Naujieji dekoratyvinių augalų genčių vardai

6 1Terminologija | 2015 | 22 Naujieji dekoratyvinių augalų genčių vardai ALBINA AUKSORIŪTĖ Lietuviųkalbosinstitutas ESMINIAI ŽODŽIAI: dekoratyvinio augalo genties vardas, naujadaras, priesagų vediniai, galūnių vediniai, dūriniai, skoliniai ĮVADAS Lietuviški botanikos terminai ir nomenklatūriniai pavadinimai pradėti kurti, terminografiškai tvarkyti ir klasifikuoti anksčiausiai iš visų kitų mokslo sričių. Pirmųjų lietuviškų rankraštinių botanikos terminų ir augalų vardų žodynų autorius žemaitis Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) ir laikytinas sistemingo šios srities terminijos tvarkymo pradininku. 1821 m. J. A. Pabrėža parašė dvikalbį lotynų–žemaičių kalbų botanikos žodyną DictionariumBotanicumLatinoSamogiticum, kuriame pateikė 860 augalų vardų, 1834 m. – 505 puslapių dvikalbį abėcėlinį lietuvių–lotynų kalbų augalų morfologijos terminų sąrašą SryjeBalsenyyny. Patį svarbiausią savo mokslo darbą Tayslósaugumyynis1, kuriame išsamiai aprašyta visa Žemaitijos flora, J. A. Pabrėža baigė rašyti 1843 m. Rankraštį sudaro dvi dalys, pirmoje nurodoma literatūra, aptariama augalų sandara, pateikiami ir paaiškinami augalų morfologijos terminai. Antroje 980 puslapių dalyje duodama augalų sistematika, joje aprašoma 643 žiedinių augalų ir 150 sporinių augalų ir grybų genčių. J. A. Pabrėža šiame darbe, be lietuviškų ir lotyniškų, dar pateikia latviškų, vokiškų ir lenkiškų augalų vardų. 1900 m. Amerikoje buvo išspausdinta dalis šio J. A. Pabrėžos rankraščio, pavadinto BotanikaarbaTaisliusauguminis. Minėtinas kito žemaičio Lauryno ivinskio (1810–1881) rankraštis – dviejų dalių mokslinis veikalas Prigimtùmēné,turentésawiejedalijkusźemies, żoliunirgiwununsuparodimuanunwartojimo (toliau – Prigimtūmenė), 1 Dėl rankraščio pavadinimo užrašymo klaidos žr. Subačius 1996: 106. Šio J. A. Pabrėžos rankraščio perraša pradėta skelbti 2009-aisiais (Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taisliusaugyminis,I–223. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009), 2014 m. Rita Šepetytė paskelbė didžiąją rankraščio dalį – 224–776 p. (Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taisliusaugyminis,224–776, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014). 6 2 Albina Auksoriūtė | Naujiejidekoratyviniųaugalųgenčiųvardai parašytas apie 1870 metus. Pirmoje dalyje Žemėmina aprašyti įvairūs mineralogijos dalykai, o antra dalis Žolėmina – tai jo sudarytas sisteminis grybų ir augalų vardynas, kuriame pateikta 218 šeimų ir per 2520 genčių lietuviškų pavadinimų. L. ivinskis greta lietuviškų vardų duoda atitikmenų lotynų, labai dažnai lenkų ir kai kada vokiečių kalbomis2. Pirmas Lietuvoje spausdintas terminų žodynas – Povilo Matulionio augalų vardynas Žolynas.DalysII.Lietuvosaugalųžodynasiraugalųtaislas, 1906 m. išspausdintas Vilniuje. Žolyne yra apie 3000 lietuviškų Lietuvoje augančių augalų vardų, dauguma jų surinkta iš spausdintų ir rankraštinių šaltinių, kurių sąrašą P. Matulionis įdėjo pratarmėje. Tiek prie lietuviškų augalų genčių, tiek prie rūšių vardų dažniausiai yra šaltinių autorių santrumpa. Pirmoje Žolyno dalyje yra dvi rodyklės: Rodiklesulyglotiniško abecyno ir Rodiklesulyglietuviškoabecyno, pirmoje dalyje – augalų lotyniškų vardų ir jų atitikmenų lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, o antroje – augalų lietuviškų vardų ir jų atitikmenų lotynų kalba. Antra Žolynodalis pavadinta Augalųtaislassulygistoriškai-gamtiškosiostvarkos, kurioje duodama žodyne aprašomų augalų sistema. Geriausiu iki 1940 metų išleistu terminų žodynu laikomas Lietuviškas botanikosžodynas (1938 m., 598 p.), kurį sudarė Botanikos žodyno komisija, vadovaujama doc. Liudo Vailionio, o jį redagavo dr. Jonas Dagys. Žodyne pateikta apie 3300 terminų lotynų, lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų ir latvių kalbomis su lietuviškais gyvosios kalbos ir raštų sinonimais ir variantais, duodamas lietuvių–lotynų kalbų vardynas, lotyniškų būdvardinių rūšies vardų žodynėlis. 1959 m. pasirodė pirmasis didžiausio botanikų darbo LietuvosTSRflora(toliau – Lietuvosflora) tomas, o paskutinis šešiatomio veikalo tomas išleistas 1980 m. Šešiuose šio darbo tomuose aprašytos 129 šeimos, 724 gentys ir 2153 rūšys. Kiekviena Lietuvosflorojeaprašyta rūšis turi lotynišką, lietuvišką ir rusišką pavadinimą, prie pagrindinio rūšies pavadinimo pateikiama ir sinonimų. Rengiant minėtą šešiatomį nuveiktas didžiulis terminologinis darbas, sunorminti į šį leidinį įtraukti augalų vardai. Augalų vardų norminimo ir tvarkybos darbas toliau tęstas ir išspausdinus Lietuvosflorą. 1998 m. pasirodė Botanikosvardųžodynas su Botanikos žodyno komisijos apsvarstytais augalų vardais. 2 Apie šį L. ivinskio rankraštį plačiau žr. Auksoriūtė 1998: 102–110; Auksoriūtė 2004: 127–149; Auksoriūtė A. 2008: 132–141. 6 3Terminologija | 2015 | 22 Nuo 2002 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Terminologijos pakomisė kartu su botanikais3 svarsto dėl lotyniškos sistematikos pokyčių lietuviškų augalų vardų pasikeitimus ir suteikia lietuviškus vardus augalams, kurie lietuviškų vardų dar neturėjo, dažniausiai tai tik dabar į Lietuvą atvežami augalai. VLKK parengė ir išleido devynias Terminologijos pakomisėje apsvarstytų augalų sąrašų knygeles (plačiau žr. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/terminija/kalbos-komisijos-terminijos-leidiniai), be to, leidžia rekomendacijas, kuriose skelbia naujausius apsvarstytų augalų vardų sąrašus (žr. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/terminija/apie-skyriu-terminija), dauguma jų įdėta ir į Lietuvos Respublikos terminų banką. Pirmoji VLKK rekomendacija „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų“ paskelbta 2012 m. gruodžio mėn. 20 d., septintoji jos dalis – 2014 m. spalio mėn. 9 d. Apie trečdalis Žemėje augančių induočių augalų rūšių yra dekoratyviniai: puošia mūsų aplinką, namus, buitį. Daug tokių augalų rūšių savaime auga arba yra auginamos Lietuvoje. ypač jų pagausėjo atsivėrus sienoms, labiau bendradarbiaujant su užsienio, ypač Vakarų europos šalimis. Į mūsų šalį plūstelėjo anksčiau mažai žinotų augalų rūšių (Kiselienė, Grigienė, Grigas 2007:6). Nagrinėjimo objektas – 417 naujų augalų genčių vardų, pateiktų VLKK rekomendacijoje „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų“. Straipsnio tikslas – sinchroniškai terminologijos ir žodžių darybos atžvilgiu išnagrinėti naujus dekoratyvinių augalų genčių vardus, nustatyti jų kūrimo ir naujadarų darybos būdus, palyginti dabartinių augalų genčių vardų ir Lietuvosflorosaugalų genčių vardų darybos būdus. 1985 m. terminologas Kazimieras Gaivenis Lietuviųkalbotyrosklausimuose4 išspausdino straipsnį „Lietuvos augalų genčių ir rūšių pavadinimai“, 3 Straipsnyje nagrinėjamus augalų vardus apsvarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė: dr. Zigmantas Gudžinskas (sąrašų rengėjas ir daugelio naujadarų autorius), dr. Valerijus Rašomavičius (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas), prof. habil. dr. Jonas Remigijus Naujalis (Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas), dr. Živilė Lazdauskaitė (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas), dr. Albina Auksoriūtė, doc. dr. Stasys Keinys, Solvita Labanauskienė, dr. Palmira Zemlevičiūtė (Lietuvių kalbos institutas), Audra ivanauskienė, Gita Kazlauskaitė, Aušra Marcinkevičienė, dr. Alvydas Umbrasas (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sekretoriatas). Dėkoju A. Marcinkevičienei už pagalbą renkant medžiagą ir dr. Z. Gudžinskui už dalykines pastabas, kurios buvo naudingos, rengiant šį straipsnį. 4 Gaivenis K. Lietuvos augalų genčių ir rūšių pavadinimai. – Lietuviųkalbotyrosklausimai24.Mokslo kalboskultūrosirterminologijosproblemos, 1985, 165–178. 6 4 Albina Auksoriūtė | Naujiejidekoratyviniųaugalųgenčiųvardai kuriame gana išsamiai išnagrinėjo Lietuvosfloroje pateiktus augalų genčių ir rūšių lietuviškus vardus. Lyginant dekoratyvinių augalų genčių ir Lietuvosfloros augalų genčių vardų darybos būdus remtasi minėtu K. Gaivenio straipsniu, perspausdintu jo raštų rinktinėje (žr. Gaivenis 2014: 363–376). Galima išskirti keletą nagrinėjamų augalų genčių vardų kūrimo šaltinių – tai naujadarai, kurti vartojant darybos priemones, iš lotynų kalbos pasiskolinti augalų vardai, į vartoseną įtraukti kai kurie L. ivinskio, J. A. Pabrėžos ir kitų autorių individualios darybos augalų vardai bei terminologizuoti tarmių žodžiai. NAUJADARAi Didžiausią dekoratyvinių augalų genčių vardų grupę – daugiau kaip pusę (58 %) visų naujųjų vardų – sudaro naujadarai (242 vardai): priesagų, galūnių ir priešdėlių vediniai ir dūriniai. Priesagų vediniai. Šio darybos būdo naujadarų rasta daugiausia – 71 % visų naujadarų (172 vardai). Produktyviausia naujadarų priesaga -en-, jos vediniai sudaro vieną trečdalį visų priesagų vedinių. Šis augalų vardų darybos būdas yra įprastas ir gausiausias ir Lietuvosfloroje, kaip rašoma K. Gaivenio straipsnyje: „Vedinių būryje priesaginių terminų daugiausia. Šio darybos būdo terminai gausumu toli pralenkia galūnių ir priešdėlių vedinius. Pavyzdžiui, vien tik priesagos su -envedinių yra daugiau negu galūnių ir priešdėlių vedinių kartu paėmus“ (Gaivenis 2014: 367). Nagrinėjamų dekoratyvinių augalų genčių naujadarų su priesaga -entaip pat sudaryta daugiau (58 vediniai) nei galūnių ir priešdėlių vedinių kartu paėmus (40 vedinių). Augalų genčių vardų naujadarų yra su dviem aptariamos priesagos variantais: -enis ir -enė, daugiausia -enpriesagos vedinių sudaryta iš daiktavardžių, pvz.5: 1) -enis: Araujia– kapšẽnis (: kapšas), Bolusanthus– ietẽnis (: ietis), Canistrum–rykẽnis(: rykas), Cercocarpus–nagẽnis (: nagas), Chilopsis–terkšlẽnis(: terkšlė), Corynocarpus–bukstẽnis (: bukstis „neaštrus kuolas ar bet koks bukas daiktas“ LKŽe), Davidia–skepetẽnis(: skepeta), Helminthostachys–kirmẽnis (: kirmis), Meliosma–nektarẽnis (: nektaras), Moraea–povẽnis(: povas), Strongylodon–iltẽnis(: iltis); 2) -enė: 5 Pateikiant pavyzdžius pirmiausia duodamas lotyniškas augalo genties vardas, po brūkšnio rašomas lietuviškas genties vardas, o skliaustuose aiškinama lietuviško vardo daryba – po dvitaškio nurodomas pamatinis žodis. 6 5Terminologija | 2015 | 22 Alonsoa–kaukẽnė (: kaukė), Centratherum–daubẽnė (: dauba), Chiliotrichum–šarmẽnė (: šarma), Corytoplectus–žlėjẽnė (: žlėja „apytamsa“ LKŽe), Desfontainia–rukẽnė(: rukis „kas susiraukšlėjęs, surukęs“ LKŽe), Dichorisandra–riaukẽnė (: riaukė „plyšys, griovys“ LKŽe), Forestiera–prosmẽnė (: prosmė „laukymė“ LKŽe), Gibasis–šydẽnė(: šydas), Hemigraphis–vėlẽnė (: vėlė), Ozothamnus–krislẽnė (: krislas), Pholistoma–žiotẽnė(: žiotys), Proboscidea–straublẽnė (: straublys), Reevesia–purkẽnė (: purka), Scaevola–skeptrẽnė (: skeptras), Serruria–martẽnė (: marti), Zenobia–ūkẽnė (: ūkas). Paminėtų augalų vardų pamatiniai žodžiai pasirinkti dėl įvairių būdingų augalo ypatybių – dėl augalo spalvos, formos, lapų, žiedų panašumo, augimo vietos, augalo panaudojimo ar kitų ypatybių. Kai kurių naujadarų pamatiniais žodžiais pasirinkti augalų vardai, kurie yra susiję su pavadinamais augalais – priklauso tai pačiai šeimai ar yra atskilę nuo tos šeimos ar genties augalo, pvz.: 1) -enis: Brachyglottis–žilẽnis (: žilė), Goniolimon–kermėkẽnis (: kermėkas), Heteranthera – andrẽnis (: andras), Hunnemannia–vaiklẽnis(: vaiklas), Montiopsis–menuvẽnis(: menuva), Nectaroscordum–česnakẽnis (: česnakas), Pentaglottis–godẽnis (: godas), Trachystemon–agurklẽnis (: agurklė); 2) -enė: Aglaonema–žingẽnė(: žingis), Daboecia–viržẽnė(: viržis), Keteleeria–cūgẽnė (: cūga), Rotala– šindrẽnė (: šindra), Trachymene–morkẽnė (: morka). Gerokai mažiau priesagos -envedinių sudaryta iš būdvardžių, pvz.: 1) -enis: Aeschynanthus– aiškẽnis(: aiškus), Aichryson–putlẽnis (: putlus), Crinodendron–stirlẽnis (: stirlas „augalotas, stambus“ LKŽe), Cyrtosperma–kreivẽnis (: kreivas), Halesia–skambẽnis(: skambus), Pachyphytum–storẽnis (: storas), Sarcococca–brizgẽnis (: brizgus); 2) -enė: Aptenia–traškẽnė(: traškus), Peltandra–pliauškẽnė (: pliauškus). iš veiksmažodžių sudaryti tik keli vediniai:1) -enis: Chlidanthus–gruožẽnis(: gruožuoti „glamonėti“ LKŽe), Colysis–uržẽnis (: uržti, uržė „gremžti paviršių“ LKŽe), Leucophyllum–balzgẽnis(: balzgyti, balzgino); 2) -enė: Cassinia–turlẽnė (: turlyti, turlijo „drumsti, teršti“ LKŽe), Dyckia–skruobẽnė(: skruobti „kasti, ruopti“ LKŽe). Dekoratyvinių augalų genčių vardų naujadarų antra pagal produktyvumą yra priesaga -ūn-, su trimis jos variantais (-ūnas, -ūnė, -ūnis) sudaryta šiek tiek mažiau nei pusė aptartų -enpriesagos vedinių. Didžioji dauguma aptariamos priesagos vedinių išvesta iš daiktavardžių, pvz.: 1) -ūnas: Acrostichum–odnas (: oda), Campyloneurum–diržnas (: diržas), Leitneria– kamštnas (: kamštis), Microsorum–pleisknas(: pleiskis „dulkinė“ LKŽe), Nidularium–lizdnas (: lizdas), Sporobolus–drėbnas (: drėbis „kas didelis 6 6 Albina Auksoriūtė | Naujiejidekoratyviniųaugalųgenčiųvardai išaugęs“ LKŽe), Stylophorum–ugninas (: ugnis); 2) -ūnė: Centrosema– vištnė (: višta), Licuala–klostnė(: klostė), Pachyphragma–čiužnė (: čiužė „kas čiuža“ LKŽe), Pachystachys–žvaknė (: žvakė); 3) -ūnis: Anemia– vėjnis(: vėjas), Argyranthemum–sidabrnis (: sidabras), Oxydendrum– rūgštnis (: rūgštis), Stokesia–dangnis (: dangus). Keleto ir aptariamos priesagos vedinių pamatiniais žodžiais yra paimti augalų vardai: 1) -ūnas: Anisodontea–dedešvnas (: dedešva), Chasmanthium–dirsnas(: dirsė), Lithocarpus–ąžuolnas(: ąžuolas), Symphyotrichum–astrnas (: astra); 2) -ūnė: Phyllodoce–viržnė (: viržis), Rhaphiolepis–obelnė (: obelis). Vedinių iš būdvardžių ir veiksmažodžių tėra tik vienas kitas: Brunsvigia– meilnas (: meilus), Tripsacum–kentrnas (: kentrus „kantrus“ LKŽe), Xerochrysum–šlamnas (: šlamėti, šlamėjo), Muehlenbeckia–draiknė (: draikus). Kitos priesagos, su kuriomis sudaryti naujadarai, ne tokios produktyvios kaip anksčiau aptartosios, jų vedinius galima apžvelgti grupelėmis. Rasta po kelis priesagų -utis, -utė ir -aitis, -aitė vedinius, o priesagų -uotis, -uotė, -otis, -otė, -tis, -tė, -ytis, -ėtis, -tas tik po vieną kitą: -utis, -utė: iš daiktavardžių: Frithia–kuokùtis (: kuoka), Lyonothamnus– plienùtis (: plienas), Microlepia–žvynùtis (: žvynas); iš augalų vardų: Pieris–bereinùtis(: bereinis),Lessertia–pūslùtis(: pūslius), Rhodohypoxis– troškùtė(: troškė); iš būdvardžio –Dicranostigma–dviragùtė(: dviragis) ir veiksmažodžio –Leycesteria–svirùtis (: svirti, sviro); -aitis, -aitė: iš augalų vardų: Malvaviscus–dedešváitis (: dedešva), Nothoscordum–česnakáitis(: česnakas), Scadoxus–raudmináitis (: raudminas), Sphagneticola–legėstáitis (: legėstas), Myrteola–mirtáitė(: mirta); tik vienas iš kitos reikšmės daiktavardžio –Dracunculus–slibináitis (: slibinas); -otis,-otė: iš daiktavardžių: Andropogon–barzdõtis(: barzda), Cryptogramma–raštõtis (: raštas), Glandularia–liaukõtis (: liauka), Spodiopogon– šarmõtė (: šarma); -uotis,-uotė: iš daiktavardžių: Acalypha–variuõtis(: varis), Hoheria– nėriniuõtė(: nėrinys), Holmskioldia–kakluõtė (: kaklas); -ytis: iš augalų vardų: Niphidium–šértvytis(: šertvė), Thryptomene– žiorỹtis(: žioris); -tas, -tis,-tė: iš veiksmažodžių: Calicotome–lpštas(: lėpšti, lėpšo „glebti, tižti“ LKŽe), Spathodea–žvetis(: žvelti, žvėlė „degti“ LKŽe), Jamesbrittenia–žvegtė (: žvelgti, žvelgė); 6 7Terminologija | 2015 | 22 -ėtis: iš augalo vardo: Hemiptelea–vinkšntis(: vinkšna). Kitai grupelei skirtini negausūs priesagų -ėlis, -ėlė, -uolė, -ilis, -ilė, -lis, -lė, -ulis vediniai. Priesagų -ėlis, -ėlė vedinių pamatiniais žodžiais paimti augalų vardai, o kitų vedinių pamatiniai žodžiai daugiausia yra daiktavardžiai, tik vieno kito pasitaiko būdvardžiai ar veiksmažodžiai. -ėlė,-ėlis: Hacquetia–girūnlė(: girūnė), Heteranthemis–raimenlė(: raimenė), Nuttallanthus–žioveinlis (: žioveinis), Sidalcea–rožūnlė (: rožūnė), Thompsonella–storlaplė (: storlapis); -uolė: Beaumontia–dūduõlė (: dūda), Hudsonia–viržuõlė (: viržis), Isotoma–lyguõlė (: lygus), Koelreuteria–svambuõlė (: svambus „sunkus, svarus“ LKŽe), Pitcairnia–stypuõlė (: stypas); -ilis,-ilė: Odontonema–dantlis (: dantis), Orthrosanthus–dalglis (: dalgis), Diascia–raglė (: ragas), Toxicoscordion–žvaigždlė (: žvaigždė); -lis,-lė: Conophytum–kglis(: kūgis), Menziesia–uõglis(: uoga), Vittadinia–pklis(: pūkas), Coprosma–dvokl(: dvokti, dvokė); -ulis: Myoporum–raumenùlis(: raumenas, raumenė), Therorhodion–žemùlis (: žemas). Vediniai su priesagomis -vis, -vė, -uvis, -uvė taip pat daugiausia išvesti iš daiktavardžių: -vis,-vė: Clianthus–papgvis(: papūga), Filicium–patvis(: partis „varpenis“ LKŽe), Scoliopus–ratvis (: raitytis, raitėsi), Stachytarpheta–žatvis (: žaltys), Anticlea–priešv (: prieš), Dierama–rýkštvė (: rykštė), Nipponanthemum–skastvė(: skaistus), Xanthisma–snaũdvė(: snaudė); -uvis,-uvė: Chimonanthus–žiemùvis (: žiema), Veltheimia–gražùvis (: gra žus), Asphodeline–plėnùvė (: plėnis). Į vieną grupelę galima įtraukti priesagų -uonis, -uonė, -onė, -nis, -nė, -ainė, -inys vedinius: -uonis,-uonė: Chamelaucium–žėruõnis (: žėrėti, žėrėjo), Lampranthus– blizguõnis (: blizgėti, blizgėjo), Tricyrtis–kreivuõnis (: kreivas), Sanchezia– gysluõnė (: gysla); -onė: Bruckenthalia–viržõnė (: viržis), Dictyosperma–vėtrõnė (: vėtra), Malephora–ledõnė (: ledas); -nis,-nė: Mazus–žiõpnis(: žiopas „plyšys“ LKŽe), Disporum–dùlsnė (: dulsoti, dulsojo „stovėti, sėdėti susilenkus“ LKŽe); -ainė: Ismene–voranė(: voras); -inys: Stenocarpus – ratinỹs (: ratas). 6 8 Albina Auksoriūtė | Naujiejidekoratyviniųaugalųgenčiųvardai Priesagų -ras, -uras, -ėtras, -ūtrasvedinių pamatiniai žodžiai yra daiktavardžiai ir veiksmažodžiai: -ras: Alyogyne–smitras(: smiltė), Firmiana–sktras(: skėtis), Frerea– pdras(: pūti, pūdė); -uras: Capnoides–liñguras (: linguoti, lingavo); -ėtras: Chrysocephalum–šlamtras (: šlamėti, šlamėjo); -ūtras: Adenium–tintras(: tinti, tino),Stigmaphyllon–vėjtras (: vėjas). Dar su keliomis priesagomis išvesta po tris, du ar net po vieną vedinį: -mis: Oxyria–rgštmis(: rūgštis), Couroupita–sviẽdmis (: sviesti, sviedė), Cupaniopsis–trkmis(: trėkti „teršti, tepti, purvinti“ LKŽe); -ojas: Afgekia–ražójas (: ražas), Bellium–saulójas (: saulė); -ikė:Glottiphyllum–liežkė(: liežti, liežė); -oklė:Pistia–plūdõklė(: plūdė); -mė:Pellionia–gulsm(: guli, gulėjo); -minas: Boenninghausenia–rtminas (: rūta); -va:Pachystegia–graižvà(: graižas); -ižis: Cyananthus–mližis(: mėlė). Kaip matyti iš pateiktų genčių vardų, priesagų vediniams sudaryti panaudota nemažai priesagų, tačiau produktyviausiomis galima laikyti priesagas -enis, -enė ir -ūnas, -ūnė. K. Gaivenis nustatė, kad Lietuvosfloros gentims pavadinti, be -enpriesagos, naudota daugiau produktyvių priesagų: „Priesagos su -ūn-, -utir -uolbeveik vienodai produktyvios: su jomis sudaryta po keliolika augalų genčių pavadinimų <...>“ (Gaivenis 2014: 368). Galūnių vediniai. Naujoms augalų gentims pavadinti galūnių vedinių pateikta nedaug, šio darybos būdo naujadarai sudaro tik 15,7 % visų naujadarų. Daugiausia vedinių sudaryta su galūnėmis -is ir -ė. Galūnės -is vedinių dažniausi pamatiniai žodžiai yra daiktavardžiai: -is: Aeonium–radis(: ramda „kaparis“ LKŽe), Bituminaria–devis (: derva), Delairea–klevẽdris(: klevedra „suiręs, sulūžęs daiktas, kledaras“ LKŽe), Dombeya–tumùlis(: tumulas), Embothrium–žazdris(: žaizdras), Fremontodendron–gaũsvis(: gausva), Homalocladium–dižis(: diržas), Leucospermum–gasmis(: gaismė „džiaugsmas“ LKŽe), Loropetalum– sekẽtis(: seketa „saulutė“ LKŽe), Margyricarpus–gubris(: gumbras), Melianthus–medalùtis(: medalutė), Nautilocalyx–kriaũklis(: kriauklė), Schotia–kraũmis(: kraumas „sultingas stiebas“ LKŽe), Tylecodon–grúoblis (: gruoblė „nelygumas, surambėjimas“ LKŽe). Tik kelių aptariamos ga- 6 9Terminologija | 2015 | 22 lūnės vedinių darybos pamatas yra veiksmažodžiai: Beaucarnea–nùkaris (: nukarti, nukaro), Brownea–žiõris(: žiorėti, žiorėjo), Comarostaphylis– težis(: telžti, telžė), Gibbaeum–pasis(: pamsoti, pamsojo „stovėti, riogsoti“ LKŽe),Kohleria–plãzdis(: plazdėti, plazdėjo). Dažniausiai vedinių, išvestų su galūne -ė, darybos pamatas yra daiktavardžiai: -ė: Bismarckia–dañgė(: dangus), Choisya–skibė(: skirbas „tarpas, plyšys“ LKŽe), Cyanastrum–glnė(: gilna „strazdas“ LKŽe), Fortunearia– laimkė(: laimikas), Galphimia–purkšl(: purkšlis „mažas krūmas, krūmokšlis“ LKŽe), Chamaebatia–póvingė(: povingis); būdvardžiai: Delosperma–mùdrė(: mudrus „guvus, žvalus“ LKŽe), Didymochlaena–menė (: mernas „drėgnas ir minkštas“ LKŽe), Habranthus–grãkštė(: grakštus), Neoregelia–dróvė(: drovus), Stictocardia–viñgrė(: vingrus); ir veiksmažodžiai: Codonanthe–ukė(: urkti, urkė), Harrimanella–tįs(: tįsoti, tįsojo), Talbotia–triaũkšė(: triaukšėti, triaukšėjo). Tik po kelis vardus išvesta su -a, -ys ir -as galūnėmis: -a: Faucaria–nausà(: nausytis, nausėsi „lėtai, sutingus raivytis“ LKŽe), Smithatris–krygždà(: krygždė); -ys: Aglaomorpha–rangỹs(: rangė „iš kaspinų surangytas moterų galvos papuošalas“ LKŽe), Lophospermum–skiauterỹs(: skiauterė); -as: Alloxylon–grúožas(: gruožuoti, gruožavo „glamonėti“ LKŽe). Priešdėlių vediniai. Priešdėlių vedyba yra mažiausiai produktyvus nag rinėjamų naujadarų darybos būdas –sudaryti tik du vediniai: po-: Eriochloa–póašarė(: ašara); pro-: Libocedrus–prókedris(: kedras). Šio darybos būdo vedinių mažiausiai rasta ir Lietuvosfloroje (žr. Gaivenis 2014: 371). Dūriniai. Sudurtinių dekoratyvinių augalų genčių vardų sudaryta kiek mažiau nei galūnių vedinių, jie sudaro 12,4 % visų naujadarų. Lietuvos floroje sudurtiniai genčių pavadinimai gausumu (apie 33 % visų darinių) nusileidžia tik priesagų vediniams. Jų tarpe yra senų liaudinių pavadinimų, naujadarų –nedaug (Gaivenis 2014: 365). Taigi, kuriant aptariamus naujadarus ryški ta pati tendencija – daryti mažiau dūrinių. Dūrinius galima suskirstyti pagal antrąjį sandą. Keletas dūrinių sudaryta su antruoju sandu -palmė: Acoelorraphe–pjūklãpalmė(: pjūklas + palmė), Allagoptera–kúokpalmė(: kuoka + palmė), Hedyscepe–sktpalmė (: skėtis + palmė), Hyophorbe–roppalmė (: ropė + palmė), Pritchardia– 7 6 Albina Auksoriūtė | Naujiejidekoratyviniųaugalųgenčiųvardai LITERATŪRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI Auksoriūtė A. 1998: Lauryno ivinskio rankraščiai Krokuvoje. – Terminologija 5, 102–110. Auksoriūtė A. 2004: Neaiškios darybos L. ivinskio Prigimtūmenės naujažodžiai. – Terminologijosistorijos irdabartiesproblemos, 127–149. Auksoriūtė A. 2008: Keletas atgaivintų Lauryno ivinskio augalų vardų. – Terminologija 15, 132–141. Gaivenis K. (1985) 2014: Lietuvos augalų genčių ir rūšių pavadinimai. – Rinktiniairaštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 363–376. Jankevičius K., Jankevičienė R. 1962: Kai kurie nauji duomenys apie L. ivinskio darbus lietuviškos botanikos terminijos srityje. – Botanikosklausimai 2, 151–163. Kiselienė D., Grigienė i., Grigas A. 2007: Dekoratyviniųaugalųvardynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LBŽ – Lietuviškasbotanikosžodynas, Kaunas, 1938. LKŽe – Lietuviųkalbosžodynas(i–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt. Pr – Prigimtūmenė (Prigimtùmēné,turentésawiejedalijkusźemies,żoliunirgiwununsuparodimuanunwartojimo), rankraštis saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje, 1 d. katalogo nr. 1801, 2 d. katalogo nr. 2824. Subačius G. 1996: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba. – LietuviųAtgimimoistorijosstudijos8. Asmuo:tarptautosirvalstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 11–113. NEW NAMES OF GENERA OF DECORATIVE PLANTS Since 2002 the Terminology sub-commission of the State Commission of the Lithuanian Language (further – SCLL) together with botanists have been discussing changes in Lithuanian names of plants which appear due to changes in Latin taxonomy and giving Lithuanian names to plants which were brought to Lithuania in recent years and which previously did not have Lithuanian names. At the end of 2014 SCLL announced the recommendation Dėldekoratyviniųaugalųlietuviškųpavadinimų (in regard to Lithuanian names of decorative plants) comprising standardized Lithuanian names of genera and species of decorative plants. This paper deals with 417 new names of plant genera, presented in the above mentioned recommendation of SCLL. New names are synchronically researched from the point of view of terminology and word-formation; ways of creation and derivation of Lithuanian neologisms are established; and ways of derivation of the current names of plant genera and names of genera taken from Lietuvosflora(Lithuanian flora) are compared. The sources for the new names of genera of decorative plants included in the SCLL recommendation Dėldekoratyviniųaugalųlietuviškųpavadinimų are creation of Lithuanian neologisms, names created by Laurynas ivinskis and other authors, terminologized names from dialects and borrowing of names from Latin. Formation of Lithuanian neologisms is the most productive way of naming the genera of decorative plants – such neologisms comprise 58 % of all new names. Neologisms are made using all ways of word-formation in the Lithuanian language: prefixation, suffixation, derivation using inflexional endings and compounding. Suffixation is the most common – suffixal derivatives comprise 71 % of all Lithuanian neologisms. The most productive suffix is -enis, -enė – it is present in 33.7 % of all suffixal derivatives. 7 7Terminologija | 2015 | 22 Derivatives created using inflexional endings comprise 15.7 % of all Lithuanian neologisms. Among them the endings -is and -ė are the most common. There are only two cases of prefixation (with prefixes poand pro-). Compounds were slightly less frequent than inflexional ending derivatives; they comprise 12.4 % of all neologisms. The most common second components of compounds are -palmė(palm) and -papartis(fern), the majority of other compounds also have a name of a plant as the second component. Plant names from writings of L. ivinskis and other authors (J. A. Pabrėža, P. Matulionis, J. Fedaravičius) is another productive source for the creation of new names of plant genera. ivinskis’ names taken mainly from Prigimtūmenė (Nature) and names of other authors taken from Lietuviškasbotanikosžodynas(Lithuanian dictionary of botany) comprise about 21 % of all Lithuanian neologisms. The majority of adopted names are names from ivinskis’ writings (18.5 %); less than a half of these names are new names created by ivinskis, the way of their formation is not clear. Terminologization of dialect words is the least productive way of the creation of researched names, only 7 terminologized words from dialects were found. Borrowed names of plants comprise only 18 % of all new names; they are morphonologically Lithuanized Latin names of plant genera. The comparison of Lithuanian neologisms with the names of plant genera from Lietuvosflora shows that names in both groups were created using the same ways of word-formation: the most productive way is suffixation, the largest number of derivatives have suffixes -enis, -enė; the least productive way is prefixation; the second most productive way of word-formation for the new names of plant genera from the SCLL recommendation is the derivation using inflexional endings and in Lietuvosflora it is compounding. The majority of compounds from Lietuvosfloraare old folk names and the number of Lithuanian neologisms is small. The research of other groups of new names shows that the number of borrowed Latin names for decorative plants is similar to the number of borrowings in Lietuvos flora, but the number of terminologized words from dialects is a lot smaller. The characteristic feature of the new names of genera of decorative plants is a large number of names adopted from ivinskis’writings. Gauta 2015-07-31 Albina Auksoriūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paštas [email protected]