„Jūra“ biologijos nomenklatūroje

7 8 Alvydas Umbrasas | Jūrabiologijosnomenklatūroje Jūrabiologijos nomenklatūroje ALVYDAS UMBRASAS Lietuviųkalbosinstitutas ESMINIAI ŽODŽIAI: biologijos nomenklatūra, taksonų pavadinimai, žuvų pavadinimai, metafora, sistemiškumas, klaida Straipsnyje nagrinėjami lietuviški biologijos nomenklatūriniai pavadinimai, siejami su žodžiu jūra. Daugiausia dėmesio skiriama žuvų1 vardams (nes tiriamu aspektu jų daugiausia), bet kalbama ir apie žinduolių, paukščių, kitų gyvūnų ir augalų vardus. Medžiaga rinkta iš Lietuvos Respublikos terminų banke (LRTB) skelbiamo Juozo Virbicko sudaryto Žuvųpavadinimųžodyno (ŽPŽ 2005) ir kitų gyvūnų, taip pat augalų pavadinimų žodynų2. Siekiama parodyti pavadinimų įvairovę ir jų sudarymo modelius, atkreipti dėmesį į nesistemiškumo ir kitus trūkumus. imtis straipsnio paskatino su kolegomis kilusi diskusija dėl žodžių jūrų ir jūrinis vartojimo nomenklatūriniuose pavadinimuose. Pradėjus tuo domėtis paaiškėjo, kad žodynuose esama gausios ir įdomios medžiagos. Skirtingai nei lietuviška botanikos nomenklatūra, kuri turi gana senas tvarkymo tradicijas ir struktūriškai gana gerai atitinka mokslinius (lotyniškus ar dažniausiai sulotynintus) pavadinimus, sudaromus pagal Tarptautiniodumblių,grybųiraugalųnomenklatūroskodekso3 (iCN) reikalavimus, lietuviška zoologijos nomenklatūra buvo tvarkoma kitaip ir struktūriškai Tarptautiniozoologijosnomenklatūroskodekso (iCZN) reikalavimų dažnai neatitinka. Suprantama, tie reikalavimai galioja tik moksliniams lotyniš1 Už patarimus kai kurių žuvų vardų klausimais dėkoju Gamtos tyrimų centro mokslininkui dr. Gintautui Vaitoniui. 2 Žr. literatūros ir šaltinių sąrašą. Pateikiant pavyzdžius sakiniuose šaltinis kartais nurodomas prieš pavyzdžių grupę arba dažniausiai po jos. Jei kur kalbant apie žuvis šaltinis nenurodomas (kad nereikėtų dažnai kartoti), turima omenyje ŽPŽ 2005. Kai kurie straipsnyje greta lietuviškų pavadinimų nurodomi iš šaltinių paimti lotyniški pavadinimai gali būti pasenę, jau pakeisti, bet lietuviškų vardų tyrimo kontekste tai nesvarbu. 3 Anksčiau buvo vadinamas Tarptautiniubotanikosnomenklatūroskodeksu, bet 2011 m. Melburne vykusiame botanikų kongrese pavadinimas buvo pakeistas. 7 9Terminologija | 2015 | 22 kiems pavadinimams, bet kartu yra ir svarbus orientyras norminant lietuvišką nomenklatūrą. išskyrus negausias tradicijų nulemtas išimtis, lietuviška botanikos nomenklatūra buvo ir tebėra tvarkoma laikantis principo, kad kiekviena gentis turėtų savitą vienanarį pavadinimą, o rūšių skirtybės parodomos pridedant vieną pažymimąjį žodį, t. y. sudaromi dvinariai vardai (Gudžinskas, Rašomavičius 2004: 3, 4). Tiek lotyniški, tiek lietuviški aukštesnių už gentį botanikos taksonų pavadinimai taip pat yra vienanariai, sudaromi pasitelkiant sutartines priesagas, sandus (Kutorga 1997: 23–25, 55, dar žr. Gaivenis 1973: 23). Panašiais principais grindžiama ir lotyniška zoologijos nomenklatūra, tačiau sudarant jos lietuviškus atitikmenis griežtos sistemos nesilaikoma – ne tik rūšys, bet ir gentys ar aukštesni taksonai gana dažnai įvardijami du ar net daugiau dėmenų turinčiais vardais, rūšių pavadinimus sudarančių dėmenų skaičius taip pat įvairuoja, be to, tas pats genties vardas su skirtingais dėmenimis vartojamas skirtingoms gentims įvardyti. Tokia nesistemiška sistema botanikų akimis atrodo nepažangi (Gudžinskas, Rašomavičius 2004: 4), tačiau zoologijoje ji jau įgavusi tradiciją ir yra sunkiai pakeičiama4. NOMeNKLATŪRiNiAi PAVADiNiMAi SU DėMeNiU JŪRINIS Jau nusistovėjęs polinkis tiek augalų, tiek gyvūnų paplitimo vietas nomenklatūroje parodyti dėmenimis su priesaga -inis, darant vedinius iš įvairių vietas, geografinius objektus reiškiančių bendrinių ir tikrinių žodžių (pvz.: andinis, atlantinis, aukštikalninis, azijinis, bolivinis, džiunglinis, egiptinis, japoninis, pelkinis, pievinis, santominis, urvinis). Pagal šį modelį, pavyzdžiui, anksčiau vartoti pavadinimai kalnųkielė, kalnųpušis pakeisti į kalninėkielė (lot. Motacillacinerea), kalninėpušis (lot. Pinusmontana). Kazimieras Gaivenis anksčiau yra rašęs, kad toks keitimas dažnai nėra reikalingas (Gaivenis 1973: 24), tačiau šis įvardijimo principas nomenklatūroje įsigalėjo, nors pasidaromi vediniai bendrinei kalbai kartais būna nebūdingi. Žinoma, nomenklatūroje pasitaiko pavadinimų, kuriuose vieta parodoma 4 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisėje per pastaruosius keletą metų svarstant zoologijos vardyną nemažai diskutuota dėl sistemiškesnio zoologijos nomenklatūros tvarkymo, ypač įvardijant anksčiau lietuviškai neįvardytas gentis ir rūšis, tačiau esminių pokyčių nėra – tradicijas keisti sunku, be to, sistemiškumo siekimui labai trukdo lotyniškos nomenklatūros kaitaliojimas, nulemtas dažno rūšių kilnojimo iš vienų genčių į kitas, todėl turėti stabilų vienanarį genties įvardijimą darosi sudėtinga, zoologų linkstama bent kai kurių genčių lietuviškai apskritai neįvardyti. Tiesa, yra neįprastų nuomonių, kad moksliniai taksonų pavadinimai yra ne lotyniški, o tarptautiniai, bendri visoms kalboms, todėl juos reikėtų prilyginti lietuvių kalboje funkcionuojantiems tarptautiniams žodžiams ir lietuviškų atitikmenų apskritai nekurti (Gliwa 2011: 119), bet tai perdėm kardinalu. 8 0 Alvydas Umbrasas | Jūrabiologijosnomenklatūroje kitaip (pvz.: Balchašopriekalniųūsuotė (lot. Schizothoraxargentatus), kalnų upokšniųnėgė (lot. Ichthyomyzongreeleyi), karštųjųversmiųlėlžuvė (lot. Cyprinodonmacularius), priekrančiųpelona (lot. Pellonaharroweri), ryžiųlaukų ungurys (lot. Flutaalba) (ŽPŽ 2005)), bet jie palyginti reti ir dabar jau laikytini netipiniais. Remiantis vyraujančiu modeliu sąsaja su jūra nomenklatūriniuose pavadinimuose išreiškiama dėmeniu jūrinis. Kaip matyti iš ŽPŽ 2005, žuvų nomenklatūros sistemoje šis žodis pasitelkiamas įvardijant skirtingų rangų taksonus: šeimas (a), gentis (b), rūšis (c), pvz.: a) atogrąžinėsjūrinėslydekos(lot. Steindachneriidae), jūriniaikarosai (lot. Sparidae), jūriniaikaršiai(lot. Bramidae), jūriniaišamai(lot. Ariidae), jūriniaišapalai(lot. Kyphosidae), jūriniaiunguriai(lot. Congridae); b) amerikiniaijūriniaivijūnai(lot. Phytichthys), baltiejijūriniaišamai (lot. Sciadeichthys), buriniaijūriniaipūgžliai(lot. Taenianotus), gaidiniai jūriniaiešeriai(lot. Neosebastes), ilgapelekėsjūrinėsskorpenos(lot. Lioscorpius), jūrinėsdyglės(lot. Spinachia), jūrinėskatžuvės(lot. Anadoras), jūrinėskvapės(lot. Yerutius), jūrinėslydekos(lot. Merluccius), jūrinėsnėgės(lot. Petromyzon), jūrinėsplekšnės(lot. Pleuronectes), jūriniaiešerėliai(lot. Sebastiscus), jūriniaiešeriukai(lot. Psammoperca), jūriniaikaršiai(lot. Brama), jūriniaiunguriai(lot. Congrina), pratisiejijūriniaisterkai(lot. Lateolabrax), rytinėsjūrinėsstintelės(lot. Allosmerus), rusvadančiaijūriniaikarosai(lot. Crenidens); c) afrikinėjūrinėlydeka(lot. Merlucciuscapensis), australinėjūrinė stintenė(lot. Aplochitonmarinus), baltadryžisjūrinisešerėlis(lot. Sebastiscusalbofasciatus), burinisjūrinispūgžlys(lot. Taenianotustriacanthus), gyvatinisjūrinisgrundalas(lot. Gobiuscobitis), jūrinėplekšnė (lot. Pleuronectesplatessa), jūrinissterkas(lot. Stizostedionmarinum), jūrinisšamasdyglys(lot. Bagremarinus), kaspinuotinisjūrinisungurys (lot. Gnathophishabenatus), marmurinisjūriniskarpis(lot. Dactylosargus arctidens), mažojijūrinėsmėlžuvė(lot. Callionymusrissoi), melsvasis jūriniskarosas(lot. Pachymetoponaeneum), raudonasisdygusisjūrinis karšis(lot. Taractesrubescens), rytinėjūrinėstintelė(lot. Allosmerus elongatus), šviesiojijūrinėkvapė(lot. Yerutiusapricus), ungurinėjūrinė5 5 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė 2013 m. kartu su zoologais šį pavadinimą pakeitė į ungurinėgyvavedėvėgėlė (paskelbta Komerciniųžuvųrūšiųpavadinimųsąraše (KŽPRS)). Beje, Visuotinėjelietuviųenciklopedijoje (VLe iX 2006) lot. Zoarcesviviparus pavadinta jūrinevėgėle, nors ŽPŽ 2005 – paprastojigyvavedėvėgėlė, kituose šaltinuose, be sinonimo jūrinėvėgėlė, dar vadinta tiesiog gyvavedevėgėle arba gyvagimdevėgėle (Repečka, Bukelskis, Kesminas 1998: 74; Virbickas 2000: 99). 8 1Terminologija | 2015 | 22 vėgėlė(lot. Zoarcesanguillaris), violetinisjūrinisvijūnas(lot. Cebedichthysviolaceus), žalsvadryžisjūrinisešerys(lot. Sebasteselongatus). Su dėmeniu jūrinis ŽPŽ 2005 iš viso įvardyti 144 taksonai. Matyti, kad pavadinimai dažnai sudaromi iš bendrinėje kalboje žinomų vienažodžių žuvų pavadinimų. Nors lietuviški šeimos ir genties pavadinimai kartais sutampa, pavyzdžiui, jūriniaikaršiai(lot. Bramidae ir Brama), jūriniai unguriai(lot. Congridae ir Congrina) (lotyniškoje nomenklatūroje tai neįmanoma, iš esmės nėra patogu ir lietuviškoje nomenklatūroje, bet kartais galbūt pritrūksta raiškos priemonių), to paties rango taksonų pavadinimai sutapti niekaip negali, todėl paprastųjųjūriniųešerių (lot. Sebastes) ir didžiųjųjūriniųešerių (lot. Stereolepis) gentyse atsidūręs didysisjūrinis ešerys(lot. Sebastesmarinusir Stereolepisgigas) yra ŽPŽ 2005 nomenklatūros sudarymo klaida. Analogiška klaida yra ir japoninisjūrinisungurys (lot. Congerjaponicusir Japonocongersivicolus), kurį galima rasti paprastųjųjūriniųungurių (lot. Conger) ir japoniniųjūriniųungurių (lot. Japonoconger) gentyse. Dideliame duomenų masyve tokių klaidų paprastai atsiranda per neapsižiūrėjimą, o viena iš atsiradimo priežasčių – tų pačių pagrindinių dėmenų vartojimas skirtingoms gentims įvardyti. Tokių sutapimo klaidų ŽPŽ 2005 yra ir daugiau (žr. toliau straipsnyje). Su jūra siejamos ne tik žuvys. Pirmiausia galima būtų minėti paukščius. PPŽ 2009 skiriamos jūriniųerelių (lot. Haliaeetus) ir jūriniųkregždžių (lot. Fregetta) gentys, yra keliolika su dėmeniu jūrinis sudarytų rūšių pavadinimų, pvz.: afrikinisjūriniserelis (lot. Cuncumavocifer), baltapilvėjūrinėkregždė(lot. Fregettagrallaria), jūrinisbėgikas (lot. Arquatellamaritima), jūriniskirlikas (lot. Charadriushiaticula), jūrinissėjikas (lot. Pluvialissquatarola). Su šiuo dėmeniu taip pat yra sudarytas žinduolio pavadinimas – jūrinėsūdros(lot. Enhydra) (gentyje tik jūrinėūdra(lot. Enhydralutris)) (ŽinPŽ 2002), taip pat yra ir kitų gyvūnų pavadinimų, pvz.: nariuotakojų (lot. Arthropoda) tipo bestuburių gyvūnų būrys jūriniaivorai(lot. Pantopoda), vėžlių pobūris jūriniai vėžliai(lot. Chelonioidea), gyvačių (lot. Ophidia) pobūrio roplių šeima jūrinėsgyvatės(lot. Hydrophiidae), iguaninių (lot. Iguanidae) šeimos driežas jūrinėiguana(lot. Amblyrhynchuscristatus) (VLe iX 2006). Vienas kitas pavadinimas yra ir botanikos nomenklatūroje – prie jūrų (mangrovėse) augantis medis jūrinėavicenija(lot. Avicenniamarina), žoliniai augalai jūrinėrupija(lot. Ruppiamaritima), jūrinisandras(lot. Zosteramarina) (BVŽ 1998). 8 2 Alvydas Umbrasas | Jūrabiologijosnomenklatūroje NOMeNKLATŪRiNiAi PAVADiNiMAi SU DėMeNiU JŪRŲ Nors galima buvo tikėtis, kad pavadinant žuvis ryšys su jūra dažniausiai parodomas dėmeniu jūrinis, ŽPŽ 2005 pavadinimų su žodžiu jūrų yra vos ne tris kartus daugiau – net 409 taksonų pavadinimai. Pavadinimų daug6, tačiau jų pagrindiniais dėmenimis einančių žodžių įvairovė nėra labai didelė. Aiškiausiai semantiškai išsiskiria grupė pavadinimų, sudarytų pasitelkiant ne žuvų, o kitų gyvūnų pavadinimus. Tai metaforiniai pavadinimai, į kuriuos įeina žinduolių (a), paukščių (b), varliagyvių (c), vabzdžių (d) vardai, pvz. (gentys): a) jūrųbuivolai(lot. Taurulus), jūrųpelytės(lot. Neosynchiropus), jūrųšunlapės(lot. Percis), kastuvagalviaijūrų7šikšnosparniai (lot. Halieutichthys), mureniniaijūrųšuneliai(lot. Halimuraenoides), norveginėsjūrųlaputės(lot. Leptagonus), pirštuotiejijūrųarkliukai (lot. Dunckerocampus), rykliaijūrųlapės(lot. Alopias), sąžalyniniaijūrų šunyčiai(lot. Cristiceps); b) jūrųčiurliai(lot. Hirundichthys), jūrųgaideliai(lot. Alectrias), jūrųžvirbliai(lot. Prognichthys), storalūpėsjūrųkregždės(lot. Cheiloprion), trumpapelekėsjūrųantelės(lot. Diplecogaster); c) jūrųrupūžės(lot. Cyclopterus); d) jūrųdrugeliai(lot. Chaetodon), jūrųvapsvos(lot. Ocosia). Analogiškai įvardijamos ir rūšys, jų vardai nuo genčių vardų kartais skiriasi tik skaičiumi (zoologijoje įprasta, kad gentys įvardijamos daugiskaita, rūšys – vienaskaita), dažniausiai pridedama daugiau dėmenų, pvz.: a) atlantinisjūrųkiškis(lot. Eumicrotremusspinosus), Darvinojūrų šikšnosparnis(lot. Ogcocephalusdarwini), gelsvasisjūrųarkliukas (lot. Hippocampuskuda), ilgauodegėjūrųpelytė(lot. Spinicapitichthys draconis), japoninėjūrųšunlapė(lot. Percisjaponicus), jūrųbuivolas (lot. Taurulusbubalis), jūrųšikšnosparnė(lot. Plataxpinnatus), koralinisjūrųtriušis(lot. Siganuscorallinus), pelaginėjūrųlapė8 (lot. Alopias 6 Visame straipsnyje stengiamasi kuo mažesniu pavyzdžių skaičiumi parodyti kuo didesnę įvairovę. Paprastai pateikiamas tik vienas su kuriuo nors dėmeniu sudarytas tam tikro modelio pavyzdys, nors nomenklatūroje dažniausiai būna nuo kelių iki keliolikos ar net keliasdešimties analogiškų pavyzdžių (tie patys dėmenys pasikartoja sudarant tiek rūšių, tiek genčių ar aukštesnių taksonų pavadinimus). 7 Rūšiniame pavadinime pakeista žodžių tvarka, matyt, yra apsirikimas – PuertoRikojūrųkastuvagalvis šikšnosparnis(lot. Halieutichthyssmithii). Beje, vietovardis kituose šaltiniuose keičiamas būdvardžiu, plg. paukščių vardus puertorikinėamazonė, puertorikinisapuokėlis (PPŽ 2009). 8 Ši rūšis yra gentyje, pavadintoje rykliaijūrųlapės (lot. Alopias). Pastarasis pavadinimas išsiskiria tuo, kad metafora yra priedėlio pozicijoje. Gali būti ir priešingas atvejis, kai priedėlis dedamas prie metaforinio pavadinimo – jūrųarkliukaiskarmaliai(lot. Phyllopteryx). 8 3Terminologija | 2015 | 22 pelagicus), sidabrinisžvynuotasisjūrųšunytis(lot. Blennioclinusstella), šiaurinėdurklasnukėjūrųlaputė(lot. Aganopsisvulsa); b) grakščiojijūrųantelė(lot. Gastrocyathusgracilis), jūrųpovas(lot. Symphodustinca), jūrųžvirblis(lot. Prognichthysbrevipinnis), paprastojijūrųblezdinga(lot. Hirundichthysaffinis), skaliarinėjūrųkregždė (lot. Shuetteascalaripinnis), veidrodinisjūrųčiurlys(lot. Hirundichthys speculiger), žaliapilvisjūrųgaidelis(lot. Alectriasbenjamini); c) jūrųrupūžė9 (lot. Cyclopteruslumpus); d) jūrųvapsva(lot. Ocosiavespa), keturakisjūrųdrugelis(lot. Chaetodoncapistratus). Metaforinė reikšmė lėmė, kad šiuo atveju pasirinktas dėmuo jūrų10, o ne jūrinis, nes su nomenklatūroje sistemišku pastaruoju dėmeniu reikšmė būtų tiesioginė (kalbėtume apie žinduolius, paukščius ir pan.). Kaip matyti, dalis žuvims pavadinti pasitelktų gyvūnų vardų yra su deminutyvinėmis priesagomis, kartais net su skirtingomis (lapė, laputė; šuneliai, šunyčiai). Vadinasi, laikoma, kad tokia priesaga metaforinio ryšio su gyvūnu nenutolina, nepaslepia (priešingu atveju įprastai būtų pasitelkiamas dėmuo jūrinis). Tiesa, iš anksčiau žinomas ir dabar tebevartojamas su ropliais11 sietinas žuvies pavadinimas jūrųdrakonas (lot. Trachinusdraco) (LTe V 1979; VLe iX 2006) ŽPŽ 2005 buvo pakeistas į didžiojijūrinėdrakoniukė(lot. Trachinusdraco) (gentis – tiesiog drakoniukės (lot. Trachinus)). Šiuo atveju, tikėtina, manyta, kad priesagos pridėjimas ir giminės pakeitimas pavadinimą keičia iš esmės, todėl nebėra poreikio rašyti jūrų. Tai logiška. Vis dėlto su rūšies pavadinimu jūrųšikšnosparnė(lot. Plataxpinnatus) pasielgta kitaip – kastuvžuvinių (lot. Ephippididae) šeimos gentis pavadinta tiesiog šikšnosparnės (lot. Platax) (plg. rūšis melsvoji šikšnosparnė (lot. Plataxorbicularis)). Dar atkreiptinas dėmesys, kad kitoje šeimoje, pavadintoje šikšnosparninės (lot. Ogcocephalidae), yra keletas genčių, kurių pavadinime yra junginys jūrųšikšnosparniai, pavyzdžiui, 9 Šios žuvies pavadinimas siejamas ne tik su varliagyviu, bet ir su paukščiu, ji dar vadinama jūrųgeguže (VLe iX 2006). Senesniuose šaltiniuose pirmenybė teikiama pavadinimui ciegorius, bet nurodomi ir metaforiniai sinonimai, tarp jų dar yra ir jūrųkiškis (Virbickas 2000: 116). 10 Gyvūno metafora grindžiamų žuvų pavadinimų yra ir su kitokiu kilmininku, pvz.: dumbliųpelės (lot. Fucomimus), vandensožkos (lot. Pelecus), raštuotiejivandensožiai (lot. Pachychilon) (ŽPŽ 2005). O štai su dėmeniu vandeninis vartojami tiesioginės reikšmės pavadinimai, pvz.: paprastasisvandeninis strazdas (lot. Cincluscinclus) (PPŽ 2009),vandeninėstirna (lot. Hydropotesinermis), vandeninis triušis (lot. Sylvilagusaquaticus) (ŽinPŽ 2002). 11 Plg. drakonai (lot. Draco), agaminių (lot. Agamidae) šeimos driežų gentis (VLe V 2004). 8 4 Alvydas Umbrasas | Jūrabiologijosnomenklatūroje paprastiejijūrųšikšnosparniai (lot. Ogcocephalus). Jei manyta, kad giminės skirtumas šikšnosparnis – šikšnosparnė žuvų nomenklatūroje yra pakankamas (apskritai tokių mažai besiskiriančių pavadinimų geriau vengti, ypač vienoje sistemoje12), tada pagal sistemą galima buvo rinktis pavadinimą jūrinėšikšnosparnė. Rūšių pavadinimai dažniausiai siejami su genčių pavadinimais, bet yra ir skirtybių, pavyzdžiui, paprastojijūrųblezdinga(lot. Hirundichthys affinis) yra jūrųčiurlių (lot. Hirundichthys) gentyje (kitos rūšys joje yra su žodžiu čiurlys), jūrųpovas(lot. Symphodustinca) yra žaliažuvių (lot. Symphodus) gentyje (daugiau taksonų su žodžiu povas neįvardyta). Jei paisysime pavadinimų sudarymo logikos, kiek keistokai atrodo, kai taškuotojijūrųlapė(lot. Lovulpinus) atsiduria taškuotųjųtriušiažuvių (lot. Lo) gentyje. Kuriant pavadinimus tokio loginio metaforų nederėjimo, ypač jei jis nėra nulemtas tradicijos, geriau būtų vengti. Beje, žodis triušiažuvės būtų tikęs aukštesniam už gentį rangui įvardyti, o vietoj paprastosiostriušiažuvės (lot. Siganus) galėjo būti jūrųtriušiai(šio junginio dabar nėra nė viename genties pavadinime), nes gentyje yra auksadryžis jūrųtriušis (lot. Siganusrivulatus) ir pan. Dar įdomu tai, kad dygiųjų apvaliapelekių (lot. Eumicrotremus) gentyje yra rūšys apvalusisjūrųkiškis (lot. Eumicrotremusorbis), atlantinisjūrųkiškis(lot. Eumicrotremusspinosus), nors žuvų genties jūrųkiškiai nėra. To priežastis aiški – pavadinimas jau užimtas, jūrųkiškis (lot. Erignathusbarbatus) yra ruonis, vienintelis jūrųkiškių (lot. Erignathus) gentyje (ŽinPŽ 2002). Turint tai omenyje, apskritai abejotina, kam reikėjo junginį jūrųkiškis dėti į žuvų nomenklatūrą (išeitis galėjo būti deminutyvas jūrųkiškelis ar pan.). Jei žiūrėtume į tą patį pagrindinį žodį turinčių žuvų taksonų pavadinimų sistemą, galima pamatyti nesistemiškumo apraiškų. Daugiašakėje sistemoje to išvengti sunku, bet, kur įmanoma, dermės siekti reikėtų. Gentis, kurioje yra rūšis Hektorojūrųantelė (lot. Gastroscyphushectoris), pavadinta Brigsovandenųantelės (lot. Gastroscyphus). Dėmuo vandenų 12 Nelabai patogu, kai tik gimine besiskiria ir skirtingų klasių gyvūnai, pavyzdžiui, pasišiaušėlės (lot. Parachaetodon) yra žuvys (ŽPŽ 2005), o pasišiaušėliai (lot. Tricholestes) – paukščiai (PPŽ 2009). Darant priedėlinius žuvų pavadinimus sistemos susiplaka, plg. ešeriaipasišiaušėliai (lot. Ectreposebastes), bet pasišiaušėliaigrenadieriai (lot. Trachonurus) (ŽPŽ 2005). Pastarojo žuvies pavadinimo pagrindinis dėmuo jau yra pasišiaušėlis, čia turėjo būti grenadieriaipasišiaušėliai. Dar galima paminėti, kad, pavyzdžiui, atlantinėdidžiojiplėšikė (lot. Magnisudisatlantica) yra žuvis (ŽPŽ 2005), o didysisplėšikas (lot. Catharacta skua) – paukštis (PPŽ 2009). Priedėlinių žuvų pavadinimų giminė, žinoma, derinama – kietūsisdyglys plėšikas (lot. Osteogeniosusmilitaris). 8 5Terminologija | 2015 | 22 greta jūrų įmanomas (ypač jei žuvys gyvena ne tik jūrose; tiesa, vartosenoje įprasčiau vandens, plg. vandensožkos (lot. Pelecus), vandenskirveliai (lot. Carnegiella)), nors čia skirtumas lyg nėra pagrįstas. Kita toje pačioje priesiurbinių (lot. Gobiesocidae) šeimoje esanti gentis pavadinta dryžosios Brigsoantelės (lot. Gastrocymba). Čia jau nėra nei jūrų, nei vandenų, nors gentyje yra rūšis keturdryžėjūrųantelė (lot. Gastrocymbaquadriradiata). Toje pačioje šeimoje yra ir gentys pelkinėsantelės (lot. Arabes), vandenyninėsantelės (lot. Diplocrepis). Atsižvelgiant į gretimus pavadinimus galima siūlyti pelkiųantelės (jei jos iš tiesų gyvena pelkėse), vandenynų antelės13. O štai raguotinių (lot. Balistidae) šeimos genties pavadinimą vandenynųraguotės (lot. Canthidermis) pagal sistemą kaip tik tiktų keisti į vandenyninėsraguotės (tada atitinkamai derintina ir vandenynųraštuotoji raguotė (lot. Nelusettaayraudi)). Adatžuvinių (lot. Syngnathidae) šeimoje greta dygiųjųjūrųarkliukų (lot. Solegnathus) nelabai pagrįstai atrodo adatžuviniaiarkliukai (lot. Syngnathoides) – čia tiktų adatžuviniaijūrų arkliukai. Jūrųlapučių (lot. Agonidae) šeimoje nedera čilinėslaputės (lot. Aganopsis), turėtų būti čilinėsjūrųlaputės. Nors yra jūrųdrugeliai (lot. Chaetodon), logiška ir semantiškai pagrįsta teikti gėlavandeniai drugeliai (lot. Pantodon), tačiau ilgasnapiųjūrųdrugelių (lot. Forcipiger) gentyje nedera paprastasisilgažiotisdrugelis (lot. Forcipigerlongirostris), galėtų būti, pavyzdžiui, ilgažiotisjūrųdrugelis. Darant žuvų pavadinimus iš kitų gyvūnų vardų ŽPŽ 2005 neišvengta sutapimų – dvi gentys pavadintos jūrųkregždės (lot. Chromis ir Monodactylus). Pirmoji yra vienuolžuvinių (lot. Pomacentridae) šeimoje, antroji – kregždžiažuvinių (lot. Monodactylidae) šeimoje. Nomenklatūros kūrėjai taip pat neatkreipė dėmesio, kad ilgažiomenisjūrųarkliukas(lot. Acentronuragracillissimusir Hippocampusramulosus) įtrauktas į dvi gentis, priskirtas atitinkamai ir prie ilgažiomeniųjūrųarkliukų(lot. Acentronura), ir prie paprastųjųjūrųarkliukų (lot. Hippocampus). Žuvų įvardijimas pagal kitus gyvūnus yra vaizdingos nomenklatūros darymo pavyzdys. Pasak K. Gaivenio, terminologijoje vaizdingumo dažniausiai nevengiama ten, kur skiriamoji (distinktyvinė) terminų funkcija yra svarbesnė už pavadinamąją (nominatyvinę) funkciją. ekspresyvūs terminai dažnai kuriami sistematikos terminijoje, nes čia, norint atskirti vieną augalų ar 13 Būdvardžiai labiau orientuoja į paukščius, plg. pelkinėsvištelės (lot. Gallinula), vandeniniaistrazdai (lot. Cinclus) (PPŽ 2009). 8 6 Alvydas Umbrasas | Jūrabiologijosnomenklatūroje gyvūnų rūšį nuo kitos, dažnai griebiamasi vaizdingo lyginimo (Gaivenis 1991: 29). Įdomumo dėlei dar galima paminėti, kad kai kurių žuvų vardai siejami iš karto su dviem gyvūnais, panašumo požymiai rodomi dar ir šalutiniu dėmeniu, pvz.: aligatorinėsjūrųlaputės (lot. Anoplagonus), ežinėjūrųantelė(lot. Diademichthyslineatus), kirmėlinisjūrųtriušis (lot. Siganusvermiculatus), rykliagalvėjūrųantelė(lot. Eckloniaichthys scylliorhinoceps), zebrinisjūrųdrugelis(lot. Discochaetodonoctofasciatus). Tokių vardų vaizdingumas, išraiškingumas ypač ryškus. Atskirą grupę sudaro metaforiniai žuvų pavadinimai su dėmeniu jūrų, kurių pagrindiniu dėmeniu eina įvairius daiktus reiškiantys žodžiai. Genčių (a) ir rūšių (b) pavadinimų pavyzdžiai: a) jūrųadatos(lot. Syngnathus), jūrųdildės(lot. Thamnaconus), jūrųdygliai(lot. Hemiarus), jūrųgaląstuvai(lot. Pervagor), jūrųylos (lot. Nerophis), jūrųkastuvėliai(lot. Halieutopsis), jūrųliežuvėliai (lot. Dicologlossa), jūrųrutulėliai(lot. Sphoeroides), jūrųskiauterės (lot. Crenicichla), kairiaakiaijūrųliežuviai(lot. Symphurus), trikupriai jūrųkirvukai(lot. Argyropelecus); b) barzdotasisjūrųliežuvis(lot. Monochirushispidus), dėmėtasisjūrų rutulėlis(lot. Sphoeroidesmaculatus), indinisjūrųkastuvėlis(lot. Halieutopsismicrops), juodgalvisjūrųgaląstuvas(lot. Pervagormelanocephalus), paprastasisjūrųliežuvėlis(lot. Dicologlossacuneata), paprastojijūrųyla(lot. Nerophisophidion), Paraibojūrųskiauterė(lot. Crenicichladorsocellata), plonažiomenėjūrųadata(lot. Syngnathustenuirostris), skaidrusisjūrųkirvukas(lot. Sternoptyxdiaphana), smėlinėjūrų dildė(lot. Thamnaconusarenaceus). Metaforiškumas šiuo atveju taip pat lėmė, kad pavadinimai sudaryti ne su dėmeniu jūrinis14. Tiesa, sutapimų ir čia neišvengta – dešiniaakiųjūrų liežuvių (lot. Scoleidae) šeimoje dvi gentys pavadintos trumpapelekiaijūrų liežuviai(lot. Brachirusir Microchirus), o rūšis senegalinisjūrųliežuvis(lot. Cynoglossussenegalensisir Soleasenegalensis) pateko į dvi gentis – kreivažiočiųjūrųliežuvių (lot. Cynoglossus) ir paprastųjųjūrųliežuvių (lot. Solea), kurios yra atitinkamai kairiaakiųjūrųliežuvių(lot. Cynoglossidae) ir jau minėtoje dešiniaakiųjūrųliežuvių šeimose. Beje, ŽPŽ 2005 yra ir moteriškosios giminės pavadinimas liežuvės (lot. Parexglossum), 14 Jei, pavyzdžiui, greta jūrųadatos dar pasidaromas pavadinimas adatžuvė, jau nėra reikalo rašyti jūrų, vietoj kibiauodegėsjūrųadatžuvės(lot. Amphelikturus) sistemiškai visiškai tinka kibiauodegės jūrinės adatžuvėsir atitinkamai rūšies pavadinime (plg. mažojijūrinėsmėlžuvė (lot. Callionymusrissoi)). 9 3Terminologija | 2015 | 22 pelekiaijūrgaidžiai(lot. Pterygotrigla), jūrgaidžiaisatyrai(lot. Satyrichthys). Įdomumo dėlei galima paminėti ir porą žuvų pavadinimų, į kuriuos įtraukti skirtingų gyvūnų vardai: drugelinisjūrgaidis(lot. Paratrigla papilio),krokodilinisjūrgaidis(lot. Gargariscusprionocephalus). Tiesa, pavadinimu melsvapelekisjūrgaidisŽPŽ 2005 įvardijamos skirtingų genčių rūšys – lot. Currupiscisvolucer ir Chelidonichthyskumu. Sprendžiant iš kai kurių šaltinių (Jennings 1998), lotyniški vardai yra sinonimai, todėl žodyne apskritai nereikėjo šio taksono teikti du kartus. iš su sandu jūrpadaryto dūrinio nomenklatūros sistemoje gali būti pasidaromas ir šalutinis dėmuo, pvz., jūrgaidinėsplernės(lot. Ereunias). Čia paminėtinas ir žuvų genties pavadinimas jūržoliųdrugeliai(lot. Hemitaurichthys). Jau anksčiau aptarta, kad sistemoje yra jūrųdrugeliai, bet, kadangi šiuo atveju jūra nurodoma kitu sandu, jūrų praleidžiama, nors tos genties rūšis – dumblinisjūrųdrugelis (lot. Hemitaurichthyszoster). Raiška išsiskiria genties pavadinimas ledjūriopolakai (lot. Pollachius). Čia jūra yra antrasis dūrinio sandas. Daugiau tokių dūrinių ŽPŽ 2005 nėra. Anksčiau teiktas pavadinimas ledjūriomenkė (lot. Pollachiusvirens) (Repečka, Bukelskis, Kesminas 1998: 56; Virbickas 2000: 89), bet ŽPŽ 2005 jis buvo pakeistas į amerikinispolakas, nors prekybos reikmėms tebevartojamas sinonimas ledjūriomenkė (žr. KŽPRS). Aptariamo modelio dūriniai įeina ne tik į žuvų, bet ir į kitų gyvūnų pavadinimus. PPŽ 2009 yra genties vardas jūršarkės(lot. Haematopus), tarp rūšių – eurazinėjūršarkė(lot. Haematopusostralegus), dar vadinama tiesiog jūršarke. Ji vadinta ir jūrinešarka (vardas minimas DLKŽ7 2012 šarkos straipsnyje). Tai kaip tik įrodo dūrinio ir junginio raiškos sinonimiškumą, ypač ne specialiojoje vartosenoje. DLKŽ7 2012 yra ir dūrinys jūrkranklis (lot. Phalacrocoraxcarbo), bet dabar tai tik sinonimas, nomenklatūroje teikiama didysiskormoranas (PPŽ 2009). iš DLKŽ7 2012 galima paminėti augalo pavadinimą jūrasmiltė (lot. Honkenya22). Augalų nomenklatūroje dar yra vienas kitas vardas, rodantis ryšį su jūra (nes paprastai auga prie jūrų ar pan.), pvz.: jūravižė(lot. Uniola) (LRTB), jūrsvogūnis23 (lot. Drimia, Urginea) (DAV 2007). 22 Turėtų būti Honckenya (žr. iTiS). 23 Ne nomenklatūroje gali būti ir jūrossvogūnai „Urgineamaritima svogūnėlių sultingi lapai“ (MTŽ 1980), kaip jau minėti jūroskopūstai. 9 4 Alvydas Umbrasas | Jūrabiologijosnomenklatūroje iŠVADOS 1. Biologijos taksonų pavadinimuose įprasta gyvūnų ir augalų paplitimo vietas parodyti būdvardžiais su priesaga -inis, darant vedinius iš įvairių vietas, geografinius objektus reiškiančių bendrinių ir tikrinių žodžių. Gyvūno ar augalo ryšys su jūra (gyvena jūroje, auga greta jūros ar pan.) pagal vyraujančius biologijos nomenklatūros kūrimo polinkius pavadinimuose dažnai parodomas žodžiu jūrinis (pvz.: jūrinėsplekšnės(lot. Pleuronectes), jūriniaiereliai(lot. Haliaeetus), jūrinėsgyvatės(lot. Hydrophiidae), jūrinisandras(lot. Zosteramarina)). 2. yra nemažai jūrose gyvenančių žuvų, žinduolių, bestuburių gyvūnų pavadinimų, padarytų pasitelkiant sausumos gyvūnų vardus. Kad tokie metaforiniai pavadinimai skirtųsi nuo metaforos pagrindą sudarančių gyvūnų pavadinimų, vartojamas dėmuo jūrų – taigi jūrųkregždės (lot. Chromis ir Monodactylus) yra žuvys, o jūrinėskregždės (lot. Fregetta) – paukščiai, jūrųkiškis (lot. Erignathusbarbatus) yra ruonis, o vandeninistriušis (lot. Sylvilagusaquaticus) – tiesiog prie vandens gyvenantis triušis. Vandenyje plaukiojantys jūrųbuivolai (lot. Taurulus) ir jūrųdrugeliai (lot. Chaetodon) biologiškai neturi nieko bendro su pievose besiganančiais buivolais ir skraidančiais drugeliais. Jūrų gyvūnų pavadinimuose jūrų rašoma ir tada, kai metaforos pagrindą sudaro daiktų ar kitų objektų (pvz.: jūrų galąstuvai(lot. Pervagor), jūrųskiauterės(lot. Crenicichla), jūrųžvaigždės (lot. Asteroidea)), asmenų ar būtybių (pvz.: jūrųangelai(lot.Pomacanthidae), jūrųpiemenėliai(lot. Nomeus),jūrųraiteliai(lot. Ophiosciodon)), augalų ar jų dalių (pvz.: jūrųlelijos(lot. Crinoidea), jūrųpumpurai(lot. Blastoidea)) pavadinimai. Net ir su deminutyvais metaforiškumas ryškus, todėl rašoma jūrųpelytės(lot. Neosynchiropus), jūrųgaideliai(lot. Alectrias), tačiau jūrų rašyti nelinkstama, jeigu pakeičiama giminė, pvz.: didžiojijūrinėdrakoniukė(lot. Trachinusdraco) (anksčiau vadinta jūrųdrakonas), pusžiotėkareivė (lot. Coelorhynchuscoelorhynchus) (plg.ilgažiomenisjūrų kareivis (lot. Ostichthysarchiepiscopus)). Metaforiniai vandens gyvūnų pavadinimai gali būti ir kitokios raiškos, pvz.: jūržoliųdrugeliai(lot. Hemitaurichthys), vandensožkos (lot. Pelecus). 3. Kai biologijos nomenklatūriniame pavadinime prireikia nurodyti konkrečią jūrą, daromas junginys su žodžiu jūros. Dažniausiai taip įvardijamos žuvys, pvz.: Baltijosjūrosplekšnė(lot. Pleuronectesplatessabaltica), Juodosiosjūrosšlakis(lot. Salmotruttalabrax). Kitų gyvūnų vardų rasta 9 5Terminologija | 2015 | 22 tik pora: Raudonosiosjūrosklifinėkregždė (lot. Petrochelidonperdita), Viduržemiojūrosruonisvienuolis(lot. Monachusmonachus). 4. Dėmens jūrinis ar jūrų pasirinkimo išvengiama darant pavadinimus su dūriniais (sandas jūr-). Paprastai daromi žuvų taksonų pavadinimai, pvz.: iškirptapelekiaijūrkaršiai (lot. Odontoglyphis), japoniniaijūrešeriai (lot. Odontanthias), stambiažvyniaijūrgaidžiai (lot. Lepidotrigla). yra ir paukščių gentis jūršarkės(lot. Haematopus). Atitinkamais junginiais (plg. jūrinis karšis ir jūrkaršis) nomenklatūroje prireikus įvardijami skirtingi taksonai, tačiau platesnėje vartosenoje tai nėra patogu. Botanikoje norint ryšį su jūra parodyti genties pavadinime tik dūrinys teįmanomas, nes dvižodžių pavadinimų vengiama, teikiama, pvz.: jūravižė(lot. Uniola), jūrsvogūnis (lot. Drimia). 5. Žuvųpavadinimųžodyne (ŽPŽ 2005) kai kurių panašių taksonų pavadinimuose dėmenys jūrinis, jūrų, jūros nepagrįstai varijuoja arba kartais nerašomas nė vienas iš šių dėmenų, nors pagal gretimų pavadinimų sistemą toks dėmuo atrodo reikalingas. esama ir kitokios nesistemiškos raiškos. Pasitaiko vienodai pavadintų skirtingų taksonų (genčių, rūšių). Viena iš sutapčių priežasčių – tų pačių pagrindinių žodžių vartojimas skirtingoms gentims ir rūšims įvardyti. Kadangi ilgą laiką rengto žodyno apimtis didelė, o sandara sisteminė, sudarytojui ir recenzentams buvo nelengva sužiūrėti skirtingose vietose esančius pavadinimus. Dalis nevienodumų galėjo atsirasti taisant žodyną pagal terminologų pastabas – vienur pataisyta, kitur nepataisyta arba pataisyta taip, kaip žodyne jau buvo pavartota. Ateityje tvarkant žuvų pavadinimus trūkumus reikia pašalinti. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI BVŽ 1998: Botanikosvardųžodynas. Sudarė R. Jankevičienė, Vilnius: Botanikos institutas. DAV 2007: Kisielienė D., Grigienė i., Grigas A. Dekoratyviniųaugalųvardynas:lietuvių,lotynų,anglų, vokiečių,lenkųirrusųkalbomis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKŽ7 2012: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. 7-asis patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. eTAŽ 2008: Ekologijosterminųaiškinamasisžodynas:lietuvių-anglų-vokiečių-rusųkalbomis. Parengė A. Paulauskas, K. Jankevičius, R. Liužinas, V. Raškauskas, P. Zajančkauskas, Vilnius: Grunto valymo technologijos. Gaivenis K. 1973: Terminijos ugdymo vingiai. – Kalboskultūra 25, 19–27. Gaivenis K. 1991: Lietuviškų terminų vaizdingumo klausimu. – Lietuviųkalbotyrosklausimai 29. Lietuvių leksikosirterminologijosproblemos, 26–31. Gaivenis K. 1997: J. elisono zoologijos sistematikos terminija. – JurgisElisonas.1889–1946. Straipsnių rinkinys. Sudarė A. Jakimavičius, Vilnius: Baltic eCO, 75–79. GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijosirfizinėsgeografijosterminųžodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 9 6 Alvydas Umbrasas | Jūrabiologijosnomenklatūroje Gliwa B. 2011: Dėl laumžirgių pavadinimų. – NaujosirretosLietuvosvabzdžiųrūšys 23, 115–119. Gudžinskas Z., Rašomavičius V. 2004: Kelis lietuviškus pavadinimus turinčių augalų genčių nomenklatūra ir jos norminimo principai. – BotanicaLithuanica 6, 3–18. iCN – InternationalCodeofNomenclatureforalgae,fungi,andplants(MelbourneCode)adoptedbythe EighteenthInternationalBotanicalCongressMelbourne,Australia,July2011. – http://www.iapt-taxon.org/ nomen/main.php. iCZN – InternationalCodeofZoologicalNomenclature. Fourth edition adopted by the international Union of Biological Sciences, London: international Trust for Zoological Nomenclature, 1999. – http://iczn.org/iczn/index.jsp. iTiS – IntegratedTaxonomicInformationSystem. – http://www.itis.gov. Jennings G. 1998: TheSeaandFreshwaterFishesofAustralia&NewGuinea 2. North-East,North,North-West AustraliaandNewGuinea, London: Calypso Publications. Kabailienė M., Radzevičius S. 2011: Paleontologija. Mokymo priemonė, Vilnius: Vilniaus universitetas. Kutorga e. 1997: Botanikosirmikologijosnomenklatūra, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. KŽPRS – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 3D-826 „Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3D-22 „Dėl Komercinių žuvų rūšių pavadinimų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 128-6541). LRTB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. – http://terminai.vlkk.lt. LTe V 1979: Lietuviškojitarybinėenciklopedija 5. Vyr. red. J. Zinkus, Vilnius: Mokslas. MTŽ 1980: Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius S., Vileišis A. Medicinosterminųžodynas, Vilnius: Mokslas. PPŽ 2009: Paukščiųpavadinimųžodynas:lotynų,lietuvių,anglų,vokiečių,prancūzųirrusųkalbomis. Sudarė M. Žalakevičius, i. Žalakevičienė, Vilnius: Vilniaus universiteto ekologijos institutas. Repečka R., Bukelskis e., Kesminas V. 1998: Lietuvosžuvys 2. Baltijosjūrosžuvys, Vilnius: Dexma. Virbickas J. 2000: Lietuvosžuvys, Vilnius: Trys žvaigždutės. VLe V 2004: Visuotinėlietuviųenciklopedija 5. Vyr. red. A. Račis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VLe iX 2006: Visuotinėlietuviųenciklopedija 9. Vyr. red. A. Račis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ŽinPŽ 2002: Žinduoliųpavadinimųžodynas:lotynų,lietuvių,anglų,prancūzų,rusų,vokiečiųkalbomis. Rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, e. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis, Vilnius: ekologijos instituto leidykla. ŽPŽ 2005: Žuvųpavadinimųžodynas. Sudarė J. Virbickas, Vilnius: Vilniaus universiteto ekologijos instituto leidykla. Михайлов В. А. 2000: Морскаясвинка:животныевнашемдоме, Москва: ЮНВЕС. JŪRA IN BIOLOGICAL NOMENCLATURE The paper deals with Lithuanian names in biological nomenclature related with the word jūra (sea). it pays most attention to names of fish (due to the large number of such names containing this word), but also the names of mammals, birds, other animals and plants are researched. An attempt is made to show the variety of names and patterns of their creation and to draw attention to the lack of systematicity and other faults. There is a settled trend in Lithuanian nomenclature to indicate the habitats of both animals and plants using components with the suffix -inisderived from various words meaning places and geographical features. On the basis of this model the connection of an animal or a plant with the sea (lives in the sea or grows near the sea) is, according to the prevailing trends of the creation of biological nomenclature, most frequently indicated by the word jūrinis. Quite a few names of fishes, mammals or invertebrates which live in the sea have been created using names of animals living on the 9 7Terminologija | 2015 | 22 land. in order to separate such metaphorical names of taxa from the names of the animals which are taken as the basis of the metaphor, the component jūrų is used. Thus jūrųkregždės are fishes and jūrinėskregždėsare birds. When a specific sea needs to be indicated in the biological nomenclature, a word combination with the component jūrosis created. in some names the components jūrinis or jūrųare replaced by compounds with the component jūr-. The research shows that the components jūrinis, jūrų and jūros in the names of some similar taxa presented in Žuvųpavadinimųžodynas(Dictionary of the names of fish) (Vilnius, 2005) by J. Virbickas vary unnecessarily. Sometimes none of these components is presented even if it seems necessary when compared with the system of contiguous names. Other cases of lack of systematicity have also been noticed. There are some different taxa (species, genera) named the same. The dictionary is large, it is arranged systematically and its preparation took a long time therefore its compilers and reviewers had difficulties in ordering names presented in different places. Future ordering of the names of fish should include some corrections. Gauta 2015-08-31 Alvydas Umbrasas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paštas [email protected]