентуация, алалия, алексия, алфавит, альтернант, альтернация, амбивалентный, анаграмма, анаколуф, анализ, аналитизм, аналогия, анафора, англицизм, антесе-дент, антитеза, антиципация, антонимия, антономазия, антропонимика, аорист, аподозис, апостроф, арго, ареал, артикль, артикуляция, архетип, асиндетон, атрибут, афазия — iš viso 48 bendri terminai); b) iš viso 1,7% raidės Р antraštinių terminų suvestinės rodyklės sudėties (редукция, редупликация, реконструкция, рекурсия, релевантный, рема, референт, речение/речення, ритм, ритмика, ритмомелодика, риторика, ряд — iš viso 13 bendrų terminų); c) raidės Я antraštinių terminų suvestinėje rodyklėje visiškai nėra lingvistinių terminų, ekvivalentiškų forma ir reikšme; 2) gerokai didesnė beveik visiška lingvistinių terminų (formos ir reikšmės požiūriu) ekvivalencija nustatyta dviejuose iš 42 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ trijų nagrinėtų Rytų slavų aiškinamųjų LTT (12,4% visų trijų Rytų slavų aiškinamųjų LTT raidės А antraštinių terminų suvestinės rodyklės sudėties; 7,3% raidės Р antraštinių terminų suvestinės rodyklės sudėties ir 27,6% raidės Я suvestinės rodyklės sudėties). Be to, daugiausia ekvivalentiškų terminų porų nustatyta rusų ir baltarusių žodynuose (Ахманова 1969 ir Булахов 2002), nes abiejuose žodynuose visų pirma pateikiama rusų kalbos lingvistinė terminija: a) 7,4% Rytų slavų aiškinamųjų LTT raidės А antraštinių terminų suvestinės rodyklės sudėties (абруптив, абсолютов, абсолютный, абстрактное значение, автоматическая альтернация, авторская речь, агглютинативный, агглютинация, адвербиальный, адъективация, адъективирование, адъективированный, адъективный, азбука, аккузатив, акустический, акутовый, акцентный, акцентуационный, аллатив, аллегория, аллитерация, аллитерирующий, алфавитный, альвеолярный, аморфные языки, аморфный, амфибрахий, анакруза, аналитико-синтетический, аналитический, аналогисты, аналогический, анафорический, аномалисты, аномалия, аномальный, антецедентный, антропофоника, антропофонический, анусвара, аппозитивный, аппозиционный, аппозиция, арготивческий, артикулятор, артикуляционный, архаизация, архаизирующий, архаизм, архаический, асемантический, аспирация, аспирированный, ассимиляция, ассимиляттивный, ассимиляция, ассоциация, атематический, атрибутивно-предикативный, атрибутивный, аттракция, аугмент, ауслаут, афористический, аффективный, аффикс, аффиксальный, аффиксация, аффилиация, аффриката, ахлаут, ахронистический, ахронический, ахрония — iš viso 74 bendri terminai); b) 4,6% raidės Р antraštinių terminų suvestinės rodyklės sudėties (равносложный, равноударенный, раздвоение, раздел интонационный, разделительный, различительный, разложение, размер, разносклоняемость, разносклоняемый, разностильный, раскатистый, расподобление, расположение, распределение, распределительный, распространение, распространенный, раствор, растяжение, расчлененный, расширение, расщепление фонемы, реализация, реальное значение, регрессивный, резонатор, резонаторный, результативный, рекурсивный, релевантность, релятивный, речевой, речь, ритмический, ритмомелодический, риторический, рифма, род, родительный падеж, родовой, родословное древо, родство Terminologija | 2014 | 21 43 kalbų, rotacizmas, runa, eilė – iš viso 46 bendri terminai); c) 20,7% suvestinio registro terminų rodyklės, apimančios raide Я prasidedančius terminus, sudėties (kalba, šaltinio kalba, objekto kalba, kalbotyra, lingvistinis, kalbinis, kalbos mokslas, pagrindinė kalba, tarpinė kalba, kalbinis, jakavimas, jambas – iš viso 12 bendrų terminų). Rusų ir ukrainiečių SBT registruose (Ахманова 1969 ir Загнитко 2012) pateikta gerokai mažiau visiškai ekvivalentiškų (forma ir reikšme) lingvistinių terminų: a) 3,2% Rytų slavų aiškinamųjų SBT registrų terminų suvestinės rodyklės, apimančios raide А prasidedančius terminus, sudėties (automatizmas, agentas, agramatizmas, adekvativas, adityvas, adliatyvas, admiratyvas, akronimas, aktyvas, aktualizacija, amerikanizmas, amfibolija, anadiplozė, anastrofė, anachronizmas, anžambemanas, anominacija, antiklimaksas, antimetabolė, gramatinės struktūros antinomijos, antiptozė, antistrofė, antifrazė, apeliatyvas, apokojnu, apokopė, argotizmai, arealinė lingvistika, archifonema, asemantinis, aspektas, dialektologinis atlasas – iš viso 32 bendri terminai); b) 0,5% suvestinio registro terminų rodyklės, apimančios raide Р prasidedančius terminus, sudėties (reprise, refrenas, rondelis, rondo – iš viso 4 bendri terminai); c) 3,5% suvestinio registro terminų rodyklės, apimančios raide Я prasidedančius terminus, sudėties (branduolinės struktūros/ядерні структури, pasakymo branduolys/ядро вис-повлення – iš viso 2 bendri terminai). Galiausiai, mažiausias visiškai ekvivalentiškų (forma ir reikšme) lingvistinių terminų skaičius pateiktas baltarusių ir ukrainiečių SBT registruose (Булахов 2002-2005 ir Загнитко 2012): a) 1,3% Rytų slavų aiškinamųjų SBT registrų terminų suvestinės rodyklės, apimančios raide А prasidedančius terminus, sudėties (abrakadabra, abstrakcija, abėcėlininkas, aktyvusis žodynas, akustika, akuidencija, amplitudė, antroponimas, antroponimija, apostrofė, artikuliacinė fonetika, aspektologija, aforizmas – iš viso 13 bendrų terminų); b) 0,8% suvestinio registro terminų rodyklės, apimančios raide Р prasidedančius terminus, sudėties (rezonansas, replika, referencija, refleksas, refleksija, rusifikacija – iš viso 6 bendri terminai); c) 3,5% suvestinio registro terminų rodyklės, apimančios raide Я prasidedančius terminus, sudėties (tarpsnis, jat – iš viso 2 bendri terminai); 3) reikšmingiausią trijų Rytų slavų aiškinamųjų SBT (raidės А, Р, Я) registrų terminų suvestinių rodyklių turinio dalį sudaro lingvistiniai terminai, pateikti tik viename iš trijų nagrinėtų aiškinamojo tipo SBT. 44 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ Tuo pat metu akivaizdi lyderė pagal „savitų“ (t. y. neturinčių visiškų atitikmenų kituose žodynuose) lingvistinių terminų skaičių iš trijų lygintų Rytų slavų aiškinamųjų SBT yra ukrainiečių žodynas (Загнітко 2012). Pavyzdžiui, raidės А žodyno dalyje pateikta 390 lingvistinių terminų, neturinčių visiškų (formos ir reikšmės požiūriu) atitikmenų kituose Rytų slavų SBT (абдукція, абіонім, абонімінація, абревійоване ім’я, абрупція, абсолютний кінець слова, абсолютний початок слова, абсолютний час, абсолютні синоніми, абстрактна лексика, абстрактне мислення, абстрактні іменники, абузія, ас-з dolby digital, аверсія, автокаталіз, автокомунікація, автологія, автоматичний (машинний) переклад, автоматичний словник, автоном, автор, автор-функція, авторизатор, авторизація ir kiti ukrainiečių lingvistiniai terminai). Šie nacionaliniu požiūriu specifiniai terminai kartu sudaro 39,2% visos Rytų slavų aiškinamųjų SBT registrų terminų suvestinės rodyklės, apimančios raide А prasidedančius terminus, sudėties. В свою очередь, на букву Р в украинском словаре (Загнітко 2012) выявлены 372 лингвистических термина, не имеющие полных (по форме и значению) эквивалентов в других восточнославянских СЛТ (радиксоїди, рамка перформативна, рамка відмінкова, рамплісаж, ра-ритив, раса, рацея, реактивний мовленнєвий акт, реакція, реакція пер-локутивна, реалізація грамем імплікативна, реалізовані норми и др.). В совокупности эти национально специфические украинские термины составляют 48,5% содержания сводного индекса реестровых терминов восточнославянских толковых СЛТ на букву Р. Наконец, на букву Я в рассматриваемом СЛТ (Загнітко 2012) идентифицировано 14 лингвистических терминов и номенов, не имеющих полных эквивалентов в белорусском и русском СЛТ (явний контекст, ядро лінгвокультурологічного поля, язичок маленький (увула), як емфатична придієслівна, як початкова розповідна, як…, так і… градаційний розмовний, який так (який тут) емоційна, якийсь емоційний, якийсь емфатичний, якість міжмовної комунікації, якість мовлення, якості мовлення комунікативні, ясність мовлення/ясність мови, я-текст). Эти украинские термины и номены составляют 24,3% содержания сводного индекса реестровых терминов восточнославянских толковых СЛТ на букву Я. Terminologija | 2014 | 21 45 На втором месте после украинского СЛТ (Загнітко 2012) по количеству лингвистических терминов, не имеющих полных эквивалентов в составе других восточнославянских ЛСТ, идет белорусский словарь (Булахов 2002–2005). В частности, на букву А в нем представлено 237 «уникальных» терминов (абс̧еда, аблативный/аблятивный, аблаутный, абсолютная конструкция, абсорбировать, абстрагировать, абстрактная единица, абстрактное слово, абстрактно-семантический принцип, абстрактно-собирательное имя, абстрактность, авеста и др.), которые в совокупности составляют 23% всего состава сводного индекса реестровых терминов восточнославянских толковых СЛТ на букву А. Далее, на букву Р в белорусском словаре содержится 201 лингвистический термин, не имеющий полных эквивалентов в других рассматриваемых словарях (равногласный, равнозвучащий, равнозначащий/ равнозначующий, равнозначный, равносложность, разбирание, разбор, разветвление, развиваться/ развиться, развитие, разговаривать, разговор, разговорная речь, разговорно и др.), удельный вес которых в сводном индексе реестровых терминов восточнославянских толковых СЛТ на букву Р составляет 26,2%. Наконец, на букву Я в белорусском словаре выявлено 18 исторически ориентированных, «самобытных» терминов (язык-жаргон, языковед/языковеды, языкоиспытатель, языкоисследование, языкоисследователь, языкосравнение, языкотворчество, языкоучение, язык-первоисточник, язык-потомок, язык-предок, язык-примитив, язык-родоначальник, язычно-небный, яканье-иканье, якать, якающий, якутский язык), доля которых в сводном индексе реестровых терминов восточнославянских толковых СЛТ на букву Р доходит до 31%. Trečią vietą tarp lyginamų Rytų slavų aiškinamųjų SBT pagal lingvistinių terminų, neturinčių visiškų atitikmenų kituose žodynuose, skaičių užima O. S. Ахманова žodynas. Pavyzdžiui, raidės А dalyje pateikti 197 pasenę ir retai vartojami terminai, kurių nėra kitų Rytų slavų SBT registruose (ablautinė bazė, abruptyvinis, absoliutus, absoliučiai beasubjektis sakinys, absoliutusis klausimas, abstraktyvinis relevantiškumas, abstraktus veiksmas, abstraktus sakinys, abstraktieji daiktavardžiai, abstrakčiosios formos, abstraktusis veiksmažodis, abstraktus garsas ir kt.), kurie kartu 46 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ sudaro beveik 20% Rytų slavų aiškinamųjų SBT registrų terminų suvestinės rodyklės, apimančios raide А prasidedančius terminus, turinio. Toliau, O. S. Ахманова žodyno raidės Р dalyje suskaičiuota 120 lingvistinių terminų, neturinčių visiškų atitikmenų kitų Rytų slavų aiškinamųjų SBT registruose (dinaminė pusiausvyra, pusiausvyrinis dvibalsis, vienodai skambantys žodžiai, vienareikšmiai žodžiai, lygiavertė opozicija, lygiaverčiai žodžiai, vienavardystė, vienoda pabaiga, vienodas kirtis, kalbos aiškumas ir kt.). Šių terminų dalis sudaro daugiau kaip 15,7% visos Rytų slavų aiškinamųjų SBT registrų terminų suvestinės rodyklės, apimančios raide Р prasidedančius terminus, sudėties. Galiausiai, O. S. Ахманова žodyno raidės Я dalyje nustatyti 9 terminai, neturintys visiškų atitikmenų baltarusių ir ukrainiečių SBT (nykstantys reiškiniai, besivystantys reiškiniai, dvibalsio branduolys, skiemens branduolys, kalbinis, liežuvėlinis, ryškieji balsiai, ryškus, jambinis sutrumpinimas). O. S. Ахманова žodyne nustatyti retai vartojami terminai sudaro daugiau kaip 15,5% Rytų slavų aiškinamųjų SBT registrų terminų suvestinės rodyklės, apimančios raide Я prasidedančius terminus, turinio. Trijų Rytų slavų aiškinamųjų SBT registrų terminų suvestinių rodyklių (raidės А, Р, Я) turinio lyginamosios analizės, atliktos taikant lygiagretaus žodynų skaitymo metodą, rezultatai leidžia mums padaryti šias išvadas: 1) nagrinėtų SBT registrinės leksikos atrankai didžiausią įtaką turėjo terminų vartojimo praktika moksliniuose, informaciniuose ir mokomuosiuose tekstuose, kuriuos šių žodynų autoriai (O. S. Ахманова, М. Г. Булахов ir А. А. Загнитко) naudojo kaip terminologinės medžiagos šaltinius juos rengdami. Visų pirma, O. S. Ахманова apdoroti 17 skirtingų tipų SBT 9 kalbomis realiai paveikė nemažos dalies lingvistinių terminų įtraukimą į jos sudaryto žodyno registrą (Ахманова 1969); šie terminai buvo vartojami praėjusio amžiaus vidurio užsienio lingvistikos metakalboje ir šiuolaikinėje Rytų slavų kalbotyroje vartojami retai (ablautinė bazė, abruptyvinis, autonomistai, agma, adversyvas, aktumas, amalgamuojančios kalbos, anudata, anunāsika ir kt.). Todėl visiškai pagrįsta buvo neįtraukti išvardytų ir į juos panašių Terminologija | 2014 | 21 47 į skolintų terminų registrus vėlesniuose Rytų slavų STL (Bulachov 2002–2005 ir Zahnitko 2012). Panašiai M. G. Bulachovo pasirinktas tekstinis pagrindas jo Rusų kalbinės terminijos istorinio žodyno apybraižai – gausybė XVI-XIX a. kalbotyros tekstų – lėmė, kad į šio žodyno registrą buvo įtraukta nemažai pasenusių kalbotyros terminų ir profesionalizmų, daugiausia turinčių istorinę reikšmę (абецеда, аблаутный, азъ, акальщик, алфавитарь, аналогисты-грамматики, ариевропейский, аудиция, языкоисследование, языкосравнение, языкоучение ir kt.), kurie šiuolaikiniuose mokomuosiuose STL paprastai nevartojami. Galiausiai, A. A. Zahnitko, Šiuolaikinės lingvistikos sąvokų ir terminų žodyno autoriaus, ypatingas dėmesys naujausių šiuolaikinės kalbotyros krypčių metadialektų (pokalbių) tyrimams (lingvokultūrologijos, etnolingvistikos, patologinės lingvistikos, neurolingvistikos, komunikacinės lingvistikos, funkcinės gramatikos ir kt.) lėmė, kad į jo žodyną buvo įtraukta daug naujausių terminų (абіонім, ас-3 dolby digital, агнонімы, адресантність, aiff (audio interchange file format), аксіальна комунікація, аксіолема, аксіостемма, аксон, актантно-рольова грамматика ir kt.) bei specializuotų nomenklatūrinių pavadinimų (початкове що за…, ти вульгарне/ти фамільярне, ти покровительства, це емфатичне, це розмовне незадоволення, як емфатична придієслівна, як початкова розповідна, як…, так і… градаційний розмовний, який так (який тут) емоційна, якийсь емоційний, якийсь емфатичний ir kt.), vartojamų šių krypčių atstovų darbuose; 2) Rytų slavų aiškinamųjų STL registrinės leksikos atrankai didelę įtaką darė ir metodologinė šių žodynų autorių pozicija. O. S. Achmanovos nuomone, „labai svarbus klausimas yra tai, kokioms kalbos dalims priklauso arba turėtų priklausyti kalbotyros terminai: ar šios žinių srities terminija apsiriboja daiktavardžiais, ar jai priklauso ir būdvardžiai, veiksmažodžiai bei kitos kalbos dalys. Atsakant į šį klausimą pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos kalbose daiktavardžių sistema yra taip išplėtota, o iš veiksmažodžių ir būdvardžių kamienų sudaryti veiksmažodiniai bei abstraktieji daiktavardžiai gali būti kuriami taip neribotai, 48 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ kad pagrindinį šių kalbų terminų sąrašo turinį galima visiškai sudaryti iš daiktavardžių. Kalbotyros terminijai veiksmažodžiai nebūdingi ir juos nesunkiai galima pakeisti veiksmažodiniais daiktavardžiais“ (Achmanova 1969: 11). Būtent dėl O. S. Achmanovos metodologinės pozicijos, susijusios su kalbotyros terminų kalbos dalių charakteristikomis, jos sudaryto žodyno registre vyrauja terminai-daiktavardžiai ir terminai-būdvardžiai. Atskirų priešdėlių (алло-, верхне- ir kt.) įtraukimas į jos žodyno registrą yra reta išimtis. Visai kitokios metodologinės pozicijos šiuo klausimu laikėsi M. G. Bulachovas. Apie savo žodyno registro vienetų kalbos dalių charakteristikas jis rašė: „Pagrindinę žodyno korpuso dalį sudaro daiktavardiniai ir veiksmažodiniai terminai. Be to, siekiant parodyti terminų darybines ir valentines savybes, į žodyno registrą įtraukiami būdvardžiai, dalyviai ir prieveiksmiai, jei jie susiję su kalbotyros terminija“ (Bulachov 2002 I 5). Visiškai laikantis šių M. G. Bulachovo metodologinių pažiūrų, jo žodyno registre gausiai pateikiami ne tik veiksmažodžiai ir dalyviai, bet net ir prieveiksmiai (адвербиально, акустически, алфавитно, аналогически, анафорически, аномально, антегозитивно, аппозитивно, артикуляторно, архаически, атрибутивно ir kt.); 3) Svarbus veiksnys, turėjęs didelę įtaką lyginamų Rytų slavų aiškinamųjų STL registrinės leksikos atrankai, buvo autorių požiūris į šių žodynų makrostruktūrą. Kadangi visuose trijuose žodynuose pagrindinis tekstinės erdvės organizavimo būdas yra abėcėlinis lizdinis principas, daug kas priklausė nuo to, kokį statusą įgydavo vienas ar kitas kalbotyros terminas (pagrindinio registro vieneto statusą ar mažesnės semantinės apimties termino, įtraukiamo į pagrindinio registro vieneto žodyno lizdą, statusą) ir ar žodyne buvo naudojamas toks leksikografinis parametras kaip nuorodinis žodis (nuorodinis straipsnis). Tačiau čia jau pereiname prie lyginamo- Terminologija | 2014 | 21 49 sios Rytų slavų aiškinamųjų STL mikro- ir makrostruktūros analizės. Konkrečiai, mikrostruktūros, t. y. lyginamų žodynų žodyno straipsnių struktūros (Achmanova 1969; Bulachov 2002–2005; Zahnitko 2012), tyrimas parodė, kad šių STL autoriai, atsižvelgdami į naudojamo straipsnio tipą, skirtingai apibrėžė privalomų tokio žodyno straipsnio struktūrinių elementų sąrašą. O. S. Achmanovos žodyne pateikiami tokio tipo straipsniai: 1) terminų lizdo straipsnis; 2) vieno termino straipsnis; 3) nuorodinis žodyno straipsnis. Didžiausios apimties yra terminų lizdo straipsnis, kurį paprastai sudaro šie struktūriniai elementai: a) antraštinis žodis, t. y. antraštinis (bendrinis) terminas, kurį dažniausiai išreiškia rusiški vienažodžiai terminai (аббревиатура, абсолютный, адаптация, аканье, анализ ir kt.) arba terminologiniai žodžių junginiai (будущее время, внутрислоговой приступ, именительный падеж, родительный падеж ir kt.); b) antraštinio termino atitikmenys kitomis kalbomis (angl., pranc., vok., isp.); c) bendrinio termino apibrėžtis; d) su antraštiniu terminu susiję mažesnės semantinės apimties terminai (Аббревиатура буквенная, Аббревиатура буквенно-звуковая, Аббревиатура звуковая ir kt.); e) mažesnės semantinės apimties terminų atitikmenys kitomis kalbomis; f) mažesnės semantinės apimties terminų apibrėžtys; ё) žodžių junginiai, iliustruojantys aiškinamo termino vartojimą kalbotyros kontekste (pavyzdžiui, prie antraštinio termino абсолютный pateikiami iliustraciniai žodžių junginiai Абсолютные глаголы. Абсолютный падеж. Абсолютная позиция. Абсолютное положение). O. S. Achmanovos žodyne vieno termino straipsnis yra mažesnės apimties, nes jį sudaro šie struktūriniai elementai: a) antraštinis terminas, kurį dažniausiai išreiškia rusiški vienažodžiai terminai (аббревиация, абзац, автоматизм ir kt.) arba terminologiniai žodžių junginiai (автономный грамматический процесс, акрофонический принцип, аморфное предложение ir kt.), rečiau – priešdėliai (алло-, анте-, верхне-, нижне- ir kt.) arba lotyniški terminai (abstractum pro concreto, activa tantum, media tantum, nomen agentis, pluralia tantum, singularia tantum ir kt.); b) antraštinio termino atitikmenys kitomis kalbomis (pavyzdžiui, registre- 50 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ … termino rezonator – tai angl. англ. resonator, pranc. resonauter, vok. Resonator, isp. resonador); c) antraštinio termino aiškinimas (pavyzdžiui, vokabulos rezonator aiškinimas yra toks: „Įtaisas arba natūralus darinys, rezonuojantis tam tikru virpesių dažniu ir juos sustiprinantis“); d) iliustracijos terminologinių žodžių junginių pavidalu (pavyzdžiui, antraštinis terminas rezonator iliustruojamas žodžių junginiu Резонатор ротовой). Galiausiai glaustumu O. S. Achmanovos žodyne išsiskiria nuorodinis žodyno straipsnis, kuris paprastai apima tik du struktūrinius elementus: a) antraštinį terminą ir b) nuorodą į kitą žodyno straipsnį, kuriame pateikiamas šio termino aiškinimas. Atsižvelgdami į nedidelę nuorodinių žodyno straipsnių apimtį, pateiksime du pavyzdžius, kuriuose nuorodos struktūra skiriasi: „абстрактное действие см. действие абстрактное. абстрактное значение см. значение“ (Ахманова 1969: 30). Savo ruožtu M. G. Bulachovo žodyne žodyno straipsnių tipų rinkinys ir juose pateikiamų struktūrinių elementų sąrašai gerokai skiriasi (palyginti su O. S. Achmanovos žodynu). Konkrečiai, baltarusiškame LTT skiriami tokie žodyno straipsnių tipai: 1) žodyno straipsnis – terminų lizdas; 2) vieno termino žodyno straipsnis. Terminų lizdo žodyno straipsnis gali būti labai didelės apimties (nuo vieno iki kelių dešimčių žodyno teksto puslapių), o vieno termino žodyno straipsnis kartais neviršija įprastos žodyno teksto eilutės apimties. Šiuos dviejų M. G. Bulachovo žodyno straipsnių tipų apimties kiekybinius skirtumus lemia nevienodi šiuose straipsniuose pateikiamų struktūrinių elementų sąrašai. Taigi M. G. Bulachovo žodyne terminų lizdo žodyno straipsnį paprastai sudaro šie struktūriniai elementai: a) vokabula, t. y. antraštinis (bendrinis) terminas, kuriuo eina rusų kalbos vienžodžiai terminai (аббревиатура, аблатив/аблятив, аблаутный, абстракция ir kt.) arba terminologiniai žodžių junginiai (ассимилятивно-диссимилятивное аканье (яканье), беглый гласный (согласный), бытийное предложение ir kt.); b) gramatinė Terminologija | 2014 | 21 51 pažyma, nurodanti termino giminę (ж., м., ср.); c) antraštinio termino reikšmės aiškinimas (pavyzdžiui: аббревиатура – „Sąlyginis žodžių trumpinys“); d) iliustracinės citatos (jų skaičius skirtinguose straipsniuose nevienodas) iš nagrinėtų tekstinių šaltinių (monografijų, vadovėlių, žodynų, enciklopedijų, mokslinių straipsnių ir kt.), pateikiančios papildomos informacijos apie antraštinio termino sąvokinį turinį (pavyzdžiui, registro termino абстракция turinys atskleidžiamas, be kita ko, šia citata iš antrojo R. A. Bulatovo knygos Введение в науку о языке leidimo (Москва, 1965, с. 219): „Gramatika operuoja ne bet kokiomis abstrakcijomis, o realių žodžių ir realių kalbų abstrakcijomis“); e) kiekvienos naudojamos iliustracinės citatos adresato charakteristikos; f) mažesnės semantinės apimties terminai, susiję su antraštiniu terminu (pavyzdžiui: абстракция грамматическая; абстракция лексическая; абстракция фонетическая ir kt.); ё) atskirų mažesnės semantinės apimties terminų aiškinimas (pavyzdžiui, terminas сила языка terminų lizde prie termino язык aiškinamas taip: „potencialus gebėjimas, sąlyga, galimybė tobulinti kalbą“ (Булахов 2005 V 55). Tačiau didžioji dauguma mažesnės semantinės apimties terminų M. G. Bulachovo žodyne lieka nepaaiškinti; ж) iliustracinės citatos iš tekstinių šaltinių prie atskirų mažesnės semantinės apimties terminų. Pavyzdžiui, termino сила языка sąvokinis turinys, be aiškinimo, atskleidžiamas ir dviem iliustracinėmis citatomis iš I. I. Davydovo vadovėlio Чтения о словесности (Москва, 1837, с. 94–95) ir jo paties veikalo Опыта общесравнительной грамматики русского языка (Санкт-Петербург, 1852, с. 449). Tačiau didžiajai daugumai mažesnės semantinės apimties terminų išplėstinės iliustracinės citatos M. G. Bulachovo žodyne nepateikiamos; з) kiekvieno mažesnės semantinės apimties termino adresato charakteristikos. M. G. Bulachovo žodyne atskirų terminų žodyno straipsniuose pateikiamas gerokai trumpesnis struktūrinių elementų sąrašas. Be to, šio sąrašo turinys skiriasi priklausomai nuo straipsnio. Išsamiausias tokio sąrašo variantas apima šiuos struktūrinius elementus: a) vokabulą, t. y. antraštinį terminą, kuriuo eina rusų kalbos vienžodžiai terminai (аббревиация, 52 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ абецеда, абзац, абруптив ir kt.) arba terminologiniai žodžių junginiai (абстрактная единица, абстрактное значение, абстрактное слово ir kt.); b) gramatinę pažymą, nurodančią termino giminę; c) antraštinio termino aiškinimą; d) iliustracines citatas iš tekstinių šaltinių; e) iliustracinių citatų adresato charakteristikas. Trumpiausią tokio sąrašo variantą sudaro tik du struktūriniai elementai: a) antraštinis terminas ir b) šio termino adresato charakteristikos tekstiniuose šaltiniuose. Kaip tokių itin glaustų žodyno straipsnių M. G. Bulachovo žodyne pavyzdžius galima nurodyti straipsnius, kurių antraštiniai terminai yra: абсолютная хронология языковых изменений, акустический аспект в изучении звуков языка, апеллятив географический, апеллятивная лексика, ритмико-интонационные отношения, ритмико-мелодическая особенность стиха, ритмико-мелодическая сторона речи, ритмико-синтаксические единицы, ритмико-синтаксический период, ритмико-синтаксическое членение, язык-жаргон, язык-источник, язык-объект, язык-первоисточник, язык-посредник, язык-потомок, язык-предок, язык-примитив, язык-родоначальник, якутский язык ir kt. Akivaizdu, kad atskirų registro terminų adresato charakteristikų vartojimas vietoj jų aiškinimų nėra lygiavertis pakaitalas aiškinamojo tipo LTT. A. A. Zahnitko žodynas taip pat pasižymi savitomis mikrostruktūros ypatybėmis. Konkrečiai, ukrainietiško LTT žodyno straipsniai skirstomi į šiuos tipus: 1) žodyno straipsnis – terminų lizdas; 2) vieno termino žodyno straipsnis; 3) nuorodinis žodyno straipsnis. Didžiausios apimties yra terminų lizdo žodyno straipsniai, kuriuos paprastai sudaro šie struktūriniai elementai: a) vokabula, t. y. antraštinis (bendrinis) terminas, kuriuo eina ukrainiečių kalbos vienžodžiai terminai (абзац, абревіація, антитеза, антоніми, аорист, архаїзми, асиміляція ir kt.) arba terminologiniai žodžių junginiai (бібліотека електронна, варіантність літературної норми, відмінок давальний (давив) ir kt.); b) etimologinė informacija apie antraštinio termino kilmę: pavyzdžiui, абзац (vok. Absatz – įtrauka); антоніми (gr. anti – prieš ir опута – vardas); c) antraštinio termino aiškinimas (pavyzdžiui, абревіація – „daiktavardžių darybos būdas, kai trumpinami į vieną žodžių junginį sujungtų žodžių elementai“); d) mažesnės sem… Terminologija | 2014 | 21 53 semantinės apimties, susijusios su antraštiniu terminu (pavyzdžiui: inicialinė abreviacija, skiemeninė abreviacija, skiemeninė-žodinė abreviacija, mišrioji abreviacija, teleskopinė abreviacija); d) mažesnės semantinės apimties terminų aiškinimai (pavyzdžiui: skiemeninė-žodinė abreviacija – „viso žodžio ir sutrumpinto elemento junginys: zarplata – darbo užmokestis, korpunkt – korespondento punktas“); e) atskiruose žodyniniuose straipsniuose – terminų lizduose – taip pat pateikiamos iliustracinės citatos iš tekstinių šaltinių (pavyzdžiui, terminui antitezė skirtame lizdiniame žodyniniame straipsnyje mažesnės semantinės apimties termino sudėtingoji antitezė sąvokinis turinys atskleidžiamas pasitelkiant šią citatą iš Linos Kostenko poetinio kūrinio: „Balti, balti veidai juodame vandenyje, / nepakartojami veidai amžinai išlieka. / Senose fotografijose visi jauni, / Senose fotografijose mirusieji juokiasi“). Mažesnės apimties yra A. A. Zahnitko žodyno straipsniai, skirti atskiriems terminams; juose paprastai pateikiamas toks struktūrinių elementų rinkinys: a) leksinis vienetas, t. y. antraštinis terminas, kuriuo dažniausiai būna ukrainiečių, lotynų ir anglų kalbų vienažodžiai terminai (абдукція, абіонім, аблаут, agnomen, агнонім, аграфія, альтер-его (alter-ego), harpy, haveo-конструкції ir kt.), terminizuoti žodžių junginiai (ас-3 dolby digital, автостереотип етнічний, адекватність семантична, азбука морзе, aiff (audio interchange file format), акомодація лінгвокультурна негативна ir kt.), atskiri priešdėliai (а-, ан-, ім-, ін-, орто-, суб-, супер-, ультра-, уні-) ir sufiksoidai (-цид); b) etimologinė pažyma apie termino kilmę (pavyzdžiui, аблаут (vok. Ablaut – balsio kaita)); c) antraštinio termino aiškinimas (pavyzdžiui: абіонім – „negyvojo gamtinės aplinkos objekto arba žmogaus sukurto objekto tikrinis vardas. Prie jų priskiriami toponimai, stratonimai, kosmonimai, astronimai, antroponimai, kataikonimai, hidronimai ir pan.“); d) kai kurių antraštinių terminų atveju A. A. Zahnitko žodyne, be trumpo aiškinimo, pateikiamas išsamus enciklopedinis jų sąvokinio turinio aprašymas (pavyzdžiui, terminų абдукція, аглютинація, алюзія, варваризм, дискурс, дреговичі ir kt.). Galiausiai, trumpiausią struktūrinių elementų sąrašą A. A. Zahnitko žodyne turi nuorodiniai žodyniniai straipsniai: a) leksinį vie- 54 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ netą, t. y. antraštinį terminą, ir b) nuorodą į kitą žodyninį straipsnį, kuriame šis terminas aiškinamas (pavyzdžiui: абревійоване ім’я – žr.: ім’я абревійоване). Taigi aiškinamųjų rytų slavų lingvistinės terminijos žodynų mikrostruktūros charakteristikos gana smarkiai skiriasi: a) naudojamų žodyninių straipsnių tipų rinkiniu; b) į tokius straipsnius įtraukiamų struktūrinių elementų skaičiumi ir įvairove; c) lizdinių žodyninių straipsnių vidutine apimtimi (kompaktiškiausi tokie straipsniai yra O. S. Achmanovos žodyne, o plačiausi – M. G. Bulachovo žodyne). Tačiau didžiausi skirtumai tarp lyginamų aiškinamojo tipo rytų slavų lingvistinės terminijos žodynų nustatyti ne jų mikrostruktūroje, o makrostruktūroje. Makrostruktūrą (arba makrokompoziciją) čia supratome gana plačiai, sekdami S. V. Griniovu-Grinevičiumi: „Makrokompozicijos sričiai, t. y. žodyno makrostruktūros formavimui, priskiriami tokie viso žodyno kompozicijos klausimai kaip leksikos pateikimo (išdėstymo) principo pasirinkimas, pagrindinių žodyno dalių sudėties nustatymas, taip pat daugi žodžių vienetų (terminologinių junginių), daugiareikšmių ir homoniminių vienetų pateikimo žodyne būdai“ (Griniov-Grinevičius 2009: 39). Nepaisant pernelyg plataus klausimų, priskiriamų žodyno makrokompozicijos sričiai, spektro, pagrindinį vaidmenį nustatant žodyno makrostruktūros tipą paprastai atlieka svarbiausias jo tekstinės erdvės organizavimo principas (abėcėlinis, teminis, chronologinis, skaitinis ir kt.). Kaip pagrindinį aprašomos terminologinės leksikos pateikimo principą visų trijų aiškinamojo tipo rytų slavų lingvistinės terminijos žodynų autoriai nurodo abėcėlinę antraštinių vienetų pateiktį (Achmanova 1969: 21; Bulachov 2002 I 5; Zahnitko 2012 I 7). Tačiau reikia turėti omenyje, kad „žodyninių straipsnių išdėstymo abėcėlės tvarka... gali būti ištisinė, kai kiekvienas leksinis vienetas – žodyne aprašytinas vienetas – turi atskirą straipsnį, o visi straipsniai išdėstyti griežta abėcėlės tvarka, ir lizdinė, kai viename žodyniniame straipsnyje gali būti sutelkta informacija apie kelis tarpusavyje susijusius leksinius vienetus“ (Griniov-Grinevičius 2009: 40). Terminologija | 2014 | 21 5 5 Kadangi visuose trijuose aiškinamojo tipo rytų slavų lingvistinės terminijos žodynuose pakaitomis taikoma ir ištisinė abėcėlinė antraštinių vienetų pateikimo tvarka, ir lizdinė jų išdėstymo abėcėlės tvarka, tikslinga kalbėti apie mišrų, abėcėlinį-lizdinį lyginamų rytų slavų lingvistinės terminijos žodynų tekstinės erdvės organizavimo principą. Be to, mūsų atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinius nagrinėjamų aiškinamųjų lingvistinės terminijos žodynų skirtumus lemia būtent skirtingi autorių požiūriai į mišraus, abėcėlinio-lizdinio terminologinių vienetų pateikimo principo taikymą. Visų pirma nustatėme reikšmingų lyginamų rytų slavų lingvistinės terminijos žodynų skirtumų pagal du parametrus: a) lizdinių žodyninių straipsnių dalį bendrame tirtų žodyninių straipsnių (iš A, R, Ja raidžių) skaičiuje; b) vidutinį leksinių vienetų (bendrinio termino ir su juo susijusių mažesnės semantinės apimties terminų), įtraukiamų į vieną žodyninį lizdą skirtinguose rytų slavų lingvistinės terminijos žodynuose, skaičių. O. S. Achmanovos žodyne yra 339 žodyniniai straipsniai iš A raidės, iš kurių 75 (arba 22,1%) yra žodyniniai lizdai. Didžiausi lizdiniai žodyniniai straipsniai (prie jų priskirti lizdai, apimantys 10 ar daugiau leksinių vienetų) turi šiuos antraštinius (bendrinius) terminus: absoliutus – 28 leksiniai vienetai, analizė – 17, artiklis – 14, artikuliacija – 13, asimiliacija – 11, atributyvinis – 10, afiksas – 11. Vidutiniškai viename A raidės žodyno lizde O. S. Achmanovos žodyne aiškinami 4,6 termino, įskaitant bendrinį terminą. Savo ruožtu, O. S. Achmanovos žodyne yra 175 R raidės žodyniniai straipsniai, iš kurių 43 (t. y. 24,6%) galima priskirti žodyniniams lizdams. Didžiausius žodyninius lizdus turi šie R raide prasidedantys bendriniai terminai: kalbinis – 20 leksinių vienetų, kalba – 44, giminė – 12, kilmininko linksnis – 31. Vidutiniškai viename žodyno lizde aiškinami 5,6 termino, įskaitant bendrinį terminą. Galiausiai, O. S. Achmanovos žodyne yra 21 Ja raidės žodyninis straipsnis, iš kurių trys (t. y. 14,3% viso jų skaičiaus) yra žodyniniai lizdai. Didžiausius žodyninius lizdus turi du antraštiniai terminai: kalba – 91 leksinis vienetas ir kalbinis – 10. Vidutiniškai viename Ja raidės žodyno lizde aiškinami 35 terminai, įskaitant bendrinį. 56 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ Kadangi O. S. Achmanovos žodyno A, R ir Я raidžių straipsniuose abiejų analizuojamų parametrų kiekybinių duomenų sklaida yra labai didelė, prasminga orientuotis į agreguotas šių rodiklių reikšmes, t. y. apskaičiuotas pagal visą išanalizuotų A, R ir Я raidžių žodyno straipsnių masyvą. Bendrą šio masyvo apimtį sudarė 535 žodyno straipsniai, iš kurių 121 (t. y. 22,6% viso straipsnių masyvo) galima priskirti žodyno lizdams. Taigi žodyno lizdų dalis bendrame išanalizuotų O. S. Achmanovos žodyno straipsnių skaičiuje yra gerokai mažesnė už I. S. Kulikovos ir D. V. Salminos nurodomą šio žodyno reikšmę: „...apie pusė straipsnių sudaryta lizdiniu principu, t. y. juose yra iš antraštinio termino išvestų sudėtinių terminų, kurių semantinė apimtis mažesnė“ (Куликова, Салмина 2002: 79). Vidutiniškai viename O. S. Achmanovos žodyno A, R ir Я raidžių žodyno lizde aiškinami 5,7 termino, įskaitant bendrinį terminą. Tiriant M. G. Bulachovo žodyno A, R ir Я raidžių straipsnius, nustatyti visai kitokie šių parametrų kiekybiniai rodikliai (lizdinių žodyno straipsnių dalis ir vidutinis leksinių vienetų skaičius viename žodyno lizde). Pavyzdžiui, šio žodyno A raidės dalyje pateiktas 381 žodyno straipsnis, iš jų 151 yra žodyno lizdai, o tai sudaro 38,8% visų tirtų žodyno straipsnių. Didžiausi žodyno lizdai A raidei turi šiuos antraštinius terminus: адъективный – 19 leksinių vienetų, азбука – 24, азбучный – 10, аканье/акание – 42, акающий – 50, акустический – 50, акцент – 47, акцентный – 22, акцентологический – 20, акцентология – 11, акцентуация – 26, алфавит – 95, алфавитный – 18, анализ – 16, аналитический – 20, аналогический – 14, аналогия – 47, аорист – 93, аппозитивный – 13, арго – 39, арготический – 12, артикулировать – 12, артикуляционный – 28, артикуляция – 178, архаизм – 43, архаический – 31, ассимиляция – 53, ассоциативный – 13, ассоциация – 88, атрибут – 37, атрибутивно-предикативный – 11, атрибутивность – 13, атрибутивный – 27, аффикс – 28, аффриката – 39. Vidutiniškai viename žodyno lizde pateikiama informacija apie 11,5 skirtingo termino, įskaitant bendrinį terminą. Savo ruožtu M. G. Bulachovo žodyne R raidės dalyje yra 263 žodyno straipsniai, iš kurių 96 (t. y. 36,5% bendro straipsnių skaičiaus Terminologija | 2014 | 21 57 R raidės dalyje) priskiriami žodyno lizdams. Didžiausius žodyno lizdus sudaro šie antraštiniai terminai: разговор – 65 leksinių vienetų, разговорный – 36, рефлекс – 122, рефлексация – 18, рецессия – 15, речевой – 181, речение – 188, речь – 894, ритм – 18, ритмический – 46, ритмичность – 10, риторика – 45, риторический – 37, рифма – 34, род – 86, родительный падеж – 93, родовой – 37, рукописный – 16, рукопись – 168, русизм – 20, русификация – 12, русский язык – 32. Vidutiniškai viename R raidės žodyno lizde pateikiama informacija apie 25,7 termino, įskaitant bendrinį terminą. Galiausiai raidės Я dalyje M. G. Bulachovo žodyne pateikiami 32 žodyniniai straipsniai, įskaitant 14 žodyninių lizdų (t. y. 34,4% visų raidės Я straipsnių). Prie didžiausių žodyninių lizdų priskirtini šie antraštiniai terminai: kalba – 5211 leksinių vienetų, kalbininkas / kalbininkai – 18, kalbotyra – 25, kalbinis – 595, kalbotyra – 46, jakavimas – 29. Vidutiniškai viename raidės Я žodyniniame lizde pateikiama informacija apie 73,5 termino, įskaitant bendrinį terminą. Nustatant vidutinį vieno raidės Я žodyninio lizdo leksinių vienetų skaičių, sąmoningai nebuvo atsižvelgta į koncepto kalba žodyninio lizdo kiekybinius duomenis, nes, mūsų nuomone, tiek dėl išorinės apimties (80 žodyninio teksto puslapių), tiek dėl įtraukiamų leksinių vienetų skaičiaus (5211 terminų, kurių semantinė apimtis mažesnė nei bendrinio termino kalba), šis lizdas yra specialus vieno koncepto žodynas, įtrauktas į kitą žodyną. Kaip matyti iš pateiktų M. G. Bulachovo žodyno abiejų analizuojamų parametrų kiekybinių duomenų, jų sklaida pagal skirtingas raides taip pat labai didelė: a) pirmojo parametro (žodyno lizdų dalies bendrame žodyno straipsnių skaičiuje) reikšmės A, R ir Я raidėms yra atitinkamai 38,8%, 36,5% ir 34,4%; b) antrojo parametro (vidutinio leksinių vienetų skaičiaus viename žodyno lizde) reikšmių sklaida pagal raides dar didesnė: 11,5, 25,7 ir 73,5 leksinio vieneto. Todėl apskaičiavome analizuojamų rodiklių agreguotas reikšmes pagal visą A, R ir Я raidžių žodyno straipsnių masyvą. M. G. Bulachovo žodyne šį masyvą sudarė 676 žodyno straipsniai, iš kurių 258 (t. y. 38,2% viso masyvo straipsnių) yra žodyno lizdai. Vidutiniškai viename žodyno liz- 58 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ de (pagal A, R ir Я raidžių žodyno straipsnių masyvą) M. G. Bulachovo žodyne pateikiama informacija apie 19,1 termino, įskaitant bendrinį terminą. Jei šiuos vidurkius ekstrapoliuotume visam M. G. Bulachovo žodyno turiniui, nesudėtingais skaičiavimais būtų galima apytiksliai nustatyti bendrą šiame žodyne esančių leksinių vienetų (antraštinių terminų ir su jais susijusių mažesnės semantinės apimties terminų) skaičių. Mūsų skaičiavimais, jų yra apie 60 tūkstančių terminologinių vienetų. Tiriant A. A. Zahnitko žodyno A, R ir Я raidžių straipsnius, nustatyti dar įspūdingesni makrostruktūriniai kiekybiniai rodikliai. Pavyzdžiui, šio žodyno A raidės dalyje pateikta 489 straipsniai, iš jų 13 straipsnių (arba 2,7% bendro šios raidės straipsnių skaičiaus) yra žodyno lizdai. Didžiausi iš jų yra šie registriniai žodyno straipsniai: антонимы – 11, аорист – 24, асиміляція – 17, афікс – 10, афоризм – 12. Vidutiniškai viename žodyno lizde aiškinami 8,1 termino, įskaitant bendrinį. Savo ruožtu A. A. Zahnitko žodyno R raidės dalyje yra 394 žodyno straipsniai, tarp jų – 26 žodyno lizdai, o tai sudaro 6,6% visų R raidės straipsnių. Didžiausi žodyno lizdai turi šiuos antraštinius terminus: речення багатокомпонентне складне – 10 leksinių vienetų, речення неповне – 12, речення односкладне – 13, речення складнопідрядне нерозчленованої структури – 19, речення складнопідрядне розчленованої структури – 13, речення складносурядне закритої структури – 10, рівні мови – 11. Vidutiniškai viename R raidės žodyno lizde aiškinami 6,5 termino, įskaitant bendrinį. Galiausiai A. A. Zahnitko žodyno Я raidės dalyje pateikta 18 žodyno straipsnių, tarp kurių nėra žodyno lizdų. Atsižvelgiant į labai didelę A, R ir Я raidžių analizuojamų A. A. Zahnitko žodyno kiekybinių rodiklių sklaidą (pagal pirmąjį parametrą – 2,7%, 6,6% ir 0,0%; pagal antrąjį parametrą – 8,1, 6,5 ir 0,0 termino), apskaičiuotos agreguotos rodiklių reikšmės visam A. A. Zahnitko žodyno A, R ir Я raidžių žodyno straipsnių masyvui. Šį masyvą iš viso sudarė 902 žodyno straipsniai, iš kurių 39 straipsniai (t. y. 4,3% viso masyvo apimties) yra žodyno lizdai. Vidutiniškai viename A, R ir Я raidžių žodyno lizde aiškinami 7,1 termino, įskaitant bendrinį. Terminologija | 2014 | 21 59 Siekiant vaizdumo, kiekybiniai duomenys apie analizuojamus makrostruktūrinius parametrus trijuose lyginamuose rytų slavų aiškinamojo tipo terminologijos žodynuose pateikti 4 lentelėje. 4 lentelė. Apibendrinti duomenys apie rytų slavų aiškinamojo tipo terminologijos žodynų makrostruktūrines charakteristikas Terminologijos žodyno pavadinimas (sutrumpintai) Rytų slavų aiškinamojo tipo terminologijos žodynų makrostruktūrinės charakteristikos Žodyninių lizdų dalis aiškinamojo tipo terminologijos žodynuose (proc.) Vidutinis lemų skaičius viename aiškinamojo tipo terminologijos žodyno žodyniniame lizde Straipsniai iš A Straipsniai iš R Straipsniai iš Я Straipsniai iš A, Р, Я Straipsniai iš A Straipsniai iš Р Straipsniai iš Я Straipsniai iš A, Р, Я Ахманова 1969 22,1 24,6 14,3 22,6 4,6 5,6 35,0 5,7 Булахов 2002-2005 38,8 36,5 34,4 38,2 11,5 25,7 73,5 19,1 Zahnitko 2012 2,7 6,6 0,0 4,3 8,1 6,5 0,0 7,1 Išanalizavus 4 lentelės turinį, galima daryti išvadą, kad išsamiausių Rytų slavų aiškinamųjų lingvistinės terminijos žodynų makrostruktūrinės charakteristikos (pagal žodyninių lizdų dalį bendrame straipsnių skaičiuje ir vidutinį lemų skaičių viename žodyniniame lizde) iš esmės skiriasi. Šiuos skirtumus papildo tai, kad lyginamų Rytų slavų aiškinamųjų lingvistinės terminijos žodynų autoriai skirtingai apibrėžė vienų ar kitų terminų, kaip antraštinių (bendrinių) terminų, statusą, taip pat jų straipsnių tipą savo žodynuose. Pavyzdžiui, O. S. Achmanova manė, kad „nors tokie terminai kaip „algoritmas“, „skaičiavimas“, „matrica“, „entropija“ ir pan. dabar pasitaiko kai kuriuose lingvistinės literatūros stiliuose, jų jokiu būdu negalima laikyti lingvistikos metakalbos dalimi ir nėra jokio pagrindo įtraukti jų į šį žodyną“ (Ахманова 1969: 8). Tačiau, kaip pagrįstai pažymi I. S. Kulikova ir D. V. Salimina, „per pastaruosius 10 metų lingvistikos veidas rimtai pasikeitė“ (Куликова, 60 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ Салмина 2002: 74), и в более современном словаре А.А. Загнитко уже представлены следующие заголовочные термины: алгоритм, ентропія, ентропія повідомлення, матриця, матриця контекстна, матриця метропитмічна, матриця спілкування, матриця рольова. Dar vienas skirtumas – lyginamų Rytų slavų aiškinamųjų lingvistinės terminijos žodynų autorių pasirinkti skirtingi žodyninių straipsnių tipai tam pačiam antraštiniam terminui ir jo vediniams. Pavyzdžiui, O. S. Achmanovos ir M. G. Bulachovo žodynuose antraštinis (bendrinis) terminas žodynas ir su juo susiję mažesnės semantinės apimties terminai (Dvikalbis žodynas; dialektologinis žodynas; diferencinis žodynas; ideologinis žodynas ir kt.) pateikiami viename termino žodynas žodyniniame lizde. Visai kitoks požiūris taikomas A. A. Zahnitko žodyne, nes jo registre antraštiniam (bendriniam) terminui žodynynas ir jo vediniams pateikiamas ištisas žodyninių straipsnių „krūmas“: žodynynas; autorinis žodynynas; aktyvusis žodynynas; analoginis žodynynas; antropocentrinis žodynynas ir kt. Lyginamuose Rytų slavų aiškinamuosiuose lingvistinės terminijos žodynuose skirtingai aiškinamas ir toks antraštinis (bendrinis) terminas kaip gramatika bei jo vediniai. Pavyzdžiui, O. S. Achmanovos žodyne viename termino gramatika žodyniniame lizde aiškinamas ir pats bendrinis terminas, ir su juo susiję mažesnės semantinės apimties terminai (akademinė gramatika; antikinė gramatika; asociatyvinė gramatika; išorinė gramatika; vidinė gramatika; universali gramatika; deskriptyvinė gramatika ir kt.; iš viso 25 vediniai terminai). Savo ruožtu M. G. Bulachovo žodyne nurodytas antraštinis terminas ir kai kurie jo vediniai aiškinami atskiruose žodyniniuose straipsniuose, išdėstytuose pagal pirmąjį termino žodį abėcėlės tvarka: analitinė gramatika; universali gramatika; generatyvinė gramatika; gramatika; rusų kalbos istorinė gramatika; kontrastyvinė gramatika; loginė-semantinė gramatika; spekuliatyvinė gramatika; filosofinė gramatika. Be to, antraštinio termino gramatika žodyniniame lizde pateikiami adresiniai duomenys apie dar 60 mažesnės semantinės apimties terminų (akademinė gramatika; atomistinė gramatika; kritinė gramatika; mokslinė gramatika; normatyvinė gramatika; aprašomoji gramatika ir kt.). Terminologija | 2014 | 21 61 Galiausiai A. A. Zahnitko žodyne taikomas trečias požiūris į antraštinio termino gramatika ir jo vedinių aiškinimą. Nurodyto antraštinio termino žodyniniame lizde aiškinamas tik pats bendrinis terminas, o su juo susiję 27 mažesnės semantinės apimties terminai (akademinė gramatika; antikinė gramatika; asociatyvinė gramatika; vidinė gramatika ir kt.) tik išvardijami. O iškart po termino gramatika žodyninio lizdo pateikiamas ištisas savarankiškų žodyninių straipsnių „krūmas“, skirtas bendrinio termino gramatika vediniams; jie išdėstyti pagal antrąjį (po atraminio) termino žodį abėcėlės tvarka: aktantų vaidmenų gramatika; tiesioginių sudedamųjų dalių gramatika; linksnių gramatika; priklausomybių gramatika ir kt.; iš viso 19 žodyninių straipsnių. Net jei tam tikros terminų grupės (pavyzdžiui, antraštinio termino teorija ir jo vedinių) atžvilgiu lyginamų Rytų slavų aiškinamųjų lingvistinės terminijos žodynų autorių požiūriai sutampa (visuose trijuose žodynuose kiekvienas su terminu teorija susijęs mažesnės semantinės apimties terminas aiškinamas atskirame žodyniniame straipsnyje), šie žodynai vis tiek reikšmingai skiriasi tokių straipsnių skaičiumi. Pavyzdžiui, O. S. Achmanovos žodyne žodyninių straipsnių „krūmą“, skirtą su bendriniu terminu teorija susijusiems terminams, sudaro 20 pozicijų (adaptacijos teorija; bangų teorija; genealoginė teorija; dvinarės komunikacijos teorija ir kt.). Savo ruožtu analogišką žodyninių straipsnių „krūmą“ M. G. Bulachovo žodyne sudaro 46 pozicijos (adverbializacijos teorija; alternacijos teorija; Bekkerio teorija; bangų teorija (I. Schmidto); balsių teorija; gramatikos teorija ir kt.). Be to, terminų gramatika, leksikografija, žodynas, kalba žodyniniuose lizduose pateikiama dar kelios dešimtys mažesnės semantinės apimties terminų, susijusių su bendriniu terminu teorija (leksikografinė teorija; Lomonosovo kalbos teorija; mokslinė kalbos teorija; bendroji gramatikos teorija; bendroji leksikografijos teorija; leksikografijos teorija ir praktika ir kt.). Galiausiai A. A. Zahnitko žodyne bendrinio termino teorija vediniams skirtą žodyninių straipsnių „krūmą“ sudaro 45 pozicijos (argumentacijos teorijos; tarpkalbinės komunikacijos teorijos; ženklinės kalbos teorijos; verbocentrinė teorija; jaustukų teorija ir kt.). Lyginami Rytų slavų aiškinamieji lingvistinės terminijos žodynai skiriasi vienas nuo kito ne tik savo mikro- ir makrostruktūra, bet net ir bendra 6 2 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ megastruktūra. Taigi O. S. Achmanovos žodyno megastruktūrą sudaro šie skyriai: Pratarmė; Naudotų žodynų sąrašas; Apie žodyno sudarymą; Santrumpų sąrašas [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka. – В.Щ.]; Pagrindinių angliškų vertinių rodyklė [Anglų-rusų kalbinės terminijos žodynas. – В.Щ.]; Pagrindinė metrikos ir poetikos terminija [Poetinių terminų aiškinamasis žodynas, sudarytas V. F. Beliajevo. – В.Щ.]; Sudarant priedą naudotų žodynų sąrašas. Savo ruožtu M. G. Bulachovo žodyno megastruktūrą sudaro šie skyriai: T. I. Įvadas [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo А iki Й. – В.Щ.]; Pagrindiniai „Žodyno bandymo“ šaltiniai; T. II [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo К iki П. – В.Щ.]; T. III [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo П iki С. – В.Щ.]; T. IV [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo С iki Ч. – В.Щ.]; T. V [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo Ш iki Я. – В.Щ.]; Papildymai [Nauji žodyniniai straipsniai, papildantys pagrindinį žodyninių straipsnių korpusą ir išdėstyti abėcėlės tvarka nuo А iki Ф. – В.Щ.]; Rusų kalbinės terminijos istorijos apybraiža; Dalykinė-terminologinė rodyklė; Papildomas kalbinės terminijos šaltinių sąrašas; „Rusų kalbinės terminijos istorinio žodyno bandymo“ (I–V tomai) korektūros klaidos ir pataisymai. Galiausiai savitą, specifinį skyrių rinkinį turi ir A. A. Zagnitko žodyno megastruktūra: T. 1. Вступ [Kartojama kiekviename žodyno tome. – В.Щ.]; Структура словника [Kartojama kiekviename žodyno tome. – В.Щ.]; Поняття і терміни [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo А iki Й. – В.Щ.]; T. 2. Вступ; Структура словника [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo К iki О. – В.Щ.]; T. 3. Вступ; Структура словника [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo П iki С. – В.Щ.]; T. 4. Вступ; Структура словника [Pagrindinis žodyninių straipsnių korpusas, išdėstytas abėcėlės tvarka nuo Т iki Я. – В.Щ.]; Abėcėlinė rodyklė; Literatūros ir žodynų sąrašas. Terminologija | 2014 | 21 63 Taigi trijų išsamiausių Rytų slavų aiškinamojo tipo kalbinės terminijos žodynų (KTŽ) turinio lyginamoji analizė, taikant lygiagretaus žodynų skaitymo metodą, leido nustatyti bendrus ir specifinius šių žodynų registro, mikro-, makro- ir megastruktūros elementus. Kiekvienas iš analizuotų KTŽ pasižymi savitais pranašumais. Visų pirma, O. S. Achmanovos žodyno stipriosios pusės iki šiol yra glausti ir logiškai tikslūs terminų apibrėžimai, taip pat registro terminų atitikmenys kitomis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų). Savo ruožtu neginčijami M. G. Bulachovo žodyno pranašumai yra: a) tvirtas metakalbinis žodyno pagrindas; b) itin platus antraštinių terminų vedinių aprėptis; c) gausios iliustracinės citatos ir tekstinių šaltinių „metakalbos segmentai“; d) išsamūs duomenys apie kiekvieno žodyne vartojamo kalbinio termino (antraštinio ar su juo susijusio) šaltinį. Galiausiai prie A. A. Zagnitko žodyno stipriųjų pusių priskirtina jo šiuolaikiškumas, plati naujausių pasaulio lingvistikos krypčių terminijos aprėptis, sistemingas ištisų žodyninių straipsnių „grupelių“, telkiamų aplink atskiras pagrindines sąvokas, tokias kaip акт; аналіз; відмінок; граматика; закон; значення; категорія; комунікація; лексика; лінгвістика; метод ir kt., pateikimas. Mūsų nuomone, tolesnės Rytų slavų aiškinamosios kalbinės terminijos leksikografijos plėtros perspektyvos būtent ir siejasi su lyginamų Rytų slavų KTŽ stipriųjų pusių panaudojimu. Šias perspektyvas būtų galima įgyvendinti jau artimiausiu metu, jei pavyktų suburti bendrą Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos žodynininkų bei terminografų kolektyvą, kuris savo darbe remtųsi pirmiau išvardytomis O. S. Achmanovos, M. G. Bulachovo ir A. A. Zagnitko žodynų stiprybėmis. Galutinis tokio bendro (Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos) žodynininkų bei terminografų kolektyvo darbo rezultatas turėtų būti suvestinis Rytų slavų kalbinės terminijos aiškinamasis žodynas, kurio registre būtų 15–20 tūkstančių antraštinių terminų, pateikiant jų atitikmenis rusų, ukrainiečių ir baltarusių kalbomis. Sukūrus tokį suvestinį aiškinamąjį Rytų slavų kalbinės terminijos žodyną, 64 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ būtų galima rusų, ukrainiečių ir baltarusių kalbotyros metakalbos tyrimus perkelti į kokybiškai aukštesnį informacinį lygmenį. Tokio bendro (Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos) terminografinio projekto įgyvendinamumą liudija šie konkretūs šios krypties žingsniai: 1) leidinyje Очёрков по сравнительной грамматике восточнославянских языков (Одесса, 1958) jau buvo paskelbtas rusų, ukrainiečių ir baltarusių „Gramatinių terminų žodynas“ (p. 377–387); 2) dažniausiai vartojamų slavų kalbotyros terminų rusų, ukrainiečių ir baltarusių atitikmenų taip pat esama dvitomyje Словаре славянской лингвистической терминологии (Praha, 1977–1979); 3) gerą metodologinį pagrindą bendriems (rusų, ukrainiečių ir baltarusių) terminologijos žodynams kurti padėjo bendros rusų, ukrainiečių ir baltarusių folkloristų pastangos rengiant pirmąjį slavų moksle suvestinį veikalą Восточнославянский фольклор: Словарь научной и народной терминологии (Минск, 1993); 4) patikimu faktiniu būsimo bendro Rytų slavų kalbinės terminijos aiškinamojo žodyno pagrindu galėtų tapti O. S. Achmanovos, M. G. Bulachovo ir A. A. Zagnitko žodynų registro, apibrėžčių, iliustracijų ir kita medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad pirmųjų dviejų autorių jau nebėra tarp gyvųjų, bendram Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos žodynininkų bei terminografų kolektyvui, rengsiančiam suvestinį Rytų slavų kalbinės terminijos aiškinamąjį žodyną, galėtų vadovauti žinomas ukrainiečių kalbininkas ir terminografas, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos narys korespondentas, prof. A. A. Zagnitko, turintis vadovavimo dideliems tarptautiniams projektams patirties. Visų pirma jis vadovauja Ukrainos dalyvių grupei atvirame tarptautiniame projekte „Slavų prielinksnio gramatika sinchronijoje ir diachronijoje: morfologija ir sintaksė“ (šiam projektui iš Rusijos bendrai vadovauja prof. M. V. Vsevolodova, iš Baltarusijos – prof. M. I. Konoshkevič, iš Lenkijos – prof. Č. Liahur, iš Bulgarijos – G. N. Gočevas (Коношкевич 2013: 90). Apie tai, kaip sėkmingai tarptautinis gramatikų kolektyvas drauge įgyvendina šį projektą, galima spręsti iš pirmųjų jo vykdymo rezultatų (Всеволодова 2004; Загнитко 2003; Коношкевич 2013). Terminologija | 2014 | 21 65 Savo ruožtu veiksmingą mokslinę-organizacinę ir metodinę pagalbą tokiam bendram (rusų, ukrainiečių ir baltarusių) leksikografų ir terminografų kolektyvui, rengiančiam minėtą terminografinį projektą, galėtų suteikti prie Tarptautinio slavistų komiteto (TSK) veikianti Terminologijos komisija, kuriai pirmininkauja Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Ukrainiečių kalbos instituto Terminologijos skyriaus vedėja, filologijos mokslų daktarė V. L. Ivaščenko. Šiuo metu TSK Terminologijos komisijos nariai rengia kolektyvinę tarptautinę monografiją Slavų terminologijos mokslas XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje. Rengiant šį darbą sukaupta bibliografinė, terminologinė ir kita informacinė medžiaga galėtų būti naudinga kuriant apibendrinamąjį aiškinamąjį Rytų slavų lingvistinės terminijos žodyną. Bet kuriuo atveju mūsų naujausios leksikografijos krypties – konceptografijos – raidos istorijos tyrimas rodo, kad „svariausi slavų konceptografijos pasiekimai buvo bendro skirtingų slavų šalių atstovų darbo rezultatas. Prie tokių bendrai parengtų informacinių leidinių galima priskirti šiuos slavų konceptuarijus: a) Siužetų lyginamasis rodyklė: Rytų slavų pasaka (Leningradas, 1979); b) Polesės etnolingvistinis rinkinys: medžiaga ir tyrimai, red. N. I. Tolstojus (Maskva, 1983); c) The Russian Mentality. Lexicon, red. A. de Lazari (Katovicai; Lodzė, 1995); d) Trumpas kognityvinių terminų žodynas, bendr. red. E. S. Kubriakova (Maskva, 1997); e) Idee w Rosji. Идеи в России. Ideas in Russia: Leksykon rosyjsko-polsko-angielski (Varšuva; Lodzė, 1999–2003)“ (Ščerbinas 2014: 129). Palyginti su slavų konceptografija, Rytų slavų terminografija turi svaresnį faktinį ir metodologinį pagrindą bendriems terminografiniams projektams įgyvendinti. Trūksta tik drąsių organizacinių iniciatyvų ir supratimo, kad „kelią įveikia einantysis“. IŠVADOS Atlikta trijų išsamiausių aiškinamojo tipo Rytų slavų lingvistinės terminijos žodynų (O. S. Achmanovos, M. G. Bulachovo ir A. A. Zagnitko žodynų) turinio ir formaliųjų charakteristikų lyginamoji analizė leidžia daryti šias išvadas: 66 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ 1. Pagal formalias ir turinio charakteristikas šių žodynų antraštyno medžiagos atitikties lygis yra gana žemas: visiškai atitinka tik 3,3% O. S. Achmanovos, M. G. Bulachovo ir A. A. Zagnitko žodynų antraštinių terminų suvestinio rodyklės, apimančios A, R, Я raides, sudėties; didžiausią šios suvestinės antraštinių terminų rodyklės dalį sudaro lingvistiniai terminai, pateikti tik viename iš trijų nagrinėtų lingvistinės terminijos žodynų (pavyzdžiui, trijų nagrinėtų žodynų A, R, Я raidžių suvestinėje rodyklėje nacionaliniu požiūriu specifiniai A. A. Zagnitko žodyno antraštiniai vienetai sudaro 39,2% visos tirtos antraštyno medžiagos; analogiški M. G. Bulachovo žodyno antraštiniai vienetai – 23% medžiagos, o tokie pat O. S. Achmanovos žodyno vienetai – apie 20% antraštyno). 2. O. S. Achmanovos, M. G. Bulachovo ir A. A. Zagnitko žodynai skiriasi ir straipsnių mikrostruktūra: pirmajame ir trečiajame žodynuose pateikiami trijų tipų žodyniniai straipsniai (terminų lizdo straipsnis, vieno termino straipsnis ir nuorodinis straipsnis), o antrajame žodyne naudojami tik terminų lizdo ir vieno termino straipsniai. Be to, kiekviename lyginamame žodyne tie patys straipsnių tipai gerokai skiriasi apimtimi (kompaktiškiausi yra O. S. Achmanovos žodyno straipsniai, plačiausi – M. G. Bulachovo žodyno straipsniai) ir struktūrinių elementų (leksikografinių parametrų) rinkiniu. 3. Reikšmingai skiriasi ir nagrinėtų lingvistinės terminijos žodynų makrostruktūra: žodyninių lizdų dalis tarp visų A, R, Я raidžių žodyninių straipsnių sudaro 22,6% O. S. Achmanovos žodyne, 38,2% – M. G. Bulachovo žodyne ir 4,3% – A. A. Zagnitko žodyne; vidutinis vokabulų skaičius viename lyginamų žodynų A, R, Я raidžių žodyniniame lizde siekia 5,7 O. S. Achmanovos žodyne, 19,1 – M. G. Bulachovo žodyne ir 7,1 – A. A. Zagnitko žodyne. 4. Lyginamų lingvistinės terminijos žodynų bendra megastruktūra taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, O. S. Achmanovos žodynas išsiskiria dviem papildomais skyriais („Pagrindinių vertimų į anglų kalbą rodyklė“ ir „Pagrindinė metrikos ir poetikos terminija“). M. G. Bulachovo žodyno megastruktūros savitumą sudaro šie skyriai: Terminologija | 2014 | 21 67 išsamus tekstinių šaltinių, iš kurių buvo atrenkami lingvistiniai terminai, sąrašas; „Rusų lingvistinės terminijos istorijos apybraiža“ ir „Dalykinė-terminologinė rodyklė“. Galiausiai, išskirtinis A. A. Zahnitko žodyno megastruktūros bruožas yra skyrių „Įžanga“ ir „Žodyno struktūra“ dubliavimas kiekviename žodyno tome ir skyriaus „Abėcėlinė rodyklė“ buvimas. 5. Rytų slavų kalbų lingvistinės terminijos aiškinamosios leksikografijos tolesnės plėtros perspektyvos, mūsų nuomone, siejamos su bendromis rusų, ukrainiečių ir baltarusių žodynininkų bei terminografų pastangomis rengiant suvestinį aiškinamąjį lingvistinės terminijos žodyną, kurio registrą sudarytų 15–20 tūkstančių antraštinių terminų ir kuriame būtų pateikti registro vienetų atitikmenys rusų, ukrainiečių ir baltarusių kalbomis. Tik sukūrus tokį suvestinį aiškinamojo tipo lingvistinės terminijos žodyną bus galima perkelti Rytų slavų kalbotyros metakalbos tyrimus į kokybiškai aukštesnį informacinį lygmenį. ЛИТЕРАТУРА АРСЛС 1996: Англо-русский словарь по лингвистике и семиотике. Около 8000 терминов. В 2-х т. Под ред. А.Н. Баранова, Д.О. Добровольского, Москва. АУРСТНК – Жаботинська С.А., Бровченко І.В., Ваховська О.В. Англо-україно-російський словник-тезаурус наукових кліше (в печати. См.: Бюлетень Української асоціації когнітивної лінгвістики і поетики 6, 2014, 5). Ахманова О.С. 1966: Словарь лингвистических терминов, Москва. Ахманова О.С. 1969: Словарь лингвистических терминов, 2-е изд., Москва. Ахманова О.С. 2007: Словарь лингвистических терминов. 4-е изд., Москва. Ахманова О.С., Полторацкий А.И. 1962: Словари лингвистической терминологии (обзор). – Лексикографический сборник 5, 188–191. БМЭ 1994: Беларуская мова. Энцыклапедыя. Пад рэд. А.Я.Міхневіча, Мінск. Булахов М.Г. 2002 I – Введение. – Опыт исторического словаря русской лингвистической терминологии. В 5 т., Минск, 3–6. Булахов М.Г. 2002–2005 I–V – Опыт исторического словаря русской лингвистической терминологии. В 5 т., Минск. Васильева Н.В. 1990: Словари лингвистических терминов. – Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред. В.Н. Ярцева, Москва, 461–462. Всеволодова М.В. 2004: Предлоги в синхронии и диахронии: морфология и синтаксис. Первые результаты межнационального проекта. – Функционально-коммуникативные аспекты грамматики и текста: Збірник наукових праць: до ювілею А.П. Загнітка, Донецьк, 173–179. Гак В.Г. 1978: Об относительности лексикологических категорий в лексикографии. – Проблемы учебной лексикографии и обучения лексике. Сборник статей. Под ред. П.Н. Денисова и В.В. Морковкина, Москва, 13–24. Гринев-Гриневич С.В. 2009: Введение в терминографию: Как просто и легко составить словарь. Учебное пособие. 3-е изд., Москва. Доган М., Пеласси Д. 1994: Сравнительная политическая социология. Пер. с франц., Москва. 68 Вячеслав Щербин | Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ Дубичинский В.В. 2013: Лексикография украинского языка: прошлое и настоящее. Краткий библиографический указатель словарей украинского языка (1990-2010). – Славянская лексикография. Международная коллективная монография. Отв. ред. М.И. Чернышева, Москва, 294-309. Загнитко А.А. 2003: Предлог в морфологическом пространстве украинского языка: (Синхронно-контрастивные наблюдения). – Вестник Московского университета. Сер. 9. Филология 3, 92-106. Загнитко А.П. 2012 І–ІV – Словник сучасної лінгвістики: поняття і терміни. У 4 т., Донецък. Ицкович В.П. 1964: О словаре новой лингвистической терминологии. – Лингвистическая терминология и прикладная тономастика. Москва, 31-36. Кіпель В., Саўка З. 2002: Беларуская слоўнікі й энцыкляпэдыі. Бібліяграфія, Нью Ёрк; Мінск. Комова М.В. 2003: Українська термінографія (1948-2002). Бібліографічний покажчик, Львів. Конюшкевич М.И. 2013: Из опыта атрибуции славянского предлога. – Мовазнаўства. Літаратуразнаўства. Фалькларыстыка: XV Міжнародны з’езд славістаў (Мінск, 20-27 жніўня 2013): даклады беларускай дэлегацыі, Мінск, 85-98. Куликова И.С., Салимина Д.В. 2002: Введение в металингвистику (системный, лексикографический и коммуникативно-прагматический аспекты лингвистической терминологии), Санкт-Петербург. Лейчик В.М. 1988: Опыт построения классификации терминологических словарей. – Теория и практика научно-технической лексикографии. Сборник статей, Москва, 40-47. ЛЭС 1990: Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред. В.Н. Ярцева, Москва. Марчук Ю.Н. 1992: Основы терминографии. Методическое пособие, Москва. НТС 1988: Научно-технические словари 1931-1987. – Теория и практика научно-технической лексикографии. Сборник статей, Москва, 278-301. Перерва В.М. 1976: О принципах и проблемах отбора терминов и составления словника терминологических словарей. – Проблематика определений терминов в словарях разных типов, Ленинград, 190-204. РБСЛТ 1988: Русско-белорусский словарь лингвистических терминов. Ред. Н.В. Бирилло, П.В. Стэцко, Минск. РЯЭ 1998: Русский язык. Энциклопедия. 2-е изд. Гл. ред. Ю.Н. Караулов, Москва. Сандерс Д. 1995: Некоторые методологические соображения о сравнительных межгосударственных исследованиях. – Международный журнал социальных наук 9, 27-35. Слюсарева Н.А., Макарова Г.Н. 1977: Обзор современных зарубежных словарей лингвистических терминов (1960-1975 гг.). – Актуальные проблемы учебной лексикографии, Москва, 272-286. ССНЛ 1986: Современное состояние научно-технической лексикографии. Обзор, Москва. УМЕ 2000: Українська мова. Енциклопедія, Київ. Чарняўская Л., Цыхун Г. 2000: Тэрміналагічныя слоўнікі (асабныя выданні) 1918-1998 гг. Бібліяграфічны даведнік, Мінск. Шчэрбін В.К. 1981: Супастаўляльна-тыпалагічны аналіз тэмпаральнай лексікі рускай і беларускай моў. – Беларуская лінгвістыка 20, 40-45. Шчэрбін В.К. 2002: Сучасныя класіфікацыі і тыпалогіі слоўнікаў. – Весці Нацыянальнай акадэміі навук Беларусі. Серыя гуманітарных навук 2, 108-113. Щерба Л.В. 1974: Опыт общей теории лексикографии. – Языковая система и речевая деятельность, Москва, 265-304. Щербин В.К. 2005: Белорусская и украинская терминография: сравнительный анализ. – Українська термінологія і сучасність. Збірник наукових праць 6, 26-31. Щербин В.К. 2007: Вклад О.Н. Трубачева в развитие научной критики словарей. – Вопросы языкознания 5, 3-21. Щербин В.К. 2008: Белорусская и литовская терминографии: сравнительный анализ. – Terminologija 15, 43-55. Щербин В.К. 2009: Генетическая, параметрическая и дисциплинарная классификация белорусских терминологических словарей. – Українська термінологія і сучасність. Збірник наукових праць 8, 15-20. Щербин В.К. 2014: Глава 1.7. Структура современной славянской концептографии. – Современная лингвистика и исследования ментальности в XXI веке. Коллективная монография: к 80-летнему юбилею профессора В.В. Колесова. Отв. соред. М.В. Пименова, В.И. Теруклов, Киев, 110-135. Terminologija | 2014 | 21 69 RYTŲ SLAVŲ ŠALIŲ AIŠKINAMIEJI KALBOTYROS TERMINŲ ŽODYNAl: LYGINAMOJI ANALIZĖ Straipsnyje nagrinėjami rusiški, ukrainietiški ir baltarusiški kalbotyros terminų žodynai. Išskiriami bendri ir specifiniai didžiausių aiškinamųjų rytų slavų kalbotyros terminų žodynų registrų, mikro-, makro- ir megastruktūros ypatybių elementai. Nustatomos rytų slavų kalbotyros terminų aiškinamosios leksikografijos raidos perspektyvos. Pagrindžiama išvada, kad kokybiškai aukštesnis informacinis rusų, ukrainiečių ir baltarusių kalbotyros metakalbos tyrimo lygmuo gali būti pasiektas tik bendromis Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos žodynininkų ir terminografų pastangomis sudarius suvestinį aiškinamąjį rytų slavų kalbotyros terminų žodyną. EXPLANATORY DICTIONARIES OF LINGUISTIC TERMINOLOGY IN EASTERN SLAVIC COUNTRIES: A COMPARATIVE ANALYSIS Russian, Ukrainian, and Belarusian dictionaries of linguistic terms (DLT) are considered in the article. General and specific elements in register, micro-, macro-, and megastructural characteristics of the most significant explanatory DLT of Eastern Slavic languages are singled out. The perspectives of further development of Eastern Slavic explanatory lexicography of linguistic terminology are defined. It is concluded that a much higher informational level of analysis of the metalanguage of Russian, Ukrainian and Belarusian linguistics can only be reached if a combined explanatory dictionary of Eastern Slavic linguistic terminology is created by mutual efforts of lexicographers and terminologists of Russia, Ukraine, and Belarus. Gauta 2014-08-15 Вячеслав Константинович Щербин Центр системного анализа и стратегических исследований Национальной академии наук Беларуси ул. Академическая, 1, 220072, г. Минск, Республика Беларусь Эл. почта: [email protected] 70 Вячеслав Щербин Толковые словари лингвистической терминологии в восточнославянских странах: сравнительный анализ