Apie terminografiją ir terminų standartizaciją

2 3Terminologija | 2018 | 25 Apie terminografiją ir terminų standartizaciją JOLANTA GAIVENYTĖ-BUTLER Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI ŽODŽIAI: terminografija, terminų standartizacija, terminų tvarkybos būdai, terminų žodynas, terminų standartas 2002 m. išėjusioje knygoje Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys Kazimieras Gaivenis išskyrė keturis terminų tvarkybos būdus – terminografiją (terminų žodynų rengimą ir leidybą), terminų standartizaciją, kompiuterinę terminų tvarkybą ir tekstinę terminų tvarkybą (Gaivenis 2002: 63). Straipsnio objektas – pirmieji du iš šių būdų. Terminografija Lietuvoje turi ganėtinai senas tradicijas: po kelerių metų minėsime pirmojo rankraštinio terminų žodyno dviejų šimtų metų jubiliejų, pirmajam spausdintam terminų žodynui jau suėjo daugiau nei šimtas metų. Iki 2018 m. išleista daugiau kaip 600 spausdintų terminų žodynų. Lietuvių kalbininkų darbuose ne vienas terminų žodynas buvo nagrinėtas, rašyta apie terminografijos principus bei istoriją, rengta terminų žodynų bibliografija. Gerokai mažiau dėmesio teko terminų standartizacijai. Ši terminologijos darbo sritis Lietuvoje dar gan nauja – pirmieji lietuviški terminų standartai išleisti tik 1993 m. Straipsnio tikslas – panagrinėti bei įvertinti terminografijos ir terminų standartizacijos sampratas. Keliami tokie uždaviniai: 1) apžvelgti, kaip terminai terminografija ir terminų standartizacija apibrėžiami žodynuose, terminų standartuose, mokslo bei mokomuosiuose leidiniuose, 2) aptarti terminografijos ir terminų standartizacijos santykį, terminų žodynų ir terminų standartų panašumus, 3) pateikti siūlymų dėl sąvokų traktavimo ir terminų tvarkybos būdų skyrimo. Atliekant tyrimą daugiausia taikytas analitinis aprašomasis metodas. TERMINOGRAFIJOS SAMPRATA Terminas terminografija Lietuvos leksikologų ir terminologų darbuose dažnai vartojamas, jo reikšmė lengvai numanoma, gal todėl ji plačiau 2 4 Jolanta Gaivenytė-Butler | Apie terminografiją ir terminų standartizaciją nekomentuojama, o pats terminas retai kur apibrėžiamas. Ką apima terminografijos sąvoka? Bendruosiuose lietuvių kalbos žodynuose žodis terminografija nepateikiamas – jo nėra nei Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe), nei skirtinguose Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimuose (DLKŽ2 1972, DLKŽ3 1993, DLKŽ7 2017), nei skirtingų autorių parengtuose tarptautinių žodžių žodynuose (TŽŽ 2001, TŽŽ 2008, TŽŽ 2013), nei rengiamo Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (BŽ) antraštyne. Šis terminas neaiškinamas ir specialesniuose leidiniuose – Kalbotyros terminų žodyne (KTŽ 1990) bei Lietuvių kalbos enciklopedijoje (LKE 1999, LKE 2008). Minėtuose žodynuose ir enciklopedijoje aiškinami tik su terminografija susiję terminai terminologija, leksikografija, leksikologija. Reginos Kvašytės 2005 m. parengtas Mokomasis terminologijos žodynėlis (MTŽ 2005) – bene vienintelis lietuviškas žodynas, kuriame yra antraštinis žodis terminografija. Šiame leidinyje ji apibrėžta kaip „terminų žodynų sudarymo teorija ir praktika; terminologinė leksikografija“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje įdėtas Evaldos Jakaitienės parengtas terminografijos straipsnis, kuriame ji apibrėžta kaip „terminų žodynų sudarymo teorija ir praktika“ (VLEe). Apie terminografiją daugiausia rašyta terminologų ir leksikologų darbuose, ji trumpai pristatoma beveik visuose per pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje išleistuose specialybės kalbai skirtuose aukštųjų mokyklų vadovėliuose. Kaip terminografija aiškinama Lietuvos kalbininkų darbuose? Terminologai terminografijos terminą vartoja jau kelis dešimtmečius – Jonas Klimavičius užsimena šį terminą, kaip ir terminus terminizacija, transterminizacija, determinizacija, 1970 m. rudenį parvežęs iš Kijevo (ten vykusiame pasitarime terminologijos klausimais minėtus terminus pasiūlė I. Kovalik) ir pastebi, kad „[t]erminų leksikografija – terminografija imta vartoti neseniai, bet visuotinai“ (Klimavičius 2005 [2002]: 249)1. 2003 m. paskelbtame straipsnyje „Lietuvių terminografija: praeities bruožai, dabarties sunkumai ir uždaviniai“ J. Klimavičius išsamiai aptarė lietuvių terminijos raidą, jos kūrimo ir žodynų rengimo istoriją, bet terminografijos neapibrėžė, tik straipsnio pabaigoje konstatavo: „terminografijos darbas Lietuvoje nelaikomas moksliniu – net tada, kai jį dirba geriausi specialistai (profesoriai, akademikai). Terminografijos planavimas, organizavimas ir koordinavimas nėra institucionalizuotas, jis niekam nepriklauso – 1 Terminas terminografija pradėtas vartoti ir paplito įvairiose kalbose aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Terminologijos literatūroje paprastai nurodoma, kad šis terminas pasiūlytas A. D. Chajutino ir A. Rey darbuose (Лейчик 2007: 204; Rey 1995: 23; Warburton 2014: 6), bet, matyt, būta ir ankstesnių siūlymų. 2 5Terminologija | 2018 | 25 šis svarbus darbas nedirbamas. Lietuvos mokslo ir technologijų baltojoje knygoje (2001), parengtoje Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos, sąvokų terminija, terminologija, terminografija nėra, nors terminai – tai visų mokslų audinio raudonosios gijos“ (Klimavičius 2005 [2003]: 273). Terminografija apibrėžta K. Gaivenio knygoje Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Poskyryje „Sąvokos „terminas“, „terminija“, „terminologija“ ir jų koreliatai“ K. Gaivenis terminografiją apibūdino taip: „Žodžiui terminologija dar artimas terminas terminografija. Jis dažniausiai suprantamas „terminologinės leksikografijos“ prasme, t. y. terminų žodynų sudarymo teorija ir praktika“2 (Gaivenis 2002: 16). Kaip „terminų žodynų rengimas ir leidyba“ terminografija paaiškinta terminijos tvarkybos būdams skirtame šios knygos skyriuje (Gaivenis 2002: 63). Aukštosioms mokykloms skirtuose bendrinės kalbos ir specialybės kalbos vadovėliuose terminografija dažniausiai apibrėžiama taip pat, kaip ir K. Gaivenio knygoje: „terminų žodynų sudarymo teorija ir praktika“ (Kazlauskienė et al. 2008: 202; Bielinskienė et al. 2014: 138; Petrėtienė 2016: 26; Vladarskienė 2013: 127) arba „terminų žodynų rengimas ir leidyba“ (Celiešienė, Džežulskienė 2009: 55; Kazlauskienė et al. 2008: 212; Kazlauskienė et al. 2010: 223; Vladarskienė 2013: 44). Lina Rutkienė terminografiją apibrėžia kaip „mokslą apie terminų žodynų rengimą ir leidybą“ (Rutkienė 2015: 54). Gintautas Akelaitis terminografijos objektą apibūdina plačiau – be žodynų rengimo, terminografijos sričiai jis priskiria ir terminų bankus: „<…> atskirų sričių terminai yra pateikiami terminų žodynuose, elektroniniuose terminų bankuose – terminų žodynų, terminų bankų teoriniai sudarymo principai ir praktika yra terminografijos mokslo objektas“ (Akelaitis et al. 2009: 37). Apie terminografiją rašyta leksikologų ir leksikografų darbuose. Vincentas Drotvinas terminografiją laiko leksikologijos šaka ir apibūdina kaip „terminų rinkimą ir terminų leidimą“ (Drotvinas 1987: 52). Gan išsamiai terminografijos samprata ir santykis su leksikografija aptarti E. Jakaitienės monografijoje Leksikografija (2005). Poskyryje „Termino ir terminografijos samprata“ rašoma: „[t]erminų žodynai – terminų kūrybos ir tvarkybos rezultatas. Jų rengimas ir leidimas vadinamas ter minog rafija. Terminografija kartais suprantama kaip savotiška leksikografijos dalis, panašiai kaip terminas 2 K. Gaivenio knygoje užsiminta ir apie dar vieną terminografijos reikšmę (terminų istoriografija), bet ji plačiau nekomentuota. J. Klimavičius šios knygos recenzijoje rašė, kad tokia reikšmė „lietuvių terminologijoje nežinoma, manding, ydinga“ (Klimavičius 2005 [2002]: 133). 2 6 Jolanta Gaivenytė-Butler | Apie terminografiją ir terminų standartizaciją šalia žodžio, terminologija šalia leksikologijos, nors santykis tarp sąvokų žodis ir terminas, leksikologija ir terminologija, leksikografija ir terminografija nėra grynai giminės ir rūšies santykis. <...> Vadinasi, ir terminografija, t. y. terminų žodynų teorija ir praktika, turi požymių, skiriančių ją nuo kitų leksikografinės veiklos tipų“ (Jakaitienė 2005: 188–189). Toliau rašydama apie terminų žodynus E. Jakaitienė išplečia terminografijos objektą: „šiuolaikinio terminografo darbo rezultatu <...> laikoma elektroninė duo - menų bazė, t. y. metodiškai sutvarkytas kurios nors dalykinės srities terminų straipsnių rinkinys ar tokių rinkinių visuma“ (Jakaitienė 2005: 207). Terminologijai skirtuose standartuose terminografija taip pat apibrėžiama plačiau. LST ISO 1087-1:2005 Terminologijos darbas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teorija ir taikymas (tapatus ISO 1087-1:2000) pateikia tokią terminografijos apibrėžtį – „terminologijos darbo dalis, apimanti terminologinių duomenų registravimą ir pateikimą“. Šio termino straipsnyje dar įdėta pastaba – „[t]erminologiniai duomenys gali būti pateikiami terminų bankų, verčiamųjų žodynų, sisteminių žodynų ar kitokių skelbinių forma“. LST 1695:2001 Kompiuterių panaudojimas terminologijoje. Terminų duomenų bazių ir tekstynų kūrimas bei naudojimas (tapačiame ISO TR 12618:1994) pateikta adaptuota apibrėžtis iš ISO 1087-1:2000 – „terminologinių duomenų registracija, apdorojimas ir pateikimas“. Panašiai terminografija apibrėžta ir keliuose nelietuviškuose žodynuose. Dictionnaire de linguistique pateikia tokį terminografijos paaiškinimą: „La terminographie enregistre, traite et présente les donnée obtenues par la recherche terminologique. Il s’agit donc de l‘activité dictionnairique du terminologue“ (Terminografija registruoja, apdoroja ir pateikia terminologinės analizės duomenis. Tai yra terminologo žodyninė veikla) (DL 2001). John Benjamins leidyklos leidžiamame mokslo žurnale Terminology publikuotame terminologijos terminų žodynėlyje terminografija apibrėžiama taip: „the study and practice of describing the linguistic, conceptual, and pragmatic properties of terminological units of one or more than one language in order to produce reference works in printed or electronic form“ (tiriamoji ir praktinė veikla, skirta kalbinėms, sąvokinėms ir pragmatinėms vienos ar kelių kalbų terminologinių vienetų savybėms aprašyti, kad būtų galima parengti spausdintus ar elektroninius informacinius leidinius) (GTUT 1997). Internetiniame Collins English Dictionary pateikiama tokia terminografijos apibrėžtis: „compilation of the terminology used in a specific field“ (specialios srities terminijos rinkinys) (CED). Užsienio šalių terminologų ir leksikologų darbuose terminografija irgi dažniau apibūdinama ne kaip ter- 2 7Terminologija | 2018 | 25 minų žodynų rengimas, bet kaip terminologinių duomenų registravimas ir pateikimas (Felber 1984: 13; Rey 1995: 135; Thomas 1993: 44; Antia 2000: 139; Cabré 1999: 115). Bendruosiuose lietuvių kalbos žodynuose terminografija galėtų būti apibrėžiama kaip „terminų žodynų sudarymo teorija ir praktika“, tačiau aiškinant šį terminą ar aptariant šią veiklos sritį specialiojoje literatūroje reikėtų neapsiriboti terminų žodynais – šiuolaikinė terminografija apima bet kokį terminologinių duomenų kaupimą, tvarkymą ir pateikimą: žodynų rengimą, terminologinių duomenų bazių bei bankų kūrimą, terminų standartizaciją. TERMINŲ STANDARTIZACIJA Terminologijos raida glaudžiai susijusi su terminų standartizacija. K. Gaivenio ir A. Kaulakienės nuomone, tarptautinė terminų standartizacija paskatino terminologijos, kaip taikomosios mokslo šakos, formavimąsi. (Gaivenis, Kaulakienė 2014 [1997]: 235). Standartizuoti terminiją tarptautiniu mastu pradėta dar XX a. pradžioje. Lietuvoje pirmieji terminų standartai išleisti prieš daugiau nei dvidešimt metų, tačiau terminų standartizacija tyrinėta mažai. K. Gaivenis – bene vienintelis iš lietuvių kalbininkų, ne tik kelerius metus dirbęs kartu su kitų sričių specialistais rengiant terminų standartus, bet ir plačiau rašęs apie terminų standartizaciją3. Jis išskyrė terminų standartizaciją kaip vieną svarbesnių terminų tvarkybos būdų, standartus laikė autoritetingais terminijos šaltiniais, bet manė, kad „terminų standartizacija vis dėlto yra ribota terminų tvarkybos sritis. Taip yra todėl, kad standartizuojami tik gamybos ir technikos sričių terminai, o socialinių, humanitarinių ir daugelio kitų sričių terminija šiuo būdu neinventorizuojama ir nenorminama“ (Gaivenis 2002: 63, 81). Terminų standartizacija Lietuvoje pristatyta poroje apžvalginių straipsnių, bet standartizacijos samprata juose neaiškinama (Maslauskienė 2004; Dudlauskienė 2005). Šiek tiek apie terminų standartizaciją rašyta keliuose specialybės kalbos vadovėliuose. Juose terminų standartizacijos objektu laikomos siauros 3 K. Gaivenis atkreipia dėmesį, kad „[a]ngliškas terminas standardization reiškia ne tik „standartizaciją“, bet ir „norminimą“ <...>, todėl terminų standartizacijos nereikėtų suprasti pernelyg plačiai. Sąvoka „terminų standartizacija“ reiškia tik terminų standartų rengimą“ (Gaivenis 2002: 81). Šiame straipsnyje laikomasi panašaus požiūrio – kalbama apie standartizaciją kaip apie standartizuotų terminologinių duomenų rengimą. Platesnė kalbos standartizacijos samprata pateikta Ritos Miliūnaitės straipsnyje „Dėl terminų standartizacija, norminimas ir kodifikacija santykio dabartinėje norminamojoje kalbotyroje“ (Miliūnaitė 2017). 2 8 Jolanta Gaivenytė-Butler | Apie terminografiją ir terminų standartizaciją gamybos ar technikos sritys (Celiešienė, Džežulskienė 2009: 59; Vladarskienė 2013: 45), ši veikla tapatinama su terminų standartų rengimu (Rutkienė 2015: 54; Kazlauskienė et al. 2008: 213; Celiešienė, Džežulskienė 2009: 58). MTŽ 2005 standartizavimas taip pat apibrėžtas kaip „terminų standartų rengimas“4. Kaip terminų standartizaciją apibrėžia tarptautinių standartizacijos organizacijų parengti šiai veiklos sričiai skirti standartai? ISO 15188:2001 Project management guidelines for terminology standardization ir jo lietuviškame leidime LST ISO 15188:2003 Vadovavimo terminijos standartizacijos projektams gairės pateikiama tokia apibrėžtis: „terminology standardization – establishment of terminology standards or of terminology sections in technical standards, and their approval by an authoritative body“ (ISO 15188:2001); „terminijos standartizacija – terminų standartų arba ne terminų standartų terminų skyrių kūrimas ir patvirtinimas, kurį atlieka patikima institucija“ (LST ISO 15188:2003). Vėliau išleistame ISO 10241-2:2012 Terminological entries in standards – Part 2: Adoption of standardized terminological entries termino terminology standardization apibrėžtis patikslinta: „development of terminological entries in terminology standards and of terminology sections in other standards, and their approval by a standardizing body“ (terminų standartuose arba kitų standartų terminų skyriuose pateikiamų terminų straipsnių rengimas ir jų patvirtinimas, kurį atlieka standartizacijos institucija). Kaip matyti iš šių apibrėžčių, terminų standartizacijos aprėptis platesnė, ši veikla neapsiriboja terminų standartais. Didžioji dalis standartizacijos srityje dirbančių organizacijų – ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos), IEC (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos), CEN (Europos standartizacijos komiteto), CENELEC (Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto), ETSI (Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto) – rengiamų standartų yra ne terminų standartai. Tarptautinėje standartų klasifikacijoje ICS, be bendrųjų dalykų srities, kuriai priskirti terminų standartai ir standartizacijos veikla, išskirtos dar trisdešimt devynios sritys (elektrotechnika, informacinės technologijos, orlaivių ir erdvėlaivių inžinerija, chemijos technologija, maisto technologija, statybos inžinerija ir kt.). Ne visos šios sritys turi savo terminų standartus, tačiau 4 Šiame žodynėlyje išskirtos dvi standartizavimo reikšmės: pirmoji platesnė, apimanti bendrųjų reikalavimų tam tikroje srityje rengimą, antroji – siauresnė, siejama su terminų tvarkyba. 2 9Terminologija | 2018 | 25 dauguma išleidžiamų standartų turi skyrių „Terminai ir apibrėžtys“. Šiame skyriuje gali būti pateikiami: •siauros srities, konkrečiam standartui aktualūs terminai; •terminai, būdingi kelioms vieno standarto dalims; •terminai, būdingi standartų grupei. Tokių terminų straipsniai dažnai perkeliami į susijusius standartus nepakeisti, pateikiant nuorodą į pirminį šaltinį. Ne terminų standartų skyriuje „Terminai ir apibrėžtys“ paprastai pateikiama nuo kelių iki keliasdešimties terminų. Maždaug pusė šiuo metu Lietuvos standartizacijos departamento terminų bazėje5 pateiktų terminų yra terminai iš ne terminų standartų. Terminų straipsnių rengimas ir pateikimas ne terminų standartuose – svarbi terminų standartizacijos dalis, tačiau ją apibrėžiant pirmiausia minimi terminų standartai. Terminai, pateikiami ne terminų standartuose, pirmiausia skirti šių standartų reikmėms, o terminų standartais siekiama susisteminti ir suvienodinti terminiją platesniu mastu. Kas yra terminų standartas? Standarte LST EN 45020:2007 Standartizacija ir su ja susijusi veikla. Bendrasis aiškinamasis žodynas (ISO/IEC Guide 2:2004) terminų standartas apibrėžtas kaip „standartas, kuriame pateikiami terminai, dažniausiai ir jų apibrėžtys, o kai kuriais atvejais ir pastabos, iliustracijos, pavyzdžiai ir t. t.“ ISO 10241-2:2012 Terminological entries in standards – Part 2: Adoption of standardized terminological entries pateikta šio termino apibrėžtis dar labiau sukonkretinta: „standard that is concerned with terms accompanied by their definitions, and sometimes by explanatory notes, illustrations, examples, etc.“ (standartas, kuriame pateikiami terminai ir jų apibrėžtys, o kai kuriais atvejais ir pastabos, iliustracijos, pavyzdžiai ir t. t.). Terminų standartai gali būti nacionaliniai (parengti tam tikros šalies standartizacijos institucijos ir galiojantys toje šalyje) arba tarptautiniai (parengti tarptautinių standartizacijos organizacijų ir galiojantys juos perėmusiose šalyse). Lietuvoje terminų standartai pradėti leisti 1993 m. Visi tais metais Lietuvos standartizacijos tarnybos patvirtinti terminų standartai yra originalieji6. 5 Nuo 2005 m. Lietuvos standartizacijos departamento terminų bazė laisvai prieinama internetu. 2018 m. viduryje joje buvo pateikta apie 70 000 terminų iš terminų ir ne terminų standartų. 6 Lietuvos nacionaliniai standartai dar vadinami originaliaisiais. 3 0 Jolanta Gaivenytė-Butler | Apie terminografiją ir terminų standartizaciją 1993 m. viduryje įsigaliojo pirmieji keturi terminų standartai – LST 1249-93 Metalinės ir nemetalinės neorganinės dangos. Terminai ir apibrėžimai, LST 1279-93 Duona ir pyrago kepiniai. Terminai ir apibrėžimai, LST 1280-93 Technikos patikimumas. Terminai ir apibrėžimai, LST 1281-93 Metrologija. Terminai ir apibrėžimai. LST 1279-93 pateikti rusiški terminų atitikmenys, kituose trijuose standartuose – taip pat ir vokiški, angliški bei prancūziški. Leidimo duomenyse nurodyta, kad LST 1249-93, LST 1280-93 ir LST 1281-93 parengti remiantis ISO standartais ir GOSTais. Iš viso tais metais išleista 15 terminų standartų, kuriuose pateikta beveik 600 terminų. Juos rengė darbo grupės, sudarytos iš specialistų praktikų, mokslo institucijų darbuotojų ar aukštųjų mokyklų dėstytojų. Pirmuosiuose originaliuosiuose terminų standartuose buvo nurodomi jų rengėjai, recenzentas ir aprobuotojas, pavyzdžiui, LST 1249-93 parengė A. Jagminas, E. Davidavičius, G. Šimkevičiūtė (Chemijos institutas), recenzavo doc. Zenonas Mačionis (Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas), aprobavo K. Gaivenis (Lietuvių kalbos institutas). Lietuvai tapus tarptautinių standartizacijos organizacijų nare, originaliųjų standartų rengimo poreikis mažėjo, kaip Lietuvos standartai pradėti perimti šių organizacijų standartai. Laikui bėgant, jie pakeitė daugumą originaliųjų standartų. 1994 m. lietuvių kalba išleistas pirmasis tarptautinis terminų standartas, perimtas kaip Lietuvos terminų standartas, 1995 m. – pirmasis Europos terminų standartas, perimtas kaip Lietuvos terminų standartas (Maslauskienė 2004: 263). Tarptautinių standartizacijos organizacijų terminų standartai dažniausiai būna parengti kaip: •atskiri žodynai, pavyzdžiui: LST ISO Guide 73:2018 Rizikos val dymas. Aiškinamasis žodynas (tapatus ISO Guide 73:2009), LST EN ISO 13943:2017 Gaisrinė sauga. Aiškinamasis žodynas (ISO 13943:2017), LST EN ISO 14532:2017 Gamtinės dujos. Aiškinamasis žodynas (ISO 14532:2014), LST EN ISO 11145:2016 Optika ir fotonika. Lazeriai ir lazerinė įranga. Aiškinamasis žodynas ir simboliai (ISO 11145:2016); tokie žodynai gali būti sudaryti iš kelių dalių, pavyzdžiui, standartą LST CEN ISO/TS 80004 Nanotechnologijos. Žodynas sudaro trylika dalių, LST ISO 4046 Popierius, kartonas, plaušiena ir su jais susiję terminai – šešios dalys; •pirmos standartų serijų dalys, pavyzdžiui, informacijos saugumui skirtų standartų serija prasideda standartu LST EN ISO/IEC 27000:2017 Informacinės technologijos. Saugumo metodai. Informacijos saugumo valdy- 3 1Terminologija | 2018 | 25 mo sistemos. Apžvalga ir aiškinamasis žodynas (ISO/IEC 27000:2016), kiti šios serijos standartai skirti įvairiems informacijos saugumo aspektams (ISO/IEC 27001 pateikia informacijos saugumo valdymo sistemoms keliamus reikalavimus, ISO/IEC 27002 skirtas informacijos saugumo kontrolės priemonėms ir t. t.); •pirmos standarto dalys, pavyzdžiui, aiškinamasis žodynas yra pirmoji iš septynių standarto LST EN 764 Slėginė įranga dalių, pirmoji iš šešių standarto LST EN ISO 16140 Maisto grandinės mikrobiologija. Metodo validavimas dalių. Tarptautinius terminų standartus rengia iš įvairių šalių specialistų sudarytos darbo grupės. Šių standartų projektai prieinami nacionalinėms standartizacijos institucijoms – jų veikloje dalyvaujantys specialistai gali pateikti pastabų. Galimybė apibendrinti kelių šalių patirtį, apsvarstyti terminus tarptautiniu mastu padeda išvengti subjektyvumo, kuris gali būti būdingas vieno ar kelių autorių parengtiems terminų žodynams. E. Jakaitienė monografijos Leksikografija skyriuje, skirtame terminų žodynams, atkreipė dėmesį į dar vieną terminų standartams būdingą dalyką: „Nors, terminologų manymu, šis darbas yra gana ribota terminų tvarkybos sritis <...>, tinkamai standartizuota terminija turi nuosekliausią terminologinę sistemą“ (Jakaitienė 2005: 210). ISO, IEC ar Europos standartizacijos organizacijų išleisti terminų standartai – gausus tarptautiniu mastu susistemintos terminijos šaltinis, deja, tik nedaugelis jų išverčiami į lietuvių kalbą. TERMINOGRAFIJOS IR TERMINŲ STANDARTIZACIJOS SANTYKIS 1993 m. (tais pačiais metais, kai buvo išleistas pirmasis lietuviškas terminų standartas) K. Gaivenis rašė: „Terminų standartizacija“ – mums pirmiausia terminų standartų rengimas. Šis darbas Lietuvoje dabar tik pradedamas. Tai viena terminų tvarkybos krypčių. Nuo terminografijos ji pirmiausia skiriasi apimtimi ir paskirtimi. Terminų standartai apima vienos kurios nors siauros gamybos ar technikos srities terminų mikrosistemas, o aiškinamieji terminų žodynai pateikia ne tik terminų makrosistemas, bet dar ir kai kuriuos bendruosius mokslo terminus, sudėtinių terminų elementus ir kt. Terminų standartai skiriami gamybininkams ir yra privalomi. Jie dabar mums ypač reikalingi lietuvių valstybinės kalbos statusui įgyvendinti, pereiti prie raštvedybos lietuvių kalba“ (Gaivenis 2014 [1993]: 201). Vilija Celiešienė terminų žodynus ir terminų standartus atskyrė griežčiau: 3 8 Jolanta Gaivenytė-Butler | Apie terminografiją ir terminų standartizaciją TŽŽ 2001: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas, 2-asis patais. ir papild. leid., Vilnius: Žodynas. TŽŽ 2008: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius: Alma littera. TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. Vladarskienė R. 2013: Kūrybinių industrijų specialybės kalbos kultūra. Vadovėlis, Vilnius: Technika. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: www.vle.lt. [žiūrėta 2018-07-02]. Warburton K. C. 2014: Narrowing the gap between termbases and corpora in commercial environments. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/275111020_Narrowing_the_gap_between_termbases_and_corpora_in_commercial_environments [žiūrėta 2018-07-02]. Лейчик В. М. 2007: Терминоведение: предмет, методы, структура, 3-е изд., Москва: ЛКИ. ON TERMINOGRAPHY AND TERMINOLOGY STANDARDIZATION In the works of Lithuanian linguists terminography and terminology standardization (preparation of terminology standards) are commonly viewed as two different branches of terminology ordering. Terminography is usually defined as the practice and theory of compilation of terminological dictionaries and terminology standardization is viewed as the preparation of terminology standards. The scope of both terminography and terminology standardization is wider: terminography covers not only compilation of terminological dictionaries but also sets of term entries presented in various forms; terminology standardization deals with terminology standards and sets of term entries presented in non-terminology standards. It is a common perception in Lithuanian linguistics that terminology standards cover microsystems of terms of very narrow fields of manufacturing or technology and are used by a small number of specialists, while terminological dictionaries present macro systems of terms and have a much wider use. This is true only to some extent. The development of new fields of knowledge and the growth of terminology create the need for specialized dictionaries. There are highly specialized terminological dictionaries comprising a small number of terms as well as large terminology standards which include terms widely used in several fields. Terminology standards and terminological dictionaries are not so different – they both comprise a set of term entries compiled according to the same terminographical principles. Therefore, terminology standardization could be viewed as part of terminography. Terminology standardization is a relatively new kind of terminology work in Lithuania – the first national terminology standards were published in 1993. During the following few years a large number of national terminology standards were prepared each year, but when Lithuania became a member of international standardization organizations this number decreased significantly. At the same time publication of Lithuanian versions of international terminology standards has been started, but the number of translated standards comprises only a small proportion of all adopted standards. Gauta 2018-07-13 Jolanta Gaivenytė-Butler Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]