Nuo žodžių iki žodynų: Stasiui Keiniui – 80

259Te minologija | 2016 | 23 Nuo žodžių iki žodynų: S asiui Keiniui – 80 ALVYDAS UMBRASAS Lie u ių kalbos ins i u as 1936 m. ugsėjo 20 d. Mažeikių apsk i ies Viekšnių alsčiaus Paka- lupio kaime gimė S asys Keinys, ienas žymiausių žemaičių, besi- da buojančių kalbos mokslo ba uose. G aži 80- ies me ų sukak is y a p oga ž ilg elė i į p aei į, pasidžiaug i daba imi. P oga paminė i šio ga baus kalbininko i ka u ge o moky ojo da bus. S . Keinys sa o kelionę kalbos mokslo keliais p adėjo Vilniaus uni e si e- e (anuome – Vilniaus als ybiniame uni e si e e). 1954 m., baigęs Viekšnių idu inę mokyklą, jis įs ojo s udijuo i lie u ių kalbos i li e a ū os. Po pen- ke o me ų s udijos bu o sėkmingai baig os. Pažin is su kalbos mokslu i uni e si e e dėsčiusiais ga siais kalbininkais nulėmė olesnius gy enimo in e esus. Diplominį da bą apie žu nalo Mokslas i gy enimas neologizmus pa ašė ado aujamas da jauno dės y ojo Vinco U bučio, uome dėsčiusio žodžių da ybą i ėliau apusio yškiausiu lie u ių žodžių da ybos specialis- u. Ne ukus žodžių da ybos im ai ėmėsi i S . Keinys – 1963–1966 m. 260 Al ydas Umb asas | Nuo žodžių iki žodynų: S asiui Keiniui – 80 s udija o o pa ies uni e si e o aspi an ū oje i ado aujamas V. U bučio pa ašė i 1968 m. apgynė humani a inių mokslų dak a o (anuome – ilolo- gijos mokslų kandida o) dise aciją Lie u iškų ienažodžių e minų da ybos ipai. Iš ka o po aspi an ū os s udijų jis ėmėsi pedagoginio da bo – p adėjo dės y i kalbos dalykus Vilniaus uni e si e o Kauno humani a iniame akul- e e i di bo en iki pa 1975 m. ( ais me ais jam su eik as docen o a das). Kaip pa s y a sakęs, ie pi mieji pedagoginio da bo me ai bu o ge a mokykla, padėjusi su ok i daugelį kalbos dalykų i p a e usi būsimame mokslininko kelyje, juk kad galė um paaiškin i ki iems, pi miausia u i išsiaiškin i pa s. Reikšmingas poky is S . Keinio mokslo kelyje į yks a 1974 m., kai Jono K uopo, ku is ūpinosi e minologijos da bu, pak ies as jis a eina di b i į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą. Tiksliau, galima saky i, g įž a, nes da p ieš aspi an ū os s udijas iš ka o po uni e si e o baigimo ins i u e jau di bo umpą laiką. Čia jis im ai imasi e minologijos, e minog a ijos i ki ų da bų. Be ki a ko, imasi i o ganizacinio da bo – ge us 15 me ų di - ba Te minologijos a ybos p ie Mokslų akademijos P ezidiumo pi minin- ko pa aduo oju (iki a ybos panaikinimo nep iklausomybės p adžioje), aip pa ins i u e ado auja Daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos sky iui (1987–1989), ėliau Kalbos kul ū os i e minologijos sky iui (1989–1991). Neapleidžia i pedagoginės eiklos – be minė o Vilniaus uni e si e o, su pe aukomis ėliau di bo Šiaulių pedagoginiame ins i u e, Vy au o Di- džiojo uni e si e e, Vilniaus pedagoginiame uni e si e e. Į ai ių pakopų i specialybių s uden ams ski ingu laiku dės ė ašybą, akcen ologiją, di- alek ologiją, bal ų ilologijos į adą, žodžių da ybą, mo ologiją, e mino- logiją, kalbos a oseną i no malizaciją, ado a o gausybei diplominių da bų. Sukaup a pa i is skleidėsi s aipsniuose, knygose, žodynuose. Lyg am ik as pedagoginės eiklos apibend inimas y a s uden ams ski os knygos: Šiaulių uni e si e e išleis a Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba (1999) i Vilniaus pedagoginiame uni e si e e – Bend inės lie u ių kalbos mo emika: eo ija i p ak ika (2009). Te minologija y a a s i is, ku ioje S . Keinio indėlis ma omas labiausiai. A ėjęs di b i į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą jis pasi emdamas sa o dise acijos įdi biu paskelbė eikšmingus didžiulius s aipsnius-s u- dijas e minų da ybos klausimais (Lie u ių kalbo y os klausimuose i ki uo- se leidiniuose), iš esmės apimdamas isus s a biausius e minų da ybos aspek us, ka u nuola ašė į ai ių s ičių e minų aisyklingumo klausimais, peikė e minijos ikslumo i aiškos nege o es, siūlė naujus e minus, aip 261Te minologija | 2016 | 23 pa daug dėmesio sky ė e minijos is o ijai, aidai, nag inėjo į ai ių ga sių asmenybių nuopelnus e minijai. Daug s a biausių publikacijų sudė a į ink ines Daba inė lie u ių e minologija (2005) i Lie u ių e minologijos aida (2012), ku ių bend a apim is y a apie 950 puslapių. Labai eikšmin- ga i 1980 m. išleis a Te minologijos abėcėlė – ado ėlis, iš ku io e mino- logijos pag indų mokėsi bene isi jaunieji e minologai. S . Keinys y a i kasme inio Te minologijos žu nalo ė as – bu o šio žu nalo pi mojo nu- me io a sakomasis edak o ius ( as nume is adinosi Te minologijos agos (1994)), daug p isidėjo p ie šio žu nalo a si adimo, paskelbė jame kelio- lika mokslinių s aipsnių. Te minologija i e minog a ija isada eina g e a. Pa a imais, ecenzijomis (leidyklų i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos užsakymu) S . Keinys y a p isidėjęs p ie daugelio e minų žodynų kokybės ge inimo, aip pa pa s y a daugelio e minų žodynų bend aau o is. Kalbos mokslui s a bus y a ka u su Kazimie u Gai eniu pa eng as Kalbo y os e minų žodynas (1990) – pi - masis šios s i ies lie u iškas gana didelės apim ies (278 p.) aiškinamasis e čiamasis žodynas. P ie kalbinės paski ies žodynų p iski ini i ka u su bend aau o iais (K. Gai eniu, Angele Kaulakiene, Jonu Klima ičiumi) pa- eng i Te minologijos aisymai (1992) – leidinyje žodyniškai pa eik a daugiau kaip 3000 į ai ių s ičių ne aisyklingų e minų i ekomenduojamų jų pa- kai ų. Iš e minų žodynų minė ini ka u su bend aau o iais pa eng i aiški- namasis, e čiamasis i ka u sis eminis Socialinės apsaugos e minų žodynas (1999), didelis e čiamasis Radioelek onikos e minų žodynas (2000), e - čiamasis aiškinamasis Žemės ūkio augalų selekcijos i sėklininkys ės e minų žodynas (2010). Labai išsiski ia geležinkelių e minijos a kybos eikla – ne ukus po nep iklausomybės a kū imo e minijos a kymo ikslu S . Kei- nys bu o pasiūly as į Nep iklausomų Lie u os geležinkelių a kū imo ko- misijos, eikusios Susisiekimo minis e ijoje, na ius, ėliau apo šios minis- e ijos suda y os Vals ybinės geležinkelių anspo o e minologijos komi- sijos pi mininko pa aduo oju. Kadangi ilgą laiką geležinkelių s i yje bu o a ojama be eik ik usų kalba, labai ūko lie u iškos e minijos, ji nebu- o susis emin a. Čia e minologui eiklos nes igo – ka u su Nijole Juškai- e suda ė e čiamąjį usų–lie u ių i lie u ių– usų kalbų Geležinkelininko žodynėlį (1992), į ku į pa eko pe 1700 e minų, ėliau didesnį (pe 3800 e minų) Rusų–lie u ių kalbų geležinkelių anspo o žodyną (1997). Su a pačia bend aau o e i Kaziu Sakalausku da išleido Aiškinamąjį geležinkelių anspo o e minų žodyną (2006), ku iame paaiškin a apie 2000 e minų i 262 Al ydas Umb asas | Nuo žodžių iki žodynų: S asiui Keiniui – 80 pa eik i anglų, okiečių, usų kalbų a i ikmenys. Žodynuose suku a nema- žai naujų e minų, e minologas pasiūlė i įdomių naujada ų, pa yzdžiui, iešmynas, kelynas, s abdas. Geležinkelių e minija bu o a koma ne ik žodynuose, S . Keinys ak y iai ašė laik aš yje Geležinkelininkas, kalbos klausimais jame paskelbė ge okai pe 40 s aipsnių, s aipsnelių, apie šios s i ies kalbą ašė i ki u , pa yzdžiui, Gim ojoje kalboje. Už nuopelnus a - kan geležinkelių e miniją 2000 m. mokslininkas apdo ano as Ga bės ge- ležinkelininko ženklu. Viena S . Keinio in e esų s ičių – bibliog a ija. 1981 m. ka u su K. Gai- eniu išleido e minologijos klausimų bibliog a inę odyklę Библиогра- фический указатель литературы по вопросам литовской терминологии (1945–1980), ėliau jo inicia y a Te minologijos agose (Te minologijoje) p adė as ano uo os e minų žodynų bibliog a ijos sky elis, ku is ęsiamas iki šių dienų. Ilgą laiką p ie jo di bo Jolan a Gai eny ė-Bu le , ėliau p isidėjo i Adelė No eikai ė. Ka u su šiomis bend aau o ėmis S . Keinys 2008 m. išleido ano uo ą 1900–2005 m. bibliog a ijos odyklę Lie u ių kalbos e minų žodynai. Labai naudingame leidinyje su egis uo i i glaus- ai ap ašy i pe daugiau kaip 100 me ų išleis i e minog a ijos leidiniai (501 žodynas), y a sis eminė odyklė. Be o, S . Keinys su bend aau o iais suda ė Jono K uopo (1998), Vincen o D o ino (2016) bibliog a ijas, e- daga o K. Gai enio da bų bibliog a ijos odyklę (2003). Reikia pasaky i, kad S . Keiniui bibliog a ija ūpi ne ik in o macijos, be i šios s i ies kalbos, e minijos aspek u. Jis y a Biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e - minų žodyno (1990–1999 m. išleis os ke u ios dalys) specialusis edak o ius, nemažai p isidėjęs ne ik p ie šio žodyno, be i p ie biblio ekininkys ės e minų s anda ų kū imo i obulinimo. 1996–2006 m. bu o žu nalo Ta p knygų edakcijos kolegijos na iu, biblio ekininkys ės e minijos i ki ais kalbos klausimais jame paskelbė apie 20 s aipsnių, ecenzijų. Y a i kele as publikacijų anksčiau leis ame Biblio ekų da be. Sukaup a pa i is kalbininkui leido im is ne ik e minog a ijos, be i apsk i ai leksikog a ijos. S . Keinys y a Daba inės lie u ių kalbos žodyno ečiojo leidimo (1993) y iausiasis edak o ius. Žodynas eje ą me ų bu o engiamas jau nuo 1986 m., ėliau už uko jo s a s ymas, leidybos da bai. Rengian šį leidimą dėl neak ualumo, siau os a osenos, pasikei- usio no mų e inimo iš anks esnio žodyno leidimo daug s aipsnių bu- o pašalin a, daug p idė a naujų, pa ikslin i eikšmių aiškinimai. S . Keinys sako, kad šį žodyną kaip kokį omaną y a pe skai ęs nuo pi mos iki pa- 263Te minologija | 2016 | 23 sku inės aidės, i ne ieną ka ą. Jis y a i šio žodyno ke i ojo (2000, elek oninis 2002), penk ojo (2003, elek oninis), šeš ojo (2006, elek o- ninis) i sep in ojo (2012) leidimų y iausiasis edak o ius. Nuo ke i o- jo leidimo žodynas įga o elek oninį pa idalą, 2003 m. paskelb as in e - ne e. Penk asis leidimas (an asis elek oninis) 2004 m. pa odoje In obal bu o p ipažin as ge iausiu me ų elek oniniu leksikog a ijos leidiniu. Už šį žodyną 2005 m. S . Keinys apdo ano as Felicijos Bo ke ičienės a mi- nimui ski a Kalbos p emija. Sa o pi mąją publikaciją kalbos klausimais S . Keinys paskelbė 1966 m. žu nale Mokslas i echnika (beje, ai y a ienas iš seniausių is da ebe- leidžiamų žu nalų). Pe kelis nume ius bu o išspausdin as s aipsnis Da- ybiniai sinonimai e minologijoje. Nesunku suskaičiuo i, kad šieme galime minė i ne ik gim adienio sukak į, juk nuo uo pi mojo s aipsnio p abėgo 50 me ų – labai p asmingų i kū ybingų mokslininko me ų. S aipsniai, s aipsneliai iesiog liejosi – pe me us dažnai po dešim a ne d idešim . Šių eilučių au o ius, uome da neseniai p adėjęs di b i Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos sky iuje (daba – Te minologijos cen as) p isi- mena, kaip maždaug p ieš 15 me ų sky iuje yko įp as inė kaspenkiame ė y esniojo mokslo da buo ojo S . Keinio a es acija. Mokslininkas apž elg- damas sa o eiklą pasakė, kad pe penke ius me ų paskelbė apie 100 pub- likacijų. Tas skaičius ada da ė i daba ebeda o įspūdį. Y a į ką lygiuo is. Ž elgian į mokslininko s aipsnius ma y i, kad isada bu o no ima, jog kalbos klausimų ak ualijos pasiek ų kuo pla esnę audi o iją. Bu o ašoma ne ik kalbininkams, moky ojams ski uose pe iodiniuose leidiniuose, be i į ai iuose ki uose iek am ik ų s ičių specialis ams, iek pla esnei i- suomenei ski uose laik aščiuose i žu naluose, aip pa i egioniniuose. Mokslininkui ūpi aisyklinga, sklandi, s e imų žodžių be eikalo nep ikai- šio a kalba i jos e minija, odėl nemažai ašy a į kalbos p ak ika besi ū- pinančius leidinius – apie 40 publikacijų Kalbos kul ū oje, da daugiau Gim ojoje kalboje (ypač jei p idė ume i publikacijas Mūsų kalboje). Moks- lo y imai skelb i žu naluose Bal is ica, Kalbo y a, Lie u ių kalbo y os klau- simai, Linguis ica Le ica, Li uanis ica, Te minologija, Žmogus i žodis i k . Didesnės i mažesnės publikacijos pe kelis dešim mečius išba s y os į ai- iuose anksčiau ėjusiuose a i daba ebeeinančiuose žu naluose i laik aš- čiuose, pa yzdžiui: Ai a as, Diena, Fizikų žinios, Gim asis k aš as, Jus i ia, Kalba Vilnius, Kauno iesa, Kul ū os ba ai, Ku ie Wileński, Lie u os aidas, Lie u os pionie ius, Li e a ū a i menas, Mokykla, Mokslas i gy enimas, 264 Al ydas Umb asas | Nuo žodžių iki žodynų: S asiui Keiniui – 80 Mokslo Lie u a, Mūsų gam a, Naujasis dieno idis, Pe galė, Sa ininkas, Spo - as, Š iesa, Ta ybinė mokykla, Ta ybinis moky ojas, Tiesa, TV an ena, Va- ka inės naujienos, Vienybė, Žemės ūkis, Эхо Литвы i k . Iš iso daugiau nei 40 pa adinimų į ai ių mokslinių i ne mokslinių pe iodinių leidinių. Beje, bene daugiausia publikacijų y a laik aš yje Kauno iesa (apie 55). Jos paskelb os sep in ajame i aš un ajame p aėjusio amžiaus dešim mečiuose, . y. daugiausia ada, kai ka je os p adžioje bu o dės y ojaujama Kaune. Tai į ai ūs klaidų aisymai, ecenzijos, apž algos i pan. Smalsu ž ilg elė i į S . Keinio kalbą pasi elkian p og amines p iemones. Tam ž ilgsniui bu o panaudo i į kalbininko s aipsnių ink inę Lie u ių e minologijos aida (2012) sudė i lie u iški s aipsniai1. Im as apie 130 ūks ančių žodžių eks as. Iš šio masy o bu o pašalin os išnašos (jose dau- giausia eik a bibliog a inė in o macija), san aukos ki omis kalbomis i ku sy u pa ašy i žodžiai (pap as ai ai ne au o iaus eks as, o nag inėjama medžiaga). P og amiškai apdo ojus su umpin ą eks ą ma y i, kad iš iso pa a o a pe 20 ūks ančių ski ingų žodžių o mų (linksniai, eiksmažo- džių o mos i pan.). Tas o mas apdo ojus su Vy au o Didžiojo uni e si- e o Kompiu e inės ling is ikos cen o in e ne e skelbiamu mo ologiniu ano a o iumi gau a, kad ski ingų žodžių (lemų) iš iso y a apie 9 ūks an- čius2. Taigi au o iaus eks ų žodingumas nemažas. Palyginimui galima pa- saky i, kad, pa yzdžiui, Jono Kabelkos suda y ame K is ijono Donelaičio aš ų žodyne y a os 3278 an aš iniai žodžiai, o š ai Vik o as Alekna y a sk upulingai suskaičia ęs, kad Salomėja Nė is sa o kū yboje pa a ojo 7246 žodžius. S aipsnių inkinyje dažniausių S . Keinio žodžių o mų dešim u- kas y a oks: i (5574), kalbos (1767), lie u ių (1273), y a (1047), J. (974), kad (911), bu o (891), iš (859), e minologijos (821), e minų (767). Jung- uko i y a imas dėsningas, i ki i y imai odo, kad ai dažniausias eks- ų žodis. Iš ki ų žodžių aiškiai ma y i kalbininko y imų objek as. Įdomu, kad labai dažna san umpa J. Tai odo, kad labai dažnai minimi asmenys, u in ys okią pi mąją a do aidę. Vieną iš ų asmenų nesunku a spė i – Jono Jablonskio pa a dė s aipsniuose y a paminė a ne apie 450 ka ų 1 Ačiū Adelei No eikai ei, leidusiai pasinaudo i sa o kompiu e iu a ky ais s aipsniais. Keli ne lie u ių kalba inkinyje spausdin i s aipsniai nenag inė i. Gau i duomenys bu o apdo o i p og amomis Wo d, No epad, An Conc, Access. 2 Žinoma, neiš eng a lema imo i ki okių p og aminio a pažinimo klaidų, be čia nesiek a p eciziško skai- čių ikslumo; be o, į skaičių įeina i , pa yzdžiui, pa a o i a dai, pa a dės, pasi aiko nelie u iškų žodžių (a mes i ik pa ašy i ki ilika), aip pa žodžių, ku ie nė a eks o au o iaus, . y. jie ci uojami, apie juos kalbama. 265Te minologija | 2016 | 23 (kilmininkas Jablonskio pa enka į dažniausių žodžių o mų penkiasdešim- uką). Juozo Balčikonio i Jono K uopo pa a dės s aipsniuose minimos be eik po 200 ka ų. Tai asmenys, apie ku iuos S . Keinys ašė, au o i e- ai, ku iais ėmėsi. Ap a damas kalbos dalykus mokslininkas pap as ai nepik naudžiauja a p au iniais e minais, ne engia paieško i e esnių lie- u iškų žodžių a pasida y i naujada ų, p z.: kū inių aiškinsena, nežino- mų dalykų alkulys, dak a uo i g įžo ęs i da bų, žmogaus išp usa, išp ūsiu nesipuika o, naujenybės su iki-, ūko pa y esnio edak o- iaus, ne ūks a ska ulių. S . Keinys y a ne ik li uanis as pedagogas, nemažai p isidėjęs p ie ben- d ojo la inimo mokyklų li uanis ų engimo, be i e minologas, daug dėmesio sky ęs būsimų e minologų ugdymui. Be eik isas daba inis Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen as y a S . Keinio mokiniai. Bene isi da buo ojai, ku ie pe pas a uosius po ą dešim mečių a ėjo di b- i į Te minologijos cen ą (įskai an i uos, ku ie nepasiliko), bu o jo ekomenduo i, pas ūmė i į e minologijos s i į. S . Keinio ado aujami e minologijos s i ies dak a o dise acijas apsigynė Albina Aukso iū ė (Lau- yno I inskio e minologijos da bai, 2000), Palmi a Zemle ičiū ė (Lie u ių medicinos e minologijos aida XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus p a- džioje, 2009), Robe as S unžinas (S a ybos liaudies e minai, 2011), As a Mi ke ičienė (1918–1940 me ų lie u ių li e a ū os mokslo e minai, 2015), jis y a p isidėjęs i p ie šių eilučių au o iaus dise acijos adimosi, bu o jos gynimo a ybos na ys. Viename iš s aipsnių S . Keinys sako: „Lieka ikė i, kad pi mas ečio ūks an mečio amžius nepasida ys mūsų e mi- nologijos i pačios kalbos nuosmūkio amžiumi, kad i žmonės, ku ie pa- šaipiai žiū i į adicinius mūsų e minologijos kū imo būdus, į jos bei pačios kalbos gy umo i sa i umo, . y. jų s ip ybės, saugojimą, ku ie laiko uos dalykus pasenusiais, a gy enusiais, sup as, kad didžiausi kalbos i e minologijos da bo i poli ikos ikslai y a išsaugo i i s ip in i mūsų kalbą, jos aidmenį, b angin i sa i umą, nuosekliai i k yp ingai ją i jos e minologiją plė o i, da y i kuo lanks esnę i sup an amesnę isiems žmo- nėms. Reikia ne ik o ikė is, be i ieningai dėl o s eng is. Lie u ių kalba i jos e minologija u i išlaiky i lie u išką d asią.“ Taigi mums, mokiniams, belieka ado au is šiuo palinkėjimu, o Jums, Moky ojau, s ip- ybės i s eika os p ižiū in i puoselėjan e minologijos medį, engian da bus, iš ku ių i oliau galė ume moky is. Ilgiausių me ų! 266 Al ydas Umb asas | Nuo žodžių iki žodynų: S asiui Keiniui – 80 LITERATŪRA Bliūdžiu ienė N. Biblio ekininkų bičiulis. – Ta p knygų, 1996, N . 9, p. 33–34. Geležinkelio e minijos kū imas: [pokalbis su lie u iškų geležinkelio e minų suda y oju bei no min oju, kalbininku S asiu Keiniu]. Kalbėjosi V. Leščinskas. – Geležinkelininkas, 2001, ko o 16–31, p. 6. h p://www.lki.l . Knyga, ku ios laukėme du dešim mečius: [A. S i by ės pokalbis su „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ 3-iojo leidimo y . ed. S . Keiniu]. – Tiesa, 1993, lapk . 18, p. 9. K iš opai ienė D. K is ijono Donelaičio aš ų leksika i jos edaga imas. – Senoji Lie u os li e a ū a, 2004, Kn. 18, p. 252–265. Rimku ė A. Te minologas S asys Keinys. – Te minologija, 2006, N . 13, p. 246–249. S asys Keinys. – Sabaliauskas A. Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010 m., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, p. 239–242. S asys Keinys: bibliog a ijos odyklė. Suda ė A. No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. Zemlickas G. Salomėja Nė is: gy enimo i kū ybos ingiais (1). – Mokslo Lie u a, 2004, g uod. 2–22, p. 1, 10–11. Gau a 2016-10-10 Al ydas Umb asas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]