„Terminas“ kontekste (žodžių junginio lygmuo)

7 3Terminologija | 2016 | 23 Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: terminas, kontekstas, žodžių junginys, tekstynas, mokslo kalba, semantiniai santykiai ĮVADINĖS PASTABOS Terminas yra ne tik pagrindinis terminologijos terminas, bet ir metakalbos vienetas. Jei terminą laikysime kalbotyros terminu, jo vartojimą kitų mokslų kalboje galima suprasti kaip metakalbinį komentarą1. Kuo dar išsiskiria termino terminas vartosena? Šio straipsnio objektas – terminologijos terminas terminas kontekste. Kontekstą galima suvokti įvairiai, siauriau ar plačiau. Pavyzdžiui, žodžio (šiuo atveju termino) kontekstas gali būti žodžių junginys ir sakinys (Vaskelienė 2007: 89). Straipsnyje tiriama termino vartosena žodžių junginio lygmeniu, t. y. nagrinėjami termino sintagminiai santykiai. Analizuojama žodžių junginių su terminu terminas semantika. Nustatomi junginių, į kuriuos įeina šis terminas, semantiniai tipai, pagrindiniai jo vartosenos modeliai. Tokiu būdu aiškinamasi, kurie sąvokos „terminas“ požymiai ir ypatybės kontekste yra eksplicitiniai. Tai šio straipsnio tikslas. Pagrindinis šaltinis Medžiaga tyrimui rinkta iš Lietuvių mokslo kalbos tekstyno2 (Corpus Academicum Lithuanicum – CorALit, prieiga per internetą http://coralit. lt), sudaryto Vilniaus universitete. Tai specialusis sinchroninis rašytinės lietuvių mokslo kalbos tekstynas. Tekstynas apima visų sričių – humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų – tekstus 1 Metalingvistiniai vienetai išsamiai išanalizuoti Kazimiero Župerkos monografijoje (2012). K. Župerka kalbotyros terminus priskiria prie metakalbinių žodyno vienetų. 2 Iš viešai prieinamo internetinio varianto. 7 4 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) (rengėjų skirstyta vadovaujantis Mokslo sričių klasifikatoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2418). Kaip teigia tekstyno rengėjai, dabar jį sudaro apie 9 milijonai žodžių. Tekstyno interneto svetainėje nurodytas toks kaupiamų tekstų tipų sąrašas: monografija, vadovėlis, mokomoji knyga, metodinė priemonė; straipsnis; apžvalga; recenzija; pranešimo tezės; kronikos; pratarmė (žurnalo / rinkinio); profesinė informacija; mokslinė ataskaita; daktaro disertacijos santrauka (kiek platesnis sąrašas pateiktas Usonienė et al. 2008: 106). Tad galima manyti, kad mokslo kalbą tekstyne reprezentuoja įvairių tipų tekstai (plačiau apie Lietuvių mokslo kalbos tekstyną žr. http://coralit.lt; Usonienė et al. 2008). Tyrimui pasirinktas mokslo kalbos tekstynas todėl, kad realioji terminų vartosena tirtina būtent moksliniuose tekstuose (kas kita, jei tyrimo objektas būtų terminų determinologizacija)3. Šiame straipsnyje aprašoma terminologijos termino terminas vartosena mokslo tekstuose. Tekstynas atspindi dabartinę lietuvių mokslo kalbą – jį sudaro 1999–2009 m. publikuoti tekstai. Medžiagos atranka ir tyrimo eiga Visų pirma tekstyne surasti visi žodžio terminas pavartojimo atvejai. Tada, peržvelgus kontekstą, nustatytos žodžio terminas reikšmės ir atmestos tos konkordanso eilutės, kuriose terminas vartojamas kitomis – šiam tyrimui neaktualiomis – reikšmėmis4. Reikia pasakyti, kad terminas rūpima reikšme tiriamame mokslo kalbos tekstyne yra dažniausias (447 lemos pavartojimai; sudaro 87 proc. visų atvejų). Šia reikšme jis vartojamas visų penkių minėtų mokslų krypčių tekstuose. Reikšmės atžvilgiu tyrimui tinkamos konkordanso eilutės grupuotos pagal tai, į kokius junginius (subjektinius, objektinius, atributinius, aplinkybinius, predikatyvų) terminas įeina. Semantiniai junginių tipai išskiriami remiantis Vito Labučio Lietuvių kalbos sintaksėje (1998) pateikta žodžių junginių klasifikacija5. Terminas toje pačioje eilutėje dažnai priklauso ne 3 Kalbotyros terminų, įskaitant ir termino terminas, vartoseną publicistikoje yra tyręs K. Župerka (žr. Župerka 2000). Jis nustatė, kad terminas publicistikoje vartojamas „tikslia terminine reikšme“ (Župerka 2000: 177). 4 Pavyzdžiui: „Sutarties šalis neturėjo vykdyti sutarties po nustatyto jos t er mi no, jeigu dėl pavėluoto vykdymo nebuvo galima pasiekti tikslo, dėl kurio sutartis buvo sudaryta.“; „Užduoties kontekstui galima priskirti scenarijus, rėmus, schemas, užduoties formulavimą teigiamais ir neigiamais ter mi nai s ir t. t.“. 5 Sujungiamuoju ryšiu susietos žodžių formos, remiantis V. Labučiu (1998), junginiais nelaikomos. 7 5Terminologija | 2016 | 23 vienam junginiui, pavyzdžiui, tuo pačiu metu įeina ne tik į objektinius, bet ir į atributinius junginius6. Esama sakinių, kuriuose terminas pavartotas ne vieną kartą. Dėl to tie patys sakiniai (imama po vieną sakinį iš kiekvienos konkordanso eilutės, nors renkant duomenis pasirinkta didžiausia galima konkordanso eilutės apimtis – 300 spaudos ženklų) klasifikacijoje atsiduria keliose vietose. Suvaldyti duomenis padėjo MS Excel skaičiuoklės lentelė. Pasirinktas tik kokybinis, o ne kiekybinis termino terminas vartosenos tyrimas. Iš karto galima pabrėžti, kad semantikos tyrimuose sunku išvengti subjektyvumo. Junginius su terminu terminas pagal reikšmę taip pat galima klasifikuoti nevienodai. Kai kas čia traktuojama ir skirstoma kiek kitaip nei įprasta gramatikos tyrimuose. Pavyzdžiui, terminologijos kontekste tokie gramatiškai skirtingi junginiai kaip angliškas terminas (nusakomasis junginys) ir anglų kalbos terminas (priklausymo junginys) pagal reikšmę atsiduria toje pačioje grupėje. Reikšmę padeda nustatyti transformacijos ir substitucijos metodai. Prieš pradedant kalbėti apie terminą terminas tekstyne, tikslinga trumpai aptarti šio žodžio vartosenos pavyzdžius leksikografijoje. Žodžio terminas vartosenos pavyzdžiai vienakalbėje leksikografijoje Žodis terminas pagal Lietuvių kalbos žodyną (LKŽe) turi tris reikšmes: „1. tiksliai kurią nors mokslo, technikos, meno sąvoką reiškiantis žodis ar junginys; 2. silogizmo prielaidos elementas; 3. nustatytas laikas.“ Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽ6) pirmoji reikšmė turi pažymą lingv. ir yra nusakyta kiek plačiau – „tiksliai kurią nors mokslo, technikos, meno, religijos ar kitos srities sąvoką reiškiantis žodis ar žodžių junginys“7. Žodynų pateiktas reikšmes iliustruojantys sakiniai yra laikomi mikrokontekstu (žr. Vaskelienė 2007: 81). Iš LKŽe termino (čia ir toliau turima omenyje tik pirmoji jo reikšmė, t. y. terminologijos terminas) vartosenos 6 Sudėtiniai žodžių junginiai ir žodžių junginių grandinės (jų sampratos kalbotyroje paliekamos nuošaly), kur įmanoma semantiškai, skaidomi į vientisinius junginius. Išplėstiniai postpoziciniai pažyminiai, remiantis atributinių junginių tyrėjos Laimutės Bučienės (Bunevičiūtės) darbais, nelaikomi žodžių junginio dalimi – vienas iš svarbiausių žodžių junginio bruožų yra jo, kaip sintagminio vieneto, vientisumas, o išplėstinių postpozicinių pažyminių atveju intonacija tą vientisumą padalija (Bučienė 1998: 31). 7 Kalbotyros termino terminas apibrėžtis žodynuose ir lingvistinėje bei terminologinėje literatūroje yra apžvelgusi Regina Kvašytė (žr. Kvašytė 2013). 7 6 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) pavyzdžių ir LKŽe papildymų kartotekos (žr. LKIIS, taip pat raštija.lt) matyti, kad terminas priklauso: 1) atributiniams junginiams; 2) objektiniams junginiams; 3) subjektiniams junginiams. 1) Atributiniuose junginiuose terminas yra arba pagrindinis dėmuo (a), arba priklausomasis (b). Pirmuoju atveju atributu įvardijama dalykinė sritis ar tema – technikos terminas, kalbos mokslo terminai, giminystės terminai; krikščionybės terminai, šeimos terminai, pasakomas termino vardas – etikos terminas; baltų terminas, humanizmo terminas, su veiksmu susijusi ypatybė (kartu ir autoriaus nuoroda, vertinimas ar vieta) – jo sukurti [kalbos mokslo] terminai, iš kitų kalbų skolinti terminai, savotiškai susikurti terminai, laikas – nauji terminai, vieta – tarptautiniai, arba internacionaliniai, terminai (žr. 1.1.10), su reikšme susijusi ypatybė – šios prasmės [humanizmo] terminas. Apibendrintai tai galima pavaizduoti: (a) SRITIS / TEMA terminas, VARDAS terminas8, VEIKSMAS (+ AUTORIUS, VERTINIMAS, VIETA) terminas, LAIKAS terminas, VIETA terminas, REIKŠMĖ terminas. (b) Tokiuose junginiuose kaip terminų žodynas, terminas Baltarusia ir kt. terminas yra priklausomasis dėmuo. Žodyną galima suvokti kaip talpyklą (žr. 1.2.4). Išsiskiria LKŽ papildymų kartotekos kortelėse pateiktų pavyzdžių junginiai terminas Baltarusia, terminas Vilniaus kraštas (šaltinis – 1993 m. Zigmo Zinkevičiaus monografija Rytų Lietuva praeityje ir dabar), iš kurių matyti, kad terminais yra laikomi ir vietovardžiai. Apibendrintai tokią vartoseną galima pavaizduoti kaip terminas VIETOVARDIS. Kyla klausimas, ar čia terminas vartojamas determinologizuota, ar praplėsta reikšme. Terminas yra sąvokos pavadinimas, o tradiciškai lietuvių kalbotyroje manoma, kad vietovardžiai nereiškia sąvokų (žr. termino toponimai straipsnį LKE). Kaip vaizdingai teigia Kazimieras Gaivenis, „determinizacija – terminų virtimas paprastais žodžiais – pasižymi tuo, kad determinizavęsis terminas neišnyksta, bet tik išleidžia naują atžalą (paprastą žodį) kitoje vartosenos srityje“ (Gaivenis 2014: 242). K. Gaivenis ten pat mini dvi determinologizacijos 8 Modelių VARDAS terminas ir SRITIS / TEMA terminas junginių raiška gali sutapti, tokiems junginiams būdingas nevienareikšmiškumas, plg. etikos terminas – *terminas yra etika, *terminas priklauso etikai. 7 7Terminologija | 2016 | 23 sąlygas: 1) terminas turi būti plačiai paplitęs ir žinomas ne tik specialistams; 2) kai kurios termino ir determinologizuoto žodžio semos turi sutapti. Abi sąlygas terminologijos terminas terminas ir terminas kaip vietovardžio pavadinimas atitinka. Abiem vartosenos atvejais tinka apibendrinimas terminas VARDAS. Tačiau kyla kitas klausimas – ar terminas junginyje su vietovardžio pavadinimu tikrai yra paprastas žodis, ar visgi išlieka terminas (tik kitos reikšmės). Beje, tikriniai žodžiai ISO terminologijos standartuose laikomi terminologijos darbo objektais kaip viena iš žymiklių rūšių. Jie apibrėžiami kaip žodiniai vienetinių sąvokų žymikliai, atribojami nuo terminų kaip bendrinių sąvokų pavadinimų (žr. ISO 1087-1:2000)9. 2) Objektiniuose junginiuose terminas yra objektas: pavartojo terminą, daugelis terminų, dauguma terminų; randame terminų, terminą išpopuliarino (2 pavyzdžiai). Taigi terminai gali būti vartojami, randami, išpopuliarinami, taip pat sudaro tam tikrą kiekybę. 3) Subjektiniuose junginiuose terminas yra subjektas: terminai įvairuoja ir yra vėlesnės kilmės; terminai daro jį itin sunkiai prieinamą autorių, sudaro seniausią lietuvių kalbos slavizmų sluoksnį terminai. TERMINAS LIETUVIŲ MOKSLO KALBOS TEKSTYNE 1. Terminas atributiniuose junginiuose Terminas tiriamojoje medžiagoje dažnai sudaro atributinius junginius su konkrečiais terminais, o tuose junginiuose jis yra arba pagrindinis dėmuo (a), arba priklausomasis (b), pvz.: a) atskirties terminas, „evakuacijos“ terminas, pirmosios materijos terminas, šlapimo takų infekcijos terminas (apibendrintai – X terminas); b) terminas kolekcija, terminas spaudimo grupės, terminas „tercinė izomelija“, terminas “fishery” (apibendrintai – terminas X) ir kt. Pirmosios grupės (a) pavyzdžiuose terminas apibūdinamas pagal vardą (X), o antrosios grupės pavyzdžiuose terminas yra antraeilis konkretaus termino (X) pavadinimas. Abiem atvejais X yra konkretus terminas, apibendrintai – vardas (a) VARDAS terminas, b) terminas VARDAS. Pirmosios grupės junginių priklausomasis dėmuo išreikštas vardo kilmininku, pvz.: 9 Dar galima prisiminti, kad Jonas Klimavičius yra rašęs, kad „lietuviškai terminas „žodžio“ reikšme pasitaiko tik kaip vertimo klaida“ (Klimavičius 2002: 132). 7 8 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) (1) „Integ ra ci jo s“ ter mi na s išreiškia galimą trejopą šio proceso suvokimą: integracija kaip pasirengimas, kaip betarpiškas vienijimosi procesas nugalint kliūtis ir siekiant tikslų ir integracija kaip tam tikras pasiektas būvis (Taljūnaitė 2005).“ (2) „Matematinėje statistikoje vietoj popu liacijos t er mino 10 dažnai vartojamas generalinės visumos terminas, o populiacijos nariai kartais vadinami objektais arba elementais.“ (3) „Vėliau log istikos ter mi na s vartotas įvairiose veiklos srityse, vis dėlto dažniausiai – karo ir transporto.“ (4) „Pastaraisiais atvejais eseistiškumo sąvoka vartojama prasilenkiant su žanro konvencijomis, todėl šiame straipsnyje, kuriame kalbama tik apie eseistinio mąstymo apraiškas, bus vartojami es ei za ci jo s ir es ei zm o ter minai.“ Antrosios grupės (b) junginiai yra vadinamieji antraeilio pavadinimo atributiniai junginiai (plačiau žr. Bunevičiūtė-Bučienė 2001). Terminas juose yra apozicija (sakinio lygmenyje tai priedėlis), o semantinis tokių junginių santykis – apibūdinimas pagal daikto klasę11. Tokiais atvejais pasakoma, kad konkretus kalbos vienetas yra terminas, t. y. priklauso terminų klasei. Terminas gali atstoti visą junginį. Kaip teigia L. Bučienė, „apozicija savo sintaksine funkcija dubliuoja pažymimąjį dėmenį, bet leksinės reikšmės atžvilgiu yra pajungta pažymimajam dėmeniui, nes iškelia jo tam tikrą požymį“ (Bunevičiūtė-Bučienė 2001: 10). Žvelgiant pragmatiškai, atributas terminas pridedamas dėl to, kad taip lengviau į tekstą įtraukti konkretų sąvokos pavadinimą, pvz.: (5) „Šiame straipsnyje informacijos mokslų žiūros pagrindu analizuojant visuomeninių informacinių santykių teisinį reguliavimą sisteminančių teisės šakų apibrėžimus vartojamas terminas informacijos teisės tapatybė.“ (6) „Taigi ter mi na s „įvai zd is “ mokslinėje literatūroje vartojamas įvairiausia prasme.“ (7) „Kadangi mes nagrinėjame istorines įrodymų sampratą ir sistemą, ter minai „įrodymai“, „įrodymų rūšys“, „įrodymų sistema“, „įrodymų h ie ra rchija“ vartojami turint omenyje būtent įrodymų formas (šaltinius, įrodymo priemones).“ 10 Tekstyne kursyvo nėra. Straipsnyje pavyzdžiai taip pat pateikiami be kursyvo, nes negalima tiksliai pasakyti, ar originaliame tekste terminai buvo juo išskirti. Pastebėtos korektūros klaidos ištaisomos. Visa kita – kaip tekstyne. 11 Lietuvių sintaksėje panašūs junginiai interpretuojami ne visada vienodai. Senesniuose darbuose – LKG III, Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos vadovėlyje – tikriniai vardai ir sutartiniai, simboliniai pavadinimai junginyje su jų klasę nusakančiu daiktavardžiu laikomi priedėliais (LKG III 430; Sirtautas, Grenda 1988: 103). DLKG, V. Labutis, L. Bučienė tokius vardus ar pavadinimus junginyje traktuoja ne kaip pažyminius, o kaip pažymimuosius dėmenis, nes jie esą pirmaeiliai, esminiai (Labutis 1998: 332–333; Bunevičiūtė-Bučienė 2001: 13–14, dar žr. Mikulskas 2009: 109). 7 9Terminologija | 2016 | 23 Tokia raiška pasitelkiama ypač tada, kai tekste reikia pasakyti tam tikrą ne lietuvių kalbos terminą, pvz.: (8) „Tarptautinėse jūrų bei žvejybos organizacijose, kuriose oficiali darbinė kalba yra anglų, kalbant apie žvejybą plačiąja prasme, yra vartojamas t er - minas “fishery”.“ (9) „TS pirmą kartą aprašyta 1862 metais Von Reklinghauzeno (Von Reck linghausen), o te r miną scleros e tub eroze pirmą kartą pavartojo prancūzų mokslininkas Burnevilis (Bourneville) [1-3].“ (10) „Vieni autoriai juos, kaip ir ter m in ą „self“, laiko sinonimais (Byrne, 1996; Hattie and Marsh, 1996), kiti teigia, kad savigarba yra savivaizdžio vertinamasis komponentas (Saigal et al., 2002) <...>.“ Neįprasta, kai ne lietuvių kalbos terminas (ar koks visai lietuvių kalboje neadaptuotas terminas) vartojamas prieš terminą. Tiriamojoje medžiagoje pasitaikė tik vienas toks atvejis: (11) „Archajiškiausi žaidimo kauliukai yra vadinamosios babkės (taip pat vartojami ta li (lot.), knucklebones (angl.) ar ?12 (rus.) ter mi na i).“ Tiriamojoje medžiagoje paprastai kalbama ne apie terminus kaip tokius apskritai (nekalbininkams (ar neterminologams) paprastai nerūpi pati sąvoka „terminas“), o apie konkretų ar konkrečius terminus. Tad antraeilio pavadinimo atributiniai junginiai (terminas rajonas), galima manyti, pagal paskirtį tekste atitinka atributinius junginius su vardo kilmininku („rajono“ terminas). Apozicija gali pakeisti pažymimąjį žodį, todėl šiame straipsnyje tais atvejais, kai terminas eina konkretaus termino X priedėliu, būtent terminas laikomas antraeilio pavadinimo junginio atstovu ir tiriant platesnį tokio junginio kontekstą kalbama apie junginius su terminu, o ne junginius su X (terminas kartu su X laikomas vienu dėmeniu). Pavyzdžiui, remiantis 6-u pavyzdžiu čia teigiama, kad terminas vartojamas (ne įvaizdis vartojamas). Tokį sprendimą lėmė ir straipsnio objektas. Jau vien kokio nors kalbos vieneto (konkretaus pavyzdžio) apibūdinimas terminu rodo, kad tas vienetas yra priskiriamas prie terminų kategorijos (plg. terminas įvaizdis ir žodis įvaizdis). Terminas tokiame kontekste yra metakalbinis komentaras. Iš šios grupės junginių išsiskiria junginiai terminas Lietuva / Mažoji Lietuva / Vidurio Lietuva, pavartoti humanitarinių mokslų tekstuose, pvz.: 12 Kai kur tekstyne yra neatpažintų simbolių. 8 0 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) (12) „Rėzos vartotas ter mina s Lietuva šiuolaikinės lietuvių istoriografijos kontekste atitinka t er miną Mažoji Lie tu va, tačiau tuo metu jis nebuvo vartojamas.“ Taigi LKŽ papildymų kartotekoje užfiksuotą tokią terminas vartoseną (terminas VIETOVARDIS) patvirtina ir tiriamas mokslo kalbos tekstynas. 1.1. Terminas – pagrindinis atributinių junginių dėmuo. 1.1.1. Kita aptartiesiems artima junginių su terminu grupė – tokie nurodomojo apibūdinimo atributiniai junginiai13 kaip šis / tas / toks terminas (apibendrintai NUORODA terminas). Juose konkretus terminas yra pakeistas substitutu14, plg. šis / tas / toks terminas ← X → X terminas, terminas X. Terminų substitutai tokiuose junginiuose yra parodomieji (apibrėžiamieji) įvardžiai, o konkretūs terminai yra nurodyti tekste anksčiau arba jie pasakomi tame pačiame sakinyje (pirmasis atvejis dažnesnis), pvz.: (13) „Tai, kad baudžiamoji atsakomybė ir pati baudžiamoji teisė negali būti veiksminga netaikant už padarytas nusikalstamas veikas sankcijos, vartojant šį t er miną plačiąja prasme, kurios materiali išraiška yra kriminalinė bausmė, yra chrestomatinė tiesa.“ (14) „Ypač daug dėmesio valdininkų retorikai skyrė Theodore’as R. Weeksas, kuris pastebėjo, kad buvo įprasta kalbėti apie „krašto rusinimą“ ir t as ter mi na s nevartotas tuomet, kai buvo kalbama apie konkrečias tautines grupes.“ (15) „Net pats Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, kaip numanome skaitydami jo laiškus, buvo sumanus tarptautinių viešųjų ryšių specialistas, nors toks t er mina s Lietuvoje atsirado tik po kelių šimtmečių.“ Kitus nurodomojo apibūdinimo atributinius junginius sudaro terminas su neapibrėžiamaisiais įvardžiais: kitas terminas, kai kurie terminai, pvz.: (16) „Be to, tais atvejais, kai buvo kalbama apie tautinę politiką konkrečios nedominuojančios etninės grupės atžvilgiu, nerečiau nei terminas „rusinimas“ vartoti ir kiti ter m in ai – „suartėjimas“, „suliejimas“, „asimiliacija“.“ Tiriamoje medžiagoje paprastai jie nėra vieninteliai pažymimojo žodžio – terminas – atributai. 13 Nurodomojo apibūdinimo atributiniai junginiai – junginiai, kuriais apibendrintai, nekonkrečiai nurodant paminima daikto ypatybė (Bučienė 2012: 26). 14 Substitutas, pakaitalas – „kalbos elementas, pakeičiantis kitą atitinkamą elementą be įtakos turiniui. Substitutais laikomi, pavyzdžiui, įvardžiai, galintys tekste pakeisti daiktavardžius ar būdvardžius“ (KTŽ). 8 1Terminologija | 2016 | 23 1.1.2. Terminologijoje teigiama, kad nėra terminų apskritai, yra konkrečių dalykinių sričių terminai. Todėl, savaime suprantama, kad prie terminų tekste nurodoma konkreti termino vartosenos sritis, mokslo šaka, teorija, koncepcija, tematika, vartosenos aplinka ar panašūs dalykai. Terminų požymis – priklausymas dalykinei sričiai, eksplicitiškai tekstyne išreiškiamas priklausymo atributiniais junginiais su terminu. Priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžio, kuris taip pat turi priklausomųjų dėmenų, kilmininkas (a), arba būdvardis (b), pvz.: a) (17) „Pats kalbėtojas gali nesuvokti, kokios konceptualiosios metaforos daro įtaką jo mąstymo procesui, tačiau metaforinių pasakymų kalbėtojo tekstuose analizė gali atskleisti kalbėtojo pasaulėžiūrą (arba, kognity - viosios kalbotyros t er mina is , kalbėtojo pasaulio konceptualizavimą).“ (18) „Matyt, ilgainiui besivystant teisės doktrinai bei vykstant tolimesniam teisės normų sistematizavimui bei kodifikavimui, teisės ter minai taps tikslesni“ (Meškauskaitė, 2004, p. 21).“ b) (19) „Vartojant statistini us ter minus vadovautasi V. Čekanavičiaus bei G. Murausko „Taikomosios statistikos“ vadovėlyje pateikta terminologija.“ (20) „Nors ir vartojamas vienodas t eisinis ter minas, jis skirtingose valstybėse gali būti taikomas skirtingoms asmenų grupėms.“ Žvelgiant į tokių junginių raišką norminimo atžvilgiu, galima priminti, kad Stasys Keinys dar 1977 m. rašė, kad vidiniai bendrinės lietuvių kalbos dėsningumai ir polinkiai lemia, kad „terminologijos sritys, patys tų sričių terminai bei terminų žodynai turėtų būti įvardijami daiktavardžio kilmininko žodžių junginiais“ (Keinys 2005: 362). Iš ką tik pateiktų pavyzdžių matyti, kad tokio kalbinio sistemiškumo ne visada paisoma. Kalbamus priklausymo atributinius junginius galima transformuoti15: SRITIES terminas – terminas priklauso SRIČIAI arba SRITIS turi terminą, pavyzdžiui, kognityviosios kalbotyros terminas – *terminas priklauso kognityviajai kalbotyrai arba *kognityvioji kalbotyra turi terminą. Tas posesorius16 (SRITIS) yra abstraktus, galima įžvelgti ir vietos reikšmę: transforma terminas yra SRITYJE (*terminas yra kognityviojoje kalbotyroje)17. Vadinasi, 15 Priklausymo atributiniai junginiai laikomi išvestiniais; transformuojamos viena iš kitos tiesiogiai neišvestos konstrukcijos (Antano įmonė → Antanas turi įmonę → Antanui priklauso įmonė) (Bučienė 2004: 13). 16 Apie posesyvumo sąvoką ir tipus, posesoriaus nustatymą žr. Vaičiulytė-Semėnienė 2006. 17 Plg. kitą pavyzdį iš tekstyno: „š ioj e s r ity je t er minai nėra nusistovėję“. Sritis nusakoma vietos aplinkybe. 8 8 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) (50) „Kiekvienas leidinio skyrius ar poskyris pradedamas trumpu teoriniu įvadu, kuriame nurodomos pagrindinės lygtys uždaviniams spręsti, paaiškinami kai kurie esminiai momentai, svarbesni t er mina i, uždavinių sprendimo būdai.“ Tik iš dalies vertinamąją ypatybę galima būtų įžvelgti junginyje nomenklatūrinis terminas „terminas, susijęs su nomenklatūra“. 1.1.10. VIETA terminas (X). Rasta atributinių junginių, kuriuose terminas apibūdinamas pagal vietą. Ta vieta būna tiek abstrakti, pvz.: vietinis / tarptautinis terminas, tiek konkretesnė – susijusi su tekstu, kaip antai, analizės terminas, pvz.: (51) „Pernelyg dažnai lietuvių autoriai, rašantys apie senąją tekstilę, verčiasi liaudyje paplitusiais, dažniausiai tik vietinia is ter mina is , kitaip sakant, vietiniu žargonu.“ (52) „Kertinis pateikiamos analizės ter mina s yra tautinė tapatybė.“ Kaip sakyta, kai kurių veiksminio apibūdinimo atributinių junginių priklausomaisiais dėmenimis einantys dalyviai taip pat turi vietos aplinkybę – terminas apibūdinamas pagal vietą, pvz.: žodyne siūlomi terminai, vadovėlyje / darbe vartojami terminai ir kt. Iš tokių priklausymo atributinių junginių kaip analizės terminas matyti, kad terminas priklauso atitinkamai vietai. Ta vieta yra konkretesnė, lyginant su termino vartosenos erdve – sritimi ar kalba, kurioje jis vartojamas. 1.1.11. KIEKYBĖ terminas. Kiekybinio apibūdinimo atributiniais junginiais22 pasakomas termino požymis pagal santykį su skaičiumi. Priklausomasis tokių junginių dėmuo yra būdvardiškasis skaitvardis. Prie šios grupės junginių čia sąlygiškai priskiriami ir tokie junginiai, kurių priklausomaisiais dėmenimis eina „kiekybės“ semą turintys būdvardžiai (pvz., vienintelis). Keli pavyzdžiai: (53) „Pagal Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją ir šios Konvencijos taikymo Operatyvines gaires nuo 1972 m. paveldosaugos teorijoje ir praktikoje tarptautiniu ir nacionaliniu lygiais vartojami du ter m in ai: kultūros paveldas ir gamtos paveldas.“ (54) „Kadangi nagrinėjamas procesas apėmė skirtingų kategorijų asmenis (karo pabėgėlius, ekonominius emigrantus, lenkus kolonistus, vietinius gyventojus, mišrias šeimas ir kt.), sudėtinga analizuojamą reiškinį apibūdinti vie - nu terminu.“ 22 Apie kiekybinio apibūdinimo atributinius junginius plačiau žr. Bučienė 2012. 8 9Terminologija | 2016 | 23 Kai atributu eina kelintiniai skaitvardžiai, junginių funkcija yra nurodomoji, pvz.: (55) „Terminas „eductive“ kilęs iš lotyniško „educere“ ir reikštų „gebėjimą surasti prasmę painiavoje“, o an tr as is ter m in as skirtas aprašyti gebėjimą atgaminti įgytą informaciją (Raven, 2000).“ Junginys tokiais atvejais yra konkretaus termino substitutas. 1.2. Terminas – priklausomasis atributinių junginių dėmuo. 1.2.1. Junginiai su objektiniu atspalviu23. Terminas kaip priklausomasis dėmuo vartojamas su daiktavardžiais vartojimas ir vartosena, paminėjimas, traktavimas, interpretavimas, supratimas ir samprata, (pa)aiškinimas, vertimas, painiava24, diskreditacija, ekspertizė, požiūris (į), pranašumas (prieš) ir kt. Terminas tokių junginių gilumoje yra pagrindiniu junginio dėmeniu reiškiamo veiksmo ar būsenos objektas (apie terminą kaip objektą žr. 2 skyrių), pvz.: (56) „Šiuo metu daug kalbama apie mokslo t er minų var t oj im ą.“ (57) „Nors sąvoka „kontekstas“ traktuojama įvairiai, dažniausiai psichologijoje šio ter m in o sampratos pagrindas yra aiškus stimulo ir aplinkos atskyrimas (Davies, 1988; Lochart, 1988; Thomson, 1988).“ (58) „Istoriografijoje gana dažnai pasitaiko, jog vienoks ar kitoks lotyniško ar kitokio ter m ino ve r timas lemia skirtingas interpretacijas.“ Kuo pagrindinio junginio dėmens reikšmė yra konkretesnė (plg. samprata, vertimas), tuo ryškesni priklausymo santykiai (plg. *terminas turi sampratą, vertimą). 1.2.2. Priklausymo atributiniai junginiai. Iš tokių junginių tekstyne matyti, kad terminas turi apibrėžimų (apibrėžčių), sinonimų, atitikmenų (ekvivalentų), iš dalies ir aspektų. Terminas taip pat yra visuma, turinti sudedamųjų dalių. Tos dalys – tai turinys, reikšmė, prasmė, semantika. Keli pavyzdžiai: (59) „Mokslininkai, siekdami atskleisti ter mi no „įvaizd is “ tu r in į ir pagrindinius as pe kt us , pateikia tokius šio ter m in o ap ib rė ži mus: „Įvaizdis – bendras daugelio žmonių požiūris į ką nors“ (Pranulis, 1998, p. 114).“ 23 Veiksmažodinių daiktavardžių junginių interpretacijos lietuvių kalbotyroje apžvalgą žr. Pakerys 2006. 24 Junginyje terminų painiava galima įžvelgti ir subjektinį atspalvį (*terminai painiojasi). 9 0 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) (60) „Sąvokos žinyne susietos ryšiais, pagal kuriuos galima rasti te r minų atitikm en is kita kalba, sinonimus , apibendrinančias sąvokas.“ (61) „Suprantama, praktiškai vargu ar įmanoma visais atvejais rasti tinkamą lietuvišką atitikmenį ar tiksliai nusakyti ter mi no reikšmę (tuo labiau kad daugelio jų – ypač įvairių matų vienetų – prasmė kito ar apskritai nebuvo unifikuota).“ 1.2.3. Junginiai su subjektiniu atspalviu. Tekstyne rasti termino / terminų (X) junginiai su daiktavardžiais atsiradimas, formavimasis, kilmė, kaita, instrumentalumas, skirtumai, įvairovė į terminą leidžia žiūrėti kaip į subjektą (apie terminą kaip subjektą plačiau žr. 3 skyrių), pvz.: (62) „Termino terorizmas atsiradimo ir formavimosi procesas iki šiol nėra aiškus.“ (63) „L. Meškauskaitė, tirdama visuomenės informavimo teisę Lietuvoje, pastebi, kad, „besikuriant naujoms teisės šakoms bei pošakiams, neišvengiama terminų įvairovė“.“ Netikėtas pasirodė junginys (šio) termino instrumentalumas, orientuojantis į terminą kaip priemonę: (64) „Laikydamas aptariamą sąvoką labiau apibendrinančiu apytikriu modeliu (veikiau tarpine hipoteze), šio straipsnio autorius bent jau šiame tekste nebūtų linkęs veltis į diskusiją dėl šio ter m in o instr u me nt al um o svarstant civilizacijų raidą visos žmonijos mastu <...>.“ 1.2.4. Medžiagos reikšmės junginiams artimi atributiniai junginiai (SRITIS) terminų žodynas / žodynėlis ir terminų sistema. Terminai yra sudedamosios dalys (plg. transformas *terminai sudaro žodyną, sistemą). Žodyną galima suvokti kaip talpyklą (plg. *įdėti į žodyną), o sistema tėra abstrakcija, kurią sudaro terminai. Keli konteksto pavyzdžiai: (65) „Finansų ter minų žod yn e burbulo teorija apibrėžiama kaip tikėjimas, kad vertybinių popierių kainos retkarčiais pakyla gerokai aukščiau jų fundamentalios vertės, kol tam tikrame taške burbulas sprogsta ir kaina greitai krinta.“ (66) „Siekiant, kad būtų išlaikyta lietuvių toponimikos ter mi nų sistema, šiame straipsnyje greta tarptautinio termino oronmai vartojamas lietuviškas atitikmuo kaln vardai.“ Medžiagos reikšmę galima įžvelgti metaforiškame junginyje (SRITIS) terminų džiunglės (plg. *terminai sudaro džiungles). Metafora greičiausiai norima pasakyti, kad terminų yra daug ir jie painūs. 9 1Terminologija | 2016 | 23 1.2.5. Junginiai su aplinkybiniu atspalviu. Iš tekstyno medžiagos matyti, kad terminas yra diskusijų priežastis: (67) „Di sk us ij a dėl tinkamiausio te r mino dar galėtų tęstis, o mes šiuo metu resilience vadinsime atsparumu: šis terminas yra įprasčiausias, nors šiek tiek netikslus.“ Apibendrinant reikėtų pabrėžti, kad kai kurie straipsnyje aptarti atributiniai junginiai yra sudėtiniai terminologijos terminai, pavyzdžiui, sudėtinis terminas, sudurtinis terminas, tarptautinis terminas; termino turinys, terminų žodynas ir kt. Šie sudėtiniai terminai yra įtraukti į R. Kvašytės Mokomąjį terminologijos žodynėlį (plačiau apie terminų su šaknimi terminmikrosistemą žr. Kvašytė 2013). 2. Terminas objektiniuose junginiuose 2.1. Terminas – vartojimo objektas. Viena dažniausių objektinių junginių grupė – vartoti / naudoti / taikyti terminą. Jau yra tapę įprasta, kad terminai, kaip ir kiti kalbos vienetai, yra vartojami. Tai patvirtina ir tiriamoji medžiaga – terminas dažniausiai prijungiamas prie veiksmažodžio vartoti ir jo formų, pvz.: (68) „Dėl nepakankamai išvystytos terminijos Lietuvos (kaip ir kitų šiaurės šalių) tyrinėtojai terminą „vėlyvasis paleolitas“ vartoja apibūdinti tiek prieš 45–35–10 tūkst. metų buvusiam laikotarpiui, tiek Lietuvoje aptinkamiems finalinio paleolito radiniams.“ (69) „Šiame straipsnyje nekalbama apie gyvybės atėmimą beviltiškai sergančiam asmeniui, o vartojamas terminas padėjimas nusižudyti.“ (70) „Kartais net galima pasakyti, kad šie ter m in ai var t ot i sinonimiškai.“ Pagal tekstyno medžiagą terminai naudojami ir taikomi, pvz.: (71) „Greta pastarojo dar nau do jamas ir tarptautinis ter mina s “fluidas” (nuo lot. “fluidus”– tekantis).“ (72) „Šiuolaikinėje sampratoje etniškumo te r minas taikomas tiek daugumos, tiek mažumų ir migrantų / nemigrantų grupėms bei bendruomenėms, t. y. įvairioms gyventojų grupėms.“ Apie terminų nevartojimą tekstyno medžiagoje taip pat kalbama, bet rečiau, plg.: (73) „Šis t er mina s nevar to ja ma s ir mūsų valstybinėje paveldo vertybių apskaitos sistemoje.“ 9 2 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) 2.2 Tipiškas termino vartosenos objektiniuose junginiuose modelis – terminas kaip priemonė (instrumentas) plačiąja prasme25 – terminu yra įvardijama, vadinama, apibūdinama, nusakoma, terminais galima pasakyti, tarti, kalbėti. Terminas tokiais atvejais yra įvardijimo ir kalbėjimo priemonė, pvz.: (74) „Formaliai panaši savianalizė, įvardija ma savirefleksijos ter m inu, tampa ypač aktualia ir postmoderniame teatre, kai teatras koncentruojasi į save, sąmoningai reflektuoja savo funkcionavimo mechanizmus.“ (75) „Aristotelio ter m inu „poetik a“ šiandien vadin am a literatūros mokslo šaka, nagrinėjanti poetinės kūrybos formas ir stilistines priemones.“ (76) „Užsienio autorių mokslo darbuose tai api bū di na ma ter m inu „over stag ing“ – stadijos padidėjimu.“ (77) „Neretai literatūroje vertybių te r minu nusa komos žmogaus motyvacinės dispozicijos (interesai, siekiai).“ Be minėtų veiksmažodžių, terminas tekstyne vartojamas kartu su veiksmažodžių (iš)reikšti, formuluoti, aprašyti formomis. Jomis įvardijama su raiška susiję veiksmai, vadinasi, terminas suvokiamas kaip raiškos priemonė, pvz.: (78) „Natrio ir kalio gebėjimas neutralizuoti hidroksilo grupes (OH-), o chloro – vandenilio jonus (H+), išreiškiamas terminu „miliekvivalentai“ (mEq), kurie apima elemento atominę ar molekulės molekulinę masę kartu su atitinkamu valentingumu ar krūviu.“ (79) „Realus pasaulis gali b ūt i aprašytas tik modelio ter m in ai s, kurie apibūdina koncepciją ir procedūras, reikalingas realiam pasauliui perteikti į geoduomenis, būtinus sistemai.“ Junginiai su veiksmažodžiu žymėti orientuoja į terminą kaip ženklą, pvz.: (80) „Kartu reikia turėti omenyje, kad šaltiniuose tais pačiais t er mina is neretai žymimi ganėtinai skirtingi reiškiniai.“ Iš tekstyno medžiagos matyti, kad terminu galima apibendrinti, traktuoti, juo apibrėžiama ir netgi legitimuojama. Tai nėra įprasta termino vartosena, pvz.: (81) „Karolio Klimkos straipsnyje analizuojama tezė, jog politinės įtampos sietinos su tam tikru energetiniu pertekliumi, kurį galima sumažinti „privačioje“ geismo plotmėje, todėl politikos reiškiniai tra kt uo ti ni energetinės ekonomijos te r minais.“ 25 Čia priemonė (instrumentas) netapatinama su instrumento semantine funkcija (semantiniu vaidmeniu). Šiame straipsnyje atsisakyta minties suskirstyti žodžių junginius pagal semantines funkcijas (semantinius vaidmenis), nes, pasak V. Labučio „nėra aiškiai suformuluotų kriterijų, pagal kuriuos nustatomi ir atribojami semantiniai vaidmenys ir juos atitinkančios semantinės žodžių junginių grupės“ (Labutis 1998: 79). 9 3Terminologija | 2016 | 23 (82) „Pasak A. D. Smitho, tautos idėja yra kultūrinė ir socialinė savo esme, nepriklausomai nuo to, ar tauta susiformavo teritoriniu, ar etniniu pagrindu: ji apibrėžia ir leg it imuoja politiką kultūros ter mina is , nes tauta yra politinė bendruomenė tik tiek, kiek ji įkūnija bendrą kultūrą ir bendrą visuomenės valią (Smith 1999: 232).“ 2.3. Terminas yra objektas, kurio ieškoma, kuris randamas, imamas, duodamas, kuris įvedamas į tam tikrą erdvę ir išvedamas iš jos, o pačioje erdvėje kas nors su juo daroma arba vyksta. Visų pirma termino yra ieškoma, pvz.: (83) „Kritika, ie škodama ter minų ir žodžių šiam scenos meno reiškiniui nusakyti, prakalbo apie naują teatro estetiką, kurią inspiravo ne savaime dramatiška medžiaga apie kunigo poeto Antano Strazdo gyvenimą, o būdas, kuriuo dramaturgas ir režisierius tą medžiagą pateikia.“ Iš objektinių junginių su veiksmažodžiais aptikti, (su)rasti matyti, kad terminas gali būti randamas, pvz.: (84) „Lietuvoje užribio klasės t er miną ga li ma aptikti R. Grigo darbuose <...>.“ Jeigu terminas yra, jis gali būti imamas. Tai rodo junginiai su veiksmažodžiais imti, perimti, pvz.: (85) „Šį t er miną imame iš karnavalo kaip istorinio reiškinio.“ Kai terminas imamas iš kitos srities, susiduriama su tokiu reiškiniu kaip transterminologizacija. Terminas taip pat yra davimo objektas. Apie davimą leidžia kalbėti junginiai su veiksmažodžiais (pa)siūlyti, pristatyti, suteikti, pateikti, skirti. Tokie junginiai, o ypač su veiksmažodžiais įtraukti, įvesti, susiję su kryptimi – orientuoja į bandymą „įkišti“ terminą į kokią nors erdvę, pvz.: (86) „Škotų chemikas ir fizikas Dž. Blėkas (J. Black), kurį galima laikyti kalorimetrijos pradininku, sukonstravo (1759 m.) pirmąjį ledo kalorimetrą (šį ter mi ną pasiūlė vėliau tą prietaisą patobulinę įžymieji prancūzų mokslininkai A. Lavuazjė (A. Lavoisier) ir P. Laplasas (P. Laplace)).“ (87) „Gordono veikalas klasikinis tuo, kad su te ikė akademiniam diskursui iki šiol vartojamus asimiliacijos sudedamųjų dalių te r minus , tačiau tai nėra tikra teorija.“ (88) „Jis įvedė terminą vidutinis (statistinis) žmogus (angl. average man), tačiau biometrijos terminas pirmą kartą buvo paminėtas tik 1889 m. Čarlzo Darvino pusbrolio Fransio Goltono (Francis Galton, 1822– 1911) <...>.“ 9 4 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) Priešingą polių atspindėtų junginiai su veiksmažodžiais atsisakyti, išguiti, išstumti, pakeisti, kurie rodo, kad terminas gali būti kieno nors pašalintas iš erdvės. Keli pavyzdžiai: (89) „Nors minėti kaklo ir galvos navikai istoriškai vadinami „glomus tumorais“, „chemodektomomis“, siūloma šių ter minų atsisakyti ir, pagal 2005 m. PSAO (WHO) rekomendacijas, juos vadinti paragangliomomis, nurodant anatominę naviko vietą („vagalinė paraganglioma“, „karotidinio kūno paraganglioma“ ir t. t.) [5, 6].“ (90) „Bent jau Europoje pastaruoju metu terminas foresighting iš esmės pakeitė ilgą laiką vartotus ateities studijų ar futurologijos ter minus.“ Vadinasi, termino padėtis erdvėje nėra statiška, jis gali tiek į ją patekti (bet ne pats), tiek būti iš jos pašalintas. Taip pat pačioje erdvėje kas nors su juo daroma arba vyksta. Iš tiriamų objektinių junginių matyti, kad terminas gali būti propaguojamas, populiarinamas, įteisinamas, painiojamas, į jį įprantama arba jis tiesiog paliekamas ar netgi jo nepaisoma, taip pat juo verčiamasi, remiamasi, pvz.: (91) „1972 m. UNESCO generalinėje konferencijoje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija pirmą kartą tarptautiniu mastu įteisino kultūros ir gamtos paveldo sąvokas ir ter mi nus.“ (92) „Viduramžių medicina didelės pažangos nepadarė, visas jos nuopelnas, kad ji išsaugojo antikinių gydytojų nurodymus, paliko kai kuriuos ter mi nus.“ (93) „Ne pa is an t valstybėse vartojamų ter mi nų , komiteto nuomone, visiems asmenims, dirbantiems valstybiniame sektoriuje ir valstybės tarnyboje, turi būti taikoma TDO konvencija Nr. 87.“ Terminas erdvėje gali būti keičiamas – tai matyti iš junginių su veiksmažodžiais patikslinti, pakoreguoti, išplėsti, derinti ir kt. Apibendrintai galima teigti, kad terminai tvarkomi – terminas yra tvarkybos objektas, pvz.: (94) „Siekiant išryškinti generatyvinį melodikos veiksnį daugiabalsėje muzikoje, buvo išplėsti anksčiau vartoti terminai „linearinis kontrapunktas“, „linearinė polifonija“ tuo pabrėžiant linearinį polifoninės muzikos erdvės formavimo principą.“ (95) „Be to, šiuo laikotarpiu atliekant lietuvių žurnalistikos tyrimus, rengiant lietuviškąją Žurnalistikos enciklopediją, bu vo p akoreguoti kai kurie žurnalistikos ter m in ai , sąvokos bei apibrėžimai, patikslinti istoriniai duomenys, išryškinti nauji faktai.“ Beje, ne visada aišku, ar iš tikro kalbama apie terminus, ar apie jais įvardijamas sąvokas, nes pasitaiko, kad terminai ir sąvokos pavartojami kaip kontekstiniai sinonimai, plg.: (96) „J. Habermaso pasiūlytas ter mi na s of fe nt lickeit (atvirumas, viešumas) vėliau buvo išplėtotas į viešosios erdvės (public sphere) sąvoką.“ 9 5Terminologija | 2016 | 23 2.4. Terminas, kaip matyti iš ankstesnių pavyzdžių, yra intelektinės (mentalinės) veiklos objektas. Objektiniai junginiai su veiksmažodžiais apibrėžti, (ne)paaiškinti rodo, kad terminas yra ir kalbinės veiklos objektas. Iš tokių junginių matyti, kad dėmesio centre yra termino reikšmė, kurią siekiama parodyti (trūkumas – neparodyti), pvz.: (97) „Trumpai ap ib rė žk im e darbe naudojamus te r minus.“ (98) „Terminas „aerofotografinė nuotrauka“ aiškinamajame terminų žodyne (Vainauskas 2000) ne pa ai šk in ta s, o Lietuvių–rusų kalbų geodezijos terminų žodyne (Kazakevičius 1993) pateiktas kartografavimo prasme.“ Su kalbine veikla taip pat susiję termino junginiai su veiksmažodžiais kalbėti (apie), aptarti, komentuoti, paminėti, pvz.: (99) „Ka lbant apie t er minus, verta pažymėti, kad piligrimystės, piligrimo terminai ir samprata daug senesnė nei turizmo ir turisto supratimas.“ (100) „Nors paminėjus terminą „informacinė technologija“ (IT) dažniausiai turima omenyje technologija, vienaip ar kitaip pagrįsta kompiuterine įranga, tačiau įvairių technologijų informacijai apdoroti egzistuoja jau nuo pirmykštės bendruomenės laikų.“ Aptarti ir komentuoti galima ne tik termino reikšmę, bet ir formą, vartoseną ir pan. Neįprastas pasirodė termino junginys su veiksmažodžiu suformuluoti: (101) „5-osios Bendrosios programos projekto „ENIRDGnet“ ataskaitoje [3] sufor muluoti trys skirtingi ter mina i, vartotini paskirstytajai elektros gamybai apibūdinti: paskirstytoji gamyba, paskirstytieji pajėgumai ir paskirstytieji energijos ištekliai.“ Tokia termino vartosena neatrodo tiksli – terminas tokiu atveju laikomas beformiu dalyku, plg. DŽ6 formuluoti „glaustai ir tiksliai reikšti“ (pavyzdžiui, mintį, išvadas). Galimas daiktas, kad šiame junginyje terminas atlieka veiksmo rezultato funkciją. Apie terminą ne tik kalbama, jis yra ir girdimas, pvz.: (102) „Paskutiniu metu vis dažniau ten ka išg ir st i ter mi ną ergonomika, o gaminiai, atitinkantys higienos ir komforto reikalavimus, dažnai vadinami ergonominiais.“ Be abejo, užrašytas terminas gali būti matomas, bet junginių su veiksmažodžiu matyti ir jo sinonimais tiriamame tekstyne nerasta. Su matymu kiek asocijuojasi jau aptarti objektiniai termino junginiai su veiksmažodžiais rasti, aptikti. 9 6 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) 2.5. Terminas – suvokimo objektas. Terminas kaip suvokimo objektas matyti iš junginių su veiksmažodžiais suprasti, suvokti, taip pat ir interpretuoti, traktuoti. Interpretavimas, traktavimas taip pat greičiausiai yra neatsiejami nuo kalbinės veiklos. Prie šios grupės prisišlietų ir junginiai su veiksmažodžiu sieti. Keli pavyzdžiai: (103) „Pasaulyje terminas knygos kultūra suprantamas gana plačiai.“ (104) „Infrastruktūros ter minas dažniausiai inter pre tuojamas kaip būtinas materialus pagrindas, įranga, paslaugos šaliai, bendruomenei ar organizacijai funkcionuoti ir augti.“ (105) „Jo teigimu, ter mi ną „nužu dy ma s“ visuomenė dažniausiai sieja su smurtinio pobūdžio veiksmais, skirtais sukelti mirtį, tiek tais atvejais, kai šie veiksmai yra tyčiniai, tiek ir kai neatsargūs.“ 2.6. Terminas – gavėjas. Iš junginių su veiksmažodžiais suteikti ir (pri)- skirti, kuriuose terminas vartojamas naudininko forma, matyti, kad terminas kaip objektas gali būti gavėjas. Jis gauna tokius skirtingus abstrakčius dalykus kaip reikšmę, prasmę ir dėmesio, pvz.: (106) „Nors europeizacijos ter m inui sut ei ki am os įvairios reikšmės, tačiau, kaip nurodo C. Hilson, dažniausiai jis vartojamas teisės ir politikos moksluose siekiant apibūdinti Europos teisės ir politikos įtaką nacionalinėms sistemoms.“ (107) „Šiame vadovėlyje didelis dėmesys sk ir iamas lietuviškiems biochemijos terminams.“ 2.7. Terminas – rezultatas. Junginiai su veiksmažodžiu sukurti rodo, kad terminas yra kūrimo rezultatas – kūrinys, pvz.: (108) „Dellas Hymesas sukūrė terminą komunikacinė kompetencija (cit. iš Mesthrie, Swann, Deumert, Leap 2003, 5), apibūdinantį žmonių gebėjimą vartoti skirtingą kalbą esant skirtingoms aplinkybėms.“ Čia galima prisiminti kai kuriuos minėtus atributinius junginius, pavyzdžiui, sudėtinis terminas, sudurtinis terminas, kurių atributas apibūdina terminą pagal veiksmus, kurių rezultatas ir yra terminas. Šie veiksmažodžiai ir veiksmažodiniai būdvardžiai nusako termino kilmę (terminas sukuriamas, sudedamas, suduriamas). Vienas tekstyno pavyzdys rodo, kad terminas yra laikomas įvardijimo rezultatu: (109) „Lingvistiniu požiūriu minėti ter m in ai įvardi jami vienodai – terror.“ 9 7Terminologija | 2016 | 23 Kita vertus, terminą junginyje įvardyti terminus galima interpretuoti kaip kalbinės veiklos objektą, tačiau tai nebūtų įprasta – įvardijamos sąvokos, o ne terminai (terminas, kaip minėta, yra įvardijimo priemonė plačiąja prasme). 2.8. Terminas – gretinimo pagrindas26. Terminas taip pat yra toks objektas, su kuriuo kas nors gretinama. Vartojami junginiai su veiksmažodžiais (ne)- atitikti, derinti (su), asocijuotis (su), tapatinti [su], būdvardžiu panašus (į), pvz.: (110) „Pynimo būdas – „eglutė“ – dažnai minimas ir kitų archeologų, paprastai asocijuojasi s u medžiagotyros terminijoje vartojamu te r minu „laužytas ruoželis“.“ (111) „Rengiamas „Biochemijos terminų žodynas“, todėl vadovėlyje vartojami terminai buvo derinti su žodyne siūlomais terminais.“ Pastebėta (žr. 110 pavyzdį), kad su terminu gretinami ne tik kiti terminai ar žodžiai, bet ir nekalbiniai dalykai: (112) „Sąvo ka kor pora ti zm as (Corporatism – angl.) savo kilme yra pa - naši į senesnį ter mi ną kor pora ty vi zm as (Corporativism – angl.).“ 2.9. Terminas – kiekybės turinys. Terminas atlieka kiekybės turinio funkciją junginiuose su kiekybę žyminčiais žodžiais dešimtis, keletas, dalis, gausu, pvz.: (113) „Norėdamas, kad laikraščiai neiškraipytų vietovardžių ir archeologinių radinių pavadinimų (dalis t er minų buvo nauji, neįprasti), teisingai nurodytų chronologiją, J. Puzinas paruošdavo keletą ar keliolika mašinėle rašytų savo pranešimo egzempliorių ir išdalydavo „spaudos atstovams“.“ (114) „Nežinia, ar visi naujadarai prigis, tačiau k el et as pagrindinių t er minų atrodo gyvybingi, vaizdingi ir teiktini kalbos normų požiūriu.“ 2.10. Terminas – visumos dalis. Tai rodo junginiai su įvardžiu vienas, pvz.: (115) „Vienas tokių te r minų yra ir „rusinimas“ (rus. obrusenie), kilęs nuo veiksmažodžio „rusinti“ (obrusit’).“ Pastarųjų tipų junginiai (2.9–2.10) šiam tyrimui informatyvūs tik tiek, kad parodo, jog terminai yra skaičiuojamas dalykas ir sudaro visumą. Platesnis kontekstas (žr. 113–114 pavyzdžius) duoda įdomesnės informacijos apie terminus (terminai būna nauji, neįprasti, gyvybingi, vaizdingi ir kt.). 26 Tai atitiktų semantinę komparatyvo funkciją (Sližienė 1994: 23), dar vadinamą aspekto funkcija (Jakaitienė 1988: 63). 104 Asta Mitkevičienė | Terminas kontekste (žodžių junginio lygmuo) TERMINAS IN CONTEXT (THE LEVEL OF WORD PHRASES) The article analyses usage of the main term of terminology terminas ‘term’ in academic Lithuanian. The material for the research has been extracted from the Corpus of Academic Lithuanian (available at http://coralit.lt/). The article deals with the usage of the term terminas at the level of word phrases, syntagmatic relations of terminas are investigated. Semantic types of phrases with terminas and the main usage models of terminas are identified. The aim is to clarify what characteristics and features of the concept ‘term’ are explicit in the context. In the Corpus of Academic Lithuanian terminas is used most frequently in its first lexicographical meaning – as a term of terminology (and linguistics). When the term terminas is used in reference to a particular term, it shows the estimation that particular unit belongs to the category of terms. Considering the usage of terminas in academic texts of different sciences, term can be treated both as a unit of metalanguage and a general term of science. In the texts of humanities terminas is used in determinologizated or expanded meaning – as the secondary name for toponyms (terminas Lietuva ‘term Lithuania’). In academic Lithuanian the term terminas has attributes, is an attribute itself, it is used as object, subject, and less often – as a predicative or adverbial modifier. Terminas in attributive phrases with particular terms is either a name possessor or a secondary name. The attributes of terminas show that term belongs to particular space (domain etc.), object, language (or nation), author (both individual and collective), etc. Term in attributive phrases is modified by a language it originates from, action whose object or subject it is, time and place. Term’s attributes express its evaluation, features regarding meaning, etc. as well. Term as a possessor has definitions, synonyms, equivalents etc. and its components are content, meaning, sense, semantics. Terms are components themselves (of dictionary, system). In deep structure term as an attribute is both an object and a subject of action or state as well as a cause for discussions. The analysis of objective phrases shows that term is the object of usage and the instrument (of nomination, speaking, expression, marking etc.), it is being sought, found, taken, given, brought into some space and eliminated from it, and in space something is being done or happens with it. Term is an object of linguistic activities and perception, also a receiver, a result, base for comparison, content of quantity and part of a whole. Term as a subject exists or not, means and marks, also performs processes related to linguistic activities, moves in some direction, takes particular place in space. It has something (or not), covers, fits, as well as undergoes various other states, is something or of some sort. Gauta 2016-08-31 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas asta.mitke[email protected]