Kai kurie terminų sinonimijos aspektai

3 9Terminologija | 2015 | 22 Kai kurie terminų sinonimijos aspektai ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuviųkalbosinstitutas ESMINIAI ŽODŽIAI: sinoniminiai terminai, terminų sinonimija, leksiniai sinonimai, gramatiniai sinonimai, aspektiniai sinonimai, motyvacinis požymis, sinoniminių terminų atpažinimas, hiperonimai, hiponimai Terminų sinonimijos klausimas terminologijoje yra ypač aktualus, jis svarbus tiek jos teorijai, tiek terminų tvarkybai. Lietuvių terminologijoje sinoniminiai terminai ir terminų sinonimija tirti ne kartą. yra aptartos sinonimų priežastys ir terminų sinonimijos vertinimas (Keinys 2005 [1974], 1980; Kaulakienė 1994; Gaivenis 2002 ir kt.), darybiniai sinonimai terminologijoje (Keinys 2005 [1966]), nagrinėta lietuviškų ir tarptautinių terminų sinonimija terminografijoje (Klimavičius 1975), apžvelgta sinonimijos specifika terminologijoje (Zemlevičiūtė 2001) ir kt. Taip pat įvairiais atžvilgiais (daugiausia kilmės, sandaros, normiškumo) tirta atskirų sričių terminų sinonimija: sinoniminiai melioracijos (Keinys 2005 [1974]), kompiuterijos (Auksoriūtė 1997; Kaulakienė 2000; Šilobritaitė 2010), fizikos ir technikos (Kaulakienė 1994; Gaivenytė 2000), fonetikos (Kazlauskaitė 2000), medicinos (Zemlevičiūtė 2001), teisės (Umbrasas 2004), filosofijos (Mikelionienė 2004), statybos (Stunžinas 2005, 2010), architektūros (Kitkauskienė 2005), religijos (Rimkutė 2007), matematikos (Šilobritaitė 2007), elektrostatikos (Stankevičienė 2012) terminai, sinoniminiai augalų vardai (Labanauskienė 2014), taip pat sinonimija latvių kalbos terminų žodynuose (Kvašytė 2000) ir kt. Apskritai neretai ir kituose straipsniuose, kuriuose nagrinėjama kurios nors srities ar kurio nors šaltinio terminija, plačiau ar siauriau aptariama ir terminų sinonimija1. 1 Kai kuriuose darbuose terminologai skirtingus to paties užsienio kalbos termino atitikmenis, dalis kurių yra sinonimai, vadina neterminologizuotu žodžiu skirtybės (žr. Umbrasas 2004, 2010; Šilobritaitė 2010). 4 0 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiamos sinoniminių terminų sampratos ir terminų sinonimijos ribos, aptariami sisteminių sinoniminių terminų tipai, skiriami pagal terminų struktūrą, kalbos lygmenis ir terminų šaknį, taip pat apžvelgiami kai kurie sinonimų atpažinimo tekste sunkumai. Čia nesiekiama aprėpti visų terminų sinonimijos aspektų, analizuojami kai kurie šio semantinio santykio dalykai, kurie lietuvių terminologijoje mažiau tyrinėti ar visai netyrinėti. Teiginiai šiame straipsnyje iliustruojami humanitarinių mokslų (kalbotyros, literatūros mokslo, muzikologijos, dailės, architektūros, estetikos ir kt.) terminų pavyzdžiais2. Sinonimai normiškumo atžvilgiu šiame straipsnyje neaptariami, nors terminų sinonimija būna ir norminimo priežastis, ir padarinys. Daroma prielaida, kad nevertinant sinoniminių terminų pagal tai, kuris geresnis, galbūt galėtų atsiskleisti kiek kitoks nei įprasta terminų sinonimijos vaizdas. SiNONiMŲ SUPRATiMAS iR SiNONiMiJOS APiMTiS TERMINOLOGIJOJE Sinonimai terminologijoje suprantami nevienodai. Vieni sinonimais laiko tik tos pačios reikšmės terminus, kiti ir panašios reikšmės terminus. Atitinkamai yra skiriami sinonimai ir kvazisinonimai3, absoliutieji ir daliniai sinonimai. Keblus sinonimų ir variantų santykis. Pasak Ritos Miliūnaitės, „svarbiausias sinonimų požymis – skirtingą raišką turinčių kalbos vienetų reikšminis bendrumas – bemaž neskiria jų nuo plačiai suprantamų variantų“ (Miliūnaitė 2009: 181). Terminu variantai terminologijoje vadinami įvairūs dalykai: ir nedidelės terminų skirtybės (pavyzdžiui, rašybos), ir, pavyzdžiui, bendrašakniai sinonimai, ilgosios ir trumposios terminų formos (plačiau apie terminų variantų sampratą žr. Mitkevičienė 2004). Terminų sinonimija terminologijoje aiškinama kaip varijavimas (Татаринов 2006: 173), variantai laikomi sinonimijos dalimi arba sinonimai ir variantai aptariami kaip nesusiję vienetai. Pagrindinius sinonimų požymius – 1) ta pati (ar labai artima) reikšmė, 2) skirtinga raiška – terminologijoje turi ne tik terminai. Ta pati mokslo 2 Į humanitarinių mokslų žodynus dedama šių mokslų tekstuose vartojamų kitų sričių terminų (pavyzdžiui, dailės žodyne galima rasti poligrafijos terminų). Nuo tokių terminų straipsnyje taip pat neatsiribojama, nes griežtų ribų tarp atskirų mokslų terminų nėra. 3 Kvazisinonimų intensijos yra beveik tapačios ir jie gali vienas kitą pakeisti kai kuriuose kontekstuose (iSO 704: 25). 4 1Terminologija | 2015 | 22 sąvoka gali būti įvardijama ne tik dviem ar daugiau terminų, bet ir terminu bei jo apibrėžtimi, nusakymu, aiškinimu, kitos kalbos atitikmeniu, santrumpa ir pan. Terminologijoje kartais netgi skiriama definicinė sinonimija. Taip vadinamas termino ir jo apibrėžties santykis (žr. Головин, Кобрин 1987: 57–58, plg. Nissilä, Nuopponen 2011: 254). Kai kuriuose terminologijos darbuose kalbama apie tarpkalbinę sinonimiją – sinonimais laikomi tą pačią sąvoką įvardijantys skirtingų kalbų kalbos vienetai (Gerstenkorn 1993: 29–30), kuriuos lietuvių terminologijoje įprasta laikyti atitikmenimis. Marija Teresa Kabrė mini tokius labai plačiai suvokiamos, įvairius kalbos ir ne tik kalbos vienetus apimančios sinonimijos atvejus: 1) designato ir jo apibrėžties santykis, 2) designato ir tos pačios sąvokos iliustracijos santykis, 3) atitikmenų skirtingose kalbose santykis, 4) skirtingiems funkciniams stiliams priklausančių designatų santykis, 5) alternatyvių tos pačios kalbos designatų santykis (Cabré 1999: 109–110). Visa tai rodo, kad sinonimija gali būti labai plačiai suvokiama. SiNONiMiNiŲ TeRMiNŲ TiPAi Struktūros (sandaros) atžvilgiu sinoniminių terminų eilutes sudaro: 1) vienažodžiai, 2) sudėtiniai arba 3) skirtingą dėmenų skaičių turintys terminai (vienažodžiai ir sudėtiniai, dvižodžiai ir trižodžiai terminai ir kt.). Pavyzdžiui: 1) fleronas,kryžažiedis„į viršų smailėjanti kryžmai sudėtų stilizuotų lapų ar žiedų pavidalo dekoratyvinė architektūros detalė“ (ArchŽ); konektyvai,interfiksai,tarpdėliai „morfemų jungiamieji elementai“ (LKe); memuarai,atsiminimai„kūrinys, pasakojantis apie įvykius, kurių dalyviu arba liudininku buvo pats autorius“ (LeM); obertonas,virštonis„bet kuri sudėtinio tono dedamoji dalis (dalinis tonas), kurios dažnis didesnis už pagrindinio tono dažnį“ (Muze iii); palatalizacija,minkštinimas„priebalsių tarimas, papildomai pakeliant liežuvio vidurį“ (LKe); pertvara,atitvara „pynučių tvorelė ar grotelės bažnyčios (altoriui, Nukryžiuotajam) ar kambario daliai atskirti nuo likusios erdvės“ (ArchŽ); plektras,brauktukas,mediatorius „plokštelė (arba žiedas) su smailėjančiu iškyšuliu, kuria užgaunamos kai kurių gnaibomųjų chordofonų (kanklių, citros, mandolinos) stygos“ (Muze iii); priešpilis,papilys„įtvirtinta gyvenvietė prie pilies. Joje gyveno kariai, amatininkai, pirkliai, žemdirbiai“ (DailŽ); 4 2 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai pumpuras,krabas „gotikinėje architektūroje dekoratyvinė stilizuotų lapų ar gėlių skulptūrinė forma kolonų kapiteliams ir bazėms, archivoltams, bokštams, frontonams, pinaklių briaunoms papuošti, o vimpergoms – ir sustip rinti“ (ArchŽ); refrenas,priedainis „eilėraščio metroritminis vienetas, tiksliai arba apytiksliai pasikartojantis strofos pabaigoje arba po kiekvienos strofos“ (LiterŽ ii); skaičiavimai,skaičiai „eiliuoti improvizaciniai tekstai, kuriami skaičiuojant ir parenkant besirimuojančius su skaičiais žodžius <...>“ (LeM); 2) darybospotipis,darybosmodelis „formalus ar semantinis darybos tipo va riantas, atsiradęs dėl darybos tipo bent vieno požymio riboto (neprieštaraujančio tipo tapatybei) įvairavimo“ (LKe); gyvūninismotyvas,zoomorfinismotyvas „realaus ar fantastinio gyvūno (arba jo dalies) atvaizdas (pvz., grifonas). Nuo seniausių laikų paplitęs architektūros ir dailės kūriniuose, amatų dirbiniuose“ (DailŽ); hierarchiniairyšiai ir hierarchiniaisantykiai(Jakaitienė 2010: 114, 124); lygiagrečiosiostonacijos,paralelinėstonacijos „dvi mažorinės ir minorinės krypties tonacijos, turinčios bendrą garsaeilį“ (Muze ii); perpendikuliarusisstilius,statmeniškasisstilius „vėlyvoji anglų gotika, susiformavusi XiV a., klestėjusi XVi a. ir pasiekusi XVii a.; ilgiausiai (net 300 metų) gyvavęs stilius“ (ArchŽ); tarininispažyminys,predikatinispažyminys „sakinio dalis, turinti dvilypius prijungiamuosius ryšius: su tariniu ir drauge su veiksniu ar papildiniu“ (LKe); 3) alkajinėseilės,alkajikas „antikinės eilės, kurių metrinę sandarą išrado eolų poetas Alkajas (apie 600 m. pr. Kr.). Alkajinės eilės priklauso eolinėms eilėms“ (LiterŽ ii); aplinkosmenas, kitaip environmentas arba invaironmentas „daugianarės erdvinės kompozicijos, kurias, skirtingai negu instaliacijas, žiūrovui siūloma suvokti esant viduje“ (este); inesyvas,vidausesamasisvietininkas „viena iš keturių postpozicinių lietuvių kalbos vietininko (lokatyvo formų), išlikusi ir plačiai vartojama bendrinėje kalboje vietai ir laikui reikšti“ (LKe); kryžiškiejipastatai,kryžminioplanopastatai „kryžiaus plano krikščionių šventovės“ (DailŽ); plokščiaspaudė,plokščiojispauda „spaudos būdas, taikomas grafikoje ir poligrafijoje. Spausdinamieji elementai ir tarpai yra vienoje plokštumoje“ (DailŽ). 4 3Terminologija | 2015 | 22 Taigi terminologijai, kaip ir lingvistinei stilistikai (žr. Župerka 2012), aktuali daugiau nei vieno kalbos lygmens vienetų sinonimija. Pagal kalbos lygmenis sinoniminiai terminai būtų leksiniai sinonimai (vienažodžiai sinoniminiai terminai, t. y. žodžiai) ir sintaksiniai sinonimai (sudėtiniai sinoniminiai terminai, t. y. žodžių junginiai) (žr. leksinių ir sintaksinių sinonimų apibrėžtis KalbŽ). Lietuvių kalbotyroje paprastai skiriami sisteminiai leksiniai sinonimai ir gramatiniai sinonimai, pastarieji skirstomi į morfologinius ir sintaksinius sinonimus (Pikčilingis 1969: 10; Župerka 1983: 29–30, 2012: 30–31; KalbŽ; LKe). Skiriama, nors ir ne visų minima ir ne visų vienodai traktuojama, dar viena sinonimų rūšis – darybiniai sinonimai (Keinys 2005 [1966]: 258; Pikčilingis 1969: 45, 2010: 569–570; Župerka 1983: 29–30, 2012: 30–31; Vaskelienė 2000, 2013; TermŽ 60; Jakaitienė 2010: 125–126; Vaskelienė, Kučinskienė 2012 ir kt.), kuriuos Juozas Pikčilingis dar vadina leksiniais-morfologiniais sinonimais, „nes jie yra tarsi tarpinis leksinių ir morfologinių sinonimų tipas“ (Pikčilingis 1969: 45)4. Pagal lietuvių kalbotyroje skiriamus sinonimų tipus vienažodžiai sinoniminiai terminai būna leksiniai arba darybiniai sinonimai. Darybinius sinonimus galima laikyti atskiru sinonimų tipu arba leksinių sinonimų potipiu (Vaskelienė 2013: 208). Leksiniai sinonimai yra, pavyzdžiui, atlanka,atverstinis„dviejų gretimų knygos puslapių atspaudai“ (DailŽ),juodinimas,nielas „metalo dirbinių puošybos technika. Metale (dažn. sidabre) raižomas piešinys, kurio grioveliai pripildomi sidabro, vario, alavo ir borakso sulfidų masės, primenančios juodos ar granato spalvos emalį“ (DailŽ), o darybiniai, pavyzdžiui, – atminimai,atmintys „vienas iš albuminės poezijos pavadinimų, lyrikos forma, artima tautosakai, bet fiksuojama raštu (stereotipiniai motyvai, klišiniai simboliai ir t. t.); dažnai dedikacinio pobūdžio, nesudėtingos formos, nekomplikuoto eiliavimo, jausmingi trumpi eilėraščiai ar strofos, kuriais siekiama išreikšti palankumą adresatui“ (LLe), šventykla,šventovė „pastatas, skirtas dievybei garbinti, religinėms apeigoms atlikti“ (ArchŽ) ir kt. Tipiškas ir terminologijai itin svarbus leksinės terminų sinonimijos atvejis – tarptautinių ir lietuviškų terminų sinonimija5, pavyzdžiui,asmenvardis,antroponimas „tikrinis asmens vardas: Vytautas,Žymantienė, 4 Darybinių sinonimų sampratas apžvelgė Jolanta Vaskelienė (2000: 5–10). 5 Daug tokios sinonimijos pavyzdžių galima rasti elektroniniame žodyne Skolintiterminaiirjųatitikmenys, prieiga per internetą: http://sta.lki.lt/. 4 4 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai Vaižgantas“ (KalbŽ), būdvardėjimas,adjektyvacija „pažyminiais einančių žodžių artėjimas prie būdvardžių klasės ir virtimas būdvardžiais“ (LKe), hemistichas,puseilis „eilutės dalis iki medianos arba po jos“ (LiterŽ ii) ir kt. Tokia sinonimija terminologijoje yra pateisinama. Leksinių sinonimų eilutes terminijoje taip pat sudaro tarptautinis terminas ir hibridas, pavyzdžiui, penkiakolonė,pentastilas „graikų šventykla su penkiomis kolonomis fasade“ (ArchŽ), tarptautinis terminas ir netarptautinis skolinys, pavyzdžiui, strofa,posmas„1. eiliuotos kalbos metroritminių vienetų – eilučių – derinys, kuriame išryškėja tiek ritmo principas (metras), tiek visa kalbos metriškumo hierarchija ir kuris pasižymi intonaciniu vieningumu ir užbaigtumu“ (LiterŽ ii), du lietuviški ir vienas tarptautinis terminai, pavyzdžiui, abėcėlė,alfabetas,raidynas„visos rašto raidės, išdėstytos tam tikra tvarka“ (KalbŽ), ir kitokios kilmės terminai (sinoniminių terminų kilmės dalykai šiame straipsnyje plačiau negvildenami). Sinonimų eilutes gali sudaryti leksiniai ir darybiniai sinonimai (vienažodžiai terminai) kartu, pavyzdžiui, apibrėžtis,apibrėžimas,definicija „išsamus žodyninis apibūdinimas, atspindintis termininės reikšmės branduolio semas ir nusakantis sąvokos turinį, kuriuo tam tikru abstrakcijos lygmeniu atskleidžiami esminiai požymiai, skiriantys ją nuo gretimų sąvokų“ (TermŽ). Kai į sinonimų eilutę įeina skirtingos kilmės terminai – tarptautinis terminas (skolinys) ir tarptautinės kilmės šaknį turintis hibridas (pasidarytas jau lietuvių kalboje), apie darybinę sinonimiją kalbėti, rodos, nėra labai tikslu, nors tokie terminai ir atitinka darybinių sinonimų požymius6, jei tarptautinis terminas laikomas vediniu, plg. sinonimų eilutes germanizmas,germanybė(ir vokietybė) „žodis ar posakis, paskolintas iš germanų kalbų“ (KalbŽ), avanscena,priešscenis „scenos dalis prieš uždangą“ (DailŽ) ir kt. Terminologijoje gana patogu ir, greičiausiai, tiksliau darybinius sinonimus priskirti prie leksinių sinonimų7. Daryba yra tokių sinonimų šaltinis, tačiau kaip žodžiai jie priklauso leksikos lygmeniui. Sudėtingiau su sudėtiniais terminais. Lingvistiškai analizuojant sudėtinius sinoniminius terminus, reikia atsižvelgti tiek į pagrindinio termino dėmens, tiek į šalutinio dėmens santykį su atitinkamais jo sinonimo dėmenimis, 6 Darybiniai sinonimai – „tokią pat darybinę reikšmę, tapačią arba panašią leksinę reikšmę ir skirtingus darybos formantus turintys bendrašakniai dariniai“ (Vaskelienė 2013: 207). 7 Žvelgiant į terminus norminimo atžvilgiu, darybinė sinonimija, pasak Stasio Keinio, daugeliu atvejų „yra lengvai išvengiama ir laikytina terminologijos nenusistovėjimo padaru“ (Keinys 2005 [1974]: 261). 4 5Terminologija | 2015 | 22 tiek į viso sudėtinio termino santykį su jo sinonimu. Sudėtiniai terminai yra žodžių junginiai, vadinasi, priklauso kitam kalbos lygmeniui nei vienažodžiai terminai. Lietuvių kalbotyroje sintaksiniais sinonimais paprastai laikomos vienodos (ar beveik vienodos) leksinės sudėties, bet skirtingos gramatinės sandaros sintaksinės konstrukcijos, turinčios artimą arba panašią reikšmę (Pikčilingis 1969: 49; Župerka 1983: 54–55, 2012: 47; Valiulytė 1998: 9). Vienoda leksinė sudėtis suvokiama kaip tos pãčios ar tos pačiõs šaknies savarankiškos leksemos (Valiulytė 1998: 12). Tokie sinonimai terminologijoje sudaro vieną iš sudėtinių sinoniminių terminų rūšių. Būdingas sudėtinių sinoniminių terminų raiškos tipas – sudėtiniai sinoniminiai terminai, kurių šalutiniai dėmenys yra išreikšti daiktavardžio kilmininku ir priesagos -inis būdvardžiu. Pranas Kniūkšta (1976: 123, 124) tokios raiškos sinonimus vadina mišriaisiais, plačiau – gramatiniais. Kazimieras Župerka (1983: 57–58, 2012: 50) juos aptaria prie sintaksinių – žodžių junginių – sinonimų. Keli tokių terminų pavyzdžiai: antoniminė pora ir antonimųpora(ermanytė 2008: 15), pakraščiųtarmės,pakraštinės tarmės (žr. Kardelis 2014 ir ten nurodytus šaltinius), ritminisvienetas,ritmo vienetas „pasikartojanti kurio nors proceso atkarpa“ (LiterŽ ii)8, sinoniminissantykis ir sinonimijossantykis (Jakaitienė 2010: 121, 122), dažninis žodynas,dažnumųžodynas „vienos kurios kalbos žodynas, kuriame žodžiai išdėstomi pagal vartojimo dažnumą įvairiuose tekstuose“ (LKe) (plg. dažnumųžodynas,dažnuminisžodynas (KalbŽ)) ir kt.9 Kai kuriuose lietuvių terminologijos darbuose ne tik vienažodžiai sinoniminiai terminai, bet ir sudėtinių sinoniminių terminų sinoniminiai dėmenys skirstomi į leksinius ir darybinius sinonimus (pavyzdžiui, žr. Stunžinas 2005; Šilobritaitė 2007 ir kt.)10. Pagrindiniais sudėtinių terminų dėmenimis dažnai (kartais ir šalutiniais dėmenimis) eina vienažodžiai terminai, kurie gali turėti leksinių sinonimų, įskaitant darybinius (pavyzdžiui, kalbotyra–lingvistika → taikomojikalbotyra–taikomojilingvistika, 8 Ne visos terminų apibrėžtys šaltiniuose yra tikslios, tačiau nuo apibrėžčių vertinimo šiame straipsnyje atsiribojama. 9 Tokie sinonimai į žodynus dedami ribotai, nes laikomi terminijos nenusistovėjimo požymiu, bet jų galima rasti moksliniuose tekstuose (arba tame pačiame, arba vienas sinonimas iš vieno, o kitas iš kito teksto). 10 Reginos Kvašytės Mokomajameterminologijosžodynėlyje terminologijos termino sinonimas apibrėžtis yra tokia: „vienas iš poros ar kelių leksinių vienetų – vientisinis terminas ar bet kuris sudėtinio termino dėmuo, turintis bendrą semą“ (TermŽ, čia ir toliau retinta mano. – A.M.). Galima suprasti, kad patys sudėtiniai terminai nėra sinonimai. Sinoniminių dėmenų gali turėti ir sudėtiniai terminai, kurie patys tarpusavyje nėra sinonimai, pavyzdžiui, kalbotyros terminai atgalinisdarinys ir retrogradinėdaryba (pavyzdžiai iš Keinys 1999: 113). 4 6 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai tradicinėkalbotyra–tradicinėlingvistika (KalbŽ), apibrėžtis–apibrėžimas – definicija→ekstensinėapibrėžtis,ekstensinisapibrėžimas,ekstensinėdefinicija;neigiamojiapibrėžtis,neigiamasisapibrėžimas,neigiamojidefinicija (TermŽ)), tad tokie su vienažodžiais sinonimais sudaryti sudėtiniai sinoniminiai terminai taip pat galėtų būti laikomi leksiniais (ar darybiniais) sinonimais. Tokios sinonimijos nelemia sintaksinis ryšys. Kai sudėtinių sinoniminių terminų šalutiniais dėmenimis eina sinoniminiai būdvardžiai ar būdvardiškieji žodžiai, sintaksinio ryšio žymėjimas sutampa – derinama abiem atvejais, pavyzdžiui, daugiasluoksnisstiklas,sluoksniuotasisstiklas „dviejų ar keleto sluoksnių stiklas“ (DailŽ), sietinis(arbasusijęs)kamienas„toks kamienas, kuris skiriasi nuo savarankiško (laisvo) tuo, kad vienas pats žodžio (ir kaitybos) kamieno nesudaro ir visada eina (kaip pirminis kamienas) kartu su priesaga, priešdėliu ar kitu kamienu“ (Urbutis 2009: 144) ir kt. Dalį tokių sinoniminių bendrašaknių būdvardžių, pavyzdžiui, priesagos -inis ir priesagos -iškas būdvardžius, P. Kniūkšta laiko darybiniais arba plačiau – gramatiniais sinonimais (Kniūkšta 1976: 123, plg. Vaskelienė, Kučinskienė 2012: 155–156). J. Pikčilingis (1969: 50) sinonimiškai vartojamą atributinį būdvardį ir dalyvį priskiria prie sintaksinių sinonimų, nors atrodytų, kad tokių sinonimų skirtumai veikiau morfologiniai nei sintaksiniai. Jis pats morfologinių ir sintaksinių sinonimų skyrimą motyvuotai laiko tik požiūrio klausimu: „ar gramatinius sinonimus vadinome morfologiniais, ar sintaksiniais, tai daugeliu atveju priklauso nuo to, kieno akimis – morfologo ar sintaksininko – į juos žiūrime“ (Pikčilingis 1969: 50). Skirtingos gramatinės sandaros sudėtiniai sinoniminiai terminai gali turėti nebendrašaknių sinoniminių dėmenų, pavyzdžiui: diferenciniaipožymiai, skiriamiejipožymiai „kalbinės ypatybės, kuriomis tam tikros klasės elementai skiriasi vieni nuo kitų“ (LKe), kaityboskamienas,fleksiniskamienas „kaitomų žodžių kamiengalis, nuo kurio formos priklauso jų kaitybos tipas“ (LKe; plg. vienažodžius sinonimus kaityba,fleksija), kalbospolitika,lingvistinėpolitika „valstybinių, politinių, visuomeninių institucijų taikomų priemonių sistema kalbai ir jos vartojimui reguliuoti“ (KalbŽ) ir kt. Sudėtiniai sinoniminiai terminai gali neturėti nė vieno sutampančio dėmens, todėl tokius terminus siejanti sinonimija taip pat yra ne vieno tipo, pavyzdžiui: deskriptyvinėlingvistika,aprašomojikalbotyra„amerikiečių struktūrinės kalbotyros kryptis (žymiausias atstovas Leonardas Blumfildas (Leonard Bloomfield), distribucijos analizės metodu siekusi visapusiškai aprašyti kalbos 4 7Terminologija | 2015 | 22 formaliuosius elementus pagal jos vidinę struktūrą“ (FonolŽ) (šie terminai turi ir daugiau sinonimų: deskriptyvinėkalbotyra,deskriptyvizmas,aprašomojikalbotyra (KalbŽ)), literatūrossąjūdis „organizuota rašytojų grupė (jos narius sieja bendri estetiniai, ideologiniai principai“ (LeM) ir literatūrinis judėjimas (Audrairveržimasisstraipsnyje, LeM) ir kt. Lietuvių kalbotyroje įprasta kalbėti apie vieno kalbos lygmens sinonimus11, išskyrus keletą išimčių, pavyzdžiui, dūrinius ar vedinius ir jiems sinonimiškus žodžių junginius. Terminologijoje, kaip minėta, susiduriama su vienažodžio ir sudėtinio termino, dvižodžio ir trižodžio termino ir pan. sinonimija. Tradiciškai tokie sinoniminiai terminai vadinami trumpaisiais ir ilgaisiais terminų variantais (žr. Keinys 1980: 101, 103). Kita vertus, pastebėta, kad ir leksinių sinonimų tyrinėtojai kalba apie žodžio ir žodžių junginio sinonimiją, pavyzdžiui, evalda Jakaitienė leksikologijos vadovėlyje pateikia sudėtinius banerio sinonimus kaičiojireklama,reklaminisskydelis,reklaminėjuosta,reklaminėužsklanda (Jakaitienė 2010: 124). Šitie pavyzdžiai taip pat yra terminai. Tokius skirtingos sandaros terminus kaip viduriniaiamžiai–viduramžiai „visuomenės raidos periodas, einantis po senovės. Apima l-pį nuo Romos imperijos žlugimo (476) iki 15 a. pab.–16 a. pradžios“ (VLe XXV), sociolingvistika–socialinėlingvistika „kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos funkcionavimo priklausomybę nuo visuomenės gyvenimo sąlygų, kalbos ir kultūros ryšius, bilingvizmo problemas“ (LKe) ir kt. galima laikyti mišriaisiais sinonimais. J. Pikčilingis (1969: 73) tokios raiškos žodžius ir žodžių junginius vadina morfologiniais-sintaksiniais, arba mišriaisiais, sinonimais (pagal jį sinoniminis santykis sieja morfologinę formą ir sintaksinę konstrukciją ar junginį). K. Župerka (2012: 40) vedinius arba dūrinius ir jiems artimos arba tapačios reikšmės žodžių junginius aptaria kartu su darybiniais sinonimais, bet vadina platesnės reikšmės terminu – konkurentai. Tokios formos terminai terminologijoje priskiriami prie sintaksinių sinonimų (žr. TermŽ 61) arba, pavyzdžiui, laikomi variantais, o ne sinonimais (žr. Kaulakienė 1994: 52). Kaip matyti iš apžvalgos, terminų sinonimija yra labai įvairios prigimties, į vieną sinonimų eilutę (ypač į ilgesnę) įeina ar gali įeiti įvairių rūšių sinonimai (plg. terminą deskriptyvinėlingvistika ir jo sinonimus). Siekiant 11 Lietuviųkalbosenciklopedijoje termino sinonimija apibrėžtis yra tokia: „lygiareikšmiškumo santykis tarp dviejų ar daugiau to paties lygmens kalbos vienetų“ (LKe 488). 5 4 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai ar sudėtinio termino vartojimas vietoj daugiau dėmenų turinčio sudėtinio termino, su kuriuo yra susijęs hierarchiniais santykiais22, pavyzdžiui, vietoj liaudinėspecialiojileksika rašoma specialiojileksika: „Mūsų liaudinė specialioji lek sika daugiausia susijusi su žemdirbyste ir amatais. <...> Antra vertus, įvairių mokslo šakų specialistams, dirbantiems savo srities terminų tvarkybos darbą, dažnai trūksta tikslesnės informacijos apie lietuvišką speci aliąj ą leks iką“ (Gaivenis 2002: 51–52), vietoj terminų vertimas – tiesiog vertimas: „Daug įvairių sričių specialistų dažnai iškreiptai suvokia ir pačių ter minų ver timą. Ver timas neretai suvokiamas kaip terminų sandaros ar motyvacijos kopijavimas“ (Gaivenis 2002: 85). Toks reiškinys dar vadinamas tekstine sinonimija (Гринев 1993: 112). esama sudėtingesnių ir ne tokių aiškių terminų vartosenos atvejų, pavyzdžiui, vietoj termino prancūzųfeministinėkritika vartojamas prancūziškasisfeminizmas: „Labiausiai įsigalėjęs yra feministinės kr itikos skirstymas į dvi pagrindines kryptis – anglų-amerikiečiųirprancūzų.<...> Kitaip nei ankstyvoji amerikietiškoji kritika, prancūziškasis feminizmas buvo atvirai teorinis, pamatinių idėjų pasiėmęs iš poststruktūralistų darbų“ (XXLT 2006: 175). Ar šiuos terminus, kaip ir terminus feministinėkritika ir feminizmas, sieja sinoniminis, ar hierarchinis santykis? Koks sudėtinių kalbotyros terminų bendrinisžodis ir bendrinispavadinimas santykis? Terminai žodis ir pavadinimas nėra sinonimai, tačiau bendriniaižodžiai ir bendriniaipavadinimai Lietuviųkalbosenciklopedijojeyra pateikti kaip sinonimai (jų tarptautinis sinonimas apeliatyvai). Kita vertus, tas pats terminas gali turėti ne vieną reikšmę, iš kurių viena gali būti platesnė ir apimti kitą. Pavyzdžiui, muzikos enciklopedijoje pateiktos dvi termino tonas reikšmės: „1. Kitaip toninisgarsas. 2. Toninio garso sudėtinė dalis (dalinis tonas: pagrindinis tonas, harmonika, obertonas)“ (Muze iii). Vadinasi, tekste terminus tonas ir toninisgarsas gali sieti arba sinoniminis, arba visumos ir dalies (partoniminis) santykis. Abiem atvejais tai būtų sisteminiai, o ne kontekstiniai santykiai. Tekstuose esama perifrazių. Tai aprašomieji terminų nusakymai (apie perifrazes žr. Pikčilingis 1975: 231–233, 2010: 151–156; Župerka 1983: 35–36, 2012: 36; KalbŽ; LKe), kuriuos nuo sisteminių sinonimų tiksliai atskirti ne visada įmanoma. Perifrazėmis mokslinėje, mokslo populiarinamojoje literatūroje aiškinami skaitytojui ne visada aiškūs ir suprantami 22 Plačiau žr. Gaivenis 2002: 43, 2014: 28–29, 196. 5 5Terminologija | 2015 | 22 terminai, loginės perifrazės yra daugelio žodžių aiškinimai žodynuose (Pikčilingis 1975: 231). Pasak V. Skujinios, aprašomuosius pasakymus, kaip kontekstinius sinonimus, tekste galima vartoti vietoj įprastų terminų (Skujinia 1983: 26). Pavyzdžiui, eufonijos perifrazė yra kalbosgarsųdarna (LKe), kalbosskambesiodarna (LiterŽ ii), antonimų perifrazė – priešingosreikšmėsžodžiai (KalbŽ; LKe) ir kt. Kai kurios perifrazės gali būti suvokiamos ir kaip terminai. Pavyzdžiui, Angelė Kaulakienė (2009: 131), nagrinėdama lietuvių fizikos terminijos raidą, mini vienažodžių terminų ir aprašomųjų pavadinimų, kuriais buvo įvardijamos atitinkamos mokslo sritys, sinonimiją. Dabartinėje mokslo kalboje tai atitiktų termino terminologija ir perifrazės terminųmokslas,termino morfologija ir perifrazės žodžioformųmokslas santykis (plg. terminologija „terminų mokslas“ (KalbŽ), morfologija „tai žodžio formų mokslas, apimantis tiek formų darybą, tiek kaitybą“ (Palionis 1999: 37)), kurių sisteminiais sinonimais greičiausiai niekas nelaiko, nors tam tikru terminijos raidos laikotarpiu jie galėjo būti suvokiami kaip sisteminiai sinonimai. Vis dėlto grynai sisteminiai sinonimai iki šiol yra literatūrologijairliteratūrosmokslas(plg. literatūrologija,literatūrosmokslas „mokslas, tiriantis grož. lit-ros kūrinius, rašytojų kūrybą, lit-ros ist. procesą, jo sąlygas ir dėsningumus, lit. gyvenimo reiškinius, lit-ros funkcionavimą visuomenėje“ (VLe Xiii)). Taigi perifrazės moksliniuose tekstuose gali būti ir kontekstiniai terminų sinonimai, ir sisteminiai sinonimai, ir minimalios apibrėžtys. Terminais gali būti įvardijama ar galbūt įvardijama ta pati sąvoka (tai ne visada aišku iš tekstų), bet jų motyvacinis požymis skiriasi, pavyzdžiui, kalbosfigūra,stiliausfigūrairretorinėfigūra. Kai tokie sinonimai pateikiami žodynuose kaip antraštiniai terminai, dėl jų sinonimiškumo, matyt, neabejojama. Tekstuose konkuruoja ilgosios ir trumposios terminų formos. Pavyzdžiui, į Kalbotyrosterminųžodyną ir Lietuviųkalbosenciklopediją įdėtas terminas giminė („daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio, dalyvio morfologinė kategorija, skiriama pagal žodžių derinimą, išreikštą galūnėmis“ (LKe)). Jono Palionio vadovėlyje Kalbosmokslopradmenysvienas poskyris pavadintas giminėskategorija. Toliau tekste vartojama gramatinė giminėskategorija, giminėskategorija,giminė,plg.: „Gramatinė giminės kategor ija paprastai turi vienokius ar kitokius formos rodiklius, kitaip 5 6 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai sakant, ją galima atskirti iš formos. <...> Tose kalbose, kuriose g iminės kategor ija reiškiama tarnybiniais žodžiais, neretai pasitaiko ir mišrios šios kategorijos raiškos atvejų, t. y. kai g iminė s rodikliu eina tarnybinis žodis (dažniausiai artikelis) drauge su supletyvine šaknimi arba tarnybinis žodis drauge su afiksu“ (Palionis 1999: 132–133).Kalbotyros terminijoje jų reikšmės yra tos pačios. Ar tie terminai yra sisteminiai sinonimai, ar tik kontekstiniai?23 e. Jakaitienė leksikologijos vadovėlyje vartoja vienažodžius terminus sinonimija,sinonimiškumasir sudėtinius terminus sinoniminiaisantykiai, sinoniminiairyšiai: „Atskleisti jų skirtumus, nustatyti sinonimų reikšmės artimumo kriterijus sunku todėl, kad sinon im ij os problemos glaudžiais ryšiais susijusios su visų sisteminių santykių problematika, sinonimini ai santykiai kryžiuojasi su visais kitais ankstesniame skyriuje minėtais žodžių santykiais, kurių ribas suvokti gana sunku. <...> Kai kurių kalbų tyrinėtojų darbuose jis laikomas net svarbiausiu sinon im iškumo kriterijumi <...>. ypač dažnai sinoniminiai r yšiai susiklosto tarp atskirų žodžių ir pastoviųjų junginių“ (Jakaitienė 2010: 120–123). Vienažodžiai ir atitinkami sudėtiniai terminai artimi aspektiniams sinonimams, kontekstiniams sinonimams, priklauso skirtingoms klasifikacijoms. Dalis išvardytų tekstinės terminų vartosenos atvejų gali būti vadinama terminų varijavimu plačiąja prasme, terminų vartosenos varijavimu (apie variantus ir jų sampratas išsamiai žr. Miliūnaitė 2009). Paranku terminologijoje vartoti K. Župerkos į lietuvių kalbotyrą įvestą „konkurento“ sąvoką, kuri apimtų ir siaurai suprantamus variantus, ir sisteminius sinonimus, ir kitus tekste konkuruojančius terminologinius kalbos vienetus. iŠVADOS 1. Sinonimų samprata terminologijoje yra nevienoda. Sinonimija kartais suvokiama labai plačiai, apimami ne tik tą pačią sąvoką įvardijantys skirtingi vienos kalbos terminai, bet ir terminas ir jo apibrėžtis, terminas ir jo atitikmenys kitose kalbose ir kt. 2. Terminologijoje sinonimija nėra tik vieno kalbos lygmens reiškinys. Tradicinis lietuvių kalbotyroje sinonimų skirstymas į leksinius ir gramatinius sinonimus apima ne visus terminų sinonimijos tipus. 23 Taip pat galima svarstyti, ar vienodas jų terminiškumas. 5 7Terminologija | 2015 | 22 3. Svarbi ir paranki opozicija terminologijoje – bendrašakniai ir nebendrašakniai sinonimai. ypatingos sinonimų grupės terminologijoje – aspektiniai sinonimai, taip pat ilgieji ir trumpieji terminų variantai. 4. Sinoniminių terminų tipo nustatymas yra svarbus sinonimų tyrimo etapas. Pavyzdžiui, neatrodo prasminga pagal kilmę gretinti gramatinius, taip pat kitus bendrašaknius sinonimus ar aspektinius sinonimus. 5. Moksliniuose tekstuose esama įvairių kontekstinių terminų sinonimų – platesnės reikšmės terminų, vartojamų vietoj siauresnės reikšmės terminų, perifrazių, ilgųjų ir trumpųjų terminų formų ir kt. Į tokius tekstinės terminų vartosenos ypatumus būtina atsižvelgti atrenkant sinoniminius terminus tiek tradiciniais metodais, tiek automatinėmis priemonėmis. 6. Tiriant terminų sinonimiją lingvistiniais metodais, svarbu apsibrėžti, kas laikoma sinonimu, o kas kitokiu termino konkurentu. Būtina atriboti sisteminius ir kontekstinius sinonimus, tačiau tam reikia gerai išmanyti tiriamos srities terminų sistemą. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI24 ArchŽ – Kitkauskienė L., Kitkauskas N. Anglų–lietuviųkalbųaiškinamasisarchitektūrosžodynas, Vilnius: Technika, 2004. Auksoriūtė A. 1997: Kai kurie sinonimijos atvejai naujausiuose kompiuterijos terminų žodynuose. – Terminologijairdabartis. Mokslo darbai, Kaunas: Technologija, 15–19. Cabré M. T. 1999: Terminology.Theory,MethodsandApplications, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. DailŽ – Dailėsžodynas. Ats. red. J. Mulevičiūtė, Vilnius: VDA leidykla, 1999. Dubuc R., Lauriston A. 1997: Terms and Contexts. – HandbookofTerminologyManagement 1. Basic AspectsofTerminologyManagement. Compiled by S. e. Wright, G. Budin, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 80–87. ermanytė i. 2008: Antonimijairantonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. este – Estetikosenciklopedija. Sud. J. Mureika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. FonolŽ – Bakšienė R. Fonologijosterminai. Žodynėlis ir mokomosios užduotys, Vilnius: edukologija, 2011. Gaivenis K. 2002: Lietuviųterminologija:teorijosirtvarkybosmetmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gaivenis K. 2014: Rinktiniairaštai. Sud. J. Gaivenytė-Butler, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gaivenytė J. 2000: Sudėtinių fizikos terminų sinonimijos atvejai terminų žodynuose. – Kalboskultūra 73, 62–67. Gerstenkorn A. 1993: Synonymy and Homonymy. – TKE’93:TerminologyandKnowledgeEngineering. ed. Klaus-Dirk Schmitz, Frankfurt / M.: indeks Verlag, 24–33. GTT – de Bessé B., Nkwenti-Azeh B., Sager J. C. GlossaryofTermsUsedinTerminology. – Terminology 4(1), 1997, 117–156. Prieiga per internetą: https://benjamins.com/#catalog/journals/term.4.1.08bes/fulltext. Gudavičius A. 2007: Gretinamojisemantika, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. iSO 704:2000(e) Terminologywork–Principlesandmethods. Jakaitienė e. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. KalbŽ – Gaivenis K., Keinys St. Kalbotyrosterminųžodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. 24 Nemažai leidinių naudoti ir kaip straipsnio šaltiniai, ir kaip teorinė literatūra. 5 8 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai Kardelis V. 2014: Lietuvių kalbos salos: probleminiai aspektai. – Lietuviųkalba 8. Prieiga per internetą: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/issue/view/121. Kaulakienė A. 1994: Fizikos ir technikos terminų sinonimijos vertinimas. – Lietuviųkalbotyrosklausimai31. Kalbosnormalizacijosklausimai, 51–55. Kaulakienė A. 2000: Kompiuterijos terminijos sinonimija: yda ar būtinybė. – Terminologija 6, 23–28. Kaulakienė A. 2009: Lietuviųfizikosterminijosraida, Vilnius: Technika. Kazlauskaitė G. 2000: Lietuviškų ir tarptautinių fonetikos terminų sinonimija. – Terminologija 7, 25–31. Keinys St. 1980: Terminologijosabėcėlė, Vilnius: Mokslas. Keinys St. 1999: Bendrinėslietuviųkalbosžodžiųdaryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Keinys St. 2005: Dabartinėlietuviųterminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Kitkauskienė L. 2005: Architektūros terminų sinonimija. – Lietuviųkatalikųmoksloakademijossuvažiavimo darbai 19, 211–219. Klimavičius J. 1975: Tarptautinių ir lietuviškų terminų sinonimija terminografijoje. – Lietuviųkalbotyros klausimai 16. Lietuviųterminologija, 91–123. Kniūkšta P. 1976: Priesagos-inisbūdvardžiai.Daryba,reikšmės,gramatiniaisinonimai, Vilnius: Mokslas. Kvašytė R. 2000: Sinonimai latvių kalbos terminų žodynuose. – Terminologija 7, 76–87. Labanauskienė S. 2014: Mykolo Miežinio Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkožodynolietuviški ir latviški sinoniminiai bei variantiniai augalų vardai. – Terminologija 21, 143–159. LeM – Literatūrosenciklopedijamokyklai. Sud. L. Mačianskaitė, D. Mitaitė, D. Pociūtė-Abukevičienė, D. Satkauskytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. LiterŽ ii –Literatūrosterminųžodynas 2. Eilėdara. Sud. J. Girdzijauskas, Vilnius: Baltos lankos, 1998. LKe – Lietuviųkalbosenciklopedija. Sud. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. LLe – Lietuviųliteratūrosenciklopedija. Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. Mikelionienė J. 2004: Dabartinės lietuvių filosofijos sinonimų ir darybos priemonių įvairovė. – Terminologijos istorijosirdabartiesproblemos. Ats. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 271–275. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinėslietuviųkalbosvartosenosvariantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mitkevičienė A. 2004: V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai. – Terminologija 11, 119–144. Muze ii – Muzikosenciklopedija 2, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Muze iii – Muzikosenciklopedija 3, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. Nissilä N., Nuopponen A. 2011: Polysemy of Synonymy - Concept Analysis of the Concept of Synonymy. – The18thEuropenSymposiumonLanguageforSpecialPurposes: Proceedings. ed. L. Alekseeva, Perm: Perm State University, 249–261. Palionis J. 1999: Kalbosmokslopradmenys, Vilnius: Jandrija. Pearson J. 1998: TermsinContext, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Pikčilingis J. 1969: Leksinėirgramatinėsinonimika, Kaunas: Šviesa. Pikčilingis J. 1975: Lietuviųkalbosstilistika 2, Vilnius: Mokslas. Pikčilingis J. 2010: Stilistikosdarbųrinktinė. Sud. R. Koženiauskienė, A. Pečeliūnienė, M. Tverijonas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Rimkutė A. 2007: Kai kurie sinoniminių religijos terminų vartosenos atvejai katekizmuose (XVi a. ir XiX a. galas–XX a. pradžia). – Terminologija 14, 135–145. Sager J. C. 1990: APracticalCourseinTerminologyProcessing, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Skolintiterminaiirjųatitikmenys. Vyr. red. A. Auksoriūtė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. – http://sta.lki.lt/. Skujina V. 1993: Some Aspects of the Specific Character of the Semantic Level in Terminology. – TKE’93: TerminologyandKnowledgeEngineering. ed. Klaus-Dirk Schmitz, Frankfurt / M.: indeks Verlag, 50–55. Skujinia V. 1983: Terminas kontekste. – Kalboskultūra 44, 19–26. Stankevičienė S. 2012: Variantinė ir sinoniminė lietuvių ir vokiečių kalbų elektrostatikos terminų raiška. – Kalbųstudijos 21, 21–27. 5 9Terminologija | 2015 | 22 Stunžinas R. 2005: Statybos terminijos sinonimija. – Terminologija 12, 7–26. Stunžinas R. 2010: Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių liaudies terminijos sinonimija. – Terminologija 17, 130–142. SŽ – Lyberis A. Sinonimųžodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. Šilobritaitė D. 2007: Vienažodžių matematikos terminų sinonimija matematikos vadovėliuose. – Terminologija 14, 146–158. Šilobritaitė D. 2010: informatikos ir kompiuterių įrangos žodynėlių terminijos skirtybės. – Terminologija 17, 68–78. Temmerman R. 2000: TowardsNewWaysofTerminologyDescription:theSociocognitiveApproach, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. TermŽ – Kvašytė R. Mokomasisterminologijosžodynėlis, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2005. Umbrasas A. 2002: Lietuvos Respublikoje (1918–1940) veikusio Baudžiamojostatuto vertimų teisės terminijos skirtybės. – Terminologija 9, 78–94. Umbrasas A. 2004: Bendrašakniai dvižodžių teisės terminų sinonimai ir variantai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose. – Terminologija 11, 100–118. Umbrasas A. 2010: Lietuviųteisėsterminija1918–1940metais.Pagrindiniųkodeksųterminai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbutis V. 2009: Žodžiųdarybosteorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valiulytė e. 1998: Dabartinėslietuviųkalbossintaksiniaisinonimai. Vietos,laikoirpriežastiesraiška, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskelienė J. 2000: Darybiniaisinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. Vaskelienė J. 2013: Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogusiržodis. Didaktinėlingvistika 15(1), 206–214. Vaskelienė J., Kučinskienė R. 2012: Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių darybiniai sinonimai. – Žmogusiržodis.Didaktinėlingvistika 14(1), 153–161. VLe Xi – Visuotinėlietuviųenciklopedija 11, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. VLe Xiii – Visuotinėlietuviųenciklopedija 13, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. VLe XV – Visuotinėlietuviųenciklopedija 15, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. VLe XXV – Visuotinėlietuviųenciklopedija 25, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. Zemlevičiūtė P. 2001: Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“ terminai. – Terminologija 8, 34–49. Župerka K. 1983: Lietuviųkalbosstilistika, Vilnius: Mokslas. Župerka K. 2012: Stilistika. iii patais. ir pap. leid., Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. XXLT 2006: XXamžiausliteratūrosteorijos. Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: VPU leidykla. Головин Б. Н., Кобрин Р. Ю. 1987: Лингвистическиеосновыученияотерминах, Москва: Высшая Школа. Гринев С. В. 1993: Введениевтерминоведение, Москва: Московский лицей. Никитина С. Е. 1987: Семантическийанализязыканауки. Наматериалелингвистики, Москва: Наука. Татаринов В. А. 2006: Общеетерминоведение. Энциклопедический словарь, Москва: Московский лицей. SOME ASPECTS OF SYNONYMY OF TERMS The article deals with a significant terminology problem – synonymy of terms. it discusses some aspects of synonymy of terms, which have gained little or no attention in Lithuanian terminology. Statements are based on and illustrated with terms of humanities (linguistics, literary science, musicology, art, architecture, aesthetics etc.). in the first section conception of synonyms and the limits of synonymy in terminology are briefly surveyed. The second section deals with the types of synonymous terms by three criteria: structure of terms, level of language, root of terms. The traditional approach of the Lithuanian linguistics on synonymy is followed and some specific types of synonymous terms are identified. 6 0 Asta Mitkevičienė | Kaikurieterminųsinonimijosaspektai The third section discusses problems of identification of synonymous terms in texts, mainly caused by contextual synonymy. The following conclusions are drawn: 1) The conception of synonymy in terminology differs. Synonymy sometimes is viewed very broadly, it includes not only different terms of one language naming the same concept, but also the term and its definition, the term and its equivalents in other language etc. 2) Synonymy in terminology is not the phenomenon of only one level of language. Division of synonyms into lexical (in linguistics: asmenvardis and antroponimas “personal name”) and grammatical synonyms (in versification: ritminisvienetas and ritmo vienetas “rhythmic unit”), which is traditional to Lithuanian linguistics, does not cover all types of synonymy of terms. 3) An important and convenient opposition in terminology is co-rooted vs. not corooted synonyms. Specific types of synonymous terms – aspectual synonyms as well as a term and its reduced or expanded form. 4) identification of the type of synonymous terms is a significant stage of investigation into synonymy. For example, it seems not relevant to compare grammatical synonyms according to their origin, as well as other co-rooted or aspectual synonyms. 5) There are various contextual synonyms in scientific texts: terms with broader meaning are used instead of terms with narrower meaning, periphrases in place of terms, terms and their reduced or expanded forms etc. Peculiarities of the usage of terms in texts should be regarded when synonymous terms are extracted by both traditional and automatized tools. 6) When terms are investigated applying linguistic methods, it is important to define what is considered a synonym and what is thought of as a kind of rival term. Systemic and contextual synonyms should be delimitated, but for that purpose, it is essential to know very well the term system of domain investigated. Gauta 2015-06-22 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paštas [email protected]