„Terminas“ kontekste (žodžių junginio lygmuo)

7 3Te minologija | 2016 | 23 Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, kon eks as, žodžių junginys, eks ynas, mokslo kalba, seman i- niai san ykiai ĮVADINĖS PASTABOS Te minas y a ne ik pag indinis e minologijos e minas, be i me a- kalbos iene as. Jei e miną laikysime kalbo y os e minu, jo a ojimą ki ų mokslų kalboje galima sup as i kaip me akalbinį komen a ą1. Kuo da išsiski ia e mino e minas a osena? Šio s aipsnio objek as – e minologijos e minas e minas kon eks e. Kon eks ą galima su ok i į ai iai, siau iau a plačiau. Pa yzdžiui, žodžio (šiuo a eju e mino) kon eks as gali bū i žodžių junginys i sakinys (Vas- kelienė 2007: 89). S aipsnyje i iama e mino a osena žodžių junginio lygmeniu, . y. nag inėjami e mino sin agminiai san ykiai. Analizuojama žodžių junginių su e minu e minas seman ika. Nus a omi junginių, į ku iuos įeina šis e minas, seman iniai ipai, pag indiniai jo a osenos modeliai. Tokiu būdu aiškinamasi, ku ie są okos „ e minas“ požymiai i ypa ybės kon eks e y a eksplici iniai. Tai šio s aipsnio ikslas. Pag indinis šal inis Medžiaga y imui ink a iš Lie u ių mokslo kalbos eks yno2 (Co pus Academicum Li huanicum – Co ALi , p ieiga pe in e ne ą h p://co ali . l ), suda y o Vilniaus uni e si e e. Tai specialusis sinch oninis ašy inės lie u ių mokslo kalbos eks ynas. Teks ynas apima isų s ičių – humani- a inių, socialinių, izinių, biomedicinos i echnologijos mokslų – eks us 1 Me aling is iniai iene ai išsamiai išanalizuo i Kazimie o Župe kos monog a ijoje (2012). K. Župe ka kalbo y os e minus p iski ia p ie me akalbinių žodyno iene ų. 2 Iš iešai p ieinamo in e ne inio a ian o. 7 4 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) ( engėjų ski s y a ado aujan is Mokslo s ičių klasi ika o iumi, pa i in- u Lie u os Respublikos š ie imo i mokslo minis o 2007 m. g uodžio 18 d. įsakymu N . ISAK-2418). Kaip eigia eks yno engėjai, daba jį suda o apie 9 milijonai žodžių. Teks yno in e ne o s e ainėje nu ody as oks kaupiamų eks ų ipų są ašas: monog a ija, ado ėlis, mokomoji kny- ga, me odinė p iemonė; s aipsnis; apž alga; ecenzija; p anešimo ezės; k onikos; p a a mė (žu nalo / inkinio); p o esinė in o macija; mokslinė a askai a; dak a o dise acijos san auka (kiek pla esnis są ašas pa eik as Usonienė e al. 2008: 106). Tad galima many i, kad mokslo kalbą eks y- ne ep ezen uoja į ai ių ipų eks ai (plačiau apie Lie u ių mokslo kalbos eks yną ž . h p://co ali .l ; Usonienė e al. 2008). Ty imui pasi ink as mokslo kalbos eks ynas odėl, kad ealioji e minų a osena i ina bū en moksliniuose eks uose (kas ki a, jei y imo objek as bū ų e minų de e minologizacija)3. Šiame s aipsnyje ap ašoma e minolo- gijos e mino e minas a osena mokslo eks uose. Teks ynas a spindi da- ba inę lie u ių mokslo kalbą – jį suda o 1999–2009 m. publikuo i eks ai. Medžiagos a anka i y imo eiga Visų pi ma eks yne su as i isi žodžio e minas pa a ojimo a ejai. Tada, pe ž elgus kon eks ą, nus a y os žodžio e minas eikšmės i a mes- os os konko danso eilu ės, ku iose e minas a ojamas ki omis – šiam y imui neak ualiomis – eikšmėmis4. Reikia pasaky i, kad e minas ūpi- ma eikšme i iamame mokslo kalbos eks yne y a dažniausias (447 lemos pa a ojimai; suda o 87 p oc. isų a ejų). Šia eikšme jis a ojamas isų penkių minė ų mokslų k ypčių eks uose. Reikšmės a ž ilgiu y imui inkamos konko danso eilu ės g upuo os pagal ai, į kokius junginius (subjek inius, objek inius, a ibu inius, aplin- kybinius, p edika y ų) e minas įeina. Seman iniai junginių ipai išski ia- mi emian is Vi o Labučio Lie u ių kalbos sin aksėje (1998) pa eik a žodžių junginių klasi ikacija5. Te minas oje pačioje eilu ėje dažnai p iklauso ne 3 Kalbo y os e minų, įskai an i e mino e minas, a oseną publicis ikoje y a y ęs K. Župe ka (ž . Žu- pe ka 2000). Jis nus a ė, kad e minas publicis ikoje a ojamas „ ikslia e minine eikšme“ (Župe ka 2000: 177). 4 Pa yzdžiui: „Su a ies šalis ne u ėjo ykdy i su a ies po nus a y o jos e mi no, jeigu dėl pa ėluo o ykdymo nebu o galima pasiek i ikslo, dėl ku io su a is bu o suda y a.“; „Užduo ies kon eks ui galima p iski i scena ijus, ėmus, schemas, užduo ies o mula imą eigiamais i neigiamais e mi nai s i . .“. 5 Sujungiamuoju yšiu susie os žodžių o mos, emian is V. Labučiu (1998), junginiais nelaikomos. 7 5Te minologija | 2016 | 23 ienam junginiui, pa yzdžiui, uo pačiu me u įeina ne ik į objek inius, be i į a ibu inius junginius6. Esama sakinių, ku iuose e minas pa a - o as ne ieną ka ą. Dėl o ie pa ys sakiniai (imama po ieną sakinį iš kiek ienos konko danso eilu ės, no s enkan duomenis pasi ink a didžiau- sia galima konko danso eilu ės apim is – 300 spaudos ženklų) klasi ikaci- joje a sidu ia keliose ie ose. Su aldy i duomenis padėjo MS Excel skai- čiuoklės len elė. Pasi ink as ik kokybinis, o ne kiekybinis e mino e mi- nas a osenos y imas. Iš ka o galima pab ėž i, kad seman ikos y imuose sunku iš eng i sub- jek y umo. Junginius su e minu e minas pagal eikšmę aip pa galima klasi ikuo i ne ienodai. Kai kas čia ak uojama i ski s oma kiek ki aip nei įp as a g ama ikos y imuose. Pa yzdžiui, e minologijos kon eks e okie g ama iškai ski ingi junginiai kaip angliškas e minas (nusakomasis junginys) i anglų kalbos e minas (p iklausymo junginys) pagal eikšmę a sidu ia oje pačioje g upėje. Reikšmę padeda nus a y i ans o macijos i subs i ucijos me odai. P ieš p adedan kalbė i apie e miną e minas eks yne, ikslinga um- pai ap a i šio žodžio a osenos pa yzdžius leksikog a ijoje. Žodžio e minas a osenos pa yzdžiai ienakalbėje leksikog a ijoje Žodis e minas pagal Lie u ių kalbos žodyną (LKŽe) u i is eikšmes: „1. iksliai ku ią no s mokslo, echnikos, meno są oką eiškian is žodis a junginys; 2. silogizmo p ielaidos elemen as; 3. nus a y as laikas.“ Daba - inės lie u ių kalbos žodyne (DŽ6) pi moji eikšmė u i pažymą ling . i y a nusaky a kiek plačiau – „ iksliai ku ią no s mokslo, echnikos, meno, eligijos a ki os s i ies są oką eiškian is žodis a žodžių junginys“7. Žodynų pa eik as eikšmes ilius uojan ys sakiniai y a laikomi mik o- kon eks u (ž . Vaskelienė 2007: 81). Iš LKŽe e mino (čia i oliau u ima omenyje ik pi moji jo eikšmė, . y. e minologijos e minas) a osenos 6 Sudė iniai žodžių junginiai i žodžių junginių g andinės (jų samp a os kalbo y oje paliekamos nuošaly), ku įmanoma seman iškai, skaidomi į ien isinius junginius. Išplės iniai pos poziciniai pažyminiai, e- mian is a ibu inių junginių y ėjos Laimu ės Bučienės (Bune ičiū ės) da bais, nelaikomi žodžių junginio dalimi – ienas iš s a biausių žodžių junginio b uožų y a jo, kaip sin agminio iene o, ien isumas, o išplės inių pos pozicinių pažyminių a eju in onacija ą ien isumą padalija (Bučienė 1998: 31). 7 Kalbo y os e mino e minas apib ėž is žodynuose i ling is inėje bei e minologinėje li e a ū oje y a apž elgusi Regina K ašy ė (ž . K ašy ė 2013). 7 6 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) pa yzdžių i LKŽe papildymų ka o ekos (ž . LKIIS, aip pa aš ija.l ) ma y i, kad e minas p iklauso: 1) a ibu iniams junginiams; 2) objek iniams junginiams; 3) subjek iniams junginiams. 1) A ibu iniuose junginiuose e minas y a a ba pag indinis dėmuo (a), a ba p iklausomasis (b). Pi muoju a eju a ibu u į a dijama dalykinė s i is a ema – echnikos e minas, kalbos mokslo e minai, giminys ės e - minai; k ikščionybės e minai, šeimos e minai, pasakomas e mino a das – e ikos e minas; bal ų e minas, humanizmo e minas, su eiksmu susijusi ypa ybė (ka u i au o iaus nuo oda, e inimas a ie a) – jo suku i [kal- bos mokslo] e minai, iš ki ų kalbų skolin i e minai, sa o iškai susiku i e - minai, laikas – nauji e minai, ie a – a p au iniai, a ba in e nacionaliniai, e minai (ž . 1.1.10), su eikšme susijusi ypa ybė – šios p asmės [humaniz- mo] e minas. Apibend in ai ai galima pa aizduo i: (a) SRITIS / TEMA e minas, VARDAS e minas8, VEIKSMAS (+ AU- TORIUS, VERTINIMAS, VIETA) e minas, LAIKAS e minas, VIE- TA e minas, REIKŠMĖ e minas. (b) Tokiuose junginiuose kaip e minų žodynas, e minas Bal a usia i k . e minas y a p iklausomasis dėmuo. Žodyną galima su ok i kaip alpyklą (ž . 1.2.4). Išsiski ia LKŽ papildymų ka o ekos ko elėse pa eik ų pa yzdžių jungi- niai e minas Bal a usia, e minas Vilniaus k aš as (šal inis – 1993 m. Zigmo Zinke ičiaus monog a ija Ry ų Lie u a p aei yje i daba ), iš ku ių ma y i, kad e minais y a laikomi i ie o a džiai. Apibend in ai okią a oseną galima pa aizduo i kaip e minas VIETOVARDIS. Kyla klausimas, a čia e minas a ojamas de e minologizuo a, a p aplės a eikšme. Te minas y a są okos pa adinimas, o adiciškai lie u ių kalbo y oje manoma, kad ie- o a džiai ne eiškia są okų (ž . e mino oponimai s aipsnį LKE). Kaip aizdingai eigia Kazimie as Gai enis, „de e minizacija – e minų i imas pap as ais žodžiais – pasižymi uo, kad de e miniza ęsis e minas neišnyks- a, be ik išleidžia naują a žalą (pap as ą žodį) ki oje a osenos s i yje“ (Gai enis 2014: 242). K. Gai enis en pa mini d i de e minologizacijos 8 Modelių VARDAS e minas i SRITIS / TEMA e minas junginių aiška gali su ap i, okiems junginiams būdingas ne iena eikšmiškumas, plg. e ikos e minas – * e minas y a e ika, * e minas p iklauso e ikai. 7 7Te minologija | 2016 | 23 sąlygas: 1) e minas u i bū i plačiai papli ęs i žinomas ne ik specialis ams; 2) kai ku ios e mino i de e minologizuo o žodžio semos u i su ap i. Abi sąlygas e minologijos e minas e minas i e minas kaip ie o a džio pa- adinimas a i inka. Abiem a osenos a ejais inka apibend inimas e mi- nas VARDAS. Tačiau kyla ki as klausimas – a e minas junginyje su ie- o a džio pa adinimu ik ai y a pap as as žodis, a isgi išlieka e minas ( ik ki os eikšmės). Beje, ik iniai žodžiai ISO e minologijos s anda uo- se laikomi e minologijos da bo objek ais kaip iena iš žymiklių ūšių. Jie apib ėžiami kaip žodiniai iene inių są okų žymikliai, a ibojami nuo e - minų kaip bend inių są okų pa adinimų (ž . ISO 1087-1:2000)9. 2) Objek iniuose junginiuose e minas y a objek as: pa a ojo e miną, daugelis e minų, dauguma e minų; andame e minų, e miną išpopulia ino (2 pa yzdžiai). Taigi e minai gali bū i a ojami, andami, išpopulia ina- mi, aip pa suda o am ik ą kiekybę. 3) Subjek iniuose junginiuose e minas y a subjek as: e minai į ai uoja i y a ėlesnės kilmės; e minai da o jį i in sunkiai p ieinamą au o ių, suda o seniausią lie u ių kalbos sla izmų sluoksnį e minai. TERMINAS LIETUVIŲ MOKSLO KALBOS TEKSTYNE 1. Te minas a ibu iniuose junginiuose Te minas i iamojoje medžiagoje dažnai suda o a ibu inius junginius su konk ečiais e minais, o uose junginiuose jis y a a ba pag indinis dėmuo (a), a ba p iklausomasis (b), p z.: a) a ski ies e minas, „e akua- cijos“ e minas, pi mosios ma e ijos e minas, šlapimo akų in ekcijos e mi- nas (apibend in ai – X e minas); b) e minas kolekcija, e minas spaudimo g upės, e minas „ e cinė izomelija“, e minas “ ishe y” (apibend in ai – e minas X) i k . Pi mosios g upės (a) pa yzdžiuose e minas apibūdina- mas pagal a dą (X), o an osios g upės pa yzdžiuose e minas y a an a- eilis konk e aus e mino (X) pa adinimas. Abiem a ejais X y a konk e us e minas, apibend in ai – a das (a) VARDAS e minas, b) e minas VAR- DAS. Pi mosios g upės junginių p iklausomasis dėmuo iš eikš as a do kilmininku, p z.: 9 Da galima p isimin i, kad Jonas Klima ičius y a ašęs, kad „lie u iškai e minas „žodžio“ eikšme pasi- aiko ik kaip e imo klaida“ (Klima ičius 2002: 132). 7 8 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) (1) „In eg a ci jo s“ e mi na s iš eiškia galimą ejopą šio p oceso su oki- mą: in eg acija kaip pasi engimas, kaip be a piškas ienijimosi p ocesas nu- galin kliū is i siekian ikslų i in eg acija kaip am ik as pasiek as bū is (Taljūnai ė 2005).“ (2) „Ma ema inėje s a is ikoje ie oj popu liacijos e mino 10 dažnai a - ojamas gene alinės isumos e minas, o populiacijos na iai ka ais adina- mi objek ais a ba elemen ais.“ (3) „Vėliau log is ikos e mi na s a o as į ai iose eiklos s i yse, is dėl o dažniausiai – ka o i anspo o.“ (4) „Pas a aisiais a ejais eseis iškumo są oka a ojama p asilenkian su žan o kon encijomis, odėl šiame s aipsnyje, ku iame kalbama ik apie eseis inio mąs ymo ap aiškas, bus a ojami es ei za ci jo s i es ei zm o e minai.“ An osios g upės (b) junginiai y a adinamieji an aeilio pa adinimo a ibu iniai junginiai (plačiau ž . Bune ičiū ė-Bučienė 2001). Te minas juose y a apozicija (sakinio lygmenyje ai p iedėlis), o seman inis okių junginių san ykis – apibūdinimas pagal daik o klasę11. Tokiais a ejais pasakoma, kad konk e us kalbos iene as y a e minas, . y. p iklauso e minų klasei. Te minas gali a s o i isą junginį. Kaip eigia L. Bučienė, „apozicija sa o sin aksine unkcija dubliuoja pažymimąjį dėmenį, be lek- sinės eikšmės a ž ilgiu y a pajung a pažymimajam dėmeniui, nes iškelia jo am ik ą požymį“ (Bune ičiū ė-Bučienė 2001: 10). Ž elgian p agma iškai, a ibu as e minas p idedamas dėl o, kad aip leng iau į eks ą į auk i konk e ų są okos pa adinimą, p z.: (5) „Šiame s aipsnyje in o macijos mokslų žiū os pag indu analizuojan isuo- meninių in o macinių san ykių eisinį egulia imą sis eminančių eisės šakų apib ėžimus a ojamas e minas in o macijos eisės apa ybė.“ (6) „Taigi e mi na s „į ai zd is “ mokslinėje li e a ū oje a ojamas į ai- iausia p asme.“ (7) „Kadangi mes nag inėjame is o ines į odymų samp a ą i sis emą, e mi- nai „į odymai“, „į odymų ūšys“, „į odymų sis ema“, „į o- dymų h ie a chija“ a ojami u in omenyje bū en į odymų o mas (šal inius, į odymo p iemones).“ 10 Teks yne ku sy o nė a. S aipsnyje pa yzdžiai aip pa pa eikiami be ku sy o, nes negalima iksliai pasa- ky i, a o iginaliame eks e e minai bu o juo išski i. Pas ebė os ko ek ū os klaidos iš aisomos. Visa ki a – kaip eks yne. 11 Lie u ių sin aksėje panašūs junginiai in e p e uojami ne isada ienodai. Senesniuose da buose – LKG III, Vy au o Si au o i Česio G endos ado ėlyje – ik iniai a dai i su a iniai, simboliniai pa adinimai junginyje su jų klasę nusakančiu daik a a džiu laikomi p iedėliais (LKG III 430; Si au as, G enda 1988: 103). DLKG, V. Labu is, L. Bučienė okius a dus a pa adinimus junginyje ak uoja ne kaip pažymi- nius, o kaip pažymimuosius dėmenis, nes jie esą pi maeiliai, esminiai (Labu is 1998: 332–333; Bune i- čiū ė-Bučienė 2001: 13–14, da ž . Mikulskas 2009: 109). 7 9Te minologija | 2016 | 23 Tokia aiška pasi elkiama ypač ada, kai eks e eikia pasaky i am ik ą ne lie u ių kalbos e miną, p z.: (8) „Ta p au inėse jū ų bei ž ejybos o ganizacijose, ku iose o iciali da binė kalba y a anglų, kalban apie ž ejybą plačiąja p asme, y a a ojamas e - minas “ ishe y”.“ (9) „TS pi mą ka ą ap ašy a 1862 me ais Von Reklinghauzeno (Von Reck ling- hausen), o e miną scle os e ub e oze pi mą ka ą pa a ojo p an- cūzų mokslininkas Bu ne ilis (Bou ne ille) [1-3].“ (10) „Vieni au o iai juos, kaip i e m in ą „sel “, laiko sinonimais (By ne, 1996; Ha ie and Ma sh, 1996), ki i eigia, kad sa iga ba y a sa i aizdžio e inamasis komponen as (Saigal e al., 2002) <...>.“ Neįp as a, kai ne lie u ių kalbos e minas (a koks isai lie u ių kalbo- je neadap uo as e minas) a ojamas p ieš e miną. Ti iamojoje medžia- goje pasi aikė ik ienas oks a ejis: (11) „A chajiškiausi žaidimo kauliukai y a adinamosios babkės ( aip pa a o- jami a li (lo .), knucklebones (angl.) a ?12 ( us.) e mi na i).“ Ti iamojoje medžiagoje pap as ai kalbama ne apie e minus kaip okius apsk i ai (nekalbininkams (a ne e minologams) pap as ai ne ūpi pa i są- oka „ e minas“), o apie konk e ų a konk ečius e minus. Tad an aeilio pa adinimo a ibu iniai junginiai ( e minas ajonas), galima many i, pagal paski į eks e a i inka a ibu inius junginius su a do kilmininku („ ajono“ e minas). Apozicija gali pakeis i pažymimąjį žodį, odėl šiame s aipsny- je ais a ejais, kai e minas eina konk e aus e mino X p iedėliu, bū en e minas laikomas an aeilio pa adinimo junginio a s o u i i ian pla es- nį okio junginio kon eks ą kalbama apie junginius su e minu, o ne jun- ginius su X ( e minas ka u su X laikomas ienu dėmeniu). Pa yzdžiui, emian is 6-u pa yzdžiu čia eigiama, kad e minas a ojamas (ne į aiz- dis a ojamas). Tokį sp endimą lėmė i s aipsnio objek as. Jau ien kokio no s kalbos iene o (konk e aus pa yzdžio) apibūdinimas e minu odo, kad as iene as y a p iski iamas p ie e minų ka ego ijos (plg. e minas į aizdis i žodis į aizdis). Te minas okiame kon eks e y a me akalbinis komen a as. Iš šios g upės junginių išsiski ia junginiai e minas Lie u a / Mažoji Lie- u a / Vidu io Lie u a, pa a o i humani a inių mokslų eks uose, p z.: 12 Kai ku eks yne y a nea pažin ų simbolių. 8 0 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) (12) „Rėzos a o as e mina s Lie u a šiuolaikinės lie u ių is o iog a ijos kon eks e a i inka e miną Mažoji Lie u a, ačiau uo me u jis ne- bu o a ojamas.“ Taigi LKŽ papildymų ka o ekoje už iksuo ą okią e minas a oseną ( e minas VIETOVARDIS) pa i ina i i iamas mokslo kalbos eks ynas. 1.1. Te minas – pag indinis a ibu inių junginių dėmuo. 1.1.1. Ki a ap a iesiems a ima junginių su e minu g upė – okie nu- odomojo apibūdinimo a ibu iniai junginiai13 kaip šis / as / oks e mi- nas (apibend in ai NUORODA e minas). Juose konk e us e minas y a pakeis as subs i u u14, plg. šis / as / oks e minas ← X → X e minas, e minas X. Te minų subs i u ai okiuose junginiuose y a pa odomieji (apib ėžia- mieji) į a džiai, o konk e ūs e minai y a nu ody i eks e anksčiau a ba jie pasakomi ame pačiame sakinyje (pi masis a ejis dažnesnis), p z.: (13) „Tai, kad baudžiamoji a sakomybė i pa i baudžiamoji eisė negali bū i eiksminga ne aikan už pada y as nusikals amas eikas sankcijos, a ojan šį e miną plačiąja p asme, ku ios ma e iali iš aiška y a k iminalinė bausmė, y a ch es oma inė iesa.“ (14) „Ypač daug dėmesio aldininkų e o ikai sky ė Theodo e’as R. Weeksas, ku is pas ebėjo, kad bu o įp as a kalbė i apie „k aš o usinimą“ i as e mi na s ne a o as uome , kai bu o kalbama apie konk ečias au ines g upes.“ (15) „Ne pa s Lie u os didysis kunigaikš is Gediminas, kaip numanome skai y- dami jo laiškus, bu o sumanus a p au inių iešųjų yšių specialis as, no s oks e mina s Lie u oje a si ado ik po kelių šim mečių.“ Ki us nu odomojo apibūdinimo a ibu inius junginius suda o e minas su neapib ėžiamaisiais į a džiais: ki as e minas, kai ku ie e minai, p z.: (16) „Be o, ais a ejais, kai bu o kalbama apie au inę poli iką konk ečios ne- dominuojančios e ninės g upės a ž ilgiu, ne ečiau nei e minas „ usinimas“ a o i i ki i e m in ai – „sua ėjimas“, „suliejimas“, „asimiliacija“.“ Ti iamoje medžiagoje pap as ai jie nė a ienin eliai pažymimojo žodžio – e minas – a ibu ai. 13 Nu odomojo apibūdinimo a ibu iniai junginiai – junginiai, ku iais apibend in ai, nekonk ečiai nu odan paminima daik o ypa ybė (Bučienė 2012: 26). 14 Subs i u as, pakai alas – „kalbos elemen as, pakeičian is ki ą a i inkamą elemen ą be į akos u iniui. Subs i u ais laikomi, pa yzdžiui, į a džiai, galin ys eks e pakeis i daik a a džius a būd a džius“ (KTŽ). 8 1Te minologija | 2016 | 23 1.1.2. Te minologijoje eigiama, kad nė a e minų apsk i ai, y a kon- k ečių dalykinių s ičių e minai. Todėl, sa aime sup an ama, kad p ie e minų eks e nu odoma konk e i e mino a osenos s i is, mokslo šaka, eo ija, koncepcija, ema ika, a osenos aplinka a panašūs dalykai. Te - minų požymis – p iklausymas dalykinei s ičiai, eksplici iškai eks yne iš- eiškiamas p iklausymo a ibu iniais junginiais su e minu. P iklausomuo- ju dėmeniu eina daik a a džio, ku is aip pa u i p iklausomųjų dėmenų, kilmininkas (a), a ba būd a dis (b), p z.: a) (17) „Pa s kalbė ojas gali nesu ok i, kokios koncep ualiosios me a o os da o į aką jo mąs ymo p ocesui, ačiau me a o inių pasakymų kalbė ojo eks uose analizė gali a skleis i kalbė ojo pasaulėžiū ą (a ba, kogni y - iosios kalbo y os e mina is , kalbė ojo pasaulio koncep uali- za imą).“ (18) „Ma y , ilgainiui besi ys an eisės dok inai bei yks an olimesniam eisės no mų sis ema iza imui bei kodi ika imui, eisės e minai aps ikslesni“ (Meškauskai ė, 2004, p. 21).“ b) (19) „Va ojan s a is ini us e minus ado au asi V. Čekana ičiaus bei G. Mu ausko „Taikomosios s a is ikos“ ado ėlyje pa eik a e mino- logija.“ (20) „No s i a ojamas ienodas eisinis e minas, jis ski ingose als ybėse gali bū i aikomas ski ingoms asmenų g upėms.“ Ž elgian į okių junginių aišką no minimo a ž ilgiu, galima p imin i, kad S asys Keinys da 1977 m. ašė, kad idiniai bend inės lie u ių kalbos dėsningumai i polinkiai lemia, kad „ e minologijos s i ys, pa ys ų s ičių e minai bei e minų žodynai u ė ų bū i į a dijami daik a a džio kilmi- ninko žodžių junginiais“ (Keinys 2005: 362). Iš ką ik pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad okio kalbinio sis emiškumo ne isada paisoma. Kalbamus p iklausymo a ibu inius junginius galima ans o muo i15: SRITIES e minas – e minas p iklauso SRIČIAI a ba SRITIS u i e miną, pa yzdžiui, kogni y iosios kalbo y os e minas – * e minas p iklauso kogni- y iajai kalbo y ai a ba *kogni y ioji kalbo y a u i e miną. Tas poseso ius16 (SRITIS) y a abs ak us, galima įž elg i i ie os eikšmę: ans o ma e - minas y a SRITYJE (* e minas y a kogni y iojoje kalbo y oje)17. Vadinasi, 15 P iklausymo a ibu iniai junginiai laikomi iš es iniais; ans o muojamos iena iš ki os iesiogiai neiš es os kons ukcijos (An ano įmonė → An anas u i įmonę → An anui p iklauso įmonė) (Bučienė 2004: 13). 16 Apie posesy umo są oką i ipus, poseso iaus nus a ymą ž . Vaičiuly ė-Semėnienė 2006. 17 Plg. ki ą pa yzdį iš eks yno: „š ioj e s i y je e minai nė a nusis o ėję“. S i is nusakoma ie os aplinkybe. 8 8 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) (50) „Kiek ienas leidinio sky ius a posky is p adedamas umpu eo iniu į a- du, ku iame nu odomos pag indinės lyg ys užda iniams sp ęs i, paaiškina- mi kai ku ie esminiai momen ai, s a besni e mina i, užda inių sp endimo būdai.“ Tik iš dalies e inamąją ypa ybę galima bū ų įž elg i junginyje nomen- kla ū inis e minas „ e minas, susijęs su nomenkla ū a“. 1.1.10. VIETA e minas (X). Ras a a ibu inių junginių, ku iuose e - minas apibūdinamas pagal ie ą. Ta ie a būna iek abs ak i, p z.: ie inis / a p au inis e minas, iek konk e esnė – susijusi su eks u, kaip an ai, analizės e minas, p z.: (51) „Pe nelyg dažnai lie u ių au o iai, ašan ys apie senąją eks ilę, e čiasi liaudyje papli usiais, dažniausiai ik ie inia is e mina is , ki aip sa- kan , ie iniu ža gonu.“ (52) „Ke inis pa eikiamos analizės e mina s y a au inė apa ybė.“ Kaip saky a, kai ku ių eiksminio apibūdinimo a ibu inių junginių p i- klausomaisiais dėmenimis einan ys daly iai aip pa u i ie os aplinkybę – e minas apibūdinamas pagal ie ą, p z.: žodyne siūlomi e minai, ado ė- lyje / da be a ojami e minai i k . Iš okių p iklausymo a ibu inių junginių kaip analizės e minas ma y i, kad e minas p iklauso a i inkamai ie ai. Ta ie a y a konk e esnė, lygi- nan su e mino a osenos e d e – s i imi a kalba, ku ioje jis a ojamas. 1.1.11. KIEKYBĖ e minas. Kiekybinio apibūdinimo a ibu iniais jun- giniais22 pasakomas e mino požymis pagal san ykį su skaičiumi. P iklau- somasis okių junginių dėmuo y a būd a diškasis skai a dis. P ie šios g upės junginių čia sąlygiškai p iski iami i okie junginiai, ku ių p iklau- somaisiais dėmenimis eina „kiekybės“ semą u in ys būd a džiai (p z., ienin elis). Keli pa yzdžiai: (53) „Pagal Pasaulio kul ū os i gam os pa eldo globos kon enciją i šios Kon- encijos aikymo Ope a y ines gai es nuo 1972 m. pa eldosaugos eo ijoje i p ak ikoje a p au iniu i nacionaliniu lygiais a ojami du e m in ai: kul ū os pa eldas i gam os pa eldas.“ (54) „Kadangi nag inėjamas p ocesas apėmė ski ingų ka ego ijų asmenis (ka o pabėgėlius, ekonominius emig an us, lenkus kolonis us, ie inius gy en o- jus, miš ias šeimas i k .), sudė inga analizuojamą eiškinį apibūdin i ie - nu e minu.“ 22 Apie kiekybinio apibūdinimo a ibu inius junginius plačiau ž . Bučienė 2012. 8 9Te minologija | 2016 | 23 Kai a ibu u eina kelin iniai skai a džiai, junginių unkcija y a nu o- domoji, p z.: (55) „Te minas „educ i e“ kilęs iš lo yniško „educe e“ i eikš ų „gebėjimą su- as i p asmę painia oje“, o an as is e m in as ski as ap ašy i gebėjimą a gamin i įgy ą in o maciją (Ra en, 2000).“ Junginys okiais a ejais y a konk e aus e mino subs i u as. 1.2. Te minas – p iklausomasis a ibu inių junginių dėmuo. 1.2.1. Junginiai su objek iniu a spal iu23. Te minas kaip p iklausomasis dėmuo a ojamas su daik a a džiais a ojimas i a osena, paminėjimas, ak a imas, in e p e a imas, sup a imas i samp a a, (pa)aiškinimas, e - imas, painia a24, disk edi acija, ekspe izė, požiū is (į), p anašumas (p ieš) i k . Te minas okių junginių gilumoje y a pag indiniu junginio dėme- niu eiškiamo eiksmo a būsenos objek as (apie e miną kaip objek ą ž . 2 sky ių), p z.: (56) „Šiuo me u daug kalbama apie mokslo e minų a oj im ą.“ (57) „No s są oka „kon eks as“ ak uojama į ai iai, dažniausiai psichologijoje šio e m in o samp a os pag indas y a aiškus s imulo i aplinkos a - sky imas (Da ies, 1988; Locha , 1988; Thomson, 1988).“ (58) „Is o iog a ijoje gana dažnai pasi aiko, jog ienoks a ki oks lo yniško a ki okio e m ino e imas lemia ski ingas in e p e acijas.“ Kuo pag indinio junginio dėmens eikšmė y a konk e esnė (plg. sam- p a a, e imas), uo yškesni p iklausymo san ykiai (plg. * e minas u i samp a ą, e imą). 1.2.2. P iklausymo a ibu iniai junginiai. Iš okių junginių eks yne ma- y i, kad e minas u i apib ėžimų (apib ėžčių), sinonimų, a i ikmenų (ek i alen ų), iš dalies i aspek ų. Te minas aip pa y a isuma, u in i sudedamųjų dalių. Tos dalys – ai u inys, eikšmė, p asmė, seman ika. Keli pa yzdžiai: (59) „Mokslininkai, siekdami a skleis i e mi no „į aizd is “ u in į i pag indinius as pe k us , pa eikia okius šio e m in o ap ib ė ži mus: „Į aizdis – bend as daugelio žmonių požiū is į ką no s“ (P anulis, 1998, p. 114).“ 23 Veiksmažodinių daik a a džių junginių in e p e acijos lie u ių kalbo y oje apž algą ž . Pake ys 2006. 24 Junginyje e minų painia a galima įž elg i i subjek inį a spal į (* e minai painiojasi). 9 0 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) (60) „Są okos žinyne susie os yšiais, pagal ku iuos galima as i e minų a i ikm en is ki a kalba, sinonimus , apibend inančias są okas.“ (61) „Sup an ama, p ak iškai a gu a įmanoma isais a ejais as i inkamą lie- u išką a i ikmenį a iksliai nusaky i e mi no eikšmę ( uo labiau kad daugelio jų – ypač į ai ių ma ų iene ų – p asmė ki o a apsk i ai ne- bu o uni ikuo a).“ 1.2.3. Junginiai su subjek iniu a spal iu. Teks yne as i e mino / e mi- nų (X) junginiai su daik a a džiais a si adimas, o ma imasis, kilmė, kai a, ins umen alumas, ski umai, į ai o ė į e miną leidžia žiū ė i kaip į su- bjek ą (apie e miną kaip subjek ą plačiau ž . 3 sky ių), p z.: (62) „Te mino e o izmas a si adimo i o ma imosi p ocesas iki šiol nė a aiškus.“ (63) „L. Meškauskai ė, i dama isuomenės in o ma imo eisę Lie u oje, pas e- bi, kad, „besiku ian naujoms eisės šakoms bei pošakiams, neiš engiama e minų į ai o ė“.“ Ne ikė as pasi odė junginys (šio) e mino ins umen alumas, o ien uojan- is į e miną kaip p iemonę: (64) „Laikydamas ap a iamą są oką labiau apibend inančiu apy ik iu modeliu ( eikiau a pine hipo eze), šio s aipsnio au o ius ben jau šiame eks e ne- bū ų linkęs el is į diskusiją dėl šio e m in o ins u me n al um o s a s an ci ilizacijų aidą isos žmonijos mas u <...>.“ 1.2.4. Medžiagos eikšmės junginiams a imi a ibu iniai junginiai (SRITIS) e minų žodynas / žodynėlis i e minų sis ema. Te minai y a sudedamosios dalys (plg. ans o mas * e minai suda o žodyną, sis emą). Žodyną galima su ok i kaip alpyklą (plg. *įdė i į žodyną), o sis ema ė a abs akcija, ku ią suda o e minai. Keli kon eks o pa yzdžiai: (65) „Finansų e minų žod yn e bu bulo eo ija apib ėžiama kaip ikėjimas, kad e ybinių popie ių kainos e ka čiais pakyla ge okai aukščiau jų un- damen alios e ės, kol am ik ame aške bu bulas sp ogs a i kaina g ei- ai k in a.“ (66) „Siekian , kad bū ų išlaiky a lie u ių oponimikos e mi nų sis ema, šiame s aipsnyje g e a a p au inio e mino o onmai a ojamas lie u iš- kas a i ikmuo kaln a dai.“ Medžiagos eikšmę galima įž elg i me a o iškame junginyje (SRITIS) e minų džiunglės (plg. * e minai suda o džiungles). Me a o a g eičiausiai no ima pasaky i, kad e minų y a daug i jie painūs. 9 1Te minologija | 2016 | 23 1.2.5. Junginiai su aplinkybiniu a spal iu. Iš eks yno medžiagos ma y- i, kad e minas y a diskusijų p iežas is: (67) „Di sk us ij a dėl inkamiausio e mino da galė ų ęs is, o mes šiuo me u esilience adinsime a spa umu: šis e minas y a įp asčiausias, no s šiek iek ne ikslus.“ Apibend inan eikė ų pab ėž i, kad kai ku ie s aipsnyje ap a i a ibu- iniai junginiai y a sudė iniai e minologijos e minai, pa yzdžiui, sudė i- nis e minas, sudu inis e minas, a p au inis e minas; e mino u inys, e - minų žodynas i k . Šie sudė iniai e minai y a į auk i į R. K ašy ės Mo- komąjį e minologijos žodynėlį (plačiau apie e minų su šaknimi e min- mik osis emą ž . K ašy ė 2013). 2. Te minas objek iniuose junginiuose 2.1. Te minas – a ojimo objek as. Viena dažniausių objek inių jungi- nių g upė – a o i / naudo i / aiky i e miną. Jau y a apę įp as a, kad e minai, kaip i ki i kalbos iene ai, y a a ojami. Tai pa i ina i i ia- moji medžiaga – e minas dažniausiai p ijungiamas p ie eiksmažodžio a o i i jo o mų, p z.: (68) „Dėl nepakankamai iš ys y os e minijos Lie u os (kaip i ki ų šiau ės ša- lių) y inė ojai e miną „ ėly asis paleoli as“ a oja apibū- din i iek p ieš 45–35–10 ūks . me ų bu usiam laiko a piui, iek Lie u o- je ap inkamiems inalinio paleoli o adiniams.“ (69) „Šiame s aipsnyje nekalbama apie gy ybės a ėmimą be il iškai se gan- čiam asmeniui, o a ojamas e minas padėjimas nusižu- dy i.“ (70) „Ka ais ne galima pasaky i, kad šie e m in ai a o i sinonimiškai.“ Pagal eks yno medžiagą e minai naudojami i aikomi, p z.: (71) „G e a pas a ojo da nau do jamas i a p au inis e mina s “ lui- das” (nuo lo . “ luidus”– ekan is).“ (72) „Šiuolaikinėje samp a oje e niškumo e minas aikomas iek daugu- mos, iek mažumų i mig an ų / nemig an ų g upėms bei bend uome- nėms, . y. į ai ioms gy en ojų g upėms.“ Apie e minų ne a ojimą eks yno medžiagoje aip pa kalbama, be ečiau, plg.: (73) „Šis e mina s ne a o ja ma s i mūsų als ybinėje pa eldo e ybių apskai os sis emoje.“ 9 2 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) 2.2 Tipiškas e mino a osenos objek iniuose junginiuose modelis – e - minas kaip p iemonė (ins umen as) plačiąja p asme25 – e minu y a į a di- jama, adinama, apibūdinama, nusakoma, e minais galima pasaky i, a i, kalbė i. Te minas okiais a ejais y a į a dijimo i kalbėjimo p iemonė, p z.: (74) „Fo maliai panaši sa ianalizė, į a dija ma sa i e leksijos e m inu, ampa ypač ak ualia i pos mode niame ea e, kai ea as koncen uojasi į sa e, sąmoningai e lek uoja sa o unkciona imo mechanizmus.“ (75) „A is o elio e m inu „poe ik a“ šiandien adin am a li e a ū os mokslo šaka, nag inėjan i poe inės kū ybos o mas i s ilis ines p iemones.“ (76) „Užsienio au o ių mokslo da buose ai api bū di na ma e m inu „o e s ag ing“ – s adijos padidėjimu.“ (77) „Ne e ai li e a ū oje e ybių e minu nusa komos žmogaus mo y a- cinės dispozicijos (in e esai, siekiai).“ Be minė ų eiksmažodžių, e minas eks yne a ojamas ka u su eiks- mažodžių (iš) eikš i, o muluo i, ap ašy i o momis. Jomis į a dijama su aiška susiję eiksmai, adinasi, e minas su okiamas kaip aiškos p ie- monė, p z.: (78) „Na io i kalio gebėjimas neu alizuo i hid oksilo g upes (OH-), o chlo- o – andenilio jonus (H+), iš eiškiamas e minu „miliek i a- len ai“ (mEq), ku ie apima elemen o a ominę a molekulės molekulinę masę ka u su a i inkamu alen ingumu a k ū iu.“ (79) „Realus pasaulis gali b ū i ap ašy as ik modelio e m in ai s, ku ie apibūdina koncepciją i p ocedū as, eikalingas ealiam pasauliui pe eik i į geoduomenis, bū inus sis emai.“ Junginiai su eiksmažodžiu žymė i o ien uoja į e miną kaip ženklą, p z.: (80) „Ka u eikia u ė i omenyje, kad šal iniuose ais pačiais e mina is ne- e ai žymimi ganė inai ski ingi eiškiniai.“ Iš eks yno medžiagos ma y i, kad e minu galima apibend in i, ak- uo i, juo apib ėžiama i ne gi legi imuojama. Tai nė a įp as a e mino a osena, p z.: (81) „Ka olio Klimkos s aipsnyje analizuojama ezė, jog poli inės į ampos sie i- nos su am ik u ene ge iniu pe ekliumi, ku į galima sumažin i „p i ačio- je“ geismo plo mėje, odėl poli ikos eiškiniai a k uo i ni ene ge inės ekonomijos e minais.“ 25 Čia p iemonė (ins umen as) ne apa inama su ins umen o seman ine unkcija (seman iniu aidmeniu). Šiame s aipsnyje a sisaky a min ies suski s y i žodžių junginius pagal seman ines unkcijas (seman inius aidmenis), nes, pasak V. Labučio „nė a aiškiai su o muluo ų k i e ijų, pagal ku iuos nus a omi i a ibo- jami seman iniai aidmenys i juos a i inkančios seman inės žodžių junginių g upės“ (Labu is 1998: 79). 9 3Te minologija | 2016 | 23 (82) „Pasak A. D. Smi ho, au os idėja y a kul ū inė i socialinė sa o esme, ne- p iklausomai nuo o, a au a susi o ma o e i o iniu, a e niniu pag indu: ji apib ėžia i leg i imuoja poli iką kul ū os e mina is , nes au a y a poli inė bend uomenė ik iek, kiek ji įkūnija bend ą kul ū ą i bend ą i- suomenės alią (Smi h 1999: 232).“ 2.3. Te minas y a objek as, ku io ieškoma, ku is andamas, imamas, duodamas, ku is į edamas į am ik ą e d ę i iš edamas iš jos, o pačioje e d ėje kas no s su juo da oma a ba yks a. Visų pi ma e mino y a ieškoma, p z.: (83) „K i ika, ie škodama e minų i žodžių šiam scenos meno eiškiniui nusaky i, p akalbo apie naują ea o es e iką, ku ią inspi a o ne sa aime d ama iška medžiaga apie kunigo poe o An ano S azdo gy enimą, o bū- das, ku iuo d ama u gas i ežisie ius ą medžiagą pa eikia.“ Iš objek inių junginių su eiksmažodžiais ap ik i, (su) as i ma y i, kad e minas gali bū i andamas, p z.: (84) „Lie u oje už ibio klasės e miną ga li ma ap ik i R. G igo da - buose <...>.“ Jeigu e minas y a, jis gali bū i imamas. Tai odo junginiai su eiksma- žodžiais im i, pe im i, p z.: (85) „Šį e miną imame iš ka na alo kaip is o inio eiškinio.“ Kai e minas imamas iš ki os s i ies, susidu iama su okiu eiškiniu kaip ans e minologizacija. Te minas aip pa y a da imo objek as. Apie da imą leidžia kalbė i jun- giniai su eiksmažodžiais (pa)siūly i, p is a y i, su eik i, pa eik i, ski i. To- kie junginiai, o ypač su eiksmažodžiais į auk i, į es i, susiję su k yp i- mi – o ien uoja į bandymą „įkiš i“ e miną į kokią no s e d ę, p z.: (86) „Ško ų chemikas i izikas Dž. Blėkas (J. Black), ku į galima laiky i kalo i- me ijos p adininku, sukons a o (1759 m.) pi mąjį ledo kalo ime ą (šį e mi ną pasiūlė ėliau ą p ie aisą pa obulinę įžymieji p ancūzų mokslininkai A. La uazjė (A. La oisie ) i P. Laplasas (P. Laplace)).“ (87) „Go dono eikalas klasikinis uo, kad su e ikė akademiniam disku sui iki šiol a ojamus asimiliacijos sudedamųjų dalių e minus , ačiau ai nė a ik a eo ija.“ (88) „Jis į edė e miną idu inis (s a is inis) žmogus (angl. a e- age man), ačiau biome ijos e minas pi mą ka ą bu o paminė as ik 1889 m. Ča lzo Da ino pusb olio F ansio Gol ono (F ancis Gal on, 1822– 1911) <...>.“ 9 4 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) P iešingą polių a spindė ų junginiai su eiksmažodžiais a sisaky i, išgui- i, išs um i, pakeis i, ku ie odo, kad e minas gali bū i kieno no s paša- lin as iš e d ės. Keli pa yzdžiai: (89) „No s minė i kaklo i gal os na ikai is o iškai adinami „glomus umo- ais“, „chemodek omomis“, siūloma šių e minų a sisaky i i , pagal 2005 m. PSAO (WHO) ekomendacijas, juos adin i pa agangliomomis, nu odan ana ominę na iko ie ą („ agalinė pa aganglioma“, „ka o idinio kūno pa aganglioma“ i . .) [5, 6].“ (90) „Ben jau Eu opoje pas a uoju me u e minas o esigh ing iš esmės pa- kei ė ilgą laiką a o us a ei ies s udijų a u u ologijos e minus.“ Vadinasi, e mino padė is e d ėje nė a s a iška, jis gali iek į ją pa ek i (be ne pa s), iek bū i iš jos pašalin as. Taip pa pačioje e d ėje kas no s su juo da oma a ba yks a. Iš i iamų objek inių junginių ma y i, kad e minas gali bū i p opaguojamas, populia inamas, į eisinamas, painiojamas, į jį įp an ama a ba jis iesiog paliekamas a ne gi jo nepaisoma, aip pa juo e čiamasi, emiamasi, p z.: (91) „1972 m. UNESCO gene alinėje kon e encijoje p iim a Pasaulio kul ū os i gam os pa eldo globos kon encija pi mą ka ą a p au iniu mas u į ei- sino kul ū os i gam os pa eldo są okas i e mi nus.“ (92) „Vidu amžių medicina didelės pažangos nepada ė, isas jos nuopelnas, kad ji išsaugojo an ikinių gydy ojų nu odymus, paliko kai ku iuos e mi nus.“ (93) „Ne pa is an als ybėse a ojamų e mi nų , komi e o nuomone, i- siems asmenims, di ban iems als ybiniame sek o iuje i als ybės a ny- boje, u i bū i aikoma TDO kon encija N . 87.“ Te minas e d ėje gali bū i keičiamas – ai ma y i iš junginių su eiks- mažodžiais pa ikslin i, pako eguo i, išplės i, de in i i k . Apibend in ai ga- lima eig i, kad e minai a komi – e minas y a a kybos objek as, p z.: (94) „Siekian iš yškin i gene a y inį melodikos eiksnį daugiabalsėje muzikoje, bu o išplės i anksčiau a o i e minai „linea inis kon a- punk as“, „linea inė poli onija“ uo pab ėžian linea inį poli o- ninės muzikos e d ės o ma imo p incipą.“ (95) „Be o, šiuo laiko a piu a liekan lie u ių žu nalis ikos y imus, engian lie u iškąją Žu nalis ikos enciklopediją, bu o p ako eguo i kai ku ie žu nalis ikos e m in ai , są okos bei apib ėžimai, pa ikslin i is o iniai duomenys, iš yškin i nauji ak ai.“ Beje, ne isada aišku, a iš ik o kalbama apie e minus, a apie jais į a dijamas są okas, nes pasi aiko, kad e minai i są okos pa a ojami kaip kon eks iniai sinonimai, plg.: (96) „J. Habe maso pasiūly as e mi na s o e n lickei (a i umas, iešumas) ėliau bu o išplė o as į iešosios e d ės (public sphe e) są oką.“ 9 5Te minologija | 2016 | 23 2.4. Te minas, kaip ma y i iš anks esnių pa yzdžių, y a in elek inės (men- alinės) eiklos objek as. Objek iniai junginiai su eiksmažodžiais apib ėž- i, (ne)paaiškin i odo, kad e minas y a i kalbinės eiklos objek as. Iš okių junginių ma y i, kad dėmesio cen e y a e mino eikšmė, ku ią siekiama pa ody i ( ūkumas – nepa ody i), p z.: (97) „T umpai ap ib ė žk im e da be naudojamus e minus.“ (98) „Te minas „ae o o og a inė nuo auka“ aiškinamajame e - minų žodyne (Vainauskas 2000) ne pa ai šk in a s, o Lie u ių– usų kal- bų geodezijos e minų žodyne (Kazake ičius 1993) pa eik as ka og a a- imo p asme.“ Su kalbine eikla aip pa susiję e mino junginiai su eiksmažodžiais kalbė i (apie), ap a i, komen uo i, paminė i, p z.: (99) „Ka lban apie e minus, e a pažymė i, kad pilig imys ės, pilig i- mo e minai i samp a a daug senesnė nei u izmo i u is o sup a imas.“ (100) „No s paminėjus e miną „in o macinė echnologija“ (IT) dažniausiai u ima omenyje echnologija, ienaip a ki aip pag įs a kompiu e ine į anga, ačiau į ai ių echnologijų in o macijai apdo o i eg- zis uoja jau nuo pi mykš ės bend uomenės laikų.“ Ap a i i komen uo i galima ne ik e mino eikšmę, be i o mą, a - oseną i pan. Neįp as as pasi odė e mino junginys su eiksmažodžiu su o muluo i: (101) „5-osios Bend osios p og amos p ojek o „ENIRDGne “ a askai oje [3] su- o muluo i ys ski ingi e mina i, a o ini paski s y ajai elek os gamybai apibūdin i: paski s y oji gamyba, paski s y ieji pajėgumai i pa- ski s y ieji ene gijos iš ekliai.“ Tokia e mino a osena nea odo iksli – e minas okiu a eju laikomas be o miu dalyku, plg. DŽ6 o muluo i „glaus ai i iksliai eikš i“ (pa yz- džiui, min į, iš adas). Galimas daik as, kad šiame junginyje e minas a - lieka eiksmo ezul a o unkciją. Apie e miną ne ik kalbama, jis y a i gi dimas, p z.: (102) „Pasku iniu me u is dažniau en ka išg i s i e mi ną e gono- mika, o gaminiai, a i inkan ys higienos i kom o o eikala imus, dažnai adinami e gonominiais.“ Be abejo, už ašy as e minas gali bū i ma omas, be junginių su eiks- mažodžiu ma y i i jo sinonimais i iamame eks yne ne as a. Su ma ymu kiek asocijuojasi jau ap a i objek iniai e mino junginiai su eiksmažodžiais as i, ap ik i. 9 6 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) 2.5. Te minas – su okimo objek as. Te minas kaip su okimo objek as ma y i iš junginių su eiksmažodžiais sup as i, su ok i, aip pa i in e - p e uo i, ak uo i. In e p e a imas, ak a imas aip pa g eičiausiai y a nea siejami nuo kalbinės eiklos. P ie šios g upės p isišlie ų i junginiai su eiksmažodžiu sie i. Keli pa yzdžiai: (103) „Pasaulyje e minas knygos kul ū a sup an amas gana plačiai.“ (104) „In as uk ū os e minas dažniausiai in e p e uojamas kaip bū i- nas ma e ialus pag indas, į anga, paslaugos šaliai, bend uomenei a o ga- nizacijai unkcionuo i i aug i.“ (105) „Jo eigimu, e mi ną „nužu dy ma s“ isuomenė dažniausiai sieja su smu inio pobūdžio eiksmais, ski ais sukel i mi į, iek ais a ejais, kai šie eiksmai y a yčiniai, iek i kai nea sa gūs.“ 2.6. Te minas – ga ėjas. Iš junginių su eiksmažodžiais su eik i i (p i)- ski i, ku iuose e minas a ojamas naudininko o ma, ma y i, kad e mi- nas kaip objek as gali bū i ga ėjas. Jis gauna okius ski ingus abs akčius dalykus kaip eikšmę, p asmę i dėmesio, p z.: (106) „No s eu opeizacijos e m inui su ei ki am os į ai ios eikšmės, a- čiau, kaip nu odo C. Hilson, dažniausiai jis a ojamas eisės i poli ikos moksluose siekian apibūdin i Eu opos eisės i poli ikos į aką nacionali- nėms sis emoms.“ (107) „Šiame ado ėlyje didelis dėmesys sk i iamas lie u iškiems biochemi- jos e minams.“ 2.7. Te minas – ezul a as. Junginiai su eiksmažodžiu suku i odo, kad e minas y a kū imo ezul a as – kū inys, p z.: (108) „Dellas Hymesas sukū ė e miną komunikacinė kompe en- cija (ci . iš Mes h ie, Swann, Deume , Leap 2003, 5), apibūdinan į žmonių gebėjimą a o i ski ingą kalbą esan ski ingoms aplinkybėms.“ Čia galima p isimin i kai ku iuos minė us a ibu inius junginius, pa yz- džiui, sudė inis e minas, sudu inis e minas, ku ių a ibu as apibūdina e miną pagal eiksmus, ku ių ezul a as i y a e minas. Šie eiksmažodžiai i eiksmažodiniai būd a džiai nusako e mino kilmę ( e minas suku iamas, sudedamas, sudu iamas). Vienas eks yno pa yzdys odo, kad e minas y a laikomas į a dijimo ezul a u: (109) „Ling is iniu požiū iu minė i e m in ai į a di jami ienodai – e o .“ 9 7Te minologija | 2016 | 23 Ki a e us, e miną junginyje į a dy i e minus galima in e p e uo i kaip kalbinės eiklos objek ą, ačiau ai nebū ų įp as a – į a dijamos są okos, o ne e minai ( e minas, kaip minė a, y a į a dijimo p iemonė plačiąja p asme). 2.8. Te minas – g e inimo pag indas26. Te minas aip pa y a oks objek as, su ku iuo kas no s g e inama. Va ojami junginiai su eiksmažodžiais (ne)- a i ik i, de in i (su), asocijuo is (su), apa in i [su], būd a džiu panašus (į), p z.: (110) „Pynimo būdas – „eglu ė“ – dažnai minimas i ki ų a cheologų, pap as ai asocijuojasi s u medžiago y os e minijoje a ojamu e minu „laužy as uoželis“.“ (111) „Rengiamas „Biochemijos e minų žodynas“, odėl ado ėlyje a ojami e minai bu o de in i su žodyne siūlomais e minais.“ Pas ebė a (ž . 110 pa yzdį), kad su e minu g e inami ne ik ki i e mi- nai a žodžiai, be i nekalbiniai dalykai: (112) „Są o ka ko po a i zm as (Co po a ism – angl.) sa o kilme y a pa - naši į senesnį e mi ną ko po a y i zm as (Co po a i ism – angl.).“ 2.9. Te minas – kiekybės u inys. Te minas a lieka kiekybės u inio unk- ciją junginiuose su kiekybę žyminčiais žodžiais dešim is, kele as, dalis, gausu, p z.: (113) „No ėdamas, kad laik aščiai neišk aipy ų ie o a džių i a cheologinių a- dinių pa adinimų (dalis e minų bu o nauji, neįp as i), eisingai nu- ody ų ch onologiją, J. Puzinas pa uošda o kele ą a keliolika mašinėle ašy ų sa o p anešimo egzemplio ių i išdalyda o „spaudos a s o ams“.“ (114) „Nežinia, a isi naujada ai p igis, ačiau k el e as pag indinių e mi- nų a odo gy ybingi, aizdingi i eik ini kalbos no mų požiū iu.“ 2.10. Te minas – isumos dalis. Tai odo junginiai su į a džiu ienas, p z.: (115) „Vienas okių e minų y a i „ usinimas“ ( us. ob usenie), kilęs nuo eiksmažodžio „ usin i“ (ob usi ’).“ Pas a ųjų ipų junginiai (2.9–2.10) šiam y imui in o ma y ūs ik iek, kad pa odo, jog e minai y a skaičiuojamas dalykas i suda o isumą. Pla- esnis kon eks as (ž . 113–114 pa yzdžius) duoda įdomesnės in o macijos apie e minus ( e minai būna nauji, neįp as i, gy ybingi, aizdingi i k .). 26 Tai a i ik ų seman inę kompa a y o unkciją (Sližienė 1994: 23), da adinamą aspek o unkcija (Jakai ie- nė 1988: 63). 104 As a Mi ke ičienė | Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo) TERMINAS IN CONTEXT (THE LEVEL OF WORD PHRASES) The a icle analyses usage o he main e m o e minology e minas ‘ e m’ in aca- demic Li huanian. The ma e ial o he esea ch has been ex ac ed om he Co pus o Academic Li huanian (a ailable a h p://co ali .l /). The a icle deals wi h he usage o he e m e minas a he le el o wo d ph ases, syn agma ic ela ions o e mi- nas a e in es iga ed. Seman ic ypes o ph ases wi h e minas and he main usage models o e minas a e iden i ied. The aim is o cla i y wha cha ac e is ics and ea u es o he concep ‘ e m’ a e explici in he con ex . In he Co pus o Academic Li huanian e minas is used mos equen ly in i s i s lexicog aphical meaning – as a e m o e minology (and linguis ics). When he e m e minas is used in e e ence o a pa icula e m, i shows he es ima ion ha pa icu- la uni belongs o he ca ego y o e ms. Conside ing he usage o e minas in aca- demic ex s o di e en sciences, e m can be ea ed bo h as a uni o me alanguage and a gene al e m o science. In he ex s o humani ies e minas is used in de e minologiza ed o expanded meaning – as he seconda y name o oponyms ( e minas Lie u a ‘ e m Li huania’). In academic Li huanian he e m e minas has a ibu es, is an a ibu e i sel , i is used as objec , subjec , and less o en – as a p edica i e o ad e bial modi ie . Te minas in a ibu i e ph ases wi h pa icula e ms is ei he a name possesso o a seconda y name. The a ibu es o e minas show ha e m belongs o pa icula space (domain e c.), objec , language (o na ion), au ho (bo h indi idual and collec i e), e c. Te m in a ibu i e ph ases is modi ied by a language i o igina es om, ac ion whose objec o subjec i is, ime and place. Te m’s a ibu es exp ess i s e alua ion, ea u es ega ding meaning, e c. as well. Te m as a possesso has de ini ions, synonyms, equi alen s e c. and i s componen s a e con en , meaning, sense, seman ics. Te ms a e componen s hemsel es (o dic ion- a y, sys em). In deep s uc u e e m as an a ibu e is bo h an objec and a subjec o ac ion o s a e as well as a cause o discussions. The analysis o objec i e ph ases shows ha e m is he objec o usage and he in- s umen (o nomina ion, speaking, exp ession, ma king e c.), i is being sough , ound, aken, gi en, b ough in o some space and elimina ed om i , and in space some hing is being done o happens wi h i . Te m is an objec o linguis ic ac i i ies and pe cep ion, also a ecei e , a esul , base o compa ison, con en o quan i y and pa o a whole. Te m as a subjec exis s o no , means and ma ks, also pe o ms p ocesses ela ed o linguis ic ac i i ies, mo es in some di ec ion, akes pa icula place in space. I has some hing (o no ), co e s, i s, as well as unde goes a ious o he s a es, is some- hing o o some so . Gau a 2016-08-31 As a Mi ke ičienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as as a.mi ke[email p o ec ed]