Deskriptyviosios terminologijos tyrimų rezultatų panaudojimas terminologijos praktikoje

149Terminologija | 2015 | 22 Deskriptyviosios terminologijos tyrimų rezultatų panaudojimas terminologijos praktikoje JOLANTA K OVALEVSKAITĖ VytautoDidžiojouniversitetas AGNĖ B IELINSKIENĖ VytautoDidžiojouniversitetas ESMINIAI ŽODŽIAI: deskriptyvioji terminologija, terminologijos mokymas(is), terminologijos praktika, informatyvusis kontekstas, specialusis tekstynas ĮVADAS Deskriptyviojoje terminologijoje (lietuvių kalbotyroje dar vadinama aprašomąja terminologija) naudojamos priemonės ir taikomi metodai gali praversti praktiniame terminologijos darbe. Terminologijos praktiką šiuo atveju suvokiame kaip veiklą, kuri apima ne tik praktikų (terminologų, vertėjų, redaktorių ir kt.) darbą, bet ir studentų mokymą. Remiantis deskriptyviosios terminologijos tyrimais, terminologijos mokymą galima organizuoti taip, kad praktinių problemų sprendimas vyktų induktyviai, remiantis į mokymo(si) procesą integruota terminologijos teorija (plg. angl. problem-solvingprinciple, žr. Korkas et al. 2010; learningthrough discovery, žr. Alcina 2011). Terminologija kaip mokomasis dalykas įtrauktas į kalbotyros, vertimo studijų ir kt. programas, terminologijos pagrindai ar konkrečiai dalykinei sričiai pritaikyti kursai dėstomi įvairiose studijų pakopose, rengiami seminarai praktikams, vasaros mokyklos (Picht 2011: 21), tačiau apie terminologijos mokymą(si) iki šiol rašyta nedaug (Alcina 2011: 8). Dėl plataus pritaikymo informacinėje visuomenėje terminologijos mokymo svarba ir terminologų poreikis didėja (Bucher 2007). Pastaruoju metu terminologijos įgūdžiai itin pabrėžiami aptariant vertėjams reikalingas kompetencijas (Korkas et al. 2010; Maskaliūnienė et al. 2012; Sikora 2013). Šio straipsnio tikslas – pristatyti, kaip deskriptyviosios terminologijos tyrimų rezultatai (šaltiniai, įrankiai ir metodai) gali būti pritaikomi termi- 150 Jolanta Kovalevskaitė Deskriptyviosiosterminologijostyrimųrezultatų Agnė Bielinskienė panaudojimasterminologijospraktikoje nologijos praktikoje, nes čia daug dėmesio skiriama terminų vartosenai tekstuose (ar tekstynuose) analizuoti. Terminų vartosenos analizė pravarti sprendžiant terminologijos tvarkybai aktualius klausimus: tiriant bendruosius ir skiriamuosius sąvokos požymius, nustatant sąvokos vietą sąvokų sistemoje, vertinant apibrėžties kokybę ir (arba) sudarant tekstynu pagrįstą termino apibrėžtį ir pan. 1. PAGRiNDiNiAi DeSKRiPTyViOSiOS TeRMiNOLOGiJOS PRiNCiPAi Vienoje iš deskriptyviosios terminų tvarkybos krypčių – tekstynais pagrįstoje terminų tvarkyboje (angl. corpus-driventerminologymanagement, Budin 2012) daugiausia dėmesio skiriama termino vartosenai ir vartosenos tekstyne analizei. Svarbiausiu termininės reikšmės formavimosi veiksniu laikytinas kontekstas (plg. Zeller 2005), t. y. būtent iš konteksto galima spręsti, ar tam tikras žodis ar žodžių junginys yra terminas, ar ne terminas. Šis klausimas dažnai kyla terminologijos srityje dirbantiems praktikams. Deskriptyvioji terminologija pasižymi kitokiais terminijos tvarkybos principais, šaltiniais bei priemonėmis nei preskriptyvioji terminologija (Marcinkevičienė 2000; Budin 2012). Preskriptyviojoje terminologijoje daugiausia remiamasi dokumentais, standartais, aprobuotų terminų rinkiniais ar bazėmis, o pagrindiniai deskriptyviosios terminologijos šaltiniai yra tekstynai, pirmiausia specialieji, sudaryti iš analizuojamos dalykinės srities tekstų (plačiau apie specialiųjų tekstynų sudarymą lietuvių kalba žr. Marcinkevičienė 2000; Bielinskienė et al. 2015). Deskriptyviojoje terminologijoje specialieji tekstynai pirmiausia reikalingi naujiems analizuojamos srities terminams gauti, tačiau ne mažiau svarbūs ir kitai informacijai apie terminą rinkti, pavyzdžiui, termino apibrėžtims, termino vartojimo kontekstams, termino junglumui ir dažnumui. Terminai tokiuose tekstynuose tiriami naudojant automatinius terminų atpažinimo ir analizės įrankius. Deskriptyviosios terminologijos metodai, įrankiai ir šaltiniai gali būti naudojami dirbant arba mokantis dirbti praktinį terminologijos darbą. 2. DeSKRiPTyViOSiOS TeRMiNOLOGiJOS TyRiMŲ iR MOKSLiNiŲ PROJeKTŲ ReZULTATAi Lietuvoje, be Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės atliekamo nuolatinio terminologijos darbo ir nuolat atnaujinamų išteklių (Lietuvos Respub- 151Terminologija | 2015 | 22 likos terminų banko, Terminyno, Standartizacijos departamento terminų bazės, euroTermBank ir kt.), dar vykdoma ir mokslinių projektų, susijusių su lietuvių kalbos terminologijos išteklių kaupimu, pavyzdžiui, sudaryta medicinos srities klasifikacijos ir terminologijos sistema SNOMeD CT1, lietuvių kalbai adaptuotas dvikalbis (anglų–lietuvių) socialinių mokslų tezauras LiDA2 ir kt. ŠiMTAi 1 ir ŠiMTAi 2 projektų (VDU)3 metu sukurti keli lietuvių kalbai pritaikyti įrankiai ir ištekliai, taip pat terminų apibrėžimo, remiantis tekstynais, metodika. Šios metodikos elementai (pvz., informatyviųjų kontekstų sąvoka) gali būti taikomi praktiškai analizuojant terminų vartoseną ir apibrėžiant terminą. 2.1. Ištekliai ir įrankiai ŠiMTAi 1 ir ŠiMTAi 2 projektų tyrimas vykdytas vadovaujantis deskriptyviosios terminologijos principais, todėl pirmiausia parengtas reikalingas šaltinis – 4 mln. žodžių specialusis Švietimo ir mokslo srities tekstynas (automatiškai morfologiškai anotuotas). Šis tekstynas sudarytas iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų dokumentų, apimančių švietimą, aukštąjį mokslą ir pan. (plačiau žr. Bielinskienė et al. 2015: 24). Tekstynas reprezentuoja pasirinktą konkrečią švietimo ir mokslo sritį, todėl tikėtasi, kad tokiuose dokumentuose daugiausia yra šios srities terminų. Šio tekstyno pagrindu sudaryti internetinis Švietimoirmoksloterminųžodynas (toliau – ŠMTŽ) ir internete laisvai prieinama Švietimoirmoksloterminų ontologija(plačiau Markiewicz et al. 2013). Sukurti ir keli įrankiai: 1) automatinio terminų nustatymo tekstyne įrankis, 2) įrankis JungLe, skirtas kelioms to paties termino kaitybinėms formoms priskirti vieną antraštinę formą (Boizou et al. 2012) ir 3) termino konteksto analizės įrankis Qafe. Kadangi įrankiu Qafe atrinkti duomenys buvo ir gali būti naudojami terminologijos mokymo(si) procese, jo veikimo principą pristatysime išsamiau. Įrankio Qafe paskirtis – automatiškai analizuoti atskirų terminų kontekstą ir nustatyti jame perteiktą dalykinę informaciją, vadinamuosius 1 http://www.lmb.lt/index.php?-538029741. 2 http://www.lidata.eu/idex tez.php. 3 Švietimo ir mokslo terminų automatinis identifikavimas – Lietuvos mokslo tarybos finansuotas dviejų dalių projektas, vykdytas VDU Kompiuterinės lingvistikos centre 2009–2010 m. (ŠiMTAi 1) ir 2010–2012 m. (ŠiMTAi 2). 152 Jolanta Kovalevskaitė Deskriptyviosiosterminologijostyrimųrezultatų Agnė Bielinskienė panaudojimasterminologijospraktikoje informatyviuosiuskontekstus (žr. 2.2 poskyrį), kuriuose būtų matyti terminu įvardijamos sąvokos požymiai ir semantiniai ryšiai su kitomis sąvokomis. Gavęs įrankiu Qafe atrinktus kontekstus terminologas gali greičiau susisteminti ir išanalizuoti informaciją apie terminu įvardijamą sąvoką. Įrankiu Qafe ieškoma paralingvistinių modelių, kuriuose atsispindi informatyviesiems kontekstams (pvz., terminų apibrėžtims) būdinga struktūra ir kiti tos struktūros elementai – leksiniai, gramatiniai ir kt. Nustatyta, kad apibrėžtis, kuriose paprastai atsispindi hiperoniminis / hiponiminis ryšys, tekste galima aptikti ieškant tokių modelių kaip [Tn yraN], [Tn –N], [Tn yra žinomaskaip] ir pan.4 (plačiau apie modelius rašoma Bielinskienė et al. 2015: 76–78). Panaudojant minėtų paralingvistinių modelių rinkinį, įrankiu Qafe automatiškai atrenkami galimi informatyvieji kontekstai5. Pavyzdžiui, analizuojant terminą privalomiejidalykai, automatiškai buvo atpažinti 7 informatyvieji kontekstai, ir beveik visi jie surinkti pagal modelį [T– Nn ], pavyzdžiui, privalomieji dalykai [T] – [brūkšnys]taidalykai[Nn],suteikiantyspasirinktosstudijųkryptiesžinių irkompetencijųpagrindus. Šis informatyvusis kontekstas atitinka įprastą apibrėžties struktūrą – paprastai apibrėžiant sąvoką pateikiamas hiperonimas ir skiriamieji požymiai. Vadinasi, ieškant informatyviųjų kontekstų galima automatiškai atpažinti ir gatavas apibrėžtis, kurių gali pasitaikyti tekstyno tekstuose. Įrankio Qafe naudojamą kalbinę informaciją galima pritaikyti tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesiogiai naudodamasis įrankio išgaunamais duomenimis, tyrėjas gali automatiškai surinkti informatyviuosius kontekstus ir juos analizuoti. Jei įrankis nenaudojamas, galima pritaikyti įrankio veikimo principus, pavyzdžiui, žinant įrankio naudojamų modelių struktūrą, galima ir rankiniu būdu termino konkordanse ieškoti fragmentų, kurie nurodo dalykinę informaciją ir pan. (apie tai plačiau žr. 3 dalyje). Visa arba dalis informacijos, gaunamos iš informatyviųjų kontekstų, gali būti panaudojama terminams apibrėžti. 4 Tn – termino vardininko linksnis; N – daiktavardis; yra, yražinomaskaip, brūkšnys – leksiniai ir grafiniai ženklai, būtini ieškomame kontekste. 5 Šiame straipsnyje ir kitur (pvz., Bielinskienė et al. 2015) vartojami terminai galimiterminai, galimiinformatyviejikontekstai. Tokia skirtis reikalinga, nes tarp automatiškai gautų duomenų gali pasitaikyti ir netikslių. 153Terminologija | 2015 | 22 2.2. Terminų apibrėžimo, remiantis tekstynais, metodika Kadangi projekte ŠiMTAi 2 ŠMTŽ aprašytiems terminams siekta pateikti apibrėžtis iš tekstyno, vienas iš projekto etapų buvo skirtas terminų apibrėžimo,remiantistekstynais,metodikai parengti ir pritaikyti. Terminams apibrėžti dalykinė informacija gauta automatiškai įrankiu Qafe išrinkus tuos termino kontekstus, kurie buvo laikytini galimais informatyviaisiais kontekstais. informatyvieji kontekstai minėtame projekte buvo dalis kalbinių išteklių, parengtų ir naudotų terminams apibrėžti6. Analizuojant konkrečios dalykinės srities tekstus arba specialiuosius tekstynus, galima ne tik išsiaiškinti tam tikro termino vartosenos ypatybes (vartojimo dažnumą, dažniausius kontekstinius partnerius ir pan.), bet ir surinkti informaciją apie terminu pavadinamą sąvoką. Pagrindinė dalykinė informacija apie terminą yra perteikiama semantiniais ryšiais, kurie realizuojami informatyviuosiuose kontekstuose (angl. knowledge-richcontexts, žr. Meyer 2001). ingrid Meyer (2001: 281) informatyviuoju kontekstu laiko tokį kontekstą, kuriame yra bent vienas terminu įvardijamos sąvokos požymis. Kitaip sakant, toks kontekstas turi rodyti sąvokos ypatybę arba sąvokos ryšį su kitomis sąvokomis. i. Meyer (2001) skiria du informatyviųjų kontekstų tipus: apibrėžiamuosius (angl. definingknowledge-richcontexts) ir aiškinamuosius (angl. explanatoryknowledge-richcontexts). Apibrėžiamųjų kontekstų pagrindas – hiperonimijos ir hiponimijos, rečiau meronimijos7 semantiniai ryšiai. informatyvieji kontekstai su hiperonimais ir hiponimais yra artimi klasikinei apibrėžties formai: T (terminas) = X (hiperonimas) + skiriamieji požymiai, pvz.: akreditavimas–taivertinimas,naudojamasaukštojomokslosistemoje (vertinimas yra akreditavimo hiperonimas). Apibrėžiamaisiais kontekstais, kuriuose dažniausiai atsispindi esminė informacija apie sąvoką, paprastai pasinaudojama sudarant apibrėžtis. Aiškinamieji kontekstai nuo apibrėžiamųjų skiriasi tuo, kad neturi hiperonimo, o tiesiog nurodo vieną ar daugiau sąvokos požymių, kurie nebūtinai yra esminiai ar skiriamieji (Meyer 2001: 288). Aiškinamieji kontekstai svarbūs tuo, kad suteikia kitų dalykinių žinių apie terminą, termino vartojimą, pavyzdžiui, parodo, ką terminas gali, turiturėti, paprastaiyra, yražinomaskaip ir t. t. Tokie kontekstai gali būti pirminė informacija 6 Kiti iš tekstyno gauti duomenys pateikiami Švietimoirmoksloterminųžodyne: termino kaitybinės formos, kolokatai, pavyzdžiai, konkordansas, žr. ŠMTŽ – http://daukantas.vdu.lt/moksliniai-terminai/. 7 Kituose darbuose gali būti vartojami terminai partonimija ir partonimai. 154 Jolanta Kovalevskaitė Deskriptyviosiosterminologijostyrimųrezultatų Agnė Bielinskienė panaudojimasterminologijospraktikoje formuluojant apibrėžtį arba įeiti į apibrėžtį kaip tam tikra dalis (perteikianti požymį), pvz.: Sėkmingaiužbaigęprogramąabsolventai busįgijętam tikraiprofesineiveiklaireikalingųgebėjimųvisumą. informatyvieji kontekstai vertingi dar ir dėl to, kad yra autentiškos vartosenos pavyzdžiai iš konkretaus termino konkordanso. Svarbu paminėti, kad autentiškos vartosenos pavyzdžiai nėra tokie idealūs kaip kai kurios apibrėžtys, pateikiamos terminų bazėse ar terminų žodynuose, todėl i. Meyer (2001: 284) tuos kontekstus, kurie turi žodyno apibrėžčiai būdingų požymių, pavyzdžiui, dvitaškį ar brūkšnį po termino, vadina žodyniniais apibrėžiamaisiais informatyviaisiais kontekstais (angl. dictionarydefiningknowledge-rich contexts). iš realios vartosenos gautus informatyviuosius kontekstus, kurių sakinio struktūra laisvesnė, įvairesnė, i. Meyer vadina natūraliaisiais (angl. naturallyoccuringdefiningknowledge-richcontexts). Būtent pastarieji kontekstai sudaro didžiąją termino konteksto dalį tekstyne. Tokiuose natūraliuosiuose kontekstuose paminėti sąvokos požymiai nebūtinai yra skiriamieji, kaip ir artimiausia paminėta sąvoka ne visada laikytina artimiausiu hiperonimu (angl. closestgenus), koks reikalaujamas rašant apibrėžtį. Taigi analizuojant termino vartoseną tekstyne dažnai informatyviuosiuose kontekstuose gali būti ir nebūtinai esminė informacija. 3. TeRMiNO VARTOSeNOS ANALiZė SPeCiALiAJAMe TeKSTyNe Terminologijai ir terminografijai labai svarbūs šie aspektai: terminas, sąvoka, sąvokos požymiai, sąvokų santykiai (ryšiai), sąvokų sistemos, apibrėžties rašymo principai. Todėl analizuojant termino vartoseną svarbu nustatyti bendruosius ir skiriamuosius sąvokos požymius, sąvokos vietą sąvokų sistemoje, įvertinti apibrėžties kokybę ir (arba) parengti tekstynu pagrįstą termino apibrėžtį. Preskriptyviojoje terminologijoje terminai apibrėžiami daugiausia atsižvelgiant į jais įvardijamų sąvokų vietą hierarchinėje sąvokų sistemoje ir ryšius su kitomis sąvokomis (Marcinkevičienė 2000: 6). Taigi iš esmės gebėjimų nustatyti bendruosius ir skiriamuosius sąvokos požymius reikia dėl to, kad būtų galima sužinoti apie pačią sąvoką ir (arba) parengti termino apibrėžtį. Naudojant tam tikros srities specialųjį tekstyną, galima tirti konkrečių terminų konkordansus ir taip išsiaiškinti, kokią sąvoką terminas įvardija, kokie jos požymiai ir su kokiomis kitomis sąvokomis ji yra susijusi. Tokiu būdu sąvokų sistema sudaroma iš „apačios į viršų“, t. y. remiantis termino vartosenos informacija. 155Terminologija | 2015 | 22 3.1. Termino konteksto analizė dalykinės informacijos aspektu Tam, kad informaciją apie tam tikru terminu įvardijamą sąvoką būtų galima rasti specialiajame tekstyne, tekstynas turi atspindėti dalykinę sritį, o terminas jame būti gana dažnas, tada tyrėjas gaus didesnį konkordansą, vadinasi, ir daugiau informacijos apie terminą. Pavyzdžiai iš termino mokslinisdarbas konkordanso tekstyne: (1) Trečiojipriežastis–mokslinio darbo biurokratizacija. (2) Mokslinis darbasdažniausiaibuvoatliekamasVokietijoje,Prancūzijoje,Lenkijoje,LatvijojeirŠvedijoje(3priedo4lentelė). (3) Moksliniai tyrimai(kitaip–mokslinis darbas)–tyrimai,skirstomiįfundamentiniusirtaikomuosiusmoksliniustyrimus. (4) Mokslodarbuotojai,bemokslinio darbo,turidirbtipedagoginįdarbą. Matyti, kad sakiniuose tas pats terminas vartojamas įvairiai: 1, 2 sakiniuose terminas paminėtas, tačiau, nors kalbama apie dalykus, susijusius su moksliniu darbu, dalykinės informacijos apie šiuo terminu įvardijamą sąvoką čia nėra. 3, 4 pavyzdžiuose jau paminėti ir kiti terminai, susiję su sąvoka mokslinisdarbas: moksliniaityrimai, fundamentiniaityrimai, taikomiejityrimai, mokslodarbuotojai, pedagoginisdarbas. Terminografijai svarbiausi būtent tokie termino konteksto fragmentai, nes jie gali padėti suprasti, kaip terminu įvardijamas dalykas suprantamas, kokia jo paskirtis ar pobūdis, − tai padeda apibrėžti terminu įvardijamą sąvoką. Vadinasi, terminografui reikia iš viso termino konteksto atsirinkti tik tas vietas, kur paminėti kiti su analizuojamu terminu susiję terminai arba pateiktos gatavos apibrėžtys. Jei daugybę termino konkordanso eilučių reikia apdoroti neautomatiškai, o konkordansas yra didelis, tai termino analizė tekstyne darosi neefektyvi, atimanti daug laiko. Juk siekiant atsirinkti informatyviuosius kontekstus reikėtų skaityti visą konkordansą, gilintis į kiekvieno sakinio konteksto turinį, o tai lingvistui, vertėjui ar studentui, neturinčiam specialiųjų žinių apie nagrinėjamos mokslo srities terminus, nėra lengva. Šiuo atveju pravartu pasinaudoti įrankiais, kurie bent iš dalies automatizuotų termino kontekstų analizę. Toks įrankis, kaip 2.1 poskyryje aprašytas įrankis Qafe, veikia kaip tam tikras filtras, atskiriantis informatyviuosius kontekstus nuo kitų termino kontekstų, kurie yra ne tokie svarbūs, nes neperteikia informacijos apie sąvoką. iš viso 224 ŠMTŽ aprašytiems terminams apie 60 proc. apibrėžčių parašytos remiantis informacija iš informatyviųjų kontekstų. Vadinasi, 156 Jolanta Kovalevskaitė Deskriptyviosiosterminologijostyrimųrezultatų Agnė Bielinskienė panaudojimasterminologijospraktikoje terminologas, sudarydamas šių terminų apibrėžtis, arba perėmė tekstyne rastą gatavą apibrėžtį, arba sudarė apibrėžtį remdamasis informatyviaisiais kontekstais ir (ar) visu termino konkordansu. Dalis informatyviųjų kontekstų nepanaudota todėl, kad tarp automatiškai atrinktų informatyviųjų kontekstų yra ir netinkamų, t. y. tokių, kurie, nors formaliai ir atitinka kurį nors paralingvistinį modelį, bet vis dėlto neatspindi jokio semantinio ryšio ar analizuojamos sąvokos požymio (apie tai, kaip reikėtų tobulinti įrankio Qafe naudojamus modelius ir didinti automatinės analizės tikslumą, plačiai rašoma Bielinskienė et al. 2015, 5.2.5 dalyje). 3.2. Terminijos tvarkybai aktualūs klausimai ir jų sprendimas remiantis terminų vartosenos analize Sprendžiant terminologijos darbe iškylančius klausimus, galima panaudoti tiek tinkamos, tiek netinkamos kokybės informatyviuosius kontekstus. Toliau aptariami keturi pagrindiniai teoriniai ir praktiniai terminų tvarkybos aspektai (apie šiuos ir kitus terminijos tvarkybai aktualius terminologijos teorijos aspektus, pavyzdžiui, termino atskyrimo nuo ne termino problemą, taip pat žr. Korkas et al. 2010: 129–130). Analizė grindžiama specialiojo tekstyno terminų konkordansais ir (ar) konkretaus termino konkordanso fragmentais iš įrankiu Qafe nustatytų informatyviųjų kontekstų8. 3.2.1. DALyKiNę iNFORMACiJą PeRTeiKiANČiŲ TeRMiNO KONTeKSTO FRAGMeNTŲ ATPAŽiNiMAS Norint įgyti įgūdžių, kaip tekste nustatyti terminu įvardijamos sąvokos požymius ir termino vartosenos ypatumus, reikėtų analizuoti vidutinio dažnumo termino konkordansą, kad remiantis informatyviojo konteksto samprata (ji aprašyta 2.2 poskyryje) būtų galima išmokti rasti terminologiniu požiūriu svarbias termino konteksto vietas. Kaip minėta, informatyvusis kontekstas turi nurodyti: a) bent vieną terminu įvardijamos sąvokos požymį, kuris gali būti nebūtinai esminis, bet kuriuo nors aspektu apibūdinantis sąvoką, t. y. nurodyti, kaip sąvoka suprantama, kokia to dalyko paskirtis, požymis ir pan., arba b) rodyti ryšį su kitomis sąvokomis. Žemiau pateikti kontekstai rodo, kad terminu įvardijamai sąvokai mokslo laipsnis būdinga tai, jog jį teikia universitetas (1 pvz.), taip pat 8 ŠMTŽ galima naudotis visų pateiktų terminų konkordansais. Konkordansuose nėra atskirai pažymėti galimi informatyvieji kontekstai, ir kol įrankis Qafe nėra prieinamas visiems vartotojams, informatyviuosius kontekstus reikėtų nustatyti neautomatiškai. 157Terminologija | 2015 | 22 mokslo laipsnis yra reikalingas pretenduojant į tam tikras pareigybes kaip reikalavimas (2 pvz.): (1) Teisęteiktimokslo laipsniusturiUniversitetas,ŠvietimoirmoksloministerijaisuteikusdoktorantūrosteisęvienamarbakartusukitomisLietuvosaružsieniomoksloirstudijųinstitucijomis. (2) Todėlšiaipareigybeiturėtųbūtikeliamastikvienaskvalifikacinisreikalavimas–turėtimokslo laipsnį,kurįįgyjantbuvopademonstruotigebėjimaiir kvalifikacija,reikalingamokslodarbuotojui. Toliau peržvelgus šio termino kontekstą galima sužinoti, kokių mokslo laipsnių būna (daktaro, habilituoto daktaro), kaip juos įgyti ir pan. esminę informaciją (pagrindinį skiriamąjį požymį) apie sąvoką perteikia kontekste rasta apibrėžtis (apie apibrėžtis žr. 3.2.4): Mokslo laipsnis–asmensmokslinękvalifikacijąliudijantislaipsnis,suteikiamas apgynusdisertaciją. Beje, ši apibrėžtis pateikta ir ŠMTŽ, kaip labiausiai atitinkanti termino esmę. Tarp automatiškai nustatytų informatyviųjų kontekstų ne visi kontekstai yra tinkami, t. y. atspindi sąvokos požymius ar ryšį su kitomis sąvokomis, pvz.: 8-ojeklasėjeekonomikayraprivalomasis dalykas,jaiskiriamavienasavaitinė pamoka. Šis termino privalomasisdalykas kontekstas priskirtas prie netinkamų, nes jame neperteikta dalykinė informacija apie terminą. Nors ir sužinome, kad privalomasis dalykas 8 klasėje gali būti ekonomika, tačiau tokia informacija neatskleidžia sąvokos požymių (t. y., kas yra privalomasis dalykas). Kitame pavyzdyje taip pat nerandame terminologijos požiūriu svarbios informacijos, kas yra terminu nacionalinėkvalifikacijųsistema įvardijama sąvoka, koks jos pobūdis ir pan.: Nacionalinė kvalifikacijų sistema–prioritetinėpolitikoskryptis. Jeigu termino konkordansas didelis, o galimybės pasinaudoti kontekstų filtravimo įrankiu Qafe nėra, tą patį darbą galima atlikti pasinaudojant automatinėje analizėje taikomų paralingvistinių modelių elementais (žr. 2.1), pagal kuriuos galima ieškoti informatyviųjų apibrėžiamųjų arba aiškinamųjų kontekstų. Pavyzdžiui, tokie struktūriniai elementai kaip būti, laikyti, sudaryti, apimti, taip pat brūkšnys, dvitaškis ir kt. gali būti naudojami apibrėžiamiesiems kontekstams nustatyti (plg. Castagnoli 2006: 167). 164 Jolanta Kovalevskaitė Deskriptyviosiosterminologijostyrimųrezultatų Agnė Bielinskienė panaudojimasterminologijospraktikoje Tarp apibrėžiamųjų kontekstų rasta tinkama apibrėžtis gali būti performuluota atsižvelgiant į informatyviuosiuose kontekstuose vyraujančią temą (pvz., vyrauja teisinis aspektas), esminį požymį arba dažnai pasikartojančias formuluotes (Bielinskienė et al. 2015: 100): Mokslų akademija –institucijaarbaorganizacija,jungiantižymiausiusšaliesarba (ir)tamtikrosmokslokrypties(krypčių)mokslininkusiratliekantimoksloatstovaujamąjį,ekspertinį,koordinacinį,mokslopopuliarinimovaidmenis. Pateiktame pavyzdyje pirmasis skiriamasis požymis (jungianti<...> mokslininkus) paimtas iš apibrėžiamojo konteksto (plg. Lietuvosmokslų akademija (toliau–Mokslų akademija)yrabiudžetinėįstaiga,jungiantižymiausiusLietuvosirsavoveiklasuLietuvasusijusiusužsieniomokslininkus), o atliekama funkcija (atliekantimoksloatstovaujamąjį<...> vaidmenis) suformuluota remiantis vyraujančia informacija konkordanse. Minėti būdai, kaip apibrėžtis rašoma remiantis tekstynu, gali būti naudingi rašantiesiems apibrėžtis (tai aktualiausia terminologams) ir redaguojantiesiems kituose šaltiniuose rastas apibrėžtis (terminų bazes pildantiems vertėjams, ir, be abejo, redaktoriams). Juk tiriant vartoseną gali paaiškėti, kad esama apibrėžtis nepilna, nes pakito terminu įvardijama sąvoka ar pan. Patikrinti, kaip sekėsi rašyti apibrėžtį iš tekstyno arba ją įvertinti, galima sugretinus savo sudarytą apibrėžtį su tokiu pačiu principu parašyta terminologo apibrėžtimi, tarkime, pateikta ŠMTŽ. Pavyzdžiui, studentai, remdamiesi informatyviaisiais kontekstais ir ontologija, sudarė tokią apibrėžtį terminui mokslostraipsnis: 1 apibrėžtis: Recenzuojamamokslinėpublikacija,turintiformaliąstruktūrąirskelbiamaperiodiniuose,tęstiniuosearbavienkartiniuosemoksloleidiniuose. Savo sudarytą apibrėžtį jie palygino su ŠMTŽ pateikiama termino mokslo straipsnis apibrėžtimi: 2 apibrėžtis: Straipsnis,paskelbtasmokslinėjespaudojeirturintiskonkrečioje mokslokryptyjeįprastąmokslinįaparatąbeiatitinkantiskitustoskryptiesmoksliškumokriterijus. 2 apibrėžtis yra paremta pakoreguotu ir sutrumpintu apibrėžiamuoju kontekstu iš tekstyno: Apibrėžiamasis kontekstas: Mokslo straipsnis–straipsnis,paskelbtasmokslinėjespaudojearba(ir)turintis konkrečiojemokslokryptyjeįprastąmokslinįaparatą(išnašasar(ir)bibliografiją,ar (ir)formules,ar(ir)brėžinius,ar(ir)metodologijosaprašą,ar(ir)statistineslenteles irpan.)iratitinkantistojemokslokryptyjepripažįstamusmoksliškumokriterijus. 165Terminologija | 2015 | 22 Kaip matyti, 1 apibrėžtyje tiksliau parinktas hiperonimas (mokslinėpublikacija, o ne straipsnis), paminint skiriamąjį požymį „recenzuojama“ ir taip atskiriant nuo nerecenzuojamų publikacijų. Abiejose apibrėžtyse nurodyta, kur mokslo straipsnis gali būti publikuojamas, tik 1 apibrėžtyje tai nurodoma išsamiau – skelbiamaperiodiniuose,tęstiniuosearbavienkartiniuosemoksloleidiniuose, o 2 apibrėžtyje glausčiau – paskelbtasmokslinėjespaudoje. išvardyti nereikėtų, jeigu sąvokų sistemoje būtų sąvoka mokslinėspauda. 2 apibrėžtyje minima sąvoka mokslinisaparatas apibrėžiamajame kontekste išsamiai paaiškinama, taigi vietoj 1 apibrėžtyje įvardyto požymio turinti formaliąstruktūrą tikslesnis būtų iš apibrėžiamojo konteksto perimtas požymis turintiskonkrečiojemokslokryptyjeįprastąmokslinįaparatą. Dirbant praktiškai, neretai tenka iš kelių kituose šaltiniuose jau pateiktų apibrėžčių pasirinkti tinkamiausią. Tam, žinoma, gali padėti terminologijos teorijoje išdėstyti principai (adekvatumas, sistemiškumas, glaustumas ir kt.). Vis dėlto, be šių principų, leksikografiniuose šaltiniuose esančią informaciją apie terminą dar pravartu palyginti su ta informacija, kuri išryškėja iš termino vartosenos tekstyne. Neretai terminai vartojami ne visai taip, kaip apibrėžiami (Kaupaitytė 2010), arba vartosenoje išryškėja, kad terminu įvardijama sąvoka ne visai sutampa su ta, kuri prie to paties termino pateikta kokiame nors leksikografiniame šaltinyje. Palyginus apibrėžtį, parašytą remiantis tekstynu, su apibrėžtimi, pateikta žodynuose ar terminų bazėse, galima ne tik pasitikslinti dėl termino apibrėžties, bet ir palyginti skirtingais principais parašytas apibrėžtis. Pavyzdžiui, Studijųterminųžodyne (Smetona, Pukelis 2014) dalis terminų sutampa su ŠMTŽ pateiktais terminais. Palyginkime termino studijųdalykas straipsnius abiejuose žodynuose: Studijųterminųžodyne (Smetona, Pukelis 2014): Iškeliųstudijųturiniopožiūriugiminingųirintegruotųstudijųrezultatųsudaryta studijųprogramosdalis,turintiapibrėžtąkreditųskaičių,tikslą,grindžiamąstudijų rezultatais,kuriųpasiekimasyravertinamasvienubaigiamuojuatsiskaitymu(egzaminuarkitaforma;galibūtitaikomakaupiamojobalosistema). ŠMTŽ: 1.Studijųprogramospagrindinissudedamasisvienetas,nuosekliaidėstomasvieną arkelissemestrus;2.Studijųkryptisaršaka(tarptautinėjestatistikoje). Abiejose apibrėžtyse paminimas esminis požymis, kad studijųdalykas yra studijųprogramos dalis, taigi studijųprograma yra pagrindinė sąvoka, su kuria abiem atvejais siejamas analizuojamas terminas. Termino konkordanse 166 Jolanta Kovalevskaitė Deskriptyviosiosterminologijostyrimųrezultatų Agnė Bielinskienė panaudojimasterminologijospraktikoje iš tekstyno nėra informacijos apie tokius sąvokos požymius kaip apibrėžtas kreditųskaičius,tikslas,grindžiamasstudijųrezultatais,kuriųpasiekimasyra vertinamasvienubaigiamuojuatsiskaitymu, į ŠMTŽ apibrėžtį jos neįtrauktos. Dėstymo trukmė yra požymis, išryškėjęs termino informatyviuosiuose kontekstuose, todėl ŠMTŽ apibrėžtyje minima, kad studijųdalykas yra nuosekliaidėstomasvienąarkelissemestrus. iš informatyviųjų kontekstų išryškėjo, jog šiuo terminu pavadinamos dvi sąvokos, todėl ŠMTŽ pateikiamos dviejų sąvokų apibrėžtys (1, 2). Galima pridurti, kad apibrėžiamieji kontekstai gali būti naudingi kaip geresnių ar prastesnių apibrėžčių pavyzdžiai, kuriuos analizuodami terminografai įgyja įgūdžių atskirti tinkamą apibrėžtį nuo nepilnos ar ydingos (Meyer 2001: 284). Straipsnyje pateikti švietimo ir mokslo srities pavyzdžiai, nes kaip šaltinis naudotas būtent šios srities tekstynas. Tačiau praktikams, susiduriantiems su kitų sričių terminija, gali būti reikalingi ir kitų sričių tekstynai, todėl taikant deskriptyviosios terminologijos metodus, be jau esamų tekstynų, galima naudoti ir numatytai užduočiai specialiais įrankiais9 susikurtus tekstynus (angl. Do-It-Yourself (DIY)specializedcorpora, Zanettin 2002, cit. iš Castagnoli 2006). Norint greitai sukaupti tokį tekstyną, dažniausiai imami internete publikuoti reikiamos srities tekstai, kuriuose atsispindi aktualios sąvokos ir naujausi terminai, ko ne visada galima tikėtis iš statiško, t. y. tam tikru laikotarpiu sudaryto ir nebeatnaujinamo tekstyno (Castagnoli 2006: 160). APiBeNDRiNAMOSiOS PASTABOS Lietuvoje taikant deskriptyviosios terminologijos principus kol kas parengta tik keletas išteklių ir įrankių. Projekte ŠiMTAi 2 atlikti pirmieji bandymai gauti duomenis švietimo ir mokslo srities terminų žodynui ir ontologijai gali būti pritaikyti sprendžiant aktualius terminologijos klausimus, kylančius specialistams praktikams, kurie tiesiogiai dirba su tekstais ir iš jų gauna arba patys kuria tam tikros srities terminiją, taip pat studentams, studijuojantiems terminologijos, vertimo ir redagavimo disciplinas. Galimybė tiesiogiai analizuoti terminus jų vartojimo kontekste gali padėti iškelti ir spręsti terminologijai aktualias problemas. Šiame straipsnyje aptarta terminų apibrėžimo, remiantis tekstynais, metodika suteikia 9 Pavyzdžiui, įrankis WebBootCat, siūlomas Sketchengine: http://www.sketchengine.co.uk/. 167Terminologija | 2015 | 22 galimybę atpažinti termino informatyviuosius kontekstus, nustatyti sąvokų hierarchinius ryšius, sudaryti terminų apibrėžtis. Aprašyti terminologijos darbo aspektai nėra vienodai aktualūs čia minėtoms tikslinėms tyrėjų grupėms, pavyzdžiui, rašyti apibrėžtį dažniausiai tenka terminologams, o iš kelių pasirinkti geriausią arba redaguoti rastą apibrėžtį – vertėjams ar terminų bazę pildantiems redaktoriams. ir terminologams, ir vertėjams, ir redaktoriams, jeigu analizuojamų terminų nėra terminų bazėse ir terminų žodynuose, gali būti svarbu atpažinti terminais įvardijamų sąvokų sąsajas ar ryšio tipą, taip pat tas sąvokas apibrėžti. ŠALTINIAI Švietimoirmokslotekstynas. VDU Kompiuterinės lingvistikos centras, 2010. Švietimoirmoksloterminųontologija. Prieiga per internetą: http://meta.vdu.lt/webprotege/ (žiūrėta 2015-05-15). ŠMTŽ – Švietimoirmoksloterminųžodynas. Prieiga per internetą: http://daukantas.vdu.lt/moksliniai-terminai (žiūrėta 2015-06-15). LITERATŪRA Alcina A. 2011: Teaching and learning terminology: new strategies and methods. – Teachingandlearning terminology:newstrategiesandmethods (ed. A. Alcina). Benjamins Current Topics 35, Amsterdam: John Benjamins, 1–11. Bielinskienė A., Boizou L., Grigonytė G., Kovalevskaitė J., Rimkutė e., Utka A. 2015: Lietuviųkalbosterminųautomatinisatpažinimasirapibrėžimas. Monografija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Boizou L., Grigonytė G., Rimkutė e., Utka A. 2012: Automatic inference of Base Forms for Multiword Terms in Lithuanian. –ProceedingsoftheFifthInternationalConferenceHumanLanguageTechnologies– TheBalticPerspective2012, 27–35. Bucher A.-L. 2007: Terminology Work the Swedish way. – Terminologija 14, 37–48. Budin G. 2012: Trends Analysis: eLexicography, Terminology, and Global Content Management. Lexicograffiti. european Parliament, Luxembourg 23rd of January, 2012. Prieiga per internetą: https://termcoord.files.wordpress.com/2012/01/presentation budin.pdf (žiūrėta 2015-06-15). Castagnoli S. 2006: Using the Web as a Source of LSP Corpora in the Terminology Classroom. – Wacky! WorkingpapersontheWebasCorpus (eds. M. Baroni, S. Bernardini), Bologna: Gedit, 159–172. Kaupaitytė D. 2010: Švietimoterminųapibrėžtysirvartosena:kompetencijairkvalifikacija. Magistro baigiamasis darbas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Korkas V., Rogers M. 2010: How much terminological theory do we need for practice? An old pedagogical dilemma in a new field. – TerminologyinEverydayLife. TerminologyandLexicographyResearchandPractice. eds. F. Steurs, M. Thelen, Amsterdam: John Benjamins, 123–136. Marcinkevičienė R. 2000: Terminografija ir tekstynas. – Terminologija 6, 5–22. Markiewicz i., Rimkutė e. 2013: Švietimo ir mokslo terminų žodynas ir ontologija. – Terminologija 20, 56–74. Maskaliūnienė N., Kaminskienė L. 2012: Bendrosios kompetencijos ir vertėjų rengimas. – Vertimostudijos 5, 113–130. Meyer i. 2001: extracting Knowledge-rich Contexts for Terminography: A Conceptual and Methodological Framework. – RecentAdvancesinComputationalTerminology. eds. D. Bourigault, Ch. Jaquemin, M. L‘Homme, Amsterdam: John Benjamins, 279–302. Picht H. 2011: The Science of Terminology: History and evolution. – Terminologija 18, 6–26. Rimkutė e. 2010: Lietuvių kalbos terminų automatinio nustatymo galimybės. – Kalbųstudijos16, 71–78. Sikora i. 2013: Contemporary approach to terminological competence, management and terminology teaching on the basis of courses for translators offered by Polish higher education institutions. – Proceedings ofthe19thEuropeanSymposiumonLanguagesforSpecialPurposes, July 8–10, Vienna, 500–509. 168 Jolanta Kovalevskaitė Deskriptyviosiosterminologijostyrimųrezultatų Agnė Bielinskienė panaudojimasterminologijospraktikoje Smetona A., Pukelis K. (sud.) 2014: Studijųterminųžodynas. Prieiga per internetą: http://www.skvc.lt/uploads/documents/files/Kita informacija/Leidiniai/Zodynas.pdf (žiūrėta 2015-06-15). Stankevičienė S. 2013: Gamtosmokslųkalba:gretinamasisvokiečiųirlietuviųkalbųleksinių-semantiniųaspektų tyrimas. Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Zeller i. 2005: Automatinisterminųatpažinimasirapdorojimas. Daktaro disertacija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. RESULTS OF THE DESCRIPTIVE TERMINOLOGY RESEARCH FOR TERMINOLOGY PRACTICE The paper discusses the descriptive approach, which only recently has been more widely used in Lithuanian terminology practice. Terminologists, translators, proofreaders and other practitioners dealing with terminology can benefit from methods and tools that are applied in descriptive terminology management. Furthermore, the approach of descriptive terminology can be adopted for terminology teaching and learning purposes. The paper aims to describe possible applications how the descriptive terminology research (resources, tools and methods) can be used in the terminological practice. Firstly, we introduce resources and tools developed during the project ŠiMTAi 2 (Automatic identification of education and Science Terms). The resources and tools have been developed for the semi-automatic analysis of Lithuanian terms: i.e. specialized annotated corpus, tools for automatic extraction of terminology and a tool for semi-automatic detection of knowledge-rich contexts for terms in the specialized corpus, which then can be used for preparing definitions of terms. Knowledge-rich contexts are discussed in more detail. Knowledge-rich contexts contain conceptual characteristics about the analysed term, which are reflected by semantic relations and attributes. Applying the approach of the corpus-based descriptive terminology, we show a) how knowledge-rich contexts can be detected; b) how particular semantic relations can be identified in knowledge-rich contexts; c) how the conceptual system can be constructed by analysing the usage of terms; d) how knowledge-rich contexts of a term can be used for its definition writing and evaluation. We exemplify the possibilities of methods and tools of descriptive terminology for the practitioners who are working in the field of Lithuanian terminology. Gauta 2015-06-15 Jolanta Kovalevskaitė Vytauto Didžiojo universitetas Kompiuterinės lingvistikos centras K. Donelaičio g. 52–206, LT-44248 Kaunas e. paštas j.kov[email protected] Agnė Bielinskienė Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 52, LT-44248 Kaunas e. paštas [email protected]