Kai kurie terminų sinonimijos aspektai

3 9Te minologija | 2015 | 22 Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u iųkalbosins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: sinoniminiai e minai, e minų sinonimija, leksiniai sinonimai, g ama iniai sinonimai, aspek iniai sinonimai, mo y acinis požymis, sinoniminių e minų a pažinimas, hipe onimai, hiponimai Te minų sinonimijos klausimas e minologijoje y a ypač ak ualus, jis s a bus iek jos eo ijai, iek e minų a kybai. Lie u ių e mi- nologijoje sinoniminiai e minai i e minų sinonimija i i ne ka - ą. y a ap a os sinonimų p iežas ys i e minų sinonimijos e inimas (Keinys 2005 [1974], 1980; Kaulakienė 1994; Gai enis 2002 i k .), da- ybiniai sinonimai e minologijoje (Keinys 2005 [1966]), nag inė a lie- u iškų i a p au inių e minų sinonimija e minog a ijoje (Klima ičius 1975), apž elg a sinonimijos speci ika e minologijoje (Zemle ičiū ė 2001) i k . Taip pa į ai iais a ž ilgiais (daugiausia kilmės, sanda os, no miškumo) i a a ski ų s ičių e minų sinonimija: sinoniminiai melio- acijos (Keinys 2005 [1974]), kompiu e ijos (Aukso iū ė 1997; Kaulakienė 2000; Šilob i ai ė 2010), izikos i echnikos (Kaulakienė 1994; Gai eny- ė 2000), one ikos (Kazlauskai ė 2000), medicinos (Zemle ičiū ė 2001), eisės (Umb asas 2004), iloso ijos (Mikelionienė 2004), s a ybos (S un- žinas 2005, 2010), a chi ek ū os (Ki kauskienė 2005), eligijos (Rimku ė 2007), ma ema ikos (Šilob i ai ė 2007), elek os a ikos (S anke ičienė 2012) e minai, sinoniminiai augalų a dai (Labanauskienė 2014), aip pa sinonimija la ių kalbos e minų žodynuose (K ašy ė 2000) i k . Apsk i ai ne e ai i ki uose s aipsniuose, ku iuose nag inėjama ku ios no s s i ies a ku io no s šal inio e minija, plačiau a siau iau ap a iama i e minų sinonimija1. 1 Kai ku iuose da buose e minologai ski ingus o pa ies užsienio kalbos e mino a i ikmenis, dalis ku ių y a sinonimai, adina ne e minologizuo u žodžiu ski ybės (ž . Umb asas 2004, 2010; Šilob i ai ė 2010). 4 0 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai Šiame s aipsnyje umpai apž elgiamos sinoniminių e minų samp a os i e minų sinonimijos ibos, ap a iami sis eminių sinoniminių e minų ipai, ski iami pagal e minų s uk ū ą, kalbos lygmenis i e minų šaknį, aip pa apž elgiami kai ku ie sinonimų a pažinimo eks e sunkumai. Čia nesiekiama ap ėp i isų e minų sinonimijos aspek ų, analizuojami kai ku ie šio seman inio san ykio dalykai, ku ie lie u ių e minologijoje ma- žiau y inė i a isai ne y inė i. Teiginiai šiame s aipsnyje ilius uojami humani a inių mokslų (kalbo y os, li e a ū os mokslo, muzikologijos, dai- lės, a chi ek ū os, es e ikos i k .) e minų pa yzdžiais2. Sinonimai no miškumo a ž ilgiu šiame s aipsnyje neap a iami, no s e - minų sinonimija būna i no minimo p iežas is, i pada inys. Da oma p ie- laida, kad ne e inan sinoniminių e minų pagal ai, ku is ge esnis, galbū galė ų a siskleis i kiek ki oks nei įp as a e minų sinonimijos aizdas. SiNONiMŲ SUPRATiMAS iR SiNONiMiJOS APiMTiS TERMINOLOGIJOJE Sinonimai e minologijoje sup an ami ne ienodai. Vieni sinonimais lai- ko ik os pačios eikšmės e minus, ki i i panašios eikšmės e minus. A i inkamai y a ski iami sinonimai i k azisinonimai3, absoliu ieji i da- liniai sinonimai. Keblus sinonimų i a ian ų san ykis. Pasak Ri os Miliūnai ės, „s a - biausias sinonimų požymis – ski ingą aišką u inčių kalbos iene ų eikš- minis bend umas – bemaž neski ia jų nuo plačiai sup an amų a ian ų“ (Miliūnai ė 2009: 181). Te minu a ian ai e minologijoje adinami į ai- ūs dalykai: i nedidelės e minų ski ybės (pa yzdžiui, ašybos), i , pa- yzdžiui, bend ašakniai sinonimai, ilgosios i umposios e minų o mos (plačiau apie e minų a ian ų samp a ą ž . Mi ke ičienė 2004). Te minų sinonimija e minologijoje aiškinama kaip a ija imas (Татаринов 2006: 173), a ian ai laikomi sinonimijos dalimi a ba sinonimai i a ian ai ap- a iami kaip nesusiję iene ai. Pag indinius sinonimų požymius – 1) a pa i (a labai a ima) eikšmė, 2) ski inga aiška – e minologijoje u i ne ik e minai. Ta pa i mokslo 2 Į humani a inių mokslų žodynus dedama šių mokslų eks uose a ojamų ki ų s ičių e minų (pa yzdžiui, dailės žodyne galima as i polig a ijos e minų). Nuo okių e minų s aipsnyje aip pa nea si ibojama, nes g iež ų ibų a p a ski ų mokslų e minų nė a. 3 K azisinonimų in ensijos y a be eik apačios i jie gali ienas ki ą pakeis i kai ku iuose kon eks uose (iSO 704: 25). 4 1Te minologija | 2015 | 22 są oka gali bū i į a dijama ne ik d iem a daugiau e minų, be i e - minu bei jo apib ėž imi, nusakymu, aiškinimu, ki os kalbos a i ikmeniu, san umpa i pan. Te minologijoje ka ais ne gi ski iama de inicinė sino- nimija. Taip adinamas e mino i jo apib ėž ies san ykis (ž . Головин, Кобрин 1987: 57–58, plg. Nissilä, Nuopponen 2011: 254). Kai ku iuose e minologijos da buose kalbama apie a pkalbinę sinonimiją – sinonimais laikomi ą pačią są oką į a dijan ys ski ingų kalbų kalbos iene ai (Ge s- enko n 1993: 29–30), ku iuos lie u ių e minologijoje įp as a laiky i a i- ikmenimis. Ma ija Te esa Kab ė mini okius labai plačiai su okiamos, į ai ius kalbos i ne ik kalbos iene us apimančios sinonimijos a ejus: 1) designa o i jo apib ėž ies san ykis, 2) designa o i os pačios są okos ilius acijos san ykis, 3) a i ikmenų ski ingose kalbose san ykis, 4) ski - ingiems unkciniams s iliams p iklausančių designa ų san ykis, 5) al e - na y ių os pačios kalbos designa ų san ykis (Cab é 1999: 109–110). Visa ai odo, kad sinonimija gali bū i labai plačiai su okiama. SiNONiMiNiŲ TeRMiNŲ TiPAi S uk ū os (sanda os) a ž ilgiu sinoniminių e minų eilu es suda o: 1) ienažodžiai, 2) sudė iniai a ba 3) ski ingą dėmenų skaičių u in ys e minai ( ienažodžiai i sudė iniai, d ižodžiai i ižodžiai e minai i k .). Pa yzdžiui: 1) le onas,k yžažiedis„į i šų smailėjan i k yžmai sudė ų s ilizuo ų lapų a žiedų pa idalo deko a y inė a chi ek ū os de alė“ (A chŽ); konek y ai,in e iksai, a pdėliai „mo emų jungiamieji elemen ai“ (LKe); memua ai,a siminimai„kū inys, pasakojan is apie į ykius, ku ių daly iu a ba liudininku bu o pa s au o ius“ (LeM); obe onas, i š onis„be ku i sudė inio ono dedamoji dalis (dalinis o- nas), ku ios dažnis didesnis už pag indinio ono dažnį“ (Muze iii); pala alizacija,minkš inimas„p iebalsių a imas, papildomai pakelian liežu io idu į“ (LKe); pe a a,a i a a „pynučių o elė a g o elės bažnyčios (al o iui, Nu- k yžiuo ajam) a kamba io daliai a ski i nuo likusios e d ės“ (A chŽ); plek as,b auk ukas,media o ius „plokš elė (a ba žiedas) su smailėjančiu iškyšuliu, ku ia užgaunamos kai ku ių gnaibomųjų cho do onų (kanklių, ci os, mandolinos) s ygos“ (Muze iii); p iešpilis,papilys„į i in a gy en ie ė p ie pilies. Joje gy eno ka iai, ama ininkai, pi kliai, žemdi biai“ (DailŽ); 4 2 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai pumpu as,k abas „go ikinėje a chi ek ū oje deko a y inė s ilizuo ų lapų a gėlių skulp ū inė o ma kolonų kapi eliams i bazėms, a chi ol- ams, bokš ams, on onams, pinaklių b iaunoms papuoš i, o impe - goms – i sus ip in i“ (A chŽ); e enas,p iedainis „eilė aščio me o i minis iene as, iksliai a ba apy iks- liai pasika ojan is s o os pabaigoje a ba po kiek ienos s o os“ (Li e Ž ii); skaičia imai,skaičiai „eiliuo i imp o izaciniai eks ai, ku iami skaičiuo- jan i pa enkan besi imuojančius su skaičiais žodžius <...>“ (LeM); 2) da ybospo ipis,da ybosmodelis „ o malus a seman inis da ybos ipo a ian as, a si adęs dėl da ybos ipo ben ieno požymio ibo o (nep ieš- a aujančio ipo apa ybei) į ai a imo“ (LKe); gy ūninismo y as,zoomo inismo y as „ ealaus a an as inio gy ūno (a ba jo dalies) a aizdas (p z., g i onas). Nuo seniausių laikų papli ęs a chi ek ū os i dailės kū iniuose, ama ų di biniuose“ (DailŽ); hie a chiniai yšiai i hie a chiniaisan ykiai(Jakai ienė 2010: 114, 124); lygiag ečiosios onacijos,pa alelinės onacijos „d i mažo inės i mino inės k yp ies onacijos, u inčios bend ą ga saeilį“ (Muze ii); pe pendikulia usiss ilius,s a meniškasiss ilius „ ėly oji anglų go ika, susi o ma usi XiV a., kles ėjusi XVi a. i pasiekusi XVii a.; ilgiausiai (ne 300 me ų) gy a ęs s ilius“ (A chŽ); a ininispažyminys,p edika inispažyminys „sakinio dalis, u in i d ily- pius p ijungiamuosius yšius: su a iniu i d auge su eiksniu a papildi- niu“ (LKe); 3) alkajinėseilės,alkajikas „an ikinės eilės, ku ių me inę sanda ą iš ado eolų poe as Alkajas (apie 600 m. p . K .). Alkajinės eilės p iklauso eoli- nėms eilėms“ (Li e Ž ii); aplinkosmenas, ki aip en i onmen as a ba in ai onmen as „daugiana ės e d inės kompozicijos, ku ias, ski ingai negu ins aliacijas, žiū o ui siū- loma su ok i esan iduje“ (es e); inesy as, idausesamasis ie ininkas „ iena iš ke u ių pos pozicinių lie- u ių kalbos ie ininko (loka y o o mų), išlikusi i plačiai a ojama ben- d inėje kalboje ie ai i laikui eikš i“ (LKe); k yžiškiejipas a ai,k yžminioplanopas a ai „k yžiaus plano k ikščionių š en o ės“ (DailŽ); plokščiaspaudė,plokščiojispauda „spaudos būdas, aikomas g a ikoje i polig a ijoje. Spausdinamieji elemen ai i a pai y a ienoje plokš umoje“ (DailŽ). 4 3Te minologija | 2015 | 22 Taigi e minologijai, kaip i ling is inei s ilis ikai (ž . Župe ka 2012), ak uali daugiau nei ieno kalbos lygmens iene ų sinonimija. Pagal kal- bos lygmenis sinoniminiai e minai bū ų leksiniai sinonimai ( ienažo- džiai sinoniminiai e minai, . y. žodžiai) i sin aksiniai sinonimai (sudė- iniai sinoniminiai e minai, . y. žodžių junginiai) (ž . leksinių i sin ak- sinių sinonimų apib ėž is KalbŽ). Lie u ių kalbo y oje pap as ai ski iami sis eminiai leksiniai sinonimai i g ama iniai sinonimai, pas a ieji ski s- omi į mo ologinius i sin aksinius sinonimus (Pikčilingis 1969: 10; Žu- pe ka 1983: 29–30, 2012: 30–31; KalbŽ; LKe). Ski iama, no s i ne isų minima i ne isų ienodai ak uojama, da iena sinonimų ūšis – da ybiniai sinonimai (Keinys 2005 [1966]: 258; Pikčilingis 1969: 45, 2010: 569–570; Župe ka 1983: 29–30, 2012: 30–31; Vaskelienė 2000, 2013; Te mŽ 60; Jakai ienė 2010: 125–126; Vaskelienė, Kučinskienė 2012 i k .), ku iuos Juozas Pikčilingis da adina leksiniais-mo ologiniais sinonimais, „nes jie y a a si a pinis leksinių i mo ologinių sinonimų ipas“ (Pik- čilingis 1969: 45)4. Pagal lie u ių kalbo y oje ski iamus sinonimų ipus ienažodžiai sino- niminiai e minai būna leksiniai a ba da ybiniai sinonimai. Da ybinius sinonimus galima laiky i a ski u sinonimų ipu a ba leksinių sinonimų po ipiu (Vaskelienė 2013: 208). Leksiniai sinonimai y a, pa yzdžiui, a lan- ka,a e s inis„d iejų g e imų knygos puslapių a spaudai“ (DailŽ),juodi- nimas,nielas „me alo di binių puošybos echnika. Me ale (dažn. sidab e) aižomas piešinys, ku io g io eliai p ipildomi sidab o, a io, ala o i bo- akso sul idų masės, p imenančios juodos a g ana o spal os emalį“ (DailŽ), o da ybiniai, pa yzdžiui, – a minimai,a min ys „ ienas iš albuminės poe- zijos pa adinimų, ly ikos o ma, a ima au osakai, be iksuojama aš u (s e eo ipiniai mo y ai, klišiniai simboliai i . .); dažnai dedikacinio po- būdžio, nesudė ingos o mos, nekomplikuo o eilia imo, jausmingi um- pi eilė aščiai a s o os, ku iais siekiama iš eikš i palankumą ad esa ui“ (LLe), š en ykla,š en o ė „pas a as, ski as die ybei ga bin i, eliginėms apeigoms a lik i“ (A chŽ) i k . Tipiškas i e minologijai i in s a bus leksinės e minų sinonimijos a ejis – a p au inių i lie u iškų e minų sinonimija5, pa yzdžiui,as- men a dis,an oponimas „ ik inis asmens a das: Vy au as,Žyman ienė, 4 Da ybinių sinonimų samp a as apž elgė Jolan a Vaskelienė (2000: 5–10). 5 Daug okios sinonimijos pa yzdžių galima as i elek oniniame žodyne Skolin i e minaii jųa i ikmenys, p ieiga pe in e ne ą: h p://s a.lki.l /. 4 4 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai Vaižgan as“ (KalbŽ), būd a dėjimas,adjek y acija „pažyminiais einančių žodžių a ėjimas p ie būd a džių klasės i i imas būd a džiais“ (LKe), hemis ichas,puseilis „eilu ės dalis iki medianos a ba po jos“ (Li e Ž ii) i k . Tokia sinonimija e minologijoje y a pa eisinama. Leksinių sinoni- mų eilu es e minijoje aip pa suda o a p au inis e minas i hib idas, pa yzdžiui, penkiakolonė,pen as ilas „g aikų š en ykla su penkiomis ko- lonomis asade“ (A chŽ), a p au inis e minas i ne a p au inis skolinys, pa yzdžiui, s o a,posmas„1. eiliuo os kalbos me o i minių iene ų – eilučių – de inys, ku iame iš yškėja iek i mo p incipas (me as), iek isa kalbos me iškumo hie a chija i ku is pasižymi in onaciniu ienin- gumu i užbaig umu“ (Li e Ž ii), du lie u iški i ienas a p au inis e - minai, pa yzdžiui, abėcėlė,al abe as, aidynas„ isos aš o aidės, išdės y os am ik a a ka“ (KalbŽ), i ki okios kilmės e minai (sinoniminių e - minų kilmės dalykai šiame s aipsnyje plačiau neg ildenami). Sinonimų eilu es gali suda y i leksiniai i da ybiniai sinonimai ( iena- žodžiai e minai) ka u, pa yzdžiui, apib ėž is,apib ėžimas,de inicija „iš- samus žodyninis apibūdinimas, a spindin is e mininės eikšmės b an- duolio semas i nusakan is są okos u inį, ku iuo am ik u abs akcijos lygmeniu a skleidžiami esminiai požymiai, ski ian ys ją nuo g e imų są- okų“ (Te mŽ). Kai į sinonimų eilu ę įeina ski ingos kilmės e minai – a p au inis e minas (skolinys) i a p au inės kilmės šaknį u in is hi- b idas (pasida y as jau lie u ių kalboje), apie da ybinę sinonimiją kalbė- i, odos, nė a labai ikslu, no s okie e minai i a i inka da ybinių si- nonimų požymius6, jei a p au inis e minas laikomas ediniu, plg. sino- nimų eilu es ge manizmas,ge manybė(i okie ybė) „žodis a posakis, paskolin as iš ge manų kalbų“ (KalbŽ), a anscena,p iešscenis „scenos dalis p ieš uždangą“ (DailŽ) i k . Te minologijoje gana pa ogu i , g ei- čiausiai, iksliau da ybinius sinonimus p iski i p ie leksinių sinonimų7. Da yba y a okių sinonimų šal inis, ačiau kaip žodžiai jie p iklauso lek- sikos lygmeniui. Sudė ingiau su sudė iniais e minais. Ling is iškai analizuojan sudė inius sinoniminius e minus, eikia a siž elg i iek į pag indinio e mino dėmens, iek į šalu inio dėmens san ykį su a i inkamais jo sinonimo dėmenimis, 6 Da ybiniai sinonimai – „ okią pa da ybinę eikšmę, apačią a ba panašią leksinę eikšmę i ski ingus da- ybos o man us u in ys bend ašakniai da iniai“ (Vaskelienė 2013: 207). 7 Ž elgian į e minus no minimo a ž ilgiu, da ybinė sinonimija, pasak S asio Keinio, daugeliu a ejų „y a leng ai iš engiama i laiky ina e minologijos nenusis o ėjimo pada u“ (Keinys 2005 [1974]: 261). 4 5Te minologija | 2015 | 22 iek į iso sudė inio e mino san ykį su jo sinonimu. Sudė iniai e minai y a žodžių junginiai, adinasi, p iklauso ki am kalbos lygmeniui nei ie- nažodžiai e minai. Lie u ių kalbo y oje sin aksiniais sinonimais pap as ai laikomos ienodos (a be eik ienodos) leksinės sudė ies, be ski ingos g ama inės sanda os sin aksinės kons ukcijos, u inčios a imą a ba pa- našią eikšmę (Pikčilingis 1969: 49; Župe ka 1983: 54–55, 2012: 47; Va- liuly ė 1998: 9). Vienoda leksinė sudė is su okiama kaip os pãčios a os pačiõs šaknies sa a ankiškos leksemos (Valiuly ė 1998: 12). Tokie sinoni- mai e minologijoje suda o ieną iš sudė inių sinoniminių e minų ūšių. Būdingas sudė inių sinoniminių e minų aiškos ipas – sudė iniai sinoni- miniai e minai, ku ių šalu iniai dėmenys y a iš eikš i daik a a džio kil- mininku i p iesagos -inis būd a džiu. P anas Kniūkš a (1976: 123, 124) okios aiškos sinonimus adina miš iaisiais, plačiau – g ama iniais. Kazi- mie as Župe ka (1983: 57–58, 2012: 50) juos ap a ia p ie sin aksinių – žodžių junginių – sinonimų. Keli okių e minų pa yzdžiai: an oniminė po a i an onimųpo a(e many ė 2008: 15), pak aščių a mės,pak aš inės a mės (ž . Ka delis 2014 i en nu ody us šal inius), i minis iene as, i mo iene as „pasika ojan i ku io no s p oceso a ka pa“ (Li e Ž ii)8, sinoni- minissan ykis i sinonimijossan ykis (Jakai ienė 2010: 121, 122), dažninis žodynas,dažnumųžodynas „ ienos ku ios kalbos žodynas, ku iame žodžiai išdės omi pagal a ojimo dažnumą į ai iuose eks uose“ (LKe) (plg. daž- numųžodynas,dažnuminisžodynas (KalbŽ)) i k .9 Kai ku iuose lie u ių e minologijos da buose ne ik ienažodžiai si- noniminiai e minai, be i sudė inių sinoniminių e minų sinoniminiai dėmenys ski s omi į leksinius i da ybinius sinonimus (pa yzdžiui, ž . S unžinas 2005; Šilob i ai ė 2007 i k .)10. Pag indiniais sudė inių e mi- nų dėmenimis dažnai (ka ais i šalu iniais dėmenimis) eina ienažodžiai e minai, ku ie gali u ė i leksinių sinonimų, įskai an da ybinius (pa yz- džiui, kalbo y a–ling is ika → aikomojikalbo y a– aikomojiling is ika, 8 Ne isos e minų apib ėž ys šal iniuose y a ikslios, ačiau nuo apib ėžčių e inimo šiame s aipsnyje a - si ibojama. 9 Tokie sinonimai į žodynus dedami ibo ai, nes laikomi e minijos nenusis o ėjimo požymiu, be jų galima as i moksliniuose eks uose (a ba ame pačiame, a ba ienas sinonimas iš ieno, o ki as iš ki o eks o). 10 Reginos K ašy ės Mokomajame e minologijosžodynėlyje e minologijos e mino sinonimas apib ėž is y a okia: „ ienas iš po os a kelių leksinių iene ų – ien isinis e minas a be ku is sudė inio e mi- no dėmuo, u in is bend ą semą“ (Te mŽ, čia i oliau e in a mano. – A.M.). Galima sup as i, kad pa ys sudė iniai e minai nė a sinonimai. Sinoniminių dėmenų gali u ė i i sudė iniai e minai, ku ie pa- ys a pusa yje nė a sinonimai, pa yzdžiui, kalbo y os e minai a galinisda inys i e og adinėda yba (pa yzdžiai iš Keinys 1999: 113). 4 6 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai adicinėkalbo y a– adicinėling is ika (KalbŽ), apib ėž is–apib ėžimas – de inicija→eks ensinėapib ėž is,eks ensinisapib ėžimas,eks ensinėde i- nicija;neigiamojiapib ėž is,neigiamasisapib ėžimas,neigiamojide inicija (Te mŽ)), ad okie su ienažodžiais sinonimais suda y i sudė iniai sino- niminiai e minai aip pa galė ų bū i laikomi leksiniais (a da ybiniais) sinonimais. Tokios sinonimijos nelemia sin aksinis yšys. Kai sudė inių sinoniminių e minų šalu iniais dėmenimis eina sinoniminiai būd a džiai a būd a diškieji žodžiai, sin aksinio yšio žymėjimas su ampa – de ina- ma abiem a ejais, pa yzdžiui, daugiasluoksniss iklas,sluoksniuo asiss ik- las „d iejų a kele o sluoksnių s iklas“ (DailŽ), sie inis(a basusijęs)ka- mienas„ oks kamienas, ku is ski iasi nuo sa a ankiško (lais o) uo, kad ienas pa s žodžio (i kai ybos) kamieno nesuda o i isada eina (kaip pi minis kamienas) ka u su p iesaga, p iešdėliu a ki u kamienu“ (U bu- is 2009: 144) i k . Dalį okių sinoniminių bend ašaknių būd a džių, pa yzdžiui, p iesagos -inis i p iesagos -iškas būd a džius, P. Kniūkš a laiko da ybiniais a ba plačiau – g ama iniais sinonimais (Kniūkš a 1976: 123, plg. Vaskelienė, Kučinskienė 2012: 155–156). J. Pikčilingis (1969: 50) sinonimiškai a ojamą a ibu inį būd a dį i daly į p iski ia p ie sin- aksinių sinonimų, no s a ody ų, kad okių sinonimų ski umai eikiau mo ologiniai nei sin aksiniai. Jis pa s mo ologinių i sin aksinių sinoni- mų sky imą mo y uo ai laiko ik požiū io klausimu: „a g ama inius si- nonimus adinome mo ologiniais, a sin aksiniais, ai daugeliu a eju p iklauso nuo o, kieno akimis – mo ologo a sin aksininko – į juos žiū- ime“ (Pikčilingis 1969: 50). Ski ingos g ama inės sanda os sudė iniai sinoniminiai e minai gali u- ė i nebend ašaknių sinoniminių dėmenų, pa yzdžiui: di e enciniaipožymiai, ski iamiejipožymiai „kalbinės ypa ybės, ku iomis am ik os klasės elemen- ai ski iasi ieni nuo ki ų“ (LKe), kai yboskamienas, leksiniskamienas „kai omų žodžių kamiengalis, nuo ku io o mos p iklauso jų kai ybos ipas“ (LKe; plg. ienažodžius sinonimus kai yba, leksija), kalbospoli ika,ling is- inėpoli ika „ als ybinių, poli inių, isuomeninių ins i ucijų aikomų p ie- monių sis ema kalbai i jos a ojimui eguliuo i“ (KalbŽ) i k . Sudė iniai sinoniminiai e minai gali ne u ė i nė ieno su ampančio dėmens, odėl okius e minus siejan i sinonimija aip pa y a ne ieno ipo, pa yzdžiui: desk ip y inėling is ika,ap ašomojikalbo y a„ame ikiečių s uk ū inės kal- bo y os k yp is (žymiausias a s o as Leona das Blum ildas (Leona d Bloom- ield), dis ibucijos analizės me odu siekusi isapusiškai ap ašy i kalbos 4 7Te minologija | 2015 | 22 o maliuosius elemen us pagal jos idinę s uk ū ą“ (FonolŽ) (šie e minai u i i daugiau sinonimų: desk ip y inėkalbo y a,desk ip y izmas,ap ašo- mojikalbo y a (KalbŽ)), li e a ū ossąjūdis „o ganizuo a ašy ojų g upė (jos na ius sieja bend i es e iniai, ideologiniai p incipai“ (LeM) i li e a ū inis judėjimas (Aud ai  e žimasiss aipsnyje, LeM) i k . Lie u ių kalbo y oje įp as a kalbė i apie ieno kalbos lygmens sinoni- mus11, išsky us kele ą išimčių, pa yzdžiui, dū inius a edinius i jiems sinonimiškus žodžių junginius. Te minologijoje, kaip minė a, susidu iama su ienažodžio i sudė inio e mino, d ižodžio i ižodžio e mino i pan. sinonimija. T adiciškai okie sinoniminiai e minai adinami umpaisiais i ilgaisiais e minų a ian ais (ž . Keinys 1980: 101, 103). Ki a e us, pas ebė a, kad i leksinių sinonimų y inė ojai kalba apie žodžio i žodžių junginio sinonimiją, pa yzdžiui, e alda Jakai ienė leksikologijos ado ė- lyje pa eikia sudė inius bane io sinonimus kaičioji eklama, eklaminissky- delis, eklaminėjuos a, eklaminėužsklanda (Jakai ienė 2010: 124). Ši ie pa yzdžiai aip pa y a e minai. Tokius ski ingos sanda os e minus kaip idu iniaiamžiai– idu amžiai „ isuomenės aidos pe iodas, einan is po seno ės. Apima l-pį nuo Romos impe ijos žlugimo (476) iki 15 a. pab.–16 a. p adžios“ (VLe XXV), so- cioling is ika–socialinėling is ika „kalbo y os šaka, i ian i kalbos i i- suomenės san ykius, kalbos unkciona imo p iklausomybę nuo isuome- nės gy enimo sąlygų, kalbos i kul ū os yšius, biling izmo p oblemas“ (LKe) i k . galima laiky i miš iaisiais sinonimais. J. Pikčilingis (1969: 73) okios aiškos žodžius i žodžių junginius adina mo ologiniais-sin aksi- niais, a ba miš iaisiais, sinonimais (pagal jį sinoniminis san ykis sieja mo - ologinę o mą i sin aksinę kons ukciją a junginį). K. Župe ka (2012: 40) edinius a ba dū inius i jiems a imos a ba apačios eikšmės žodžių junginius ap a ia ka u su da ybiniais sinonimais, be adina pla esnės eikšmės e minu – konku en ai. Tokios o mos e minai e minologijoje p iski iami p ie sin aksinių sinonimų (ž . Te mŽ 61) a ba, pa yzdžiui, laikomi a ian ais, o ne sinonimais (ž . Kaulakienė 1994: 52). Kaip ma y i iš apž algos, e minų sinonimija y a labai į ai ios p igim ies, į ieną sinonimų eilu ę (ypač į ilgesnę) įeina a gali įei i į ai ių ūšių sinonimai (plg. e miną desk ip y inėling is ika i jo sinonimus). Siekian 11 Lie u iųkalbosenciklopedijoje e mino sinonimija apib ėž is y a okia: „lygia eikšmiškumo san ykis a p d iejų a daugiau o pa ies lygmens kalbos iene ų“ (LKe 488). 5 4 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai a sudė inio e mino a ojimas ie oj daugiau dėmenų u inčio sudė inio e mino, su ku iuo y a susijęs hie a chiniais san ykiais22, pa yzdžiui, ie oj liaudinėspecialiojileksika ašoma specialiojileksika: „Mūsų liaudinė spe- cialioji lek sika daugiausia susijusi su žemdi bys e i ama ais. <...> An a e us, į ai ių mokslo šakų specialis ams, di ban iems sa o s i ies e minų a kybos da bą, dažnai ūks a ikslesnės in o macijos apie lie u- išką speci aliąj ą leks iką“ (Gai enis 2002: 51–52), ie oj e minų e imas – iesiog e imas: „Daug į ai ių s ičių specialis ų dažnai išk eip ai su okia i pačių e minų e imą. Ve imas ne e ai su okiamas kaip e minų sanda os a mo y acijos kopija imas“ (Gai enis 2002: 85). Toks eiškinys da adinamas eks ine sinonimija (Гринев 1993: 112). esama sudė ingesnių i ne okių aiškių e minų a osenos a ejų, pa- yzdžiui, ie oj e mino p ancūzų eminis inėk i ika a ojamas p ancūziš- kasis eminizmas: „Labiausiai įsigalėjęs y a eminis inės k i ikos ski s ymas į d i pag indines k yp is – anglų-ame ikiečiųi p ancūzų.<...> Ki aip nei anks y oji ame ikie iškoji k i ika, p ancūziškasis emi- nizmas bu o a i ai eo inis, pama inių idėjų pasiėmęs iš pos s uk ū a- lis ų da bų“ (XXLT 2006: 175). A šiuos e minus, kaip i e minus emi- nis inėk i ika i eminizmas, sieja sinoniminis, a hie a chinis san ykis? Koks sudė inių kalbo y os e minų bend inisžodis i bend inispa adini- mas san ykis? Te minai žodis i pa adinimas nė a sinonimai, ačiau ben- d iniaižodžiai i bend iniaipa adinimai Lie u iųkalbosenciklopedijojey a pa eik i kaip sinonimai (jų a p au inis sinonimas apelia y ai). Ki a e us, as pa s e minas gali u ė i ne ieną eikšmę, iš ku ių ie- na gali bū i pla esnė i apim i ki ą. Pa yzdžiui, muzikos enciklopedijoje pa eik os d i e mino onas eikšmės: „1. Ki aip oninisga sas. 2. Toninio ga so sudė inė dalis (dalinis onas: pag indinis onas, ha monika, obe o- nas)“ (Muze iii). Vadinasi, eks e e minus onas i oninisga sas gali sie i a ba sinoniminis, a ba isumos i dalies (pa oniminis) san ykis. Abiem a ejais ai bū ų sis eminiai, o ne kon eks iniai san ykiai. Teks uose esama pe i azių. Tai ap ašomieji e minų nusakymai (apie pe i azes ž . Pikčilingis 1975: 231–233, 2010: 151–156; Župe ka 1983: 35–36, 2012: 36; KalbŽ; LKe), ku iuos nuo sis eminių sinonimų iksliai a ski i ne isada įmanoma. Pe i azėmis mokslinėje, mokslo populia i- namojoje li e a ū oje aiškinami skai y ojui ne isada aiškūs i sup an ami 22 Plačiau ž . Gai enis 2002: 43, 2014: 28–29, 196. 5 5Te minologija | 2015 | 22 e minai, loginės pe i azės y a daugelio žodžių aiškinimai žodynuose (Pikčilingis 1975: 231). Pasak V. Skujinios, ap ašomuosius pasakymus, kaip kon eks inius sinonimus, eks e galima a o i ie oj įp as ų e minų (Skujinia 1983: 26). Pa yzdžiui, eu onijos pe i azė y a kalbosga sųda na (LKe), kalbosskam- besioda na (Li e Ž ii), an onimų pe i azė – p iešingos eikšmėsžodžiai (KalbŽ; LKe) i k . Kai ku ios pe i azės gali bū i su okiamos i kaip e minai. Pa yzdžiui, Angelė Kaulakienė (2009: 131), nag inėdama lie u- ių izikos e minijos aidą, mini ienažodžių e minų i ap ašomųjų pa- adinimų, ku iais bu o į a dijamos a i inkamos mokslo s i ys, sinonimiją. Daba inėje mokslo kalboje ai a i ik ų e mino e minologija i pe i azės e minųmokslas, e mino mo ologija i pe i azės žodžio o mųmokslas san ykis (plg. e minologija „ e minų mokslas“ (KalbŽ), mo ologija „ ai žodžio o mų mokslas, apiman is iek o mų da ybą, iek kai ybą“ (Palio- nis 1999: 37)), ku ių sis eminiais sinonimais g eičiausiai niekas nelaiko, no s am ik u e minijos aidos laiko a piu jie galėjo bū i su okiami kaip sis eminiai sinonimai. Vis dėl o g ynai sis eminiai sinonimai iki šiol y a li e a ū ologijai li e a ū osmokslas(plg. li e a ū ologija,li e a ū osmokslas „mokslas, i ian is g ož. li - os kū inius, ašy ojų kū ybą, li - os is . p o- cesą, jo sąlygas i dėsningumus, li . gy enimo eiškinius, li - os unkcio- na imą isuomenėje“ (VLe Xiii)). Taigi pe i azės moksliniuose eks uo- se gali bū i i kon eks iniai e minų sinonimai, i sis eminiai sinonimai, i minimalios apib ėž ys. Te minais gali bū i į a dijama a galbū į a dijama a pa i są oka ( ai ne isada aišku iš eks ų), be jų mo y acinis požymis ski iasi, pa yzdžiui, kalbos igū a,s iliaus igū ai  e o inė igū a. Kai okie sinonimai pa eikia- mi žodynuose kaip an aš iniai e minai, dėl jų sinonimiškumo, ma y , neabejojama. Teks uose konku uoja ilgosios i umposios e minų o mos. Pa- yzdžiui, į Kalbo y os e minųžodyną i Lie u iųkalbosenciklopediją įdė as e minas giminė („daik a a džio, būd a džio, skai a džio, į a džio, daly io mo ologinė ka ego ija, ski iama pagal žodžių de inimą, iš eikš ą galūnė- mis“ (LKe)). Jono Palionio ado ėlyje Kalbosmokslop admenys ienas posky is pa adin as giminėska ego ija. Toliau eks e a ojama g ama inė giminėska ego ija, giminėska ego ija,giminė,plg.: „G ama inė giminės ka ego ija pap as ai u i ienokius a ki okius o mos odiklius, ki aip 5 6 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai sakan , ją galima a ski i iš o mos. <...> Tose kalbose, ku iose g iminės ka ego ija eiškiama a nybiniais žodžiais, ne e ai pasi aiko i miš ios šios ka ego ijos aiškos a ejų, . y. kai g iminė s odikliu eina a nybinis žodis (dažniausiai a ikelis) d auge su suple y ine šaknimi a ba a nybinis žodis d auge su a iksu“ (Palionis 1999: 132–133).Kalbo y os e minijoje jų eikšmės y a os pačios. A ie e minai y a sis eminiai sinonimai, a ik kon eks iniai?23 e. Jakai ienė leksikologijos ado ėlyje a oja ienažodžius e minus sinonimija,sinonimiškumasi sudė inius e minus sinoniminiaisan ykiai, sinoniminiai yšiai: „A skleis i jų ski umus, nus a y i sinonimų eikšmės a imumo k i e ijus sunku odėl, kad sinon im ij os p oblemos glaudžiais yšiais susijusios su isų sis eminių san ykių p oblema ika, sinonimini ai san ykiai k yžiuojasi su isais ki ais anks esniame sky iuje minė ais žodžių san ykiais, ku ių ibas su ok i gana sunku. <...> Kai ku ių kalbų y inė ojų da buose jis laikomas ne s a biausiu sinon im iškumo k i- e ijumi <...>. ypač dažnai sinoniminiai yšiai susiklos o a p a s- ki ų žodžių i pas o iųjų junginių“ (Jakai ienė 2010: 120–123). Vienažo- džiai i a i inkami sudė iniai e minai a imi aspek iniams sinonimams, kon eks iniams sinonimams, p iklauso ski ingoms klasi ikacijoms. Dalis iš a dy ų eks inės e minų a osenos a ejų gali bū i adinama e minų a ija imu plačiąja p asme, e minų a osenos a ija imu (apie a ian us i jų samp a as išsamiai ž . Miliūnai ė 2009). Pa anku e mino- logijoje a o i K. Župe kos į lie u ių kalbo y ą į es ą „konku en o“ są- oką, ku i apim ų i siau ai sup an amus a ian us, i sis eminius sinoni- mus, i ki us eks e konku uojančius e minologinius kalbos iene us. iŠVADOS 1. Sinonimų samp a a e minologijoje y a ne ienoda. Sinonimija ka ais su okiama labai plačiai, apimami ne ik ą pačią są oką į a dijan ys ski - ingi ienos kalbos e minai, be i e minas i jo apib ėž is, e minas i jo a i ikmenys ki ose kalbose i k . 2. Te minologijoje sinonimija nė a ik ieno kalbos lygmens eiškinys. T adicinis lie u ių kalbo y oje sinonimų ski s ymas į leksinius i g ama- inius sinonimus apima ne isus e minų sinonimijos ipus. 23 Taip pa galima s a s y i, a ienodas jų e miniškumas. 5 7Te minologija | 2015 | 22 3. S a bi i pa anki opozicija e minologijoje – bend ašakniai i nebend- ašakniai sinonimai. ypa ingos sinonimų g upės e minologijoje – aspek- iniai sinonimai, aip pa ilgieji i umpieji e minų a ian ai. 4. Sinoniminių e minų ipo nus a ymas y a s a bus sinonimų y imo e apas. Pa yzdžiui, nea odo p asminga pagal kilmę g e in i g ama inius, aip pa ki us bend ašaknius sinonimus a aspek inius sinonimus. 5. Moksliniuose eks uose esama į ai ių kon eks inių e minų sinonimų – pla esnės eikšmės e minų, a ojamų ie oj siau esnės eikšmės e minų, pe i azių, ilgųjų i umpųjų e minų o mų i k . Į okius eks inės e - minų a osenos ypa umus bū ina a siž elg i a enkan sinoniminius e - minus iek adiciniais me odais, iek au oma inėmis p iemonėmis. 6. Ti ian e minų sinonimiją ling is iniais me odais, s a bu apsib ėž i, kas laikoma sinonimu, o kas ki okiu e mino konku en u. Bū ina a ibo- i sis eminius i kon eks inius sinonimus, ačiau am eikia ge ai išmany- i i iamos s i ies e minų sis emą. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI24 A chŽ – Ki kauskienė L., Ki kauskas N. Anglų–lie u iųkalbųaiškinamasisa chi ek ū osžodynas, Vilnius: Technika, 2004. Aukso iū ė A. 1997: Kai ku ie sinonimijos a ejai naujausiuose kompiu e ijos e minų žodynuose. – Te mi- nologijai daba is. Mokslo da bai, Kaunas: Technologija, 15–19. Cab é M. T. 1999: Te minology.Theo y,Me hodsandApplica ions, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. DailŽ – Dailėsžodynas. A s. ed. J. Mule ičiū ė, Vilnius: VDA leidykla, 1999. Dubuc R., Lau is on A. 1997: Te ms and Con ex s. – Handbooko Te minologyManagemen 1. Basic Aspec so Te minologyManagemen . Compiled by S. e. W igh , G. Budin, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 80–87. e many ė i. 2008: An onimijai an onimai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. es e – Es e ikosenciklopedija. Sud. J. Mu eika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2010. FonolŽ – Bakšienė R. Fonologijos e minai. Žodynėlis i mokomosios užduo ys, Vilnius: edukologija, 2011. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijosi  a kybosme menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis K. 2014: Rink iniai aš ai. Sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gai eny ė J. 2000: Sudė inių izikos e minų sinonimijos a ejai e minų žodynuose. – Kalboskul ū a 73, 62–67. Ge s enko n A. 1993: Synonymy and Homonymy. – TKE’93:Te minologyandKnowledgeEnginee ing. ed. Klaus-Di k Schmi z, F ank u / M.: indeks Ve lag, 24–33. GTT – de Bessé B., Nkwen i-Azeh B., Sage J. C. Glossa yo Te msUsedinTe minology. – Te minology 4(1), 1997, 117–156. P ieiga pe in e ne ą: h ps://benjamins.com/#ca alog/jou nals/ e m.4.1.08bes/ ull ex . Guda ičius A. 2007: G e inamojiseman ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. iSO 704:2000(e) Te minologywo k–P inciplesandme hods. Jakai ienė e. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. KalbŽ – Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minųžodynas, Kaunas: Š iesa, 1990. 24 Nemažai leidinių naudo i i kaip s aipsnio šal iniai, i kaip eo inė li e a ū a. 5 8 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai Ka delis V. 2014: Lie u ių kalbos salos: p obleminiai aspek ai. – Lie u iųkalba 8. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/issue/ iew/121. Kaulakienė A. 1994: Fizikos i echnikos e minų sinonimijos e inimas. – Lie u iųkalbo y osklausimai31. Kalbosno malizacijosklausimai, 51–55. Kaulakienė A. 2000: Kompiu e ijos e minijos sinonimija: yda a bū inybė. – Te minologija 6, 23–28. Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika. Kazlauskai ė G. 2000: Lie u iškų i a p au inių one ikos e minų sinonimija. – Te minologija 7, 25–31. Keinys S . 1980: Te minologijosabėcėlė, Vilnius: Mokslas. Keinys S . 1999: Bend inėslie u iųkalbosžodžiųda yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Keinys S . 2005: Daba inėlie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Ki kauskienė L. 2005: A chi ek ū os e minų sinonimija. – Lie u iųka alikųmoksloakademijossu ažia imo da bai 19, 211–219. Klima ičius J. 1975: Ta p au inių i lie u iškų e minų sinonimija e minog a ijoje. – Lie u iųkalbo y os klausimai 16. Lie u ių e minologija, 91–123. Kniūkš a P. 1976: P iesagos-inisbūd a džiai.Da yba, eikšmės,g ama iniaisinonimai, Vilnius: Mokslas. K ašy ė R. 2000: Sinonimai la ių kalbos e minų žodynuose. – Te minologija 7, 76–87. Labanauskienė S. 2014: Mykolo Miežinio Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkožodynolie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai. – Te minologija 21, 143–159. LeM – Li e a ū osenciklopedijamokyklai. Sud. L. Mačianskai ė, D. Mi ai ė, D. Pociū ė-Abuke ičienė, D. Sa kausky ė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2011. Li e Ž ii –Li e a ū os e minųžodynas 2. Eilėda a. Sud. J. Gi dzijauskas, Vilnius: Bal os lankos, 1998. LKe – Lie u iųkalbosenciklopedija. Sud. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008. LLe – Lie u iųli e a ū osenciklopedija. Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Vilnius: Lie u ių li e a- ū os i au osakos ins i u as, 2001. Mikelionienė J. 2004: Daba inės lie u ių iloso ijos sinonimų i da ybos p iemonių į ai o ė. – Te minologijos is o ijosi daba iesp oblemos. A s. ed. S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 271–275. Miliūnai ė R. 2009: Daba inėslie u iųkalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11, 119–144. Muze ii – Muzikosenciklopedija 2, Vilnius: Lie u os muzikos akademija, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2003. Muze iii – Muzikosenciklopedija 3, Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2007. Nissilä N., Nuopponen A. 2011: Polysemy o Synonymy - Concep Analysis o he Concep o Synonymy. – The18 hEu openSymposiumonLanguage o SpecialPu poses: P oceedings. ed. L. Aleksee a, Pe m: Pe m S a e Uni e si y, 249–261. Palionis J. 1999: Kalbosmokslop admenys, Vilnius: Jand ija. Pea son J. 1998: Te msinCon ex , Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Pikčilingis J. 1969: Leksinėi g ama inėsinonimika, Kaunas: Š iesa. Pikčilingis J. 1975: Lie u iųkalboss ilis ika 2, Vilnius: Mokslas. Pikčilingis J. 2010: S ilis ikosda bų ink inė. Sud. R. Koženiauskienė, A. Pečeliūnienė, M. T e ijonas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Rimku ė A. 2007: Kai ku ie sinoniminių eligijos e minų a osenos a ejai ka ekizmuose (XVi a. i XiX a. galas–XX a. p adžia). – Te minologija 14, 135–145. Sage J. C. 1990: AP ac icalCou seinTe minologyP ocessing, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Skolin i e minaii jųa i ikmenys. Vy . ed. A. Aukso iū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. – h p://s a.lki.l /. Skujina V. 1993: Some Aspec s o he Speci ic Cha ac e o he Seman ic Le el in Te minology. – TKE’93: Te minologyandKnowledgeEnginee ing. ed. Klaus-Di k Schmi z, F ank u / M.: indeks Ve lag, 50–55. Skujinia V. 1983: Te minas kon eks e. – Kalboskul ū a 44, 19–26. S anke ičienė S. 2012: Va ian inė i sinoniminė lie u ių i okiečių kalbų elek os a ikos e minų aiška. – Kalbųs udijos 21, 21–27. 5 9Te minologija | 2015 | 22 S unžinas R. 2005: S a ybos e minijos sinonimija. – Te minologija 12, 7–26. S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te mino- logija 17, 130–142. SŽ – Lybe is A. Sinonimųžodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2002. Šilob i ai ė D. 2007: Vienažodžių ma ema ikos e minų sinonimija ma ema ikos ado ėliuose. – Te mino- logija 14, 146–158. Šilob i ai ė D. 2010: in o ma ikos i kompiu e ių į angos žodynėlių e minijos ski ybės. – Te minologija 17, 68–78. Temme man R. 2000: Towa dsNewWayso Te minologyDesc ip ion: heSociocogni i eApp oach, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Te mŽ – K ašy ė R. Mokomasis e minologijosžodynėlis, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla, 2005. Umb asas A. 2002: Lie u os Respublikoje (1918–1940) eikusio Baudžiamojos a u o e imų eisės e mini- jos ski ybės. – Te minologija 9, 78–94. Umb asas A. 2004: Bend ašakniai d ižodžių eisės e minų sinonimai i a ian ai 1918–1940 m. Lie u os kodeksuose. – Te minologija 11, 100–118. Umb asas A. 2010: Lie u ių eisės e minija1918–1940me ais.Pag indiniųkodeksų e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bu is V. 2009: Žodžiųda ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Valiuly ė e. 1998: Daba inėslie u iųkalbossin aksiniaisinonimai. Vie os,laikoi p iežas ies aiška, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Vaskelienė J. 2000: Da ybiniaisinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. Vaskelienė J. 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų panašumai bei ski umai. – Žmogusi žodis. Didak inėling is ika 15(1), 206–214. Vaskelienė J., Kučinskienė R. 2012: Daba inės lie u ių kalbos būd a džių da ybiniai sinonimai. – Žmogusi žodis.Didak inėling is ika 14(1), 153–161. VLe Xi – Visuo inėlie u iųenciklopedija 11, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2007. VLe Xiii – Visuo inėlie u iųenciklopedija 13, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008. VLe XV – Visuo inėlie u iųenciklopedija 15, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009. VLe XXV – Visuo inėlie u iųenciklopedija 25, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2014. Zemle ičiū ė P. 2001: Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“ e minai. – Te minologija 8, 34–49. Župe ka K. 1983: Lie u iųkalboss ilis ika, Vilnius: Mokslas. Župe ka K. 2012: S ilis ika. iii pa ais. i pap. leid., Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. XXLT 2006: XXamžiausli e a ū os eo ijos. Sud. A. Ju gu ienė, Vilnius: VPU leidykla. Головин Б. Н., Кобрин Р. Ю. 1987: Лингвистическиеосновыученияотерминах, Москва: Высшая Школа. Гринев С. В. 1993: Введениевтерминоведение, Москва: Московский лицей. Никитина С. Е. 1987: Семантическийанализязыканауки. Наматериалелингвистики, Москва: Наука. Татаринов В. А. 2006: Общеетерминоведение. Энциклопедический словарь, Москва: Московский лицей. SOME ASPECTS OF SYNONYMY OF TERMS The a icle deals wi h a signi ican e minology p oblem – synonymy o e ms. i discusses some aspec s o synonymy o e ms, which ha e gained li le o no a en- ion in Li huanian e minology. S a emen s a e based on and illus a ed wi h e ms o humani ies (linguis ics, li e a y science, musicology, a , a chi ec u e, aes he ics e c.). in he i s sec ion concep ion o synonyms and he limi s o synonymy in e min- ology a e b ie ly su eyed. The second sec ion deals wi h he ypes o synonymous e ms by h ee c i e ia: s uc u e o e ms, le el o language, oo o e ms. The adi ional app oach o he Li huanian linguis ics on synonymy is ollowed and some speci ic ypes o synony- mous e ms a e iden i ied. 6 0 As a Mi ke ičienė | Kaiku ie e minųsinonimijosaspek ai The hi d sec ion discusses p oblems o iden i ica ion o synonymous e ms in ex s, mainly caused by con ex ual synonymy. The ollowing conclusions a e d awn: 1) The concep ion o synonymy in e minology di e s. Synonymy some imes is iewed e y b oadly, i includes no only di e en e ms o one language naming he same concep , bu also he e m and i s de ini ion, he e m and i s equi alen s in o he language e c. 2) Synonymy in e minology is no he phenomenon o only one le el o language. Di ision o synonyms in o lexical (in linguis ics: asmen a dis and an oponimas “pe - sonal name”) and g amma ical synonyms (in e si ica ion: i minis iene as and i mo iene as “ hy hmic uni ”), which is adi ional o Li huanian linguis ics, does no co e all ypes o synonymy o e ms. 3) An impo an and con enien opposi ion in e minology is co- oo ed s. no co- oo ed synonyms. Speci ic ypes o synonymous e ms – aspec ual synonyms as well as a e m and i s educed o expanded o m. 4) iden i ica ion o he ype o synonymous e ms is a signi ican s age o in es iga- ion in o synonymy. Fo example, i seems no ele an o compa e g amma ical syno- nyms acco ding o hei o igin, as well as o he co- oo ed o aspec ual synonyms. 5) The e a e a ious con ex ual synonyms in scien i ic ex s: e ms wi h b oade meaning a e used ins ead o e ms wi h na owe meaning, pe iph ases in place o e ms, e ms and hei educed o expanded o ms e c. Peculia i ies o he usage o e ms in ex s should be ega ded when synonymous e ms a e ex ac ed by bo h adi ional and au oma ized ools. 6) When e ms a e in es iga ed applying linguis ic me hods, i is impo an o de ine wha is conside ed a synonym and wha is hough o as a kind o i al e m. Sys emic and con ex ual synonyms should be delimi a ed, bu o ha pu pose, i is essen ial o know e y well he e m sys em o domain in es iga ed. Gau a 2015-06-22 As a Mi ke ičienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paš as [email p o ec ed]