„Sąvoka“ lietuvių mokslo kalboje

9 4 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje Sąvoka lietuvių mokslo kalboje ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: terminas, sąvoka, tekstynas, mokslo kalba, sintagminiai santykiai, semantiniai santykiai, konjunkcinė vartosena, kontekstiniai sinonimai Termino terminas apibrėžtyse dažniausiai neišsiverčiama be termino sąvoka, mat terminas įprastai apibrėžiamas kaip sąvokos įvardijimas. Galima drąsiai teigti, kad sąvoka, kaip ir terminas, yra pamatinė terminologijos sąvoka (ir, be abejo, terminas). Tradicinėje (dar vadinamoje bendrąja) terminologijos teorijoje termino ir sąvokos santykis formaliai atitinka žodžio ir reikšmės santykį (Kageura 2002: 22)1. Pagrindinės terminologijos darbo kryptys – onomasiologinė (nuo sąvokų prie terminų) ir semasiologinė (nuo terminų prie sąvokų). Onomasiologinės krypties terminologijos tyrimuose centrinė vieta atitenka sąvokai (tai lemia ir atitinkamus tyrimų rezultatus)2. Be to, sąvoka yra viena iš labiausiai diskutuojamų terminologijos kategorijų, ypač vadinamosios Vienos terminologijos mokyklos atstovų. Nepaisant sąvokai „sąvoka“ skiriamo dėmesio terminologijos darbuose, jos esmė vis dar nėra iki galo atskleista (Tatarinovas 2006: 143–144). Tekstai yra laikomi labai svarbiais netiesioginiais šaltiniais, iš kurių galima gauti informacijos apie sąvokas. Sąvoką diskurse galima pasiekti per jos designatą, per terminą (Santos et al. 2015: 155, 156, 157). Naujosios terminologijos teorijos (komunikacinė terminologijos teorija, sociokognityvinė terminologija, rėmų (freimų) terminologija) teikia pirmenybę būtent tekstų analizei (Faber Benítez 2009: 120). Pastebėta, kad lietuvių 1 Lietuvių kalbotyroje apie žodžio reikšmės ir sąvokos santykį rašė Evalda Jakaitienė (2010: 46–49), Aloyzas Gudavičius (2012) ir kt. 2 Onomasiologinės krypties kraštutinumas – terminai laikomi tik sąvokų etiketėmis (Faber Benítez 2009: 111; Kageura 2015: 47 ir kt.). 9 5Terminologija | 2017 | 24 moksliniame diskurse nevengiama termino sąvoka3, todėl tikėtina, jog iš mokslinių tekstų galima daugiau ar mažiau sužinoti apie pačią sąvoką „sąvoka“. Šiame straipsnyje aprašoma termino sąvoka vartosena mokslo kalboje: tyrimu buvo siekiama nustatyti termino semantinius (kontekstinius) partnerius, jo semantinę (teminę) aplinką ir pagal termino vartosenos ypatumus nubrėžti sąvokos „sąvoka“ apmatus. Tai tekstynu paremtas (angl. corpus-based) tyrimas, kurio pagrindinis šaltinis – Lietuvių mokslo kalbos tekstynas CorALit (viešai prieinamas variantas: http://coralit.lt). Tekstynas sudarytas iš 1999–2009 m. paskelbtų humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų įvairių tipų tekstų, o jo apimtis – 9 milijonai žodžių (plačiau apie tekstyną žr. Usonienė et. al. 2008). Šis tekstynas, nors ir nedidelis, kelerius metus nebeatnaujinamas, o paieška jame gana ribota, vis dėlto yra gana patogus išteklius dabartinei rašytinei lietuvių mokslo kalbai ir terminijai tirti. Lietuvių mokslo kalbos tekstyne CorALit lema sąvoka pavartota 779 kartus (visų minėtų mokslų krypčių tekstuose). Vadinasi, šis terminas tame pačiame tekstyne daugiau nei pusantro karto dažnesnis už terminologijos terminą terminas, kuris pasitaikė 447 kartus (santykis pavaizduotas 1 pav.). Beje, pastebėta, kad viename iš humanitarinių mokslų tekstų, patekusių į tiriamąjį tekstyną, terminu sąvoka įvardijama žodžiu, o ne terminu išreiškiama sąvoka, t. y. ne mokslinė ar dalykinė sąvoka. Bet kokiu atveju terminą sąvoka greičiausiai galima laikyti bendruoju mokslo terminu, kaip kokį metodą ar teoriją4. Kitas klausimas, ar sąvoka yra metakalbos vienetas kaip ir terminas. A. Gudavičiaus nuomone – veikiausiai, ne, plg.: „Atrodo, kad kalbotyroje sąvokos terminas, nusakantis logiškai sutvarkytą pasaulio pažinimo rezultatą sąmonėje, visai nereikalingas. <...> Terminai sąvoka ir konceptas fiksuoja pažinimo rezultatus, pirmasis loginę, koncentruotą formą, antrasis – labiau individualizuotą holistinį pavidalą; šie terminai priklausytų logikos ir epistemologijos mokslams“ (Gudavičius 2012: 112, 117). 3 1 milijono žodžių morfologiškai anotuoto tekstyno pagrindu Andriaus Utkos sudarytame Dažniniame rašytinės lietuvių kalbos žodyne (2009) žodis sąvoka užima 572-ą vietą (pavartojimo dažnis – 244). Galime palyginti – nevienareikšmis terminas tame žodyne yra 916-oje vietoje (pavartota 156 kartus). 4 Plg. sąvoka – „filos., log. kategorija, reiškianti minties turinio vienetą, nusakantį daiktus, reiškinius ir išreiškianti esmines jų savybes. <...> Mat. logikoje ∆ yra suprantama kaip log. klasė, analizuojant ją turinio požiūriu, aiškinantis klasę sudarančių objektų esminius ir bendruosius požymius“ (VLE). 9 6 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje 1 pav. Terminų sąvoka ir terminas santykis pagal dažnumą tekstyne Programa Antconc 3.4.4w5 apdorojus atrinktas konkordanso eilutes su terminu sąvoka, automatiškai nustatyti dažniausi greta esantys tiriamojo termino kontekstiniai partneriai – einantys iš karto po šio termino (žr. 2 pav.) arba prieš pat jį (žr. 3 pav.). Iš paveikslų matyti, kad kai kurie kontekstiniai partneriai, pavyzdžiui, galios, termofikacija, greičiausiai į tekstyną pateko iš to paties teksto. Neatmestina ir duomenų apdorojimo klaidų tikimybė. Laisva lietuvių kalbos žodžių tvarka sakinyje lemia, kad tiriant konkordansą būtina atsižvelgti į visus sakinio narius, neužtenka susikoncentruoti į kelias kontekstinių partnerių pozicijas tiriamojo žodžio atžvilgiu (Marcinkevičienė 2010: 49). Dėl to, tiriant termino sąvoka vartoseną, kiekvienoje 300 spaudos ženklų ilgio konkordanso eilutėje visų pirma buvo ieškoma sakinio, kuriame yra rūpimas terminas, pradžios ir pabaigos. Gretimi konkordanso eilučių sakiniai peržvelgti ieškant tiriamojo termino kontekstinių sinonimų. Pasirinkta tyrimo metodika – semantinė žodžių junginių analizė. Tyrimo metodika buvo išbandyta analizuojant termino terminas vartoseną (žr. Mitkevičienė 2016) ir pateisino lūkesčius. Visų pirma buvo nustatomi žodžių junginiai, į kuriuos įeina terminas sąvoka, ir žiūrima, kokia šio termino funkcija (subjektas, objektas, atributas, aplinkybė ar pre di5 Žr. http://www.laurenceanthony.net/software/antconc/. 9 7Terminologija | 2017 | 24 ka tyvas)6. Toliau tiriant termino sąvoka vartoseną, žodžių junginiai su terminu sąvoka grupuojami pagal leksinį, semantinį ir teminį panašumą7. Straipsnyje taip pat aptariama termino sąvoka konjunkcinė vartosena ir kontekstinė sinonimija, atspindinčios paradigminius šio termino santykius. Termino sąvoka kontekstinių partnerių dažnumui didelės reikšmės čia neteikiama – net ir pavienis tiriamojo termino partneris gali būti reikšmingas, jei tiriamojoje medžiagoje esama kitų jam semantiškai ar tematiškai artimų partnerių, su kuriais jis patektų į tą pačią žodžių junginių grupę. 6 Terminas sąvoka sakinyje dažnai įeina ne į vieną junginį, todėl tuo pačiu tekstyno sakiniu galima iliustruoti ne vieną tiriamojo termino vartosenos modelį. 7 Remiamasi Vito Labučio semantiniu žodžių junginių skirstymu (Labutis 1998), duomenys taip pat tikrinami DLKG. Klasifikuojant atributinius junginius daugiausia vadovaujamasi Laimutės Bunevičiūtės straipsniu (1998). 2 pav. Dažniausi iš karto po termino sąvoka einantys žodžiai tekstyne 9 8 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje 1. SąvokA TERMINOGRAFIJOJE8 1.1. Sąvoka yra filosofijos, logikos, psichologijos ir kt. mokslų objektas, atitinkamai įtraukiama į tos srities žodynus9. Filosofijos terminų žodynuose lietuvių kalba galima rasti tokias termino sąvoka apibrėžtis ar aiškinimus10: 8 Čia terminografija suvokiama plačiai – ji apima ne tik žodynus, bet ir kitus sistemiškus terminų duomenynus (terminų duomenų bazes, bankus, standartus). 9 Lietuviškų logikos žodynų neturime. Logikos vadovėliuose rašoma: „Sąvoka yra mąstymo for ma, išreiškianti esminius ir bendruosius objektų požymius.“ (Plečkaitis 2009: 159); „apibūdindami sąvoką apsiribosime nuoroda, kad sąvoka vadinamas minties d ė muo, kuriame individai duoti kartu su jų požymiais“ (Bubelis et al. 2012: 99). 10 Filosofai nesutaria dėl sąvokų ir reikšmių santykio (ar sąvokos yra reikšmės), taip pat dėl to, ar sąvokos priklauso nuo kalbos (žr. CREPh 2000: 159; EPh 2006: 415, 416). 3 pav. Dažniausi prieš pat terminą sąvoka einantys žodžiai tekstyne 9 9Terminologija | 2017 | 24 „viena iš pasaulio atspindėjimo mąstyme formų [čia ir toliau retinta A. M.], kuria pažįstama reiškinių, procesų esmė, apibendrinami jų esminiai požymiai ir pusės <...>“ (FŽ 1975); „ko nors p r i st atymas k aip visuotinyb ės taip, kad tai kartu įsivaizduojama kaip daug kam bendra <...>“ (FŽ 2002)11. Lietuvos Respublikos terminų banke yra trys termino sąvoka apibrėžtys, įdėtos (ar pritaikytos) iš informacijos ir dokumentavimo bei terminologijos standartų ir edukologijos žodyno: „Žinių vi en etas, kurį sudaro unikalus požymių derinys.“ (LST ISO 5127:2008 Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2001), žr. LR terminų bankas); „Terminologijoje – p až in imo vien et as , kurį sudaro savitas požymių derinys.“ (1. Pritaikyta iš ISO 1087-1:2000; 2. NATO standartizacijos terminų aiškinamasis žodynas AAP-42B, 2011, žr. LR terminų bankas); „Mąstymo fo r ma, atspindinti esminius objekto požymius sąmonėje. Ji susijusi su vaizdiniu, žodžiu ir kitomis sąvokomis. Sąvoka yra klasifikacijos padarinys, t. y. sąvoka išsiskiria iš kitų vaizdinių, sąvokų, žodžių savo tiksliu apibrėžtumu lyginant, grupuojant. Vaizdinys ir žodis yra jos konkretus, materializuotas pagrindas. <...> Mokymo ir auklėjimo procese buitinės sąvokos papildomos mokslo žiniomis ir tampa mokslinės (oras, vanduo, žmogus, gyvūnas, saulė, gerumas, ištikimybė ir t. t.). Specialūs mokslinių sąvokų pavadinimai – terminai. Kai kurie iš jų vartojami buityje. <...>“ (Enciklopedinis edukologijos žodynas. Sud. Leonas Jovaiša, 2007, žr. LR terminų bankas). Iš integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinės sistemos raštija.lt matyti, kad terminas sąvoka yra įtrauktas į politechnikos, matematikos, informatikos terminų žodynus, apibrėžtas – informacijos bei psichologijos terminų žodynuose: „Mintis, id ėja, išreiškianti bendrus ir esminius daikto ar reiškinio požymius.“ (Trečiokaitė A. Informacijos terminų žodynas, 1993, žr. raštija.lt); „Viena iš loginio mąst ym o for mų – aukščiausio lygio apiben dr in im as . Sąvoka gali būti konkreti ir abstrakti. Abstrakčiausios sąvokos vadinamos kategorijomis. <...> Skiriamos buitinės ir mokslinės sąvokos, stichiška ir reguliuojama sąvokų raida <...>.“ (Psichologijos terminų žodynas, 1993, žr. raštija.lt). Viešai prieinamoje Lietuvos standartizacijos departamento Terminų bazėje taip pat galima rasti jau cituotą apibrėžtį iš LST ISO 5127:2008, ten 11 LKŽe papildymų kartotekoje (žr. LKIIS) galima rasti sąvokos apibrėžimą iš filosofo Stasio Šalkauskio raštų: „Sąvoka yra pro t o padaras ir mums sako apie tai, kas yra daiktas ir kas sudaro jo esmę.“ Greičiausiai tai yra viena pirmųjų šio termino apibrėžčių. 100 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje taip pat įdėtas termino sąvoka straipsnis iš LST ISO 1087-1:2005 Terminologijos darbas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teorija ir taikymas (tapatus ISO 1087-1:2000): „Pažinimo vi en etas, kurį sudaro savitas požymių derinys.“ Reginos Kvašytės Mokomajame terminologijos žodynėlyje (2005) sąvoka kaip terminologijos terminas apibrėžiama taip: „Bet kuris mą st ymo vienet as , atspindintis esminius objekto požymius sąmonėje ir turintis turinį (vidinių ir išorinių požymių visumą) ir apimtį (visų tos sąvokos požymius turinčių objektų visumą), išreiškiamas terminu, raidiniu ar kitu simboliu.“ Nors išvardytų apibrėžčių pamatiniai žodžiai skiriasi12, tačiau akivaizdu, kad sąvoka priskiriama mąstymo arba pažinimo sritims13. Cituotuose verstiniuose standartuose sąvoka apibrėžiama kaip pažinimo arba žinių vienetas (angliškai unit of knowledge) – šiuose šaltiniuose sąvoka yra suvokiama kaip praktinio terminologijos darbo objektas. Tarptautiniame terminologijos standarte ISO 704 pabrėžiama, kad terminologijoje į sąvoką reikia žvelgti ne tik kaip į mąstymo vienetą, bet ir kaip pažinimo vienetą (unit of kowledge) (ISO 704:2009: 3). Toks sprendimas pareina iš suvokimo, kad terminai priklauso konkrečioms pažinimo sritims. Terminologijoje į sąvoką žiūrėti kaip į pažinimo ar žinių vienetą siūlo ne vienas terminologas. Pavyzdžiui, Ingrid Simonnæs pabrėžia, kad mąstymas – subjektyvus dalykas, todėl sąvoką geriau apibrėžti ne kaip mąstymo, o kaip pažinimo vienetą. Toks suvokimas leidžia sąvoką matyti dinamišką – sąvokų kaitą lemia nauji atradimai (Simonnæs 2007: 121). 1.2. Terminologijos standarte LST ISO 1087-1:2005 (žr. LSDterm) apibrėžiami rūšiniai terminai bendroji sąvoka ir vienetinė sąvoka, dalies sąvoka ir visumos sąvoka, hiperoniminė sąvoka, hiponiminė sąvoka ir ekvoniminė sąvoka, gimininė sąvoka ir rūšinė sąvoka, kurių motyvacinis požymis atspindi sąvokų skirstymą pagal turinį, apimtį, tarpusavio santykį. Kai kurie iš šių terminų per kitus išteklius pateko ir į LR terminų banką. 12 Čia galima prisiminti, kad dažniausiai nevienodai suprantamos ir aiškinamos pačios turiningiausios kategorinės sąvokos (Gaivenis 2002: 38, dar žr. Keinys 2013: 52). 13 Plg. cituotas termino sąvoka apibrėžtis ir žodžio sąvoka aiškinimą Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ir Lietuvių kalbos žodyne: „mąstymo turinio elementas, reiškiamas žodžiu ar žodžiais“ (DŽ6), „žmogaus mąstymo for m a, atspindinti esminius ir bendruosius objektų požymius; suvok i m o išdava; log i n ė mintis apie kokį daiktą ar reiškinį“ (LKŽe). 101Terminologija | 2017 | 24 Minėtame R. Kvašytės terminologijos žodynėlyje aiškinami jau minėti rūšiniai terminai gimininė sąvoka ir rūšinė sąvoka bei dar du terminai – apibrėžiamoji sąvoka ir apibrėžiančioji sąvoka, kuriais sąvokos įvardijamos pagal santykį su apibrėžtimi. Išsiskiria į LR terminų banką įtraukto Lingvodidaktikos terminų žodyno (2012) sudėtiniai terminai, tiksliau jų apibrėžtys: abstrakčiosios sąvokos – „[b]endrosios reikšm ės ir konceptai (pvz.: laikas, erdvė, kiekybė, požymis) bei jų kalbin ė r aiška, kurią mokiniui reikia mokėti, kad sėkmingai komunikuotų“; konkrečiosios sąvokos – „[b]endrųjų sąvokų realiz ac ija konkrečioje situacijoje, tam tikrų temų (pvz., „Asmens identifikacija“, „Prekyba“, „Gamta, regionas“, „Laisvalaikis“) kon kreti le ks ik a“. Šie antonimais įvardyti artimai susiję terminai (ekvonimai) ne tik apibrėžiami nesistemiškai, bet juose sąvoka perkeliama iš mąstymo sferos į kalbinę. Į informacinę sistemą raštija.lt įtrauktuose ištekliuose taip pat esama termino sąvoka rūšinių ir kitokių sudėtinių terminų, kurie tuose ištekliuose yra antraštiniai (įskaitant nuorodinius) terminai, pvz.: apibrėžiamoji sąvoka ir neapibrėžiamoji sąvoka (matematika, informatika), loginė sąvoka, matematinė sąvoka, pagrindinė sąvoka, pirminė sąvoka ir antrinė sąvoka, sąvoka plačiąja prasme ir sąvoka siaurąja prasme (matematika). Šie terminai motyvuoti pagal sąvokos sritį, apimtį, tarpusavio santykį ar kokią kitą esminę ypatybę (terminai neapibrėžiami, todėl sunku tiksliai nustatyti motyvacinį požymį). Kituose junginiuose sąvoka tėra antraeilis pavadinimas – daiktų klasės įvardijimas, pvz.: sąvoka „daugiau“, sąvoka „mažiau“, sąvoka „tarp“, sąvoka „lygu“, sąvoka „eina po“, sąvoka „eina prieš“, sąvoka „paskesnis už“, sąvoka „pirmesnis už“ (matematika). 2. SąvokA – ATRIBUTO TURėTOJAS IR ATRIBUTAS 2.1. Terminas sąvoka, Lietuvių mokslo kalbos tekstyno duomenimis, daugeliu atvejų turi atributą arba pats yra atributas. Taip yra dėl to, kad mokslo kalboje kalbama apie konkrečias sąvokas, o ne apie sąvoką kaip tokią apskritai. Dažnai terminas sąvoka vartojamas su konkrečiu sąvokos įvardijimu, su kuriuo sudaro atributinius junginius. Tuose junginiuose sąvoka apibūdinama pagal vardą (vardo junginiai) arba sąvoka yra antraeilis tam tikros sąvokos pavadinimas, apibūdinantis tą sąvoką 102 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje pagal klasę (antraeilio pavadinimo junginiai)14. Schemiškai tai galima pavaizduoti taip: Keli pavyzdžiai: VARDAS + sąvoka „Tada ji daugiausia koncentruodavosi į branduolinio saugumo problemas, o a tg rasin im o sąvok a dažniausiai buvo nagrinėjama SSRS–JAV branduolinės pusiausvyros kontekste.“15; „Taigi jei apie mikroir makrosocialinę aplinką kalbame kaip apie pamatines žmogaus raidos prielaidas, tai akivaizdu, kad s oc ialinio ti nk lo s ąvoka yra viena iš labiausiai nusisekusių teorinių sąvokų, atveriančių galimybę šias prielaidas modeliuoti giliai ir iš esmės.“; „Tolimojo la uko są voka apima natūralių barjerų sistemą (visumą): kapinyną supančias uolienas, kurių savybės nepakito dėl kapinyno įrengimo, ir aplink kapinyną esančias uolienas supančias geologines formacijas.“ sąvoka (= KLASĖ) + VARDAS „Sąvo ka „kogene ra ci ja“ reiškia vienalaikę gamybą, kai to paties proceso metu gaminama šiluminė energija bei elektros ir (arba) mechaninė energija [3], o sąvo ka „ter mofi ka cija“ – centralizuotą šilumos (tik šilumos!) tiekimą iš elektrinės, gaminančios elektrą ir šilumą [5].“; „Su sąvo komis ka imas ar kaimo vi etov ė siejasi daug įvairių koncepcijų ir supratimų, pavyzdžiui, gyventojų negausumas (išsisklaidymas), miestų nutolimas ar nebuvimas, priklausomumas nuo žemės ūkio ir kitų pirminių ūkio šakų, tradicinių kultūrų ir pan.“; „Kaip pastebi monografijos „Romantizmas ir menas“ autorius Williamas Vaughanas, „sąvoka ‚romantinis / romantiškas‘ gali būti taikoma viskam, kas nepaprasta šiuolaikiniame pasaulyje“, ir pabrėžia, kad bet kokioje epochoje „galima įžvelgti romantinių požiūrių“.“ Reikia pažymėti, kad pirmojo tipo vartosena tekstyne yra dažnesnė, ypač tais atvejais, kai sąvoka neturi jokio kito atributo. Kadangi analizuojama 14 Nors sąvoka kaip antraeilis pavadinimas (apozicija) yra šalutinis junginio dėmuo, bet kai junginys sąvoka + VARDAS turi priklausomąjį dėmenį, čia kalbama apie junginius su sąvoka – būtent šis terminas laikomas antraeilio pavadinimo junginio atstovu (plačiau Mitkevičienė 2016: 79). 15 Pavyzdžiai iš tekstyno netaisyti, išskyrus pastebėtas korektūros klaidas. Terminai kaip ir tekstyne nekursyvinami, nors originaliame tekste kursyvas turbūt buvo. VARDAS + sąvoka sąvoka (= KLASė) + VARDAS 109Terminologija | 2017 | 24 Øasmenys: autorius, kūrėjas, šalininkas (plg. modelio AUTORIUS + sąvoka junginius), Øerdvė: vieta, kontekstas, prasminis laukas, reikšmių laukas, teminė sritis, Øsu mentaline veikla susiję dalykai: komentarai, klausimai, tyrimų strategijos, traktuotė, Øvartosenos ir istorijos dalykai: vartojimo tradicija, genezė, istorinė atmintis, Øįvairūs kiti dalykai: vedinys, atitikmuo, atspindys, atžvilgis, prizmė, santykis, tarpusavio ryšys, privalumas ir kt. Keli konteksto pavyzdžiai: „Vis dėlto introversijos ir ekstraversijos są vokų au tor iaus Ca rl G. Jun g (1936) pateikiama šių asmenybės tipų samprata vienodai įtikinamą daro ir hipotezę, jog su didesniu motinos jautrumu susiję introversyvieji bruožai.“; „Toks apibrėžimas nesuteikia aiškios dirvono s ąvokos for mu luotės, pagal kurią būtų galima fiksuoti faktinius dirvonų plotus.“; „Tačiau tai nagrinėti reikėtų kitų sąvok ų ko nt ek ste, neatsiejamų nuo pastarosios, t. y. geosistemų atsparumo (Armand, 1983; Kyprijanova, 1983; Sviržev, 1983).“; „„Kriminogeninė asmenybė“ yra są voko s „nusikaltėli o a smenybė“ vedinys ir atspindi subjekto, galinčio padaryti nusikaltimą, taip pat kartotinį nusikaltimą, charakteristiką [6, p. 68].“ 2.12. Sąvokos (= OBJEKTAS) + VEIKSMAS / BŪSENA arba VEIKSMAS / BŪSENA + į / nuo sąvokos. Sąvoka atributinių junginių gilumoje yra veiksmo ar būsenos objektas18. Aptariamas terminas vartojamas atributiniuose junginiuose su veiksmažodiniais daiktavardžiais vartojimas (vartosena), taikymas; supratimas, samprata, interpretacija, traktavimas (traktuotė), atskleidimas, analizė, pažiūros (į); apibrėžimas, apibūdinimas, (pa)aiškinimas, išaiškinimas; įtraukimas, perskyra, painiava, pakeitimas, atskyrimas (nuo), išplėtimas, pertvarkymas, sutapatinimas, konceptualizavimas; kūrimas, suformavimas; turėjimas ir kt. (apie sąvoką kaip objektą žr. 3 skyrių), pvz.: „Tiksliau, antropologija šiuo s ąvokų p ak eitimu atsisakė etnocentristinio požiūrio, nes sąvoko s, tokios kaip gentis, var tojim as rodo tvirtą savęs atskyrimą nuo tiriamų žmonių, t. y. plačiausia prasme tai rodo egzistavusią atskirtį tarp modernios ir vadinamosios primityvios visuomenės.“; 18 Junginiai, kurių pagrindiniais dėmenimis eina veiksmažodiniai daiktavardžiai, lietuvių kalbotyroje interpretuojami nevienodai (plačiau žr. Pakerys 2006). Čia jie priskiriami prie atributinių junginių. 110 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje „Kadangi reglamentuota straipsnio apimtis žurnale neleidžia pateikti visos tyrimo analizės, šiame darbe apsiribosime: šeimos s ąvokos samprata , formų įvairove, šeimų skaičiaus ir dydžio bei sudėties teritorine sklaida 1989–2001 m.“; „Netikslus sąvo kos apib rė žimas pridarė nemažai painiavos tiek tyrėjams, tiek diskutuojantiesiems.“; „Antras, ko gero ne mažiau reikšmingas, manytume, yra s ąvokos etninė grupė atskyrimas nuo sąvokų rasė ir gentis (tribe), kurios buvo vartojamos iki Antrojo pasaulinio karo.“ 2.13. Sąvokos (= SUBJEKTAS) + VEIKSMAS / BŪSENA. Sąvoka atributinių junginių gilumoje taip pat yra veiksmo ar būsenos subjektas. Pagrindiniais tokių junginių dėmenimis eina abstraktūs daiktavardžiai aprėptis, apimtis, talpumas, platumas; užuomazgos, raida, kaita; tapatumas, skirtumai; įvairovė, painumas, sudėtingumas ir kt. (apie sąvoką kaip subjektą plačiau rašoma 4 skyriuje). Aptariamų junginių kontekstas: „Tokiu atveju reikia išsiaiškinti „pagrindinių turtinių interesų“ sąvokos aprėptį.“; „Socialinio tinklo s ąvokos užuomazgo s atsirado apie 1930 m. ir yra sietinos su Moreno, Lewino, Heiderio darbais, kai buvo imtasi nagrinėti, reikšti simboliais ir vaizduoti grafiškai žmonių tarpusavio ryšius.“; „Priežastis yra kokybės sąvokos sudėtingumas ir platumas, kuriuos lemia didelė kokybės objektų įvairovė ir kokybės veiksnių bei jos sukeliamų problemų gausa.“ 2.14. Sąvokų (= SUDEDAMOJI DALIS) + DARINYS. Dažniausiai tik po kartą pavartoti tokio modelio atributiniai junginiai rodo, kad sąvokos sudaro apčiuopiamus darinius (rodyklę, žodynėlį, žinyną – vadinasi, sąvokos turi raišką) ir abstrakčius (sistemą, derinį), pvz.: „Pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros, kurios modifikuotos ištraukos sudaro šią knygelę, sąrašas; są vokų žo dy nė lis ir rodyklė.“; „Rašydamas šią knygą rėmiausi IUPC bei IUPAC rekomenduojama sąvok ų ir simbolių sistema , įvairiems skaičiavimams naudojausi SI matų vienetais, stengiausi vartoti naujausių mokslo žodynų aprobuotą lietuvišką terminiją.“ Kitokio modelio atributinių junginių tėra nedaug, todėl jie čia neaptariami. Nebent tik galima paminėti, kad sąvokos, kaip ir terminai, yra diskusijų priežastis. Terminas sąvoka (lemuotas) atributiniuose junginiuose apibendrintai pavaizduotas 4 pav. Rodyklės schemoje nukreiptos į pagrindinį junginio dėmenį. 111Terminologija | 2017 | 24 4 pav. Terminas sąvok* atributiniuose junginiuose 3. SąvokA – OBJEKTAS 3.1. Sąvoka, kaip ir terminas, yra vartojimo objektas. Terminas sąvoka lietuvių mokslo kalboje vartojamas su veiksmažodžių (tebe)vartoti, ne- (be) vartoti, pavartoti, (pri)taikyti, naudoti(s), pa(si)naudoti formomis, pvz.: „Visiems šiems procesams apibūdinti jau seniai daug kur var tojama są voka „ su de r i nimas“ (angl. harmonization, approximation) bei nauja sąvoka „suderinamumo skatinimas“ (angl. compatibilization).“; „Nykštuko s ąvoka joms t aikom a pačia bendriausia, mažo pasakų žmogelio, prasme.“; „Estetika kaip ir kiti mokslai, pasak R. Ingardeno, gali naudotis są voko - mis tik tada, kai jau yra gautos jų intuityvios duotybės.“ Pagal tekstyną sąvokos dažniau vartojamos nei naudojamos ar taikomos (vart* apie 6 kartus dažnesnis už taik* ir 10 kartų – už naud*). 3.2. Tiriamame tekstyne sąvoka yra mąstymo, pažinimo ar suvokimo objektas. Be to, sąvoka tekstyne yra eksplikuojama kaip tyrimo objektas, kas nebūdinga terminui terminas. Tai galima matyti iš objektinių junginių su veiksmažodžiais apmąstyti, suprasti, nesuvokti, matyti „suvokti“, laikyti, traktuoti, tapatinti, skirti, nediferencijuoti, asocijuoti, (su)sieti, interpretuoti, konceptualizuoti, įsigilinti (į), taip pat nagrinėti, tyrinėti, ištirti, analizuoti, atskleisti, kildinti. Keli platesnio konteksto pavyzdžiai: ERDVė VEIKSMAS TURINYS VERTINIMAS LAIKAS VIETA AUTORIUS KALBA OBJEKTAS ... TURIMAS DALYKAS VEIKSMAS AR BŪSENA DARINYS ... VARDAS sąvok* VARDAS 112 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje „Manau, kad tiesioginis susipažinimas su minėtų skirtingų mokyklų idėjomis (taip pat įvairiais cheminės termodinamikos bei fizikinės chemijos vadovėliais) leido man įvairiapusiškiau apmą st yt i ir geriau s uprasti pagrindines termodinamikos s ąvok as bei principus.“; „Šio pobūdžio darbai buvo panašūs tuo, kad lenkiškumo ir lietuviškumo sąvoka s t raktavo labai plačiai ir liberaliai.“; „Ūkininkų kooperacija neturi nieko bendro su „kolektyvizacija“, nors kai kas šias sąvokas tapatina.“; „Tada ji daugiausia koncentruodavosi į branduolinio saugumo problemas, o atgrasinimo sąvok a dažniausiai buvo n ag r inėjama SSRS–JAV branduolinės pusiausvyros kontekste.“ Sąvoka yra objektas, kuriuo remiamasi, vadovaujamasi, kuris pasitelkiamas (junginiai su veiksmažodžiais pasitelkti, remtis, vadovautis). 3.3. Sąvoka, kaip ir terminas, yra objektas, kurio ieškoma ir kuris randamas ar gaunamas. Tai matyti iš termino sąvoka objektinių junginių su veiksmažodžių aptikti, atrasti, (ne)rasti, pasirinkti, gauti, atgaivinti ir kt. formomis, pvz.: „Parašytuose tekstuose vargu ar a trasime pačią identiteto są voką, bet savo tematika tyrinėjimai iš tikro analizuoja atskirus šio reiškinio aspektus.“; „Modernizacijos idėja ir jos plėtojimas tarpasmeninių santykių raidos analizėje atgaivi na intymumo sąvoką, priešpastatant ją socialiniam normatyvumui.“ Termino sąvoka junginiai su veiksmažodžiais pasiūlyti, (ne)pateikti, supažindinti su, pristatyti ir kt. rodo, kad sąvoka yra davimo objektas. Sąvoka taip pat yra toks objektas, kuris patenka į tam tikrą erdvę – mokslą, sritį, teoriją ir panašiai (sąvoka vartojama su veiksmažodžiais įvesti, įtraukti, priskirti, perimti, priimti). Sąvokos taip pat galima neįsileisti į tą erdvę arba ją iš jos išmesti: nepriimti, vengti, atsisakyti, išguiti, šalinti, pvz.: „Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme korupcijos sąvoka nepateikiam a, tačiau jame išvardijami korupciniai nusikaltimai.“; „Tada buvo į vesta rentgeno, kaip jonizuojančiosios spinduliuotės vieneto, sąvoka.“; „1999 metais priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą [4] valdininkų sąvo kos bu vo atsi sa ky ta, tačiau Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 8 straipsnio 4 dalies redakcija nebuvo pakeista.“ Toje erdvėje sąvoka įteisinama. Tai matyti iš objektinių junginių su veiksmažodžių pripažinti, įteisinti, įtvirtinti, optimizuoti, pagrįsti formomis. 113Terminologija | 2017 | 24 Sąvokų kiekis erdvėje yra ribotas, bet tik iš dalies, plg. termino sąvoka kolokatus pakakti, išsiversti. Platesnio konteksto pavyzdžiai: „Rytiečių publikacijos Vakarų žurnalams dažnai nepriimamos ne tik dėl „vakariečiams“ negirdėtų analizavimo metodų, bet ir dėl skirtingos terminologijos: sąvoka humusas plačiai vartojama Rytų kraštuose, o vakariečiai labiau pr ipažįsta sąvokas dirvožemio organinė anglis (DOA) ir dirvožemio organinė medžiaga (DOM).“; „Iš esmės analogiška ekonominei veiklai sąvo ka įtvirtinta ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte, t. y. individualios veiklos sąvoka, kuri, autorių nuomone, yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme naudojamos fizinio asmens vykdomos ekonominės veiklos forma.“ Sąvokos taip pat yra vienaip ar kitaip keičiamos – mokslo kalbos tekstyne randami junginiai su veiksmažodžiais (pra)plėsti, išplėsti, išplėtoti, papildyti, pakoreguoti, (pa)tikslinti. Iš junginių semantikos matyti, kad gali būti keičiama sąvokų apimtis (ekstensija) ar turinys (intensija)19: „Toliau parodysime, kad žiniomis grįstos veiklos požiūriu įmonės veiklos s ąvoka pr aplečiama naujais matmenimis ir apima visas veiklos sritis.“; „Vėliau ši sąvoka b uvo pati ks linta: tai galimybė iš 160 cm (prietaiso aukščio) matyti gretimą stulpą ne mažiau kaip per 56 cm nuo jo viršaus (1 pav.).“ Terminas sąvoka vartojamas objektiniuose junginiuose su veiksmažodžiais išskirti, atskirti, neatsieti [nuo], supriešinti, priešpastatyti, palyginti, taip pat (su)grupuoti, sisteminti. Vadinasi, nustatomi sąvokų tarpusavio santykiai, jos klasifikuojamos ar kaip kitaip išskiriamos iš kitų sąvokų, pvz.: „Adaptaciją visuomenėje, arba socialinę adaptaciją, pagal santykį su biologine galima aiškinti dvejopai iš sk ir ia nt pasyviosios ir aktyviosios adaptacijos sąvoka s (2 pav).“; „Siekta atskir ti ir su pr ie ši nt i lietuvio ir Lietuvos (t. y. istorinės Lietuvos, LDK) sąvo ka s, kad moderniuosius lietuvius būtų galima pateikti kaip svetimus „tikrajai“ Lietuvai <...>.“ Terminas sąvoka sudaro objektinius junginius su nevienareikšmio veiksmažodžio pakeisti formomis. Iš platesnio konteksto matyti, kad sąvoka pakeičiama terminu, kita sąvoka, kokiu nors reiškiniu. Tai, kad sąvoka pakeičiama terminu ar kokiu nors reiškiniu, t. y. kito plano dalyku, neatrodo logiška – tokia termino sąvoka vartosena nėra tiksli, pvz.: 19 Logikoje skiriamos opozicijos sąvokos apimtis ir sąvokos turinys (žr. Bubelis et al. 2012: 99), terminologijoje – sąvokos ekstensija ir sąvokos intensija (žr. Gaivenis 2002: 28; Kvašytė 2005; plg. Šalkauskis 1991: 25). 114 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje „Jo manymu, industrinė visuomenė buvusį uždarą feodalinį luomą pa keičia atviros klasės są voka.“ Viename iš tekstyno humanitarinių mokslų šaltinių kontekstas rodo, kad sąvoką atstoja žodis. Tokia vartosena atspindi tiek lingvistinę, tiek filosofinę sąvokos sampratą: „Tad tiesiogiai žymėdami daiktus, žodžiai pakeičia šių daiktų s ąvokas kaip lygiai tokius pat tiesioginius tų daiktų ženklus.“ 3.4. Sąvoka lietuvių mokslo kalboje yra suvokiama kaip instrumentas. Junginiai su tokių veiksmažodžiais kaip nusakyti, apibūdinti, (iš)reikšti, įvardyti formomis rodo, kad sąvoka (kaip ir terminas) yra laikoma raiškos priemone, pvz.: „Muzikos erdvės struktūrų pavidalas gali būti nusakom as geometrijoje vartojamomis sąvo komis .“; „Deagrarizacijos są voka dažniausiai išre iš kiama dirbančiųjų žemės ūkyje skaičiaus mažėjimo tendencija <...>.“; „Todėl šią poziciją teisingiausia būtų į vard yt i sintetine „rimtai-juokingo“ sąvoka.“ Visais šiais atvejais terminą sąvoka galima pakeisti terminu terminas. Sąvoka taip pat yra suvokiama kaip vienokios ar kitokios intelektinės veiklos instrumentas. Terminas sąvoka, pavartotas įnagininko linksniu, sudaro junginius su veiksmažodžiais apibrėžti, operuoti, konceptualizuoti, pagrįsti, pažymėti, reprezentuoti, pažinti ir kt. Platesnio konteksto pavyzdžiai: „Naujausi bažnyčios dokumentai (Vatikano Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos „Liaudiškojo pamaldumo ir liturgijos vadovas“ bei 2003 m. birželio– rugpjūčio mėnesiais „Bažnyčios žiniose“ spausdinti šio dokumento skyriai) sąvoka pamaldumo praktika apibrėžia privačias arba viešas krikščioniškojo maldingumo apraiškas, kurios nors ir nebūdamos liturgijos dalimi harmoningai dera su ja, tai yra atitinka jos dvasią, normas ir ritmą.“; „Nors skamba gana miglotai, tačiau faktiškai šia sąvo ka mėginama naujai kon ce ptualizuoti jau anksčiau tarptautinių santykių studijose suformuluotą ir iki šiol gana plačiai nagrinėjamą idėjų galios tarptautinei politikai problemą.“; „Kitaip tariant, žodžiai žymi esinius, kurie jau yra pa žy mė ti ir r ep re zentuoti sąvokomis.“ Kaip instrumentas sąvoka tiriamame tekstyne vartojama su gana įvairiais veiksmažodžiais, tačiau tokio tipo objektinių junginių jame palyginti nedaug. 115Terminologija | 2017 | 24 3.5. Kaip ir terminas, sąvoka yra kalbinės veiklos objektas. Termino sąvoka kontekstiniai partneriai rodo, kad kalbinės veiklos tikslas – sąvokos turinio atskleidimas ((iš)aiškinti, paaiškinti, (ne)apibrėžti, apibūdinti, aptarti, nusakyti) arba jos pavadinimas (įvardyti), pvz.: „Dokumento sąvo ka kartais nėra išaiškinta net ir tada, kai baudžiamuosiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Ispanijos Karalystės BK, Vokietijos Federacinės Respublikos BK, yra specialūs skyriai, skirti išaišk in ti pagrindines baudžiamuosiuose įstatymuose vartojamas s ąvokas.“; „Čia pagrobimo s ąvoka a pibūdinama neatsiejamai nuo pasisavinimo sąvokos.“; „Siekdami taisyklingos inžinierių lietuvių kalbos ugdymo tikslų, autoriai, įvardy da mi s ąvokas, pirmumą teikė lietuvių kalbai.“ Sąvoka yra ne tik kalbinės veiklos, bet ir apskritai – raiškos objektas. Tai galima grįsti sąvokos junginiais su veiksmažodžių (ne)suformuluoti, neišreikšti, eksplikuoti, žymėti formomis20. „Dž. Blėkas taip pat s uf or mulavo labai svarbią šiluminės talpos sąvok ą ir pirmasis išmatavo kai kurių medžiagų šilumines talpas, garavimo ir lydymosi šilumas.“; „Kita vertus, pastariesiems tarpininkaujant, žodžiai žymi ir s ąvokas.“ Netipiška tekstyne objektinė termino sąvoka vartosena su veiksmažodžiu versti. Rasti du tokios vartosenos pavyzdžiai: „Būtina pažymėti tai, kad oficialiame šios Direktyvos vertime į lietuvių kalbą [4], ver čiant iš anglų kalbos sąvoką „cog en eration“, neteisingai pavartota sąvoka „termofikacija“ vietoj „kogeneracija“.“; „Johannui Georgui Sulzeriui bei Heinrichui Christophui Kochui šias s ąvokas iš lotynų kalbos išsiver tus į vokiečių kalbą bei pritaikius garsų meno realybei – muzikos komponavimo bei analizavimo praktikai, gautas toks vokiškasis analogas: Anlage („plano“) – Ausführung („išpildymo“) – Ausarbeitung („išbaigimo“).“ Tokia vartosena rodo, kad sąvoka yra suvokiama kaip vertimo objektas, o tai prieštarauja pačiai sąvokos kaip mąstymo ar pažinimo, o ne kalbos vieneto sampratai. Iš platesnio konteksto matyti, kad čia sąvoka yra pavartota vietoj termino terminas arba žodis. 20 Bassey Edem Antia pabrėžia (išskiria kaip vieną iš sąvokų kriterijų), kad sąvoka gali egzistuoti ir be simbolių (tiek kalbinių, tiek ir ne kalbinių), bet jie būtini komunikacijai (Antia 2000: 82). 116 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje 3.6. Sąvoka – rezultatas. Terminas sąvoka vartojamas objektiniuose junginiuose su veiksmažodžiais sukurti, „nukalti“, išrasti, nors tokia vartosena tėra pavienė. Visgi reikšminga, kad sąvoka suvokiama kaip kūrinys (dirbinys), pvz.: „Mes patys išradome „tikslo“ sąvok ą: tikrovėje nėra tikslo...“ Tekstyne rasta ir daugiau termino sąvoka objektinės vartosenos atvejų, tačiau čia aptariami tik tipiškiausi, dažniausi ir šiam tyrimui aktualiausi. Sąvoka kaip objektas pavaizduota 5 pav. 5 pav. Terminas sąvok* objektiniuose junginiuose sąvok* (= OBJEKTAS) ********* (= INSTRUMENTAS) VARTOTI MĄSTYTI, PAŽINTI, SUVOKTI, TIRTI IEŠKOTI, RASTI, GAUTI, DUO TI, ĮVESTI, PAŠA LINTI, ĮTEISINTI, KEISTI, ... KALBėTI, IŠREIKŠTI SUKURTI ... ******** PROTIŠKAI DIRBTI IŠREIKŠTI 4. SąvokA – SUBJEKTAS 4.1. Visų pirma, sąvoka kaip subjektas kažką apima (junginiai su veiksmažodžiu apimti, po vieną kartą su neapimti ir neaprėpti, žr. 2 pav.). Platesniame už žodžių junginį kontekste nusakoma sąvokos apimtis (ekstensija). Toks nusakymas padeda užtikrinti sėkmingą mokslinę komunikaciją. Keli vartosenos pavyzdžiai: „Sorbcijos sąvo ka apima daug įvairių sulaikymo procesų ir mechanizmų, dėl kurių radionuklidai sukimba su uolienų paviršiumi ar kitų medžiagų paviršiumi, pvz., molio mineralų, kurie gali būti ant plyšių paviršiaus.“; „Artimojo lauko sąvoka apima radioaktyviųjų atliekų pakuotę, kapinyną kartu su atliekų konteinerius supančiais inžineriniais barjerais ir kapinyno už- 117Terminologija | 2017 | 24 sandarinimo elementais, taip pat apima dalį kapinyną supančių uolienų (sutrikdyta zona).“; „Be to, antroji korupcijos sąvo ka ne apima korupcijos privačiame sektoriuje.“ 4.2. Terminas sąvoka vartojamas subjektiniuose junginiuose su veiksmažodžiais (ne)turėti, įgauti ir prarasti formomis – sąvoka yra turėtoja ir gavėja21. Iš platesnio konteksto matyti, kad sąvoka turi prasmę, reikšmes (dar plg. yra daugiareikšmė), vietą, aspektą, tradiciją, elementų ir kt., turi ar įgauna prasmę, neturi vietos, prasmės, paranda populiarumą, pvz.: „Sąvoka „Lietuvos saugumas“ per se neturi prasmės be konkrečių subjektų, su kuriais yra kuriamas ar prieš kuriuos yra nukreiptas.“; „Sąvoka dirvonas įvairiose srityse turi specifines reikšmes.“; „Instinkto sąvo ka prarado popu li ar um ą ir nustojo, su nedidelėmis išimtimis (pvz., Gnepp, 1977), būti taikoma žmogui dėl daugelio priežasčių (žr. Viliūnas, 2005).“ Netikėta pasirodė, kad sąvokai priskiriama konotacija, kuri įprastai laikoma kalbos vieneto elementu. Iš platesnio konteksto susidaro įspūdis, kad tai įmantravimo pasekmė: „Be to, ši sąvoka tur i temporalines konotacija s: tai momentas, akimirka.“ 4.3. Sąvoka keičia ar tiesiog užima tam tikrą padėtį erdvėje – terminas sąvoka vartojamas su intranzityvinių veiksmažodžių atsirasti, kilti, atsidurti, įsiterpti, išsprūsti, susipinti, neišnykti, įsitvirtinti, įsigalėti, vyrauti, persikloti ir kt. formomis, pvz.: „Ši sąvoka sudarė pagrindą atsirasti są vokai „kriminogeninė asmenybė“.“; „Jo teorijos centre a tsidūrė iš Lukâcso perimta Weltanschauung ar vision du monde („pasaulėžiūros“) sąvoka.“; „„Pilietinės galios“ sąvo ka neišnyko ir iš šiuolaikinių ES integracijos studijų.“ Beje, sąvoka ne tik keičia padėtį, bet ir pati keičiasi: „Skaitmeninio kartografavimo sąvoka sparčiai keičia si vystantis technologijoms ir plečiantis skaitmeninių kartografinių duomenų taikymo sričiai.“ 4.4. Sąvoka atlieka tam tikras funkcijas ar atsitiktinius veiksmus. Tai matyti iš grupės subjektinių junginių su tranzityviniais veiksmažodžiais (nu) rodyti, nustatyti (ribas) (plg. neriboti, nevaržyti), orientuoti, iliustruoti, 21 Taip pat rasta objektinių junginių su veiksmažodžiais (pri)skirti, suteikti, kuriuose sąvoka yra gavėjas. 118 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje reikšti, pažymėti, padėti (paaiškinti), tarpininkauti, pateikti (žinias); sudaryti (pagrindą), paskatinti (atsirasti), produkuoti, kelti (sunkumų), dominti ir kt., nors su tuo pačiu veiksmažodžiu tekstyne dažniausiai terasta tik po vieną junginį, pvz.: „Nepažįstamojo sąvo ka nu rodo asmenį, kuris yra arti (fizinio nuotolio prasme), tačiau nepriklauso aplinkai ar joje esančių kitų asmenų grupei.“; „Sąvo ka „išmokti“ šiuo atveju reiški a ne prievartinį mokymą, o įgūdžių įgijimą tiesioginiame kūrybiniame procese, kuris tęsis ir baigus studijas bei pradėjus darbinę karjerą.“; „Ši sąvo ka pažymi gyvų mikrobinių ląstelių, kurios yra būtina efektyvaus probiotiko sudėtinė dalis, svarbą.“ Tai, kad terminas sąvoka pavartotas su veiksmažodžiais išreikšti ir apibūdinti (dar plg. 1 skyriuje pateiktas sąvokos apibrėžtis informacijos žodyne ir Romano Plečkaičio logikos vadovėlyje) vėlgi patvirtina teiginį, kad sąvoka kartais suvokiama kaip raiškos dalykas: „Ši sąvo ka išreiškia Europos sugebėjimą taikiomis priemonėmis skleisti savo pagrindines vertybes už ES ribų.“ 4.5. Sąvoka patiria įvairias būsenas, susijusias su sąvokų tarpusavio santykiu ar sąvokos santykiu su kitais elementais: skiriasi, yra susijusi, sutampa, asocijuojasi ir kt., pvz.: „Skir iasi ne empiriniai faktai, bet jų supratimo modeliai, są vokos ir vaizdiniai.“; „Procedūrinio teisingumo sąvoka yra s usijusi ne su sprendimo rezultatais, o su sprendimo priėmimo proceso ypatybėmis.“; „Informacinės sistemos architektūros ir struktūros sąvokos dažnai sutam pa , tačiau architektūra labiau telkia dėmesį į informacinius ir komunikacinius sistemos komponentų ryšius, į ryšių organizavimo būdą (vadinamąjį architektūros stilių).“ Tas pats tekstynas rodo, kad terminas vartojamas junginiuose su būsenos veiksmažodžiu tinka. Tiriamojoje medžiagoje apie sąvokos (ne)tikimą paprastai nekalbama – rastas tik vienas junginys sąvokos netinka, o ir to paties junginio platesnis kontekstas rodo, kad sąvokai priskiriamos termino ypatybės: „Būtina pažymėti, kad Direktyvos I priedo pavadinime pavartotos są vokos „cogeneration technologies“ (angliškame tekste) ir „termofikacinės technologijos“ (lietuviškame tekste) netinka įvardyti įvairią technologinę įrangą, minimą šiame priede.“ 125Terminologija | 2017 | 24 Roche 2015: Ontological definition. – Handbook of Terminology 1, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 128–152. Sager J. C. 1990: A Practical Course in Terminology Processing, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Santos C. et al. 2015: Santos C., Costa R. Domain specificity. – Handbook of Terminology 1, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 153–179. Simonnæs I. 2007: Vague legal concepts: A contradictio in adjecto? – Indeterminacy in Terminology and LSP: Studies in honour of Heribert Picht, ed. B. E. Antia, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 119–134. SinŽ 2002: Lyberis A. Sinonimų žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Šalkauskis S. 1991: Raštai 2. Filosofijos ir pedagogikos terminija. Parengė A. Sverdiolas, Vilnius: Mintis. Tatarinovas V. 2006: Татаринов В. А. Общее терминоведение. Энциклопедический словарь, Москва: Московский лицей. Usonienė A. et al. 2008: Usonienė A., Grigaliūnienė J., Rivitytė B., Būtėnas L., Jasionytė E. Lietuvių mokslo kalbos tekstynas. – Baltistica 43(1), 101–114. Utka A. 2009: Dažninis rašytinės lietuvių kalbos žodynas: 1 milijono žodžių morfologiškai anotuoto tekstyno pagrindu, Kaunas: VDU leidykla. VLE – visuotinė lietuvių enciklopedija 21, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. Župerka K. 1983: Lietuvių kalbos stilistika, Vilnius: Mokslas. SĄVOKA IN ACADEMIC LITHUANIAN The paper deals with the usage of the fundamental term of terminology sąvoka ‘concept’ in academic Lithuanian. The research is aimed at establishing the semantic (contextual) partners of this term and its thematic field and to provide an outline of the concept ‘concept’ according to the usage of the term designating it. This is a corpus-based research, the source of which is Lietuvių mokslo kalbos tekstynas CorALit (Corpus of Academic Lithuanian CorALit) (publicly available at http://coralit.lt). The main methodology of research is semantic analysis of phrases with sąvoka. Conjunctive usage and contextual synonymy of the term sąvoka which reflect paradigmatic relations of this term were also analysed. The lemma sąvoka was found in the corpus of academic Lithuanian CorALit 779 times. It is present in texts from all five fields – the humanities, social sciences, natural sciences, biomedical sciences and technological sciences. In this corpus the term sąvoka is one and a half times more frequent than the terminology term terminas ‘term’. In academic Lithuanian the term sąvoka has attributes and is an attribute itself, it is also used as an object or subject and only sometimes as a predicative or adverbial modifier. Attributes describe term sąvoka according to name, space, action, content feature, other evaluating feature, time, place, author, language, object, etc. As an attribute term sąvoka is a secondary name, also a possessor or constituent and more deeply – object or subject of an action or a state, etc. As can be judged from objective phrases a concept is an object of usage, thinking, cognition and perception as well as research, linguistic activities and expression. It is being looked for, found, obtained, given, introduced or eliminated, legitimatized, changed or some other actions are performed in its respect. Besides that, a concept is a result as well as an instrument – not only of an intellectual activity, but also, according to the data of the corpus researched, an instrument of expression. Thus, the features of a term are ascribed to a concept. 126 Asta Mitkevičienė | Sąvoka lietuvių mokslo kalboje A concept as a subject includes, has or receives something, it changes something or experiences a change, takes place in space, performs a function or random actions, is in various states, is of some quality or is something, and rarely – simply exists. It can be observed from the conjunctive usage of sąvoka that its correlates are units of expression (including the term terminas), general terms of science and other abstract nouns, names of mental formations and parts or aspects of a concept. The terms sąvoka and terminas are used in academic Lithuanian not only in conjunction, but also as contextual synonyms. The usage of terminas instead of sąvoka could be seen as metonymy. Contextual synonymy of terms can be justified only if it doesn’t affect precision and clarity. Inaccurate usage of terms in texts distorts the results of research; therefore conclusions about the true meanings of terms and concepts named using these terms cannot be drawn solely on the basis of term usage in texts. Gauta 2017-10-16 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas asta.mitke[email protected]