Tarptautinė jungtinė Lietuvių terminologijos forumo (LTF) ir Lietuvių kalbos instituto konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“

214 Vitalija Špokienė TarptautinėjungtinėLietuviųterminologijosforumo(LTF) egidijus Zaikauskas irLietuviųkalbosinstitutokonferencijaMoksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys Tarptautinė jungtinė Lietuvių terminologijos forumo (LTF) ir Lietuvių kalbos instituto konferencija Moksliniai,administraciniai iredukaciniaiterminologijoslygmenys VITALIJA ŠPOKIENĖ EuroposKomisijosVertimoraštugeneralinisdirektoratas EGIDIJUS ZAIKAUSKAS EuroposKomisijosVertimoraštugeneralinisdirektoratas Birželio 4–5 d. Vilniuje iii Seimo rūmų konferencijų salėje (Gedimino pr. 53) vyko tarptautinė mokslinė terminologijos konferencija Moksliniai,administraciniaiiredukaciniaiterminologijoslygmenys. Konferenciją organizavo Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centras, Lietuvių terminologijos forumo (LTF) koordinavimo grupė, europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato (VRGD) Lietuvių kalbos departamentas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato Vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyrius ir „infoterm“. Penktoji Lietuvių terminologijos forumo (LTF) konferencija jubiliejinė. Jau penktą kartą į Lietuvos Seimo salę susirinko specialistai – žmonės, kurie kasdieniame darbe susiduria su terminijos problemomis ir jas sprendžia. Per ankstesnes konferencijas daugiausia dėmesio buvo skiriama praktinėms temoms aptarti ir svarstyti. Tačiau šiemet kilo mintis išplėsti penktosios konferencijos temų ratą. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro pasiūlyta mintis rengti jungtinę Lietuvių terminologijos forumo ir Lietuvių kalbos instituto konferenciją tema „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos aspektai“ pasirodė labai įdomi. Todėl šiemet konferenciją sudarė dvi dalys – pirmoji diena buvo skirta teoriniams moksliniams terminologijos klausimams aptarti, o antroji – tradicinėms praktinėms temoms. Šios apžvalgos tikslas – aptarti jungtinės terminologijos konferencijos darbą. 215Terminologija | 2015 | 22 Per pirmąją dieną išklausyta 15 pranešimų. Pranešimų autoriai – kviestiniai svečiai ir Lietuvos specialistai. Pranešimus skaitė įvairių šalių mokslininkai – be šeimininkų lietuvių, kalbėjo svečiai iš Austrijos, Latvijos, Vengrijos, ispanijos, Rusijos ir Vokietijos. Pranešimų tematika labai plati – nuo teorinių terminologijos ir kalbotyros problemų analizės iki praktinių klausimų nagrinėjimo. Mokslinę konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ji priminė, kad kasmetinės lietuvių kalbos terminologijai skirtos konferencijos, kuriose aptariami teoriniai ir praktiniai dalykai, yra labai svarbios kalbos raidai ir kasdienei vartojimo praktikai. Pirmąjį pranešimą skaitė kviestinis konferencijos svečias Georgas Löckingeris iš Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universiteto. Profesoriaus pranešimo tema – „Terminologijos darbas – geroji patirtis ir tai, kas slypi už jos“. Įdomu, kad pranešėjas atstovauja Austrijos terminologijos mokyklai – tai labai svarbi mokykla, kurios tyrėjai (Vienos mokyklos) laikomi terminologijos pradininkais. Savo pranešime profesorius pabrėžė glaudesnio ryšio tarp terminologijos ir kitų artimų sričių svarbą. Šiandien terminologijos darbą dirba profesionalai, nustatyti darbo standartai, vyksta teorinės diskusijos. Tačiau ateityje bus labai svarbu toliau skatinti bendradarbiavimą su susijusių sričių atstovais, tarkime, su programinės įrangos kūrėjais, nes toks ryšys būtinas tolesnei raidai. Profesorius nurodė konkretų pavyzdį – analizuodamas kokiomis priemonėmis ir šaltiniais savo darbe naudojasi vertėjai, jis nustatė, kad jie dažniausiai remiasi vertimo atmintimis ir terminų bazėmis, tačiau pasigenda į vertimo programas integruotų tekstynų. Žinoma, didelės organizacijos su tokiu trūkumu susiduria rečiau, tačiau savarankiškai dirbantys vertėjai tokį poreikį jaučia. Būtų labai naudinga, kad apie tokį poreikį žinotų vertimo programų kūrėjai. Todėl glaudus tarpdisciplinis bendradarbiavimas yra svarbus ir ateityje jo poreikis tik didės. Toliau kalbėjo svečias iš Latvijos Juris Baldunčikas (Ventspilio aukštoji mokykla). Jis aptarė latviškų terminų kūrimo tendencijas, t. y. originaliąją ir antrinę nominaciją. Profesorius pateikė įdomių pavyzdžių iš latviškų terminų kūrimo istorijos, konstatavo, kad didelę įtaką terminų formavimo procesams darė vokiečių ir rusų kalbos. Susirinkusiems, manau, įsiminė vienas profesoriaus pateiktas pavyzdys, žodžio hotdog atitikmenys lietuvių ir latvių kalbomis. Lietuvių kalbos atitikmuo dešrainis, 216 Vitalija Špokienė TarptautinėjungtinėLietuviųterminologijosforumo(LTF) egidijus Zaikauskas irLietuviųkalbosinstitutokonferencijaMoksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys profesoriaus teigimu, yra sąvokos išsamesnės analizės rezultatas. Latviai, pasirodo, tokio taiklaus termino neturi. Kuriant terminus svarbu gerai išsiaiškinti terminų kūrimo galimybes, atlikti nuodugnesnę sąvokų analizę, pasitelkti asociatyvų mąstymą. Labai svarbiai ir įdomiai temai skirtą analizę apie kai kuriuos teorinius terminų sinonimijos aspektus pristatė Asta Mitkevičienė iš Lietuvių kalbos instituto. Pranešime buvo aptariami sisteminių (nekontekstinių) sinonimų tipai, skiriami pagal terminų struktūrą, kalbos lygmenis ir terminų šaknį. Pranešėja pabrėžė, kad tiriant terminų sinonimiją susiduriama su jų atpažinimo ir atrankos sunkumais. Terminų sinonimijos klausimai pasirodė esantys labai aktualūs – apie tai vėliau konferencijoje kalbėjo daktarė Rasuolė Vladarskienė iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Ji pateikė įdomių ir aktualių svarstymų apie skolintus ir lietuviškus ekonomikos terminus. Pranešėja išsamiai pristatė teorinius šios problemos aspektus ir padarė išvadą, kad tarp sinoniminių terminų nuolatos vyksta atkakli konkurencija. Tai nuolatinė terminijos būsena, nes atsiranda naujų reiškinių ir ieškoma terminų jiems pavadinti. Lietuvių ekonomikos terminijoje terminų variantų yra nemažai, pasigendama didesnio originalaus aiškinamojo ekonomikos terminų žodyno, o ekonomikos terminų žodynai, kurie parengti jau senokai, turėtų būti atnaujinti ir papildyti. Latvišką konferencijos temą posėdyje prieš pietus pratęsė viešnia iš Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto Anita Butanė. Jos pranešimo tema – „Terminologijos vaidmuo ugdymo procesuose: kalbotyros terminų kūrimas ir derinimas Latvijoje XX a. pradžioje“. Pranešėja pranešimą skaitė lietuviškai, buvo įdomu susipažinti su platesne latvių kalbotyros terminų istorija, sužinoti labai išradingus latviškus skyrybos ženklų pavadinimus (taškas – graudiņš „grūdelis“, kablelis – skabarga „rakštis“). Viešnios iš Latvijos pranešimą pratęsė Reginos Kvašytės iš Šiaulių universiteto pranešimas apie tos pačios srities, t. y. lietuvių ir latvių kalbų kalbotyros terminų gretinamąjį tyrimą. Pranešėja palygino abiejų kalbų kalbotyros terminus, pabandė išsiaiškinti terminų vartojimo tendencijas, būdingus bruožus ir modelius. Pirmojo konferencijos posėdžio pabaigoje išklausytas Roberto Stunžino iš Lietuvių kalbos instituto pranešimas apie lietuviškus termino sustainability atitikmenis. iš tiesų, ši tema vertėjams praktikams yra nepaprastai aktuali. Anglišką terminą atitinka beveik dvi dešimtys lietuviškų atitikmenų. Tokią gausą, autoriaus nuomone, galėjo lemti sąvokų neskaidrumas, tikslesnių atitikmenų paieška ir angliško termino ir jo pamatinio žodžio daugiareikš- 217Terminologija | 2015 | 22 miškumas. Toks tyrimas labai svarbus vertėjams, kurie susiduria su šiuo terminu labai dažnai. Naudinga susipažinti su išsamia analize, pamatyti sričių spektrą ir tendencijas, išsiaiškinti visus galimus reikšmės atspalvius. Popietinį mokslinės konferencijos posėdį pradėjo kviestinis pranešėjas iš Kelno taikomųjų mokslų universiteto Klausas-Dirkas Schmitzas. Jo pranešimo tema – terminai tekstuose, kokius keblumus jie kelia terminologijos tvarkybai. Pranešėjas pasitelkdamas įdomius pavyzdžius labai gyvai ir aiškiai kalbėjo apie sąvokų analize paremtą terminų tvarkybą, terminų autonomijos svarbą ir terminų atranką iš tekstų. Po pietų didžioji konferencijos pranešimų dalis buvo skirta konkretiems tyrimams. išklausytas pranešimas apie automatizuotai terminografijai skirtus įrankius (pranešimo autoriai – erika Rimkutė, Loïcas Boizou ir Jolanta Kovalevskaitė iš Vytauto Didžiojo universiteto). Pranešėjas L. Boizou kalbėjo lietuviškai, buvo labai įdomu išgirsti apie vykdomus tyrimus ir kad įrankiai bus prieinami internetu. Ágota Fóris iš Karolio Gasparo universiteto perskaitė pranešimą apie lazerių fizikos anglų–vengrų kalbų duomenų bazės kūrimą. Sužinojome, kad parengtas didelės apimties (apie 5000 terminų) anglų–vengrų kalbų lazerių fizikos žodynas. Pranešėja kalbėjo apie darbą rengiant žodyną, kalbininkų ir dalyko žinovų bendradarbiavimą ir ateities planus. Ricardas eito-Brunas iš Madrido Karolio iii universiteto pristatė labai įdomų tyrimą, paremtą bibliometrine analize. Buvo nagrinėti Kosmoso agentūros moksliniai tekstai ir vartojamų terminų dažnumas. Autorius išsamiai paaiškino, kaip rinkti terminai, kuriais remiantis sudaryti vizualūs mokslinių tyrimų žemėlapiai. elena Logunova iš Kaliningrado valstybinio technikos universiteto kalbėjo apie ekonominio kompiuterinio diskurso terminiją ir pristatė jos analizę. Pranešime „Apie terminų (ir ne tik jų) trumpinius teisės aktuose“ Daiva Nenartavičiūtė iš Finansų ministerijos apibendrino trumpinių vartojimo praktines problemas: trumpinių įsivedimą, galiojimą konkrečiame teisės akte, aptarė atvejus, kai vietoj trumpinių geriau vartoti terminus ar apibendrinamuosius žodžius, pateikė rekomendacijų, kaip kylančių problemų išvengti. Apie didžiuosius politechnikos žodynus ir jų rengimą kalbėjo Valerijonas Žalkauskas iš Vilniaus universiteto. Žodynai – tai didžiulės apimties darbas, kai tenka spręsti daugybę kylančių klausimų tvarkant daugiareikšmius terminus ir kitus sudėtingus terminografijos dalykus. 218 Vitalija Špokienė TarptautinėjungtinėLietuviųterminologijosforumo(LTF) egidijus Zaikauskas irLietuviųkalbosinstitutokonferencijaMoksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys Be šių praktinių pranešimų, popietiniame posėdyje egidijus Zaikauskas ir Audra ivanauskienė kalbėjo apie vieno langelio sistemą, kaip apie sudėtingų europos Sąjungos dokumentų terminų derinimo priemonę (pirmoji užklausa pateikta 2011 m. pradžioje, iki 2015 m. kovo mėn. pateiktos 143 užklausos); pranešėjai nurodė kylančias problemas bei sunkumus ir kartu pasidžiaugė pasiektais penkmečio rezultatais. Apibendrinant pasakytina, kad pirmoji jungtinės konferencijos dalis tapo labai puikia įžanga antrosios konferencijos dienos susitikimui. išklausėme daug įdomių ir įvairių pranešimų, kurie visiems susirinkusiems sudarė galimybę pajusti platesnį kontekstą, susipažinti su mokslininkų tyrimais ir dar kartą įsitikinti, kad abipusės naudos galima pasiekti tik nuolatos glaudžiai bendradarbiaujant. Antrą konferencijos dieną prieš pietus Vitalija Špokienė (europos Komisija) apibendrino konferencijos pirmos dienos darbą, buvo perskaityti keturi pranešimai, o po pietų vyko tradicinės diskusijų artelės. europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento vadovas ir Lietuvių terminologijos forumo pirmininkas Arūnas Butkevičius apžvelgė 2011–2015 m. LTF veiklos rezultatus. Per šį laiką įvyko penkios LTF konferencijos, kuriose pranešimų klausėsi ir aktualiais terminologijos klausimais diskutavo per 700 dalyvių. Buvo surengti keturi terminologijos seminarai Lietuvos ekspertams (vienas – drauge su Lietuvos banko kolegomis), Lietuvos universitetuose skaityta terminologijos teorijos paskaitų ir vesta praktinių seminarų. LTF padeda megzti glaudesnius eS vertėjų ir Lietuvos ekspertų santykius: nemažai ekspertų LTF narių konsultuoja eS vertėjus dėl terminų, tampa sritinių terminologijos projektų vykdytojais, skaito vertėjams savo srities paskaitų, teikia pasiūlymus dėl terminologinių vieno langelio sistemos (VLS) užklausų. Taip pat LTF prisideda prie terminologijos kaip mokslo pozicijų stiprinimo ir kaip dėstomojo dalyko Lietuvos universitetuose prestižo kėlimo. Nuo 2011 m. birželį įvykusios pirmosios konferencijos LTF narių skaičius išaugo nuo 70 iki 120, apie forumo veiklą buvo rašyta LR spaudoje, pasakota per LR radiją ir televiziją. Svarbia terminologinės informacijos skleidimo priemone yra tapusi LTF interneto svetainė http://ec.europa. eu/translation/lithuanian/ltf/index_lt.htm1. 1 LTF svetainėje taip pat skelbiama penktosios Lietuvių terminologijos forumo konferencijos apžvalga, papildyta kai kurių pranešimų santraukomis, skaidrėmis ir kita terminologine medžiaga. 219Terminologija | 2015 | 22 Pranešimą apie terminologijos padėtį Lietuvoje, apie mokslinius terminologijos tyrimus, terminų tvarkybos procesus ir terminologijos dėstymą aukštosiose mokyklose perskaitė Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė dr. Albina Auksoriūtė. Pranešėja kalbėjo apie terminų tvarkybą Lietuvoje, apie LKi Terminologijos centro ir VLKK Terminologijos pakomisės veiklą, apie terminų žodynų rengimą, pristatė svarbiausias lietuvių kalbos terminų bazes, nagrinėjo dabartinę terminologijos švietimo padėtį Lietuvoje. Pranešėja pabrėžė terminologijos kaip metamokslo statusą, būtinybę Lietuvos universitetų studentams išmokti vartoti tinkamus savo srities terminus ir išmanyti terminologijos pagrindus, taip pat nurodė, kaip svarbu, kad Lietuvos mokslininkai skelbtų savo idėjas lietuvių kalba. eS Tarybos teisininkės lingvistės ieva Panavaitė ir indrė Mockaitytė televizijos tiltu iš Briuselio pabrėžė, kad Tarybos teisininkų lingvistų vaidmuo eS teisės aktų projektų peržiūros procese yra svarbus. eS institucijų teisininkai lingvistai – paskutinė eS teisės aktų kokybės užtikrinimo grandis, taip pat atsakinga už tai, kad būtų išvengta teisinių dėl neteisingo vertimo padarinių. Pranešėjos supažindino su savo darbo ypatumais, problemomis, kurias dažniausiai tenka spręsti, ką teisininkai lingvistai taiso ir ko netaiso eS teisės aktų projektuose. Kalbėtojos priminė, kad eS teisės aktų versijos visomis oficialiosiomis eS kalbomis turi vienodą teisinę galią, todėl stengiamasi, kad jų terminai kuo vienodžiau perteiktų sąvokas. Taip pat buvo priminta, kad naujuose eS teisės aktuose pirmenybė teikiama ankstesniuose eS teisės aktuose vartotiems taisyklingiems terminams ir vengiama nacionalinės teisės, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos teisės – terminijos. eS Tarybos teisininkių lingvisčių pranešimą papildė europos Parlamento teisininkė lingvistė Laima Mašalaitė-Chouteau, kuri glaustai papasakojo apie eP teisininkų lingvistų darbo specifiką. VDU Kompiuterinės lingvistikos centro (KLC) vadovas dr. Andrius Utka pateikė išsamią terminologinių duomenų paieškai, atrankai ir analizei tinkamų, taip pat specialiai tam sukurtų kompiuterinių priemonių apžvalgą. Pranešėjo teigimu, reikalingos terminologinės informacijos galima rasti ne tik terminų žodynuose ir bazėse, moksliniuose straipsniuose, teisės aktuose ir techniniuose aprašuose, bet ir socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose. Tačiau tokios informacijos paieškos užima daug laiko, todėl specializuotiems terminologijos darbams labiau tinka tam sukurtos 220 Vitalija Špokienė TarptautinėjungtinėLietuviųterminologijosforumo(LTF) egidijus Zaikauskas irLietuviųkalbosinstitutokonferencijaMoksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys priemonės, pavyzdžiui, tokios terminų tvarkybos sistemos kaip „AnyLexic“, „MemoQ“, „Multiterm TRADOS“ ir kt. Specialios programos taip pat naudojamos terminams iš tekstų atrinkti. Pranešėjas pristatė savo vadovaujamo centro atlikto švietimo ir mokslo terminijos automatizuotos atrankos tyrimą, kuris išsamiai aprašytas KLC darbuotojų parengtoje monografijoje Lietuviųkalbosterminųautomatinisatpažinimasirapibrėžimas (2015). Po pietų konferencijos dalyviai susiskirstę į grupes pagal interesus diskutavo tradicinėse diskusijų artelėse. Artelėje, kuriai vadovavo dr. A. Auksoriūtė (LKi) ir A. ivanauskienė (VLKK), buvo diskutuojama apie terminologijos ir švietimo padėtį Lietuvoje: mokslinius terminijos tyrimus, terminologijos dėstymą aukštosiose Lietuvos mokyklose, specialiosios srities, bendrųjų lingvistikos, gimtosios kalbos ir specialiųjų terminologijos žinių santykį rengiant specialistus. Trumpą pranešimą apie akademinės lietuvių kalbos padėtį perskaitė dr. Daiva Vaišnienė (VLKK). Ji supažindino artelės dalyvius su VLKK atliktu lietuvių kalbos, vartojamos aukštojo mokslo srityje, taisyklingumo tyrimą, kurio rezultatai anaiptol nedžiuginantys. Diskusijos dalyviai tarėsi, kaip galima būtų paskatinti Lietuvos mokslininkus, universitetų dėstytojus ir studentus labiau rūpintis lietuvių kalba, savo specialybės terminijos taisyklingumu. VLKK kolegos pateikė savo pasiūlymus. Viena artelė buvo skirta teisiniams terminologijos panašumams ir skirtumams europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijose aptarti. Diskusijoms vadovavo ieva Mainardi (europos Parlamentas) ir dr. Auksė Razanovaitė (Teisingumo ministerija), o per vaizdo tiltą diskusijoje dalyvavo ir eS Tarybos bei europos Parlamento kolegos. Pirmiausia diskusijos dalyvių buvo klausiama, ar galimas terminas teisėsterminologija. Vis dėlto buvo sutarta, kad lietuvių kalboje dera skirti terminus terminija ir terminologija, todėl tinka kalbėti apie teisėsterminus, teisėsterminiją, o terminas teisėsterminologija nežymi jokios sąvokos. Toliau buvo diskutuojama apie nuoseklios terminijos būtinumą ne tik viename teisės akte, bet ir eS ir LR institucijų terminų derinimą ir apie įvairius kitus teisinius ir lingvoteisinius terminologijos aspektus. Tęsiant dr. A. Utkos pranešimo temą trečioje artelėje diskutuota kompiuterinių priemonių naudojimo, naudos, galimybių ir kliūčių terminų tvarkyboje klausimais. Diskusijos vedėjai dr. A. Utka (VDU) ir e. Zaikauskas (europos Komisija) pristatė kelias tekstams ir terminijai tvarkyti bei analizuoti skirtas priemones: labai paprastą „Microsoft Word“ veikian- 221Terminologija | 2015 | 22 čią makrokomandų programėlę „Šluota“2 korektūros ženklams tvarkyti ir sudėtingą bei brangų „SDL TRADOS“ modulį „Multiterm“. Buvo kalbėta apie tai, kokių įvairių terminų rinkimo, kaupimo, tvarkymo ir analizės galimybių teikia įprastos, daugelio kompiuteriuose įdiegtos kompiuterinės programos bei sistemos, kaip antai „Google“, „MS excel“, „MS Access“ ir kt. išaiškėjo, kad dauguma diskusijos dalyvių terminologijos darbams naudoja standartines kompiuterines programas ir tik vienas kitas – specializuotas kompiuterines terminologijos priemones ir tik tada, jei tokias priemones pateikia darbdaviai, ppr. didelės institucijos. Artelėje, skirtoje aktualiems žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės terminijos klausimams (moderatoriai – Zigmas Medingis (Žemės ūkio ministerija) ir Rita Dedonienė (europos Komisija)), konferencijos dalyviai aiškinosi konkrečias žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sąvokas ir kokiais lietuviškais terminais jas derėtų įvardyti. Buvo aptarti tokie terminai kaip miškųūkisvs.miškininkystė,sužvejotasžuvųkiekisvs.laimikis, valstybėsparama vs. valstybėspagalba, sandėliavimas vs. saugojimas, diskutuota dėl terminų vaisių(daržovių,pieno)vartojimoskatinimomokykloseprograma, svarstyta, kada tas pats anglų kalbos terminas scheme verstinas schema, kada programa ir kada sistema, tartasi dėl lietuviškais terminų dėmenimis vietovė,teritorija,zona ir rajonas žymimų sąvokų hierarchijos. Taip pat kalbėta apie terminijos klaidų teisės aktuose pobūdį ir taisymo būdus. Baigiamąjį žodį tarė ir konferencijos darbą apibendrino dr. D. Vaišnienė. VLKK pirmininkė pažymėjo, kad Lietuvių terminologijos forumas yra svarbus ne tik lietuvių terminologijai, bet ir visai lietuvių kalbai, kad forumas prisideda prie kalbinių nuostatų formavimo ne tik eS institucijose ir Lietuvos valdžios įstaigose, bet ir Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigose. Kalbėtoja apgailestavo, kad tarptautinimas ir globalizavimas palaipsniui, bet labai nuosekliai mažina lietuvių kaip valstybinės kalbos vartojimo sritį. Lietuvių mokslininkų polinkis savo tyrimų rezultatus (straipsnius, monografijas, disertacijas) skelbti ne lietuvių kalba veikia lietuvišką terminiją. Lietuvių kalba pamažėl stumiama ir iš mokymo proceso ir taip didinamas specialiųjų sričių ekspertų atotrūkis nuo visuomenės. VLKK pirmininkė pažymėjo, kad lietuvių terminija neturėtų būti vien kalbininkų 2 Ją galima nemokamai parsisiųsti iš LTF interneto svetainės http://ec.europa.eu/translation/lithuanian/ltf/ index_lt.htm – suarchyvuoto failo nuoroda 5-osios LTF konferencijos apžvalgoje. 222 Vitalija Špokienė TarptautinėjungtinėLietuviųterminologijosforumo(LTF) egidijus Zaikauskas irLietuviųkalbosinstitutokonferencijaMoksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys ir VLKK reikalas, ir Lietuvių terminologijos forumas yra geras bendro rūpinimosi lietuvių terminologijos reikalais pavyzdys. LTF yra svarbus bendraminčių, kuriems rūpi lietuvių terminijos reikalai ir lietuvių kalbos likimas, tinklas, skleidžiantis darnios lietuvių kalbos terminijos bei stiprios valstybinės kalbos idėjas specialistams ir plačiajai visuomenei. Gauta 2015-07-22 Vitalija Špokienė europos Komisija Bâtiment Jean Monnet C3/115, rue Alcide de Gasperi, L-2920 Luxemburg, Luxembourg e. paštas [email protected] egidijus Zaikauskas europos Komisija Bâtiment Jean Monnet C3/115, rue Alcide de Gasperi, L-2920 Luxembourg, Luxembourg e. paštas [email protected]