Kaip tvarkytis su pagrindiniais terminologijos terminais1
PEEP NEMVALTS
Tallinn University
RAKTAŽODŽIAI: sąvoka, žymiklis, derinimas, terminas, termstock, terminologija, terminologijos standartas, žodynas
ĮVADAS
Atrodo, kad dauguma terminologų sutaria, jog visas terminologinis darbas – terminų planavimas, valdymas, derinimas ir standartizavimas – turėtų būti grindžiamas aiškiu kiekvieno termino vertinimu sąvokos pagrindu ir būtinybe valdyti bet kurią sąvokų sistemą taip, kad kiekviena sąvoka būtų apibrėžta kuo tiksliau. Turint omenyje, kad kiekviena sąvoka nurodo realaus pasaulio esybę, šiame straipsnyje nagrinėjamas žymimasis santykis tarp terminų kaip kalbinių vienetų ir sąvokų kaip žinių vienetų. M. Teresa Cabré ir kt. (2007: 1) teigė: „požiūrių į „termino“ sąvoką įvairovę lemia konkrečių taikymų poreikiai. Tačiau poreikiai neturi sukelti painiavos dėl terminų prigimties.“ Manau, kad „termino“ kaip sąvokos esmė yra žymėti (specializuotą) sąvoką tam tikroje srityje. Nors tai gali būti bet koks simbolis, dažniausiai tai yra kalbos leksinis vienetas. Ar šis žymiklis susideda iš vieno ar kelių leksemų ir yra paprastesnės ar sudėtingesnės morfologinės arba sintaksinės sandaros, termino prigimties nekeičia. Todėl kiti siūlomi „(specializuotos) sąvokos žymiklio“ pavadinimai nei terminas, pavyzdžiui, supratimo vienetas (Temmerman 2000), specializuotas žinių vienetas (Cabré 2003) ar net terminologinis vienetas (Cabré ir kt. 2007), nepadeda aiškiau suprasti, kokia yra sąvokos, žymimos terminu terminas, esmė.
1 Šis straipsnis parengtas pagal pranešimą „Terminologijos esmė ir darbas su estų kalbos terminais“, skaitytą 2-ojoje tarptautinėje mokslinėje terminologijos konferencijoje Vilniuje 2017 m. birželio 1–2 d.; pirmoji trumpa jo versija buvo pristatyta 2016 m. EAFT-EAT aukščiausiojo lygio susitikime Liuksemburge: „Kokia yra tinkama termino terminology reikšmė?“. Tyrimą parėmė Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija pagal Eestikeelse terminoloogia programm 2013–2017 programą.
Terminologija | 2018 | 25
39
Žinodamas ankstesnes diskusijas apie „terminologijos terminologiją“ šios srities vadovėliuose ir kitur, nemanau, kad čia būtina jas aptarti. Siekiu sąvokų sistemos aiškumo, vartodamas kuo vienareikšmiškesnę terminų sistemą. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti, kaip vartoti pagrindiniai terminologijos terminai (pavyzdžiui, sąvoka, įvardijimas, terminas, terminologija, žodynas), ir aptarti, ar yra priežasčių nuo šiol keisti šių terminų vartoseną. Vienareikšmiškumo siekis būdingas kiekvienai nacionalinei kalbai, įskaitant anglų kalbą. Mano atspirties taškas – terminų vartosena estų kalboje, tačiau kadangi anglų kalba vartojama ir kaip lingua franca, ir kaip pagrindinė darbinė terminų standartizacijos kalba, daugiausia dėmesio skirsiu anglų kalbai ir siūlysiu naujadarus kai kurioms angliškų terminų daugiareikšmiškumo problemoms spręsti.
VIENAREIKŠMIŠKUMAS KAIP PAGRINDINĖ PRIELAIDA AIŠKIOMS TERMINŲ SISTEMOMS
Kiekvienoje specialiojoje srityje pageidautina, kad nuosekli sąvokų sistema atsispindėtų tvarkingoje, tikslingai funkcionalių terminų sistemoje, kylančioje iš kalbos struktūros. Kiekviena kalba turi savų morfologinių, sintaksinių ir žodžių darybos priemonių. Tačiau viena iš esminių bet kurios specialiosios kalbos funkcinio termino ypatybių yra vienareikšmiškumas (kartu su vienareikšmiu sąvokos ir realaus pasaulio objekto santykiu). Kad ir kokia kalba būtų vartojama, kiekvienas specialistas turėtų suprasti, kas yra sąvoka ir kurie terminai tinkamiausi jo dalyko srities sąvokoms įvardyti. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad kolegos specialistai ir kiti suinteresuoti žmonės suprastų, kas tiksliai turima omenyje tekste.
Specialiosios kalbos vartotojai dažnai kalba apie terminų (arba žodžių) apibrėžimą, klaidingai laikydami terminus sąvoka ir terminas sinonimais. Pavyzdžiui: „Todėl atrodo logiška apibrėžiamuosiuose žodynuose ieškoti šio žodžio apibrėžimo, siekiant nustatyti tikslias šio termino reikšmes“ (Griniewicz 2016: 7). Tirdama lietuviško termino sqvoka „sąvoka“ vartoseną akademinėje lietuvių kalboje, Asta Mitkevičienė (2017: 125) padarė išvadą, kad sąvokai priskiriami termino požymiai. Arvi Tavasto (2008: 38–39) teigimu, Tartu universiteto bendrinės estų kalbos tekstyno spaudos potemio tyrimas parodė, kad žodis mõiste („sąvoka“) reikšme „žinių vienetas“ vartotas 31% atitinkamų vartosenos atvejų, o reikšme
40
Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology
leksinis vienetas (=terminas) – 29% atvejų. 2002–2004 m. jis terminologijos kurso pradžioje Estijos vertimo studijų magistrantų paklausė: „Mis on mõiste?“ („Kas yra sąvoka?“). Ši apklausa rodo, kad tik 12% respondentų estų kalbos žodį mõiste („sąvoka“) apibrėžė kaip žinių vienetą, o 46% laikė jį leksiniu vienetu (Tavast 2008: 39–40).
Atrodo, kad tinkamų terminų paieškos sunkumai yra viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria visų Estijos universitetų doktorantai. 2012 m. kartu su keliais Talino universiteto sociologais atlikome jų nuomonių apie akademinių kalbų vartojimą apklausą (Roosmaa et al. 2014)2. Į internetinę anketą atsakė 240 respondentų, iš kurių 92% estų kalba buvo gimtoji. Doktorantų imtis reprezentavo tiek Estijos universitetus, tiek juose dėstomus dalykus. Atsakymai į klausimą „Kas jums sunkiausia rašant mokslinius tekstus estų kalba?“ parodė, kad didžiausia problema yra tinkamų terminų paieška. Šį sunkumą nurodė 59% gamtos mokslų ir techninių disciplinų doktorantų bei 44% socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantų. Terminų vartojimas estiškuose akademiniuose tekstuose buvo problema 70% gamtos ir technikos mokslų doktorantų ir 58% socialinių bei humanitarinių mokslų doktorantų, skaičiusių tokius tekstus.
Konkrečiau, rašydami specialiuosius tekstus estų kalba, tinkamų terminų paieškos sunkumų dažnai patirdavo 57%, o kartais – 37% socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantų. Tokių sunkumų dažnai patirdavo 71%, o kartais – 26% gamtos ir technikos mokslų doktorantų.
Rašydami mokslinius tekstus anglų kalba, tinkamo termino paieškos sunkumų dažnai patirdavo 22% socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantų ir 21% gamtos bei technikos mokslų doktorantų. Tokių sunkumų kartais patirdavo 61% socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantų bei 60% gamtos ir technikos mokslų doktorantų.
Tinkamo estiško termino paieška niekada nekėlė problemų tik 3% gamtos ir technikos mokslų doktorantų ir 6% socialinių bei humanitarinių mokslų doktorantų. Tinkamo angliško termino paieška niekada
2 Apklausą atlikome vykdydami tyrimą Estų kalba kaip aukštojo mokslo ir mokslo kalba, kurį rėmė ES per Europos socialinio fondo programą Primus.
Terminologija | 2018 | 25
41
tai sudėtinga 19% gamtos ir technikos mokslų doktorantų ir 17% socialinių bei humanitarinių mokslų doktorantų. Įsivertinus savo akademinių kalbų žinias, vidurkis3 buvo toks: socialinių bei humanitarinių mokslų doktorantų akademinės estų kalbos įvertinimas – 4,0, o akademinės anglų kalbos – 3,2; gamtos ir technikos mokslų doktorantų akademinės estų kalbos įvertinimas – 3,7, o akademinės anglų kalbos – 3,6. Tai, kad estų kalba kalbantiems studentams šiek tiek lengviau vartoti angliškus terminus, gali rodyti mažiau kritišką požiūrį į anglų kalba parašytuose moksliniuose tekstuose vartojamus terminus.
Šias plačiai paplitusias problemas, kylančias renkantis tinkamą sąvokos terminą bet kurioje specialiojoje kalboje, dažnai gali lemti daugiareikšmiškumas arba, kai kuriais atvejais, sinonimija. Todėl yra svarių priežasčių, kodėl terminologijos kursai reikalingi visų specialybių studentams visais aukštojo mokslo lygmenimis. Taip pat būtina, kad bet kurios srities specialistai nuolat mokytųsi terminologijos ir dalyvautų praktiniame terminologijos darbe.
Svarbiausia išsiaiškinti, kokia yra sąvokos „terminologija“ esmė ir kaip aiškiai aiškinama termino terminology reikšmė. Visi, dirbantys su bet kurios srities terminais, turėtų kelti šiuos klausimus:
• Ką žymi terminas terminology?
• Ar terminology vartojamas kaip vienareikšmis terminas?
• Kiek skirtingų reikšmių, kaip manoma, turi šis terminas?
Ir galiausiai, bet ne mažiau svarbu:
• Kiek sąvokų žymėti šį terminą tinkama? Kitaip tariant: ar pagrįsta vartoti terminą terminology kelioms sąvokoms žymėti?
Taip pat pageidautina vengti daugiareikšmiškumo žymint glaudžiai susijusias sąvokas. Tačiau terminas designation vartojamas ir sąvokai „skiriamasis pavadinimas, ženklas ar antraštė“, ir sąvokai „žymėjimo, nurodymo ar identifikavimo veiksmas“. Manau, kad designation turėtų būti vartojamas tik pastarąja reikšme, o terminą designator siūlau vartoti vien „skiriamajam pavadinimui, ženklui (sąvokos)“ žymėti. Deja, tarptautiniame terminologijos standarte (ISO 1087-1:2002) designator pateikiamas tik kaip leidžiamas terminas (įrašas 3.4.1), o sąvokai „sąvokos (3.2.1) reprezentacija ją žyminčiu ženklu“ teikiama pirmenybė terminui designation.
3 Vidurkis pagal 1–5 skalę, kur 5 = reiškia „labai gerai“, o 1 = – „labai prastai“.
42
Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology
Sąvokų sistema būtų aiškesnė, jei nuosekliai būtų skiriamas įvardijimo arba žymėjimo procesas (designation) ir leksinis žymuo kaip priemonė (designator). Rute Costa ir Christophe Roche (2013) iškėlė keletą klausimų dėl designation vartosenos ISO 704 ir ISO 1087 standartuose, įskaitant „Ar žymuo yra reprezentacija?“ ir „Ar „designation“ ir „term“ yra sinonimai? Kartais taip atrodo. Kartais – ne“. Tai, kad kyla tokių klausimų, patvirtina, jog terminas designation nėra vienareikšmis. Toks pat nevienareikšmis ir terminas terminology.
Ekonomikos profesorius Uno Mereste plačiajai visuomenei buvo žinomas kaip Estijos parlamento narys ir daugelio straipsnių apie estų kalbos vartoseną bendrinėje kalboje, taip pat teisinėje kalboje ir, žinoma, jo paties dalyko – ekonomikos – specialiojoje kalboje autorius. Jis sukūrė keletą estų ekonomikos terminų ir teigė, kad estiškas (et) terminas terminoloogia gali žymėti keturias skirtingas sąvokas (Mereste 1969): apibrėžiamas ontologiniu arba gnoseologiniu požiūriu ir siaurąja arba plačiąja prasme. U. Mereste lentelėje pateikti tik estiški pavyzdžiai, tačiau tokia pat nevienareikšmė vartosena aptinkama keliose kalbose, įskaitant anglų (en), suomių (fi) ir švedų (sv): kartais terminology arba jo atitikmenys kitomis kalbomis reiškia „specializuotą žodyną“, kartais – „terminų tyrimą“, kartais – „specialiąją kalbą, LSP“ ir t. t. (plg. 1 lentelę).
1 lentelė. U. Mereste (1969) pateikta daugiareikšmė estiško termino terminoloogia vartosena keturioms sąvokoms žymėti. Anglų, suomių ir švedų kalbas pridėjau, kad paaiškinčiau galimus sąvokų skirtumus, jei jie būtų išskirti. Tai nereiškia, kad visi šie žodžiai tose trijose kalbose aktyviai vartojami kaip terminai.
et terminoloogia | ONTOLOGIJA | GNOSEOLOGIJA | fi terminologia | sv terminologi | en terminology | SIAURESNE PRASMĖ | et „oskussõnavara“ | „oskussõnaõpetus“ | fi „termistö, oppisanasto“ | „termioppi“ | sv „fackord (och –uttryck)“ | „terminologilära, fackordlära“ | en „specializuotas žodynas“ | „terminų tyrimas“ | PLAČIOJI PRASMĖ | et „oskuskeel, erialakeel“ | „oskuskeeleõpetus“ | fi „ammatti-, erikoiskieli“ | „erikoiskielten tutkimus“ | sv „fackspråk“ | „fackspråksforskning“ | en „specialioji kalba“ | „LSP teorija, LSP tyrimai“
Terminologija | 2018 | 25
43
Estonian terminologist and lexicographer Rein Kull (2000: 142) has observed that terminoloogia in Estonian, as well as its equivalents in English (terminology), German (Terminologie), French (terminologie), and Russian (терминология) have also been used to designate the concept of ’specialised language’, that is to say polysemous manner.
Language planner and terminologist Tiiu Erelt (2007: 12) considers it impossible to designate the concept ‘specialised language’ by the term terminology and its equivalents in Estonian, German, Finnish and Russian, but is satisfied with the three other concepts that are designated with this term (cf. Table 2. For comparability reasons, I have modified T. Erelt’s table to match U. Mereste’s pattern). The title of her book, Terminiõpetus (‘study of terms’), is synonymous with oskussõnaõpetus in Estonian.
2 lentelė. T. Erelt (2007) pateikta daugiareikšmė estiško termino terminoloogia ir jo atitikmenų suomių, vokiečių, anglų ir rusų kalbose vartosena trims sąvokoms žymėti
et terminoloogia fi terminologia de Terminologie en terminology ru терминология
(ONTOLOGIJA)
(GNOSEOLOGIJA)
SIAURESNE PRASMĖ
et „oskussõnavara“ fi „termistö“ de „Fachwortschatz“ en „specializuotas žodynas“ ru „терминология
„oskussõnaõpetus, terminiõpetus“ „oppi termeistä“ „Terminologielehre, Fachwortlehre“ „terminologijos mokslas“ „терминоведение“
PLAČIOJI PRASMĖ
et „osk uskeel, erialakeel“ fi „ammatti-, erikoiskieli“ de „Fachsprache“ en „specialioji kalba“ ru „язык науки и техники“
„osk uskeeleõpetus“ „oppi erikoiskielistä“ „Terminologielehre, Fachsprachlehre“ „terminologijos mokslas, LSP teorija“ „терминология“
Likewise, M. T. Cabré Castellví (1999: 32) has noted: “The word terminology refers to at least three different concepts:
a. Terminų tyrimą reglamentuojantys principai ir sąvokiniai pagrindai
b. Terminografijos darbe taikomos gairės
c. Tam tikros specialiosios srities terminų visuma
Pirmoji sąvoka apima visą sritį, antroji – jos metodiką, o trečioji – konkrečios temos terminų visumą.“
44
Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology
1 pav. Vienareikšmė žodžių darybos vartosena, kai žymima lexicology, ir terminai, žymintys žodžių darybos tyrimo objektą
Kai kurie kiti panašūs terminai visada yra vienareikšmiai. Kai reikia įvardyti sąvoką „kalbos, grupės ar individo (arba kūrinio, ar žinių srities) vartojamų žodžių suma arba visuma“, galime vartoti žymiklius vocabulary, lexis arba wordstock – ir šie terminai yra vienareikšmiai (plg. 1 pav.), kaip ir estiški atitikmenys sõnavara arba leksika. Taip pat neabejotinai vienareikšmis yra sąvokos „žodžių tyrimas“ ir termino lexicology (en), leksikoloogia arba sõnavaraõpetus (et) ryšys – niekas nebandys teigti, kad sąvokų „leksikos tyrimas, mokslas“ ir „kalba“ intensijos sutampa arba kad terminai lexicology ir vocabulary abu žymi tą pačią sąvoką – „žodžių sumą, visumą ar rinkinį“.
Priešingai, tas pats autorius tame pačiame tekste dažnai vartoja skirtingomis reikšmėmis terminą terminology. Kai kuriais atvejais tikslią šio termino reikšmę (t. y. juo žymimą sąvoką) galima numanyti iš konteksto, tačiau kitais atvejais ji ne visada būna pakankamai aiški. Toks dviprasmiškumas gali sukelti painiavą dėl to, kokia konkrečiai sąvoka turima omenyje, o blogiausiu atveju skaitytojas ar klausytojas neteisingai supranta pavartotą terminą. Kai kuriuose kontekstuose, siekdamas užtikrinti tinkamą reikšmę, autorius priverstas vartoti dvigubus žymiklius, kaip tai daro Isabel Durán-Muñoz (2014: 84), vartodama terms ir terminology: „… tai vyksta terminų lygmeniu (terminologijos), t. y. sritys turi tas pačias sąvokas, bet jas įvardija skirtingai.“
SISTEMINGO TERMINŲ DARNINIMO IR TERMINŲ VISUMOS PLANAVIMO LINK
Vienas svarbiausių dokumentų terminologams ir visiems, dirbantiems su bet kurios specialybės terminais, yra tarptautinis terminologijos standartas (ISO 1087-1:2002)4, kuriame pateikiami šie įvadiniai teiginiai:
4 Čia turiu omenyje standarto publikaciją, kurią sudaro tarptautinio standarto ISO 1087-1:2000 angliškas tekstas Terminology work – Vocabulary – Part 1. Theory and application ir tapatus angliško teksto vertimas į estų kalbą.
Terminologija | 2018 | 25 45
[1] „Pagrindinis šio tarptautinio terminologijos standarto tikslas – sistemiškai aprašyti terminologijos srities sąvokas ir patikslinti šios srities terminų vartoseną.“ (ISO 1087-1:2002: V)
[2] „Šiame tarptautiniame standarte nustatomas pagrindinis terminologijos darbo teorijos ir taikymo žodynas.“ (ISO 1087-1:2002: VII)
Čia vartojami keli pagrindiniai terminai: concept, term, terminology, taip pat vocabulary [2]. Tokie terminai kaip terminology planning, terminology work and terminology standard, vartojami [3], nepadeda sistemiškai aprašyti, nes žodis terminology šiuose terminuose nėra vienareikšmis.5 Todėl šiame kontekste jis nėra visai tinkamas. Atkreipkite dėmesį, kad vocabulary, kaip vartojamas toliau [3 en], yra aiškiai vienareikšmis terminas, apibrėžiantis šio standarto aprėptį: „Šiame tarptautiniame standarte nustatomas pagrindinis terminologijos darbo teorijos ir taikymo žodynas.“ (ISO 1087-1:2002: 1) Tačiau vartoti vocabulary kaip terminological dictionary (3.7.1) skyriaus pavadinimą (3.7.2), regis, nėra būtina. Dalykinės srities žodynas gali būti pateikiamas žodynuose ir glosaruose.
[3 en] „3.6.4 terminology planning veikla, kuria siekiama kurti, tobulinti, įgyvendinti ir skleisti terminology (3.5.1) subject field (3.1.2) PASTABA. Terminologijos planavimas apima visus terminology work (3.6.1) aspektus ir, be kitų tikslų, siekia kontroliuoti žodyną pasitelkiant tokius norminius dokumentus kaip tezaurai ir terminologijos standartai.“ (ISO 1087-1:2002: 14)
Atitinkamame standarto estiškojo vertimo įraše 3.6.4, plg. [3 et], vartojamas ne žodis terminoloogia, o tikslus žymiklis termin (en term), iš kurio sudaromas sudurtinis daiktavardis terminikorrastus. Tačiau frazė „terminology (3.5.1) subject field (3.1.2)“ angliškoje standarto versijoje atitinka frazę „mingi valdkonna (3.1.2) terminoloogia (3.5.1)“ standarto vertime į estų kalbą.
5Be abejo, daugiareikšmiškumas paaiškina, kodėl žodis terminology ISO interneto puslapiuose buvo rastas 13 300 kartų, kaip Håvard Hjulstad nurodė savo pranešime EAFT-EAT Summit 2016, vykusiame Liuksemburge.
46 Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology
[3 et] „3.6.4 terminikorraldus oskuskeelekorraldus veikla, skirta tam tikros valdkonna (3.1.2) terminoloogia (3.5.1) kurti, tobulinti, diegti ir skleisti“ (EVS-ISO 1087-1:2002)
Antrasis terminas oskuskeelekorraldus, [3 et] pateiktas kaip sinonimas, klaidina, nes tikroji oskuskeel reikšmė yra „specialioji kalba, LSP“.
Ką planuojame, kai planuojame terminology? O kas tiksliai yra terminology work? Siūlau vietoj tokių daugiareikšmių terminų terminology (en) ir terminoloogia (et) vartoti vienareikšmius terminus, kaip [3.1].
[3.1. en] 3.6.4 termstock planning veikla, kuria siekiama kurti, tobulinti, įgyvendinti ir skleisti terms ~ termstock (3.5.1) subject field (3.1.2) PASTABA. Termstock planavimas apima visus term(inological) work (3.6.1) aspektus ir, be kitų tikslų, siekia kontroliuoti vocabulary pasitelkiant tokius norminius dokumentus kaip tezaurai ir term standartai.
[3.1. et] „3.6.4 termikorraldus veikla tam tikros valdkonna (3.1.2) terminivara (3.5.1) kurti...“
Kaip sąvoką „žodžių suma, sankaupa ar rinkinys“ geriausia žymėti vienareikšmiu anglišku terminu wordstock (plg. 1 pav.), taip ir sąvoką „terminų suma, sankaupa ar rinkinys“ geriausia žymėti analogišku naujadaru termstock (plg. 2 pav.). Palyginti su specialised vocabulary, tai galėtų būti trumpesnis ir vienareikšmis terminas. Panašaus pobūdžio paralelinę terminų darybą galima rasti, pavyzdžiui, estų ir suomių kalbose (plg. 3 lentelę). Estų kalboje abu terminai yra sudurtiniai, o suomių kalboje – vediniai.
3 lentelė. Panašios sąvokos, žymimos panašiai sudarytais terminais trijose kalbose
en wordstock | termstock et sõnavara | terminivara fi sanasto | termistö „žodžių suma, sankaupa ar rinkinys“ | „terminų suma, sankaupa ar rinkinys“
Terminologija | 2018 | 25
47
Dar vienas netikslaus ir nenuoseklaus termino terminology vartojimo pavyzdys pateiktas [4].
[4] „3.6 Terminologijos darbo aspektai
3.6.1 Terminologijos darbas
darbas, susijęs su sistemingu sąvokų (3.2.1) ir jų įvardijimų (3.4.1) rinkimu, aprašymu, apdorojimu ir pateikimu“ (ISO 1087-1:2002)
Tačiau tame pačiame skyriuje ir kitur tame pačiame standarte (ISO 1087-1:2002) galima rasti vienareikšmių įvardijimų:
3.6.6
terminų darninimas,
3.6.7
termino išimtis,
3.6.8
termino identifikavimas
3.7.4
terminų bankas.
Siūlau, kad net 3.6 skyriuje būtų nuosekliai vartojamas vienareikšmis įvardijimas terminas: terminų (terminologijos) darbo aspektai, o 3.6.1 skyriuje – terminų darbas. Tai galėtų būti geras tikro terminų darninimo pavyzdys, atitinkantis 3.6.6–3.6.8 skyriuose vartojamą formuluotę. Jei norima pabrėžti mokslinį šio darbo pagrindą, galima vartoti alternatyvų junginį su būdvardžiu terminologinis darbas, pavyzdžiui, standarto 3.6 skyriaus antraštėje. Kadangi bet koks prasmingas darbas su terminais grindžiamas sąvokomis ir yra sistemingas, žodynas pernelyg neapribotų terminų darbo reikšmės – neįmanoma įsivaizduoti, kad atliekant šį darbą būtų nepaisoma sąvokinio aspekto.
Kai kurie tyrėjai, regis, pateisina dviprasmiškumą, atsirandantį dėl daugiareikšmio terminų vartojimo, prilygindami daugiareikšmiškumo poveikį sinonimijos poveikiui: „Įrodyta, kad pastangos terminologijoje panaikinti daugiareikšmiškumą ir sinonimiją, siekiant vienareikšmiškumo ir nedviprasmiško bendravimo, prieštarauja tam, kaip funkcionuoja ir vystosi natūraliosios kalbos.“ (Temmerman, Van Campenhoudt 2014: 3)
Ribotos ir tikslingos sinonimijos niekada nereikėtų panaikinti. Nors daugiareikšmiškumas yra įprastas natūraliosios kalbos reiškinys ir bendrinėje kalboje nėra reikalo vengti kiekvieno žodžio vartojimo keliomis reikšmėmis, specialiosios kalbos terminų ir mokslinių tekstų atveju to reikėtų vengti, kai tik įmanoma. ISO standarte terminology 1 (3.5.1) ir
48 Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology
terminology 2 (3.5.2) vartojami. Tik pastarasis yra tinkamas žymiklio pasirinkimas, o terminology 1 būtų galima pakeisti tikslesniu vienareikšmiu terminu, pavyzdžiui, en termstock, terms (of a field) ir et terminivara (plg. 2 pav.). Estų kalboje šį siūlymą esu pateikęs anksčiau (plg. Nemvalts 2007, 2011).
Tokie terminai kaip en terminology science, de Terminologielehre, et terminoloogiateadus yra tautologiniai dėl priesagos -logy, kilusios iš graikų kalbos -λογία, kuri pirmiausia žymi „mokslą, studijas“, tačiau taip pat vartojama objektui, o ne jo tyrimui apibūdinti. Tokios perteklinės raiškos būtų galima išvengti, jei terminu terminology būtų žymima tik sąvoka „terminų tyrimas, mokslas apie terminus“ ir šis terminas būtų vartojamas vienareikšmiškai (plg. 2 ir 4 pav.).
2 pav. Pageidautini vienareikšmiai terminai, žymintys sąvokas „terminų tyrimas, mokslas apie terminus“ ir „terminų sankaupa, visuma, rinkinys“
3 pav. pateikta sąvokų schema, esanti angliškoje ISO standarto versijoje, kurioje terminology žymi dvi skirtingas sąvokas. Joms žymėti vartojami terminai terminology 1 ir terminology 2. Tokio skaitinio žymėjimo neįmanoma vartoti tekste, todėl terminas terminology daugeliu atvejų išlieka daugiareikšmis ir toliau bus dviprasmiškas skaitytojams bei klausytojams. Juodos etiketės pridėtos tam, kad paaiškintų schemoje naudojamus sąvokų ryšių grafinius vaizdus.
Terminologija | 2018 | 25
49
3 pav. Sąvokos „terminology“ schema, pateikta ISO 1087-1:2000 standarte Terminology work – Vocabulary – Part 1: Theory and application
Nėra beveik jokios kalbinės priežasties nevartoti termino terminology ar kitų terminų vienareikšmiškai.
4 pav. pateiktas siūlymas, kaip anglų kalboje būtų galima vartoti vienareikšmius terminus, kad sąvokos būtų žymimos kuo tiksliau, tinkamiau ir darniau. Ir, mutatis mutandis, tai tinka kiekvienai kalbai. Nors pagal terminologinio darbo principus nerekomenduojama keisti įsitvirtinusio termino, šis principas neturėtų trukdyti būtinai didinti terminų vienareikšmiškumą ir terminų sistemos tikslumą. Todėl siūlau terminą terminology ir jo atitikmenis visose kalbose vartoti nuosekliai ir vienareikšmiškai, kai kalbama apie
50
Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology
4 pav. Sąvokos „terminology“ schema su siūlomais pageidautinais vienareikšmiais terminais ir patikslintomis sąvokų apibrėžtimis
pačia tiksliausia reikšme, t. y. juo žymėti tik vieną sąvoką – „mokslą apie terminus“, o giminingoms sąvokoms rinktis kitus, tinkamesnius terminus. Laikantis šio požiūrio, tokie dariniai kaip „ekonominė terminologija“, „teisinė terminologija“ ar „mokslinė terminologija“ vargu ar egzistuoja; veikiau yra ekonomikos, teisės, mokslo ir kitų sričių terminai arba terminų sankaupa, arba žodynas, kuriuos galima analizuoti, tirti ir tvarkyti pasitelkiant terminologijos mokslą. Taip pat tokie teiginiai kaip „Pasak St. Keinys, terminologija yra bendrinės kalbos dalis“ (Mockienė, Rackevičienė 2016: 52) atrodo klaidinantys. Iš tiesų kalbos dalis yra terminai ir specialiosios leksikos rinkiniai.
Terminologija | 2018 | 25
51
Dar vieną su terminų sistemų tikslumu susijusį klausimą aptarė Anita Nuopponen (2014: 9): „...reikia labiau išplėtotų terminologinių priemonių. ISO standartuose pateikta sąvokų santykių tipologija apsiriboja keliais pagrindiniais santykių tipais, o jų apibrėžtys ir traktavimas nėra visiškai vienareikšmiai ar nuoseklūs.“
IŠVADOS
Terminijos valdymas, standartizacija ir planavimas turėtų būti grindžiami aiškiu bet kurio termino vartojimo, pagrįsto sąvoka, supratimu. Idealiu atveju kiekvienas terminas turėtų būti vienareikšmis, nedviprasmis ir nuosekliai vartojamas aiškioje sistemoje. Tai ypač svarbu turint omenyje tai, kas teigiama ISO 1087-1 įvade: šis tarptautinis standartas skirtas ne tik standartizacijos specialistams ir terminologams, bet ir visiems, kas užsiima terminologiniu darbu, taip pat terminų vartotojams. Visi, kurie užsiima terminologiniu darbu, ir bet kurios srities terminijos vartotojai turėtų žinoti vienareikšmiškumo ir nuoseklumo svarbą.
Tai nereiškia, kad reikia panaikinti sinonimiją; priešingai, tam tikri sinonimai atitinkamuose kontekstuose yra pageidautini. Tačiau labai svarbu kaip teiktiną terminą sąvokai pasirinkti žymiklį, turintį kuo mažiau reikšmių. Kiekvienoje kalboje reikėtų visapusiškai pasitelkti tos kalbos leksines ir žodžių darybos priemones, kad būtų kuriamos terminų sistemos, kuo aiškiau atspindinčios atitinkamos dalykinės srities sąvokų sistemas.
Sėkmingam terminijos planavimui, derinimui ir standartizacijai būtinas sistemingas terminologinis darbas. Tai įmanoma, gerai išmanant terminologiją, t. y. mokslą, tiriantį bet kurios dalykinės srities sąvokomis grindžiamos terminijos struktūrą, darybą, raidą, vartoseną ir valdymą. Todėl, siekiant įtraukti ir skleisti patvirtintą specialiąją terminologinio darbo leksiką, atrodo, kad atėjo tinkamas metas suderinti Tarptautinio standarto terminiją.
REFERENCES
Cabré M. T. 1999: Terminology: Theory, methods and applications. Ed. by J. C. Sager, transl. by J. A. DeCesaris, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Cabré M. T. 2003: Theories of terminology. Their description, prescription and explanation. – Terminology 9(2), 163–200.
52 Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology
Cabré Castellví M. T., Condamines A. & Ibekwe-SanJuan F. 2007: Introduction: Application-driven terminology engineering. – Application-Driven Terminology Engineering. Ed. by F. Ibekwe-SanJuan et al., Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Costa R., Roche C. 2013: Rethinking terminology standards: 704 & 1087. – LSP 2013 Conference, Vienna, https://lsp2013.univie.ac.at/fileadmin/user_upload/k_lsp2013/LSP2013_Presentations/TERM/TERM23_Costa_Roche.pdf (2013).
Durán-Muñoz L. 2014: Cross-domain disharmonization: A case study with adventure activities in legal and tourism domains in Spain. – Dynamics and Terminology: An interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication. Ed. by R. Temmerman and M. Van Campenhoudt, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 79–98.
Erlet T. 2007: Terminõpetus, Tartu: Tartu Ülikool.
EVS-ISO 1087-1:2002 Terminoloogiatöö. Sõnastik. Osa 1: Teooria ja rakendus. Terminology work – Vocabulary – Part 1. Theory and application. (This standard consists of the English text of the International Standard ISO 1087-1:2000 “Terminology work – Vocabulary – Part 1: Theory and application” and an identical Estonian translation of the English text.)
Griniewicz S. 2016: Concerning the Formation of Legal Terminology. – Terminologija 23, 6–20.
Kull R. 2000 [1984]: Oskuskeelekorralduse radadelt. – Kirjakeel, oskuskeel ja üldkeel, Tallinn: Eesti Keele Sihtasutus.
Mereste U. 2000 [1969]: Oskuskeele üldprobleeme kaug- ja lähivaates. – Oskuskeel ja seaduste keeleline rüü. Artikleid ja lühiuurimusi, Tallinn: Eesti Keele Sihtasutus.
Mitkevičienė A. 2017: Sąvoka lietuvių mokslo kalboje. – Terminologija 24, 94–126.
Mockienė L., Rackevičienė S. 2016: Analysis of Term Formation in Lithuanian, Russian and English Terminology Works. – Terminologija 23, 52–72.
Nemvalts P. 2007: Õigus mõista õigusakte. – Õiguskeel 1.
Nemvalts P. 2011: Terminiteadusest eesti teaduskeeleni. – Eesti teaduskeel ja terminikorrastus. Koostanud ja toimetanud Peep Nemvalts. Tallinna Ülikooli Eesti Keele ja Kultuuri Instituudi Toimetised 13, TLÜ teaduskeelekeskuse köide 1. Tallinn, 136–171.
Nuopponen A. 2014: Tangled Web of Concept Relations. Concept relations for ISO 1087-1 and ISO 704. – Terminology and Knowledge Engineering 2014, 1–9. https://tke2014.sciencesconf.org/conference/tke2014/eda_en.pdf
Roosmaa E.-L., Roosalu T., Nemvalts P. 2014: Doktorantide teadustöö keele valikutest. – Ülikool ja keelevahetus. Tartu Ülikooli ajaloo küsimusi XLII, Tartu: Tartu Ülikooli muuseum, 37–52.
Tavast A. 2008: The translator is human too: a case for instrumentalism in multilingual specialised communication. Dissertationes Philologiae Estonicae Universitatis Tartuensis 21, Tartu University Press.
Temmerman R. 2000: Towards New Ways of Terminology Description: the Sociocognitive Approach, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing.
Temmerman R., Campenhoudt M. Van 2014: Introduction: Dynamics and terminology. – Dynamics and Terminology: An interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication. Ed. by R. Temmerman and M. Van Campenhoudt, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1–13.
APIE PAGRINDINIUS TERMINOLOGIJOS TERMINUS
Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti pagrindinių terminologijos terminų vartoseną ir padiskutuoti, ar reikėtų ją keisti. Vienareikšmiškumo siekis būdingas visoms nacionalinėms kalboms, įskaitant anglų kalbą. Straipsnio atspirties taškas – terminų vartosena estų kalboje, tačiau anglų kalba yra ir lingua franca, ir pagrindinė darbinė terminų standartizacijos kalba, todėl daugiausia dėmesio skiriama anglų kalbai. Siūlomi naujadarai, kurie galėtų išspręsti angliškų terminų nevienareikšmiškumo problemą. Siekiama sąvokų sistemos aiškumo naudojant terminų sistemą, kuri yra kiek įmanoma vienareikšmė.
Straipsnyje taip pat trumpai aptariamas studentams ir net tik jiems būdingas tam tikras „sąvokos“ ir „termino“ esmės nesupratimas. Kaip matyti iš 2012 m. atliktos Estijos
Terminologija | 2018 | 25
53
universitetų doktorantų apklausos, tinkamo termino radimas – viena iš pagrindinių problemų. Sunkumą parinkti tinkamus estiškus ir angliškus terminus dažnai lemia daugiareikšmiškumas. Kiekviena kalba turi tik jai būdingas morfologines, sintaksines ir darybines priemones, tačiau vienas iš svarbiausių bet kurioje specialiojoje kalboje tinkamai funkcionuojančio termino bruožų yra vienareikšmiškumas. Nepaisant to, pats pagrindinis terminas terminology žymi keturias sąvokas. Net terminologijos standarte ISO 1087-1 išskirtos dvi terminology reikšmės. Straipsnio autorius mano, kad angliškas terminas terminology bei jo atitikmenys kitomis kalbomis turėtų būti nuosekliai ir vienareikšmiškai vartojami tik vienai sąvokai – ‘mokslui apie terminus’ – žymėti ir siūlo vartoti darinį termstock vietoj standarte terminijos reikšme vartojamo termino terminology.
Kai kurie kiti terminai – terminology planning, terminology work, terminology science ir designation – aptariami atsižvelgiant į jų vienareikšmiškumą ir vartojimo nuoseklumą sąvokų sistemoje. Sistemiškas terminų darbinimas ir terminijos planavimas yra būtinas kuo didesniam vienareikšmiškumui bet kurioje žinių srityje, įskaitant terminologiją, pasiekti.
Gauta 2018-07-28
Peep Nemvalts
Tallinn University
School of Humanities, Centre for Academic Estonian
Narva mnt 25, 10120 Tallinn, Estonia
[email protected]
54
Peep Nemvalts | Coping with the Main Terms of Terminology