Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija

201Terminologija | 2018 | 25 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: signataras, terminija, literatūros mokslo terminai, terminologijos komisija, terminų tvarkyba, sinonimai Terminų nustatymas nėra vieno kurio suinteresuoto asmens ar autoriaus, bet bendras visų mūsų reikalas (Kazys Bizauskas, 1922, Roma)1 ĮVADAS Šiemet, 2018 metais, minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simboliška, kad prieš 100 metų buvo išleistas ir pirmasis lietuviškas literatūros teorijos vadovėlis, o jo autorius – jauniausias Vasario 16-osios Akto signataras Kazys (Kazimieras) Bizauskas (1893–1941). Lietuvos valstybės veikėjas, politikas, sig nataras, švietimo ministras, diplomatas, pedagogas, publicistas, literatūros kritikas, vertėjas... Taip trumpai galima apibūdinti ši įvairiapusį asmenį. K. Bizauskas gimė prieš 125 metus Latvijoje (šaltiniuose gimimo metai įvairuoja). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje (Latvija), Šveicarijoje, Vilniuje, Kaune. Baigęs Kauno gimnaziją, 1913– 1915 m. studijavo teisę Maskvos universitete, bet studijų nebaigė dėl Pirmojo pasaulinio karo. Jau nuo 1909 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Kartu su kitais išrūpino leidimą 1915 m. Panevėžyje įsteigti lietuvių gim1 L 4. 1922–1923 m. K. Bizauskas buvo Lietuvos atstovas Vatikane. Kazys Bizauskas 1921 metais LCVA, 0-011200 202 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija naziją, pats tapo jos inspektoriumi, taip pat toje gimnazijoje dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. Nuo 1915 m. K. Bizauskas priklausė ir Lietuvių mokslo draugijos Vadovėlių rengimo komisijai, į kurią dar įėjo Mykolas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Petras Klimas, Antanas Smetona. 1917 m. K. Bizauskas, nors dar nebuvo sulaukęs reikiamų 25 metų, buvo pakviestas į Lietuvių konferenciją Vilniuje, kur išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1920– 1922 m. – švietimo ministras Kazio Griniaus vyriausybėje. Svarbiausia jo, kaip ministro, pareiga buvo sukurti lietuvišką švietimo sistemą, užtikrinančią tautinį auklėjimą. Apie K. Bizauską jo amžininkas, tos pačios vyriausybės vidaus reikalų ministras Rapolas Skipitis rašė: „Kaip švietimo ministeris K. Bizauskas buvo gabus švietimo reikalų organizatorius. Jis kietai laikydavosi savo principinių įsitikinimų, bet buvo lankstus taktikoje. Ministerių kabineto posėdžiuose niekuomet neįvykdavo aštresnių susikirtimų tarp K. Bizausko ir kitų ministerių. Jau iš to galima spręsti, kad K. Bizauskas buvo geras psichologas ir gero būdo žmogus“ (Skipitis 1961: 352) (plačiau apie K. Bizauską, jo politinę ir visuomeninę veiklą žr. VLE III; Zundė 1993, 1994; Banevičius 1991: 44; Liekis 1996: 103–131, BlažytėBaužienė 2006 ir kt.). Pirmasis lietuviškas literatūros teorijos vadovėlis Pirmasis K. Bizausko literatūros teorijos vadovėlio leidimas, pavadintas Raštijos bei literatūros teorija (pirmoji dalis), atskira knyga išėjo 1918 m. Kaune kaip Ateities leidinys Nr. 19 (spausdino Saliamono Banaičio spaustuvė; žr. 1 pav.)2. Prakalba parašyta Panevėžyje 2017 m. birželio 1 d. Ant rasis leidimas be pakeitimų ir taip pat pavadintas pasirodė 1920 m. kaip Švento Kazimiero draugijos leidinys (išleista Kaune, spausdino „Šviesos“ spaustuvė). Jo pradžioje įdėta ta pati pratarmė iš pirmojo leidimo. Trečiasis pataisytas ir papildytas leidimas išėjo 1922 m. antroje pusėje Kaune (išspausdinta Berlyne Otto Elsnerio spaustuvėje). Patikslintas ir vadovėlio pavadinimas – Literatūros teorija. Vadovėlis augštesniosioms mokykloms3. Po metų – 1923iaisiais – pasirodė ir paskutinis vadovėlio leidimas (išleista 2 Iš pradžių pirmoji dalis išspausdinta atskirais gabalais 1918 m. Ateityje (1–6 numeriuose sausį–birželį). Tokia forma mokymui(si), be abejo, nebuvo patogi. 3 Pirmojo (ir antrojo) leidimo pavadinimas Raštijos bei literatūros teorija buvo netikslus, turbūt toks paliktas per neapsižiūrėjimą, nes pats K. Bizauskas pirmajame leidime terminus literatūra ir raštija laikė absoliučiaisiais sinonimais, plg.: „Todel mūsų nuomone neteisingai pasielgia tie, kurie nori tarp tųdviejų sąvokų (literatūra, raštija) kažkokį skirtumą matyti“ R 3. 203Terminologija | 2018 | 25 1 pav. Pirmasis lietuviškas literatūros teorijos vadovėlis Kaune, išspausdinta Tilžėje, J. Reylenderio ir sūnaus spaustuvėje). Kaip pasakyta pratarmėje, jis tik nedaug pataisytas, o terminai palikti tie patys. Vis dėlto jau atsivertus paskutinio leidimo turinį matyti ir terminologinių skirtumų: trečiajame poema, ketvirtajame toje pačioje vietoje – poėma, dar atitinkamai draminė poėzija ir dramiškoji poėzija / dramiška poėzija, draminis veiksmas ir dramatiškas veiksmas, epinė poėzija ir epiškoji poėzija, lyriniai veikalai ir lyriški veikalai, lyrinė poėzija ir lyriška poėzija ir kt. Šiuos skirtumus autorius galėjo laikyti terminologiškai nereikšmingais (jei taisė pats) arba pakeitimus bus įvedę redaktoriai. 204 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija Pirmąjį leidimą teigiamai įvertino Adomas Jakštas (Aleksandras Dambrauskas) (žr. Jakštas 1923: 373), kuris pats leido ir redagavo Ateitį. Antrąjį leidimą 1920 m. recenzavo Jonas Jablonskis. Jis teigė: „Rašinys yra labai nepaprastas: iš kitų mokyklos vadovėlių jis išsiskiria savo turiniu, kalba ir rašyba. Viskas čia yra nepaprasta, negirtina“ (Jablonskis 1933: 181). Tačiau J. Jablonskio nuomone, K. Bizausko dėl vadovėlio kokybės negalima kaltinti, nes „jis parašęs savo rašinį tada, kada nieko šiam reikalui neturėjom, ėmę dirbti savoje mokykloje“ (Jablonskis 1933: 182). Leidžiant antrąjį leidimą, pasak J. Jablonskio, autoriaus net nebuvo Lietuvoje4, o jei K. Bizauskas pats leistų vadovėlį, be abejo, jį žymiai pataisytų. Tą jis ir padarė. 1918 m. leidimas yra mažesnės apimties už trečiąjį (atitinkamai 65 p. (23 cm) ir 199 p. (17 cm)). Jį sudaro prakalba, įvadas ir dėstomoji dalis, pavadinta „Bendroji literatūros teorijos dalis“. Ta pagrindinė dalis suskirstyta į keturis skyrius: 1) „Bendros žinios apie veikalus“ (p. 5–13), 2) „Stilistikos mokslas“ (p. 13–52), o šis savo ruožtu į poskyrius – „Stilius ir stilistikos užduotis“, „Bendros minčių reiškimo formos veikaluose“, „Reikalavimai, statomi kiekvieno rašytojo stiliui“, „Kitos stiliaus ypatybės“, 3) „Eiliavimas arba versifikacija“ (p. 52–63), 4) „Vidujė veikalų pusė“ (p. 63–65). Trečiasis leidimas taip pat su prakalba, įvadu ir „Bendrąja literatūros teorijos dalimi“ (p. 15–93), bet pastaroji jau trijų skyrių (nėra minėto ketvirtojo, kuris buvo itin trumpas). Didžiausias leidimų skirtumas turinio atžvilgiu – trečiajame pridėta antroji dėstomoji dalis „Atskiroji literatūros teorijos dalis“ (p. 94–199), užimanti daugiau nei pusę (53 %) vadovėlio. Ta antroji dalis sudaryta iš dviejų pagrindinių skyrių – „Prozos teorija (prozaika)“ (p. 98–129) ir „Poėzijos teorija (poėtika)“ (p. 129–199). Antrosios dalies pradžioje aptariamos prozos ir poezijos sąvokos, prozos ir poezijos ypatybės. Pirmasis šios dalies skyrius „Prozos teorija (prozaika)“ suskirstytas į keturis poskyrius: 1) „Pasakojimai“, 2) „Aprašymai“, 3) „Moksliški, arba filosofiški, veikalai“ (smulkiau: „Protavimai“ ir „Sistema, arba mokslas“), 4) „Oratorių veikalai (bylos)“ (smulkiau: „Paprastoji įsaka“ ir „Tikybinė įsaka (pamokslai)“). Ant rasis skyrius „Poėzijos teorija (poėtika)“ sudarytas iš trijų pagrindinių poskyrių: 1) „Epinė poėzija“ (smulkiau: „Liaudies epas“, „Dailės epas“, „Dabarties dailės epo for4 1919–1920 m. K. Bizauskas – Lietuvos atstovybės Londone patarėjas. 205Terminologija | 2018 | 25 mos“), 2) „Lyriškoji poėzija“ (smulkiau: „Liaudies lyrika“, „Literatūros lyrika“), 3) „Draminė poėzija“ (plačiau apie vadovėlio turinį žr. Girdzijauskas 2006 [1993]). Iš turinio matyti plati vadovėlio teminė apimtis. Trečiajame leidime (žr. 2 pav.) pavartota apie 800 skirtingų terminų. Pirmasis ir trečiasis vadovėlio leidimai skiriasi ne tik apimtimi, bet ir kalba. 1 lentelėje parodyta, kaip aiškinama sąvoka „metonimija“ šiuose dviejuose leidimuose ir kaip taisyti siūlė J. Jablonskis jau minėtoje recenzijoje. Reikia pridurti, kad kalbamas vadovėlis, be abejo, neatsirado tarsi iš nieko – „pagrindinės sąvokos ir sampratos iki to meto jau buvo susiklosčiusios ar besiklostančios literatūros kritikoje“ (Girdzijauskas 2006 [1993]: 50). Primintina, kad pirmoji lietuvių literatūros istorija Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai, parašyta Jono Šliūpo, pasirodė 1890 m. Vincas Kudirka 1898 m. Varpe paskelbė pirmąją lietuvišką eilėdaros teoriją Tiesos eilėms rašyti. Nemažai literatūros teorijos terminų galima rasti plačiame Kazimiero Maciaus (Samogitos) straipsnyje, išspausdintame Žinyčioje (1900). Antrajame XX a. dešimtmetyje išleisti lietuviški literatūros vadovėliai ar 2 pav. K. Bizausko literatūros teorijos vadovėlio (1922) fragmentas 206 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija jiems prilyginami (žr. Bukauskienė 1993) darbai: Juozo GabrioParšaičio Lietuvių literaturos apžvalga (2 d., 1913, 1916), Sofijos KymantaitėsČiurlionienės Iš mūsų literatūros (1913) ir Lietuvių literatūros istorijos konspektas (1918), Mykolo Biržiškos (taip pat Nepriklausomybės Akto signataro) Dainų literatūros vadovėlis (1916)5. Iki 1936 m. mokyklos reformos pirmiau buvo mokoma literatūros teorijos, o ne istorijos, o ir pačiai literatūros teorijai tarpukario literatūros programose skiriama gana daug vietos (Bukauskienė 1993: 104, 56). Tad akivaizdus ir literatūros teorijos vadovėlių poreikis: be K. Bizausko vadovėlio, nepriklausomos Lietuvos metais pasirodė Motiejaus Gustaičio, Jono 5 Antrojo šio vadovėlio leidimo, pasirodžiusio 1923 m., t. y. jau po K. Bizausko vadovėlio pataisyto leidimo, pratarmėje M. Biržiška teigia nedrąsiai įvedantis kai kuriuos literatūros teorijos terminus, bet dėl jų nesispiriantis. Tais naujais terminais jis turbūt laikė tokius terminus kaip įgyvinėlis 80 „prozopopėja“, įklausimas 93, įšaukimas 99, pakeituolėlis 80 „metonimija“, prievardėlis 84 ir prievardis 80 „epitetas“ ir kt. 1 lentelė. Termino metonimija aiškinimas K. Bizausko literatūros teorijos vadovėlio 1918 m. ir 1922 m. leidimuose bei J. Jablonskio siūlymas 1918 m. leidimas J. Jablonskio siūlymas (1920 m.) 1922 m. leidimas „Metonimija yra toksai tropas, kuriame viena sąvoka užmainoma kita, pasiremiant ankštu sąryšiu tarp tų sąvokų. Ankštus sąryšys, pvzd., būna tarp priežasties ir veiksmo, įnagio ir veiksmo, autoriaus ir jo veikalo, savininko ir savasties, medžiagos ir padarytojo iš jo daikto, talpinantis ir telpamas ir t.t. Tos tatai sąvokos, esančios artymiausiame saryšyje, kalboje ir vartojamos viena kitos vietoje“ R 44. „Metonimija yra toks tropas, kuriuo vienos sąvokos vietoje pavartojame kalboje kitą sąvoką, kitos sąvokos žodį; taip darydami, remiamės artimu tų sąvokų sąryšiu, jų artimumu. Artimo sąryšio, pavyzdžiui, yra tarp priežasties ir veiksmo, įnagio ir veiksmo, autoriaus ir jo veikalo, savininko ir nuosavybės (savybės), medžiagos ir padaryto iš jos daikto, indo ir indėlio ir t. t. Taigi tos sąvokos, būdamos taip surištos, kalboje yra vartojamos viena kitos (antros) vietoje“ (Jablonskis 1933: 182). „Metonimija yra toksai tropas, kuriame viena sąvoka pakeičiama kita, pasiremiant artimu sąryšiu tarp tų sąvokų. Tamprus sąryšis, pvzd., būna tarp priežasties ir veiksmo, įnagio ir veiksmo, autoriaus ir jo veikalo, savininko ir nuosavybės, medžiagos ir padaryto iš jos daikto, indo ir indėlio ir t. t. Taigi tos sąvokos, turinčios artimiausio sąryšio, kalboje kaip tik yra vartojamos viena kitos vietoje“ L 66. 207Terminologija | 2018 | 25 Norkaus, Stasio Češūno, Juozo Ambrazevičiaus literatūros teorijos vadovėliai, dauguma jų išleisti ne po kartą ar du6. K. Bizausko literatūros teorijos vadovėlis kartu yra ir pirmoji lietuviška stilistikos mokymo priemonė7. Stilistika šiame darbe traktuojama iš esmės lingvistiškai, tik tradiciškai siejama su literatūros teorija (plačiau žr. Šoblinskas 1979: 24–25; Knabikaitė 2006: 69–71). Pasak Adomo Šoblinsko, vadovėlio „autoriui vertėtų pripažinti garbingą lietuvių kalbos stilistikos pradininko vardą“ (1979: 24). K. Bizausko vadovėlį literatūrologiniu požiūriu nagrinėjo Juozas Girdzijauskas (2006 [1993]: 49–56), pedagoginiu – Teresė Bukauskienė (1993: 104–106). Literatūrologai šį vadovėlį vertina nevienodai, matyt, į jį žvelgdami kiek kitaip ir skirtinguose kontekstuose, pavyzdžiui, J. Girdzijauskas teigia, kad „K. Bizausko vadovėlis yra universalus ir kartu kompaktiškas, labai turiningas ir kartu sistemiškas“, o plačia literatūros sąvoka jis „kaip tik atitinka šiuolaikinę teorinės minties tendenciją“ (Girdzijauskas 2006 [1993]: 55, 56). O štai Giedrius Viliūnas jį apibūdina kaip neaukšto lygio kompiliaciją (Viliūnas 2003: 271). Šio straipsnio tikslas – aptarti K. Bizausko vartotą literatūros mokslo terminiją ir jo paties veiklą organizuotoje terminų tvarkyboje. Darbo metodai – aprašomasis analitinis, gretinamasis. Straipsnyje iš pradžių aprašomas K. Bizausko vaidmuo Terminologijos komisijos (1921–1926) veikloje, po to šios komisijos protokoluose užfiksuoti terminai lyginami su jo vadovėlio (1922) terminija, tada aptariami 1918 ir 1922 m. vadovėlio leidimų terminologiniai skirtumai ir galiausiai apžvelgiami vieno leidimo (1922) sinoniminiai terminai ir variantai. Taigi, daugiausia dėmesio skiriama sinonimams ir variantams, per kuriuos kartu parodoma to meto terminijos kaita ir sunkumai. KAZyS BIZAuSKAS IR PIRMOJI TERMINOLOGIJOS KOMISIJA Lietuvoje organizuotas terminologijos darbas valstybės lygiu buvo pradėtas 1921 m. Tais metais, kovo 14 dieną prie Švietimo ministerijos įsteigta Terminologijos komisija (plačiau žr. Keinys 2012 [1967]: 38–41; Auk6 Kaip atrodo K. Bizausko terminija nepriklausomybės laikotarpio terminijos kontekste, galima susidaryti įspūdį iš Astos Mitkevičienės straipsnio (2015). 7 1923 m. pasirodęs antrasis lietuviškas literatūros teorijos vadovėlis, parašytas M. Gustaičio, net ir pavadintas Stilistika (paantraštė Vadovėlis literatūros teorijai; 2as papildytas leidimas (1927 m.) Stilistika. Literatūros teorijos vadovėlis). 208 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija soriūtė 2011). Švietimo ministru tuo metu kaip tik ir buvo K. Bizauskas. Pirmasis šios komisijos posėdis įvyko kiek daugiau nei po mėnesio – balandžio 21 dieną, o jame dalyvavo septyni iš dešimties kviestų komisijos narių: Kazimieras Būga, Aleksandras Dambrauskas, Pranas Dovydaitis, Jonas Jablonskis, Pranas Mašiotas (viceministras K. Bizausko vadovaujamoje Švietimo ministerijoje), Antanas Smetona ir Antanas Vireliūnas (neatvyko Vladas Požėla, Juozas Tumas ir Adomas Varnas). Kaip matyti iš posėdžio sekretoriaus A. Vireliūno surašyto protokolo, komisija pirmajame posėdyje, kuriam pirmininkavo A. Smetona, sau išsikėlė du uždavinius: 1) „[b]uvo iškelta pirmiausiąjį Komisijos uždavinį esant suvienodinti oficialinė valstybės įstaigų kalba“; 2) „[t]aip pat susirinkusieji pasisakė reikiant peržiūrėti ir pataisyti ir šiaip sau įvairių mokslo šakų ter minai“ (TKP 1, išskirta protokole. – A. M.). Per 13ą tų pačių metų spalio 6 dienos posėdį Terminologijos komisija nutarė sudaryti matematikos, gamtos, geografijos, literatūros ir teisės (teisių) terminų pakomises (komisijėles). Komisijos nariui J. TumuiVaižgantui pavesta sudaryti literatūros terminų komisijėlę, į ją pakviečiant bendradarbiais Liudą Girą ir Vincą Krėvę (TKP 13). Jau po savaitės (spalio 13 dieną) vykusiame Terminologijos komisijos posėdyje pradėti svarstyti literatūros mokslo terminai – komisijai pateiktą terminų sąrašą referavo J. Tumas. O tą terminų sąrašą sudarė būtent K. Bizauskas8. Kadangi sąrašas buvo pradėtas svarstyti jau iš karto po literatūros pakomisės sudarymo, galima spėti, kad jis sudarytas ir nariams buvo žinomas jau anksčiau, iki šios pakomisės suformavimo. Tie terminai svarstyti septyniuose – nuo 14o iki 21o, išskyrus 20ą – posėdžiuose tų pačių metų spalį ir lapkritį9 (plačiau žr. Mitkevičienė 2013). 23iame gruodžio 5 dienos posėdyje, kaip matyti iš protokolo, perskaityti paskutinių trijų posėdžių (tad ir 21o) protokolai, stabtelėta prie poros svarstytų terminų. Verta pridurti, kad K. Bizauskas dalyvavo tik viename posėdyje (18ame, žr. 3 pav.). Įdomu tai, kad tame posėdyje buvo svarstomi Antano Kriščiukaičio pateikti teismo terminai, ir tik po jų – literatūros mokslo, daugiau8 18ame protokole prie K. Bizausko pavardės pažymėta, kad jis yra terminų sąrašo autorius. 9 Terminologijos komisijos protokolų knygoje po 19o protokolo matyti iškirptas lapas, o tolesniame lape – 21as protokolas ir tik po šio parašytas 20asis. 20ame posėdyje svarstyti „Fin.Pram.Prekybos Ministerijos įteiktasis Komisijai terminų sąrašas ir apdraudimo terminų sąrašas“ (TKP 20). 20 ir 21 posėdžiams pirmininkavo Pr. Mašiotas, sekretoriavo A. Vireliūnas. Kitiems posėdžiams, kuriuose buvo svarstomi literatūros mokslo terminai, vadovavo A. Smetona. 209Terminologija | 2018 | 25 3 pav. Terminologijos komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo K. Bizauskas, protokolas 216 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija Išpažintis, pasisakymas, pasipasakojimas TKP 19. K. Bizausko vadovėlyje užfiksuotas terminas išpažintis L 106, kuriuo įvardijama viena iš veikalų rūšių. Pamatavimas, pagrindavimas, pagrindimas TKP 19. Vieną iš chrijos dalių (lotyniškai etiologia, causa) K. Bizauskas įvardijo terminu pamatavimas L 118 (plg. LKŽe pamatuoti „3. grįsti, paremti (elgimąsi, mintį)“). Suvarymas, nuvedimas į nesąmonę – reductio ad absurdum, nesąmonės nuvedamasis metodas TKP 21. K. Bizauskas pavartojo vieną terminą – nuvedimas į nesąmonę TKP 124. Tikybinė, dvasinė giesmė TKP 21. K. Bizauskas pasirinko terminą tikybinė giesmė L 144. Savybės, šeimos, savybinis, šeiminis romanas TKP 21 (plg. LKŽe savybė „3. giminystės siejami, savi, artimi žmonės“, vienas iš šaltinių – J. Jablonskio darbai). K. Bizauskas vadovėlyje pavartojo terminus šeiminis romanas L 163 (ir dar šeimyninis romanas L 163) bei šeimos romanas L 197. Buities, būties, papročių daina TKP 21. K. Bizausko vadovėlyje – būsenos (buities) daina L 169. Stasys Šalkauskis Bendrojoje filosofijos terminijoje (1937) buitis, būsena ir būtis laikė neabsoliučiaisiais sinonimais ir nurodė tokius jų skirtumus: „buitis reiškia žmonių buvimo, gyvenimo ir pasireiškimo ypatybes, kurios sudaro viešą jų savotiškumą“; „būtis yra veiksmažodinis daiktavardis, kuris reiškia giliausią buvimo pagrindą“; „būsena yra buvimo būdas“ (Šalkauskis 1991: 211–212), plg. LKŽe būsena „buvimas, būvis, gyvenimas“; buitis „gyvenimo būdas, gyvenimas, būtis“; būtis „buvimas, būvis, buitis, gyvenimas“. Mįslė, mąslė TKP 21. Tiriamame literatūros teorijos vadovėlyje vartojamas pirmasis sinonimas mįslė L 143. Pasak tautosakininkės Aelitos Kensminienės, žodį mąslė užrašė K. Būga 1909 m. Seinuose, bet tai tesą pavienis terminas, plačiau nevartojamas nei liaudies kalboje, nei spaudoje (Kensminienė 2004). LKŽe duomenimis, mąslė pavartojo ir J. Jablonskis. Abu kalbininkai dalyvavo posėdyje, kuriame buvo svarstomi šie terminai. Mostas, gestas TKP 21. 23iame posėdyje buvo vėl grįžta prie termino mostas. Protokole teigiama, kad J. Jablonskis vietoj mostas pasiūlė mojis, motyvuodamas tuo, kad mostas nežinomas gyvojoje žmonių kalboje, atsiradęs dėl žodžio gestas įtakos. K. Būga tam nepritarė, esą mostas galėjo atsirasti kad ir iš žodžio mostaguoti. Komisija balsų dauguma nusprendė pritarti tiek žodžiui mostas, tiek mojis. J. Jablonskis „pareiškė protestą prieš žodžio mostas tai reikšmei vartojimą“ TKP 23. K. Bizauskas vadovėlyje išsisuko taip: gestai (mostagavimai) L 123. 217Terminologija | 2018 | 25 Visai retai K. Bizausko vadovėlyje yra daugiau nebendrašaknių vienos sąvokos įvardijimų nei Terminologijos komisijos protokoluose. Čia minėtinas jaudingumas – эмоциiональность TKP 16. K. Bizauskas tai pačiai stiliaus ypatybei įvardyti nurodė dar du terminus: „Tokią kalbos ypatybę pavadinome graudingumu, emocingumu, jaudingumu“ L 50. Pirmajame leidime toje pačioje vadovėlio vietoje – graudingumas, emocijingumas R 32. Terminologijos komisijos protokoluose užfiksuota ir lietuviškų varian tų bei bendrašaknių sinonimų, iš kurių K. Bizausko vadovėlyje dažniausiai tėra tik vienas14: Nuosakus, nuoseklus, -umas. Minčių nuosakumas, nuoseklumas. Rus. послъ довательность TKP 14; nuosakumas TKP 21. Žodį nuosakus, LKŽe duomenimis, vartojo J. Jablonskis ir J. Tumas, o jie abu dalyvavo posėdyje. K. Bizauskas trečiajame leidime rinkosi terminą nuoseklumas L 24, tačiau dar vartojo terminų su dėmeniu nuosaik* – logiškas nuosaikumas L 173, nuosaiki laiko eilė L 100. Vidujinis, išvidinis TKP 15. Terminai trečiajame vadovėlio leidime sudaryti su antruoju būdvardžiu (išvidinė veikalo pilnatis L 25, išvidinis vaizdas L 130), o pirmajame – su pirmuoju (vidujinė veikalo pilnatis R 12). Minčių reiškimas, išreiškimas TKP 15. K. Bizauskas vartojo terminą minčių reiškimas R 6, L 17 (plg. minčių reiškimo būdas L 137, poėtinė minčių reiškimo forma L 48). Šio termino sinonimas vadovėlyje – stilius, kuris protokoluose visai neužfiksuotas. Pakartojimas, atkartojimas TKP 17. Viena iš figūrų K. Bizausko vadovėlyje įvardyta terminu pakartojimas R 47, L 71 (plg. pakartojimo figūra R 47, L 71). Šūkis, sušukimas TKP 17. Figūrai įvardyti trečiajame leidime autorius rinkosi antrąjį terminą sušukimas L 77 (plg. sušukimo figūra L 77; dar yra ir šauksmas L 71), o pirmajame buvo šaukimas R 51 (šaukimo figūra R 51). Vaizduotė, vaizduoklė TKP 17. Posėdžių dalyviai turbūt iki galo nesutarė, nes protokole prirašyta „tuo tarpu palikti“. Prieš tai posėdyje komisijėlės pasiūlytas terminas vaizdena nepatvirtintas. K. Bizausko vadovėlyje galima rasti terminų ar šiaip žodžių junginių su dėmeniu vaizduotė, pavyzdžiui, kuriamoji vaizduotė L 134. Elėdėtis, eilėdara – versifikacija TKP 18. Protokole pabraukti tik du pirmieji terminai, o versifikacija pateikta lyg paaiškinimas, todėl sunku tiksliai 14 Ne visada be platesnio konteksto galima tiksliai pasakyti, kurie Terminologijos komisijos protokoluose užfiksuoti bendrašakniai terminai yra tikrieji, o kurie tik kontekstiniai sinonimai. 218 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija pasakyti, ar tarptautinis terminas teikiamas vartoti. K. Bizauskas vartojo terminą eilėdara L 78 (tikslesnį lotyniško termino versifikacija atitik menį), bet užfiksuota ir versifikacija L 78 (dar plg. silabiškas, metriškas, toniškas eiliavimas TKP 18 – ne eilėdėtis ar eilėdara), ir silabiška eilėdara L 81, metriška eilėdara L 82, toniška eilėdara L 82; liaudies toniškas(is) eiliavimas TKP 18 – liaudies toniška eilėdara L 83). Pirmajame leidime sąvoka „eilėdara“ įvardijama terminu eiliavimas R 54. Atkreiptinas dėmesys, kad neperimtas eilėdėtis (plg. rus. стихосложение) nefiksuotas ir LKŽe. Dailus, dailusis, dailingas pasakojimas TKP 19; dailioji, dailingoji charakteristika TKP 19. K. Bizauskas vienai iš pasakojimų rūšių įvardyti pasirinko terminą dailusis pasakojimas L 101, o charakteristikos rūšiai – dailioji charakteristika L 10715. Dailės, dailinis romanas TKP 21. K. Bizausko vadovėlyje – dailės romanas L 163. Mokslo, mokslinis veikalas TKP 19. 1922 m. vadovėlio leidime dominuoja terminas moksliškas(is) veikalas L 114, taip pat vartojamas sinonimas mokslo veikalas L 115. Pirmajame leidime – tik mokslo veikalas R 65. Dienoraštis, dienraštis TKP 19. K. Bizauskas į 1922 m. vadovėlį perėmė tik variantą dienoraštis kaip dienyno pakaitą, susiedamas juos eksplicitiškai: „Kįlant švietimui, daugelis žmonių ima rašyti „dienynus“, arba dienoraščius, kur padieniui užrašoma visa tai, kas atkreipė autoriaus akis. Dienoraštis kaip tik yra paprasčiausia memuarų forma“ L 102. J. Jablonskis dienyną į dienoraštį ir dienraštį tebetaisė dar 1926 ir 1927 m. (žr. Jablonskis 1936: 17, 138). Išrodymas, įrodymas TKP 19; tiesioginis išrodymas, įrodymas TKP 19. K. Bizauskas pasirinko pirmuosius terminus išrodymas L 115, tiesioginis išrodymas L 115. Įvadas, įvada TKP 19. Vieną iš protavimo dalių K. Bizauskas įvardijo terminu įvadas. LKŽe duomenimis, įvada vartojo K. Būga. Terminologijos komisijos posėdyje, kuriame svarstyti šie terminai, jis dalyvavo. Pamokymas, pomokis – поучение TKP 21. Rašydamas apie pasakėčių sandarą, vadovėlio autorius vartojo terminą pamokymas L 157. 15 1926 m. J. Jablonskis rašė: „Dailus, dailingas gali būti tik tas meno (tapybos, plastikos...) kūrinys, kurs „akį veria“ ir yra kiek apčiuopiamas. Literatūros, kaip ir muzikos, dalykas gražus (ne dailus) tegali būti“ (Jablonskis 1936: 17). Maždaug nuo 1927 m. literatūros mokslo vadovėliuose ir jiems artimuose darbuose pastebimas terminas grožinė literatūra, bet ir antroje ketvirto dešimtmečio pusėje terminas dailioji literatūra nebuvo pasitraukęs į pasyviąją vartoseną. 219Terminologija | 2018 | 25 Apysakėlė, apsakymas, apsakas – разсказъ TKP 21. Šie terminai protokole pateikti tarsi sinonimai ar variantai. K. Bizauskas pavartojo tik antrąjį terminą apsakymas L 164. Terminologijos komisijos protokoluose taip pat galima rasti nelietuviš kos šaknies variantų ir bendrašaknių sinonimų. Vėlgi, K. Bizausko vadovėlyje pavartoti ne visi iš jų. Dramatinis, -ė, draminis, -ė TKP 15. K. Bizausko 1922 m. vadovėlyje rasti terminai tik su dėmeniu draminis, -ė (ir dramos): draminė forma L 25, draminis veikalas L 137 (sinonimas dramos veikalas L 25). Pirmajame leidime tam pačiam reikalui buvo atitinkamai vartojami terminai dramatiška forma R 12 ir dramos veikalas R 12. Į TŽŽ 1936 įdėti būdvardžiai dramatiškas, -inis (bendras straipsnis), junginys dramatinė poezija, o draminis nėra. Monologinis, -ė, dijaloginis, -ė, arba: monologiškas, dijalogiškas, -a TKP 14. K. Bizauskas trečiajame leidime vartojo būdvardžius su priesaga inis: monologinė forma L 25, dijaloginė forma L 25, o pirmajame leidime dar būta ir su priesaga iškas: monologiška forma R 12, dijalogiška forma R 12. Prozos kalba, prozinė kalba, prozos veikalas, proziškas, prozingas veikalas TKP 15. Trečiajame vadovėlio leidime vartojami terminai prozinė kalba L 31 (bet plg. proziška kalbos forma L 31), o pirmajame – prozaiška kalba R 17 (plg. prozaiška kalbos forma R 17). Trečiajame leidime sinonimiškai vartojami trys terminai: prozos veikalas L 32, prozinis veikalas L 48, proziškas veikalas L 95. Ankstesniame leidime tai pačiai sąvokai įvardyti rasti du terminai – tas pats prozos veikalas R 18 ir autoriaus atsisakytas prozaiškas veikalas R 19. Prozos, prozinis, proziškas aprašymas TKP 19. K Bizauskas trečiajame leidime pasirinko terminą proziškas aprašymas L 111. Poėtinis, poėtiškas, poėtingas TKP 15; poėtiškas, -a, poėtinis, -ė TKP 18. K. Bizausko vadovėlio 1922 m. leidime tik du būdvardžiai – poėtinis ir poėtiškas – eina terminų dėmenimis, pvz.: sinonimai poėtinė kalba L 31 ir poėtiška kalba L 32, poėtiškas veikalas L 94 ir poėtinis veikalas L 96, o pirmajame – tik antrojo variantas, pvz.: poetiška kalba R 17, poetiškas veikalas R 65 ir kt. Konteksto pavyzdys: „Apie proziškos ir poėtiškos kalbos skirtumą galima spręsti iš atskirų posakių – poėtinių ir prozinių“ R 31. Gramatikos, -tikinis kirtis, logikos, loginis kirtis TKP 18. 1922 m. K. Bizausko vadovėlyje pavartoti terminai su kilmininku gramatikos kirtis L 79, logikos kirtis L 79 (pirmajame leidime tam pačiam reikalui užfiksuoti gramatiška priegaida R 52, logiška priegaida R 52). 220 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija Mitų, mitinis epas; klasikų, klasikinis epas; istorinė, istoriška poema; romantinė, romantiška poema; istorinis, istoriškas romanas TKP 21. K. Bizausko vadovėlyje – mitinis epas L 139, klasikinis epas L 145, istorinė poema L 153, romantinė poema L 154, istorinis romanas L 44 (bet dažnesnis istorijos romanas L 159). Fantastiška, fantastiškoji kelionė TKP 19. K. Bizauskas pasirinko neįvardžiuotinės formos terminą fantastiškos kelionės L 113 (plg. fantastiškų kelionių aprašymai L 113) vienai kelionių aprašymo rūšiai įvardyti. Idilė, idilija TKP 21. K. Bizauskas vartojo variantą idilė L 155, atėjusį iki šių dienų. Terminų reikšmės nesutapimai Veikalo dalykas, arba siužetas, rus. предмет сочиненiя TKP 14. Siužetas į protokolą įterptas vėliau, kita ranka. K. Bizauskas šių terminų sisteminiais sinonimais nelaikė: „Kai kada veikalo dalykas vartojamas tėmos prasme; dailės veikaluose tėma dažnai vadinama siužetu“ (L 18; panašiai teigiama ir pirmajame leidime). Dėstymas, išdėstymas, klostymas, išklostymas. „Veikalo minčių, turinio išdėstymas, ar dėstymas, destis katro žodžio reikalauja kalbos dėsniai. Rus. изложенiе“ TKP 14. K. Bizauskas atskyrė terminų dėstymas (minčių / minties dėstymo forma L 24) ir klostymas L 22 (turinio dalis tarp įvado ir pabaigos) reikšmes. Pirmajame leidime abiem reikšmėmis buvo vartojamas terminas išdėstymas R 10 (plg. minties / minčių išdėstymo forma R 11). Trečiajame leidime galime rasti terminus faktų išdėstymas L 104, minčių išdėstymas L 173. Kiti skirtumai Rašliava TKP 14. Protokole sakinys, kad rašliava turėtų reikšti manuskriptus, kad šį žodį reikia vartoti ta pačia reikšme, kaip jis vartojamas gyvoje žmonių kalboje, išbrauktas, o vietoje jo kita ranka parašyta, kad tai „yra rinkinys rankos raštų“ (TKP 14). K. Bizausko vadovėlio trečiajame leidime šio žodžio nebeliko. Pirmajame leidime autorius bandė teoriškai skirti terminus rašliava (vien rašyti veikalai) ir raštija (visi žodiniai veikalai). J. Jablonskis, recenzuodamas šį vadovėlį, teigė, kad „mums, prastiems žmoneliams, labai sunku yra suvaikyti šitas nesuvaikomas skirtumas“ (Jablonskis 1933: 181). Metmens – fabula veikalui TKP 14, plg. LKŽe metmenys „2. kokio nors kūrinio ar darbo projekto pagrindiniai bruožai“, bet pavyzdžiai tik iš so- 221Terminologija | 2018 | 25 vietinių šaltinių. Šio termino K. Bizauskas, rodos, nevartojo. Gali būti, kad tos sąvokos apskritai autoriui neprireikė arba ji iš vadovėlio teksto sunkiai suvokiama. Sekmė, prilyginimas, rus. притча TKP 14; sėkmė, lygmena TKP 17. Pirmajame vadovėlio leidime K. Bizauskas vartojo terminą sakmė R 9, bet turbūt „pasakėčios“ reikšme, o ne kaip rusiško termino притча (jis reiškia į pasakėčią ir parabolę panašų kūrinį) atitikmenį. Trečiajame leidime toje pačioje vietoje pasakėčia (plačiau apie terminą pasakėčia ir jo sinonimus žr. Mitkevičienė 2005: 90). Ilgasakė kalba TKP 15. K. Bizauskas 1922 m. skiria trumpasakę, perijodinę ir mišrą kalbą (L 33). Vadinasi, termino trumpasakė kalba antonimo vadovėlio autoriui neprireikė. Išvestinis [periodas]; priešinis [periodas] TKP 16. Trečiajame vadovėlio leidime šiais terminais įvardijamų sąvokų nėra, nors pirmajame buvo. Ten jos įvardytos atitinkamai išvestinis perijodas R 21 ir priešinginis perijodas R 21. PIRMOJO IR TREČIOJO VADOVėLIO LEIDIMų TERMINOLOGINIAI SKIRTuMAI Abiejų leidimų terminijoje visiškai sutampa apie trečdalis terminų. Kaip jau sakyta, skiriasi vadovėlio leidimų apimtis, todėl trečiajame atsiranda daug naujų terminų, kurių nebuvo pirmajame. Tačiau kai kuriais naujesnio leidimo terminais įvardijamos jau pirmajame leidime buvusios sąvokos – tiesiog pakeisti ar pagausinti sąvokų pavadinimai (sinonimija) ar tų pavadinimų pavidalai (varijavimas). Variantai Labiausiai į akis krentantis skirtumas – terminų variantai, pvz.: fonetiniai ir (ar) rašybos variantai: homonimas R 24 / omonimas L 39 (plg. omonimas TKP 17); ideja R 8 / idėja L 20, perspektiva R 11 / perspektyva L 23, poetas R 63 / poėtas L 93 (plg. poėtas TKP 18), poetiška kalbos forma R 17 / poėtiška kalbos forma L 30 ir poetiškas veikalas R 19 / poėtiškas veikalas L 94, poezija R 18 / poėzija L 26 (plg. poėzija TKP 18) ir liaudies poezija R 26 / liaudies poėzija L 41, poezijos veikalas R 18 / poėzijos veikalas L 32, provincijalizmas R 27 / provincializmas L 43, prozopopeja R 42 / prozopopėja L 64, sinonymas R 24 / sinonimas L 39 (ir sinonymika R 25 / sinonimika L 40), tema R 6 / tėma L 17 (plg. tėma TKP 14) ir kt.; 222 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija morfologiniai variantai: daktilius R 57 / daktilis L 84, hiperbolė R 45 / hiperbola L 68 (plg. hiperbola TKP 17), pagražinantis epitetas R 34 / pagražinamasis epitetas L 53 ir kt.; darybiniai16: tryskiemenis rimas R 60 / triskiemenis rimas L 89, vienskiemenis rimas R 60 / vienaskiemenis rimas L 89; dalių proporcijingumas R 10 / dalių proporcingumas L 23, emocijingumas R 32 / emocingumas L 49 ir emocijinė kalba R 33 / emocinė kalba L 50; prozaiška kalbos forma R 17 / proziška kalbos forma L 31 ir kt.; mišrūs: chorejus R 57 / chorėjas L 84, epistularinė forma R 12 / epistolinė forma L 25, sudėdamųjų dalių proporcijingumas R 8 / sudedamųjų dalių proporcingumas L 20 ir kt. Kaip matyti iš pavyzdžių, variantai nėra įvairūs, dažnai atskiros variantų poros tarpusavyje giminiškos. Dauguma varijavusių terminų yra tarptautiniai, jų forma lietuvių kalboje anuomet nebuvo nusistovėjusi. Dabar ne visada vartojamas naujesnio leidimo variantas. Atkreiptinas dėmesys, kad kurie variantai, ypač fonetiniai ir rašybos, gali būti tiesiog spaudinių korektūros klaidos. Bendrašakniai sinonimai Bendrašakniai sudėtiniai sinoniminiai terminai (šalutinių dėme nų sinonimija). Terminas su priesagos iškas būdvardžiu → terminas su priesagos -inis būdvardžiu: chronologiška eilė R 11 – chronologinė eilė L 24, dijalogiška forma R 12 – dijaloginė forma L 25, istoriškas romanas R 28 – istorinis romanas L 44 (ir istorijos romanas L 159), lyriškas elementas R 65 – lyrinis elementas L 152, perijodiška kalba R 19 – perijodinė kalba L 34, poetiška kalba R 17 – poėtinė kalba L 31 ir poetiška minčių reiškimo forma R 31 – poėtinė minčių reiškimo forma L 48, psichologiškas pagrindas R 11 – psichologinis pagrindas L 24, ritmiškas sakinys R 53 – ritminis sakinys L 80 ir rytmiškas skyrius R 19 / ritmiškas skyrius R 53 – ritminis skyrius L 34 ir kt. Kiek labiau formaliai išsiskiria sinonimai dramatiška forma R 12 – draminė forma L 25, prozaiška kalba R 17 – prozinė kalba L 31. Visų rastų šios grupės sinonimų šalutiniai dėmenys turi tarptautinę šaknį. 16 Čia vadovaujamasi Jolantos Vaskelienės darybinių variantų samprata: „Dar ybiniais variantais laikytini tuos pačius pamatinius žodžius ir tą patį darybos afiksą turintys dariniai, kurie skiriasi kokiomis nors šalutinėmis darybos priemonėmis“ (Vaskelienė 2013: 212). 223Terminologija | 2018 | 25 Terminas su dalyviu → terminas su priesagos inis būd vardžiu: kryžiuotasis rimas R 61 – kryžminis rimas L 91, rašytas veikalas R 5 / veikalas rašytas R 5 – rašytinis veikalas L 16 ir rašomoji (literatūros) kalba R 30 – rašytinė (literatūros) kalba L 47. Kiti: apsakomasis veikalas R 65 – pasakojamas veikalas L 100 / pasakojamasis veikalas L 101 (ir pasakojimų veikalas L 100), eiliuota kalba R 53 / eiliuotoji kalba R 60 – eilėta kalba L 80 / eilėtoji kalba L 89, sąlyginis perijodas R 21 – lygtinis perijodas L 35 (plg. lygtinis [periodas] TKP 16), vidujinė veikalo pilnatis R 12 – išvidinė veikalo pilnatis L 25. Anuomet aktualaus sinonimų tipo pavyzdys – prozaiški raštai R 31 – prozos raštai L 49. Bendrašakniai vienažodžiai sinoniminiai terminai; bendrašakniai sudėtiniai sinoniminiai terminai. Pirmojo leidimo terminas eiliavimas R 54 trečiajame pakeistas sudurtiniu terminu eilėdara L 78. Dėl to susidarė ir sudėtinių terminų sinonimų poros: metriškas eiliavimas R 55 – metriška eilėdara L 82, silabiškas eiliavimas R 54 – silabiška eilėdara L 81, toniškas eiliavimas R 55 – toniška eilėdara L 82 ir liaudies toniškas eiliavimas R 55 – liaudies toniška eilėdara L 83, literatūros toniškas eiliavimas R 55 – literatūros toniška eilėdara L 83 ir kt. (dar žr. ankstesnį skyrių). Skirtinguose leidimuose pavartoti sudėtiniai terminai chorejinės eilės R 57 – chorėjinis eilėraštis L 84, daktilinės eilės R 57 – daktilinis eilėraštis L 84, dvipėdės eilės R 58 – dvipėdis eilėraštis L 86, jambinės eilės R 57 – jambinis eilėraštis L 84, keturpėdės eilės R 58 – keturpėdis eilėraštis L 87, penkiapėdės eilės R 58 – penkiapėdis eilėraštis L 87, šešiapėdės eilės R 59 – šešiapėdis eilėraštis L 87, tripėdės eilės R 58 / trypėdės eilės R 58 – tripėdis eilėraštis L 86. Vienažodžio termino eilėraštis17 pirmajame leidime nėra, o trečiajame galima rasti tiek terminą eilės L 81, tiek eilėraštis L 80, plg. „Kalbos skambumas reiškiasi daugiausia eilėse, paremtose ritmingumu. Eilėraščių rašymo arba sudėjimo mokslas vadinasi eilėdara, arba versifikacija“ L 81. Abu terminai vartojami nevienareikšmiškai – jais įvardijama ir eiliuota kalba ar forma (vartojama daugiskaita eilėraščiai), ir eiliuotas kūrinys, bet tikslią reikšmę ne visada galima lengvai nustatyti. K. Bizauskas rengdamas trečiąjį leidimą kai kuriuos terminus pakeitė to paties darybos tipo, bet skirtingų bendrašaknių pamatinių daiktavardžių 17 Terminas eilės plačiai vartotas XIX a., o eilėraštis atsirado XX a. antrame dešimtmetyje. Pastarasis terminas yra J. Jablonskio naujadaras, jis įtrauktas į jo 1918 m. Mūsų žodynėlį (žr. LKŽe; Keinys 2010: 85). 224 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija terminais: logiškas nuoseklumas R 65 – logiškas nuosaikumas L 173, pagrindinės minties arba idejos vienumas R 8 – pagrindinės minties, arba idėjos, vieningumas L 20, prirodymas R 7 – išrodymas L 19, šaukimas R 51 – sušukimas L 77 (plg. šaukimo figūra R 51 – sušukimo figūra L 77), užbaiga R 10 – pabaiga L 19 (plg. galas R 7, L 19), užklausimas R 51 – paklausimas L 77 (plg. paklausimas TKP 17, dar plg. užklausimo figūra R 51 – paklausimo figūra L 77), veikalo nepilnumas, arba neužbaigimas R 7 – veikalo nepilnumas, arba nepribaigimas L 19. Skirtinguose leidimuose vartojami terminai dviprasmybė R 24 – dviprasmumas L 39, pajuoka R 46 – pajuokimas L 177; sakmė R 9 – pasakėčia L 20. Terminas sakmė pirmajame leidime pavartotas tik „pasakėčios“ reikšme. 1918 m. J. Jablonskio Mūsų žodynėlyje jau galima rasti naujadarą pasakėčia, kuris pateko ir į 1922 m. K. Bizausko vadovėlio leidimo tekstą (jau minėta, kad pastarasis terminas ne vienoje vietoje įrašytas Terminologijos komisijos protokoluose). Nebendrašakniai sinonimai Kai kuriuos pirmojo leidimo terminus K. Bizauskas keitė nebendrašak niais terminais, pvz.: antgalvis R 12 – antraštė L 25, išdėstymas R 10 – klostymas L 22, išsireiškimas R 15 – posakis L 30, įvardijimas R 12 – pavadinimas L 181, maišyta forma R 12 – mišra forma L 25 ir maišytos eilės R 57 – mišros eilės L 84 / mišrosios eilės L 86, puolimas R 20 – slūgimas L 34, tvarinys R 5 – kūrinys L 17 (ir liaudies tvarinys R 26 – liaudies kūrinys L 41, poezijos tvarinys R 25 – poėzijos kūrinys L 41), tveryba R 3 – kūryba L 14; kalbėtojų veikalas R 65 – oratorių veikalas L 122 ir kt. Vertinį antgalvis J. Jablonskis taisė dar 1904 ir 1914 m., siūlydamas jį keisti antrašu (žr. Jablonskis 1935: 53, 140, 174). Terminą tvarinys, populiarų XX a. pradžioje, 1921 m. tas pats J. Jablonskis keitė kūriniu (žr. Jablonskis 1933: 241). Beje, matyt, paisydamas Terminologijos komisijos ir konkrečiai J. Jablonskio nuomonės (žr. Piročkinas 1986: 114), K. Bizauskas terminuose vartojo formą mišros / mišrosios (ne mišrios) (plg. mišras, -a TKP 15, mišra, -oji eilė TKP 18). Vietoj kelių pirmojo leidimo terminų trečiajame leidime autorius pavartojo kitais požymiais motyvuotus terminus, t. y. aspektinius sinonimus, pvz.: ginamasis palyginimas R 38 – neigamasis palyginimas L 58, nutrauktoji kalba R 18 – trumpasakė kalba L 33, sąskambio arba atsiliepimo pilnumas R 61 – santarumo arba atsiliepimo pilnumas L 90 (plg. santarumas TKP 18). 225Terminologija | 2018 | 25 Pirmajame leidime veikalai skirstomi į atmintinius ir rašytus, o trečiajame – į sakytinius ir rašytinius. Sąvokos, regis, tos pačios, bet patys terminai atmintinis veikalas R 5 / veikalas atmintinis R 5 ir sakytinis veikalas L 16 / veikalas sakytinis L 16 motyvuoti skirtingai ir sudaro skirtingo pagrindo opozicijas su savo ekvonimu. Mišrūs sinonimai18 Tarp pirmojo ir trečiojo vadovėlio leidimų terminų susidaro keletas įvairių tipų sinonimų derinių, pvz.: eiliuotoji liaudies tveryba R 62 – eilėtoji liaudies kūryba L 93 / liaudies eilėta kūryba L 93, gramatiška priegaida R 52 – gramatikos kirtis L 79 ir logiška priegaida R 52 – logikos kirtis L 79, poetiškas išsireiškimas R 17 – poėtinis posakis L 31 (dar plg. poėtiškas pasakymas L 32) ir prozaiškas išsireiškimas R 17 – prozinis posakis L 31 (dar plg. proziškas pasakymas L 32) ir kt. Po vieną kartą pirmajame leidime greta toniškas eiliavimas pavartoti sinonimai fonetiškas eiliavimas R 54 ir garsinis eiliavimas R 55, o trečiajame – garsinė eilėdara L 82 (pagrindinis sinonimas – toniška eilėdara L 82). Įsigalėjo toninė (ne garsinė) eilėdara, nes garsinė yra netikslus toninė atitikmuo. Sinonimo(ų) atsisakymas Pastebėta, kad kai kuriais atvejais trečiajame leidime nebelieka pirmajame leidime buvusių sinonimų – ta pati sąvoka įvardijama tik vienu terminu arba mažiau sinoniminių terminų, nei pirmajame leidime, pvz.: heksametras (šešmastis) R 55 → heksametras L 87, monologiška forma R 12 ir monologinė forma R 11 → monologinė forma L 25, paveikslingumas R 9 ir vaizdumas R 41, vaizdingumas R 26 → vaizdumas L 20 ir vaizdingumas L 48, priešprieša arba antitezė R 50 → antitezė L 75 (plg. antitezė TKP 17), ritmiškumas 18 ir ritmingumas R 53 → ritmingumas L 81, sutvirtinimas arba laipsniavimas (gradacija) R 49 → laipsniavimas (gradacija) L 74 ir kt. Kai kada pirmojo leidimo terminai keisti ne sinonimais, o siauresnės reikšmės terminais, plg.: „Mūsų liaudies tveryba kupina švelnumo. užtenka paimti kad ir šita dainelė <...>“ R 33 ir „Mūsų tautosaka pilna švelnumo. užtenka paimti kad ir šita dainelė <...>“ L 51. 18 Siekiant supaprastinti sinonimų aprašą, prie mišrių sinonimų čia priskiriami sinoniminiai terminai, kurie turi ne vieną požymį, t. y., kai sudėtiniai sinoniminiai terminai skiriasi ne vienu dėmeniu arba kai į sinonimų eilutę įeina daugiau nei du terminai. 232 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija variantą ar keitė terminą bendrašakniu sinonimu (gana tipiškas sudėtinio termino su priesagos -inis būdvardžiu įvedimas vietoj kitokios raiškos sudėtinio termino). Pirmojo leidimo terminų vėliau jis nebuvo linkęs keisti kitos kilmės (lietuviškos ar svetimos) terminu – iš nebendrašaknių terminų sinonimų poras tarp skirtingų leidimų paprastai sudaro tik vienakilmiai terminai. Keli keitimai atliepia to meto kalbos norminimo kryptis, tiksliau – J. Jablonskio taisymus (tveryba → kūryba). Terminų (bendrašaknių ir nebendrašaknių) sinonimija ir varijavimas būdingi ir vieno vadovėlio leidimo terminams, o tai reiškia ar galėtų reikšti, kad terminija nebuvo nusistovėjusi, ieškota tikslesnės ar taisyklingesnės raiškos, nesužiūrėti ar nerūpėjo terminų įvairavimai tekste. Matyt, siekdamas didaktinių tikslų, autorius nevengė ir aspektinių sinonimų. Dabar sunku pasakyti, ar visi pirmojo lietuviško literatūros teorijos vadovėlio terminų variantai ir sinonimai yra paties autoriaus, o ne redaktorių, leidėjų ar šiaip pagalbininkų darbo padarinys. PAGRINDINIAI ŠAlTINIAI L – Bizauskas K. Literatūros teorija. Vadovėlis augštesniosioms mokykloms. Trečiasis leidimas, Kaunas, 1922. R – Bizauskas K. Raštijos bei literatūros teorija 1, Kaunas: Ateities leidinys, 1918. TKP – Terminologijos komisijos protokolai (Nr. 1–23), 1921. Saugomi Lietuvių kalbos institute. lITERATŪRA IR PAPIlDOMI ŠAlTINIAI Auksoriūtė A. 2011: Terminologijos komisijos (1921–1926) veiklos apžvalga. – Terminologija 18, 80–91. Banevičius A. 1991: 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų, Vilnius: Knyga. Bizauskas K. 1923: Literatūros teorija. Vadovėlis augštesniosioms mokykloms. Ketvirtasis leidimas, Kaunas, BlažytėBaužienė D. 2006: Bizauskas Kazimieras. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius: VPu leidykla, 99–102. Bukauskienė T. 1993: Lietuvių literatūros mokymo istorija (iki 1940 m.), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girdzijauskas J. 2006 [1993]: Kazys Bizauskas ir jo literatūros teorija. – Lietuvių literatūros vagoje. Straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 49–56. Girdzijauskas J. 2006 [1994]: Lietuvių literatūros istorijos objektas ir periodizacija. – Lietuvių literatūros vagoje. Straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 26–34. Jablonskis J. 1933: Jablonskio raštai 2. Švietimo reikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys. Jablonskis J. 1935: Jablonskio raštai 4. Kalbos dalykai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys. Jablonskis J. 1936: Jablonskio raštai 5. Kalbos dalykai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys. Jakštas A. 1923: Mūsų naujoji literatūra (1904-1923) 2. Mūsų naujoji prozos literatūra (1904-1923), Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys. Keinys St. 2010: Mintys apie didelį kalbininką ir terminologą Joną Jablonskį 150tų gimimo metinių proga. – Terminologija 17, 80–92. Keinys St. 2012 [1967]: Lietuvių terminologijos kūrimo apžvalga (iki 1940 m.). – Lietuvių terminologijos raida, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 29–56. Kensminienė A. 2004: Mįslės. – Aruodai. Prieiga per internetą: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas. php?TeId=4389&back=home. 233Terminologija | 2018 | 25 Knabikaitė V. 2006: Lingvistinės lietuvių stilistikos raida XX amžiuje, Vilnius: Mintis. LEM – Literatūros enciklopedija mokyklai. Sud. L. Mačianskaitė, D. Mitaitė, D. PociūtėAbukevičienė, D. Satkauskytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. Liekis A. 1996: Signatarai: Vasario 16, Vilnius: Džiugas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt. LTŽ 1962: Literatūros terminų žodynas. Sud. J. Petronis, V. Vanagas, A. Zalatorius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LTŽ 1998: Literatūros terminų žodynas 2. Eilėdara. Sud. J. Girdzijauskas, Vilnius: Baltos lankos. Mitkevičienė A. 2005: Epo, lyrikos, dramos žanrų ir kitų klasifikacijos vienetų pavadinimai pirmuose lietuviškuose literatūros teorijos vadovėliuose. – Terminologija 12, 81–106. Mitkevičienė A. 2013: Terminologijos komisijos (1921–1926) vaidmuo lietuvių literatūros mokslo terminijos istorijoje. – Terminologija 20, 172–179. Mitkevičienė A. 2014: Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. literatūros mokslo darbuose. – Terminologija 21, 176–191. Mitkevičienė A. 2015: Sinoniminiai terminai 1918–1940 metų lietuvių literatūros mokslo darbuose. – Lietuvių kalba 9, http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviukalba/article/view/179/144. Piročkinas A. 1986: Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa. Skipitis R. 1961: Nepriklausomą Lietuvą statant, Chicago: Terra. Šalkauskis S. 1991: Raštai 2. Filosofijos ir pedagogikos terminija. Parengė A. Sverdiolas, Vilnius: Mintis. Šoblinskas A. 1979: Lietuvių stilistika ir jos darbininkai. – Mūsų kalba 4, 23–31. TŽŽe 2002: Interleksis. Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius: Alma littera. TŽŽ 1936: Tarptautinių žodžių žodynas. Sud. K. Boruta, P. Čepėnas, A. SirutytėČepėnienė, [Kaunas]: Spaudos fondas. Vaskelienė J. 2013: Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogus ir žodis. Didaktinė lingvistika 15(1), 206–214. Viliūnas G. 2003: Į žodžio meno gilumas. Lietuvių literatūros mokslas XX amžiaus pirmoje pusėje. – Darbai ir dienos 36, 261–281. VLE III – Visuotinė lietuvių enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. VTŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Fotonija (elektroninis leidimas). Zaborskaitė V. 1982: Literatūros mokslo įvadas, Vilnius: Mokslas. Zundė P. 1993: Kazys Bizauskas 1, Chicago: Lietuviškos knygos klubas. Zundė P. 1994: Kazys Bizauskas 2, Chicago: Lietuviškos knygos klubas. A SIGNATORy Of ThE AcT Of INDEPENDENcE Of lIThuANIA KAzyS BIzAuSKAS AND lIThuANIAN TERMINOlOGy Of lITERARy ScIENcE 100 years ago the first Lithuanian textbook on literary theory was published. It is symbolic that the author of this textbook is a signatory of the Act of Independence of Lithuania (1918) Kazys (Kazimieras) Bizauskas (1893–1941). The aim of this article is to discuss the terminology of literary science used by Bizauskas and his activities in organized terminology ordering. Bizauskas has an important place in the history of Lithuanian terminology, because 1) he wrote the very first Lithuanian textbook on literary theory which is a termin ology source as well, 2) during his term of office as minister of education the first terminology commission was established at the Minisry of Education and 3) he prepared a list of terms most likely based on the manuscript or material of his textbook and presented it for discussions at the Terminology Commission. Bizauskas understood well the importance of terminology work and as a terminologist he was not an individualist – he was involved in collective work on terminology ordering. 234 Asta Mitkevičienė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija The comparison of terms in Bizauskas’ textbook (1922) and terms recorded in the minutes of the Terminology Commission shows that these terms mainly differ in synonyms having the same root – Bizauskas either used one or more synonyms with the same root which were discussed by the Terminology Commission or used different synonyms with the same root. Terminology of the present is more similar to the termin ology used by Bizauskas, probably because of the wider dissemination of his terms. Neither extreme purism nor a determination to internationalize terminology is characteristic to Bizauskas. The comparison of two editions of the textbook reveals that he was mainly changing the form of terms to make them more accurate – he would choose another variant or would change a term for a synonym with the same root (introduction of the complex term including an adjective with a suffix inis instead of a complex term with a different form is quite typical). He was not inclined to change terms of the first edition with terms of different origin (Lithuanian or foreign). Syn onymous terms having a different root in the first and second editions are of the same origin. Several changes correspond to standardization trends of that period. Variation and synonymy of terms (with the same root or with different roots) is characteristic to the single edition of the textbook (the 3rd edition was researched in this respect) and this could indicate a lack of stability in terminology, the search for more accurate or more correct form or variations being unnoticed or considered to be insignificant to change. It seems that for didactic reasons the author chose not to avoid aspectual synonyms. It is difficult to establish now if all synonyms and variants in the first Lithuanian textbook of literary terms were introduced by the author himself or by editors, publishers or other helpers. Gauta 20180731 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E. paštas asta.mitke[email protected]