Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius

164 Lina Rutkienė Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius LINA RUTKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Vilniaus Gedimino technikos universitetas ESMINIAI ŽODŽIAI: dūrinys, gimininis terminas, sandų santykiai, sintaksinė-semantinė klasifikacija, statybos sritis ĮVADAS Dėl spartaus mokslo globalėjimo ir raidos randasi vis daugiau naujų terminų. Tarp jų ypač daugėja dūrinių, kurie gali būti nagrinėjami įvairiais aspektais1, lemiančiais jų klasifikaciją, kuri yra kiek painesnė negu vedinių. Vienas populiariausių požiūrių – morfologinis, įsivyravęs XX a. pirmos pusės mokslininkų darbuose. Morfologinio požiūrio, kuris glaudžiai susijęs su žodžių daryba, esmė – dūrinį visų pirma suvokti kaip morfemų kombinaciją. Šis požiūris vyrauja ir lietuvių kalbotyroje. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – DLKG 1997), Stasio Keinio (1983, 2005) darbuose, Palmiros Zemlevičiūtės (2016) monografijoje dūriniai pirmiausia skirstomi pagal tai, iš kurių kalbos dalių yra atsiradę jų sandai, ir tik po to užsimenama apie dūrinių sandų sintaksinius-semantinius santykius. Tokia klasifikacija argumentuojama tuo, kad „tiek dūrinio <...> reikšmė, tiek jo forma daug priklauso nuo to, kuriomis kalbos dalimis eina tie žodžiai, iš kurių dūrinys yra padarytas“ (DLKG 1997: 150). Lietuvių terminologijoje dūriniai, einantys tam tikrų mokslo sričių terminais, nagrinėjami ir klasifikuojami ir kitokiais aspektais: semantikos (Auksoriūtė 2016; Gritėnienė 2006; Kačinaitė 2008; Gaivenis 1998), kilmės (Kaulakienė 1981; Stunžinas 2004), norminamuoju (Kaulakienė 1986, 1 Nuo klasifikacijos problemų, iškeltų senovės indų gramatikose, pereita prie modernių neurolingvistinių tyrimų. Pavyzdžiui, Kembridžo universiteto mokslininkai Lucy Jay MacGregor ir Yury’us Shtyrovas tiria, kaip dūriniu išreikštą informaciją apdoroja žmogaus smegenys. Taikydami elektroencefalografijos metodą, jie fiksuoja smegenų impulsus, iš kurių bando nustatyti, ar dūrinys žmogaus sąmonėje sukelia vienos sąvokos aprėpties vaizdinį, ar vis dėlto dūrinys sužadina vaizdinius, kuriuos apima abi sąvokos (MacGregor, Shtyrov 2013). 165Terminologija | 2017 | 24 1993; Keinys 1967; Gaivenis 1994), motyvacijos (Sviderskienė 2017), nors išskirti vieną požiūrį nėra visiškai tikslu, nes dažniausiai tyrimuose derinami keli aspektai. Sintaksinis-semantinis požiūris į dūrinius lietuvių kalbotyroje yra kur kas retesnis, paprastai apsiribojama apibrėžiamųjų (determinatyvinių) ir sudedamųjų (kopuliatyvinių) dūrinių išskyrimu ir detaliau apibrėžiamųjų dūrinių sandų santykiai nenagrinėjami (pvz.: DLKG 1997; Gaivenis 1998). Vincas Urbutis, kalbėdamas apie sudurtinių daiktavardžių darybą, paaiškina, kad apibrėžiamųjų dūrinių vienas sandas apibūdina kitą, o tarp sudedamųjų dūrinių sandų yra paprasto sujungimo santykiai (Urbutis 1961). Sintaksinio-semantinio požiūrio esmė – pripažinimas, kad dūrinys yra sintaksinis-semantinis darinys, kurio komponentai susiję tam tikrais santykiais. Hansas Marchandas, kurio knyga Dabartinės anglų kalbos žodžių darybos kategorijos ir tipai (angl. The Categories and Types of Present-Day English Word-Formation) laikoma turėjusia didelę įtaką Vakarų šalių žodžių dūrybos mokslui, teigia, kad visų dūrinių reikšmė paaiškinama, remiantis sintaksiniais santykiais, kurie yra dūrybos pagrindas (Marchand 1969). Šiame straipsnyje bus bandoma į dūrinius pažvelgti būtent sintaksiniusemantiniu aspektu. Sintaksinis-semantinis požiūris į dūrinius turi itin senas tradicijas. Jį galima aptikti jau senovės indų gramatikose – jose dūriniai būtent pagal sandų santykius skirstomi į determinatyvinius, posesyvinius (bahuvrīhī2) ir kopuliatyvinius (dvanda) (Schlücker 2012: 7). Šią klasifikaciją kaip pagrindą perėmė daugelio šalių kalbotyrininkai. Rusų kalbotyroje įprasta dūrinius sintaksiniu-semantiniu požiūriu skirstyti į priklausomuosius (apibrėžiamuosius) ir koordinacinius (sudedamuosius) (Языкознание 1998: 468; Виноградов 1960: 271; Земская 2011: 284), tačiau ne visi kalbininkai tokiai klasifikacijai pritaria. Pavyzdžiui, Vladimiras Arakinas pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius išskiria tokias dūrinių grupes: 1) predikatiniai dūriniai, kai transformacijos metu išryškinami predikatiniai santykiai, pavyzdžiui, angl. sunrise (liet. saulėtekis) transformuojamas į junginį the sun rises; rus. снегопад (liet. sniegokritis) transformuojamas į снег падает; 2) atributiniai dūriniai, kai sandai susieti atributiniais santykiais, pavyzdžiui, rus. чернозем (liet. juodžemis); 2 Šis terminas vartojamas ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG 1997: 151). 166 Lina Rutkienė Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius 3) objektiniai dūriniai, kai transformacijos metu išryškinami objektiniai santykiai, pavyzdžiui, angl. turnscrew (liet. atsuktuvas) transformuojamas that turns the screw; rus. пылесос (liet. dulkių siurblys) transformuojamas сосет пыль (Аракин 2005: 204–205). Kaip matyti iš grupių pavadinimų, į klasifikaciją nepatenka sudedamieji dūriniai. Veikiausiai taip yra todėl, kad tarp šių dūrinių sandų santykių neįžvelgiama. Senovės indų gramatikų tradiciją dūrinius skirstyti į determinatyvinius, posesyvinius ir kopuliatyvinius tęsė ir vokiečių kalbotyrininkai, Jenny Larsson ją papildė, išskyrusi dar vieną grupę – valdomuosius dūrinius (Larsson 2003). Vėliau J. Larsson dūrinių klasifikaciją perėmė lietuvių mokslininkas Dalius Jarmalavičius, savo disertacijoje tirdamas vokiečių kalbos dūrinius. Taigi J. Larsson dūrinių klasifikacija, perimta D. Jarmalavičiaus (2014: 20–25), yra tokia: 1. Determinatyviniai dūriniai; jų pirmasis sandas dažniausiai apibrėžia antrąjį, susiaurindamas jo reikšmę, taigi tarp sandų yra subordinaciniai santykiai. Determinuojamasis sandas yra pagrindinis, iš jo išryškėja dūrinio semantinės ir morfologinės ypatybės. 2. Kopuliatyviniai dūriniai. Tarp sandų yra koordinaciniai santykiai, sandai vienodai savarankiški, net ir sukeitus sandus vietomis, reikšmė labai nepasikeis. 3. Valdomieji dūriniai. Antrasis sandas – veiksmažodinis daiktavardis, tarp sandų santykis kaip tarp tarinio ir papildinio. 4. Posesyviniai dūriniai. Šie dūriniai yra perkeltinės reikšmės ir nusako tik tam tikros savybės dalį. Kaip matyti, užsienio kalbotyroje pagal sintaksinius-semantinius dūrinių sandų santykius sudaryta įvairių klasifikacijų. Įvairuoja ir jų terminija, o tai apsunkina klasifikacijų analizę. Šio straipsnio tikslas – aptarus užsienio ir lietuvių kalbotyros specialistų sintaksinę-semantinę dūrinių klasifikaciją, plačiau panagrinėti statybos terminijos savakilmių ir hibridinių dūrinių sintaksinius-semantinius sandų santykius. Straipsnio objektas – XX–XXI a. lietuvių statybos terminai – savakilmiai ir hibridiniai dūriniai. Šaltiniai – XX–XXI a. mokslinė ir administracinė statybos literatūra (žr. sąrašą straipsnio pabaigoje). 167Terminologija | 2017 | 24 Pagrindinis darbo metodas – analitinis aprašomasis. Norint nustatyti sandų santykius, taikomas ir transformacijos, arba sintaksinio perfrazavimo, metodas. STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIŲ SANDŲ SINTAKSINIAI-SEMANTINIAI SANTYKIAI Nors DLKG (1997) dūriniai pirmiausia skirstomi pagal kalbos dalis ir akcentuojamas antrasis dūrinio sandas, šiame straipsnyje, siekiant, kad klasifikacija nebūtų formali ir pernelyg išplėsta horizontaliąja kryptimi, siūloma iš pradžių visus dūrinius skirstyti ne formaliai, o pagal sandų semantikos santykius, ir tik paskui žiūrėti, kokių kalbos dalių kombinacijomis tie santykiai realizuojami. Be to, tokia klasifikacija logiškai atitiktų terminų darybos kryptį – nuo reikšmės prie formos. Siūloma klasifikacija nesiremia nuostata, kad antrasis sandas svarbesnis už pirmąjį ir todėl klasifikuoti reikia remiantis antruoju sandu, – pagrindinis sandas gali būti tiek pirmasis, tiek antrasis arba jie gali būti lygiaverčiai. Sintaksiniai-semantiniai sandų santykiai gali būti nustatomi taikant transformacijos metodą (tuo atveju, kai yra artimas dūrinio ryšys su atitinkamu žodžių junginiu) ir / ar remiantis dūrinio darybos reikšme, pvz.: butangė STŽT 39 ‘buto anga’; darbadienis STŽ 102 ‘darbo diena’; plonlentė STŽ 307 ‘plona lenta’. V. Urbutis pabrėžia, kad dūriniai iš visų darinių su atitinkamais žodžių junginiais yra susiję labiausiai: „jų [dūrinių] abu sandai remiasi savarankiškais žodžiais, kuriuos tarpusavy jungia sintaksiniai santykiai. Tad nieko nuostabaus, kad kalbos moksle jau nuo seniausių laikų įprasta tarp dūrinio sandų matyti iš esmės tuos pačius santykius, kaip ir tarp savarankiškų žodžių atitinkamuose žodžių junginiuose“ (Urbutis 2009: 205). Iš 22 statybos srities mokslinių ir administracinių šaltinių išrinkti 657 savakilmiai ir hibridiniai dūriniai, kurie eina gimininiais statybos terminais. Skolinti dūriniai nėra tyrimo objektas, kadangi darybos veiksmas yra įvykęs ne lietuvių kalboje. Visi dūriniai pagal sandų semantikos santykius skirstytini į apibrėžiamuosius ir sudedamuosius. DLKG (1997) pagal kalbos dalis, iš kurių padaryti dūriniai, jie taip pat skiriami į apibrėžiamuosius ir sudedamuosius, tačiau šią klasifikaciją dar būtų galima patikslinti. Kaip rodo tirta medžiaga, apibrėžiamieji dūriniai, einantys gimininiais statybos terminais, sudaro itin didelę grupę (iš 657 dūrinių 632 yra apibrėžiamieji), kurios viduje susiklosto penkeriopi sandų santykiai. Klasifikuojant apibrėžiamuosius 168 Lina Rutkienė Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius dūrinius remiamasi Jono Balkevičiaus terminais, vartojamais kalbant apie žodžių junginio dėmenų sintaksinių santykių semantinį aspektą. J. Balkevičius (1998: 40) skiria atributinius, subjektinius, objektinius, adverbialinius, komparatyvinius ir komplektyvinius santykius. Skaitytoje statybos srities medžiagoje subjektinių dūrinių, einančių gimininiais statybos terminais, neaptikta. Taigi toliau, remiantis surinkta medžiaga, priklausomai nuo šių santykių, apibrėžiamieji dūriniai skirstytini į 5 pogrupius: atributiniai, objektiniai, adverbialiniai, komplektyviniai ir komparatyviniai dūriniai. Sudedamųjų dūrinių skaitytuose statybos srities tekstuose rasta nedaug – tik 25, ir šių dūrinių sandų santykiai smulkiau neskirstomi, nes sudedamieji dūriniai nesiremia sintaksine konstrukcija, jie daromi iš sintaksiniais santykiais nesusijusių žodžių, tad sudedamųjų dūrinių sandai vienas kito neapibrėžia, yra lygiaverčiai. APIBRĖŽIAMIEJI DŪRINIAI Kaip minėta, statybos srities šaltiniuose užfiksuota 657 dūrinių, einančių gimininiais statybos terminais. Daugumą jų – 379 – sudaro atributiniai dūriniai, perpus mažiau (186) – objektiniai. Kitų grupių dūrinių rasta daug mažiau. Pastebėta, kad visose grupėse susidaro nemaži tą patį sandą turinčių gimininių terminų būriai. Tad toliau, nagrinėjant sintaksinius-semantinius statybos terminijos dūrinių sandų santykius, dėmesys bus atkreiptas ir į produktyviuosius sandus. Atributiniai dūriniai. Atributiniai santykiai reiškia, kad priklausomasis sandas (šiuo atveju pirmasis apibrėžiantysis) iškelia pagrindiniu sandu, kuris yra antrasis, įvardyto denotato požymį (pagal Balkevičių 1998: 40). Šio pogrupio dūriniai yra trijų darybos tipų: 1) daiktv. + daiktav., 2) būdv. + daikt. ir 3) skaitv. + daikt. Vyrauja daiktv. + daiktav. ir būdv. + daikt. dūriniai, pvz.: 1) akmenpjūklis STŽ 16; angokraštis STŽ 22; ardakartė, ardikartė STŽT 19; arklaėdžios STŽT 21; avitvartis STŽT 27; bėgvinė STŽ 73; betonvinė STŽ 77; bitbutis STŽT 32; butgalis STŽT 39; butsanga, butsangė, butangė STŽT 39; darbadienis STŽ 102; darbystubė STŽT 43; dūmavamzdis STŽ 130; dumblavietė STŽ 130; gaisrasienė STŽT 52; gipsatinkis STŽ 650; grindjuostė STŽT 61; kalkakmenis AP 27; kiauliadurės STŽT 82; klėtsanga, klėtsangė STŽT 89; kluongalis STŽT 91; kraiklentė STŽT 94; miestovaizdis AP 142; medvaržtis KMD 34; 169Terminologija | 2017 | 24 ortarpis MSSA 145; parketplokštė STŽ 388; riboženklis ALKSTŽ 227; stalviršis IPS 89; stogagalis STŽ 583; stoglangis MK 75; stogvamzdis STŽ 585; tiesybvietė STŽ 643; vamzdžiaraktis ALKSTŽ 344; vandenkelis ALKSTŽ 10; vandentakis STŽ 691; vandenvietė ALKSTŽ 185; veidašalmis STŽ 700; vėjalentė MSSA 139; vielokaištis ALKSTŽ 84; žvyrkelis STŽ 730. 2) aklidangtis ALKSTŽ 50; akytbetonis STŽ 74; aukštakrosnė STŽ 53; baltmolis ALKSTŽ 18; bendrabutis STŽ 73; dailylentė STŽT 42; dantytkūjis ALKSTŽ 169; didgalis STŽT 44; didžianamė STŽT 45; drungtroba STŽT 46; drūtgalys ALKSTŽ 241; geltonžemis STŽ 166; greitaeigė ALKSTŽ 313; greitvietė ALKSTŽ 59; grynaanglis GK 7; gyvatvorė STŽ 169; ilgasriegis STŽ 190; juodgrindės STŽ 227; juodlubės STŽ 228; laibrąstis SM 339; laisvatarpis ALKSTŽ 155; plonlentė STŽ 307; raudonmolis STŽ 468; sauskelis MT 3; statramstis MSSA 149; storlentė STŽ 307; žaliaplytė ALKSTŽ 42. Darybos tipo skaitv. + daikt. dūriniai sudaro tik nedidelę atributinių dūrinių dalį, pvz.: 3) dvigegnis STŽ 13; keturbriaunis STŽT 81; keturkojis STŽ 251; keturstubė STŽT 82; tridantis STŽ 255; trikojis STŽ 659; vienratis STŽ 710. Iš atributinių dūrinių dideliu produktyvumu išsiskiria sandai akla- (akladangtis STŽ 15; aklagatvis ALKSTŽ 304; aklakelis ALKSTŽ 304; aklavamzdis STŽ 16); ketur- (keturkojis STŽ 251; keturšakis ALKSTŽ 89; keturstubė STŽT 82); stog- (stoglangis STŽ 585; stoglatakis ALKSTŽ 168; stoglovis STŽ 585; stogvinė ALKSTŽ 229); vanden- (vandenkelis ALKSTŽ 10; vandenspara STŽ 691; vandentakis STŽ 691; vandentalpa STŽ 692; vandenvietė ALKSTŽ 185). Minėtini ir kai kurių atributinių dūrinių variantai, besiskiriantys jungiamuoju balsiu (pvz.: ardakartė, ardikartė STŽT 19), galūne ar tiesiog neįprasta dūryba (pvz.: butsanga, butsangė, butangė STŽT 39; klėtsanga, klėtsangė STŽT 89). Objektiniai dūriniai. Objektiniai santykiai yra tokie, kai priklausomasis sandas žymi asmenį, daiktą ar dalyką, į kurį nukreiptas pagrindinio sando žymimas veiksmo, būsenos ar ypatybės turinys (pagal Labutį 1998: 82). Iš apibrėžiamųjų dūrinių objektiniai sandų santykiai, kaip minėta, būdingi 186 dūriniams. Dauguma jų yra 1) daiktv. + veiksm. dūriniai, keletas – 2) įvard.+veiksm. darybos tipo dūriniai. Antrasis sandas yra pagrindinis, o priklausomasis, apibrėžiantis antrąjį, – pirmasis: 170 Lina Rutkienė Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius 1) aplinkostaba STŽ 5; bangolaužis STŽ 70; betonmaišė STŽ 77; betontiekis ALKSTŽ 202; betonkrėtė STŽ 77; cementvežis STŽ 91; darbdavys STŽ 105; dulkėgaudis STŽ 129; dūmlaidis STŽT 48; dumblagaudė STŽ 130; dumblavalė STŽ 130; dūmtraukis SM 90; garalaidė STŽT 53; garotiekis KP 82; gegnešis STŽT 55; grudpilas PRAB 28; gruntatraukė STŽ 183; ižonešis STŽ 222; lentpjūvė STŽ 308; lytlauža MT 204; medkirtys STŽ 330; medžiagotyra STŽ 334; orpūtė STŽ 374; pulpotiekis STŽ 461; purvagaudė STŽ 463; šaltnešis ALKSTŽ 218; santvarvežis STŽ 500; šilumnešis ALKSTŽ 149; skylmušys STŽ 536; smėliagaudė ALKSTŽ 26; smėliapūtė ALKSTŽ 36; strypapjovė STŽ 588; vamzdžiapjovė STŽ 691; vandenskrodis STŽ 691; vandentraukis SBTĮ 11; vėjarodis STŽ 700; žaibolaidis ALKSTŽ 75; žemplukė KKG 2; žvyr(a)plovė ALKSTŽ 364. 2) savirašis STŽ 504; savitanka (susitankinimas) STŽ 504; savitrauka STŽ 504; savivartis ALKSTŽ 207. Darybos tipo įvard. + veiksm. statybos terminijos dūrinių, einančių gimininiais terminais, pirmasis sandas visada yra savi-. Iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad produktyvumu pasižymi tam tikri tiek pirmieji, tiek antrieji objektinių dūrinių sandai. Iš pirmųjų sandų produktyviausi yra daiktavardiniai medžiagas ar žaliavas reiškiantys sandai beton- (betontiekis ALKSTŽ 202; betonkrėtė STŽ 77; betonvežis ALKSTŽ 207); dumbl(i)a- (dumblagaudė STŽ 130; dumblasiurbė STŽ 130; dumblavalė STŽ 130; dumbliagramdė STŽ 130); vanden- (vandenskyra ALKSTŽ 111; vandensvaidis ALKSTŽ 160; vandentraukis SBTĮ 11); žem- (žemkasė ALKSTŽ 160; žemlipė KKG 2; žemsėmė ALKSTŽ 37; žemsiurbė STŽ 724). Iš antrųjų – produktyviausi aktyvų veiksmą reiškiantys veiksmažodiniai sandai -matis (vėjomatis STŽ 700; vandenmatis STŽ 691; triukšmamatis ALKSTŽ 220; sukiamatis STŽ 594; slėgmatis STŽ 322; kuramatis STŽ 294); -gaudė (dumblagaudė STŽ 130; žvyr(a)gaudė STŽ 729; smėliagaudė ALKSTŽ 26); -tiekis (vandentiekis STŽ 692; šilumotiekis STŽ 614; pulpotiekis ALKSTŽ 247); -traukis (dūmatraukis STŽT 47; viniatraukis ALKSTŽ 60; vandentraukis STŽ 692); -vežis (cementvežis STŽ 91; betonvežis ALKSTŽ 207; šilumvežis STŽ 614). Adverbialiniai dūriniai. Adverbialiniai santykiai, kuriuos žymi priklausomasis narys, yra įvairiareikšmiai. Tai pagrindiniu sandu pasakyto „reiški- 171Terminologija | 2017 | 24 nio esaties erdvė ar laikas, reiškimosi būdas ar mastas, radimosi priežastis, sąlyga, tikslas“ (Balkevičius 1998: 41). Skaitytuose statybos srities leidiniuose rasti 26 dūriniai, kurių sandai susiję adverbialiniais santykiais. Šie dūriniai priklauso 1) daikt. + veiksm., 2) priev. + daiktv., 3) priev. + veiksm. darybos tipams: 1) garvežys STŽ 162 ‘garo varikliu veža’ (pirmasis sandas eliptiškai nusako, kaip varomas antruoju sandu įvardijamas daiktas); 2) pusgaminis STŽ 463 ‘pusiau gaminys’; pusmišinis STŽ 465 ‘pusiau mišinys’; visureigis STŽ 716 ‘visur einantis’. 3) greitaveika STŽ 174 ‘greitai veikti’; pusiausvyra STŽ 463 ‘pusiau svirti’. Adverbialinių statybos terminijos dūrinių pagrindinio bei priklausomojo sando pozicija gali būti skirtinga. Pavyzdžiai rodo, kad kai antrasis sandas veiksmažodinis (garvežys, greitaveika, pusiausvyra), apibrėžiantysis yra pirmasis narys. Kai antrasis sandas daiktavardinis, apibrėžiantysis yra antrasis narys (pusmišinis, pusgaminis). Produktyvumu pasižymi tik prieveiksminis pirmasis sandas pus- (pusmišinis STŽ 465; pusfabrikatis ALKSTŽ 216), kiti sandai nesikartoja arba kartojasi per retai, kad būtų galima daryti apibendrinamąsias išvadas. Komplektyviniai dūriniai. Komplektyvinių dūrinių pagrindinis sandas (daiktavardinis, būdvardinis, skaitvardinis ar prieveiksminis) žymi denotato mastą, o jo semantinį turinį atskleidžia prijungtas sandas, transformacijos metu tampantis daiktavardžio kilmininku (pagal Balkevičių 1998: 42). Tokių dūrinių rasta panašiai tiek, kiek ir adverbialinių – 25. Jų visų pagrindinis sandas yra pirmasis, jį apibrėžia antrasis, o tas pirmasis sandas yra arba priev. daug arba daiktv. pusė: daugiaašis STŽ 107; daugiakampis ALKSTŽ 257; daugiašakis ALKSTŽ 144; pussantvarė ALKSTŽ 297; pusaukštis STŽ 463; puskolonė STŽ 464; puspriekabė STŽ 464; pusrąstis STŽ 464; pusskliautis ALKSTŽ 297; pusšliuzis STŽ 464; pusspyris STŽ 464. Visi komplektyviniai gimininiais statybos terminais einantys dūriniai rasti tik 1993 ir 2002 m. statybos terminų žodynuose. Senesniuose leidiniuose, pavyzdžiui, Valdemaro Michalausko 1978 m. statybos terminų žodyne, kuriame fiksuoti gyvosios kalbos terminai, pateikta tik tokios darybos būdvardžių (pvz., daugiasienis, -ė STŽT 43), o daiktavardžių nebuvo pastebėta. Panagrinėjus dar daugiau šaltinių ir pavyzdžių, bus galima patvirtinti ar paneigti mintį, kad komplektyvinių dūrinių, einančių gimi- 172 Lina Rutkienė Statybos terminijos dūrinių klasifikacija pagal sintaksinius-semantinius sandų santykius niniais terminais, daryba yra gana naujas terminologijos reiškinys. Be to, ateityje reikėtų atlikti išsamesnę analizę komplektyvinių ir adverbialinių dūrinių, kurių pirmasis sandas pus-, nes riba tarp šių dūrinių yra diskutuotinas dalykas. Komparatyviniai dūriniai. Komparatyviniai sandų santykiai – patys rečiausi iš visų. Šie santykiai yra tarp sandų dūrinio, kurį transformavę į žodžių junginį ar nustatę jo darybos reikšmę, pagrindinį dėmenį gausime su lyginamąja dalelyte kaip: sliekratis ALKSTŽ 370 ‘ratas kaip (šliaužiantis) sliekas’; malūnsparnis STŽ 322 ‘sparnai kaip malūno’; kryžkelė STŽ 291 ‘kelias kaip kryžius’. Nors šie dūriniai taip pat rasti tik 1993 ir 2002 m. statybos terminų žodynuose, jų yra per mažai (rasti tik minėti trys), kad galėtume kelti hipotezę apie komparatyvinių dūrinių darybą, kaip naują terminijos papildymo būdą. SUDEDAMIEJI DŪRINIAI Nagrinėtuose statybos srities tekstuose rasti 38 sudedamieji dūriniai, einantys gimininiais statybos terminais. Sudedamųjų dūrinių sandai yra vienodai savarankiški, vienas kito neapibrėžia. Jie visi atstovauja darybos tipui daiktv + daiktv. Geertas Booijus pažymi, kad sudedamieji dūriniai yra ypatinga dūrinių klasė, nes šių dūrinių abu sandai yra pagrindiniai (Booij 2007). Jų darybos reikšmę sudaro sandų reikšmių suma. Sudedamųjų dūrinių aptikta tik statybinių medžiagų specializacijos tekstuose, iš kurių matyti, kad šie dūriniai žymi medžiagas, kurių du pagrindinius komponentus ir įvardija atitinkamo dūrinio sandai, pvz.: gelžbetonis SM 242 (geležis + betonas); medbetonis ALKSTŽ 75 (medis + betonas); plienbetonis STŽ 421 (plienas + betonas); putbetonis STŽ 465 (putos + betonas); putsilikatis SM 278 (putos + silikatas); sierbetonis STŽ 511 (siera + betonas); stiklaplastikis DP 282 (stiklas + plastikas), stiklobetonis ALKSTŽ 162 (stiklas + betonas); žvyrbetonis ALKSTŽ 72 (žvyras + betonas). Kaip matyti iš pavyzdžių, daug sudedamųjų dūrinių turi tą patį antrąjį sandą -betonis. Statybos terminas betonas žymi vieną svarbiausių statybos medžiagų, nuolat siekiama pagerinti šios medžiagos savybes, medžiagai suteikti daugiau estetiškumo. Tad suprantama, kad būtent su šiuo daiktavardžiu yra padaroma daug statybos terminijos dūrinių, ir ne tik sudedamųjų, bet, kaip minėta, ir objektinių (betontiekis ALKSTŽ 202; betonmaišė STŽ 77; betonkrėtė STŽ 77) bei atributinių (betonvinė STŽ 77; akmenbetonis STŽ 74; akytbetonis STŽ 74).