Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai

127Terminologija | 2017 | 24 Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai JURGITA MIKELIONIENĖ Kauno technologijos universitetas ESMINIAI ŽODŽIAI: eponiminiai terminai, onimų apeliatyvacija, deonimizuotas terminas, prie saginė terminų daryba, semantinė terminų analizė Pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais susidomėta atskirų sričių (anatomi jos, architektūros, botanikos ir kt.) lietuviškais ir tarptautiniais epo niminiais sąvokų pavadinimais, kurių tyrimai atspindi įvairius termi nų kūrimo, termino ir onimo santykių, vaizdingumo terminijoje aspektus. Minėtini Laimutės Kitkauskienės (2011) architektūros, meno ir statybos eponiminių terminų, latvių tyrėjų Lindos Pietės (2007), Lindos Kurmiņos (2010) atlikti gretinamieji tikrinių ir eponiminių lietuvių ir latvių kalbų augalų pavadinimų tyrimai; išleistas žodynėlis Traumatologijos ir ortopedijos eponimai (Kasradze M., Kasradze D. 2015), publikuotas eponiminių anato mijos terminų tyrimas (Litevkienė 2010). Apie eponiminės kilmės fizikos terminus savo monografijoje užsimena Angelė Kaulakienė (2009). Tačiau sistemingesnio žvilgsnio į bendruosius terminų apeliatyvacijos, t. y. tikrinio žodžio virtimo bendriniu terminu, aspektus, eponiminių terminų struktū rinius ir semantinius tipus vis dar pasigendama, ypač norint su jais supa žindinti būsimuosius dalykinės kalbos vertėjus, redaktorius ir kitas moks linių sąvokų taikomaisiais ir teoriniais aspektais suinteresuotas tikslines grupes. Šio straipsnio tikslas ir būtų struktūriškai ir semantiškai išanalizuo ti tarptautinius eponiminius terminus, atkreipiant dėmesį ne tik į lingvis tinius, bet ir į ekstralingvistinius jų atsiradimo aspektus. Eponiminiai terminai – tai iš tikrinio žodžio padaryti sąvokų pavadi nimai, o procesas, kai tikrinis žodis tampa bendriniu, vadinamas apelia tyvacija1. Tokie tikriniai žodžiai, kurie tampa terminais, vadinami epo 1 Literatūroje dar vartojami terminai eponimizacija, deonimizacija, ypač kai norima akcentuoti aktyvų veiksmą. 128 Jurgita Mikelionienė | Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai nimais. Davido Crystalo teigimu, tai asmens vardai, tapę išradimo ar vietos pavadinimais (2003). Lietuviškajame Kalbotyros terminų žodyne (Gaivenis, Keinys 1990: 59) eponimu laikomas tik „asmenvardinės kilmės vietovardis“, taigi apibrėžtis akivaizdžiai per siaura, neatspindinti kitų pamatinių žodžių ir įvardijamų objektų ar subjektų įvairovės. Tarptautinių žodžių žodyne (2013) eponimas (ang. eponym) apibrėžiamas kaip „žodis, suteikiantis kam nors savo vardą“. Valentina Skujiņa apeliatyva cija laiko „tikrinio vardo pavertimą bendriniu“ ir įvardija kaip vieną iš terminų kūrimo šaltinių (1993: 264). Tai priešingas onimizacijai proce sas. Taigi onomastikos ir terminologijos tyrimai įgauna bendrų bruožų: onimas, kaip tyrimo objektas, turintis lingvistinių ir ekstralingvistinių (istorinių, geografinių, biografinių ir kt.) elementų, virsdamas apeliaty vu arba eponiminiu terminu perduoda savo tyrimo metodologiją termi nų tyrėjams, todėl yra analizuojami tiek kalbiniai, tiek išoriniai, ekstra lingvistiniai jo aspektai, kaip vienas nuo kito sunkiai atskiriami, papil dantys, praturtinantys, padedantys suvokti semantinę motyvaciją ir są vokos pavadinimo kilmę. Apeliatyvacija terminiją papildo dažniausiai skolintais terminais, ji yra aktyvus ir aktualus naujų sąvokų pavadinimų kūrimo būdas, pavyzdžiui, 2011 m. periodinę elementų lentelę papildė kopernikis, 2016 m. sausį pranešta apie keturių naujų chemijos elementų atradimą, kuriems, atsi žvelgiant į Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) rekomendaciją cheminius elementus vadinti mitologinių figūrų, mineralų, vietovių, šalių ar mokslininkų vardais (Reedijk 2016), 2016 m. birželį pasiūlyti ir lapkričio 28 d. įteisinti nihonio (nihonium, Nh, „Nihon“ yra vienas iš Japonijos pavadinimų japonų kalba, pažodžiui reiškiantis „tekan čios saulės šalis“), moskovio (moscovium, Mc, pagal Rusijos sostinės Mas kvos, kurioje buvo atlikta nemažai svarbių tyrimų, pavadinimą), tenesino (tennessine, Ts, JAV Tenesio valstijos garbei) ir oganesono (oganesson, Og, pavadinimas susijęs su Rusijos fiziku Jurijumi Oganesianu už jo novato rišką indėlį į elementų tyrinėjimą) terminai (IUPAC 2016). Terminologijoje terminų kilmės klausimas visada yra aktualus, todėl svarbu išsiaiškinti, kada ir kaip vyksta onimų apeliatyvacija. Kaip teigia prof. Tatjana Khvesko (Хвесько 2008), tai vyksta tada, kai onimu pava dinamo objekto individualumas tampa nebeakivaizdus: a) kai tikrinio žo džio denotatas tampa pakankamai žinomas visiems tam tikros kalbinės 129Terminologija | 2017 | 24 bendruomenės nariams; b) kai vardas netapatinamas tik su tam tikru vie nu konkrečiu denotatu (pavyzdžiui, maratonas – niekas nepamena, kad buvo bėgta nuo Maratono kaimo, o dabar tai tik ilgiausia bėgimo rungtis, sporto terminas). Nutrūkus ar labai susilpnėjus loginiams ryšiams su vie na sąvoka, jie užmezgami su kita. Kad taip atsitiktų, onimas turi gauti papildomos intelektualios, susijusios su tam tikra mokslo ar kita sritimi informacijos, kurios pakankamas kiekis ir padaro onimą apeliatyvu. Tuo metu vyksta semantinė transformacija – svarbiausias apeliatyvacijos pro cesas. Pastebėta, kad šis procesas vis intensyvėja anglų kalboje, taip at spindėdamas pakitusį kalbos vartotojų požiūrį į tikrinius vardus, į jų ne pakartojamumą, sakralumą ir pan. Kadangi šiame tyrime koncentruoja masi tik į internacionalizmus, lietuviškų terminų apeliatyvacija neanali zuojama, o į tarptautinių terminų apeliatyvaciją daugiau žvelgiama ne kaip į lietuvių kalboje vykstantį procesą (suprantama, kad skolinamasi dažniau siai jau deonimizuotus žodžius), bet kaip į įvairiapusį rezultatą, praturti nusį terminiją gausia medžiaga. Eponiminiai terminai pagal jų apeliatyvacijos ar deonimizacijos laips nį yra skiriami į visiškai ar iš dalies deonimizuotus (Skujiņa 1993; Bankava 2011). Kadangi sudėtinių terminų, kurie laikomi dalinės ape liatyvacijos pavyzdžiais (Cezario pjūvis, Bertoleto druska), vartosenoje yra labai daug, o TŽŽ (2013) tokių labai mažai, šiame tyrime apsiribota tik vienažodžiais, visiškai deonimizuotais terminais. Iš Tarptautinių žodžių žodyno, nors jis ir nėra terminų žodynas, tačiau labai parankus eponi minei leksikai tirti, išrinkta beveik 900 eponiminių sąvokų pavadinimų, iš kurių 45 įvardija įvairius naminius gyvūnus ir paukščius. Tokie veis lių pavadinimai yra dažniausiai toponiminės kilmės (arkliai norfolkai [veislė, išvesta Anglijoje, Norfolko grafystėje], triušiai šampanai [veislė, išvesta Indijoje, pagerinta Prancūzijoje, Šampanės (Champagne) provincijoje], šunys rotveileriai [pagal Vokietijos miesto Rotveilio (Rottweil) pavadinimą], avys devonai [veislė, išvesta Anglijoje, Devono grafystėje] ir kt.). Dėl tyrimo apimties ir laikantis nuomonės, kad veislių pavadinimai už ima tarpinę padėtį tarp vardyno ir nomenklatūros (Klimavičius 2005: 230), tokio tipo eponiminės kilmės pavadinimai toliau šiame tyrime neanalizuojami. Straipsnio tiriamąją imtį sudaro 816 visiškai deonimi zuotų – eponiminių terminų, kurie toliau apžvelgiami pagal formos ir reikšmės ypatumus. 130 Jurgita Mikelionienė | Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai STRUKTŪRINIAI VIENAŽODŽIŲ EPONIMINIŲ TERMINŲ TIPAI 1. Patys ryškiausi visiškos apeliatyvacijos pavyzdžiai būtų tik sugra matinti ir fonetiškai prie lietuvių kalbos sistemos pritaikyti terminai – paprastieji žodžiai – tikriniai daiktavardžiai. Kartais tik etimologiniai, istoriniai tyrimai padeda nustatyti eponiminių terminų šaltinį. Turint gal voje skolinių (o būtent tokie yra dauguma analizuojamų terminų) pritai kymo prie lietuvių kalbos ypatybes, pagal savo formą, tiksliau baigmenį, visiškai deonimizuoti paprastieji terminai gali būti dviejų tipų: 1) kai tikrinis žodis (pavyzdžiui, asmens ar miesto pavadinimas) tampa bendriniu sąvokos pavadinimu be jokių ryškesnių fonetinių, darybi nių ar sintaksinių transformacijų, galima būtų sakyti, kad tai reti nulinės afiksacijos atvejai2, ypač jei onimas baigiasi balsiu -a (tesla [pagal išradėjo N. Teslos (serb. Tesla) pavardę] „tarptautinės vienetų sistemos magnetinės indukcijos vienetas“); siena [pagal Sienos (it. Siena) miesto pavadinimą] „tam tikri rudi dažai“; katiuša3 [pagal mažybinę rusiško merginos vardo Katia formą]„sovietinis reaktyvi nių artilerijos sviedinių svaidymo pabūklas“); 2) nelaikant fonetinio ir morfologinio pritaikymo savarankišku terminų kūrimo būdu šiai grupei priskiriami ir dažniausiai iš vyriškų pavardžių sukurti terminai su lietuviškomis galūnėmis -as, -is, -us: nikolis [pagal anglų fiziko V. Nikolio (ang. Nicol) pavardę] „optinis įtaisas“; koloradas [pagal JAV Kolorado (ang. Colorado) valstijos, kur pirmiausia paplito, pavadinimą] „lapgraužis vabalas“. Tokio tipo termi nijoje daug matavimo vienetų (bekerelis [pagal pranc. fiziko A. Bekerelio (Becquerel) pavardę] „tarpt. vienetų sistemos radioaktyviosios medžiagos aktyvumo vienetas“; celsijus [pagal švedų fiziko A. Celsijaus (Celsius) pavardę] „Celsijaus temperatūros skalės temperatūros vienetas“; machas [pagal austrų fiziko E. Macho (Mach) pavardę] „nesisteminis greičio vienetas, vart. viršgarsinių lėktuvų skridimo greičiui nusakyti“); cheminių elementų (fermis [pagal it. fiziko E. Fermio (Fermi) pavardę]) pavadinimų. Kai kada fonetinė adaptacija būna ryškesnė, pavyzdžiui, berklis [iš miesto (ang. Berkeley) pavadinimo] „radioaktyvus dirbtinis chem. elementas“, siluetas [pagal 2 Čia ir kitur turima galvoje tik pagrindinė žodžių forma, t. y. vienaskaitos vardininko linksnis. 3 Lietuvos Respublikos terminų banke pateikiamas kaip tikrinis daiktavardis, pragmatonimas, „Katiuša“. 131Terminologija | 2017 | 24 XVIII a. Prancūzijos ministro Silhouette, pavardę, jo šaržas] „dailės kūrinys, kuriame figūros ir daiktai vaizduojami kaip dėmės ryškiais išoriniais kontūrais“. Moteriškosios giminės galūnės tarptautiniams eponiminės kilmės terminams lietuvių kalboje pridedamos daug re čiau, dažniausiai sugramatinant ir (ar) fonetiškai adaptuojant taip pat moteriškosios giminės pavadinimus, pavyzdžiui, tradeskantė [pavadino Linėjus sodininkų Tradeskantų garbei] „daugiametis žolinis au galas Tradescantia“. Tiesa, turint omenyje tai, kad, pavyzdžiui, cheminių elementų pavadi nimai lotynų kalboje turi priesagą ium ir kad ji lieka ar atsiranda ir anglų kalboje, o lietuviškuose atitikmenyse jos nėra (lorensis [pagal JAV fiziko E. Lorenso (ang. Lawrence) pavardę] „radioaktyvus dirbtinis chem. elementas“, lot. ir ang. Lawrencium), svarstytina, ar prie originalios pavardės pridedama galūnė, net jei ji skiriasi nuo tos, kurią turi sugra matintas asmenvardis ar mitonimas, pavyzdžiui, Lorensas ir lorensis, Kurčiatovas ir kurčiatovis, Neptūnas ir neptūnis, Bakchas ir bakchis, yra darybos ar tik kaitybos elementas. Bet kuriuo atveju, lietuvių kalboje jis atlieka gramatinę funkciją, todėl tokie eponiminiai terminai priskiriami paprastiesiems, neišvestiniams. Taigi tiek ir nepatyrę jokios intervencijos, tiek sugramatinti ir prie lietuvių kalbos fonetinės sistemos pritaikyti tokio pavidalo terminai laikomi paprastaisiais eponiminiais ter minais, atsiradusiais tikriniam žodžiui perėjus į terminų klasę be ryškesnių struktūros pokyčių. Šitas procesas ne visada gali būti vaizduojamas tik kryptimi onimas / eponimas → apeliatyvas / terminas, kartais kai kuriose kalbose tai būna trinarė seka: apeliatyvas → onimas / eponimas → apelia tyvas / terminas: [lot. victoria, ang. victory, liet. pergalė] → moter. vardas ang. Victoria (Viktorija) → ang. victoria (viktorija) – bot. „daugiametis vandens augalas“. 2. Kaip rodo atlikta kiekybinė analizė, eponiminiai terminai lietuvių kalboje dažniau yra dariniai (sudaro apie 61 proc. viso duomenyno), tarp jų vyrauja priesagų vediniai, o sudurtinių ar dar kitaip padarytų terminų pasitaiko daug rečiau4. Kai kurie iš jų lietuvių kalboje yra sunkiai dary biškai skaidomi, darybinė analizė susipina su etimologine. Apeliatyvu 4 Tiesa, pasitaiko tyrimų, kuriuose ir abreviatūros, ypač dėl jų gausos kompiuterijoje, priskiriamos eponi miniams terminams (Karavaeva 2011), bet šito tyrimo metu jos neanalizuotos, nes TŽŽ nepateikiamos. 132 Jurgita Mikelionienė | Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai virtęs onimas ne tik gauna naujų semantinių komponentų, bet neretai jis būna ir gana ryškiai darybiškai transformuojamas, taip atsiranda eponimi niai terminai dariniai. 2.1. Priesaginė daryba, nepaisant to, kad kaip kitose kalbose (Kara vaeva, 2011), taip ir lietuvių kalboje yra pats produktyviausias eponimi nių terminų kūrimo būdas, nepasižymi didele darybos tipų įvairove ar originalumu: sąvokoms pavadinti naudojama keletas labai dažnų forman tų apskritai visuose tarptautiniuose žodžiuose (pavyzdžiui, anglų kalboje, Tatjanos Karavaevos (2011) teigimu, tai būtų -ian, -ism, -ist, -ium, -ite), taip pat pasitaiko ir retesnių priesagų vedinių. Nustatytos tokios pagrin dinės eponiminių terminų darybos kategorijos ir tipai: • abstraktai (veiksmų ir ypatybių pavadinimai). Cheminių ir fizinių procesų, gydymo metodų, mokslo šakų pavadinimai išvesti su prie sagomis -(i)acija, -izacija, -ija, pavyzdžiui: darsonvalizacija [pagal pranc. gydytojo D‘Arsonvall pavardę] „gydymas kintamąja elek tros srove arba aukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku“; pupinizacija [pagal JAV fiziko M. Pupino pavardę] „el. grandinės induk tyvumo didinimas, tam tikrais tarpais nuosekliai į ją įjungiant in duktyvumo rites“. Priesaga istika (bizantistika, lituanistika) perteikia vienos ar kitos srities tyrimų visumą. Varžybų ir šiaip di desnio masto veiksmams pavadinti vartojama priesaga iada (spartakiada). Vardažodinės ypatybės pavadinimai iš tikrinių daiktavar džių dažniausiai daromi su priesaga izmas. Kaip teigiama ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1994: 103), dauguma tokių daikta vardžių eina filosofinių, religinių, meninių, mokslinių, politinių krypčių, sistemų, visuomeninių bei politinių santvarkų pavadini mais. Rasti terminai padaryti iš antroponimų – dažniausiai žymių fi losofų, teologų, menininkų pavardžių (bergsonizmas [pagal filosofo A. Bergsono pavardę] „gyvenimo filosofijos kryptis, svarbiausia pažinimo priemone laikanti intuiciją“; petrarkizmas „poezijos kryptis, kuri reiškėsi it. poeto F. Petrarkos meilės lyrikos sekimu“) ir vardų (tomizmas „Tomo Akviniečio rel. filos. sistema ir jos pa grindu susiformavusi katalikiškosios filosofijos kryptis“); teonimų ar mitonimų (mitraizmas „sinkretiška rel. sistema, pagrįsta dievo Mitros kultu“; prometėjizmas „etinis principas, reikalaujantis visos žmonijos, socialinės grupės gerovę laikyti individo veiklos tikslu“), vienas kitas ir pseudoniminės kilmės (trockizmas [pagal 133Terminologija | 2017 | 24 Bronšteino pseudonimą Trockis] „ideologinė politinė koncepcija“). Su priesaga izmas yra keletas terminų, kilusių iš oikonimų, pavyz džiui, mančesterizmas [pagal Didžiosios Britanijos miesto Mančesterio pavadinimą] „ekon. XIX a. pirmosios pusės anglų politikų ir ekonomistų grupės politinės ekonomikos kryptis“; solecizmas ([lot. soloecismus < gr. soloikismos, pagal Solų (gr. Soloi) – sen. Atėnų kolonijos, kalbėjusios negryna gr. kalba, pavadinimą] „sintaksės klaida, dažn. sintaksės barbarizmas“). Abstrakčios reikšmės terminų yra labai daug, jų darybos pamatas gali būti ir antroponiminės, ir toponiminės kilmės; • vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai gali būti kuriami tiek iš gyvų būtybių, tiek ir negyvų objektų tikrinių vardų. Tai eponiminiai terminai su dariomis priesagomis itas (sperilitas [pagal Frensio L. Sperio (ang. Sperry), XIX a. Kanados chemiko, pavardę] „sidabriš kai baltas mineralas, platinos žaliava“), ija (ešerichija [pagal vokiečių gydytojo T. Ešericho (Escherich) pavardę] „lazdelinė bakterija“). Matematikos terminijoje yra terminų su ianas (hesianas [pagal vok. matematiko O. Hesės (Hesse) pavardę] „mat. tam tikru būdu su daryta funkcijos kvadratinė forma“), jakobianas [pagal vok. matematiko K. G. J. Jakobio (Jacobi) pavardę] „determinantas, sudarytas iš daugelio kintamųjų funkcijos dalinių išvestinių“, vronskianas [pagal lenkų matematiko J. Vronskio (Wroński) pavardę] „determinan tas, sudarytas iš tiesinės homogeninės lygties sprendinių ir jų išvesti nių“ ir kt.); ligų pavadinimai su priesaga iozė (boreliozė [pagal atradėjo Amėdė Borelio (Amedee Borrel) pavardę] „erkių pernešama li ga“), rastas vienas kitas vedinys su priesagomis ika (orfika [iš sen. graikų mitologijos personažo Orfėjaus vardo] „klavišinis muzikos instrumentas, miniatiūrinis fortepijonas, ypač populiarus XIX a. pir mojoje pusėje“), ikas (anakreontikas „giedros nuotaikos meilės arba linksmos nerūpestingos buities motyvų kūrinys, parašytas graikų poeto Anakreonto poezijos stiliumi“), ina (granadinà [pagal miestą Granadą] „isp. liaudies šokis; fandango atmaina“), inas (andezinas [pagal Andų (Andes) kalnų pavadinimą] „mineralas plagio klazas“, usė (pijusė [pagal lot. popiežiaus Pijaus (Pius) vardą] „ma ža, apvali iš keturių dalių susiūta, katalikų aukštųjų dvasininkų ne šiojama kepuraitė“, idai (aleksandridai „vid. amžių fantastiniai pasakojimai, pagrįsti Aleksandro Makedoniečio žygių motyvais“) ir 134 Jurgita Mikelionienė | Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai kt. Nemažai tarptautinių teologijos, filosofijos terminų su formantais itai, -inai, -istai, įvardijančių asmenis (joanitai [pavadinimas kilo iš Jeruzalės šv. Jono (lot. Joannes) ligoninės] „religinis pasaulietinis katalikų ordinas“, bernardinai „cistersų vienuolių ordino šaka; ~ų įstatus parengė Bernardas Klervietis (pranc. Bernard de Clairvaux)“; eberistai [pagal vieno vadovų Ž. Ebero (pranc. Hébert) pavardę] „kairieji jakobinai, gynę miesto varguomenės interesus“). Vienaskaita tarp asmenų pavadinimų retesnė (sokratikas „gr. filosofo Sokrato pasekėjas“; mahometonas [pagal islamo pradininko ir pranašo Mahometo vardą] „islamo tikybos žmogus“). Analizuojant eponiminius terminus pastebėta ir kitiems terminų tipams būdingų derivacinių bruožų, tarp jų pasitaiko ir išvestinių darinių su dviem priesagomis, pavyzdžiui, salmonelė [pagal JAV patologo D. Salmono pavardę] → salmoneliozė „ūminė infekcinė liga, dažniausiai pažeidžian ti skrandį ir žarnyną“; kai kurie eponimai yra tapę ir gausesnio terminų darybos lizdo pamatu: pagal anglų mokslininko Džono Daltono pavardę pavadintas daltonas („nesisteminis masės vienetas, vartotas branduolio fizikoje“) ir dar sukurti keli vediniai: daltonizmas („įgimtas nesugebė jimas skirti kai kurių spalvų“), daltonikas („sergantis daltonizmu“), daltonidai („pastovios sudėties chem. junginiai“). Kalbant apie priesaginę eponiminių terminų darybą, akcentuotina ir ryški analogija, pavyzdžiui, šalia žinomesnių vedinių olimpiada, spartakiada šliejasi tą pačią priesagą iada ir vienodą darybos reikšmę turin tys, t. y. analogiškos darybos kitų sporto renginių pavadinimai alpiniada („kalnų sporto renginys, sąskrydis, kurio dalyviai kopia nurodytais takais į kalnus, rengiama nuo 1933 m.“), makabiada („pagal olimpinę pro gramą rengiamos „Makkabi“ sporto draugijos pasaulinės žydų žaidynės Tel Avive“), ikariada („pasaulinės aviacijos sporto žaidynės, pirmoji sureng ta 1991 Prancūzijoje“). Su analogija susijęs ryškus kai kuriose srityse re guliavimas ir nusistovėjusios nominacijos tradicijos, pavyzdžiui, mineralams pavadinti dažniausiai vartojama priesaga itas: prustitas [pagal Prancūzijos chemiko Ž. L. Prusto (Proust) pavardę], otenitas [pagal Prancūzijos miesto Oteno (Autun) pavadinimą], silimanitas [pagal JAV mineralogo B. Silimeno (Silliman) pavardę] ir kt. Augalų pavadinimai, nors ir kilę iš vyriškų pavardžių, gauna moteriškosios giminės formantą ija (magnolija [pagal pranc. botaniko P. Manjolio (Magnol) pavardę], gledičija [pagal vok. bota- 135Terminologija | 2017 | 24 niko Gledičo (Gleditsch) pavardę], paulinija [pagal XVII a. danų botaniko S. Paulio (Paulli) pavardę], valisnerija [pagal it. gamtininko A. Valisnierio (Vallisnieri) pavardę] ir kt.), rečiau ėja, pavyzdžiui, kobėja [pagal isp. botaniko B. Kobo (Cobo) pavardę] „laipiojantis dekoratyvinis augalas“. Šalia vos ne visose srityse randamų anksčiau paminėtų darybos tipų pasitaiko ir gana specifinių eponiminių terminų su retesnėmis, kartais tik morfemiškai ar diachroniškai įžiūrimomis priesagomis. Dažniausiai tai sla viškos kilmės terminai, pavyzdžiui: kirilika „viena iš dviejų (antroji gla golika) slavų pirmųjų abėcėlių; taip pavadinta slavų švietėjo Kirilo garbei“; liavonicha [baltr. Leono žmona] „liaudies šokis“; kujaviakas [lenk. Kujavija (Kujawy), ist. Lenkijos sritis] „lenkų liaudies šokis“. Tarp analizuojamų pavyzdžių pasitaiko ir įvairios reikšmės hibridų su lietuviškomis priesagomis: ybė (mahometonybė), ininkai (garibaldininkai „Italijos pasipriešinimo judėjimo prieš fašizmą dalyviai, pasi vadinę nacionalinio didvyrio Dž. Garibaldžio (Garibaldi) sekėjais“), -ėlė (kanarėlė „zool. kikilių šeimos paukštis giesmininkas, kilęs iš Kanarų salų“) ir kt. Daugiausia tokie terminai – asmenų pavadinimai, pagal pri klausymą kokiai nors organizacijai, judėjimui, susivienijimui, mokyklai ar pan. gaunantys priesagą iečiai (elžbietiečiai „XVI a. pab.–XVII a. pr. (karalienės Elžbietos I valdymo paskutinio dvidešimtmečio ir karaliaus Jokūbo I valdymo laikotarpio) anglų dramaturgai, kurių (ypač V. Šekspy ro) kūryba sudaro vieną svarbiausių renesanso literatūros laimėjimų“, miletiečiai „pirmoji gr. filos. mokykla, gyvavusi VI a. pr. m. e. Mileto mieste“). Hibridų, išvestų iš lietuviško asmenvardžio kamieno, Tarptautinių žodžių žodyne rastas tik vienas – domeikitas [pagal geologo I. Domeikos pavardę] „baltas, pilkas, trapus, retas mineralas, vario arsenidas“. 2.2. Lyginant su priesaginiais ir paprastaisiais terminais, kiti vienažodžių eponiminių terminų struktūriniai tipai – sudurtiniai, sutrauktiniai, trum piniai yra ne tokie populiarūs. Sudurtiniuose eponiminiuose terminuo se dažniausiai pirmasis sandas yra deonimizuotas, antrasis – klasikinės kilmės, pavyzdžiui, metras, fonas, galintis eiti ir savarankišku žodžiu: hercmetras, niutonmetras, ommetras; saksofonas, patefonas, pavadinantys prietaisus ir instrumentus. Pasitaiko ir tokių pavienių atvejų, kai abu sandai yra kilę iš savarankiškų žodžių, bet antrasis nepasikartoja kituose eponiminiuose dūriniuose, pavyzdžiui, niutonsekundė „im pulso vienetas“, portlandcementis [pagal Portlendo (ang. Portland) pusiasalio D. Britanijoje pavadinimą + cementas] „labiausiai paplitusi hid 142 Jurgita Mikelionienė | Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai chimera „zoo. žuvis galinti keisti spalvą“, matyt, dėl savo neįprastumo taip pat gavusi mitonimo vardą). Terminologijoje dažnai pabrėžiamas sąvokų pavadinimų vienareikšmiš kumas, nepriklausomybė nuo konteksto ir emocinis neutralumas. Šitų dalykų kuriant eponiminius terminus akivaizdžiai ne visada yra paisoma, nes itin stiprus yra asociacinis ryšys (pavyzdžiui, iki 10 cm užauganti kirmėlė afroditė, kurios kūnas apaugęs vaivorykštės spalvomis tviskan čiais šereliais, primenančiais žalsvai auksinį kailiuką, gyvenanti įsiraususi į jūros paviršinį gruntą ir savo grožiu gyvūnijos pasaulyje prilygstanti Afroditei Olimpe)5. Pats eponiminis terminas savo formos paprastumu kartais neprisideda prie semantinio skaidrumo, nes tik galūnė kartais skiria iš to paties tikri nio žodžio sukurtus eponiminius terminus, ir tada vieno ar kito sąvokos pavadinimo pasirinkimas neatidesniam vartotojui gali sukelti komunika cinės ar mokslinės painiavos: plg. afganis („piniginis vienetas“) ir afganas („pietvakarių vėjas, pučiantis Amudarijos aukštupyje“ ir „kilimas, audžiamas Vidurinėje Azijoje“); einšteinas („fiz. šviesos matavimo vie netas“) ir einšteinis („radioaktyvus dirbtinis chem. elementas“). Epo niminių terminų linkstama vengti ir dėl pasitaikančios homonimijos. Kar tais homonimiškas onimas yra dviejų homonimiškų terminų (1 bostonas ir 2 bostonas) pagrindas: Didžiosios Britanijos miestas Bostonas įam žintas tekstilės terminijoje – „grynavilnis ruoželinio pynimo audinys“, o Bostono, esančio JAV, pavadinimas tapo choreografijos terminu, įvardi jančiu lėtojo valso atmainą. Tiesa, specialiuosiuose skirtingų sričių termi nų žodynuose tokie atvejai reti, o tarptautinių žodžių žodynuose jie pa teikiami atskiruose straipsniuose, taigi lieka tik reikiamo šaltinio ar žodžio pasirinkimo problema. IŠVADOS 1. Onimas virsdamas į eponiminį terminą praranda savo individualumą, bet įgyja naujų bruožų, o visa kalbos sistema pasipildo įvairios struktūros tarptautiniais žodžiais, naujažodžiais – ryškiais visateisiais terminais; dėl akivaizdžios analoginės darybos daugėja darinių, turinčių akivaizdų ryšį su onimais, bet atliekančių pastariesiems jau nebūdingas funkcijas. 5 Anglų kalboje ši kirmėlė pavadinta See mouse, tai rodo, kad terminai nėra aklai skolinami, net jei jie tarptautiniai, o ieškoma ryškiausių asociacijų. 143Terminologija | 2017 | 24 2. Eponiminės kilmės terminai gali būti įvairios struktūros, lietuvių kalboje dažniau nei lotynų ar anglų yra paliekamas paprastasis žodis, ku ris sugramatinamas, tačiau kitaip nei anglų, kur ir kamienas išlaiko bet kurios originalo kalbos lotynizuotą rašybą, lietuvių kalboje jis fonetiškai adaptuojamas. 3. Dažniausiai semantinė onimų transformacija į terminus vyksta me tonimizuojant. Daugiausia yra antroponiminės kilmės, iš vyriškų pavardžių padarytų terminų. Eponiminių terminų polisemija ir homonimija nėra pageidaujamas reiškinys, tačiau išvengiamas dėl terminų vartosenos skir tingose srityse. 4. Kiekvienas onimas, pavadinantis kuo nors nusipelniusį ir plačiai iš garsėjusį asmenį, ar kuo nors svarbios vietos pavadinimas dėl apeliatyva cijos gali tapti eponiminiu terminu. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Bankava B. 2011: Eponīmi latviešu valodā: lingvistiskais aspekts, Rīga: Latvijas universitāte. Burkova T. 2010: Peculiarities of the Appelativation of Anthroponyms in a Scientific Style. – Vestnik Yaroslavskogo gocudarstvennogo universiteta, 87–91. Crystal D. 2003: The Cambridge Encyclopedia of the English Language, Cambridge: Cambridge University Press. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos centras, 1994. Gaivenis K., Keinys S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. IUPAC 2016: IUPAC Announces the Names of the Elements 113, 115, 117, and 118. IUPAC. Prieiga per internetą: https://iupac.org/iupacannouncesthenamesoftheelements113115117and118/. Karavaeva T. L. 2011: Structural and semantic types of eponyms. – Opera in onomastica 14, Odesa: Astro print, 80–89. Prieiga per internetą: http://karpenko.in.ua/wpcontent/uploads/2013/02/Karavaev.pdf. Kaulakienė A. 2009: Lietuvių fizikos terminijos raida, Vilnius: Technika. Kasradze M., Kasradze D. 2015: Traumatologijos ir ortopedijos eponimai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Keinys S. 2005: Galūninė lietuviškų terminų daryba. – Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kal bos instituto leidykla, 77–112. Kitkauskienė L. 2011: Eponiminiai architektūros, meno ir statybos terminai lietuvių kalboje. – Santalka: filologija, edukologija 19(1), Vilnius: VGTU leidykla, 48–58. Klimavičius J. 2005: Lingvistinis požiūris į veislių nomenklatūrą. – Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma ir istorija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Kurmiņa L. 2010: Eponiminiai augalų pavadinimai latvių ir lietuvių kalbose: darybos būdai. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 355–367. Litevkienė N. 2010: Eponyms of Anatomy. – Vārds un tā pētišanas aspekti 14(1), Liepāja: Liepājas univer sitāte, 156–161. Mickienė I., BačiūnaitėLūžienė L. 2013: Onomastikos įžvalgos, Vilnius: Vilniaus universitetas. Pieté L. 2007: Personvārdi latviešu un lietuviešu augu nosaukumos. – Vārds un tā pētišanas aspekti 11, Liepāja: Liepājas universitāte, 45–53. Reedijk J. 2016: How to name new chemical elements. IUPAC. Prieiga per internetą: https://iupac.org/ recommendation/howtonamenewchemicalelements/. Skujiņa V. 1993 (2002): Latviešu terminoloģijas izstrādes principi, Rīga: Zinātne. TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. Хвесько T. 2008: Когнитивное описание формирования топонимов. – Язык и культура, Томский госу дарственный университет, 77–82. Prieiga per internetą: http://sun.tsu.ru/mminfo/000349304/03/ image/03077.pdf. 144 Jurgita Mikelionienė | Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai ASPECTS OF APPELLATIVATION OF INTERNATIONAL TERMS Lithuanian terminology research into eponymous terms of various fields (anatomy, architecture, botany, etc.) began in the 21st century. However, a more systematic view that includes the general aspects of the appellativation of terms is still eligible, espe cially in order to introduce them to the future translators of the subject language, the editors, and other target groups that are interested in the applied and theoretical as pects of the scientific concepts. Although appellativation complements the terminol ogy most often with the borrowed terms, and most eponymous terms were created back in the nineteenth century, it is an active and relevant way of creating new term names. For example, in January 2016 the discovery of four new chemical elements was announced, which, in line with the IUPAC recommendation to give chemical ele ments the names of mythological figures, minerals, locations, countries or scientists, in June 2016 were proposed to be named as nihon, moskov, tenesin and oganeson. The given terms were legalized on 28th November 2016. An onym loses its individuality in the process of turning into the appellative term, but acquires new features, and and the new words of various structures enter the lan guage system. The article gives a brief overview of the 816 eponymic words from vari ous fields created on the basis of a proper names selected from the Tarptautinių žodžių žodynas (Dictionary of International Words) (2013), the structural and semantic varieties of the fully appellative terms, by combining linguistic and extralinguistic aspects related to the encyclopedic and scientific knowledge of various fields. According to the field, all the terms are divided into 15 groups (for example, chemistry, physics, mathematics and astronomy, botany, technical, clothing, sports, choreography, etc.). The main method of appellativation is metonymization when there is a strong logical connection between the proper name of a person or an area and a particular object or phenome non. The oikonyms have become the background for more than 60 percent of the concepts researched, most of which have developed due to egocentric motives. Not only does the appellative onym acquire new semantic components, but it is often de rivatively transformed: among the deonymized terms there are not only grammatically adapted terms (fermis, klarkas), but also there is an abundance of suffixal derivatives (hesianas, mahometonybė, rusoizmas), compounds and blends (atlantozauras, orimulsija). Gauta 20170918 Jurgita Mikelionienė Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, LT44249 Kaunas E. paštas jurg[email protected]