Medicinos terminija prieš 100 metų

147Terminologija | 2018 | 25 Atkurtos Lietuvos vALstybės 100-mečiui medicinos terminija prieš 100 metų PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: medicina, terminas, pavadinimas, sinonimai, variantai, gyvoji kalba Kalba yra pati ryškioji žymė, kuri skiria vieną tautą nuo kitos kazys Grinius, LA 1918 79 1 ĮvADiNės PAstAbos Sveikatos reikalų padėtis Lietuvoje 1918 metais. Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta sunkiais Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos taryba (toliau –taryba) pamažu pradėjo rūpintis ir sveikatos reikalais. 1918 m. balandžio 25 d. tarybos posėdyje buvo svarstyta specialių komisijų sudarymo tvarka. kitos dienos posėdyje sudaryta sveikatos komisija (toliau – komisija). Jos nariais tapo dr. Jonas basanavičius, steponas kairys ir kun. Justinas staugaitis. suburti šiam darbui tinkamus žmones buvo sudėtinga. karo metais daugelis gydytojų pasitraukė iš Lietuvos. visus sveikatos reikalus vietose tvarkė vokiečių paskirti krašto gydytojai. Pirmieji gydytojai, pradėję dirbti komisijoje, buvo dr. Andrius Domaševičius ir dr. Antanas vileišis (Petronytė 1995: 118). 1918 m. sveikatos reikalų padėtis Lietuvoje buvo sunki – karas, medicinos personalo ir ligoninių stygius, maisto ir medicinos pagalbos stoka buvo palanki dirva užkrečiamosioms ligoms plisti. kilo ir smarkiai plito šiltinių, dizenterijos, gripo, raupų ir kt. epidemijos, sirgta lėtinėmis ligomis. visa tai labai padidino gyventojų mirtingumą (Petronytė 1995: 119; micelmacheris 1959: 21; tercijonas 1968: 122). Per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį gydytojų skaičius augo lėtai. Gydytojų ypač trūko kaimuose, nes daugiausia jų dirbo miestuose. mažai buvo privačiai praktikuojančių gydytojų (tercijonas 1968: 122). Felčerių nepriklausomoje Lietuvoje nerengta, tad jų gretas papildė iš rusijos grįžę ar karo sanitarijos puskarininkiai (tercijonas 1968: 123). 148 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų kad situacija bent kiek pagerėtų, komisija siūlė tinkamai organizuoti vietinių ir grįžtančių medikų darbą, apie jų kvalifikaciją ir praktikos teisių suteikimą leisti spręsti tik komisijai (Petronytė 1995: 119). Neretai vokiečių administracija visaip trukdė laisvą lietuvių gydytojų praktiką. Į komisiją laiškais kreipdavosi ne tik lietuviai gydytojai, norėdami išsiaiškinti galimybes dirbti to meto Lietuvoje, bet ir patys Lietuvos gyventojai su prašymais atsiųsti jiems gydytoją lietuvį, nes su vokiečiais jie paprasčiausiai nesusikalbėdavo (Petronytė 1995: 119–120). 1918 m. liepos 24 d. tarybos posėdyje dr. Jurgis Alekna paragino įsteigti atskirą sveikatos departamentą, tačiau šis planas įgyvendintas tik lapkričio 11 d. pradėjusios darbą pirmosios vyriausybės. komisija buvo performuota į vidaus reikalų ministerijos sveikatos departamentą (toliau – Departamentas) (Petronytė 1995: 120–121). Departamento struktūra ir veiklos kryptys organizuotos pagal 1905 m. rusijos imperijos medicinos statutą, pritaikius jį vietinėms krašto sąlygoms. Departamentas nebuvo vienintelė valdžios institucija, tvarkiusi sveikatos reikalus Lietuvoje. krašto apsaugos ministerijos sanitarinė valdyba rūpinosi karių sveikata. Švietimo ministerijos žinioje buvo moksleivių sveikatos reikalai. savo sveikatos reikalų padalinius turėjo susisiekimo ir teisingumo ministerijos (Petronytė 1995: 121). 1918 metų medicinos terminijos šaltiniai ir jų autoriai. Pirmasis pasaulinis karas (1914-1917), vokiečių okupacija (1915-1918), Lietuvos valstybės pirmojo kūrimosi laikotarpio sunkumai išblaškė ir taip negausų medikų būrį, daugelis medicinos inteligentijos buvo pasitraukę į rusiją ir kitus kraštus, ir tai turėjo neigiamos įtakos krašto žmonių sveikatai. kalbamieji veiksniai taip pat lėmė lietuviškosios medicinos periodikos1 leidybos sąstingį (stakulienė 2001: 232). vis dėlto nepaisant visų sunkumų, net ir tuo Lietuvai sunkiu metu radosi pavienių lietuvių gydytojų, kurie ne tik gydė ir rūpinosi ligoniais, bet ir rašė medicinos ir sveikatos klausimais, ir ne tik gydytojai, bet ir kitų profesijų atstovai (medicinos publikacijų pasiskirstymą žr. 1 pav.). 1 XX a. pradžioje susiklosčiusi socialinė-politinė situacija (atgauta spaudos laisvė lietuviškais rašmenimis 1904 m.), išaugusi kultūrinė-visuomeninė lietuvių inteligentų veikla (1907 m. įkurta Lietuvių mokslo draugija) sudarė palankesnes sąlygas specializuotai spaudai atsirasti. 1909 m. liepos mėn. pasirodė laikraščio Lietuvos ūkininkas priedas Sveikata, redaguojamas dr. kazio Griniaus, 1911–1912 m. – Lietuvos žinių priedas Farmaceutų reikalai, 1913 m. – ilgai puoselėtas pirmasis lietuviškas medicinos mokslo žurnalas Medicina ir gamta, o 1914 m. pradedamas leisti mėnraščio Aušra priedas Gydytojas (vaišvilienė 2013: 208–209, 211). 149Terminologija | 2018 | 25 1918 m. Lietuvoje medicinos knygelių neišleista. tik svetur (Amerikoje) pasirodė dvi knygelės – Juliaus bielskio Raktas sveikaton ir laimėn (64 p.) ir A. J. karaliaus Vyras. Ką kiekvienas vyras turi žinoti apie savo lyties reikalus (24 p.)2. 1918-ieji buvo iki tol ėjusių specializuotų medicinos laikraščių ir žurnalų leidybos pertrūkio tarpsnis. tik sausį maskvoje buvo išleistas paskutinis Farmaceutų reikalų3 laikraščio numeris. užtat medicinos ir sveikatos klausimais rašyta kitoje to meto spaudoje – laikraščiuose Moterų balsas4, Darbo balsas5, Dabartis6, Vienybė7, Lietuvos aidas8, 2 straipsnyje nagrinėjant terminus nuo ne Lietuvoje išleistų publikacijų atsiribojama. 3 1911 m. vilniuje leidžiamo Lietuvos žinių priedo Aušrinė, skirto Lietuvos moksleivijos kultūros ir švietimo reikalams, antrame numeryje pasirodė pirmasis Farmaceutų reikalų numeris. vėliau po ilgų ginčų ir svarstymų Farmaceutų reikalus nutarta leisti prie Lietuvos žinių kaip nemokamą priedą. 1912 m. Lietuvos žinios išleido dar du numerius. iš viso per 1911–1912 metus pasirodė keturi numeriai. 1912 metais, išleidus ketvirtąjį numerį, laikraštėlio leidyba nutrūko (stakulienė 2007: 125, 127). 4 Lietuvos katalikių moterų draugijos laikraštis, leistas 1918 m. kaune. redagavo Z. čalkytė. 5 Laikraštis, ėjęs 1917–1919 m. vilniuje 2 kartus per savaitę. redagavo ir leido s. kairys (vLe iv 486). 6 vokietijos okupacijos administracijos laikraštis Lietuvos gyventojams. ėjo 1915 –1916 m. tilžėje, 1916– 1918 m. (su pertrauka) kaune, 1917 m. balstogėje. iš pradžių 2 kartus, vėliau 3 kartus per savaitę, 1918 m. – dienraštis. 1918 m. redaktoriai: A. Liūdžiuvaitis, k. A. ozelys (vLe iv 380). 7 katalikiškos krypties savaitraštis kaimo žmonėms, 1907–1914 m. ir 1918–1933 m. ėjęs kaune, 1914– 1915 m. – vilniuje. 1907–1919 m. savaitraštį redagavo A. Alekna (vLe XXv 110). 8 Laikraštis, ėjęs 1917–1918 m. vilniuje. steigėjas ir 1917–1918 m. oficialus redaktorius Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas A. smetona (1874–1944) (vLe Xiii 195; vLe XXii 140). 1 pav. 1918 m. medicinos publikacijų pasiskirstymas 150 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų Pavasaris9, Tėvynės sargas10. Kauno kalendoriuje ir Aušros Vartų kalendoriuje 1919 metams paskelbta po vieną straipsnį apie ligas ir higieną. 1918 m. medicinos srities straipsnių paskelbta nedaug. Jų parašė gydytojai A. vileišis (daugiausia), eliziejus Draugelis, Danielius Alseika, Petras Avižonis. tematiką atspindi straipsnių antraštės: „Higijena“, „Naujoji liga“, „rožė“, „trachoma“, „kaip gyventi, kad sveikam būti“, „kas tai yra influenca ir iš ko ji atsiranda?“, „Niežai“, „Apie plaučių džiovą“, „saugokimės ligų“, „Apie karo ligas“, „Šis tas apie ligas ir iš hygienos“, „Šiltinės“, „Žmogaus kaulai“, „Dėmėtosios šiltinės“ ir kt. kita tos srities publikacijų rūšis – nedidelės apimties straipsneliai, tiksliau žinios, apie ligas ir jų paplitimą, gydymo įstaigų steigimą, medicinos personalą (gydytojus, vaistininkus, felčerius ir kt.) ir pan. Pavyzdžiui: „Ligos“, „Daktarų ir akušerių stoka“, „Feldšeris“, „ispanų liga“, „Lietuvių sanitarinės Pagalbos Draugijos poliklinika ir ligoninė vilniuje“, „Dėl sveikatos stovio Lietuvoje“, „Gydytojų apsigyvenimas“, „Gydytojų domei“, „iš kauno miesto ligoninės“ ir kt. tos žinios spausdintos tam tikrose laikraščių rubrikose. Pavyzdžiui, „mūsų žinios“ (Darbo balso rubrika), „Įvairios žinios“, „Žinios iš Lietuvos“ (Lietuvos aido rubrika), „iš Lietuvos krašto“ (Dabarties rubrika), „Žinių žinios“ (Tėvynės sargo rubrika). tebetęsiama XiX a. pabaigoje spaudos draudimo metais gyvavusi tradicija publikacijas pasirašyti slapyvardžiais arba slapyraidėmis11, pvz.: Ainis (Juozas Proskus), Ibis (Jonas basanavičius), Krumplys (bronius stosiūnas), Kuliškis (stanislovas Durskis); Nr. (kazys Grinius), L. G. (Liudas Gira), O. A. (ona Adomaitytė). Nors būta ir neslepiamos autorystės, pvz.: D-ras D. Alseika, Dr. E. Draugelis, Dr. A. Vileišis, D-ras med. P. Avižonis. 1918 metų medicinos terminijos šaltinių tematika. Apie ką gi buvo rašoma kalbamosiose publikacijose? Jų tematika, be abejo, buvo padiktuota 1918-ųjų sveikatos reikalų padėties Lietuvoje. opiausia to meto problema buvo plintančios ir siaučiančios užkrečiamosios ligos, taigi daugiausia apie jas ir rašyta (žr. 2–3 pav.) – dizenteriją, šiltines (dėmėtąją, vidurių) (žr. 4 pav.), gripą (žr. 5 pav.), rožę, niežus (žr. 6 pav.), plaučių džiovą, raupus (taip pat 9 iliustruotas lietuvių katalikiškos jaunimo sąjungos žurnalas „Pavasaris“, leistas 1912–1914 m., 1920– 1940 m. kaune, 1918 m. vilniuje. 1918 m. žurnalą redagavo b. stosiūnas (vLe Xvii 668). 10 Lietuvos krikščionių demokratų savaitraštis, 1917–1918 m. ėjęs vilniuje, 1920–1926 m. – kaune. 1917– 1918 m. redagavo ir leido Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, vasario 16-osios Akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas A. stulginskis (1885–1969) (vLe XXiii 715; vLe XXii 140). 11 slapyvardžiai ir slapyraidės identifikuoti remiantis lietuviškųjų slapyvardžių sąvadu (žr. Literatūros sąrašą). 151Terminologija | 2018 | 25 2 pav. Dr. D. Alseika rašo apie užkrečiamąsias ligas; Svk 1 2 152 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų 3 pav. Dr. A. Vileišis rašo apie karo ligas; TS 1 4 153Terminologija | 2018 | 25 4 pav. Dr. E. Draugelis rašo apie šiltines; AVk 1918 154 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų 5 pav. Dr. E. Draugelis rašo apie influencą; TS 36 13 155Terminologija | 2018 | 25 6 pav. Dr. A. Vileišis rašo apie niežus; TS 14 13 162 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų jie priešingas reikšmes turi bet kokiame kontekste. Daugiausia tai yra sisteminiai antonimai – terminai, kurių antoniminiai ryšiai yra pastovūs ir aiškūs be specialaus konteksto. 1.2. Ligų pavadinimai. opiausia 1918 m. visuomenės sveikatos problema buvo užkrečiamosios, arba infekcinės ligos (plačiau apie sinoniminius jų pavadinimus žr. skyrelyje 3.2 „tų pačių ir skirtingų tekstų medicinos terminų sinoniminiai ryšiai“), taigi tų metų medicinos publikacijose gausu šių ligų pavadinimų. kalbamąsias ligas daktaras A. vileišis viename iš savo straipsnių pavadino karo ligomis, „kurios seniau išnaikindavo daug daugiau žmonių, negu patsai karas“ ts 1 14. Prie tokių ligų jis priskyrė dėmėtąją šiltinę, vidurių šiltinę, dizenteriją, cholerą, marą ir stabligę. Daugiausia periodiniuose leidiniuose skelbtuose straipsniuose rašyta apie pirmąsias tris ligas. Šių ligų pavadinimai gerokai įvairavo, pvz.: lot. typhus exanthematicus – beriamoji šiltinė ts 1 14, ts 26 12, svk 1 1, LA 42 1 / bado šiltinė ts 1 14 / dėmėtoji šiltinė Avk 50, Db 20 4, Dbrt 27 3, ts 18 10, Dbrt 98 3, LA 42 1, LA 47 2, Dbrt 34 3 / dėmėta šiltinė Dbrt 96 3 / išberiamoji šiltinė Dbrt 11 3 / dėmėtosios karštinės kk 70; lot. typhus abdominalis – pilvo šiltinės mb 1 11, Dbrt 96 3 / pilvinės šiltinės mb 1 11 / vidurių karštinės kk 70 / vidurių šiltinė (tifas) Avk 50 / vidurių šiltinė ts 1 14, ts 36 14; lot. dysenteria – dizenterija arba kruvinoji ts 1 14 / krauligė kk 72, Dbrt 98 3 / kruvinoji (desinterija) mb 1 11 / kruvinoji (dizenterija) ts 4 14 / dizenterija ts 5 15, LA 134 2 / kruvinoji ts 34 6, Db 20 4, Dbrt 27 3, Dbrt 17 3, Dbrt 98 3, Dbrt 79 3, Dbrt 11 3, Dbrt 96 3 / dezinterija, arba kruvinoji Db 33 10 / dezindėrija Db 39 12 / kruvinoji liga Dbrt 79 3, LA 42 1 / raudonoji Db 44 14. terminai šiltinė ts 5 15, LA 46 2, Db 17 11 / šiltinės Avk 50, ts 4 14, ts 7 14, Dbrt 79 3, LA 42 1 ir karštinė Dbrt 98 3 / karštinės kk 70 vartoti sinonimiškai, dar plg. šiltinės, karštinės – typhus mb 1 11, kai kuriuose straipsniuose terminas karštligė vnb 13 193, Avk 54, kk 71, Dbrt 27 3 taip pat turėjo „šiltinės“ reikšmę. Daug rašyta apie gripą (lot. influenza). Šia užkrečiamąja liga dažnai sirgta ir ji taip pat vadinta labai įvairiai: „influenca“ kk 69 / influenca TS 36 14, ts 34 4, ts 7 14 / ispanų liga ts 34 4, Db 44 15, Pvs 9 18, Db 44 14 / influencos liga ts 34 5 / „ispaniška liga“ vnb 4 675 / ispanų gripė Db 56 4 / gripė arba išpaniškoji liga Dbrt 178 3 / gripės liga Dbrt 178 3 / „irmedė“ kk 69 / irmedė kk 70 / paprastoji influenca arba gripas ts 36 13. kaip pažymi dr. A. vileišis Tėvynės sarge skelbtame straipsnyje „kas tai yra influenca ir iš ko ji atsiranda?“, influencos pavadinimas 163Terminologija | 2018 | 25 „neturi nieko bendra nė su pačia liga, nė su jos priežastimi. Šisai žodis italų kalboje reiškia „įtaką“. Jis žinomas nuo 1743 metų“, 1889 m. šios ligos „epidemija buvo labai išsiplatinusi visame pasaulyje“ (tikslų bibliografinį cituojamos publikacijos aprašą žr. Pagrindinių šaltinių sąraše). kodėl gi ši liga publikacijose dar buvo vadinama ispanų, ispaniška, ispaniškąja? Apie šią ligą to paties laikraščio straipsnyje „Naujoji liga“ rašęs dr. e. Draugelis pažymi, kad „<...> ji atkeliavo iš ispanijos, tai ją vadina dar ispaniška, arba „poniška“ (mat, vieni neištaria, o juokdariai tvirtina, būk šia liga pirmas apsirgęs ispanijos karalius“ (tikslų bibliografinį cituojamos publikacijos aprašą žr. Pagrindinių šaltinių sąraše). gripas gripė gripės liga influenca influencos liga irmedė influenca „ispaniška liga“ ispanų gripė ispanų liga išpaniškoji liga paprastoji influenca iš publikacijų apie ligas matyti, kad, be minėtųjų užkrečiamųjų ligų, dar žmonių sirgta cholera, stablige, tymais, raupais, niežais, drugiu: lot. cholera – koliera vnb 13 193 / kolera ts 1 14, ts 4 14, ts 5 15, Dbrt 98 3 / cholera Dbrt 27 3, Dbrt 79 3, Db 56 4; lot. tetanus – pastyrimo liga arba tetanas (latyn. Tetamu) ts 1 14 / siutligė Dbrt 27 3 / pasiutimo liga Dbrt 27 3; lot. morbilli – drognės (blusinės, jadros) kk 71 / tymai kk 71, ts 5 15, Dbrt 98 3, Dbrt 96 3 / tymai (jedra) ts 7 14 (dėmėtieji tymai kk 71); lot. variola – rauplės Dbrt 98 3, Dbrt 79 3, Dbrt 96 3 / raupai kk 71, ts 5 15, Db 20 4, LA 47 2, Db 56 4; lot. scabies – niežai ts 14 13; lot. febris intermittens (?) – drugys Dbrt 27 3, Dbrt 98 3 (atsimainomasis drugys Dbrt 98 3, kaičiojamasis drugys Dbrt 96 3, pasikartojamasis drugys Dbrt 96 3). kita nemaža straipsniuose pasitaikiusių ligų grupė yra chirurginės ir traumatologinės ligos (atskirų straipsnių apie šias ligas nebuvo), šių ligų pavadinimai neretai minimi straipsniuose apie kitas ligas, t. y. kaip pastarųjų vienokios ar kitokios pasekmės, pavyzdžiui, sergant vidurių šiltine, galimos komplikacijos, pvz.: „Nuspėti šiltinės bėgį ir galą gan sunku, nes nekartą ir lengva šiltine susirgus būna pavojingų pablogėjimų (kaip antai, žarnų prakiūrimas)“ Avk 52, arba 164 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų persirgę votimis ligoniai turi polinkį susirgti plaučių džiova: „<...>, votys, <...> ir kitos sunkios ligos padaro žmones palinkusius prie džiovos. sirgusieji šitomis ligomis privalo būti ypatingai atsargūs“ ts 7 15. tačiau šių, palyginti su infekcinėmis, ligų pavadinimai yra daugiau apibendrinamojo pobūdžio, netikslūs, pvz.: rankų gėlimas ts 36 14, rankų skausmas Avk 53, kojų gėlimas ts 36 14, kojų skausmas Avk 53, liežuvio skausmai ts 36 14, odos tynimas ts 10 14, akmens liga ts 4 15, kraujo plūdimas iš nosies ts 34 6, kraujo plūdimas iš žarnų ts 34 6. Dar dvi grupės – ausų, nosies ir gerklės, kvėpavimo organų sistemos ligos. Jų, kaip ir prieš tai aptartųjų ligų, pavadinimai aptikti daugiausia straipsniuose apie infekcines ligas, t. y. kalbamųjų grupių ligos randasi kaip užkrečiamosios ligos pasekmė: „be to, prisideda dar prie influencos ausų uždegimas“ ts 34 6; „Prie influencos dažniausia prisimeta plaučių uždegimas. <...>. be to, kai kada dar prisideda ir plaučių plėvės uždegimas“ ts 34 6; „influenca sergant gali taip pat patekti į kūną ir kitos bakterijos; kaip, pavyzdžiui, bakterijos, kurios sužadina plaučių uždegimą, arba puvimą“ ts 34 5; „influencos bakterijos veikia tiesiog į glitines plėves ir tas jų veikimas, <...>, apsireiškia kvėpavimo takų slogu“ ts 34 5; „susirgus dėmėtąja šiltine <...> [p]risideda bronchitas, nosies slogas“ Avk 53; „Dažnai neatatinkamas ligonies liginimas yra kaltas, kad iš gripės pasidaro <...> plaučių, <...>, ausų užkaitimas“ Dbrt 178 3. 1918 m. medicinos publikacijose dar minimos akių (trachoma ts 11 14, traiškanos ts 11 14, pilka valktis ts 11 14, akių uždegimas Avk 53), lytinės (sifilis ts 5 15), medžiagų apykaitos ir endokrininių liaukų (cukrinė liga ts 4 15, podagra ts 4 15, nutukimas ts 4 15), kraujo gamybos organų (mažakraujė ts 4 15 / mažakraujystė ts 7 14), virškinimo organų (skilvio sugedimas ts 34 5, vidurių sluoga ts 26 12, vidurių sugedimas Avk 51, vidurių užkietėjimas vnb 13 194, ts 4 15), sąnarių (narių sopėjimas Dbrt 98 3, reumatizmas ts 26 12, sąnarių uždegimas ts 34 6), urologinės (inkstų uždegimas Avk 53, ts 36 14, ts 4 15, ts 14 13, aštrusis inkstų uždegimas ts 30 13, vidurinių inkstų uždegimas ts 34 6, ts 26 12), nervų (apopleksija ts 4 15, nervų suerzinimas ts 34 6) ligos. terminas maras vartotas ne tik pestis, bet ir epidemia reikšme, plg: lot. pestis – „Maras arba džuma15, kuri tik viename Xiv šimtmetyje išnaikino trečdalį europos gyventojų, yra viena baisiausiųjų ligų“ ts 2 15; 15 terminai kursyvinti dr. A. vileišio. 165Terminologija | 2018 | 25 lot. epidemia – „kruvinosios komisorius Lietuvos šiaurių ruošto, karuomenės gydytojas d-ras kalie16 kalbėjo apie visumos priemones grumti kruvinosios marui miestuose ir sodžiuose“ Dbrt 79 3, žr. maras 1. „labai užkrečiama epideminė liga (pestis)“, 2. „šios ligos epidemija“ LkŽe. Patraukia dėmesį terminas šalčio laužymas: „tą ligą [influencą – P. Z.] galima gauti savaime nuo persišaldymo, ypač drėgname laike. Ji apsireiškia galvos skausmu ir šalčio laužymu“ kk 69, žr. 1 laužymas 6. „gėlimas, skaudėjimas“ LkŽe. Ankstesnių metų lietuvių gydytojų populiarinamosiose medicinos publikacijose vartotas terminas šalčio krėtimas, dar drugio krėtimas, bet kaulų laužymas. kaip atskira grupelė minėtini sudėtiniai dvižodžiai terminai – atributiniai veiksmažodinių daiktavardžių subjektiniais santykiais susiję junginiai, kurių priklausomasis dėmuo subjektas – liga – atlieka pagrindiniu dėmeniu rodomą daiktavardiškai suvokiamą veiksmą (bunevičiūtė 2000: 10); taigi liga gali apsireikšti, atkristi, turėti eigą, praplisti, užtrukti, pvz.: ligos apsireiškimai vnb 4 676, ligos atkritimas Avk 53, ligos bėgis vnb 13 193, ligos praplitimas Avk 51, ligos užtrūkimas ts 34 5. Pastebėta, kad tiriamuosiuose tekstuose rūšinis terminas (hiponimas) neretai pakeičiamas gimininiu terminus (hiperonimu)17, pvz.: „Plaučių džiova yra viena labiausiai prasiplatinusiųjų ir baisiausiųjų ligų. <...>. Džiovos priežastis yra maži, paprasta akimi nematomi, gemulėliai“ ts 7 14; „Labai dažnai vidurių šiltinė siaučia ten, kur žmonės vartoja netyrą vandenį iš užterštų šulinių arba upių. užsikrečia žmogus šiltine, kada patenka jo kūnan tos ligos bakterijų“ ts 1 14. 1.3. Gydymo priemonių pavadinimai. 1918 m. gydytojų Lietuvoje trūko, jų pagalba paprastiems žmonėms buvo sunkiai prieinama, taigi suprantama, kad susirgus ar sunegalavus buvo griebiamasi naminių priemonių. tas akivaizdu skaitant tų metų medicinos publikacijas – jose didžioji dalis gydymo tikslais vartojamų naminių priemonių pavadinimų. Gydytasi vaistiniais augalais ir jų dalimis: „reikia vasarą prisirinkti liepų žiedų, aviečių uogų, ramunėlių, centurijos18, pelynių, ėglio uogų, ėsiuklių, rutų, mėtų19 ir kitokių žolelių, kuriomis galima gintis nuo ligų iki susilaukiant daktaro patarimų“ mb 1 12. 16 retinta straipsnio originale. 17 Plačiau apie hiponiminius ir hiperoniminius terminų santykius žr. mitkevičienė 2015. 18 Centurija bot. „širdažolė (Centaurium)“ LkŽe. 19 retinta straipsnio originale. 166 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų kaip gydymo priemonės vartoti gėrimai ir kitokie skysčiai: „kad palengvinus karštį ir iššaukus prakaitavimą, gera yra aptrinti vaiko kūnas actu“ ts 30 12; „Pasijutus irmede besergant, reikia tuojaus nebevalgyti rugšties, gerti liepų žiedų arbatą, dar geriaus su saldžia aviečių sultimi ir rupinties gerai suprakaituoti“ kk 69; „taip pat gera dažniau plauti ligonio strėnas ir užkulnius <...> degtine“ Avk 52. viena iš apsisaugojimo nuo infekcinių ligų priemonių – dezinfekavimo, arba bakterijas naikinančios, medžiagos ir skysčiai: „reikia tik nepamiršti, kad išvežus ligonį namie reikia viską gerai išvalyti, padaryti dezinfekciją, tai yra viską išvalius dar išplauti su karboliu, sublimatu ir išrūkyti dar su formalinu“ svk 1 2; „Jo baltinius reikia plauti, pavirinus šarme; ligoniui pagijus, visa lova turi buti pervalyta; neplaunamus dalykus reikia apsmilkyti sieros dumais, aplaistyti karboliniu vandeniu ir padėti pasivėdinti“ kk 74; „Pradedant gydytis nuo niežų, reikia pirmučiausia išsimaudyti šiltoj tynėj (vonioj) su žaliu muilu“ ts 14 13; „sargintojas gi turi užlaikyti šiokias taisykles: kad tik prisilyti prie ligonio, turi su muilu šiltu vandeniu kožną kartą nusiplauti rankas“ vnb 13 193. Žinoma, vartota ir vadinamųjų tikrųjų vaistinėse parduodamų vidiniam ir išoriniam vartojimui skirtų vaistų: „vaistai prie karštligių skiriami tokie, kurie mažina karštį, tankiausiai chinina 3–4 kartus į parą ir tankiaus“ kk 71; „vienam ligoniui geriausia tinka vonios, kitam tik šlapios palos, trečiam antipirinas irtt.“ Avk 52; „Jei prieš susirgimą pas vaiką buvo sukietėję viduriai, tai naudinga įduoti jam ricino aliejaus, o jei sukietėjimas tęsiasi, – tai paliuosuoti vidurius levatyva“ ts 30 12; „suputusius žiobyksčius reikia tepti kamforine alyva“ kk 71. bismutas boro rukštis [cinkava] mostis dermatolas garstyčių glicerinas kamparas provansiška alyva milteliai išoriniam vartojimui (ad usum externum) vaistai vidiniam vartojimui (ad usum internum) antipirinas centurijos chinina ricinos aliejus sanatogenas 167Terminologija | 2018 | 25 Prie išorinių (išoriškai vartojamų) vaistų priskirtini gydomieji tvarsčiai ir kitokia tvarsliava: „Prasidėjus smarkiam širdies plakimui ligonis reikia paguldyti lovon ir prieš daktarui atvyksiant dėti ant krutinės, ties širdžia šalti kompresai“ ts 30 12; „susirgus aštriuoju inkstų uždegimu reikia ramiai gulėti; skaudėjimams numalšinti, kurie atsiranda iš abiejų pusių strėnų, naudinga dėti ant strėnų iš abiejų pusių karšti kompresai“ ts 30 13; „skįstymas, ausysna patekdamas, tik gamina pulius. reikia geriausiai taip daryti: kartas nuo karto, nors du kartu į dieną, ausis sausa vata iššluostyti ir truputį sumirkyta vata kamforinėje alyvoje užkimšti“ kk 72. Aptikta keletas gydomųjų procedūrų, medicinos technikos (prietaisų ir kitokių medicininiais tikslais naudojamų reikmenų) pavadinimų: „Nors po skiepijimo pasidarą kiek negerai, bet užtat skiepijimo naudingumas esąs vertas daug daugiau“ Dbrt 79 3; „Daryta keletas operacijų“ LA 130 5; „ir tik tenai, išlaikius ligonius lig pasveikstant, ir ištyrus jų kraują mikroskopu, susekė, kad tasai status febrilis esąs ištikrųjų typhus recurrens (grįžt. šiltinė)“ Avk 54; „Labai geros yra tokios kišeninės spiautuvėlės, aptiekose gaunamos“ ts 7 14; „reikia vengti guldyti vaikas ant tos pusės, kame raudonumas, arba pakišti po juo guminė baronka, pripūsta oro arba padaryta iš vatos, taip kad nugulėjimas atsieitų ties skyle“ ts 30 12. Įdomu, kad terminas vaistinė vartotas „vaistinėlės (dėžutės su reikalingiausiais vaistais)“ reikšme: „4) naminė vaistinė reikia turėti namuose“ mb 1 12. Gydymo priemonei (plačiąja prasme) pavadinti 1918 m. publikacijose vartojamas tik lietuviškas terminas vaistas Avk 52, ts 36 14, Dbrt 30 3, LA 61 2, LA 71 2, skolinys liekarstva neaptiktas. beje, vienoje publikacijoje kalbamąja reikšme dar vartotas gyduolės terminas: „Gyduolių išteklių, įtaisymo, padargų, šiaip gydomųjų priemonių, gero užlaikymo stiklų ir kitų rykų <...> išeis įsakymų skyrium“ Dbrt 101 3, žr. gyduolė „vaistas“ LkŽe. 1.4. Gydančiųjų ir gydomųjų asmenų pavadinimai. kaip ir ankstesniuose (iki 1918-ųjų) šaltiniuose gydymo specialistui įvardyti vartoti du terminai – skolinys daktaras mb 1 12, vnb 13 193, kk 69, ts 10 14, ts 34 4, ts 21 11, ts 26 12, ts 30 11, ts 7 14, Db 33 10, ts 23 9, Db 17 11, Db 16 11, svk 1 2, LA 93 3, Fr 1 7 ir lietuviškas gydytojas Avk 52, kk 69, ts 1 14, ts 36 14, Db 20 4, Db 33 10, Db 43 13, LA 109 3, Db 57 3, LA 98 3, Dbrt 30 3, Db 44 15, Pvs 5 21, Dbrt 17 3, Db 30 12, Db 16 11, Db 39 12, Db 44 14, svk 1 1, Dbrt 98 3, Dbrt 79 3, LA 155 2, LA 42 1, LA 47 2, Db 56 4, Dbrt 178 3, LA 103 2, 168 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų Db 33 8, LA 120 4, LA 80 3, LA 93 3, vnb 36 562, ts 24 4, Dbrt 11 3, Dbrt 101 3, LA 154 5, Fr 1 2: „Daktarui atvykus, reikia jam papasakoti apie pastebėtus ligos apsireiškimus ir apie spėjamą priežastį, nieko neslepiant“ ts 30 11; „Žmonės nusigandę nebežino nei ko griebtis, gydytojų pagalbos ypačiai kaimas negali sulaukti, kadangi gydytojų vietoje pas mus didžiausia spraga“ Db 20 4. vis dėlto dažnesnis buvo savakilmis terminas, tą rodo ir nemažai rūšinių terminų, pvz.: apskričio gydytojas Db 57 3, dantų gydytojas Db 43 13, LA 109 3, LA 134 2, gydytojas specialistas LA 83 2, ligoninės gydytojas LA 130 5, vyresnysis gydytojas Db 43 14, LA 109 3. sudėtinių terminų su pagrindiniu (ar šalutiniu) skolintu dėmeniu daktaras pasitaikė daug mažiau, pvz.: specialistas daktaras LA 130 5, tikrasis daktaras ts 14 13. terminas medicinos daktaras vartotas „mokslų daktaro“ reikšme: „slaptu balsavimu išrinkti medicinos daktaras P. Avižonis ir medicinos daktarantas Jurgis Žilinskas“ Db 57 3. konkuravo vaistinės darbuotoją įvardijantys terminai – skoliniai aptiekorius Dbrt 101 3, farmaceutas LA 98 3, Db 37 4, LA 155 2, LA 61 2, LA 142 3, LA 77 2, LA 71 2, Fr 1 1, hibridas aptiekininkas ts 24 4 ir lietuviškas vaistininkas Db 33 10, ts 23 9, Dbrt 145 4, LA 120 4, LA 80 3, LA 93 3, LA 10 4, LA 71 2, Dbrt 101 3. kaip matyti iš greta terminų pateiktų bibliografinių jų fiksacijos duomenų, vėlgi akivaizdu, kad savakilmis terminas buvo populiaresnis ir dažnesnis. Palyginti su ankstesnio laikotarpio medicinos publikacijų gydančiųjų asmenų pavadinimais, 1918 m. publikacijose rasta daugiau įvairių specializacijų asmenų pavadinimų, pvz.: akių ligų specialistė Db 43 14, LA 109 3, ausų, gerklės, nosies ligų specialistas Db 43 14, LA 109 3, chirurgas Db 43 14, LA 109 3, Dbrt 96 3, moterų ligų specialistas Db 43 14, LA 109 3, vaikų ligų specialistas Db 43 14, LA 109 3, venerinių ligų specialistas Db 43 14, LA 109 3, vidurinių ligų20 specialistas Db 43 14, LA 109 3. akių ligų specialistė ausų, gerklės, nosies ligų specialistas moterų ligų specialistas gydytojas (-a) specialistas (-ė) vaikų ligų specialistas venerinių ligų specialistas vidurinių ligų specialistas 20 taip vadintos vidaus organų ligos. 169Terminologija | 2018 | 25 vartota žemesnės grandies gydančiųjų asmenų pavadinimų, pvz.: akušeris Db 16 11 / akušerė Db 39 12, dezinfektorė ts 24 4, feldšeris Pvs 5 21, Db 30 11, Db 39 12 ir felčeris Dbrt 79 3, feldšėrė-akušėrė ts 23 9 ir feldšerė-akušerė ts 24 4, gailestingoji sesuo svk 1 1 / gailestingoji seselė ts 24 4 / gailestinga sesuo Dbrt 11 3. taip pat pasitaikė gydymo įstaigų aptarnaujančiojo personalo, gydymo specialistų pagalbininkų ar praktikantų pavadinimų, dauguma iš jų dar nevartoti ankstesnių metų šaltiniuose, pvz.: darbininkas prie arklių ts 24 4, ginekologijos asistentas Db 43 14, LA 109 3, ligoninės tarnautojas TS 24 4, ligonių prižiūrėtoja ts 24 4, medicinos daktarantas Db 57 3, medicinos studentė ts 24 4, sanitaras darbininkas ts 24 4, sesuo šeimininkė TS 23 9 / sesuo-šeimininkė ts 24 4, studentas-medikas LA 109 3. kaip atskirą grupę gydančiųjų asmenų pavadinimų galima išskirti vaistinės darbuotojų ir su vaistine susijusių patarnautojų pavadinimus, pvz.: vaistinės padėjėjas Dbrt 101 3, laborantas Fr 1 4, provizorius Db 43 13, LA 109 3, LA 98 3, LA 10 4, LA 83 2, LA 71 2, Dbrt 101 3, LA 154 5, Fr 1 4, receptaras Fr 1 4, patarnaujamosios vaistinėje ypatos Dbrt 101 3. Atskirai galima būtų išskirti porą medicinos ir su ja susijusių mokslus einančių asmenų pavadinimų, pvz.: farmacijos magistras LA 71 2, medicinos daktarantas Db 57 3, medicinos studentė ts 24 4, studentas-medikas LA 109 3. apskričio dantų ligoninės vyresnysis gydytojas gydytojas gydytojas gydytojas gydytojas daktaras chirurgas gydantieji asmenys dezinfektorė feldšeris akušerė gailestingoji seselė Palyginti su gydančiųjų asmenų pavadinimais, gydomųjų asmenų pavadinimų rasta nedaug, pvz.: ligonis mb 1 11, vnb 13 193, Avk 50, kk 69, ts 1 14, ts 36 13, ts 10 14, ts 34 4, ts 14 13, ts 21 11, ts 26 11, ts 30 12, ts 7 14, Db 33 10, vnb 4 676, Db 43 14, LA 109 3, LA 46 2, Pvs 9 18, Db 44 14, svk 1 1, Dbrt 98 3, Dbrt 79 3, LA 42 1, LA 47 2, 170 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų Db 56 4, Dbrt 178 3, Dbrt 23 3, Dbrt 11 3, Dbrt 96 3, LA 83 2, LA 130 5, LA 154 5, Fr 1 2 (ambulatorinis ligonis LA 130 5), džiovininkas ts 7 14, LA 155 2, nebylys vnb 24 367, pamišėlis vnb 24 367. 1.5. Gydymo įstaigų ir patalpų pavadinimai. tirtuose 1918-ųjų tekstuose vartojamas pagrindinis gydymo įstaigos pavadinimas ligoninė: Db 43 13, ts 23 9, LA 109 3, Db 57 3, Dbrt 27 3, svk 1 1, Dbrt 98 3, Db 33 8, ts 24 4, Dbrt 11 3, Dbrt 96 3, LA 83 2, ts 28 2, LA 130 5, Dbrt 101 3, terminas ligonbutis aptiktas tik Dbrt 11 3. manytina, kad terminas ligoninės butas („Draugijos poliklinika ir ligoninė atidarytos jau nuo spalio 15 d. Ligoninės butas, vilniaus g. N. 28, įtaisytas su visais patogumais, – turi apie 30 kambarių“ Db 43 14) taip pat gali būti ligoninės sinonimas, žr. butas 2. „bet koks pastatas“ LkŽe. Aptikta ir kitokių specialios paskirties gydymo įstaigų pavadinimų, pvz.: prieglauda Dbrt 79 3, Dbrt 101 3, paleistuvių gydykla Dbrt 79 3, pamišėlių namas Dbrt 23 3, bepročių butas Dbrt 79 3. Palyginti su negausiais ankstesnio laikotarpio gydymo vietų pavadinimais, 1918-ųjų tekstuose esama ligoninių ir vaistinių rūšių pavadinimų, pvz.: apskričio ligoninė Db 57 3, ausų ligų ligoninė Db 43 14, LA 109 3, psichiatrinė ligominė Db 33 8, pulkų ligoninės Avk 54, raudonojo kryžiaus ligoninė Db 43 14, LA 109 3; apskričio ligoninė ausų ligų ligoninė psichiatrinė ligominė ligoninė pulk[o] ligonin[ė] raudonojo kryžiaus ligoninė kaimo vaistinē Fr 1 3, miesto vaistinē Fr 1 3, namų / naminės vaistinės21 Dbrt 101 3, pilna vaistinė22 Dbrt 101 3, sodžių vaistinės23 Dbrt 101 3. 21 „Naminėms vaistinėms vaistų perleisti gyventojams kitų namų, valna tuomet, jei tame sodžiuje nėra pilnos vaistinės, ar skyriaus, arba sodžiaus vaistinės. Paprastai namines vaistines gali užlaikyti tiktai gydytojai arba ligoninės, prieglaudos ir kitos panašios įstaigos“ Dbrt 101 3. 22 „kas nori užlaikyti pilną vaistinę, privalo turėti paliudymą, kad vesti tokią vaistinę ir rašto leidimą iš valdžios viršininko“ Dbrt 101 3 (terminas retintas originale). 23 „sodžių vaistinėms (ii rųšies vaistinėms), atatinkant stoviui po rusų valdžia, leidžiama gyvuoti toliau, jei jų užlaikytojas gali prirodyti, kad jis yra išlaikęs padėjėjo egzaminą ir bent tris metus yra buvęs vaistinės padėjėju“ Dbrt 101 3 (terminas retintas originale). 171Terminologija | 2018 | 25 kaimo vaistinē miesto vaistinē sodži[aus] vaistin[ė] vaistinė namų / naminė vaistinė pilna vaistinė radosi ir ankstesnio laikotarpio medicinos tekstuose nefiksuotų terminų – operacinė Db 43 14 ir operacijų salė LA 130 5. būta publikacijų apie atidaromas, steigiamas naujas ligonines24 su jų skyriais, kabinetais ir pan., taigi atsiranda ir naujų terminų toms patalpoms pavadinti, pvz.: „Ligoninė, medicinos atžvilgiu, gana turtingai įtaisyta. Įtaisyta įvairių skyrių, kabinetų: operacijos, perrišimo, ginekologijos ir chirurgijos, ausų, nosies, dantų, gerklės gydymo ir vidurinių, vaikų, odos ir venerinių ligų gydymo kabinetai“ LA 130 5; „Gimdomajame skyriuje tarnavo taipojau karo metu išlavinta pribuvėja“ Dbrt 11 3, dar plg. gimdomasis ligoninės skyrius Dbrt 11 3; „Daugiausiai ligonių reikėjo gydyti chirurgijos skyriuje“ Dbrt 96 3; „Prie ligoninės yra vaistinė, laboratorija, rentgeno kabinetas, operacinė, perraišiojamieji kambariai ir keletas gydytojaus kabinetų, kur priimami apsilankantieji ligonys“ Db 43 14; „Nepoilgo ketina įtaisyti dar fiziologijos-chemijos skyrių25, kame darys tokius medicinoschemijos tyrinėjimus, kurių ligoninėse, dėlei įtaisų trukumo, atlikti negalima arba užimtų perdaug laiko“ Dbrt 27 3; „tuo-tarpu teįtaisė dar šiuodu: bakterologijos-serologijos skyrių ir skyrių apsaugoti nuo pasiutimo“ Dbrt 27 3. skyrius bakteriologijoschirurgijos fiziologijos-chemijos serologijos skyrius skyrius skyrius gimdomasis skyrius apsaugoti skyrius nuo pasiutimo 24 būta ir kitokių įstaigų, kaip rašoma vienoje Dabarties laikraščio publikacijoje, „skiriamųjų sveikatos reikalams“, pavyzdžiui, sveikatos reikalų tyrinėjamoji vieta Dbrt 27 3. 25 retinta straipsnio originale. 178 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų autoriai stengėsi vartoti tokius terminus, kurie būtų suprantami medicinos mokslų nekrimtusiems skaitytojams. būdinga 1918 m. medicinos terminų ypatybė – jų vaizdingumas, kuris taip pat neabejotinai siejasi su gyvosios kalbos poveikiu. Daugiausia pasitaikė vaizdingų anatomijos ir klinikos (ligų, liguistų būsenų ir pan.) terminų, pvz.: kraujo vaikščiojimas, krūtinės kamaraitė, niežų krūmas, prakaito skylutė, sausų gyslų ryšelis. tirtuose tekstuose dar ganėtinai netikslių medicinos terminų, kuriais įvardijamos daugiausia rūšinės sąvokos yra nepakankamai aiškios, pvz.: ausų užkaitimas, plėvės užkaitimas, šonkaulių užkaitimas, vidurių sluoga, vidurių sugedimas, kvėpavimo takų slogas, skilvio sugedimas. 1918 m. periodinėje lietuvių spaudoje medicinos, sveikatos ir gydymo klausimais rašę autoriai nebuvo nutolę nuo savo kalbos, daugiausia vartojo lietuviškus, neretai iš gyvosios kalbos paimtus, medicinos terminus, kai kurie žodžiai, kad ir minėtoji plaišena, žvyna33, terminologizuoti, būta ir naujadarų, pavyzdžiui, minėtasis skiepalas. taigi galima sakyti, kad tų metų medicinos publikacijose jaučiama gyva lietuviško žodžio dvasia. tą, kas pasakyta, norėtųsi paantrinti dr. kazio Griniaus 1918-ųjų straipsnio „tauta ir kalba“ žodžiais: „kiekvienas tautos narys nesigriebia svetimos kalbos, kur reikia ir kur nereikia, bet visur ir visumet rūpinasi vartoti ir vartoja savąją, nesidrovėdamas jos ir tuo aiškiai visiems reikšdamas savo tapatybę. susipratęs tautos narys, tikras tautietis, <...> – visur ir visuomet stengsis kalbėti savo kalba. <...>. tai yra kiekvieno nusimanančio ir savo vertybę jaučiančio šalies piliečio privalybė“ (Grinius 1918: 1). 2.2. Svetimakilmiai medicinos terminai. 1918 m. medicinos publikacijose vartojama svetimos kilmės medicinos terminų34, arba skolinių (17 % visų terminų). kai kurie iš jų fiksuoti jau Xvi–Xvii a. senuosiuose raštuose, pavyzdžiui, aptieka, aptiekorius, tymai, ir Xviii–XiX a. vidurio raštuose, pavyzdžiui, felčeris, daktaras. Nemažai įvairias medicinos sąvokas įvardijančių skolinių buvo vartojami XiX a. pab.–XX a. pr. lietuvių gydytojų parašytose medicinos knygelėse ir straipsniuose. taigi galima sakyti, kad kai kurie 1918 m. publikacijų skoliniai nėra nauji, o jau vartoti tų publikacijų autorių pirmtakų. Daugiausia tai tarptautiniai žodžiai, 33 Žr. iliustracinį sakinį (Pvs 10 12) skirsnyje 1.1. kūno dalių ir organų pavadinimai. 34 medicinos terminų kilmės kalbos nustatytos remiantis ALeW, Alm, čep, DvLkŽ, LeW, LkPŽ, LLkŽ, PrW i, skar, tŽŽ, ЭСРЯ i, ii (žr. Pagalbinių šaltinių sąrašą). 179Terminologija | 2018 | 25 kurie išliko iki mūsų dienų ir prigijo dabartinėje lietuvių medicinos terminijoje. Liudas Gira 1918 m. Tėvynės sargo straipsnyje „kalbos gryninimas“ apie tokius žodžius rašė: „tokie žodžiai <...> yra šiandien lygiai visų apšviestųjų tautų kalbų nuosavybė. [...] daugumai tų žodžių jokia tauta nė nemano susiieškoti savųjų lygiaprasmių žodžių ir jie nė kiek neerzina tautiečių klausos nė neteršia kalbos. <...>. Nuo jų tat neprivalome šalintis nė mes, lietuviai“ (Gira 1918: 2). Daugumos medicinos skolinių kilmės kalbos yra klasikinės graikų ir lotynų kalbos. Graikiškos kilmės terminais dažniausiai vadinamos ligos ir jas sukeliantys mikroorganizmai, pvz.: bakterija ts 10 14, ts 4 14, svk 1 2, ts 34 4, vnb 13 193, bronchitas Avk 52, ts 36 14, tifas LA 33 3. Pastebėta, kad priešingai nei anksčiau (iki 1918-ųjų) skelbtuose gydytojų rašiniuose medicinos ir sveikatos klausimais, 1918 m. publikacijose greta skolintų terminų retai pateikiami jų lotyniški atitikmenys35. tik viename tęstiniame A. vileišio straipsnyje „Apie karo ligas“ toks atitikmuo prirašytas: tetanas (latyn. tetamu) ts 1 14. tarp lotyniškos kilmės skolinių vyrauja gydymo priemonių pavadinimai, pvz.: centurijos mb 1 12, kamparas Avk 52, kompresai mb 1 12, kk 72. minėtina keletas įdomesnių terminų: „Lietuvių Farmaceutų sąjungos valdyba norēdama šiuo atvēju padēti visiems draugams kreipiasi į visas jau esamas liet. farm. organizacijas, sąjungos narius ir į tuos, kurie dar nespējo prisideti, prašydama neatidēliojant atsakyti šiais klausimais: <...>, 4) vaistinēj‘ pildomas specialumas (<...>, receptaras36“ Fr 1 4; „beto, medicinos bei sanitarēs37 pagalbos žvilksniu, Lietuvos sodžiai buvo apverktiname padējime: gydytojas toli, prisišaukti jo ar jį pasiekti ligoniui perdaug sunku, ypatingai susirgus aštria liga arba nekviestai viešniai – epidēmijai užējus“ Fr 1 3. keliolika skolinių yra slaviškos kilmės pavadinimai. kai kurie iš jų – senieji veldiniai, pvz.: muilas vnb 13 193, kk 74, ts 21 11. tačiau esama 35 Apskritai ir greta kitokios kilmės medicinos terminų lotyniški atitikmenys retai pateikiami, išskyrus kelis atvejus, pvz.: arkė (lot. acarus scabici vel sarcoptes hominis) ts 14 13, šiltinės, karštinės – typhus mb 1 11, žarnų bakterijos (bacterium coli comune) Avk 50. Pasitaikė ir toks atvejis, kai sakinyje vartojamas lotyniškas terminas, o jo lietuviškas atitikmuo pateikiamas greta skliaustuose: typhus recurrens (grįžt. šiltinė) Avk 54. Prie vienos gydomosios priemonės pavadinimo, be lotyniško, dar prirašytas ir vokiškas atitikmuo: provansiška alyva (oleum provinciale, vokiškai „Provence-oel“) kk 72. 36 „vaistinės darbuotojas, priimantis vaistų užsakymus pagal gydytojų receptus“ LkŽe. 37 Šis terminas vartojamas „sanitarijos (praktinės higienos)“ reikšme. 180 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų ir tokių slavizmų, kurie, perfrazuojant minėto L. Giros straipsnio žodžius, kad ir sulietuvinti, yra tikra bjaurybė, „kiekvienam tų netikusių svetimųjų žodžių pakeisti mes turime savųjų gražių gražiausių žodelių <...>, mūsų kalbos grynųjų žodžių pilnai užtenka <...> visiems paprastojo kasdienio gyvenimo dalykams išreikšti“ (Gira 1918: 2), pvz.: džuma ts 5 15 „maras“, levatyva ts 30 12 „klizma“, uksusas kk 70 „actas“, vopna vnb 13 193 „kalkės“. Pasak L. Giros, „kiekvieno susipratusiojo lietuvio pareiga yra užvis vengti kalboje ir raštuose tų netikusių svetimųjų žodžių – barbarizmų, bet stengtis kalbėti gryna38 lietuvių kalba“ (Gira 1918: 2). tiriamose publikacijose pasitaikė po keletą (a) prancūziškos, (b) vokiškos, (c) itališkos kilmės skolinių, pvz.: (a) kokliušas Db 16 11, ts 5 15, ts 7 14, akušerė Db 16 11; (b) kalkiai kk 74, feldčeris Db 30 11–12; (c) influenca ts 7 14, ts 34 4, ts 36 14, skarlatina Dbrt 98 3, kk 71. Prie neaiškios kilmės pavadinimų priskiriamas terminas šarbukas ts 4 15. taigi, kaip jau buvo minėta, didžioji dalis 1918 m. medicinos publikacijų autorių vartotų skolinių yra fiksuoti ir ankstesniais metais skelbtose tos tematikos publikacijose; kai kuriuos slaviškos kilmės terminus, pavyzdžiui, liekorius, liekarstva, rona, kurie anksčiau vartoti pramaišiui su lietuviškais jų atitikmenimis, išstūmė pastarieji; bent kiek prasiplėtė tik asmenų ir gydymo įstaigų pavadinimų grupė – radosi naujų pavadinimų, pvz.: provizorius, receptaras, poliklinika. 2.3. Mišriakilmiai medicinos terminai. 1918 m. medicinos publikacijose rastos dvi tokių terminų rūšys – vientisiniai hibridai ir sudėtiniai terminai su skirtingos kilmės dėmenimis (17 % visų terminų). vientisiniai hibridai nebūdingi – jų rasta tik keli. tai priesagų -ėlė, -inė, -ininkas, -tojas vediniai, kurių pamatiniai žodžiai yra slaviškos kilmės skoliniai aptieka ir rėdyti ir vienas lotyniškos kilmės skolinys operacija: aptiekėlė39 LA 71 2, operacinė Db 43 14, aptiekininkas ts 24 4, rēdytojas40 FR 1 4, ir dūriniai, kurių pirmaisiais sandais eina skoliniai kryžius ir kalkiai, o antraisiais – lietuviškos kilmės daiktavardžiai kaulas ir pienas: kryžkaulis Avk 53, kalkiapienis Dbrt 98 3 / kalkiopienis Dbrt 98 3. 38 kursyvinta straipsnio originale. 39 „Per šį karą daugumui tikrųjų vaistininkų pabėgus, Lietuvoje nebteko dag aptiekų. Jų vieton atsirado dar daugiau aptiekų krautuvėlių, kaip žmonės vadina – „aptiekėlių“. „Aptiekėlių“ savininkai visi beveik neturi jokio specialinio mokslo“ LA 71 2. 40 „4) vaistinēj‘ pildomas specialumas (rēdytojas, <...> ir t. t.) Fr 1 4, žr. LkŽe xrėdytojas 4. „kas valdo, tvarko“. 181Terminologija | 2018 | 25 kiek daugiau sudėtinių terminų su skirtingos kilmės pagrindiniais ar šalutiniais dėmenimis, pvz.: antiseptinis muilas Dbrt 17 3, aptiekos krautuvėlė LA 71 2, centralinis vaistų sandėlis LA 71 2, chroniškos ligos Avk 51, cukrinė liga ts 4 15, dėmėtieji tymai kk 71, divizijos ligoninės Avk 54, fiziologinė kūno pusiausvira Db 56 3, galvos rožė ts 10 14, gomeopatinė vaistinė LA 103 2, kaklo gručolai41 kk 71, kamforinė alyva kk 71, kruopiniai tymai kk 71, krūtinės kamaraitė Pvs 7 13 „krūtinės ląsta (thorax)“, ligadarės bakterijos ts 34 4, operacijų salė LA 130 5, štabo gydytojas Dbrt 17 3, valgio virinamieji organai ts 26 11, venerinių ligų specialistas Db 43 14, LA 109 3, vyriausias sanitaras ts 24 4, visuomeninė sanitarija Db 56 3. sudėtinėms sąvokoms įvardyti kalbamųjų metų medicinos publikacijų autoriai neišsivertė be rūšinių (sudėtinių) terminų, kurie kiekybiškai lenkia vientisinius terminus. ta pati mišriakilmių terminų pasiskirstymo pagal jų rūšis tendencija būdinga ir ankstesniems medicinos tekstams. sudėtinių medicinos terminų pasiskirstymą žr. 13 pav. 13 pav. 1918 m. vartotų sudėtinių medicinos terminų pasiskirstymas 3. Sinoniminiai santykiai sieja du ar daugiau tą pačią sąvoką įvardijančių terminų, kurie gali vienas kitą pakeisti ir patikslinti (Даниленко 1977: 73, 78–79, dar plg. Татаринов 2006: 172; mitkevičienė 2015: 42–47). 3.1. Medicinos terminai sinonimai ir jų tekstinis pateikimas. 1918 m. didesnės apimties medicinos publikacijose neretai tai pačiai sąvokai įvardyti vartojama keletas terminų. sinonimų esama ne tik tame pačiame tekste (čia jie paprastai pateikiami arba greta vienas kito, arba 41 xGručolas (l. gruczoł) „gumbas, guzas“ LkŽe. 2 % 18 % 80 % 182 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų vartojami pramaišiui), sinoniminiu ryšiu susijusių terminų aptinkama ir skirtinguose tekstuose. Gretutinių (gretiminių) sinoniminių terminų, t. y. kaip jie pateikiami tekste, galima išskirti keturis pateikimo tekste tipus. Jie grupuojami pagal tai, kokiu būdu pateiktų sinonimų aptikta daugiausia, taigi mažėjimo tvarka: 3.1.1. Sinonimai pateikiami skliaustuose42. tai dažniausias sinonimų pateikimo tekste tipas. skiriami keturi šio tipo potipiai: 3.1.1.1. Lietuviškas (skolinys). Pastebėta, kad dažniau pirmenybė teikiama lietuviškam terminui, o jo skolintinis sinonimas rašomas greta skliaustuose: „kruvinoji (desinterija) yra limpama liga“ mb 1 11; „ vokietijoje vaistininkai (farmaceutai) senai jau yra sudarę tam-tikrą savo luomo organizaciją su plačiomis teisėmis ir įstatymo įgaliota valdyba“ Dbrt 101 3. 3.1.1.2. Lietuviškas (lietuviškas). Antrojo potipio sinonimų porų taip pat nerẽta – pirmenybė teikiama lietuviškam terminui, o greta skliaustuose dar pateikiamas kitas savakilmis terminas: „Švarumas, saulės šviesa ir tyras oras – stipriausieji gamtos priešininkai įvairiems antkričiams (ligų diegams)“ ts 4 14; „Jau kelinta savaitė biržuose ir jų apylinkėje siaučia naujoji liga. Prasideda nuo galvos sopėjimo, slunkti43 (slogo) ir bendro viso kūno susilpnėjimo“ Db 44 15. 3.1.1.3. Skolinys (lietuviškas). Greta skolinio skliaustuose pateikiamas jo lietuviškas atitikmuo: „mano nuomone, ateityje sutvarkyti vaistinėms Lietuvoje, kaip reikalauja mūsų mokslas ir technika, visų pirma reikalinga, kad: <...> 3) visos aptiekos (vaistinės) būtų valstybės (ateityje)“ LA 71 2; „ traupio miestelyje iš rudens pradėjo žmonės sirgti tifu (šiltinėmis)“ LA 33 3. 3.1.1.4. Skolinys (skolinys). Pasitaikė atvejų, kai greta skolinio skliaustuose pateikiamas taip pat skolintas terminas, tokių atvejų, matyt, radosi dėl to, kad straipsnių autoriai nežinojo lietuviškų įvardijamųjų dalykų pavadinimų: „laikyti prie ligonio tam tikrą indą išmatoms ir jas išnešus nelieti bet kur, bet tuojaus supilti į tam tikrą pogilę duobę, apiberti kalkiais (vopna) arba nors apmesti žemėmis“ vnb 13 193. 42 Atskirai reikėtų paminėti tokius atvejus, kai kalbamuoju būdu (greta skliaustuose) pateikti terminai sinoniminiu ryšiu nesusiję, pvz.: „sveikatos (higienos) mokslo tikslas – kad žmogus kuosveikiausias, išgyventų kuoilgiausią amžių“ Dbrt 30 3. 43 Neįskaitoma žodžio galūnė. 183Terminologija | 2018 | 25 3.1.2. Sinonimai siejami jungtuku arba. tai antrasis pagal gausumą sinoniminių terminų pateikimo tekste tipas. Šio tipo galima išskirti šešis potipius. 3.1.2.1. Lietuviškas arba lietuviškas. Šiuo atveju dažniausiai konkuruoja du savakilmiai terminai: „Per narius kaulai yra sujungti vienas su kitu sausų gyslų ryšeliais arba sausgyslėmis“ Pvs 7 13; „ Patekusios į glitinę kvėpavimo takų plėvę, influencos bacilos randa čia tinkamą dirvą gyventi. Jų veikimo pasėkmė pasirodo glitinių plėvių uždegimas arba slogas, tai yra pirm į glitinę plėvę priplaukia daugiau kraujo, o paskui ji pradeda išdirbti iš savęs daugiau gleivų, kurios sunkesniuose atsitikimuose pavirsta puliais“ ts 34 5. 3.1.2.2. Lietuviškas arba skolinys. Pagrindinis lietuviško ir skolinto sinonimų eilutės narys yra savakilmis terminas: „Jau iš senovės žinoma, kad paskui kiekvieną karą arba jam siaučiant, seka ir vadinamosios karo ligos, kurios seniau išnaikindavo daug daugiau žmonių, negu pats karas. Prie tokių ligų dažniausiai priklauso: <...>, 5) maras arba džuma ir 6) pastyrimo liga arba tetanas (latyn. tetamu)“ ts 1 14. 3.1.2.3. Skolinys arba lietuviškas. Pirmenybė teikiama skolintam terminui, tačiau greta pateikiamas ir lietuviškas atitikmuo: „sykiu su saulės grąža grįžo į mūsų apylinkę, nors ir nelaukiama, bet jau gerai mums pažįstama viešnia – dezinterija, arba kruvinoji“ Db 33 10. 3.1.2.4. Skolinys arba skolinys. Pasitaiko atvejų, kai abu kalbamuoju būdu susiję sinonimai yra skoliniai: „Apsikrečiamąja liga žmogus suserga delto, kad jo kūnan patenka ypatingi, labai maži gyvunėliai, vadinamieji mikrobai arba bakterijos“ svk 1 2. 3.1.2.5. Mišriakilmis arba skolinys. Pagrindinis sinonimų eilutės narys yra mišrios kilmės terminas, o jo sinonimas – skolinys: „Įsižiūrėjus į šios ligos apsireiškimus, gauname įspūdžių, kad ji visai ne nauja: – tai paprastoji influenca arba gripas“ ts 36 13. 3.1.2.6. Skolinys arba mišriakilmis. Šeštajam potipiui priskiriama sinonimų eilutė, kurios dominantė yra skolinys, o sinonimas mišriakilmis terminas: „gripė arba išpaniškoji liga“44 Dbrt 178 3. 44 toks publikacijos pavadinimas, pačiame tekste pavieniui vartojami šie terminai: išpaniškoji liga, gripė, influenca, gripės liga. 184 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų 3.1.3. Sinonimai siejami kableliu. tai vienetinis sinonimų pateikimo atvejis – pirmenybė teikiama savakilmiam terminui: „kruvinosios gyviai45, bakterijos yra veikliausios per karščius“ mb 1 11. 3.2. Tų pačių ir skirtingų tekstų medicinos terminų sinoniminiai ryšiai. 1918 m. didesnės apimties medicinos publikacijose neretai tai pačiai sąvokai įvardyti vartojama keletas terminų. Pasitaiko, kad tame pačiame tekste sinonimai vartojami pramaišiui. tokius sinoniminius terminus nėra sunku identifikuoti to paties teksto ribose. Antai toliau pateikiamuose sakiniuose ta pati liga tame pačiame tekste vadinama keliais skirtingais terminais, kurių sinonimiškumas abejonių nekelia: (1) „bestingdama vaistinės. tai paskelbiama lietuviams vaistininkams. skapiškyje ne blogiausia vieta aptiekai“ LA 93(141) 3; (2) „tuo-tarpu teįtaisė dar šiuodu skyriu: <...> ir skyrių apsaugoti nuo pasiutimo. <...>. skyrius, kuris darbuojasi apsaugojimu nuo siutligės, skiepys tokius asmenis, kuriems buvo įkandęs arba bent kiek įbrėžęs pasiutęs šuo, jei kitaip pasiutimo liga nebutų galima išvengti“ Dbrt 27 3. tačiau, kaip minėta, sinoniminiu ryšiu susijusių terminų aptinkama ir skirtinguose tekstuose. Juos identifikuoti gal kiek sunkiau, bet įmanoma. Šiuo atveju tą ryšį tarp skirtingų tekstų tą pačią sąvoką įvardijančių medicinos terminų galima mėginti nustatyti remiantis tekstų tematika, terminų vartojimo kontekstu, tame pačiame tekste greta pateiktais sinonimais, įvardijamosios sąvokos požymiais (jei tokie nurodomi tekste) ir pasitelkiant papildomą šaltinį, pavyzdžiui, LkŽe ar dalykinę literatūrą. Pirmiausia palyginkime konkrečius kelių sinoniminių anatomijos terminų pavyzdžius iš skirtingų leidinių publikacijų. Žarna – grobas (lot. intestinum); skilvis – vėdarėlis (lot. ventriculus). Dabarties, Tėvynės sargo ir Aušros Vartų kalendoriaus publikacijose anatomijos terminai grobai ir žarnos pavartoti ta pačia „vamzdelio pavidalo virškinimo trakto dalies, prasidedančios nuo skrandžio“ reikšme, o skilvys ir vėdarėlis – „skrandžio“ reikšme: (1) „atsiranda gerklėje slogos, taipojau kaip ir skilvyje bei grobuose“ Dbrt 178 3; (2) „Liga labai įvairuoja: vienam ligoniui liga labiau plaučius, gerklę ir nosį apninka, kitam – vėdarėlį bei žarnas“ ts 36 14; (3) „Šiandien yra išrodyta, kad šiltinės bacijos patenka į kūną per vėdarėlį ir žarnas, ypatingai vartojant užkrėstą mikrobais vandenį“ Avk 51. 45 LkŽe 1 gyvis 4. „parazitai“. 185Terminologija | 2018 | 25 kas gi leidžia terminus žarna ir grobas bei skilvis ir vėdarėlis laikyti sinonimais? Pirma, trijuose tekstuose rašoma apie tas pačias užkrečiamąsias ligas – influencą ir dizenteriją ir tų pačių organų, kurie veikiami tų ligų, pavadinimai pateikiami greta – (1) skilvys bei grobai, (2) vėdarėlis bei žarnos, (3) vėdarėlis ir žarnos. Antra, LkŽe grobas 3. „žarna“, 1 vėdarėlis žr. vėdaras 4. „skrandis“, skilvis 3. „skrandis“. sąnarys – narys (lot. articulatio). Pavasario publikacijose „Žmogaus kaulai“ ir „oda“ sinonimiškai vartojami griaučių sistemos organo – kaulų sunėrimo jungties – pavadinimai: (1) „tos vietos, kur kaulai liuosai jungiasi vienas su kitu vadinasi nariai“ Pvs 7 13; (2) „oda tampri. Ji tempiasi, kai mes lenkiame sąnarius ir susitraukia, kai juos atitiesiame“ Pvs 10 12. iš ko galima spręsti, kad terminai narys ir sąnarys yra sinonimai? Pats paprasčiausias būdas patikrinti, ar šie terminai yra sinonimai, tiesiog atsiversti LkŽe, kuriame pirmoji žodžio narys reikšmė yra „sąnarys“. kitas būdas yra tekstų, kuriuose vartojami minėti terminai, tematika (šiuo atveju abu sakiniai paimti iš straipsnių iš žmogaus anatomijos srities). čia taip pat gelbsti terminų vartojimo kontekstas. Pirmame sakinyje rašoma apie vietas, kuriose jungiasi kaulai46, palyginkime Žmogaus anatomijos vadovėlio sakinį: „visos kaulų jungtys skirstomos į ištisines ir sąnarius. <...>. sąnariams būdingas bruožas – plyšys tarp susijungiančių kaulų“ (stropus, tamašauskas, Paužienė 2005: 98). Antrajame sakinyje minima viena iš sąnarių savybių – judėjimas, t. y. lenkimas, atitiesimas. Palyginkime kitą minėto vadovėlio sakinį: „reikšmingiausia kaulų jungčių savybė yra judėjimas“ (stropus, tamašauskas, Paužienė 2005: 98). taigi iš to, kas pasakyta, galima teigti, kad skirtinguose tekstuose terminai nariai ir sąnariai įvardija tą pačią anatomijos sąvoką „kaulų jungtį“. Gerklė – koserė (lot. pharynx, larynx). Gydytojų e. Draugelio ir A. vileišio Tėvynės sarge paskelbtuose straipsniuose sinonimiškai vartojami kvėpavimo organų sistemos organą – gerklas – įvardijantys terminai: (1) „Gerklė truputį paraudo, ryjant, arba kosint jautė skausmus“; „koserė parausta ir truputį patinsta“ ts 36 14; (2) „burna džiusta ir gerklę skauda ryjant“ ts 34 6. terminai gerklė ir koserė pateikti iš dviejų skirtingų tekstų, kuriuose rašoma apie tą pačią – influencos – ligą, kurios vienas iš požymių – gerklės 46 čia ir iliustraciniuose sakiniuose pabraukta mano – P. Z. 186 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų skausmas – minimas abiejų tekstų sakiniuose. be to, šių terminų reikšmės dar patikrintos LkŽe: gerklė 1. „priekinė kaklo dalis (pharynx, larynx)“ ir koserė 1. „gerklė“. Šitai leidžia teigti, kad minėti terminai yra sinonimai. 1918 m. pagrindinė medicinos publikacijų tema buvo infekcinės ligos, apie jas daugiausia rašyta, taigi ir vartota nemažai terminų joms įvardyti. reikia pasakyti, kad ne tik skirtingose publikacijose infekcinė liga vadinama nevienodai, bet ir tame pačiame tekste nesitenkinama vienu terminu – įvairuoja rūšinis tos ligos dėmuo – limpanti / limpančioji / limpama / limpamoji / užkrečiama / už(si)krečiamoji / užkrėčiamoji liga: „kartas nuo karto apsipainioja pas mus limpančiosios ligos, kuriomis užsikrėčia ne tik šeimynos, bet ir ištisi sodžiai“ kk 69; „ Apsisaugojimui nuo limpančių ligų neužtenka gerų norų“ kk 69; „ užtat, norint, kad limpamos ligos nesiplėstų, reikia triobą ir kiemą, patalines ir baltinius užlaikyti švariai“ kk 74; „ kaip išsisaugoti limpamųjų ligų?“ mb 1 11; „Prie ligoninės įtaisė išutinėjamąją įstaigą; todėl dabar galima ir šituo budu naikinti užkrečiamosios ligos“ Dbrt 11 3; „užkrečiamomis ligomis sergančių ligonių“ Dbrt 96 3; „ rožė yra tai užsikrėčiamoji liga“ ts 10 14; „ stenkitės atskirti sergančius užkrečiamomis ligomis“ ts 5 15; „ beriamoji šiltinė – pavojinga užkrėčiamoji liga“ ts 1 14; „ čia-pat priguli ir skiepijimas nuo užsikrečiamųjų ligų“ Dbrt 27 3. kruvinoji – kruvinoji liga – krauligė – raudonoji (lot. dysenteria). Dažna to meto infekcinė liga – dabar vadinama graikizmu dizenterija – taip pat turėjo keletą pavadinimų. toliau pateiktuose penkių skirtingų tekstų sakiniuose minėti terminai įvardija tą pačią ligą, plg.: (1) kruvinoji (desinterija) yra limpama liga. Prasideda ji viduriuose: iškarto retai, paskui labai ir tankiai paliuosuoja vidurius mb 1 11, (2) „Šio mėnesio 18 d. posėdžių salėje, karinės valdžios name vilniuje buvo posėdis, kame kalbėjo apie priemones grumti kruvinajai ligai. <...>. musės kruvinąją išplatina“ Dbrt 79 3; (3) „Praėjusiais metais labai buvo išsiplėtusi kruvinoji, ypačiai žinoma orui sušilus, vasaros metu“ Db 20 4; (4) „Dizenterija arba kruvinoji. <...>. Apsireiškia ji tuo, kad žmogus ima su kraujais viduriuoti“ ts 2 16; (5) „yra susekta, kad krauligė atsiranda vidurvasaryje ir pirmuoju rudens laiku: Liepos, rugpiučio ir rugsėjo mėnesiais. <...>. ta liga nesunku pažinti. Ji prasideda drugiu, vėmimu ir viduriavimu. išpradžios išmatos išrodo, kaip paprasto viduriavimo. bet veikiai užeina pilvo skaudėjimas ir po išmatų išeina kiek gleivių su krauju. viena iš svarbiausių priemonių kovoti su kruvinąja, yra geras įtaisymas išeinamosios vietos47“ Dbrt 98 3; 47 retinta originale. 187Terminologija | 2018 | 25 (6) „Pereitais metais šiuo laiku, mūsų apylinkėje buvo labai įsigalėjusi raudonoji ir pakirto net kelias dešimtis žmonių“ Db 44 14. Pirmo, antro, ketvirto ir penkto tekstų sakiniuose terminų kruvinoji ir desinterija, kruvinoji liga ir kruvinoji, dizenterija ir kruvinoji bei krauligė ir kruvinoji sinonimiškumas abejonių nekelia – jie tekste vartojami arba greta, arba pramaišiui. keblesnis rodosi šešto teksto terminas raudonoji, nes tai vienetinis šio termino pavartojimo atvejis. taigi ar raudonoji taip pat reiškia „dizenteriją“? 1918-ųjų straipsniuose, kuriuose rašoma apie ligas, paprastai nurodomi jų būdingi požymiai, vadinamieji ligos apsireiškimai. taigi pirmo teksto sakinyje rašoma, kad susirgus kruvinąja „labai ir tankiai paliuosuoja vidurius“; antro teksto sakinyje pažymima, kad ligą platina musės; ketvirto teksto sakinyje nurodyta, kad ligoniui prasideda kruvinas viduriavimas; penkto teksto sakiniuose rašoma, kad ligonis pradeda viduriuoti, jam skauda pilvą, išmatose pasirodo kraujingų gleivių. taigi ligõs, aprašytos minėtuose tekstuose, požymiai tie patys. Medicinos enciklopedijos duomenimis, dezinterija „dažniau sergama vasarą ir rudenį; tuomet dizenteriją dar platina musės“, ligoniui raižo pilvą, prasideda viduriavimas, išmatose atsiranda gleivių, kartais kraujo“ me i 201. kad ligą platina musės, pažymima antro teksto sakinyje – „musės kruvinąją išplatina“, o kad ši liga dažniausia šiltuoju sezonu – trečio teksto sakinyje – „žinoma orui sušilus, vasaros metu“. LkŽe žodis kruvinoji fiksuotas kaip medicinos terminas su pažyma med., kurio pirmoji reikšmė yra „dezinterija“. iš trijų tame žodyne pateiktų žodžio krauligė reikšmių (1. „galvijų liga, pasireiškianti kraujuotu šlapinimusi“, 2. „kraujo liga“48, 3. „kruvinoji (?)“) ir iš dviejų žodžio raudonoji reikšmių (raudonoji 1. „dizenterija, kruvinoji“, 2. žr. raudonligė 1. „tokia kiaulių užkrečiama liga (erysipelas suis)“) šiuo atveju mums rūpi tik šių žodžių „kruvinosios“ reikšmė. tad galima teigti, kad šešiuose skirtinguose tekstuose vartojami terminai kruvinoji, kruvinoji liga, krauligė ir raudonoji pavadina tą pačią ligą – dizenteriją – taigi yra sinonimai. bado / beriamoji / dėmėta / dėmėtoji šiltinė (lot. typhus exanthematicus). Dažniausia karo metu siautusi liga buvo dėmėtoji šiltinė. 1918-ųjų medicinos straipsnių autoriai ją vadino keliais terminais: 48 kraujo gamybos organų liga. 194 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų 7. 1918 m. medicinos tekstuose sinonimija yra dažnas terminų semantinių tarpusavio santykių tipas. sinoniminiu ryšiu susijusių terminų nerẽta tame pačiame tekste. Jie vartojami greta arba pramaišiui. Gretutiniai sinonimai pateikiami dviem pagrindiniais būdais: skliaustuose ar siejami jungtuku arba. 8. sinoniminius terminus identifikuoti to paties teksto ribose nesunku – čia gelbsti minėtasis – gretutinis arba mišrusis – jų vartojimas. tuo tarpu sinoniminį ryšį tarp skirtingų tekstų terminų apčiuopti kebliau. tą ryšį galima nustatyti remiantis tekstų tematika, terminų vartojimo kontekstu, tame pačiame tekste vartojamais sinonimais, įvardijamosios sąvokos požymiais ir papildomais šaltiniais (pvz., LkŽe, vadovėliais). 9. terminų sinonimija ir variantiškumas byloja apie tų metų medicinos terminijos nepastovumą, dar, manding, ir tai, kad pagrindinis rašančiųjų tikslas buvo populiariai ir paprastam skaitytojui suprantamai perteikti informaciją apie ligas, jų požymius ir gydymą, o į raišką dėmesio kreipta mažiau, be to, dalis variantų gali būti redakcinės ir leidybinės klaidos. kiekvienas autorius vienai ar kitai sąvokai pavadinti vartojo jam žinomus terminus, tai taip pat turėjo įtakos sinonimų atsiradimui. 10. tiriamąją terminiją neabejotinai veikė gyvoji kalba – 1918 m. tekstuose nemažai terminų, paimtų iš gyvosios vartosenos, pvz.: kruvinoji, raudonoji, krauligė, slankstas, slogas, gyduolė, pribuvėja, grobas, krimslys, koserė, lėlelė „akies vyzdys (pupilla)“, ryšelis, skilvis, žvyna, atmatai, suputimas „sutinimas, subrinkimas“, laužymas „gėlimas, skaudėjimas“, kraujo vaikščiojimas „kraujo cirkuliacija“, diegas „užuomazga, pradas (ligos)“, plaišena (terminologizuotas žodis), užkaitimas „uždegimas“, liginimas „slaugymas“. be to, esama vaizdingų terminų, pvz.: kraujo vaikščiojimas, krūtinės kamaraitė, niežų krūmas, prakaito skylutė, sausų gyslų ryšelis. 11. tirtuose tekstuose dar ganėtina netikslių medicinos terminų, kuriais įvardijamos daugiausia rūšinės sąvokos yra nepakankamai aiškios, pvz.: ausų užkaitimas, plėvės užkaitimas, šonkaulių užkaitimas, vidurių sluoga, vidurių sugedimas, kvėpavimo takų slogas, skilvio sugedimas. 12. Jau ir prieš 100 metų medicinos, sveikatos ir gydymo klausimais rašę autoriai vartojo nemažai terminų, kurie nepakitę pateko į dabartinę medicinos mokslo kalbą ir terminiją, tačiau savo lietuviškumu, vaizdumu, reikšmių ir raiškos įvairumu ta terminija skiriasi nuo dabartinės lietuvių medicinos terminijos. 195Terminologija | 2018 | 25 PAGRINDINIŲ ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI Avk – Aušros Vartų kalendorius Dbrt – Dabartis Db – Darbo balsas Fr – Farmaceutų reikalai kk – Kauno kalendorius LA – Lietuvos aidas mb – Moterų balsas Pvs – Pavasaris PAGRINDINIAI ŠALTINIAI Ankietos reikalu. – valdyba – Farmaceutų reikalai, 1918, sausis (Nr. 1), 3–4. Apsisaugojimas nuo kruvinosios ir jos gydymas vyr. rytų vado srityje. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, birželio 13 (Nr. 71), 3. Apsisaugojimas nuo limpamų ligų, ypačiai nuo krauligės. – parašė dr. minkevičia, gyd. savičo ligoninės vilniuje. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, liepos 31 (Nr. 98), 3. Atsišaukimas į Lietuvos farmaceutus / vilniaus liet. farmaceutų tarybos pirm. steponas Nasvytis, sekr. stasys bytautas. – Lietuvos aidas, 1918, gruodžio 6 (Nr. 150), 3. Avižonis Petras. Higijena. – D-ras med. P. Avižonis. – Darbo balsas, 1918, gruodžio 24 (Nr. 56), 3–4. čia atsidarė aptieka provizoriaus J. stuko..., kupiškis. – Žinąs. – (Žinios iš Lietuvos. Įvairios žinios). – Lietuvos aidas, 1918, gruodžio 11 (Nr. 154), 5. čia po visas parapijas taip yra išsiplatinusi ispanų liga..., kaišiadorių a. – krumplys50. – Pavasaris, 1918, lapkričio 1 (Nr. 9), 18. Daktarų ir akušerių stoka. – o. Žl.51 – (mūsų žinios. Žagarė). – Darbo balsas, 1918, balandžio 11 (Nr. 16), 11. Daktarų organizavimasis. – A. trainaitis. – Farmaceutų reikalai, 1918, sausis (Nr. 1), 7. Dėku Dievui, jau gydytojų turime keletą..., utena. – (iš Lietuvos krašto). – Vienybė, 1918, rugsėjo 24 (Nr. 36), 562. Del gomeopatinių vaistinių. – J. Pundinas. – Lietuvos aidas, 1918, spalio 11 (Nr. 103), 2. Dėl kovos su dėmėtąja šiltine, Švenčionys. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, kovo 19 (Nr. 34), 3. Dėl ligoninės įsteigimo Gelvonyse. – P. D.52 – (iš Lietuvių centralinio komiteto). – Tėvynės sargas, 1918, birželio 21 (Nr. 24), 4. Dėl sveikatos stovio Lietuvoje. – (Žinios iš Lietuvos. L. tarybos žinios), – Lietuvos aidas, 1918, spalio 5 (Nr. 98), 3. Dėmėtosios šiltinės. – kunigas Š.53 – Dabartis, 1918, balandžio 17 (Nr. 13), 193–194. Didelė lietuvių ligoninė vilniuje. – Lietuvos aidas, 1918, rugsėjo 5 (Nr. 83), 2. Dr. D. Alseika54. kaip išsisaugoti limpamųjų ligų? – Sveikata, 1918, gruodžio 25 (Nr. 1), 2. D-ras D. Alseika. sveikatos reikalai Lietuvoje. – Sveikata, 1918, gruodžio 25 (Nr. 1), 1–2. Draugelis eliziejus. Naujoji liga. – Dr. e. Draugelis. – Tėvynės sargas, 1918, spalio 30 (Nr. 36), 13–14. Draugelis eliziejus. Šiltinės. – D-ras e. Draugelis. – Aušros Vartų kalendorius 1919: Sodžiaus ir ir miesto lietuvių katalikų šeimynoms dovanėlė. iii metai. redagavo Liūdas Gira, vilnius: Žinynas, 1918, 50–54. Farmaceutams!. – Lietuvių farmaceutų sąjungos nariai J. tartila, J. Putna, k. markūnas. – Lietuvos aidas, 1918, gegužės 25 (Nr. 61), 2. Farmaceutams. – kast. stašys55. – Lietuvos aidas, 1918, birželio 25 (Nr. 71), 2. Farmaceutų reikalais. – Ainis56. – Darbo balsas, 1918, rugsėjo 27 (Nr. 37), 4–5. 50 bronius stosiūnas? 51 ona Žlabytė. 52 Povilas Dogelis. 53 Juozas Šnapštys? 54 Danielius Alseika. 55 konstantinas stašys. 56 Juozas Pronskus. svk – Sveikata ts – Tėvynės sargas vnb – Vienybė 196 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų Farmaceutų reikalu. – Ainis. – Lietuvos aidas, 1918, lapkričio 27 (Nr. 142), 3. Feldšeris. – Žiedelis57. – (mūsų žinios. Naujamiestis). – Darbo balsas, 1918, rugpjūčio 7 (Nr. 30), 11–12. Gydytojų apsigyvenimas. – (mūsų žinios. vilnius). – Darbo balsas, 1918, rugpjūčio 30 (Nr. 33), 8. Gydytojų domei. – ten buvęs. – Lietuvos aidas, 1918, spalio 31 (Nr. 120), 4. Gydytojų ir vaistininkų žiniai. – seinų žmogus. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Įvairios žinios). – Lietuvos aidas, 1918, liepos 18 (Nr. 80), 3. Gripė arba ispaniškoji liga. – Alfred s. radtke. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, lapkričio 1 (Nr. 178), 3. Grumimas kruvinosios vyr.ryto vado valdžios srityje. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, liepos 2 (Nr. 79), 3. Higienos mokslas ir mūsų mokyklos. – ibis58. – Lietuvos aidas, 1918, balandžio 20 (Nr. 47), 2. ispanų liga. – eglaitė. – (mūsų žinios. biržai). – Darbo balsas, 1918, lapkričio 13 (Nr. 44), 15. iš Aglonos (rusijoje) vilniun tapo pargabenta daktaro J. buzelio vedama lietuvių ligoninė... – (Žinių žinios. vilniaus kronika). – Tėvynės sargas, 1918, birželio 14 (Nr. 23), 9. iš kauno miesto ligoninės. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, liepos 28 (Nr. 96), 3. Į draugus farmaceutus! – Proviz. Z. kūzavas59. – Lietuvos aidas, 1918, liepos 11 (Nr. 77), 2–3. Įsteigė vaistininkų draugiją, vilnius. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, rugsėjo 24 (Nr. 145), 4. kaip išsisaugoti limpamųjų ligų? – o. A.60 – Moterų balsas, 1918, liepos mėn. (Nr. 1), 11–12. kalbos gryninimas. – L. G. – Tėvynės sargas, 1918, kovo 5 d. (Nr. 9), 1–2. kauno miesto ligoninė. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, sausio 24 (Nr. 11), 3. Lietuviai-daktarai. – (Lietuviai svetur). – Lietuvos aidas, 1918, sausio 24 (Nr. 11), 4. Lietuvių sanitarinės Pagalbos Draugijos ligoninė. – (Žinios iš Lietuvos. vilniuje). – Lietuvos aidas, 1918, spalio 18 (Nr. 109), 3. Lietuvių sanitarinės Pagalbos Draugijos Poliklinika ir Ligoninė nuo lapkričio 3 dienos ... pradėjo oficialiniai veikti ... – (Žinios iš Lietuvos. vilniuje). – Lietuvos aidas, 1918, lapkričio 13 (Nr. 130), 5. Lietuvių sanitarinės Pagalbos Draugijos poliklinika ir ligoninė vilniuje. – (mūsų žinios. vilnius). – Darbo balsas, 1918, lapkričio 6 (Nr. 43), 13–14. Lietuvių sanitarinės Pagalbos Draugijos Poliklinikos ir Ligoninės... pašventinimas įvyko šį sekmadienį... – tekste: vaižganto kalba. – (Žinios iš Lietuvos. vilniuje). – Lietuvos aidas, 1918, lapkričio 5 (Nr. 123), 4. Lietuvos vaistinės. – Lent. – Lietuvos aidas, 1918, sausio 22 (Nr. 10), 4. Ligos. – kazys kairys. – (mūsų žinios. ilguva). – Darbo balsas, 1918, lapkričio 13 (Nr. 44), 14. Ligos. – sietynas. – (mūsų žinios. Žemaitkiemis). – Darbo balsas, 1918, balandžio 18 (Nr. 17), 11. mūsų grįžusieji. – s.61 – Lietuvos aidas, 1918, lapkričio 17 (Nr. 134), 2. Nedidelis skapiškio miestelis stovi mituvos paežeryje... – P. Gužas. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Įvairios žinios). – Lietuvos aidas, 1918, rugsėjo 28 (Nr. 93), 3. oda. – J. t. – Pavasaris, 1918, lapkričio 23 (Nr. 10), 12–13. Pamišėlių namas. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, vasario 21 (Nr. 23), 3. raumenys. – J. t. – Pavasaris, 1918, spalio 16 (Nr. 8), 11–12. saugokime sveikatą ir gyvybę. – L. N.62 – Lietuvos aidas, 1918, balandžio 9 (Nr. 42), 1–2. saugokimės ligų. – A. Žansparnis63. – Darbo balsas, 1918, gegužės 9 (Nr. 20), 4–5. sykiu su saules grąža grįzo į mūsų apylinkę... dezinterija, arba kruvinoji.... – visų žinomas. – (mūsų žinios. Gruzdžiai). – Darbo balsas, 1918, rugpjūčio 30 (Nr. 33), 10–11. susilaukėme dar vieno veiklaus vyro inteligento,.... – P. b. – Pavasaris, 1918, rugsėjo 1 d. (Nr. 5), 21. 57 Jonas kvietkauskas. 58 Jonas basanavičius. 59 Zenonas kuzavas. 60 ona Adomaitytė. 61 kazys strazdas? / stanislovas sarapas ? / Antanas kvedaras ? 62 Liudas Noreika. 63 Juozas Gendrėnas. 197Terminologija | 2018 | 25 sveikatos komisija prie Lietuvos tarybos. – (Žinios iš Lietuvos. vilniuje). – Lietuvos aidas, 1918, birželio 29 (Nr. 73), 3. sveikatos komisijos iniciatyva ... buvo sušauktas 5.Xii miesto gydytojų susirinkimas... – Z. – (mūsų žinios. Šiauliai). – Darbo balsas, 1918, gruodžio 31 (Nr. 57), 3. sveikatos reikalai vyr. rytų vado srityje. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, kovo 2 (Nr. 27), 3. sveikatos reikalu. – kar. Dy-n-a. – Lietuvos aidas, 1918, rugsėjo 14 (Nr. 87), 2. Šis tas apie ligas ir iš hygienos. – m-lis. – Kauno kalendorius 1919 metams. trylikti metai. kaunas, 1918, 69–74. Šį rudenį pribuvo ir pas mus... “ispaniška liga“... – kuliškis64. – (iš Lietuvos). – Vienybė, 1918, lapkričio 13 (Nr. 43), 675–676. taip pat svarbus reikalas. – Tėvynės sargas, 1918, rugpjūčio 4 (Nr. 28), 2. tauta ir kalba. – Nr. – Lietuvos aidas, 1918, liepos mėn. 16 d. (Nr. 79 (127)), 1–2. tautos sveikata ir karas. – Z.65 – Lietuvos aidas, 1918, kovo 23 (Nr. 36), 1–2. traupio miestelyje iš rudens pradėjo žmonės sirgti tifu (šiltinėmis)... – Jaunas mokytojas. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Įvairios žinios). – Lietuvos aidas, 1918, kovo 16 (Nr. 33), 3. tremtinių grąžinimo tvarka ir karantinos. – A. r.66 – Lietuvos aidas, 1918, balandžio 18 (Nr. 46), 2. ukmergės apskrity siaučia dėmėtosios šiltinės... – A. Ž. – (Po Lietuvą. Įvairios žinios). – Tėvynės sargas, 1918, gegužės 8 (Nr. 18), 10. vaistinės mokinių klausimu. – J. P. – Lietuvos aidas, 1918, gruodžio 12 (Nr. 155), 2–3. vaistinių reikalai. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, rugpjūčio 3 (Nr. 101), 3. vaistų reikalai vyr. rytų vado srityje. – (iš Lietuvos krašto). – Dabartis, 1918, birželio 13 (Nr. 71), 3. vileišis Antanas. Apie karo ligas. – Dr. A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, gruodžio 29 (Nr. 1), 14–15, sausio 17 (Nr. 2), 15–16. vileišis Antanas. Apie plaučių džiovą. – D-ras A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, vasario 19 (Nr. 7), 14–15. vileišis Antanas. kaip gyventi, kad sveikam būti. – D-ras A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, sausio 29 (Nr. 4), 14–15, vasario 5 (Nr. 5), 15. vileišis Antanas. kas tai influenca ir iš ko ji atsiranda? – Dr. A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, spalio 16 (Nr. 34), 4–8. vileišis Antanas. kokia privalo būti sergančiųjų vaikų priežiūra. – D-ras A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, balandžio 11 (Nr. 14), 13–14, gegužės 29 (Nr. 21), 11, liepos 10 (Nr. 26), 11–12, rugsėjo 18 (Nr. 30), 11–13. vileišis Antanas. Niežai. – D-ras A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, balandžio 11 (Nr. 14), 13. vileišis Antanas. rožė. – D-ras A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, kovo 16 (Nr. 10), 14. vileišis Antanas. trachoma. – D-ras A. vileišis. – Tėvynės sargas, 1918, kovo 23 (Nr. 11), 14. Žagarėje apsigyveno trys gydytojai, 1 feldšeris ir akušerė; Žagarėje atidaryta kazlausko vaistinė... – Lietuvos Ainė. – (mūsų žinios. Žagarė). – Darbo balsas, 1918, spalio 10 (Nr. 39), 12. Žmogaus kaulai. – J. t.67 – Pavasaris, 1918, spalio 4 (Nr. 7), 12–13. Žmonių sveikata Lietuvoje. – Vienybė, 1918, liepos 4 (Nr. 24), 367–368. Žodelis apie sveikatą. – rumšišk. mokytojas. – Dabartis, 1918, kovo 9 (Nr. 30), 3. Žvilgsnis į ateitį. – st. N-is. – Farmaceutų reikalai, 1918, sausis (Nr. 1), 2–3. PAGALBINIAI ŠALTINIAI ALeW – Altlitauisches etymologisches Wörterbuch. band 1 A–m, band 2. N–Ž, band 3. verzeichnisse un indices. unter der Leitung von Wolfgang Hock, Hamburg: baar, 2015. Alm – Alminauskis k. Die Germanismen des Litauischen I. Die deutschen Lehnwörter im Litauischen, kaunas: Šv. kazimiero draugijos knygynas, 1931. čep – čepienė N. Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. 64 stanislovas Durskis. 65 vincentas Zajančkauskas. 66 Andrius rondomanskis? 67 Jurgis talmantas? 198 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų DvLkŽ – križinauskas J., smagurauskas st. Didysis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. LeW i – Litauisches etymologisches Wörterbuch von ernst Fraenkel. bd. 1, Heidelberg: Carl Winter universitätsverlag, Göttingen: vandenhoeck & ruprecht, 1955. LeW ii – Litauisches etymologisches Wörterbuch von ernst Fraenkel. bd. 2, Heidelberg: Carl Winter universitätsverlag, Göttingen: vandenhoeck & ruprecht, 1955. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas 1. Autoriai. sudarė ir parengė dr. Jonas mačiulis, vilnius: LNb, 2004. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas 2. Slapyvardžių žodynas. sudarė ir parengė doc. dr. Jonas mačiulis, vilnius: LNb, 2004. Lietuvos bibliografija = the bibliography of Lithuania = Litauische bibliographie / Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos = Publications of Lithuanian periodicals = Publikationen der Litauischen Periodika: 1918. D. 1. Parengė osvaldas Janonis, kaunas: kauno apskrities viešoji biblioteka, 2001. LLkŽ – vaitkevičiūtė v. Lenkų–lietuvių kalbų žodynas, vilnius: mokslas, 1979. LkPŽ – kregždys r. Lietuvių kalbos polonizmų žodynas = Słownik polonizmów w jezyku litewskim (studia etymologica baltica ii). mokslinis žodynas, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. LkŽe – Lietuvių kalbos žodynas (i–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt me i, ii – Medicinos enciklopedija 1–2, vilnius: valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991, 1993. PrW i – Preussisches Wörterbuch Ostund Westpreussisches Provinzialismen in alphabetischer Folge von H. Frischbier. erster band. A–k, berlin: verlag von th. Chr. Fr. enslin, 1882. skar – skardžius Pr. Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen. – Tauta ir žodis 7, 1931. Šlt – [D-ras A. vileišis.] sveikatos dalykai. Apie žmogaus džumą. – Šaltinis 29, 1914, 435–437. tŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas. redaktorių taryba: Angelė kaulakienė et al., vilnius: Alma littera, 2013. vLe iv, Xiii, Xvii, XXii, XXiii, XXv – Visuotinė lietuvių enciklopedija, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 2008, 2010, 2012, 2013, 2014. Zemlevičiūtė P. 2009: Lietuvių medicinos terminologijos raida XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Daktaro disertacija, kaunas: vytauto Didžiojo universiteto leidykla. ЭСРЯ i, ii – Фасмер М. Этимологический словарь русского языка 1–2, Москва: Прогресс, 1964, 1967. LITERATŪRA Andriušis A. 2006: Lietuvos medicinos istorijos apybraiža. mokomoji knyga, vilnius: vilniaus universiteto l-kla. bunevičiūtė L. 2000: Atributiniai veiksmažodinių daiktavardžių junginiai. – Žmogus ir žodis 2, 10–15. ermanytė i. 2008: Antonimai ir antonimija, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gaivenis k. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, vilnius: Lki leidykla. Gira L. 1918: kalbos gryninimas. – L. G. – Tėvynės sargas 9, 1–2. Grinius k. 1918: tauta ir kalba. – Nr. – Lietuvos aidas 79(127), 1–2. Jakaitienė e. 2010: Leksikologija, vilnius: vilniaus universiteto leidykla. keinys st. 2005 [1975]: Priesaginė lietuviškų terminų daryba. – Keinys St. Dabartinė lietuvių terminologija, vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 21–76. micelmacheris v. 1959: Sveikatos apsauga Lietuvoje 1918–1919 m., vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. miliūnaitė r. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. mitkevičienė A. 2004: v. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai. – Terminologija 11, 119–144. mitkevičienė A. 2006: Literatūros mokslo terminų antonimija 1922–1942 m. – Terminologija 13, 134–148. mitkevičienė A. 2015: 1918–1940 metų lietuvių literatūros mokslo terminai. Daktaro disertacija, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Petronytė A. 1995: Lietuvos sveikatos departamento sukūrimas 1918–1920 m. – Acta musei historiae medicinae et pharmaciae Lithuaniae ii, kaunas, 118–124. stakulienė s. 2001: Lietuviškoji medicinos periodika: ištakos ir raida Lietuvoje iki XX a. trečiojo dešimtmečio. – Knygotyra 37, 220–233. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/afedora/get/ Lt-LDb-0001:J.04~2001~1367156338542/Ds.002.0.01.ArtiC. stakulienė s. 2007: Lietuviškos farmacijos periodikos ištakos ir raida Lietuvoje iki XX a. penktojo dešimtmečio. – Knygotyra 49, 122–137. Prieiga per internetą: www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/ download/8017/5887. 199Terminologija | 2018 | 25 stropus r., tamašauskas k. A., Paužienė N. 2005: Žmogaus anatomija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, kaunas: vitae Litera. tercijonas v. 1968: sveikatos apsauga. – Lietuvių enciklopedija Xv. Lietuva, south boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 122–126. vaišvilienė r. 2013: Lietuviškai medicinos mokslo periodikai – 100 metų. – Medicinos teorija ir praktika 19(2), 208–213. Prieiga per internetą: http://www.mtp.lt/files/mtP2-18str-208-213psl.pdf. Župerka k. 1983: Lietuvių kalbos stilistika, vilnius: mokslas. Ахманова О. С. 2005: Словарь лингвистических терминов, Москва: КомКнига. Даниленко В. П. 1977: Русская терминология: опыт лингвистического описания, Москва: Наука. Татаринов В. А. 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь, Москва: Московский Лицей. MEDIcAL TERMINOLOGy 100 yEARS AGO the paper deals with terms collected from over eighty popular science and informational articles on medicine and health published in Lithuanian periodicals (mainly newspapers) in 1918. terms are analysed in respect of the meaning and expression. some specialized medical periodicals ceased in 1918, therefore general publications – Moterų balsas, Darbo balsas, Dabartis, Vienybė, Lietuvos aidas, Pavasaris and Tėvynės sargas – started publishing information on the most important health issues, mainly infectious diseases (dysentery, typhus, influenza, etc.), their treatment and patient care. over 700 different terminological units were collected from the texts researched. 66% of terms are purely Lithuanian words, 17% are foreign words (mainly borrowings of Greek (apopleksija (apoplexy), bakterijos (bacteria)) and Latin origin (kamparas (camphor), daktaras (doctor)) and another 17% are words of mixed origin (hybrids (aptiekininkas „vaistininkas“ (pharmacist), operacinė (operating-room) and complex terms having elements of different origin (valgio virinamieji organai „virškinimo organai“ (digestive tract), ispanų liga „influenca“ (influenza)). the terms researched name body parts and organs, diseases, medical devices, persons, medical institutions and abstract concepts of medicine. one-word terms which are simple words of Lithuanian origin are quite rare (akis (eye), galva (head), plaučiai (lungs)). the majority of terms researched are derivates (nugarkaulis (backbone), kosulys (cough), niežai (scabies), gydytojas (doctor), ligoninė (hospital)). two-word terms are most frequent (tulžies pūslė (gall bladder), dėmėtoji šiltinė (spotted fever), ricinos aliejus (castor oil), vaistinės padėjėjas (pharmacy assistant), rentgeno kabinetas (X-ray room), three-word terms (vidurių šiltinės mikrobas (typhoid fever microbe), raudonojo kryžiaus ligoninė (red Cross hospital)) are not very common. there are quite a few synonymous terms in the researched texts (kruvinoji and dizenterija (dysentery), aptieka and vaistinė (pharmacy)). synonymous terms can be easily identified in the same text because they are used either together or interchangeably. it is more difficult to identify the synonymy between terms from different texts, in such cases the subject of a text, synonymy within the same text, features of the concept or an external source (for instance, LkŽe (Lithuanian Language Dictionary)) may help. in 1918 quite a few medical terms had alternative versions. Phonetic and orthographic variants are common (krūtinė and krutinė (chest), skarlatina and škarletina (scarlet fever), džiova and dziova (tuberculosis) irmedė and irmedė (influenza)), morphologic variants are rare (variants of a gender – karantina and karantinas (quarantine) and of endings – raumenys and raumens (muscles)). 200 Palmira Zemlevičiūtė | Medicinos terminija prieš 100 metų synonyms and variants were used because terminology was not settled; inconsistent usage was also caused by the author’s language knowledge and terminology known to him, editorial or publishing mistakes and the focus on easy and understandable presentation of medical information without paying much attention to expression. medical terminology of 1918 was influenced by the spoken language. Quite a lot of words – some of them are quite figurative – were borrowed from the colloquial usage (kruvinoji „dizenterija“ (dysentery), mažakraujė „anemija“ (anaemia), gyduolė „vaistas“ (drug), pribuvėja „akušerė“ (obstetrician), krimslys „kremzlė“ (cartilage), kraujo vaikščiojimas „kraujo cirkuliacija“ (blood circulation)). in that year some concepts of medicine still were vague, therefore there are some medical terms which are not precise (ausų užkaitimas, vidurių sluoga, skilvio sugedimas). medical terminology of 1918 provides an interesting, useful and unique information for the history of medicine in Lithuania (what health issues were topical, what diseases were common and how they were treated, what were the means of prevention, who treated patients and where it was done, etc.) as well as for the research of Lithuanian language and terminology. some terms which are currently used in the language of medical science were used 100 years ago, but in general medical terminology of that year differs from the modern terminology in figurativeness, Lithuanian origin and variety of meanings and expression. Gauta 2018-07-19 Palmira Zemlevičiūtė Lietuvių kalbos institutas P. vileišio g. 5, Lt-10308 vilnius e. paštas palmira.zemle[email protected]