scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuviški blakių pobūrio vardai

Albina Auksoriūtė

Full text

175Terminologija | 2016 | 23 Lietuviški blakių pobūrio vardai ALBINA AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: blakių pobūris, blakių šeimos vardas, blakių rūšies vardas, naujadarai, dūriniai ĮVADAS Pastarąjį dešimtmetį pasirodė keletas entomologijos straipsnių ir leidinių, kuriuose imti norminti entomologijos terminai ir nomenklatūriniai pavadinimai (Stonis et al. 2009; Stonis et al. 2010; Stonis, Diškus 2011; Diškus, Stonis 2012a; Diškus, Stonis 2012b; Stonis, Remeikis, Baužys 2013; Stonis et al. 2015). 2013 m. išspausdinta trijų autorių Jono Rimanto Stonio, Andriaus Remeikio ir Dariaus Baužio mokomoji knyga studentams, mokytojams ir visiems besidomintiems gamta Blakės. Įvairovė ir pavadinimai, kurioje aprašomos blakės, paplitusios ir Lietuvoje, ir kituose kraštuose. Šiame leidinyje apžvelgiamos 45 blakių pobūrio šeimos ir joms priskiriamos 463 rūšys, kurioms pavadinti sukurta nemažai naujų vardų. Taigi šio straipsnio objektas yra 45 blakių šeimų ir 463 rūšių lietuviški vardai, o tikslas – sinchroniškai išnagrinėti blakių pobūrio šeimų ir rūšių vardų kūrimo ir naujadarų darybos būdus, aptarti dvižodžių vardų pagrindinių ir šalutinių dėmenų sintaksinius ir semantinius santykius ir nustatyti produktyviausius šeimų ir rūšių vardų kūrimo būdus. Kaip rašo entomologai, didžiausią Žemės biologinės įvairovės dalį sudaro vabzdžiai (lot. Insecta). Jie plačiai paplitę po visą pasaulį, jų taip pat daug ir Lietuvos faunoje, gyvena įvairiausiose buveinėse, yra labai skirtingi ir moksliniu teoriniu bei ūkiniu praktiniu požiūriais labai svarbūs. Apskaičiuota, kad vabzdžiai sudaro apie 65–67 proc. taksonominės Žemės biologinės įvairovės, arba 56–57 proc. šiuo metu jau išaiškintos ir aprašytos įvairovės (Stonis et al. 2015: 6). Blakių galima rasti visame pasaulyje, šiuo metu Lietuvoje žinoma apie 300 jų rūšių, tačiau dalis jų dar neaptikta ir, matyt, jų Lietuvoje gyvena daugiau nei 400 rūšių (Stonis, Remeikis, Bau- 176 Albina Auksoriūtė | Lietuviški blakių pobūrio vardai žys 2013: 5). Aptariamame leidinyje laikomasi šiuolaikinės sistematinės sampratos – blakės (lot. Heteroptera) skiriamos straubliuočių būriui (lot. Hemiptera, sin. Rhynchota), kuriam priklauso labai įvairūs vabzdžiai, skirstomi į daugybę šeimų ir 4 pobūrius (Stonis, Remeikis, Baužys 2013: 25), vienas iš kurių ir yra blakės. Iš viso pasaulyje esančios apie 38 000 blakių pobūrio rūšys grupuojamos į daugybę šeimų. Suprantama, kad lietuviška entomologijos terminija ir vabzdžių vardai buvo kuriami ir anksčiau, leidžiami žinynai, vadovai (Lešinskas, Pileckis 1967; Lešinskas, Pileckis 1968; Pileckis, Žuklys 1974; Pileckis 1976; Pileckis 1982; Jonaitis 1983; Pileckis et al. 1994; LF1 1995). Entomologijos terminiją nagrinėjo ne tik entomologai, bet ir kalbininkai. Terminologas Kazimieras Gaivenis 1979 m. Lietuvių kalbotyros klausimuose (Lietuvių kalbos specialioji leksika, t. 19) išspausdino straipsnį „Nauji lietuviški vabzdžių pavadinimai“, kuriame apžvelgė lietuviškų entomologijos sistematikos naujažodžių ir naujadarų kūrimo būdus ir pateikė šios srities 170 lietuviškų naujadarų registrą (Gaivenis (1979) 2014: 332–348). Minėtame registre yra tik vienas blakių pobūrio naujadaras: sietaspanė (2) – dvižodžio šeimos pavadinimo pažyminys: sietasparnės blakės (lot. Tingidae) (Lešinskas, Pileckis 1967: 77; Gaivenis (1979) 2014: 345). Vadove Lietuvos vabzdžiams pažinti (1967) (toliau – Vadovas) išskirtas ir aprašytas būrys lot. Hemiptera – blakės (puskietasparniai) ir 10 jo šeimų (Lešinskas, Pileckis 1967: 74–86). Šiame leidinyje pateikti visų minėto būrio šeimų ir joms priskiriamų 22 rūšių lietuviški vardai, o genčių nurodyti tik lotyniški vardai, išskyrus skydablakių (lot. Pentatomidae) šeimos gentį lot. Eurydema – kryžmažiedinės blakės (Lešinskas, Pileckis 1967: 79). 177Terminologija | 2016 | 23 Pastebėtina, kad dauguma rūšių pavadinta dvižodžiais vardais, tačiau penkios rūšys įvardytos trižodžiais vardais: raštuotoji liucerninė blakė (lot. Brachycoleus decolor), paprastoji pievinė blakė (lot. Lygus pratensis), žalioji pievinė blakė (lot. Lygus pabulinus), rudoji runkelinė blakė (lot. Polymerus cognatus), geltonoji runkelinė blakė (lot. Polymerus vulneratus). Taigi, sudarant lietuviškus pavadinimus aptariamame leidinyje ne visuomet laikomasi Tarptautinio zoologijos nomenklatūros kodekso (ICZN) reikalavimo – dvinarės nomenklatūros principo – mokslinis rūšies pavadinimas yra dvinaris, sudarytas iš genties ir rūšies vardų (žr. ICZN Article 5.1). 2010 m. žurnale Acta Zoologica Lituanica pirmą kartą paskelbtas išsamus visų Lietuvoje aptiktų 324 blakių rūšių, priskiriamų 31 šeimai, lietuviškų vardų sąrašas (žr. Stonis et al. 2010: 262–272), kuriame pateikta nemažai naujai sukurtų lietuviškų šeimų ir rūšių vardų. Kaip pažymi straipsnio autoriai, iki šiol dauguma mūsų šalyje aptiktų blakių rūšių ir šeimų neturėjo lietuviškų vardų arba rūšių vardai buvo nesunorminti, daugybė vabzdžių rūšių vardų iki šiol tebėra aprašomojo pobūdžio. Tai labai sunkina vartoseną ir neatitinka tarptautinės binarinės nomenklatūros principų. Todėl tokie blakių vardai, kurie buvo sudaryti daugiau nei iš 2 žodžių, pakeisti trumpesniais (Stonis et al. 2010: 265). Leidinyje Blakės. Įvairovė ir pavadinimai autoriai pateikė ne tik jau minėtame straipsnyje skelbtus Lietuvoje randamų, bet ir kituose kraštuose aptinkamų blakių rūšių vardus. Jie laikėsi jau įprastos entomologijoje praktikos – lietuviškai neįvardyti genčių. Pasak knygos autorių, yra žinoma daugybė labai artimų, sunkiai atskiriamų blakių genčių. Jeigu rūšys lietuvių kalboje įgytų pavadinimus, kurių pirmasis žodis įvardintų gentį, terminologinė įvairovė būtų tokia didelė, kad nepaprastai apsunkintų vardų vartojimą (įsiminimą bei orientavimąsi sistemoje). Rengiant knygą buvo laikomasi principo, kad prioritetas turėtų būti suteiktas aukštesnio rango ir didesnio reikšmingumo taksonams – šeimoms. Apsispręsta, kad blakių genčių įvardijimas lietuvių kalboje neturi ypatingos svarbos: 1) blakių genčių taksonomija yra gana sparčiai kintanti ir nėra visuotinai pripažinta; 2) išoriniai morfologiniai blakių genčių skirtumai yra menki ir nespecialistams dažniausiai būtų sunku (arba neįmanoma) identifikuoti blakių gentis; 3) praktiniu (vartosenos) požiūriu aiški rūšių priklausomybė konkrečioms šeimoms yra svarbiau nei priklausomybė gentims (Stonis, Remeikis, Baužys 2013: 10). 178 Albina Auksoriūtė | Lietuviški blakių pobūrio vardai LIETUVIŠKI BLAKIŲ ŠEIMŲ IR AUKŠTESNIO RANGO TAKSONŲ VARDAI Blakių šeimų vardai Kaip jau minėta, leidinyje Blakės. Įvairovė ir pavadinimai išskiriamos ir aptariamos 45 blakių pobūrio šeimos. Pasak autorių, normindami blakių pobūrio lietuviškus šeimų vardus jie laikėsi principo, kad lietuviški vabzdžių šeimų ir aukštesnio rango taksonų vardai būtų arba vienažodžiai, arba sudaryti iš dviejų žodžių (Stonis, Remeikis, Baužys 2013: 9). Visi šeimų vardai tradiciškai duodami daugiskaitos forma, dauguma jų yra vienažodžiai, dvižodžių šeimų vardų pateikta 15, pvz.: didgavės senãblakės (lot. Enicocephaidae, angl. Gnat Bugs; Unique-headed Bugs; Enicocephalids) 301; rẽtosios senãblakės (lot. Aenictopecheidae, angl. Aenictopecheids) 30; netkrosios vikriãblakės (lot. Ceratocombidae, angl. Ceratocombids) 31; tkrosios vikriãblakės (lot. Dipsocoridae, angl. Jumping Ground Bugs; Dipsocorids) 31; netìkrosios vandénskrodės (lot. Mesoveliidae, angl. Watter Treaders; Pondweed Bugs, Ripple Bugs) 34; tìkrosios vandénskrodės (lot. Veliidae, angl. Watter Striders; Broad-Shouldered Watter Striders; Ripple Bugs) 34; ddžiosios vandénblakės (lot. Belostomatidea, angl. Giant Water Bugs; Electric Light Bugs; Toe-Biters; Alligator Ticks) 39; plãčiosios vandénblakės (lot. Naucoridae, angl. Saucer Bugs; Creeping Water Bugs) 41; tìkrosios kam púotblakės (lot. Coreidae, angl. Squash Bugs; Leaf-Footed Bugs) 51; netìkrosios kampúotblakės (lot. Rhopalidae, angl. Scentless Plant Bugs) 53; augaldės skỹdblakės (lot. Acanthosomatidae, angl. Acanthosomatid Bugs; Shield Bugs) 75; vandenniai čiuožkai (lot. Gerridae, angl. Pond-Skaters; Water-Striders; Wherrymen; Jesus Bugs) 35. Pastarasis šeimos vardas jau vartotas Vadove, o dar keli dvižodžiai šeimų vardai, vartoti minėtame Vadove, knygoje Blakės. Įvairovė ir pavadinimai pateikti kaip sinonimai, o rūšinių vardų gimininis dėmuo jau duodamas vienažodis, pvz.: žieviãblakės, sin. požievìnės blãkės (lot. Aradidae, angl. Bark Bugs; Flat Bugs; Flat Bark Bugs) 49; žõlblakės, sin. žolìnės blãkės; ãklės (lot. Miridae, angl. Plant Bugs; Leaf Bugs) 81; sietaspanės blãkės, sin. setblakės (lot. Tingidae, angl. Lace Bugs) 95; pa razìtinės blãkės, sin. kraujãblakės (lot. Cimicidae, angl. Bed Bugs; Bloodsucking Bugs) 103; plėšriãblakės, sin. blãkės plėšrnės (lot. Reduviidae, angl. 1 Pateikiant pavyzdžius pirmiausia duodamas lietuviškas vardas, sukirčiuotas taip kaip šaltinyje, skliaustuose pateikiamas lotyniškas ir, jei yra, angliškas atitikmuo, o po skliaustų nurodomas šaltinio puslapis. 179Terminologija | 2016 | 23 Assassin Bugs; Conenose Bugs) 99. Paminėti vienažodžiai šeimų vardai yra dūriniai, kaip ir visi kiti vienažodžiai šeimų vardai. Dvižodžių šeimų vardų apibūdinamieji dėmenys dažniausiai nurodo šeimos santykius su kitomis šeimomis: netkrosios vikriãblakės 31; tkrosios vik riãbla kės 31; netìkrosios vandénskrodės 34; tìkrosios vandénskrodės 34; tìkro sios kampúotblakės 51; netìkrosios kampúotblakės 53; netìkrosios dirvãbla kės 56; tìkrosios dirvãblakės 57; tkrosios skỹdblakės 64. Tik kelių šeimų apibūdinamieji dėmenys įvardija būdingą skiriamąjį šeimos požymį: didgavės senã blakės 30; rẽtosios senãblakės 30; ddžiosios vandénblakės 39; plãčiosios van dénblakės 41; augaldės skỹdblakės 75; vandenniai čiuožkai 35. Dauguma nagrinėjamų blakių šeimų vardų ir atitinkamai rūšių vardų gimininių dėmenų yra naujadarai, sudaryti dūrybos būdu, tik Vadove jau vartoti dūriniai: skorpiònblakės (lot. Nepidae, angl. Water Scorpions) 39, plg. skorpionblakės V 85; nùgarplaukos (lot. Notonectidae, angl. Back Swimmers; Backswimmers; Greater Water Boatmen) 45, plg. nugarplaukos V 86; raudónblakės (lot. Pyrrhocoridae, angl. Red Bugs; Fire Bugs; Stainers) 62, plg. raudonblakės V 81; tkrosios skỹdblakės, sin. skỹdablakės (lot. Pentatomidae, angl. Shield Bugs; Stink Bugs) 64, plg. skydablakės V 78. Lietuvių terminologijoje dūryba pagal produktyvumą yra antrasis po priesagų vedybos naujadarų kūrimo būdas. Kaip pažymi Stasys Keinys, sudurtiniai terminai leidžia vienu žodžiu išreikšti sudėtines sąvokas, gerai atitinka specialiosioms kalbos vartojimo sritims svarbius kalbos tikslumo, aiškumo ir glaustumo reikalavimus (Keinys (1983) 2005: 177). Paprastai dūrinių loginis, gramatinis ir semantinis centras yra antrasis sandas, o jų pirmasis sandas apibrėžia antrąjį, tokio tipo dūriniai vadinami prijungtiniais dūriniais. Atskirai paimtas antrasis sandas paprastai yra hiperonimas (gimininis pavadinimas) dūrinio (hiponimo) arba sudėtinio termino (rūšinio pavadinimo) atžvilgiu (Gaivenis (1998) 2014: 243). Visi blakių pobūrio šeimų naujadarai yra prijungtiniai dūriniai. Apie 92 procentai nagrinėjamų naujadarų yra dūriniai, kurių antrasis sandas, kaip ir Vadove pateiktų vardų, yra blakės, rodantis jų priklausymą pobūriui, o pirmasis sandas antrąjį apibrėžia pagal skiriamuosius šeimos požymius. Galima išskirti keletą grupelių pagal tai, kokį būdingą požymį rodo pirmasis dūrinio sandas: a) daiktavardinis sandas nurodo kūno ar jo dalies įvairias ypatybes, panašumą į ką nors: 180 Albina Auksoriūtė | Lietuviški blakių pobūrio vardai gaurãblakės (: gaurai) (lot. Hebridae, angl. Velvet Watter Bugs) (stambus tvirtas kūnas padengtas gausiais vandenį atstumiančiais plaukeliais) 37, išskirtos 2 rūšys; irklãblakės (: irklas) (lot. Corixidae, angl. Water Boatman; Waterboatman; Lesser Water Boatmen) 42, įvardytos 27 rūšys; kamúolblakės (: kamuolys) (lot. Coptosomatidae (sin. Plataspididae), angl. Coptosomatids) 80, aprašyta 1 rūšis; lazdãblakės (: lazda) (lot. Berytidae, angl. Stilt Bugs) 56, išskirtos 4 rūšys; pentìnblakės (: pentinas) (lot. Alydidae, angl. Broad-headed Bugs; BroadHeaded Bugs; Ant Bugs) (kojos, ypač užpakalinės, yra ilgos, su spygliais ant šlaunų) 50, aprašytos 2 rūšys; rupžblakės (: rupūžė) (lot. Gelastocoridae, angl. Toad Bugs) 42, įvardyta 1 rūšis; síetblakės (: sietas) (lot. Tingidae, angl. Lace Bugs) (priekinių sparnų membrana yra su tankiomis gardelėmis ir primena nėrinius, nugarėlė ištįsusi ir iš dalies gali dengti galvą) 95, išskirta 16 rūšių; vėžliãblakės (: vėžlys) (lot. Scutelleridae, angl. Shield-Backed Bugs; ShieldBack Bugs; Jewel Bugs; Tortoise Bugs; Scutellerids) (būdingas ypač didelis nugaros skydelis, kuris kaip tvirtas šarvas dengia beveik visą pilvelį) 78, aprašytos 8 rūšys; žieviãblakės (: žievė) (lot. Aradidae, angl. Bark Bugs; Flat Bugs; Flat Bark Bugs) (medžių žievės spalvą imituojantys vabzdžiai) 49, įvardyta 10 rūšių. Prie šios grupelės skirtinos ir jau Vadove pateiktos skỹdablakės (: skydas) – tkrosios skỹdblakės (lot. Pentatomidae, angl. Shield Bugs; Stink Bugs) 64, aprašytos 35 rūšys, ir augaldės skỹdblakės (lot. Acanthosomatidae, angl. Acanthosomatid Bugs; Shield Bugs) 75, įvardytos 8 rūšys (nugaros skydelis labai stiprus) 64, plg. skydablakės V 78 bei skorpiònblakės (: skorpionas) (lot. Nepidae, angl. Water Scorpions) 39, aprašytos 2 rūšys, plg. skorpionblakės V 85; b) gyvenamąją ar mitybos vietą nurodantis daiktavardinis sandas: dirvãblakės (: dirva) – netìkrosios dirvãblakės (lot. Stenocephalidae, angl. Spurgebugs; Spurge Bugs) 56 ir tìkrosios dirvãblakės (lot. Lygaeidae, angl. Ground Bugs; Seed Bugs) 57; leidinyje netikrjų dirvãblakių aprašyta 1 rūšis, o tikrjų dirvãblakių – 64 rūšys; dugnãblakės (: dugnas) (lot. Aphelocheiridae, angl. Benthic Watter Bugs) 41, įvardyta 1 rūšis; jrblakės (: jūra) (lot. Aepophilidae, angl. Marine Bugs) 47, pateikta 1 rūšis; 181Terminologija | 2016 | 23 kailiãblakės (: kailis) (lot. Polyctenidae, angl. Bat Bugs; Polyctenids) (prisitaikiusios gyventi šeimininko plaukuotame kailyje) 104, įvardyta tik šeima; kérpblakės (: kerpės) (lot. Microphysidae, angl. Minute Bugs; Minute Bladder Bugs; Lichen Bugs) 97, pavadinta tik šeima; urvãblakės (: urvas) (lot. Cydnidae, angl. Burrowing Bugs; kartais Negro Bugs) 77, aprašytos 9 rūšys; vandénblakės (: vanduo) – ddžiosios vandénblakės (lot. Belostomatidea, angl. Giant Water Bugs; Electric Light Bugs; Toe-Biters; Alligator Ticks) 39 ir plãčiosios vandénblakės (lot. Naucoridae, angl. Saucer Bugs; Creeping Water Bugs) 41, aprašytos 3 didžijų vandénblakių rūšys, plačijų van dénbla kių – 1 rūšis; žedblakės (: žiedas) (lot. Anthocoridae, angl. Flower Bugs; Minute Pirate Bugs) 97, įvardyta 13 rūšių; c) pirmasis būdvardinis sandas nurodo būdingas elgsenos ypatybes: plėšriãblakės (: plėšrus) (lot. Reduviidae, angl. Assassin Bugs; Conenose Bugs) 99, pateikta 11 rūšių; šokliãblakės (: šoklus) (lot. Saldidae, angl. Shore Bugs) 47, aprašytos 7 rūšys; vikriãblakės (: vikrus) – netkrosios vikriãblakės (lot. Ceratocombidae, angl. Ceratocombids) 31, taip pavadintos 3 rūšys, ir tkrosios vikriãblakės (lot. Dipsocoridae, angl. Jumping Ground Bugs; Dipsocorids) 31, įvardytos 2 rūšys. Čia minėtinas dar vienas šeimos vardas, kurio pirmasis sandas yra veiksmažodis, nurodantis iš veiksmo kylančią ypatybę: skedblakės (: skersti, skerdė) (lot. Nabidae, angl. Nabids; Damsel Bugs) (tai ypač aktyvūs plėšrūnai, mintantys kitais, už save mažesniais nariuotakojais; kartais būdingas ir kanibalizmas. Pagautą grobį šios blakės dažnai laiko sugriebusios priekinėmis kojomis) 102, aprašyta 11 rūšių; d) būdvardinis sandas nurodo kūno formą ar dydį: kampúotblakės (: kampuotas) – tìkrosios kampúotblakės (lot. Coreidae, angl. Squash Bugs; Leaf-Footed Bugs) 51 ir netìkrosios kampúotblakės (lot. Rhopalidae, angl. Scentless Plant Bugs) 53, abiejų šeimų pateikta po 11 rūšių; mažãblakės (: mažas) (lot. Schizopteridae, angl. Schizopterids; Jumping Ground Bugs) 32, įvardyta tik šeima; plokščiãblakės (: plokščias) (lot. Hypsipterygidae, angl. Hypsipterygidae) 32, rūšys neišskirtos; 182 Albina Auksoriūtė | Lietuviški blakių pobūrio vardai e) kūno spalvą apibrėžia pirmasis būdvardinis sandas: júodblakės (: juodas) (lot. Thyreocoridae, angl. Negro Bugs; Black Bugs; Ebony Bugs) 80, pavadinta 1 rūšis; plkblakės (: pilkas) (lot. Piesmatidae, angl. Beet Bugs; Ash-Gray Leaf Bugs) 64, pateiktos 2 rūšys. Prie šių vardų reiktų paminėti ir Vadove įvardytą šeimą raudónblakės (: raudonas) (lot. Pyrrhocoridae, angl. Red Bugs; Fire Bugs; Stainers) 62, aprašyta 1 rūšis, plg. raudonblakės V 81; f) mitybos objektą nusako daiktavardinis sandas: kraujãblakės (: kraujas) (lot. Cimicidae, angl. Bed Bugs; Bloodsucking Bugs) (minta žmogaus, kitų žinduolių arba paukščių krauju) 103, įvardytos 7 rūšys; žõlblakės (: žolė) (lot. Miridae, angl. Plant Bugs; Leaf Bugs) (siurbia augalų sultis, daugelis yra kultūrinių augalų kenkėjos) 81, tai gausiausia šeima – aprašytos 158 rūšys. Atskirai paminėtini dviejų labai senų šeimų dvižodžiai vardai, kurių pagrindinio dėmens senablakės pirmasis būdvardinis dūrinio sandas ir rodo šį požymį: a) senãblakės (: senas) – didgavės senãblakės (lot. Enicocephaidae, angl. Gnat Bugs; Unique-headed Bugs; Enicocephalids) ir rẽtosios senãblakės (lot. Aenictopecheidae, angl. Aenictopecheids (labai archajiškos šeimos) 30, rūšys neišskirtos; b) neseniai aptiktos ir aprašytos minkštãblakės (: minkštas) (lot. Stemmocryptidae, angl. Stemmocryptids) 33, kurių būdvardinis pirmasis sandas nurodo, kad jų kūnas yra minkštas ir be skydelio, įvardyta tik šeima. Sudurtinių šeimų vardų su antruoju sandu -blakės pirmieji sandai yra daiktavardiniai, būdvardiniai ir veiksmažodiniai, jų pasiskirstymas pateiktas 1 lentelėje. 1 lentelė. Dūrinių su antruoju sandu -blakės pirmieji sandai Daiktavardinis sandas Būdvardinis sandas Veiksmažodinis sandas dirvjuodskerddugnkampuotgaurmažirklminkštjūrpilk- 183Terminologija | 2016 | 23 Daiktavardinis sandas Būdvardinis sandas Veiksmažodinis sandas kailplėšrkamuolplokščkerpraudonkraujsenlazdšoklpentinvikrrupūžsietskydskorpionurvvandenvėžlžiedžievžolIš viso 21 Iš viso 11 Iš viso 1 Aptarti sudurtiniai blakių šeimų vardai su antruoju sandu -blakės sudaro tą patį atraminį sandą turinčių dūrinių būrį. Pastebėtina, kad entomologijos terminijoje yra sukurta ir didesnių tokių dūrinių būrių. Akademiniame veikale Lietuvos fauna (1996), skirtame vabalams apibūdinti, pateikiami net 77 sudurtiniai šeimų pavadinimai, kurių antrasis sandas yra -vabaliai (: vabalas) (Gaivenis (1998) 2014: 246). St. Keinys, tyrinėjęs lietuviškų sudurtinių terminų darybą, aptarė ir kitų sričių tokio tipo būrius (plačiau žr. Keinys (1983) 2005: 129–182). Dar du dūriniai vartojami šeimoms įvardyti ir nurodantys vabzdžių plaukimo būdą skiriasi nuo aptartojo terminų būrio, nes jų antrasis sandas yra veiksmažodinis, o pirmasis remiasi daiktavardžiu vanduo: vandénmatės (: vanduo, matuoti) (lot. Hydrometridae, angl. Water-Measurers; Marsh-Treaders) 37, aprašytos 2 rūšys; vandénskrodės (: vanduo, skrosti, skrodė) – netìkrosios vandénskrodės (lot. Mesoveliidae, angl. Watter Treaders; Pondweed Bugs; Ripple Bugs), pava- 190 Albina Auksoriūtė | Lietuviški blakių pobūrio vardai Pasitaikė du blakių rūšių vardai, kurių šalutinis dėmuo yra sudurtinis būdvardis: žiedamgė žõlblakė (lot. Phytocoris (Ktenocoris) insignis) 92; įvairiadė žõlblakė (lot. Phytocoris (Ktenocoris) ulmi) 92. Ši semantinė grupė sudaro 17 proc. visų blakių rūšių vardų. 3. Gyvenamoji vieta, pvz.: kdrinis čiuožkas (lot. Gerris (Gerris) lacustris, angl. Common Pondskater) 36; dugnnė irklãblakė (lot. Sigara (Subsigara) fossarum) 44; skruzdėlýninė pentnblakė (lot. Alydus calcaratus, angl. Ant Bug) 50 (žr. 6 pav.); paūksmnė dirvãblakė (lot. Cymus glandicolor, angl. Seed Bug) 57; pevinė skỹdblakė (lot. Rubiconia intermedia) 74; stèpinė žõlblakė (lot. Leptopterna ferrugata) 87; vaismednė žedblakė (lot. Anthocoris nemorum) 98; laukymnė skedblakė (lot. Nabis (Nabis) ferus, angl. Field Damsel Bug) 102. Šią reikšmę turinčių blakių rūšių vardų šalutinis dėmuo reiškiamas -inis priesagos būdvardžiais. Ši grupė per pusę mažesnė nei anksčiau aptartoji. 4. Subjekto vertinamoji ypatybė, pvz.: nykióji vikriãblakė (lot. Ceratocombus (Xylonannus) corticalis) 31; paprastàsis čiuožkas (lot. Gerris (Gerriselloides) lateralis) 36; grakščióji vandénmatė (lot. Hydrometra gracilenta, angl. Lesser Water Measurer) 37; paprastóji vandénblakė (lot. Ilyocoris cimicoides, angl. Saucer Bug; Common Water Creeper) 41; pa prastóji žieviãblakė (lot. Aradus corticalis, angl. Flat Bark Bug) 49; tikróji lazdãblakė (lot. Neides tipularius) 57; paslaptngoji dirvãblakė (lot. Peritrechus convivus) 60; liūdnóji dirvãblakė (lot. Stygnocoris fuli gineus) 62; nuostabióji žõlblakė (lot. Miris striatus) 89. Šios semantinės grupės rūšių vardai sudaro apie 6,5 proc. visų rūšių vardų. 5. Kilmės ar paplitimo vieta, pvz.: álpinė vandénskrodė (lot. Velia (Plesiovelia) currens) 35; ameriknė vandénblakė (lot. Lethocerus americanus, angl. American Giant Water Bug) 40; euròpinė irklãblakė (lot. Arctocorisa germari) 42; pietnė dirvãblakė (lot. Eremocoris podagricus) 58; austrãlinė vėžliãblakė (lot. Calliphara imperialis, angl. Jewel Bug) 78; germãninė žõlblakė (lot. Alloeotomus germanicus) 82; meksiknė plėšriã blakė (lot. Paratriatoma hirsute, angl. Mexican Bed Bug) 100; atogrąž nė kraujãblakė (lot. Cimex hemipterus, angl. Tropical Bedbug) 103. Kilmės ar paplitimo vieta, kaip ir gyvenamoji vieta, reiškiama -inis priesagos būdvardžiais, ji sudaro tik 5 proc. visų blakių rūšių vardų. 6. Būdinga elgsenos ypatybė, pvz.: plėšrùsis čiuožkas (lot. Gerris (Gerriselloides) asper) 36; žiaurióji vandénblakė (lot. Lethocerus 191Terminologija | 2016 | 23 (Lethocerus) patruelis, angl. European Giant Water Bug) 40; vikrióji dirvã blakė (lot. Dicranocephalus agilis) 56 (žr. 7 pav.); pušialaip žõlbla kė (lot. Camptozygum aequale) 83; medlaip žõlblakė (lot. Neolygus viridis) 90. Rūšių vardai, kurių pažymimieji dėmenys nusako būdingas elgsenos ypatybes, sudaro tik apie 3 proc. visų rūšių vardų, tai mažiausia semantinė grupė. 5 pav. Mėlynoji skydblakė 6 pav. Skruzdėlyninė pentinblakė 7 pav. Vikrioji dirvablakė (D. Baužio nuotr.) (L. Jasiukonytės ir J. R. Stonio piešinys) (L. Jasiukonytės ir J. R. Stonio piešinys) 8 pav. Blakių rūšių vardų pasiskirstymas procentais pagal jų šalutinių dėmenų semantines funkcijas 192 Albina Auksoriūtė | Lietuviški blakių pobūrio vardai IŠVADOS 1. Straubliuočių būrio blakių pobūrio šeimų vardai yra vienažodžiai ir dvižodžiai bei, kaip įprasta entomologijoje, pateikiami daugiskaitos forma. Dvižodžiai vardai sudaro vieną trečdalį visų šio pobūrio šeimų vardų. 2. Dauguma vienažodžių ir dvižodžių šeimų vardų pagrindinių dėmenų yra dūriniai, tik vienas naujadaras (nugarplaukėlės) ir anksčiau vartoto dvižodžio šeimos vardo pagrindinis dėmuo (čiuožikas) yra priesagų vediniai. Taigi dūryba yra vyraujantis blakių pobūrio šeimų vardų darybos būdas. Sudurtiniai blakių pobūrio šeimų vardai yra prijungtiniai dūriniai. 3. Apie 92 proc. sudurtinių blakių šeimų vardų sudaro tą patį antrąjį sandą -blakės turinčių dūrinių būrį, kurio pirmieji sandai antrąjį apibrėžia pagal skiriamuosius šeimos požymius. Dviejų trečdalių tokių dūrinių pirmieji sandai yra daiktavardžiai, kurie nurodo kūno ar jo dalies ypatybes, panašumą į ką nors arba gyvenamąją ar mitybos vietą. 4. Antšeimių ir pobūrio šakų vardai nuosekliai daromi su priesaga -iniai iš šeimų vardų. 5. Beveik visi blakių rūšių vardų šalutiniai dėmenys yra derinamojo pažyminio ir jie reiškiami įvairiais būdvardžiais. Daugiau kaip trečdalis jų pateikta su -inis priesagos būdvardžiais, kiek mažiau nei trečdalis šalutinių dėmenų eina sudurtiniai būdvardžiai, šiek tiek daugiau nei penktadalis – įvardžiuotiniai paprastieji būdvardžiai. 6. Blakių rūšių šalutiniai dėmenys pagal jų atliekamą semantinę funkciją yra ne vieno tipo, gausiausia grupė, sudaranti apie 57 proc. visų rūšių vardų, nurodo išorines ypatybes, antra pagal gausumą grupė, kuri nurodo mitybos objektą, sudaro apie 17 proc., o mažiausiai rūšių apibūdinama pagal būdingas elgsenos ypatybes – tik apie 3 proc. visų blakių rūšių. 7. Sudurtinių daiktavardžių vartojimas, pavadinant šeimas, ir sudurtinių būdvardžių teikimas, įvardijant šalutinius rūšių dėmenis, yra būdinga blakių pobūrio vardų kūrimo ypatybė, greičiausiai nulemta poreikio kuo tiksliau įvardyti ir atskirti vieną taksoną nuo kito. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Diškus A., Stonis J. R. 2012a: Lietuvos endobiontiniai vabzdžiai. Nepticulidae faunos taksonominė, chorologinė ir trofinė charakteristika. Monografija, Kaunas: Lututė. Diškus A., Stonis J. R. 2012b: Pažinkime egzotinę pasaulio fauną. Gyvalazdės, Kaunas: Lututė. DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Gaivenis K. (1998) 2014: Apie dvi lietuviškų sudurtinių terminų serijas su tais pačiais sandais. – Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 243–248. 193Terminologija | 2016 | 23 Gaivenis K. (1975) 2014: Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje. – Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 60–97. Gaivenis K. (1979) 2014: Nauji lietuviški vabzdžių pavadinimai. – Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 332–348. ICZN – International code of zoological nomenclature. Fourth Edition. – http://www.nhm.ac.uk/hostedsites/iczn/code/. Jonaitis V. 1983: Lietuvos ichneumonidai, Vilnius: Mokslas. Keinys St. (1983) 2005: Lietuviškų sudurtinių terminų daryba. – Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 129–182. Lešinskas A., Pileckis S. 1967: Vadovas Lietuvos vabzdžiams pažinti, Vilnius: Mintis. Lešinskas A., Pileckis S. 1968: Vadovas augalų kenkėjams pažinti iš pažeidimų, Vilnius: Mintis. LF1 1995: Lietuvos Fauna: Vabalai 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Pileckis S., Žuklys L. 1974: Augalų apsaugos darbuotojo žinynas, Vilnius: Mintis. Pileckis S. 1976: Lietuvos vabalai, Vilnius: Mokslas. Pileckis S. 1982: Globokime naudinguosius vabzdžius, Vilnius: Mokslas. Pileckis S., Repšienė D., Vengeliauskaitė A., Žuklienė R., Žuklys L. 1994: Lauko augalų kenkėjai ir ligos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Stonis J. R., Dapkus D., Auksoriūtė A., Vilkas A. 2009: Žirgelių (Insecta, Odonata) taksonominis lietuviškų vardų sąrašas. – New and Rare for Lithuania Insect Species. Records and Descriptions 21, 155–165. Stonis J. R., Diškus A. 2011: Pažinkime egzotinę pasaulio fauną. Maldininkai, tarakonai, termitai, akmenropos, gladiatoriai, tinkluočiai ir trunėsinukai, Kaunas: Lututė. Stonis J. R., Remeikis A., Auksoriūtė A., Baužys D., Vilkas A. 2010: Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų straubliuočių būrio, blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai. – Acta zoologica Lituanica 20(3), 262–272. Stonis J. R., Remeikis A., Baužys D. 2013: Pažinkime pasaulio vabzdžius. Blakės. Įvairovė ir pavadinimai, Vilnius: Edukologija. Stonis J. R., Sruoga V., Diškus A., Remeikis A., Auksoriūtė A., Žvironienė J. 2015: Vabzdžių grupių apžvalga ir siūlymai dėl terminijos vartosenos. 1 dalis. Archaeognatha – Hemiptera, Heteroptera. Metodinė priemonė / Lietuvos edukologijos universitetas, Baltijos–Amerikos biotaksonomijos institutas, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. LITHUANIAN NAMES OF THE SUBORDER OF HETEROPTERA In 2013 a text book for students under the title of Blakės. Įvairovė ir pavadinimai (Heteroptera. Variety and Names) by Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis and Darius Baužys was published. It describes Heteroptera common in Lithuania and in other countries. The subject of this paper is the Lithuanian names of 45 families and 463 species of Heteroptera. The aim is to synchronically research the ways the names of the families and species in this suborder are formed, to describe syntactic and semantic relations between the main and subordinate elements of two-word names and to establish the most productive ways of name creation. One-word or two-word names in plural, as is usual in entomology, are used for naming families in the Hemiptera order Heteroptera suborder. One third of all names of families in this suborder are two-word names. The majority of the main elements of one-word or two-word names are compounds (irklãblakės, Lat. Corixidae, Eng. Water Boatmen; Lesser Water Boatmen; rupžblakės, Lat. Gelastocoridae, Eng. Toad Bugs; žedblakės, Lat. Anthocoridae, Eng. Flower Bugs; Minute Pirate Bugs; žõlblakės, Lat. Miridae, Eng. Plant Bugs; Leaf Bugs), only one neologism (nugarplaukėlės, Lat. Pleidae, Eng. Pigmy Backswimmer) and the main element of the family name which was already in usage (čiuožikas, Lat. Gerridae, Eng. Pond-Skater) are suffixal derivatives. 194 Albina Auksoriūtė | Lietuviški blakių pobūrio vardai Compounding is the prevailing way in which the names of families in the Heteroptera suborder are formed. Such compounds are subordinative compounds. About 92 percent of names of families in the Heteroptera suborder belong to the group of names with the second component -blakės which is described by the first component according to the distinctive feature of a particular family. Two thirds of these compounds have a noun as the first component describing the features of the body of body part, similarity with something or place of living or feeding (plkblakės, Lat. Piesmatidae, Eng. Beet Bugs; Ash-Gray Leaf Bugs; vėžliãblakės, Lat. Scutelleridae, Eng. Shield-Backed Bugs; Shield-Back Bugs; Jewel Bugs; Tortoise Bugs; Scutellerids; urvã blakės, Lat. Cydnidae, Eng. Burrowing Bugs). Names of superfamilies and branches of suborders are consistently made of family names using suffix -iniai (žievia bla k niai (Aradoidea), dirvablakniai (Lygeoidea), skorpionblakiniai (Nepomorpha), šoklia blakniai (Leptopodomorpha)). Nearly all subordinate elements of names of Heteroptera species are attributes in concord and they are expressed in adjectives. More than a third of them are adjectives with the suffix -inis, less than a third are compound adjectives, more than one fifth are underived definite adjectives. Subordinate elements of names of Heteroptera species vary according to semantic function. The largest group of names comprising about 57 percent of all names of species specifies external features, the second largest group comprising about 17 percent specifies food and only 3 percent of Heteroptera species are named according to their characteristic behaviour. Usage of compound nouns for naming families and compound adjectives for naming subordinate elements of species is a characteristic feature of word-formation of Heteroptera suborder names which is most likely determined by the need to name taxa in the most precise way and to distinguish one taxon from another. Gauta 2016-11-09 Albina Auksoriūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas albina.auksor[email protected]