Nuo „nuriebalinimo“ iki „nuprasminimo“: teikyba ir vartosena

120 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena ALVYDAS UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių daryba, šalinimo reikšmė, kalbos norminimas, vartosena, klaida Straipsnyje nagrinėjami priešdėlį nuir priesagą -inti (-inimas) turintys vediniai, kuriais reiškiamas tam tikro dalyko (jį parodo šaknis) šalinimas. Tokie vediniai turi jau nemažą taisymo tradiciją, tačiau bent kai kurie iš jų vartosenoje yra gajūs, todėl nuspręsta panagrinėti taisymo ir teikybos istoriją ir dabartinę padėtį. Siekiama parodyti kalbininkų nuomones šių vedinių klausimu, normų raidą žodynuose ir apžvelgti dabartinę vartoseną, jos (ne)derėjimą su kodifikacija, atkreipti dėmesį į galimus kodifikacijos pokyčius. Parankiausias šaltinis, iš kurio galima rinkti dabartinės vartosenos duomenis, yra Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudarytas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (DLKT). Jis apima per 140 milijonų žodžių, pavartotų XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios (maždaug nuo 1991 m. iki 2008 m.) įvairių sričių tekstuose (tiek moksliniuose, specializuotuose, tiek plačiajai visuomenei skirtoje publicistikoje, grožinėje literatūroje ir kt.). Kadangi tai publikuoti tekstai, tikėtina, kad jie yra redaguoti ar bent jau minimaliai tvarkyti. Taigi tyrime nuspręsta remtis DLKT, nes šis duomenynas gali parodyti vidutinį dabartinės rašytinės kalbos lygį amžių sandūroje (antrojo šio amžiaus dešimtmečio duomenų jame kol kas nėra). Surinkti duomenys (iš viso DLKT rasta apie 80 rūpimo modelio veiksmažodžių ar jų abstraktų, kurių bendras pavartojimo skaičius yra apie 3500) vėliau dar sugretinti su vartosena vienoje iš populiariausių naujienų svetainėje lrytas.lt (joje rasta per 2600 publikacijų su iš DLKT išrinktais žodžiais; nėra techninių galimybių sužinoti bendrą žodžių pavartojimo skaičių, tačiau aišku, kad vienoje publikacijoje yra nebūtinai vienas pavartojimo atvejis). Svetainė veikia nuo 2006 m., taigi iš dalies parodo pastarųjų dešimties me- 121Terminologija | 2016 | 23 tų interneto žiniasklaidos kalbą (kai kurie svetainėje skelbiami straipsniai yra perspausdinami iš kitų žiniasklaidos leidinių; prireikus keletas pavyzdžių straipsnyje yra įdėta ir iš kitų šaltinių). Pasinaudojant DLKT paieškos galimybėmis stengtasi tyrimui surinkti kuo įvairesnių duomenų ir ieškoti tiek semantinių ir (ar) struktūrinių, tiek kiekybinių dėsningumų. NORMINIMO RAIDA Prieš pusšimtį metų Kazimieras Gaivenis buvo bene pirmasis, kuris prakalbo apie tuos atvejus, kai „veiksmažodžių ir veiksmažodinių daiktavardžių priešdėliui nubandoma suteikti apibendrintą žodžio šaknimi žymimos medžiagos pašalinimo reikšmę“ (Gaivenis 1964: 29). Rašydamas apie darybinių afiksų terminologizaciją jis apgailestavo, kad šalinimo reikšme iš mokslinės spaudos į kelis to meto žodynus pateko nuriebinti, nuriebinimas. Argumentavo taip: „veiksmažodžio abstraktas nuriebinimas padarytas iš veiksmažodžio nuriebinti, o pastarasis – iš būdvardžio riebus. Tokios rūšies būdvardiniam veiksmažodžiui priešdėlis nupaprastai suteikia nepriešdėlėta forma reiškiamo veiksmo perviršio reikšmę (plg. nustorinti, nutirštinti, nurūgštinti, t. y. padaryti perdaug (= per daug) storą, tirštą, rūgštų)“ (ten pat). Taigi nuriebinti turėtų reikšti „padaryti pernelyg riebų“, o ne „pašalinti riebalus“. Kartu K. Gaivenis atkreipė dėmesį, kad „terminų обезжиривание, Entfettung ar degreasing vertimas nuriebalinimu (pagal panašius „madingus“ naujadarus nuanglinimas, nusilicinimas, nusierinimas, nupeleninimas ir pan.) taip pat abejotinas“ (Gaivenis 1964: 29–30). Jis siūlė, kad šalinimo reikšme geriausia vartoti junginius su žodžiu pašalinti (pvz., pašalinti sierą, pašalinti pelenus) arba, jeigu yra, specialius veiksmažodžius (pvz., ne nuplaukinti, o nuplikinti). Po keleto metų ir Antanas Balašaitis обезволашивание siūlė versti ne nuplaukinimas, o plaukų pašalinimas, vietoj savaiminio dirvos nukenksminimo pasiūlė teikti dirvos apsivalymas. Kartu aiškino, kad „rusų обезболивание nereikia versti nuskausminimu, nes pagal veiksmažodį apmarinti „padaryti nejautrų, apmirusį“ turime įprastus pasakymus ligonio apmarinimas prieš operaciją, vietinis ar visuotinis apmarinimas, apmarinamieji vaistai1“ (Balašaitis 1969: 9–10). Argumentuota tuo, kad „kiekvienoje kalboje naujadarai kuriami pagal tos kalbos žodžių darybos dėsnius“, reikia „laikytis lietuvių kalbos žodžių darybos polinkių“ (ten pat). 1 Originale nėra kursyvo ir retinimo. 122 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena Netrukus vedinių su numedžiagos ar ypatybės šalinimo reikšme nagrinėjimą tęsė ir Albertas Rosinas: „Nuomonė, kad tokie dariniai (plg.: nušarminti, nuvandeninti, nuskausminti ir kt.) neprieštarauja lietuvių kalbos žodžių darybos dėsniams ir yra visiems suprantami, matyt, nėra neabejotina. Darybiniu (sintaksiniu) požiūriu jie yra nepriekaištingi. Tačiau, sudarant naują žodį, vien darybos taisyklių neužtenka; būtina atsižvelgti į to žodžio elementų leksines funkcijas“ (Rosinas 1971: 15). Remdamasis K. Gaiveniu, jis taip pat teigė, kad nuriebinti riebalų šalinimo reikšme yra nevykęs vertinys, kad gyvojoje kalboje priešdėlis nubūdvardiniams veiksmažodžiams suteikia perviršio reikšmę (nukietinti „padaryti per daug kietą“) arba kai kuriais atvejais (nuaštrinti, nugražinti) lyg ir suteikia ypatybės atėmimo reikšmę, bet „reiškia veiksmo stiprumo, intensyvumo ir padarinio priešybę (benorėdami padaryti aštrų, gražų, tiek ar taip aštrino, kad pasidarė visai neaštrus, visai negražus“) (ten pat). Veiksmažodžius nuplaukinti „pašalinti plaukus“, nudruskinti „pašalinti druską“, nužievinti „pašalinti žievę“, nukalkinti „ištraukti kalkes“ jis taip pat pavadina „madingais“ ir sako, kad gyvojoje kalboje daiktavardiniai veiksmažodžiai su nuturi kitokių reikšmių (nuauksinti „nuspalvinti aukso spalva“, nuspalvinti „nudažyti“, nuskiedrinti „primėtyti skiedrų“), kad, „jeigu vokiečių kalbos veiksmažodis enthaupten į rusų kalbą verčiamas обезглавить, tai dar nereiškia, kad lietuviškai jis verstinas „nugalvinti“, o ne „nukirsti galvą“. Laikantis tokių vertimo „principų“, rusų kalbos žodžius (su priešdėliu обес-) обессилить reikėtų versti „nujėginti“, o ne „pakirsti jėgas, nusilpninti“, обесцветить – „nuspalvinti“, o ne „išblukinti, padaryti bespalvį“ ir t. t.“ (Rosinas 1971: 15–16). Pagrindinis A. Rosino straipsnio objektas – žodis nužmoginti (žmogų), kuris vartojamas reikšme „atimti žmogiškumą“, tačiau, pasak autoriaus, galėtų reikšti „žmogų padaryti žmogiškesnį, pridėti žmogui žmogiškumo“. Vietoj šio veiksmažodžio ir jo abstrakto su priesaga -imas siūloma vartoti tarptautinius žodžius dehumanizuoti, dehumanizavimas, dehumanizacija, taip pat greta pasitelkti kitą žodį – (su)barbarinti žmogų (turėtų reikšti „padaryti barbarišką, žiaurų“), žmogaus (su)barbarėjimas (Rosinas 1971: 14–17). Iš čia pateiktų konkrečių pavyzdžių pirmajame Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidime jau buvo teikiama nuskausminti „pašalinti skausmą“ (DLKŽ1 1954). Ten buvo, pavyzdžiui, ir neminėti nuasmeninti „1. atimti asmeninę atsakomybę. 2. atimti asmeniškas savybes, savarankiškumą“, nubuožinti „kolektyvizacijos laikotarpyje – atimti iš buožių, kaimo buržuazijos, žemę, gamybos priemones norint likviduoti juos kaip klasę“, tačiau aštuntojo 123Terminologija | 2016 | 23 dešimtmečio pradžioje po minėtų straipsnių pasirodžiusiame antrajame žodyno leidime (DLKŽ2 1972) nepulta šių žodžių šalinti, o – priešingai – esamų aiškinimai truputį pataisyti2 ir įtraukta nemažai naujų: nudruskinti „pašalinti druską“, nudujinti „pašalinti dujas“, nukalkinti „pašalinti kalkes“, nukenksminti „padaryti nekenksmingą“, nuriebalinti „pašalinti riebalus“, nusakinti „nuleisti sakus“, nuvandeninti „pašalinti vandenį, drėgmę“. Prie daugumos jų (išskyrus nuasmeninti, nubuožinti, nusakinti) pridėta pažyma spec. Netrukus po žodyno išleidimo vienas iš jo redaktorių kolegijos narių Jonas Paulauskas kalbėdamas apie žodyno problemas sakė, kad jame yra žodžių, kurie „pažymėti santrumpomis spec. ar knyg., reiškiančiomis, kad nors žodis ir nėra vykusios darybos (ar jam priskirta neįprasta reikšmė), bet vartojamas tam tikrose srityse, neturint arba esant nepopuliariems taisyklingesnės darybos atitikmenims“ (Paulauskas 1974: 42). Tarp kitų pavyzdžių jis pamini ir nudruskinti, nudujinti, nuvandeninti ir sako, kad, „toliau norminant leksiką, tokiems žodžiams reikėtų surasti priimtinesnių atitikmenų“ (ten pat). Sakant „priimtinesnių atitikmenų“ galbūt tikėtasi vienažodžių išraiškos priemonių, nes taisytojų teikiniai sutapo su žodyno reikšmės aiškinimais. Dėl nukenksminti, nuriebalinti ir pan. teikimo žodyne abejojo ir Vitas Labutis, sakė, kad aprobuojant gerai neištirtą kalbinį reiškinį turbūt kalbai galima pakenkti labiau, nei iš tradicijos prilaikant jo plitimą (Labutis 1973: 75). Vis dėlto žodyno darbas buvo padarytas ir jo normos negalėjo neveikti vartosenos. Nors antrajame Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidime buvo teikiama nemažai nagrinėjamo modelio žodžių, kalbininkų darbuose jie toliau buvo taisomi. Pirmajame Kalbos praktikos patarimų leidime prie priešdėlio nuvedinių pasakyta, kad geriau yra „kitos šaknies žodis, reiškiant ko nors netekimą“ (KPP1 1976: 159). Formuluota nuostata dėl šaknies keitimo, tačiau konkrečiuose pavyzdžiuose šaknis dažnai nekeista, daugiausia siūlyta vartoti žodžių junginius su tos pačios šaknies žodžiais: nudruskinti (– pašalinti druską (-as)), nukenksminti (– padaryti nekenksmingą, pasterizuoti), nuplaukinti (– pašalinti plaukus), nupeleninti (– pašalinti pelenus), nuriebinti, nuriebalinti (– pašalinti riebalus, suliesinti), nuvandeninti (– pašalinti vandenį, padaryti sausą), nužmoginti (– dehumanizuoti, (su)barbarinti). Prie kai kurių šių taisomų žodžių dar pridėta pažyma dirbt., reiškian2 Nuasmeninti „1. atimti asmeninę atsakomybę. 2. atimti asmeniškas savybes, supanašinti“; nubuožinti „kolektyvizacijos laikotarpiu – atimti iš buožių gamybos priemones ir žemę“ (DLKŽ2 1972). 124 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena ti, kad tai dirbtinis žodis. Tik prie nužievinimo staklės nesakoma, kad geriau nevartoti, o taisoma griežtai (n. dirbt. – nevartotinas dirbtinis žodis), teikiama žievės lupamosios, žievialupės staklės, žievialupė3 (KPP1 1976: 159–163). Iš esmės tie patys dalykai pakartoti ir maždaug po dešimtmečio pasirodžiusiame antrajame patarimų leidime, tik pašalintas žodis nupeleninti (gal laikytas nebeaktualiu), tačiau pridėta4 numėsinti (– pašalinti mėsą, kaišti) (KPP2 1985: 171–176). Žodžiai taisyti ne griežtai, o su pažyma geriau galbūt todėl, kad juos leido vartoti anuometinis Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Kai kurie taisytojai, nors ir aptardavo minimo modelio žodžius priskirdami juos prie nenorminių, tačiau kartu sakė, kad „dabartinėje vartosenoje yra šio tipo žodžių ir neįtrauktų į DLKŽ, bet jie visai tomis pačiomis teisėmis ten galėtų būti. Pavyzdžiui, nužievinti nėra, bet jis toks pat kaip ir nudruskinti“, ir paaiškindavo, primindavo, kad „yra toks kalbininkų susitarimas – griežtai netaisyti to, kas pateikta kaip norma dabartinės kalbos gramatikose ir žodynuose“ (Paulauskienė, Tarvydaitė 1986: 31). Būta nuomonių, kad Kalbos praktikos patarimai taisydami DLKŽ pateiktus žodžius glumina vartotojus, jiems tada neaišku, kuo remtis, ir siūlyta, kad teikiant rekomendacijas „turėtų būti laikomasi taisyklingumo prezumpcijos: visus ankstesniuose normatyviniuose leidiniuose įteisintus kalbos dalykus būtina laikyti taisyklingais, kol viešai ir neginčijamai neįrodytas jų ydingumas“ (Girdenis, Rosinas 1977: 70). Į šią kritiką atsakyta, kad ir DLKŽ normų keitimai „niekur nebuvo viešai įrodinėjami“ (Pupkis, Zinkevičius 1978: 51). Aptariamo modelio vedinių taisymo argumentai formuluoti įvairiai. Daugiausia priekaištauta dėl semantikos ir kitų kalbų poveikio. Tai matyti ir iš anksčiau jau pateiktų K. Gaivenio, A. Rosino citatų, apie tai kalbėjo ir kiti kalbos kultūrininkai taisydami ne to priešdėlio vedinius – „priešdėlis teikia reikšmę, kuri negali išreikšti norimos pasakyti tuo žodžiu sąvokos. Tai vis verstiniai žodžiai, kuriems priešdėlis pridėtas pagal kitų kalbų darybos dėsnius“, žodžiai „nėra vartojami tarmėse, jie neturi ir tvirtesnių tradicijų geresnės kalbos raštuose“ (Pupkis 1980: 124). Pastebėtas mode3 Teikiniai pasiūlyti Jono Klimavičiaus (žr. Klimavičius 1974: 19). Vietoj nužievinimo mašina vėliau dar buvo siūloma žieviaskutė (Gerulaitis, Lukėnas 1983: 35). 4 Kalbos kultūroje buvo pasirodęs atskiras straipsnis, kuriame svarstyta, kaip pavadinti dirbant odas ir kailius atliekamą operaciją, per kurią šalinamos mėsos, riebalų liekanos ir visas poodinis sluoksnis. Vietoj vartosenoje buvusių žodžių numėsinti, mėzdruoti pasiūlyta teikti kaišti, greta būtų kaišiklis, kaišenos, kaišumas, kaišykla ir pan. (Kinderys 1982: 47–49). 125Terminologija | 2016 | 23 lio sistemiškumas: „Tai ne kas kita, kaip vertiniai, atsiradę dėl rusų kalbos analogijos. Veikiant tokiai darybinei analogijai, vertiniai dažnai sudaromi serijomis, t. y. kalkiuojamas ne atskiras žodis, bet tam tikras darybos tipas“ (Kaulakienė 1992: 9). Nurodytas kai kurių veiksmažodžių, pavyzdžiui, nukalkinti, dviprasmiškumas (Kinderys 1982: 48). Kreiptas dėmesys ir į formaliąją žodžio struktūrą – „daugumas šių žodžių nevartojami be priešdėlio (pvz., nėra žodžio kenksminti), tad jie netinka ir su priešdėliu nu- <...>: vietoj jų reikia vartoti žodžių junginius“ (Piročkinas 1990: 70). Mišrioji daryba laikyta nepageidautina: „Neįprasta darytis veiksmažodžius iš daiktavardžių, pridedant sudėtinį darybos formantą (priešdėlį ir priesagą kartu). <...> Jeigu būtų veiksmažodžiai *druskinti, *žievinti, *vandeninti5, būtų suprantama, kad priešdėlis nuvartojamas tinkamai (plg. vilkti – nuvilkti, lupti – nulupti). Bet jų nėra. Vadinasi, nužievinti sietinas su žieve, nudruskinti su druska, nuvandeninti su vandeniu. O iš daiktavardžių veiksmažodžiai su priešdėliais nedaromi. Taigi akivaizdu, kad nužievinti turi iš karto pridėtą priešdėlį nuir priesagą -inti, padarančią iš daiktavardžio veiksmažodį“ (Paulauskienė, Tarvydaitė 1986: 30–31). Kartais tiesiog priekaištauta dėl dirbtinumo: „Kadangi žodžiai nuvandeninimas, nuvandeninti yra dirbtiniai, nuvandenintai mėsai <...> geriau tinka terminas nusausinta mėsa“ (Montvilienė 1978: 38). Vertintas išraiškos priemonių ilgis: „Vienas žodis patogiau už du, bet jeigu jis padarytas negerai, tai du geriau už vieną“ (Nemickaitė, Paulauskienė 1984: 22). Argumentuota, kad „geriau svetimas žodis, negu prastai nukaltas „savas“ (Būda 1973: 164). Pasitelkti ir ironiški vaizdingi argumentai, pavyzdžiui, kad kirpykla nėra nuplaukinimo ar nubarzdinimo punktas (Kinderys 1982: 49). Žvalgantis po praėjusio amžiaus aštunto, devinto dešimtmečio kalbininkų publikacijas kartais matyti tam tikras neužtikrintumas dėl nagrinėjamų nu- + -inti (-inimas) vedinių. Pranas Kniūkšta vedinių vertinti nesiima ir sako, kad „būdamas standartiškas ir lengvai pritaikomas įvairioms sritims, be to, palaikomas rusų kalbos modelio su обез-, naujasis žodžių darybos modelis pasirodė parankus ir gajus ir pamažu pradeda leisti šaknis į mokslinį stilių ir terminiją“ (Kniūkšta 1980: 29), vėliau nagrinėdamas Kalbos kultūros publikacijas apibendrina: „Kalbininkų tam reikalui siūlomi žodžių junginiai (pašalinti riebalus ir pan.) anų vedinių vartotojų nepatenkino, 5 LKŽe yra pateikta druskinti, žievinti, vandeninti, vis dėlto daugelyje tokio tipo vedinių su nugalima pagrįstai įžvelgti esant mišriąją darybą. 126 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena pateikti lingvistiniai argumentai nepaveikė. Jų jaučiamo naujojo poreikio ir kalbininkų ginamų senųjų raiškos būdų nesiseka sklandžiai suderinti. Kaip bėdos išeities ieškoma tarptautinių žodžių: nuasmeninti – dehumanizuoti, nuskausminti – anestezuoti, yra dar ir degazacija, degazuoti, bet iš esmės jie problemos neišsprendžia. Žodžiu, vyksta grumtynės, kuriose kalbininkai su savo požiūriu priversti atsišaudyti iš gynybos apkasų (kad priešdėlis nuneužimtų naujų plotų)“ (Kniūkšta 1986: 33). Arnoldas Piročkinas nagrinėjamo modelio žodžius taiso, pavyzdžiui, nuplaukinti (= pašalinti plaukus, nuskusti, nukirpti plaukus), nužievinti (= pašalinti, nulupti žievę), nužmoginti (= dehumanizuoti, paversti ne žmogumi), bet kartu priduria, kad „vis dėlto kalbininkai dar turėtų gerai patyrinėti šios grupės veiksmažodžių statusą BK [bendrinėje kalboje]: pernelyg jų daug, dažnai jie kalbai reikalingi, o pagaliau gal rastųsi ir koks kalbos argumentas, pateisinantis jų vartojimą. Bet kol tai nepadaryta, visuomenė turėtų vengti juos vartoti“ (Piročkinas 1990: 70). Angelė Kaulakienė technikos terminus nuanglinimas (rus. обезуглероживание, vok. Kohlenstoffentziehung), nuriebalinimas (rus. обезжиривание, vok. Entfetung) ir pan. nevertindama neutraliai priskiria prie vertinių, kurie adekvatūs darybos atžvilgiu ir dažniausiai adekvatūs semantikos atžvilgiu (Kaulakienė 1979: 147), vėliau sako, kad jie yra nenorminiai ir turi būti keičiami priimtinesniais atitikmenimis (Kaulakienė 1985: 71), tačiau pripažįsta, kad jie, būdami standartiški ir lengvai pritaikomi, padėjo atsirasti naujam darybos tipui, kuris yra parankus ir „pamažu pradeda leisti šaknis ne tik fizikos, bet ir kitų mokslo sričių terminijoje. Tačiau šio tipo parankumą galima būtų iš dalies pateisinti tik lanksčiu stabilumu, nes šiaip toks darybos tipas semantiškai vargu ar gali būti motyvuotas“ (Kaulakienė 1988: 132). Pateikiama nuoroda į šaltinį, kuriame lankstus stabilumas aiškinamas kaip „funkciškai motyvuotas, tikslingas normų keitimas, nuolatinis normos gebėjimas kuo geriausiai prisitaikyti prie visuomenės poreikių ir tikslų“ (Pupkis 1980: 24). Taigi, viena vertus, aptariamo modelio žodžiai taisyti, kita vertus, kartais galvota apie jų reikalingumą ir galimą pateisinimą. Atsižvelgdami į įvairius skelbtus taisymus Lietuvių kalbos instituto terminologai nu- + -inimas vedinių nepraleido pro akis kolektyviai rengdami Terminologijos taisymus, kurie pasirodė atkurtosios nepriklausomybės pradžioje. Nupeleninimas, nuplaukinimas, nuriebalinimas, nuriebinimas, nusierinimas pažymėti kaip vertiniai ir griežtai pataisyti junginiais su žodžiu (pa)šalinimas (TT 1992). Greta kai kurie vediniai taisyti su ne vienu tei- 127Terminologija | 2016 | 23 kiniu: nuskausminimas (= anestezavimas, skausmo (pa)šalinimas), nuvandeninimas (= 1. vandens (pa)šalinimas; 2. vandens atskyrimas, dehitratavimas), nužievinimas (= 1. žievės lupimas; 2. žievės skutimas). Dar pridėta miškininkystei, žemės ūkiui aktualūs nusparninimas (= skristukų paisymas), nusparnintuvas (= skristukų paisiklis). Reikšmingas žingsnis norminant nagrinėjamo modelio vedinius žengtas rengiant trečiąjį Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimą (DLKŽ3 1993), prie kurio daug prisidėjo terminologai. Jame apibendrinta šalinimo reikšme vartojamų nu- + -inti vedinių beveik trijų dešimtmečių taisymo patirtis ir DLKŽ2 1972 dėti vediniai nudruskinti, nudujinti, nukenksminti, nuriebalinti, nusakinti, nuvandeninti buvo pašalinti. Išmestas ir jau nuo DLKŽ1 1954 buvęs veiksmažodis nuskausminti. Nukalkinti palikta, bet pakeista reikšmė: vietoj „pašalinti kalkes“ įdėta „nubarstyti kalkėmis“, taip pat įdėtas aptariamoje sistemoje aktualus žodis nurūgštinti su reikšme „padaryti per rūgštų“ (LKŽe antra reikšmė – „pašalinti rūgštis“). Nebeliko ir nuo DLKŽ1 1954 buvusio nubuožinti, bet jis įgavo kitą pavidalą – pakeistas priešdėlis, kaip istorizmas įdėta išbuožinti „atimti iš pasiturinčių ūkininkų gamybos priemones ir žemę“. Veiksmažodis nuasmeninti vis dėlto paliktas. Tokia padėtis išlaikyta ir vėlesniuose popieriniuose ir elektroniniuose DLKŽ leidimuose, taigi galima sakyti, kad trečiasis leidimas buvo lemtingiausias. Aptariami nu- + -inti (-inimas) vediniai radosi specialiojoje vartosenoje. Žvalgantis po senuosius terminų žodynus matyti ir taisytojų, regis, sovietmečiu neminėtų vedinių, pvz.: nudumblinimas (rus. отмучивание) „dumblinių dalelių nusodinimas“ MTŽ 1960 (vedinys yra ir GFGTŽ 1956; ChŽ 1960), nuazotinimas (angl. denitration) ALKPŽ 1958, nuklijinimas6 (rus. обесклеивание) RLKPŽ 1959, nusluoksninimo plyšiai (rus. трещины отслаивания) GFGTŽ 1956, numiškinti (angl. deforest) ALKŽŪTŽ 1977. Aptariami vediniai žodynuose teikti nebūtinai pavieniui, greta teikta ir sinonimų (lietuviškų ir nelietuviškų), pvz.: debark – nužievinti, nulupti žievę ALKŽŪTŽ 1977, disbark – nulupti žievę, nužievinti ALKŽŪTŽ 1977, deforest – išnaikinti, iškirsti miškus, numiškinti ALKŽŪTŽ 1977, denitration – nuazotinimas, denitravimas ALKPŽ 1958, dewatering – nuvandeninimas, dehidracija ALKŽŪTŽ 1977, обезвоживание – dehidratacija, vandens šalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезвоживание – nuvandeninimas, dehid6 Į Terminologijos taisymus nedėta, bet tais pačiais metais pasirodžiusioje publikacijoje viena iš tų taisymų bendraautorių A. Kaulakienė pamini vedinius nudrumzlinimas, nudumblinimas, nujautrinimas, nuklijinimas, nuorinimas, nuvarnalėšinimas, dar prideda ir veiksmažodį nukailinti (Kaulakienė 1992: 9). 128 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena ravimas RLKMTŽ 1975, обезболивание – nuskausminimas, anestezavimas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание – nuriebalinimas, riebalų pašalinimas RLKMTŽ 1975. Atkreiptinas dėmesys, kad greta tuose pačiuose žodynuose yra nemažai terminų straipsnių, kuriuose analogiškose situacijose nu- + -inti (-inimas) vedinių neteikta, pvz.: defoliate – pašalinti lapus ALKŽŪTŽ 1977, degrease – pašalinti riebalus ALKŽŪTŽ 1977, dehorn – pašalinti, nupjauti ragus ALKŽŪTŽ 1977, deplume – (nu)pešti plunksnas ALKŽŪTŽ 1977, dewool – pašalinti plaukus ALKPŽ 1958, обезвоживание – dehidratacija, vandens šalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезволашивание – plaukų pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание – riebalų pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обеззоливание – kalkių pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезлесение – miškų iškirtimas, išnaikinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезлиствление – lapų pašalinimas, defoliacija RLKŽŪTŽ 1971. Teikimo nevienodumus dabar sunku paaiškinti. Beje, senuose terminų žodynuose, kuriuose galima rasti įvairių nu- + -inti (-inimas) vedinių, kartais matyti įrašas, kad žodyno terminus peržiūrėjo LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija, minimos Jono Kruopo ir (arba) K. Gaivenio pavardės. Neaišku, ar visada kalbininkai dėl šių vedinių priekaištavo. Net jeigu ir priekaištavo, tikėtina, kad vedinius gynė dalyko specialistai. Vis dėlto žvelgiant į skirtingu metu leistus tos pačios srities terminų žodynus matyti, kad nu- + -inti (-inimas) vedinių žodynuose palaipsniui mažėjo. Štai, pavyzdžiui, 1959 m. išleistame politechnikos terminų žodyne (RLKPŽ 1959) teikiama: обезвоживание – nuvandeninimas, обезволашивание – nuplaukinimas, обезгаживание – degazavimas, nudujinimas, обезжиривание – nuriebinimas, обеззоливание – nukalkinimas, обез углероживание – nuanglinimas, обесклеивание – nuklijinimas, atvirinimas, обескремнивание – nusilicinimas, обеспыливание – nudulkinimas, обессеривание – nusierinimas, desulfurizavimas. Po ketvirčio amžiaus leistame politechnikos terminų žodyne (RLKPŽ 1984) to paties tipo rusiškų terminų dar daugiau, bet lietuviški atitikmenys pakeisti pagal kalbos normintojų pastabas: обезвоживание – vandens šalinimas, dehidratacija, обезвоздушивание – oro šalinimas, обезволашивание – plaukų šalinimas, plikinimas, обезвреживание – darymas nekenksmingo, обезгаживание – dujų šalinimas, degazacija, обезжелезивание – geležies šalinimas, обезжиривание – riebalų šalinimas, обеззоливание – pelenų šalinimas, обезуглероживание – anglies šalinimas, обезфторивание – fluoro šalinimas, обесклеивание – klijų šalinimas, обескремнивание – silicio šalinimas, обеспыление, 135Terminologija | 2016 | 23 2 lentelė. Ypatybės šalinimą reiškiantys būdvardinės kilmės vediniai su nelietuviška šaknimi Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nuabsoliutinti suabsoliutinti „Užsibrėžęs nuabsoliutinti XIX amžiuje suabsoliutintas vertybes, Leskaitis skelbia krizes įvairiose gyvenimo srityse <...>.“ (Darbai ir dienos, 2003) nuindividualinti suindividualinti deindividualizuoti „Žmogaus sutechninimas visų pirma yra jo išdaiktinimas, nuasmeninimas ir nuindividualinimas.“ (Arvydas Šliogeris, 1996) „<...> kūnas suindividualina ir sukonkretina sielą, ją pririšdamas prie gyvosios dabarties ir juslinės artumos <...>.“ (Arvydas Šliogeris, 1999) „Metafizikoje žmogus nėra tiek deindividualizuotas, socializuotas ir anonimiškas kaip moksle.“ (Problemos, 1996) nukonkretinti sukonkretinti dekonkretizuoti „Bandymas blogį (ar gėrį) nutautinti, reiškia bandymą jį nukonkretinti, t. y. mistifikuoti.“ (Romualdas Ozolas, 2003) „Galima būtų tokią aptakią išvadą sukonkretinti, pavyzdžiui, citata iš neseno ekonomistų laikraščio <...>.“ (Knygnešys, 1995) „Pats rytų slavų redakcijos turinys patyrė dalinį istorinių detalių dekonkretizavimo poveikį.“ (Darius Baronas, 2000) numaterialinti sumaterialinti sumaterialėti numaterialėti įmaterialinti dematerializuoti(s) „Banalūs daiktai, džinsai, suplokštinti, tarsi numaterialinti, ir taip sustiprintas dekoratyvumo efektas.“ (Kauno diena, 2002) „Kad ir koks būtų atskiras kūrėjo požiūris į religiją, kūryba yra veikiama ir kitų tikėjimo, veikiama sumaterialintos tikėjimo vaizdinijos.“ (Viktorija Daujotytė, 2003) „Vadinasi, pasibaigus vienam dieviškojo prado sumaterialėjimo-numaterialėjimo ciklui, turės prasidėti naujas ciklas.“ (Mindaugas Tomonis, 1995) „<...> pridėję jutimine ar socialine empirika paremtą suvokimą ir jį suardę, turime rezultatą, kuris negali būti verbalizuotas, juo labiau negali būti įmaterialintas.“ (7 meno dienos, 2007-07-06) „<...> pasaulyje viskas vis labiau virtualėja ir dematerializuojasi ir iš to atsiranda visiškai naujos virtualios nehierarchinės bendruomenės <...>.“ (Atgimimas, 2007-01-19) „Naudojant tokias technologijas namas tarsi dematerializuojamas.“ (Kauno diena, 1995) 136 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nurealinti surealinti derealizuoti „<...> visais šitais atvejais erotinė situacija nurea linama ir nebėra jau tiek svarbu, ar draugas bus Ji, ar Jis, kadangi akcentuojamas dvasinis ryšys.“ (Saulius Žukas, 1995) „Netikrumo akimirka, surealinanti pasaulį.“ (Vytautas Rubavičius, 1997) „Sapnų realybė yra sukeista, derealizuota, galime pavadinti ją poetiška.“ (Laima, 1997) nusakralinti susakralinti desakralizuoti „Šiandien Lietuvoje ryškėja kunigystės nusakralinimo tendencija.“ (Dienovidis, 1996) „Poezija pasaulį paverčia tauriu, susakralina jį.“ (Švyturys, 1996) „Televizija desakralizuoja politikos procesą ir jo veikėjus <...>.“ (Žygintas Pečiulis, 2007) Šalia vedinių su nelietuviška šaknimi atsiranda ir analogiškų vedinių su lietuviška šaknimi, pavyzdžiui, pora nusakralinti – susakralinti (plg. desakralizuoti, sakralizuoti) papildoma pora nušventinti – sušventinti (a). Panašiai greta moralizuoti – demoralizuoti atsiranda sudorinti – nudorinti (b), o greta sensibilizuoti – desensibilizuoti pradedama vartoti sujautrinti, įjaut rinti – nujautrinti (c), pvz.: a) „Mes matome, kaip Tomo Akviniečio filosofijoje vyksta dar paslėpta, tačiau aiškiai nujaučiama pasaulio desakralizacija, jo nušventinimas ir nudievinimas, naujaisiais amžiais virtęs pamatine žmogaus santykių su pasauliu norma“ (Arvydas Šliogeris, 1996); „<...> Lietuvos vardo sušventinimą laikau nepaprastai svarbiu lietuvybės išlaikymo ir stiprinimo sovietinės okupacijos sąlygomis veiksniu <...>“ (lrytas.lt 2016-04-13); b) „<...> tokia mokykla, iš kurios išvarytas Dievas, nėra neutrali – ji skleidžia bedievybę ir nudorina jaunimą“ (Soter, 2000); „Kosmopolitizmas yra egoizmo moralizavimo bandymas, bandymas amoralumą sudorinti per jo ideologizavimą“ (Kultūros barai, 1997); „Dorovės principų paneigimas žudo kūrybą ir turi demoralizuojančios įtakos visai tautai“ (Juozas Keliuotis, 1997); c) „<...> reikia kreiptis į kojų ligų specialistą ar dermatologą, kuris, nujautrinęs sritį, pašalins įaugusį nago kampą“ (Cosmopolitan, 2004); „<...> negalima pamiršti ankstesniųjų alergenų, jų reikia vengti visą gyvenimą, nes savaiminio nusijautrinimo (desensibilizacijos) tikimybė labai maža“ (Caritas, 1996); „Pirmąkart patekę į organizmą alergenai dar nesukelia ligos, bet organizmą įjautrina, sensibilizuoja (alergizuoja), t. y. pradeda gaminti antikūnų“ (Sveikata, 1995); 137Terminologija | 2016 | 23 „<...> kūno vaizdo formavimasis yra sensorinių laukų sujautrinimo padarinys; juos sujautrina fonacijos metu skleidžiamos akustinės bangos“ (Psichologija, 2002). Pagal tą patį modelį pasidaroma ir daiktavardinės kilmės vedinių, pavyzdžiui, numitinti – sumitinti (plg. demitologizuoti, mitologizuoti): „Istoriografija iškyla kaip mito numitinimo ir poetinės išmonės demaskavimo, atskyrimo nuo tikrovės įrankis“ (Arūnas Sverdiolas, 1996); „<...> Lietuvos istorija yra sumitinta ir perdėm romantizuota, daugelio lietuvių pasąmonėje glūdi didžiavalstybiškumo kompleksas“ (Filosofija ir sociologija, 1997); „Istorinių įvykių demitolog izavimo procesas sąlygoja racionalesnį požiūrį į istoriją <...>“ (Valentinas Brandišauskas, 1995). Įdomu tai, kad tam pačiam reikalui dar pasidaroma ir sumitologinti, numitologinti, išmitologinti: „Ne iš šitos Pliaterių šakos, o iš kitos kilusi Emilija Pliaterytė, gal kiek ir sumitologinta, žinoma kaip 1831 m. sukilimo dalyvė, vadinasi, politinė veikėja“ (Meilė Lukšienė, 2000); <...> jis nuoširdžiai tikėjo, kad Naujasis Testamentas pilnas mitologinių įvaizdžių ir todėl privaląs būti numitolog intas“ (Česlovas Kavaliauskas, 1998); „Dėl to dabartinės literatūros neigiantysis patosas iš dalies yra nulemtas pastangų išmitolog inti visuomenės gyvenimą <...>“ (Vytautas Rubavičius, 1997). Kartais ne visai aišku, ar nelietuvišką šaknį turintys nu- + -inti (-inimas) vediniai yra daiktavardinės ar būdvardinės kilmės, nes vedinyje kamienas dezintegruojamas11. Pavyzdžiui, pasidarytą naujadarą nuerotinti galbūt per darybos pakopas galima sieti ir su erotika, ir su erotinis, erotiškas („pašalinti erotikos požymius“, „padaryti, kad nebūtų erotinis, erotiškas“), nukomunistinti gali turėti darybinių ryšių su komunistas, komunizmas, komunistinis, komunistiškas (daugiau pavyzdžių ir mikrosistemų žr. 3 lentelėje). Net ir esant darybiniams ryšiams su daiktavardžiais čia vis tiek matyti ypatybės šalinimo reikšmė, tik ta ypatybė kyla iš daiktavardžio, su juo siejama. Kartu matyti, kad greta funkcionuoja deerotizuoti, dekomunizuoti. Visų minėtų deir nuanalogijų radimasis rodo, kad dėl susidarančių nelietuviškų žodžių opozicinių porų (su deir be šio priešdėlio) lietuvių kalbos priešdėlių sistema patiria spaudimą taip pat turėti analogiškas poras, ir tai kartais realizuojama nuir suopozicija. 11 Dėl dezintegracijos žr. Urbutis 1978: 125–128, 198–208. 138 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena 3 lentelė. Ypatybės šalinimą reiškiantys daiktvardinės arba būdvardinės kilmės vediniai su nelietuviška šaknimi Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nuerotinti suerotinti deerotizuoti „Įsivaizduota ir pasisavinta intelektualo teisė nuerotinti tautą reiškia jo bandymą iš naujo pabrėžti savo kaip tautos skaistybės saugotojo rolės svarbą.“ (Kultūros barai, 1997) „<...> mano herojė „Dosono užutekyje“ buvo seksuali, suerotinta...“ (lrytas.lt 2012-01-20) „<...) akivaizdus polinkis deerotizuoti Ašenbacho ir Tadzio santykius pasinaudojant sugrįžimais į praeitį <...>.“ (7 meno dienos, 2005-03-04) nukomunistinti sukomunistinti dekomunizuoti „Tuo labiau kad, ko gero, čia yra tiktai vienas didelės Lietuvos visuomenės nukomunistinimo problemos epizodas, ir reikėtų čia kompleksiškai spręsti šituos klausimus.“ (LRS, 1991) „Vadinasi, slaptą likvidavimo operaciją rengė tik patys aukščiausi sukomunistinto saugumo departamento pareigūnai.“ (Lietuvos aidas, 1997) „Mes galime tapti pirmąja dekomunizuojama šalimi <...>.“ (Vytautas Landsbergis, 2000) nupolitinti supolitinti įpolitinti išpolitinti depolitizuoti „<...> ilgas vadistinio režimo užtrukimas dalį visuomenės spėjo nupolitinti, nustumti nuo domėjimosi valstybės reikalais <...>“ (Filosofija ir sociologija, 1995) „Korsako sociologinė literatūros interpretacija, o tuo metu dar ypatingai supolitinta ir suideologinta, Mykolaičiui buvo visai svetima.“ (Meilė Lukšienė, 2000) „Net regioniniai, subetniniai judesiai, kaip, tarkim, bandymai įpolitinti žemaičių sąjūdį - jie irgi gali būti interpretuoti, kaip savyje turintys provincijos žmonių interesų krūvį.“ (bernardinai. lt 2008-04-17) „<...> europinio tapatumo kūrimą neišvengiamai lydi subtilus Europos tautų išpolitinimas ir dekonstravimas.“ (lrytas.lt 2016-01-19) „Prisidengus mokyklos depolitizavimu, trikdomas patriotinis jaunimo ugdymas.“ (Zigmas Zinkevičius, 1999) 139Terminologija | 2016 | 23 Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nureliginti sureliginti nureligėti dereligizuoti „Dievo vietą daugelio šiuolaikinių žmonių sąmonėje užima technika. Bet ir pati religija neišvengė desakralizuojančio, nureliginančio aiškinimo.“ (Filosofija ir sociologija, 1996) „Ne veltui Indijos filosofinės sistemos, gimstančios iš ilgaamžės mitologinės tradicijos, taip greit sureliginamos, susilieja su senosiom tikėjimo srovėm arba pagimdo naujas tėkmes.“ (Romualdas Ozolas, 1997) „Sekuliarizmas savo ruožtu nėra tiesiaeigis nureligėjimas, bet prieštaringas vyksmas, kaip kaskart labiau aiškėja, patiriantis krizę, išsemiantis savo galimybes.“ (Filosofija ir sociologija, 1996) „Gyvename laikus, kai visuomenė brangiai moka už ankstesnę derelig izaciją, nušventėjimą, tikėjimo atmetimą.“ (Sigitas Geda, 1999) nuromantinti suromantinti deromantizuoti „Pomodernistinei epochai būdingas patologinės asmenybės nuromantinimas, bet taip pat ir visiškas žmogaus galių - destruktyvių ir kuriančių, gerų ir blogų - išsilaisvinimas, realizavimas mene.“ (Mokykla, 1996) „<...> V. Mykolaitis-Putinas yra gerokai kritiškesnis lietuvių literatūros visuotinio suromantinimo požiūriu.“ (Lituanistica, 2003) „Pasukta deromantizavimo, net meilės desakralizavimo, nuvainikavimo keliu.“ (Dienovidis, 1995) Peržvelgus DLKT ir lrytas.lt šaltinius matyti, kad dabartinėje vartosenoje yra palyginti nemaža įvairovė daiktavardinės kilmės nu- + -inti (-inimas) vedinių, reiškiančių ypatybės ar kokio kito nematerialaus, abstraktaus dalyko šalinimą. Vieni jų vartojami gana plačiai (dažnumo duomenys bus pateikiami vėliau), kiti – labai siaurai. Paprastai daromi vieni pagal kitus, kartais išplėtojant nemažas mikrosistemas. Pavyzdžiui, turime jau įprastą DLKŽ kodifikuotą žodžių mikrosistemą vertė, vertinti, įvertinti, nuvertinti, nuvertėti, devalvuoti (kaip anksčiau minėta, nuvertėti DLKŽ neįdėta, bet šioje sistemoje žodis būtinas (LKŽe yra)). Tikėtina, kad veikiant šiai analogijai yra pasidaryta panaši labai siauros vartosenos mikrosistema reikšmė, reikšminti, įreikšminti, sureikšminti, išreikšminti, nureikšminti, nureikšmėti, desemantizuoti, pvz.: 140 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena „Kiekviena komponavimo figūra, rodydama kalbėtojo meistriškumą, stiprina ir reikšmina informaciją <...>“ (Regina Koženiauskienė, 2001); „Kai liūdesys ir desperacija yra kultūriškai įreikšminami, jie nebetampa liga, depresija“ (Vytautas Kavolis, 1996); „Mat sureikšmindami vien jusliškąjį kosmą, sofistai kartu nureikšmino ankstesnės filosofijos išryškintą, bet dar nuo jusliškojo kosmo neatskirtą, o todėl ir suproblemintą mąstomąjį kosmą <...>“ (Problemos, 2003); „<...> jei tikėsime aukščiau išdėstytais samprotavimais apie iš-raiškos ir reikšmės santykį, iš-reikšdami greičiau nu-reikšminame, negu su-reikšminame ar į-reikšminame“ (Darbai ir dienos, 1999); „<...> pasakymas dažniausiai būna paniekinantis. O eilėraštyje tokios mitologijos kūrimas veda į paprasčiausią tiesosaką, poetinių prasmių ir reikšmių „išreikšminimą“ (bernardinai.lt 2007-05-16); „<...> dėl šios aplinkybės kartais gali pernelyg nureikšmėti emocinė religijos pusė“ (Gintaras Beresnevičius, 1997); „Taigi ir kalnelis yra desemantizuotas, nureikšmintas kaip mitinis ir sakralinis objektas“ (Giedrius Viliūnas, 2001). Nors darybiškai kiek skirtingi (tarp vertė ir vertinti įmanoma būtų įžvelgti abipusį darybos pamatavimą, o reikšmė yra aiškiai veiksmažodžio reikšminti pamatinis žodis, nes perimama priesaga -m-), vertė ir reikšmė yra to paties semantinio lauko žodžiai. Į šią gretą dar pridedama ir prasmė, prasminti, įprasminti, nuprasminti, išprasminti (a), taip pat esmė, esminti12, įesminti, suesminti, nuesminti, išesminti, nuesmėti (b), pvz.: a) „<...> ji stropiai kūnijo savo viziją, be abejo, jis buvo suradęs sapno gabalėlį: dulkę miego, kuri „prasmino“ jo buitį“ (Viktoras Katilius, 1996); „Šiuo atveju išryškėja opozicija tarp „anksčiau“ ir „dabar“: anksčiau estetika įprasmino realybę, dabar – nuprasmina“ (Literatūra, 2003); „Štai kodėl tikėjimą reikėtų laikyti įprasminimo priešybe; štai kodėl tikėjimas yra išprasminimo pliūpsnis“ (Arvydas Šliogeris, 1999); b) „Dar reikšmingesnis jiems yra minčių, sąvokų kūrimas ir savo linkimų pareiškimas gyvenime, jomis [save] susikurti, esminti, vadinas, – valią sukurti“ (Vydūnas 2013: 23–24); „<...> nutolina jį „nuo aristotelizmo-tomizmo, šių esmingai „esmės“ filosofijų, kartu tačiau ir nuo platonizmo, kuris, įsisteigęs idėjų karaliją anapus, nuesmino pasaulį, daiktų esmes perkeldamas užu jų“ (Respectus Philologicus, 2001); „O didžiausias mums, žmonėms, iškeltas uždavinys yra suesminti būtį“ (Peteris Wustas, 2000); „<...> kiekvienas matymas ir nematymas, kiekvienas darymas ir nedarymas, kiekvienas įesminimas ir išesminimas, kiekvienas kūrimas ir naiki12 Veiksmažodžio esminti DLKT nėra, bet rastas Vydūno pavyzdys. 141Terminologija | 2016 | 23 nimas vyksta čia, ant kalvos keteros, tarp juslumo ir antjuslumo“ (Arvydas Šliogeris, 1999); „Šitaip žvelgiant kultas yra nepaprastos svarbos gyvenimo veiksnys žmogui išvengti nuesmėjimo ir sulėkštėjimo <...>“ (Vincas Vyčinas, 2001). Pateikti žodžiai daugiausia randami filosofijos, literatūrologijos ir pan. tekstuose. Vediniai reikšminti, prasminti, esminti daugiau vartojami su priešdėliais. Apskritai susidaro įspūdis, kad tokių naujadarų nepriešdėlėtos formos kartais pasidaromos vėliau nei priešdėlėtos. Matyti aktyvaus ir savaiminio veiksmo opozicija (nuvertinti – nuvertėti, nureikšminti – nureikšmėti, nuesminti – nuesmėti, nerasta tik nuprasmėti greta nuprasminti), taip pat matyti ypatybės, turinio suteikimo ir šalinimo opozicija. Pastaroji opozicija gaunama priešinant su-, įpriešdėlius turinčius vedinius su tais, kurie turi priešdėlius nu-, iš- (sureikšminti, įreikšminti – nureikšminti, išreikšminti; įprasminti – nuprasminti, išprasminti; suesminti, įesminti – nuesminti, išesminti). Nors galima būtų tikėtis opozicijų su- – nuir į- – iš-, iš pavyzdžių matyti, kad poros yra sumišusios, pavyzdžiui, gerai žinoma opozicija įvertinti – nuvertinti („<...> esame linkę savimi abejoti, daugiau save nuvertiname negu įvertiname“ (bernardinai.lt 2008-01-13); „Grožiniame kūrinyje vyksta pervertinimas, nuvertinimas ir įvertinimas“ (Literatūra, 2003)). LKŽe veiksmažodis išvertinti tapatinamas su įvertinti „pripažinti kieno vertę, branginti, gerbti“, bet tirtuose šaltiniuose išvertinti nerasta. Dabartinėje vartosenoje yra įprastų opozicijų su skirtingais priešdėliais, pvz. (žodžiai iš DLKŽ6 2006): sumontuoti – išmontuoti, sutuokti – ištuokti, įregistruoti – išregistruoti, įjungti – išjungti, čia paminėtina ir sutautinti – nutautinti; priešdėliai dedami ir opoziciją reiškiant skirtingomis šaknimis, pvz.: sutankinti – išretinti, sutaupyti – išeikvoti, įmirkyti – išdžiovinti, sujaudinti – nuraminti. Buvo kodifikuotos daiktavardinės kilmės veiksmažodžių naujadarų opozicijos įelektrinti „suteikti elektros krūvį“ – išelektrinti „panaikinti kūno elektros krūvį“, įmagnetinti „suteikti magneto savybių“ – išmagnetinti „panaikinti magnetines kūno savybes“ (DLKŽ6 2006). Kadangi kalboje su-, į- – išopozicijų yra nemažai, matyt, laikyta, kad iš- + -inti raiška yra lietuviškesnė nei nu- + -inti, todėl anksčiau teiktas veiksmažodis nubuožinti DLKŽ3 1993 buvo pakeistas į išbuožinti13, nors taisant šalinimo reikšmės 13 Prie tokio keitimo galėjo prisidėti ir tai, kad rusiškas atitikmuo yra ne su šalinimo reikšmės priesaga обез- (обес-), o su priesaga раз- (рас-), kuria reiškiamas ankstesnio veiksmo rezultato panaikinimas, t. y. раскулачить. Dar plg. išmagnetinimas – размагничивание, išsandarinimas – разгерметизация (RTŽ 2000). 142 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena nu- + -inti vedinius kartais buvo pataisomi ir iš- + -inti naujadarai, pavyzdžiui, vietoj išsovietinti siūlyta geriau vartoti desovietizuoti (Rudaitienė 1993: 13), vietoj išpolitinti – depolitizuoti (KK 2003: 84). Pastarasis siūlymas argumentuotas tuo, kad nėra supolitinti, nors iš tiesų vartosenoje toks žodis jau radosi, prireikus pasidaroma ir įpolitinti (žr. 3 lentelėje). Beje, medžiagos šalinimo reikšme iš- + -inti paprastai nevartojama, bet ATTŽ 2001 rasta išvarnalėšinimas – „augalinių teršalų iš vilnos šalinimas“ (обезрепеивание), išvarnalėšinimo mašina – „mašina augaliniams teršalams iš vilnos šalinti mechaniniu būdu“ (обезрепеивающая машина). Akivaizdu, kad taip pataisytas nuvarnalėšinimas. J. Klimavičius sakė, kad nuvarnalėšinimo mašina skamba anekdotiškai, bet teikinio nesiūlė (Klimavičius 1974: 19). Priešdėlio keitimas žodyne atrodo keistokai. Matyt, reikėjo ieškoti kitų sprendimų (apibrėžtys aiškiai to nerodo, bet gal galėjo būti tiesiog varnalėšų šalinimas, varnalėšų šalinimo mašina). Plg. обезрепеивание – varnalėšų šalinimas (RLKPŽ 1984). Keistokai atrodo ir retkarčiais pavartojamas išmiškinimas, pvz., „Tai yra ne išmiškinimas, ne miško naikinimas, o nedidelis, atsakingas miško praretinimas vietomis <...>“ (lrytas.lt 2016-04-24). Kaip jau buvo minėta, rengiant DLKŽ3 1993 buvo atsisakyta nemažai šalinimo reikšmės nu- + -inti vedinių, tačiau nuasmeninti palikta. Tikėtina, kad argumentas palikti šį žodį žodyne buvo tas, kad greta teikta ir suasmeninti, įasmeninti, galėjo prisidėti ir argumentas, kad „neturime kuo pakeisti tokio darinio“ (Paulauskienė 2001: 95), taip pat vartojimo tradicija14. Tiesa, kai kurie specialybės kalbos dėstytojai pagal analogiškų vedinių taisymo modelį pataiso ir nuasmeninti, siūlo vartoti junginį padaryti beasmenį (Kazlauskienė ir kt. 2010: 62; Bielinskienė ir kt. 2014: 187), tačiau tikimybė, kad tai gali paveikti šio jau ilgai teikiamo žodžio vartoseną yra menka, juoba kad žodis vartojamas gana gausiai (žr. 5 lentelę), yra terminų žodynuose (pvz., nuasmeninimas SŽ 1993, nuasmenintasis programavimas ITŽ 1997). Labiau matyti kitas polinkis – jeigu leidžiama vartoti nuasmeninti, tai vartotojų nevengiama vartoti ir nužmoginti, juoba kad šie žodžiai dažnai būna panašiuose kontekstuose arba visai greta (pvz., 14 Žodis vartotas jau pirmosios nepriklausomybės laikais, pvz.: „Kapitalizmas, besiekdamas pelno visomis priemonėmis, nuasmenino darbą, nuasmenino žmogų ir tuo pačiu nuasmenino gyvenimą“ (Naujoji Romuva, 1937, Nr. 29–30), „<...> tautos kūryba remiasi sąmoningu susibūrimu stiprių asmenybių, o ne priverstine nuasmenintų žmonių minia“ (XX amžius, 1939-03-31). 143Terminologija | 2016 | 23 „Su siaubu galvoju apie uždaro tipo kolektyvines įstaigas. Jos nužmogina, nuasmenina“ (Tėviškės žinios, 1996)). To paties semantinio lauko žodžių (jie turi ir tarptautinius atitikmenis depersonalizuoti, dehumanizuoti) mikrosistemos plėtojamos labai panašiai: nuasmeninti, suasmeninti, įasmeninti, suasmenėti, nuasmenėti ir plg. nužmoginti, sužmoginti, įžmoginti, išžmoginti, nužmogėti (aptiktus vartosenos pavyzdžius žr. 4 lentelėje). Dalis šių žodžių yra fiksuota ir LKŽe. Straipsnyje minėta, kad nužmoginti kalbininkų buvo taisoma, bet kai kuriuose patarimų leidiniuose galima rasti, kad nužmogėti15 nepeikiama (KK 2003: 137), gretinama su nutausti, nutautėti. Jeigu galima nužmogėti, tai galima ir nužmoginti. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų bankas jau dabar sako, kad abu žodžiai galimi, remiasi Bendrinės lietuvių kalbos žodynu (BLKŽ), tačiau šiame žodyne raidė N nepaskelbta, tie žodžiai tik įtraukti į antraštyną, kuris dar bus redaguojamas. Į BLKŽ antraštyną įtraukti ir su asmenimis siejami žodžiai nukatalikinti, nukrikščioninti (abu yra LKŽe). Nors ir nėra gausi, vartosena rodo, kad prireikus daromos žodžių grupės: nukrikščioninti, sukrikščioninti, įkrikščioninti, sukrikščionėti, nukrikščionėti. LKŽe fiksuojama nukatalikėti, sukatalikėti, bet tirtuose šaltiniuose rasta tik nukatalikinti, sukatalikinti (žr. 4 lentelėje). Analogišku būdu vartosenoje kartais pasidaroma ir kitokių aktyvaus ir savaiminio veiksmo opozicijas rodančių naujadarų, pvz.: nubažnytinti – nubažnytėti, nudvasinti – nudvasėti, nupilietinti – nupilietėti, nuvalstybinti – nuvalstybėti. DLKŽ6 2006 fiksuoja sukultūrinti – sukultūrėti, vartosenoje rasta ir nukultūrinti – nukultūrėti, pasidaroma ir įkultūrinti, iškultūrinti. Aktyvaus ir savaiminio veiksmo opozicijos kartais matyti tiek vedinių su priešdėliais su-, tiek ir su priešdėliais nu-, bet jei šalinimo reikšme pasirenkamas priešdėlis iš-, savaiminio veiksmo paprastai greta nebūna, pavyzdžiui, gana dažnai vartojama išvalstybinti, bet nematyti išvalstybėti. Tiesa, rasta vienas kitas pavartojimas iškultūrinti – iškultūrėti. LKŽe fiksuoja ištautinti – ištautėti, ištausti, bet vartosenoje rasta tik vieną kitą kartą pavartotas ištautinti, įprasta nutautinti. Beje, nutautinti – nutautėti opozicija paskatina rastis ir nulietuvinti – nulietuvėti (minėtų ir kitų panašių žodžių pavyzdžius taip pat žr. 4 lentelėje). 15 Kadangi vietoj nužmoginti buvo siūlomas tarptautinis žodis dehumanizuoti, tai vietoj nužmogėti būta siūlymų vartoti degraduoti (Balčienė 1979: 15). 144 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena 4 lentelė. Ypatybės ar kito nematerialaus dalyko šalinimą reiškiantys vediniai Nu- + -inti Plg. Pavyzdžiai nuasmeninti suasmeninti įasmeninti suasmenėti nuasmenėti depersonalizuoti „Viename Mieželaičio eilėraštyje nuskamba nuoskauda dėl susidūrimo su tokiais nuasmenintais anoniminiais, neidentifikuojamais, turinčiais tik tarsi kodinį pavadinimą ir kt. autoritetais <...>.“ (Literatūra, 2001) „<...> internetas pateikė galimybę kurti individualizuotus produktus, siųsti suasmenintas žinutes kiekvienam vartotojui atskirai.“ (Arvydas Bakanauskas, Vytautas Liesionis, 2008) „<...> abstraktūs, neapčiuopiami dalykai – šiuo atveju tautos dvasia – personifikuojami, įasmeninami konkretaus žmogaus, t.y. knygnešio, gyvenimo istorija.“ (Nemunas, 2004) „Ir čia svarbiausia, pasak filosofo, ne nuasmenėti (tai ypač lengva įstrigus minioje), o suasmenėti.“ (Dienovidis, 1996) „<...> pirmuoju atveju turime lyg dorovinio šaltinio personalizaciją, o antruoju - įvairūs elgesio standartai bei stereotipai yra depersonalizuoti, objektyvizuoti.“ (Problemos, 1995) nubažnytinti subažnytinti įbažnytinti nubažnytėti „Nuo Reformacijos laikų iki pat XIX a. pirmos pusės toks regimos bažnyčios „nubažnytinimas” buvo populiarus visoje Europoje.“ (Darbai ir dienos, 2003) „Atsiranda šiam laikotarpiui būdingas bruožas – santuokos subažnytinimas. Bažnyčia pradėjo reglamentuoti santuokas <...>.“ (Soter, 2003) „Jau karaliaus Mindaugo krikštu siaurai, o lietuvių visuotiniu krikštu plačiai lietuvių kalba buvo įbažnytinta.“ (Terminologija, 2003) „Dėl nubažnytėjimo ir tikėjimo susvetimėjimo nemaža dalimi kalta ne sekuliarizacija, o veikiau pati Bažnyčia, nemokanti prisitaikyti prie naujos visuomenės.“ (Naujasis židinys, 1996) nubuožinti subuožinti išbuožinti „Mes tikrai apie Stalino veiksmus daug ko nežinojome. Mus pasiekusi informacija: buožių nubuožinimas. Viskas.“ (Galina Dauguvietytė, 2002) „Mūsų šeima buvo subuožinta, valdžia uždėjo nepakeliamas prievoles.“ (Stasė Kiselienė, 2002) „Atrodė, kad išbuožinimų, trėmimų, kolektyvizacijos, beviltiško darbo kolūkiuose juodi prisiminimai lydės mus visą gyvenimą.“ (Dienovidis, 1996) 151Terminologija | 2016 | 23 nukalbinti – „Tauta pamažu nukalbinama. Prievarta brukamai rusų kalbai galima buvo priešintis. Prestižinei gyvenime ir būtinai įstaigose anglų kalbai priešintis nėra kaip: renkiesi pats.“ (Romualdas Ozolas, 2003) nukavinti – „O aš pažinojau žmonių, kurie, išsigandę ankstyvesnių gydytojų rekomendacijų, buvo perėję į kavą be kofeino, nors labai mėgo kavą su kofeinu, ir taip gėrė tą brangų ir šleikštų erzacą dvylika ilgų metų, ir dar brangiau mokėjo, nes kavą nukavinti kainuoja brangiau, nei pateikti natūralią.“ (bernardinai.lt 2006-06-21) nuliteratūrinti – „<...> lengvai galime įvardyti kaip būdingas posmodernistinio kūrinio savybes. kaip ir eilėraščių nevientisumą, išcentrinę struktūrą ar apskritai nuliteratūrinimą.“ (Nemunas, 1996) numąstysinti – „<...> visus nuodijančios ir žudančios JAV sukūrė tokią „numąstysinimo“, nujausminimo ideologiją, kad niekas nereflektuoja netgi to, ką mato ir išgyvena.“ (bernardinai.lt 2007-05-16) nuparadoksinti – „Luhmannas apibūdina religiją kaip formų sistemą, kurią visuomenė kuria siekdama „nuparadoksinti pasaulį“.“ (Robert Wuthnow, 1996) nupasaulėžiūrinti – „Užtat Lietuvių fronto bičiuliams galima siūlyti atsiriboti nuo visiškos „nepasaulėžiūros“ ir kalbėti apie „tikrąją demokratiją“, kurioje politinė veikla būtų nupasaulėžiūrinama (sumažinama pasaulėžiūros įtaka veiklai). Tas „nupasaulėžiūrinimas“ turėtų būti ne tik kultūroje, bet ir ekonomikoje.“ (Dienovidis, 1995) nupaslaptinti – „Juk dar yra ištisa nebažnytinės, neinstitucinės religijos sritis. Ar su racionalistiniu nupaslaptinimu (Antzauberung)?“ (Filosofija ir sociologija, 1996) nupaukštinti – „<...> nurodo jau ne konkretų paukštį, į kurį persikūnija mirusysis, o to mirusiojo esmę ir savimonę išlaikančią vėlę, tiesa, pasirodančią paukštelio pavidalu. Šis pavidalas vėlesniais laikais galėjo kiek ir trukdyti, matyt, vyko kažkoks fizinis protėvio „nupaukštinimas“ <...>.“ (Gintaras Beresnevičius, 2004) nurakauskinti – „Kitas sąmoningas R.Rakausko „nurakauskinimas“ - jokių mergaičių, nuogų kūnų kulto, stiliaus blikų ir blyksnių, žymių ir nelabai merginų portretų su aiškia grafiška veido ovalo linija.“ (Kauno diena, 2001) nusipoetinti – „Atvira ir prislopinta autoironija. <...>. Netgi gana rizikingas nusivainikavimas, nusipoetinimas. Deheroizacija.“ (Dienovidis, 1995) nusmegeninti – „O stoti į atvirą konfrontaciją su sistema nebeturėjome nei jėgų, nei tikėjimo – čia gražiai pasidarbavo visi nusmegeninimo mechanizmai.“ (Valentinas Sventickas, 2008) nužiovulinti – „Stiliaus požiūriu parodijuojamas maironiškas miško ošimo aprašymas – „nužiovulinimas“ <...>.“ (Darbai ir dienos, 2003) Suprantama, tokiais dariniais taisyklės gali būti sąmoningai laužomos siekiant originalumo ar paveikumo (kartais lyg pasiteisinant kabutėmis), bet tiek išplėtotas mikrosistemas turintys, tiek ir okaziniai dariniai tik patvirtina tai, kad nu- + -inti vediniai vartosenoje de facto turi šalinimo reikšmę, teksto kūrėjai tiki, kad skaitytojai juos supras. Vedinius galima pakeisti žodžių 152 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena junginiais, prielinksninėmis konstrukcijomis su be, bet ne visada išliktų veiksmo akcentavimas, o ir sakinius kartais tektų gerokai performuluoti. Tarp nekodifikuotų nu- + -inti (-inimas) vedinių, reiškiančių ypatybės ar kito nematerialaus, abstraktaus dalyko šalinimą, vartosenos dažnumu labiausiai išsiskiria nukenksminti ir nuskausminti (dažniausi vediniai pateikiami 5 lentelėje16 (visų kitų straipsnyje minėtų nematerialaus dalyko šalinimą reiškiančių vedinių dažnumas tirtuose šaltiniuose yra mažesnis); DLKT skiltyje nurodomas pavartotų žodžių, įskaitant veiksmažodžių formas (apima ir sudaiktavardėjusius dalyvius, nes nėra kaip programiškai atskirti), abstraktus su -imas, skaičius, o lrytas.lt skiltyje nurodomas publikacijų, kurių tekste yra tas žodis, skaičius). Darybiškai juos galima sieti su daiktavardžiais kenksmas, skausmas, nors neatmestinas ir ryšys su būdvardžiais kenksmingas, skausmingas (kamienas dezintegruotas). Be priešdėlio vediniai paprastai nevartojami (LKŽe yra pateikta), nors kartais pasitaiko, pvz.: „<...> jis iš paskos man eidavo ir vis sakydavo: „Broli, čia daugiau paspausk, čia atleisk teptuką, kad linija „vibruotų“, kad būtų „gyva“, kad „skausmintų“ (Kauno diena, 1995); „Meras žada, kad taip vilniečiai sutaupys šimtus valandų spūstyse, o pareigūnai nesusipratėlius ketina skausminti baudomis“ (lrytas.lt 2015-08-21). 5 lentelė. Dažniausi ypatybės ar kito nematerialaus dalyko šalinimą reiškiantys vediniai Nu- + -inti DLKT lrytas.lt Nu- + -inti DLKT lrytas.lt nuvertinti 1349 1281 nureikšminti 29 13 nukenksminti 557 331 nupilietinti 21 2 nuskausminti 453 683 numitinti 19 1 nuasmeninti 235 80 nudievinti 18 1 nutautinti 225 70 nuprasminti 16 2 nužmoginti 187 58 nubūtinti 13 1 nudvasinti 37 6 nubuožinti 10 1 Daugiau panašių vedinių, kuriuos būtų galima sieti su abstrakčios reikšmės daiktavardžiais, turinčiais priesagas -smas, -mas, platesnėje vartosenoje nėra17. Rasti tik labai reti nuveiksminti, nujausminti, pvz.: „Buvo pažymėtas 16 Į lentelę netraukti aiškiai būdvardiniai vediniai, visi jie yra reti, apie jų dažnumą jau buvo užsiminta. 17 Kartais pasidaroma vedinių iš daiktavardžių su priesaga -mė, pavyzdžiui, nugrėsminti – „Žmogus kaip beždžionės šaka - tai labai pablogėjusių gyvenimo sąlygų ir reikalo jas įveikti refleksijos (grėsmės įveikimo, tą grėsmę „nugrėsminant“ savimi, savo vidinio aš šiluma) pagalba rezultatas“ (Romualdas Ozolas, 1997). 153Terminologija | 2016 | 23 įdomus, poleminis gamtos deenergizacijos, jos nuveiksminimo procesas plėtojantis Europos civilizacijai“ (Baltos lankos, 1996); „<...> kiek per daug akcentuotos lazerinės projekcijos, kinetinė scenografija ir skaitmeninis vaizdas. Tačiau tai tik labiau paryškino absoliutaus nujausminimo ir nuasmeninimo įspūdį“ (bernardinai.lt 2007-10-17). Čia galima paminėti ir turbūt atsitiktinai pasidarytą nutriukšminti, pvz.: „<...> turiu labai senų sovietinių įrašų kolekciją su tokiais kūriniais kaip Pirmasis Čaikovskio koncertas fortepijonui. Be jokio nutriukšminimo?“ (7 meno dienos, 2005-12-02). Nukenksminti opozicijų, regis, neturi, o su kitais vediniais pasidaroma, pavyzdžiui, įskausminti, įjausminti, įveiksminti (pastarasis dažniausias), pvz.: „Jeigu Žodį suvoktume visi ir iš karto, jei nerastume jame mūsų protą įskausminančių paradoksų, slaptųjų prasmių, juo tebūtų žmogaus, bet ne Dievo valia išsakyta“ (Donaldas Kajokas, 2007); „Todėl jis [suvokimo aktas] visuomet apima tai, kas duota ir kas neduota (šia prasme transcendentiškas). Jis iškart ir įjausmintas, emocinis“ (Problemos, 1996); „Išties akivaizdu, jog mintį įveiksminanti ir veiklą apibrėžianti žmogaus pastanga be didesnio pavojaus gali išsklaidyti pataikaujančio tarnavimo liūdesį ir įveikti tariamai nebylios kalbos baimę“ (Algimantas Valantiejus, 1997). Būta siūlymų vietoj nukenksminti, nuskausminti vartoti tarptautinius žodžius pasterizuoti, anestezuoti, nes „kalboje įsigalėjusių tarptautinių žodžių nėra reikalo keisti savais. Kartais net norint atsisakyti kokio tarptautinio žodžio, neįmanoma to padaryti, nes lietuviškasis naujadaras būna prastesnis už tarptautinį atitikmenį“ (Rudaitienė 1993: 13). Žinoma, daug kur siūlyti lietuviški junginiai padaryti nekenksmingą ir pašalinti, numalšinti skausmą. Įdomu tai, kad 1987–1989 m. buvo atliktas tyrimas ir apklausta beveik 100 mokslo srityje dirbančių asmenų (dauguma turėjo mokslo laipsnius ir vardus). Paklausti, ką vartoja, nukenksminti pasirinko 60 informantų, pasterizuoti – 11, o padaryti nekenksmingą – 7. Atitinkamai nuskausminimą pasirinko 53 asmenys, anesteziją – 19, anestezavimą – 12, o anestezacijos nepasirinko nė vienas (lietuviško junginio anketoje nesiūlyta) (Rudaitienė 1991: 35–36). Dabartinių tokių apklausų nėra, bet turbūt nenustebtume, jei pagal apklausas ir toliau vyrautų nukenksminti, nuskausminti. Abu žodžiai girdimi šnekamojoje kalboje, kaip matyti iš šiam tyrimui sukauptų duomenų, jų gausu ir dabartiniuose rašytiniuose šaltiniuose. Nuskausminimas greta anestezijos, anestezavimo anksčiau buvo teikiamas kai kuriuose terminų žodynuose (pvz., RLKŽŪTŽ 1971; MTŽ 1980, pastarajame buvo ir nujautrinimas18 greta desensibilizavimo). Viena iš prie18 Vietoj nujautrinti siūlyta šalinti jautrumą, daryti nejautrų (Kaulakienė 1992: 9). 154 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena žasčių, palaikanti vartosenoje nuskausminimą, yra ta, kad patogu dalyviu išreikšti vaistus apibūdinantį pažyminį, kuris dažnai vartojamas daiktavardiškai (pvz., „Tik Skausmo centre pacientui gali būti atlikta invazinė nuskausminimo procedūra. Jos metu nuskausminamieji preparatai suleidžiami tiesiai į židinį, provokuojantį skausmą“ (Lietuvos rytas, 2001), „Nesuprantu, kaip geriau gydys, jeigu visiems skiriami beveik vienodi vaistai „Betalok-Zok“ ir „Cardace“ su raminamaisiais ir nuskausminamaisiais“ (Filomena Taunytė, 2004)). Nuskausminimas yra sveikatos konteksto žodis, o nukenksminimas vartojamas įvairiuose kontekstuose, retkarčiais pasidaroma ir išvestinių žodžių (pvz., „Jei jūsų automobilyje yra deginių nukenksmintuvas, negalima pilti benzino su švino priemaiša, nes po kelių tūkstančių kilometrų nukenksmintuvas užaks“ (Mokslas ir technika, 1995)). Iš DLKT matyti, kad vartosenoje nukenksminama yra aplinka, dirva, teršalai, mikroorganizmai, drabužiai, kroviniai, ginklai, asmenys ir kt. Žodis gana dažnas karybos ir viešojo saugumo kontekstuose, kalbama apie minų, bombų ir kitų sprogmenų nukenksminimą. Karybos žodynuose anksčiau galima buvo rasti, pavyzdžiui, nukenksminimas (специальная обработка), šaudmenų nukenksminimas (обезвреживание боеприпасов), nukenksminimo mašina (дегазационная машина) (KTŽ 1993), vėliau atsiranda šaudmens ištaisymas „suteikimas šaudmeniui tokios būsenos, kurioje negalimas atsitiktinis jo sprogimas. Ištaisoma įvairiais būdais – šaudmenys susprogdinami, išimami užtaisai arba sprogdikliai, sprogdikliai nustatomi į saugiklio padėtį ir kt.“ (обезвреживание боеприпаса, rendering safe, deactivation, neutralization of ammunition) (KŽ 1995). Kalbininkų nežiūrėtuose žodynuose vis tiek matyti nukenksminti – defuse, disarm, deactivate; nukenksminti bombą – defuse/deactivate a bomb (ALKTŽ 2004), kartais pražiūri ir kalbininkai, pvz., nukenksminti – decontaminate, nors tame pačiame žodyne yra padaryti nekenksmingą (miną ir pan.) – deactivate; padaryti nekenksmingą – neutralize (LAKKTŽ 2015). Dabartiniuose redaguotuose žodynuose kenksmingumo šalinimas dažniausiai išreiškiamas žodžių junginiais, pvz.: disarm – 1. nu(si)ginkluoti, 2. padaryti nekenksmingą; perjungti (miną, ginklą) į saugią padėti; ištaisyti (miną); decontaminate – 1. švarinti; degazuoti; dezaktyvuoti; deactivate – 1. dezaktyvuoti, 2. padaryti nekenksmingą (miną ir pan.); deactivation – 1. dezaktyvavimas, 2. darymas nekenksmingo (minos ir pan.); defuse – daryti nekenksmingą; šalinti sprogdiklį; defuse a bom – padaryti bombą nekenksmingą (ALKKTŽ 2013). Vis dėlto reikia pripažinti, kad dvejybinio linksnio reikalaujanti konstrukcija daryti nekenksmingą terminuose yra nepatogi, dabar teikiami 155Terminologija | 2016 | 23 tokie terminai, pvz.: šaudmens darymas nekenksmingo (ammunition disposal), sprogmenų ir šaudmenų darymo nekenksmingų tvarka (explosive ordnance disposal procedure) (EKŽ 2008), sprogstamųjų šaudmenų darymas nekenksmingų (explosive ordnance disposal), sprogstamųjų šaudmenų darymo nekenksmingų atvejis (explosive ordnance disposal incident), sprogstamųjų šaud menų darymo nekenksmingų tvarka (explosive ordnance disposal procedure) (NATO 2006). Žiūrint į šiuos terminus neatrodo keista, kodėl vartosena nenori atsisakyti nukenksminimo. Kalbininkų darbuose užuominų, kad nukenksminti, nuskausminti reikėtų pateisinti, būta ne kartą. Pavyzdžiui, veiksmažodžius nuasmeninti ir nukenksminti Aldona Paulauskienė priskiria prie tų, kurių neturime kuo pakeisti (Paulauskienė 2001: 95). Kalbėdama, kad šalinimo reikšmės nu- + -inti vedinių modelis menkai dera prie lietuvių kalbos priešdėlinės darybos normų, ji tikisi, kad dar keletas žodžių prigis, pirmiausia nuskausminti (Paulauskienė 2004: 262). Sakydama „prigis“, ji, matyt, turi omenyje „kalbininkai leis“, nes prigydyti šį žodį kalboje nėra jokio reikalo, jis jau seniai prigijęs. Jonas Šukys taip pat atsargiai sako, kad „galbūt darytina išimtis tik labai parankiems, nuolat vartojamiems“ žodžiams nukenksminti, nuasmeninti (Šukys 2006: 75). Vartosena rodo, kad nors ir kalbininkų peikiami, šalinimo reikšmės nu- + -inti vediniai yra toliau vartojami, jų pasidaroma ir naujų. Nors ir nepripažintas, de facto modelis egzistuoja. Kadangi rengiamas BLKŽ, jo rengėjams tikslinga iš naujo įvertinti šiuos žodžius. Pirmiausia reikėtų atskirti tuos žodžius, kuriais reiškiamas medžiagos ar kokio kito materialaus dalyko šalinimas (nuriebalinti, nugeležinti ir pan.). Peikiant darybos modelį anksčiau į tokius žodžius daugiausia ir buvo orientuojamasi. Šie žodžiai neturi išplėtotų mikrosistemų, paprastai nėra opozicijas sudarančių žodžių. Taisymo tradiciją galima išlaikyti. Atskirai reikėtų žiūrėti į žodžius, kuriais reiškiamas ypatybės ar kokio kito nematerialaus, abstraktaus dalyko šalinimas. Vartosena rodo, kad šie žodžiai dažnai turi išplėtotas mikrosistemas. Net ir pripažįstant šio modelio žodžių radimąsi dėl kitų kalbų poveikio, galima svarstyti kai kurių jų įtraukimą į BLKŽ atsižvelgiant į vartosenos polinkius, juoba kad vienas kitas tokių žodžių jau dabar yra kodifikuoti arba buvo kodifikuoti anksčiau, bet kodifikacija pakeista. Taisytojų ne kartą sakytas argumentas, kad nuturėtų reikšti ypatybės perviršį, o ne šalinimą, su aptariamo modelio žodžiais nelabai veikia, skaitytojai tarsi galėtų būti klaidinami, bet teksto autoriai mano, kad bus suprasti tinkamai. Žinoma, daug reikšmės turi kontekstas. Be to, kalboje jau ir dabar yra 156 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena kodifikuotų veiksmažodžių, kuriems tas pats priešdėlis suteikia priešingas reikšmes, pavyzdžiui, nudabinti „1. labai gražiai papuošti“ ir „2. nuimti papuošalus“, nuvainikuoti „1. nuimti vainiką“ ir „2. vainikais nukabinėti, papuošti“ (DLKŽ6 2006). IŠVADOS Šalinimo reikšmės nu- + -inti (-inimas) vediniai pradėti taisyti kalbininkų prieš pusšimtį metų. Terminologas K. Gaivenis greičiausiai buvo pirmasis, kuris atkreipė dėmesį į jų vartojimą to meto spaudoje, teikimą žodynuose ir pasiūlė taisyti. Nuo būdvardinio vedinio nuriebinti, kuris šiaip kalboje reiškia „padaryti per riebų“, taisytojų pereita prie daiktavardinių naujadarų (tokių kaip nuriebalinti) ir argumentuota, kad anie taip pat tegalėtų reikšti perviršį. Darbuose kartais apskritai peikta tokia daryba, nes ji radosi pagal kitų kalbų pavyzdį (daugiausia rusų), pasidaryti daiktavardiniai veiksmažodžiai be priešdėlio paprastai nevartojami, todėl daryba laikyta mišriąja (iš karto pridedamas priešdėlis nuir priesaga -inti). Pirmajame Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidime aptariamo modelio žodžių buvo teikiama vos keletas, tačiau į antrąjį leidimą jų buvo įtraukta nemažai, nors vediniai jau buvo pradėti taisyti. Galbūt atsižvelgta į tai, kad vediniai buvo ne tik paplitę spaudoje, bet ir teikiami to meto terminų žodynuose. Vis dėlto žodyno norma toliau buvo ginčijama, kalbininkai šių žodžių taisyti nenustojo ir iš trečiojo Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimo beveik visi vediniai buvo pašalinti (vėlesni leidimai rūpimu klausimu nieko nekeitė). Kalbininkų pastangomis palaipsniui vedinių buvo atsisakoma ir terminų žodynuose, daugiausia teikiant junginius su žodžiu šalinimas. Kol buvo vadovaujamasi antruoju Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimu, šalinimo reikšmės nu- + -inti vediniai galėjo plisti, nes laikytasi nuostatos griežtai netaisyti to, kas paskelbta žodyne. Kalbininkų publikacijose, paskelbtose dar iki trečiojo Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimo pasirodymo, kartais matyti neužtikrintumas dėl aptariamo modelio vedinių vertinimo. Kalbama, kad vediniai jau leidžia šaknis mokslo terminijoje, kad jie kalbai reikalingi, kad nepavyksta suderinti kalbininkų ir tų vedinių vartotojų poreikių. Ir dabartiniuose kalbininkų darbuose kartais atsargiai sakoma, kad kai kuriems nu- + -inti vediniams reiktų daryti išimtį, nes nėra kuo jų patogiai pakeisti. Dauguma kalbos taisytojų darbuose minėtų šiame straipsnyje nagrinėjamų vedinių yra daiktavardinės kilmės ir reiškia tam tikro konkretaus dalyko, paprastai medžiagos, šalinimą. Panagrinėjus dabartinę vartoseną, 157Terminologija | 2016 | 23 remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu ir populiaria naujienų svetaine lrytas.lt, matyti, kad kai kurie anksčiau taisyti vediniai jau gali būti nebeaktualūs, kai kurie tebevartojami. Kartu matyti, kad dabartinėje vartosenoje yra įvairių aptariamo modelio vedinių, kurie kalbos taisytojų darbuose neminimi. Jais reiškiamas ypatybės ar kokio kito nematerialaus, abstraktaus dalyko šalinimas. Darybiškai vieni jų sietini su būdvardžiais, kiti su daiktavardžiais, neretai galima ir abejopa interpretacija. Jų radimąsi dabar jau gali skatinti ne rusų kalba, o tarptautiniai žodžiai su sandu de-, taip pat skatina analogijos principas, nes kai kurie nu- + -inti vediniai turi išplėtotas mikrosistemas, pagal kurias kuriamos kitos žodžių mikrosistemos. Noras tos pačios šaknies vediniais išreikšti tam tikro turinio suteikimo ir šalinimo opozicijas gali būti viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl prireikia nu- + -inti naujadarų. Priešinimo modelis ypač mėgstamas filosofijos, literatūrologijos ir panašiuose mąstomojo pobūdžio tekstuose, kuriuose daug dėmesio skiriama kalbos išraiškos priemonių naujumui, neįprastumui. Be to, šiuose ir kituose tekstuose aktualios aktyvaus (nu- + -inti) ir savaiminio (nu + ėti) veiksmo opozicijos, antru atveju nurodo ne šalinimą, o savaiminį netekimą. Rengiant Bendrinės lietuvių kalbos žodyną reikia įvertinti pusšimtį metų trukusio nu- + -inti vedinių taisymo rezultatus ir vartosenos polinkius. Siekiant normų stabilumo medžiagos šalinimo reikšmės vedinių nekodifikacija gali būti išlaikoma, bet ypatybės ar kitų nematerialių dalykų šalinimo reikšmės vedinius reikėtų vertinti atskirai. Kai kurių jų kodifikavimas priartintų normą prie tikrovės. Ypač gerai normos ir vartosenos atotrūkis matomas iš žodžių nukenksminti, nuskausminti ir nužmoginti paplitimo. ŠALTINIAI ALKKTŽ 2013: Kisinas E. Anglų–lietuvių kalbų karo technikos žodynas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. ALKPŽ 1958: Novodvorskis A. Anglų–lietuvių kalbų politechninis žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. ALKTŽ 2004: Laugalienė G., Mironaitė M. Lietuvių–anglų kalbų karybos žodynas: eksperimentinis leidinys, Vilnius: Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija. ALKŽŪTŽ 1977: Anglų–lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas. Sudarė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (atsak. redaktorė), Vilnius: Mokslas. ATTŽ 2001: Čiukas R., Katunskis J., Kaulakienė A. ir kt. Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas: su vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis, Kaunas: Technologija. BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. D. Liutkevičienė. Prieiga per internetą: http://bkz.lki.lt. ChAŽ 1997: Daukšas K., Barkauskas J., Daukšas V. ir kt. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ChŽ 1960: Daukšas K. Chemijos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 158 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga per internetą: http://donelaitis.vdu.lt. DLKŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DLKŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 2-asis papild. leid. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis. DLKŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 3-iasis patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DLKŽ5 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 5-asis (2-asis elektroninis) patais. ir papild. leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DLKŽ6 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 6-asis (3-iasis elektroninis) leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. EKŽ 2008: Čiočys P. A., Janukevičius J., Jasiulionis E. ir kt. Enciklopedinis karybos žodynas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. FTŽ 2007: Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos terminų žodynas: lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis. 2-asis patais. ir papild. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. ITŽ 1997: Informatika: lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbų terminų žodynas. Parengė Z. Kudirka ir kt., Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. KTŽ 1993: Rusų–lietuvių ir lietuvių–rusų kalbų karybos terminų žodynėlis. Parengė A. Smetona, Vilnius: Valstybinis leidybos centras. KŽ 1995: Smetona A. Karybos žodynas, Vilnius: Lietuvos karo akademija. LAKKTŽ 2015: Kisinas E. Lietuvių–anglų kalbų karo technikos žodynas, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt. LRTB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt. MTŽ 1960: Čeičys J. Melioracijos terminų žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. MTŽ 1980: Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S. ir kt. Medicinos terminų žodynas, Vilnius: Mokslas. NATO 2006: NATO terminų aiškinamasis žodynas. 3-iasis patais. leid. Ats. redaktorius J. Norgėla, Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija. RLKMTŽ 1975: Mikalajūnas M. Rusų–lietuvių kalbų meteorologijos terminų žodynas, Vilnius: Mintis. RLKPŽ 1959: Rusų–lietuvių kalbų politechninis žodynas. Red. kolegijos pirmininkas A. Novodvorskis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. RLKPŽ 1984: Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas. Sudarė G. Daugėla, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. RLKŽŪTŽ 1971: Anskaitis V., Kilas M. Rusų–lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas, Vilnius: Mintis. RTŽ 2000: Gaivenis K., Juška G., Kalesinskas V. Radioelektronikos terminų žodynas, Vilnius: Litimo. SŽ 1993: Leonavičius J. Sociologijos žodynas, Vilnius: Academia. Vydūnas 2013: Asmenybė ir sveikata. Parengė R. Palijanskaitė, Kaunas: Vydūno draugija. LITERATŪRA Balašaitis A. 1969: Kaip verčiame terminus. – Lietuvių kalbos sekcijos sąsiuvinis 10. Terminų kūrimo principai, 9–10. Balčienė B. 1979: Po kelerių metų. – Mūsų kalba 3, 14–20. Bielinskienė A., Kazlauskienė A., Rimkutė E., Tamošiūnaitė A. 2014: Lietuvių bendrinė kalba: normos ir vartosena. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Būda V. 1973: Ilgai lauktas žodyno leidimas. – Pergalė 7, 161–166. Gaivenis K. 1964: Keletas pastabų dėl mokslo veikalų kalbos. – Kalbos kultūra 7, 26–30. Gerulaitis V., Lukėnas S. 1983: Terminų darybos standartizacija ir specializacija. – Kalbos kultūra 44, 26–37. Girdenis A., Rosinas A. 1977: Pastabos „Kalbos praktikos patarimų“ paraštėse. – Kultūros barai 11, 69–70. 159Terminologija | 2016 | 23 Kaulakienė A. 1979: Priešdėliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 19. Socialinės lingvistikos problemos, 143–153. Kaulakienė A. 1988: Terminų daryba pagal analogijos principą. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija 1, 128–133. Kaulakienė A. 1985: Словообразовательное калькирование как способ образования современных литовских физико-технических терминов. – Lietuvių kalbotyros klausimai 24. Mokslo kalbos ir kultūros problemos, 67–78. Kaulakienė A. 1992: Nudruskintas vanduo? – Gimtoji kalba 4–5, 9. Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė A. 2010: Bendroji ir specialybės kalbos kultūra, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Kinderys A. 1982: Kaišti ar numėsinti? – Kalbos kultūra 43, 47–49. KK 2003: Kalbos konsultacijos. Sudarė A. Kupčinskaitė-Ryklienė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Klimavičius J. 1974: Ar vartotinos nužievinimo staklės? – Mūsų kalba 3, 19. Kniūkšta P. 1980: Dėsningumai, taisyklės ir paskiri kalbos faktai. – Kalbos kultūra 38, 23–37. Kniūkšta P. 1986: Apie „Kalbos kultūros“ principus, metodiką ir siūlymų poveikį. – Kalbos kultūra 51, 12–37. KPP1 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985: Kalbos praktikos patarimai. II pataisytas ir papildytas leidimas. Sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Labutis V. 1973: Kalbos praktikos atramos ir slenksčiai. – Kultūros barai 9, 74–75. LKG II 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija (veiksmažodis ir kt.). Redagavo K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. Montvilienė A. 1978: „Maisto prekių“ vertimo terminai. – Kalbos kultūra 34, 37–41. Nemickaitė G., Paulauskienė A. 1984: Pastabos dėl „Mokslo ir technikos“ kalbos. – Mūsų kalba 2, 21–23. Paulauskas J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. – Kalbos kultūra 27, 40–49. Paulauskienė A. 2001: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Technologija. Paulauskienė A. 2004: Teisininkų kalba ir bendrosios normos, Vilnius: Justitia. Paulauskienė A., Tarvydaitė D. 1986: Gramatikos normos ir dabartinė vartosena, Kaunas: Šviesa. Piročkinas A. 1990: Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis. Pupkis A. 1980: Kalbos kultūros pagrindai, Vilnius: Mokslas. Pupkis A., Zinkevičius Z. 1978: Praėjo pusantrų metų, kai pasirodė „Kalbos praktikos patarimai“. – Mūsų kalba 4, 50–51. Rosinas A. 1971: Ką reiškia nužmoginti žmogų. – Mūsų kalba 4, 14–17. Rudaitienė V. 1991: Apie priešdėlinių žodžių vartojimą. – Kalbos kultūra 61, 35–39. Rudaitienė V. 1993: Svetimų žodžių vartojimas spaudoje. – Kalbos kultūra 64, 12–20. Šukys J. 2006: Kalbos kultūra visiems. Papildytas leidimas, Kaunas: Šviesa. TT 1992: Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius: Mokslas. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. FROM NURIEBALINIMAS TO NUPRASMINIMAS: CODIFICATION AND USAGE The paper deals with derivatives with the prefix nuand the suffix -inti (-inimas) which express the elimination of something (which is indicated by the root of the word). There is quite an old tradition of correcting such derivatives, but in spite of this some of these derivatives are still widely used, therefore the history of correction and codification as well as the current situation are researched. The paper shows the opinions of the Lithuanian linguists in regard to these derivatives, the development of norms in dictionaries and overviews the current usage, its (non-)compliance with codification and points out possible changes in codification. About fifty years ago Lithuanian linguists started correcting derivatives having the structure of nu- + -inti (-inimas) and meaning the elimination of something. The 160 Alvydas Umbrasas Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena word-formation of such derivatives was criticized because it emerged by the analogy with other languages (mainly Russian). In the first edition of Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Modern Lithuanian) (1954) there were very few words of that kind, but in the second edition (1972) their number increased quite a lot in spite of attempts to correct them. Lithuanian linguists insisted on correcting them, therefore nearly all of such derivatives were removed from the third edition of Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (1993) and in terminological dictionaries they were gradually substituted with complex terms containing word šalinimas (elimination). In the papers of Lithuanian linguists published a few decades ago one could sometimes see uncertainty about the evaluation of this derivational model. There are some observations that such derivatives are starting to become established in the scientific terminology and that they might be necessary for the language. In the current works of linguists there are sometimes cautious suggestions to make an exception about some nu- + -inti (-inimas) derivatives and to allow their usage, because there are no convenient substitutes. The majority of corrected derivatives are made from nouns and mean the elimin ation of a certain thing, usually a material. The research of the current usage based on data from Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (Corpus of the Contemporary Lithuanian Language) and the popular news website lrytas.lt shows that some of the previously corrected derivatives have lost their topicality and some of them are still being used. At the same time it can be seen that there are various derivatives of this particular derivational model which have not been mentioned in the works of language standardizers. They express the elimination of a characteristic or of some immaterial, abstract thing and are derived from adjectives or nouns. The appearance of such derivatives is probably caused not by equivalents in Russian, but by international words with the prefix deas well as the principle of analogy, because some of these derivatives have developed microsystems, which participate in the creation of other microsystems. The wish to express the oppositions between acquisition and elimination of a particular content using words with the same root could be one of the main reasons for using new nu- + -inti (-inimas) formations. It is necessary to evaluate the results of the correction which lasted about fifty years and tendencies of the usage of researched derivatives, because currently Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) is being compiled. In order to maintain the stability of the norm the restriction on usage of these derivatives can be retained, but derivatives with the meaning of eliminating a characteristic or an immaterial thing ought to be evaluated separately. The codification of some of these derivatives would bring the norm closer to the actual usage. Gauta 2016-11-21 Alvydas Umbrasas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]