Dimensions of Terminology Work

Terminologijos darbo aspektai ANITA NUOPPONEN University of Vaasa RAKTAŽODŽIAI: terminologijos darbas, norminamasis terminologijos darbas, aprašomasis terminologijos darbas, dichotomijos, į vertimą orientuotas terminologijos darbas, terminografija, terminologijos tvarkyba, standartizacija, orientacija į sąvokas, orientacija į terminus 1. ĮVADAS Norminamasis ir aprašomasis, sisteminis ir ad hoc, vienakalbis, dvikalbis ir daugiakalbis, orientuotas į sąvokas ir į terminus – tai kelios dichotomijos ar trichotomijos terminologinės veiklos literatūroje. Savo straipsnyje Dichotomies: impossible and indispensable? Johanas Mykingas (2007: 265) išsamiai aptaria dažniausias dichotomijas ir trichotomijas, susijusias su teoriniais terminologijos srities pagrindais. Jis jas laiko „svarbiais šios disciplinos metadiskurso bruožais“ ir teigia, kad jų tyrimas galėtų „padėti geriau suprasti dabartinę terminologijos srities būklę, taip pat dabartines įtampas ir raidos tendencijas“. Šios dichotomijos taip pat dažnai laikomos atspirties taškais motyvuojant naujus teorinius požiūrius (žr., pavyzdžiui, Myking 2001, 2007; Budin 2001; Antia 2001; Cabré 1999, 2003; Temmerman 2000). Šiame straipsnyje praktinį terminologijos darbą apibūdinančios dichotomijos ir trichotomijos laikomos terminologijos darbo aspektų išraiška. Šiuo straipsniu prisidedama prie terminologijos darbo dabartinės būklės tyrimų. Pateikiama preliminari daugiamatė terminologijos darbo tipologija (sąvokų sistema), apimanti trylika skirstymo kriterijų, arba „aspektų“, suskirstytų į susijusius su tiksline grupe, tikslu, rengėju, produktu ar metodu. Be kai kurių literatūroje įsitvirtinusių dichotomijų ir trichotomijų, ieškojau ir naujų, kurias galima pastebėti nagrinėjant įvairius darbo su terminijomis būdus. Jos atskleidžia skirtingų terminologijos darbo tipų skirstymo kriterijus ir ribas tarp to, kas galėtų būti laikoma terminologijos darbu, ir to, kas priklauso, pavyzdžiui, leksikografijai. Be to, kai kurios įsitvirtinusios dichotomijos buvo pertvarkytos. 6 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work Šaltiniai apima terminologijos srities teorijai ir praktikai skirtą literatūrą: žurnalus, konferencijų ataskaitas, srities apžvalgas, žinynus (pvz., Wright & Budin 1997a, b; Steurs & Kockaert 2014; Felber 1984), vadovėlius (pvz., Cabré 1999; Picht & Draskau 1985; Sager 1990), gaires ir standartus (ISO 1087; ISO 704). Toliau aptariama terminologijos darbo sąvoka ir jai vartojami pavadinimai, taip pat sudaroma įvairių terminologijos darbo aspektų ir ypatybių analizės sistema. Po to kiekvienas iš jų nagrinėjamas išsamiau. 2. TERMINOLOGIJOS DARBAS ISO standarte 1087-1 (2000) terminologijos darbas apibrėžiamas kaip „darbas, susijęs su sistemingu sąvokų ir jų žymenų rinkimu, aprašymu, apdorojimu ir pateikimu“. ISO 704 (2009: v) prie pagrindinių terminologijos darbo veiklų priskiria: — „sąvokų ir sąvokų santykių nustatymą; — sąvokų sistemų analizę ir modeliavimą remiantis nustatytomis sąvokomis ir sąvokų santykiais; — sąvokų sistemų vaizdavimą sąvokų diagramomis; — sąvokų apibrėžimą; — žymenų (daugiausia terminų) priskyrimą kiekvienai sąvokai viena ar keliomis kalbomis; — terminologinių duomenų registravimą ir pateikimą, daugiausia spausdintinėse ir elektroninėse laikmenose (terminografija).“ Apskritai pritariu ISO 1087 (2000) terminologijos darbo apibrėžčiai, tačiau šio tyrimo tikslais norėčiau ją kiek išplėsti, kad būtų galima aptarti, be kita ko, ir „nesisteminę“ su terminologija susijusią veiklą bei tyrinėti įvairesnę praktiką. Šios srities literatūroje aptinkame bent šiuos alternatyvius terminologijos darbo: terminografijos, terminologijos tvarkybos, terminologijos apdorojimo ir terminologijos pavadinimus. Pastarasis (terminologija) literatūroje vartojamas dažnai. Pavyzdžiui, Vesna Lušicky ir Tanja Wisisik (2015: 8) šią veiklą apibrėžia taip: „Terminologijos tikslas – registruoti ir tvarkyti specializuotų terminų reikšmes ir vartoseną bei padaryti jas prieinamas įvairiuose terminologiniuose ištekliuose, pavyzdžiui, (internetinėse) terminų bazėse, žodynuose, terminų žodynėliuose ir terminologijos standartuose, kad terminus būtų galima vartoti tekstuose, vertimuose ir specializuotame diskurse.“ Terminologija | 2018 | 25 7 Vis dėlto verčiau vengčiau daugiareikšmio termino terminology vartojimo, nes iš konteksto ne visada aišku, apie kurią „terminologiją“ kalba autoriai (tyrimų sritį, discipliną, terminologijos darbą, terminų rinkinį, terminų žodynėlį ir kt.). Terminas terminography, sudarytas pagal analogiją su lexicography, Alain Rey pasiūlė vartoti „taikomajai aprašomajai terminologijai“ įvardyti aštuntajame dešimtmetyje (Rey 1995: 23, 129). Terminography įsitvirtino tarptautinėje anglų kalbos vartosenoje greta terminology work. Šis terminas vartojamas, pavyzdžiui, pirmiau minėtame ISO 704 (2009) ir ISO 1087 (2000), tačiau jame juo įvardijama „terminologijos darbo dalis, susijusi su terminologinių duomenų registravimu ir pateikimu“, kuri „gali būti pateikta terminų bankų, žodynėlių, tezaurų ar kitų leidinių forma“. Vietoj terminų terminology work ar terminography Sue Ellen Wright ir Gerhard Budin (1997a) vartoja terminą terminology management, motyvuodami tuo, kad jis geriau atitiktų anglų kalbos vartoseną ir būtų analogiškas terminui „information management“ (ibid. 1997a: 2). Jų teigimu, terminology management apima „terminologinės informacijos struktūravimą, saugojimą, keitimąsi ja, sklaidą ir naudojimą tekstams rengti (įskaitant žodynus ir kt.)“. Jiems terminografija taip pat reiškia terminologinės informacijos registravimo veiklą, o ne platesnę veiklą. Savo ruožtu Klaus-Dirk Schmitz (2009) pirmenybę teikia ISO 704 vartosenai terminology work, tačiau vietoj terminography nori vartoti terminą terminology management (taip pat žr. Lušický & Wissik 2015: 8). Juan Sager (1990) vartoja terminą terminology processing, tačiau jis neprigijo taip plačiai kaip kiti. Šiame straipsnyje terminas terminology work bus vartojamas platesnei su terminologija susijusiai veiklai įvardyti, o terminology management, kaip jį supranta K.-D. Schmitz (2009), – „terminologijos darbo daliai, susijusiai su terminologinių duomenų registravimu ir pateikimu“. Terminologijos literatūroje įvairūs terminologijos darbo tipai aprašomi gana skirtingai. Vartojama daug sinoniminių terminų, pasitaiko ir daugiareikšmiškumo atvejų. Tačiau šiame tyrime mane labiau domino skirtingų terminologijos darbo tipų elementai, todėl daugiausia dėmesio skyriau jų ypatybėms. Literatūroje aprašomi įvairūs terminologijos darbo tipai čia laikomi vienas kitą papildančiais (1 pav.). Dėmesys terminologijos darbo ypatybėms taip pat yra teorinės pastangos kurti daugialypę ir daugiamačią terminologijos teoriją, kurią mini G. Budin (2001: 20). Klasifikacija yra preliminari ir atvira tolesnėms diskusijoms bei plėtojimui. Toliau, 8 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work įvairūs skirtingų požiūrių ypatumai bus atskirti ir nagrinėjami kaip elementai, kuriuos galima įvairiai derinti. Iš kelių skirtingų kriterijų grupavimo alternatyvų pasirinkau penkias pagrindines grupes, vadovaudamasi esminiais klausimais: kam, kodėl, kas, koks produktas ir kaip? (Žr. 1 pav.). 1 pav. Terminologijos darbo dimensijos Terminologija | 2018 | 25 9 3. KAM SKIRTAS TERMINOLOGIJOS DARBAS? Tikslinė grupė. Terminologijos darbas skirtas įvairioms tikslinėms grupėms, kurių poreikiai šiek tiek skiriasi. Be to, klausimai „kam“ ir „kas“ yra susiję ir ne visada gali būti atskirti vienas nuo kito. Norminė terminologijos veikla ir terminologijos standartizavimas buvo pradėti siekiant spręsti komunikacijos kliūtis tarp dalyko ekspertų ir tenkinti jų terminologinius poreikius. Kita didelė terminologijos naudotojų grupė yra vertėjai; dažnai pabrėžiama, kad jų poreikiai skiriasi nuo dalyko specialistų poreikių (žr. Wright & Wright 1997: 148). Be to, jie patys taip pat dirba terminologijos darbą (plačiau žr. 5 skyriuje). Iš tiesų ypatingas dėmesys skirtas tam, kaip terminologijos darbą integruoti į vertimo darbą (į vertimą orientuota terminologija; pvz., Hohnhold 1990; Wright & Wright 1997). Be šių dviejų grupių, terminologijos darbas gali būti skirtas, pavyzdžiui, organizacijų ar įmonių vidaus naudotojams (pvz., techniniams rašytojams) arba išorės naudotojams (pvz., klientams), studentams, ne specialistams ir plačiajai auditorijai. Be to, ne visi naudotojai yra žmonės: terminologijos darbas taip pat atliekamas mašininiam vertimui, kompiuterio skaitomoms ontologijoms ir įvairių tipų informacinėms sistemoms. 4. KODĖL REIKALINGAS TERMINOLOGIJOS DARBAS? Yra daugybė priežasčių, kodėl reikalingas terminologijos darbas. Tačiau aptarsiu tik dvi pagrindines dichotomijas, kuriomis grindžiamas terminologijos darbas. Pirmoji – poreikių, kurių turi naudotojas, tenkinimo skuba: terminologijos darbas arba numato naudotojo poreikius, arba atliekamas jam paprašius. Antroji susijusi su darbo tikslu: terminologijos darbo tikslas – arba daryti įtaką terminų ir sąvokų vartosenai tam tikroje srityje, arba ją aprašyti. Skuba. Atsižvelgiant į tai, kaip skubiai reikia tenkinti naudotojų poreikius, terminologijos darbas gali būti atliekamas iš anksto arba tada, kai jo prireikia (LISE Guidelines 2013: 21–23), taip pat galimas tarpinis variantas. V. Lušicky ir T. Wissik (2015: 9), nagrinėjantys į vertimą orientuotą terminologijos darbą, apibrėžia išankstinį terminologijos darbą kaip „tekstais grindžiamą terminologijos darbą, susijusį su sąvokų ir jų pavadinimų rinkimu, aprašymu, tvarkymu ir pateikimu prieš vertimo procesą“. Tačiau LISE Guidelines (2013) šį terminą vartoja platesnei veiklai, apimančiai visų tipų terminologijos darbą, kuris „atliekamas įvertinus tikėtinus 10 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work būsimus poreikius, susijusius su aptartinomis sritimis, verstinais tekstais, priimtinais teisės aktais ir kt. Terminologai stengiasi numatyti būsimus poreikius, dirbdami su ištisomis sritimis ir konkrečių tekstų terminija, kurios dar nėra naudojamame terminologiniame išteklyje.“ (LISE Guidelines 2013: 23) Šia prasme proaktyvusis terminologijos darbas apima veiklą, kurios reikia terminologijos planavimui, pavyzdžiui, organizacijos, įmonės, dalykinės srities, kalbos, šalies ir kt. dabartinių bei būsimų poreikių vertinimą. Pavyzdžiui, ES parengė plataus užmojo terminologijos planavimo strategijas, kuriose apibrėžiamas atliktinas terminologijos darbas (žr., pvz., Fischer 2010). Be to, terminijos standartizavimas yra proaktyvus, kaip ir įmonėse atliekamas terminologijos darbas. Kara Warburton (1997: 677) pabrėžia, kad įmonėms reikia „anksti nustatyti savo terminologijos poreikius ir suplanuoti veiksmus jiems patenkinti, kad ateityje sumažėtų darbo“. Proaktyvusis terminologijos darbas numato poreikius gerokai iš anksto, o kitame kontinuumo gale yra terminologijos darbas, atliekamas tada, kai poreikis atsiranda. Jis dažnai vadinamas ad hoc terminologija (darbu), tačiau jo pobūdį taip pat gerai nusako terminai terminologija (darbas) reikiamu laiku, pagal poreikį, greitoji arba proginė terminologija (darbas) (žr., pvz., Ghallchobhair 2008; LISE Report 2013). Skirtingi autoriai terminą ad hoc terminologija (darbas) vartoja skirtingoms sąvokoms įvardyti, pavyzdžiui, kaip priešpriešą „sisteminiam terminologijos darbui“, prie kurio dar grįšiu. Ad hoc arba reikiamu laiku atliekamą terminologijos darbą vykdo pats naudotojas („pasidaryk pats“ terminologijos darbas), įvairių tipų terminologijos tarnybos ir centrai arba organizacijų vidaus terminologai („terminologija pagal poreikį“). Claudia Dobrina (2010: 82) pastarąjį atvejį apibūdina kaip „terminologinės skubiosios pagalbos skyrių“, kuris „atsirado siekiant patenkinti skubius, bet ne itin didelius terminologinius poreikius“. Tokio darbo reikia, kai vieną ar kelias terminologines problemas būtina išspręsti per trumpą laiką (LISE Guidelines 2013: 23; Cabré 1999: 152). Poreikiai. Be to, galima skirti į sritį ir į tekstą orientuotą terminologijos darbą (pvz., Schmitz 2009). Pirmojo poreikį lemia sritis, o atspirties taškas yra jos žinios. Surenkama išsami medžiaga, įskaitant įvairių tipų susijusius dokumentus, taip pat apklausiami ir konsultuojami srities ekspertai (Wright & Wright 1997: 148). Į tekstą orientuoto terminologijos darbo pavyzdys – vertėjų parengiamasis darbas sprendžiant jų verčiamuose tekstuose aptiktas terminologines problemas. Jie tai daro pasitelk- Terminologija | 2018 | 25 11 dami kitus tekstus, kad rastų vertimo atitikmenų ir kitų terminologinių duomenų prieš verčiant tekstą. Užuot sistemingai tyrę dalykinę sritį, vertėjai veikiau kuria savo terminologinius išteklius, „sudarytus iš atsitiktinių srities ištraukų“ (Wright & Wright 1997: 148). Sisteminis terminologijos darbas (tvarkyba) taip pat apibūdintas kaip „srities nulemtas“, o į vertėją orientuotas ad hoc terminologijos darbas – kaip „teksto nulemtas“ (Wright & Wright 1997: 147; Faber 1999: 98). Tikslas. Nuo pat pradžių pagrindinis terminologijos darbo tikslas ir uždavinys buvo padėti užtikrinti tarpusavio supratimą specialiosiose srityse ir įveikti kalbos bei kitas ribas. Tam galima rinktis vieną iš dviejų metodų: aprašomąjį arba norminamąjį (preskriptyvųjį) terminologijos darbą. Idealiu atveju aprašomojo terminologijos darbo rezultatas būtų terminologiniai produktai (žodynai, terminų bazės ir kt.), apimantys visą tikslinės srities terminologinę ir sąvokinę įvairovę bei apibūdinantys variantų tarpusavio ryšius, o tinkamiausio varianto pasirinkimą paliekantys naudotojui. Norminamojo, arba preskriptyviojo, terminologijos darbo tikslas – „paskatinti tikslinę auditoriją vartoti pageidaujamą terminą ir vengti nepriimtinų terminų“ (Karsch 2014: 294), pavyzdžiui, su įmonės produktu ar paslauga, teisine sistema ir pan. susijusios terminijos. Daugumai darbo procesų galima taikyti tuos pačius metodus, nes aprašomasis darbas yra pirmoji norminamojo darbo proceso dalis (žr. Cabré 1999: 132). In addition to these two types of terminology work, Helmut Felber (1984: 189) reminds us that there is also the type of terminography “used by scientific communities which is based on the idea that scientific concepts are in a constant flux. For them scientific terminology can only be recommended but not prescribed.” 5. KAS ATLIEKA? Ekspertizė. Terminologiją vienaip ar kitaip tvarkančius žmones galima apytikriai suskirstyti į tris persidengiančias kategorijas: „kūrėjus“, „kaupėjus ir tarpininkus“ bei „naudotojus“. Pirmieji yra dalykinės srities ekspertai (sin. srities specialistai, dalyko ekspertai, SME), kurie pirmiausia kuria ir vartoja savo srities sąvokas bei terminus (Sager 1990: 197; Cabré 1999: 121). Jie kuria sąvokų sistemas, apibrėžia sąvokas ir susitaria dėl bendros terminijos arba skatina vartoti savo pasirinktą terminiją. Tokio terminologijos darbo rezultatai dokumentuojami aiškiai arba netiesiogiai stand- 12 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work ardai, vadovai, straipsniai, vadovėliai, techniniai dokumentai ir kt. Šiai grupei skirti terminologijos metodai, ISO standartai ir vadovai. Šių terminologijos „kūrėjų“ darbas galėtų būti laikomas „pirminiu“, priešpriešinant jį tam, ką terminologai ir kiti su terminologijos duomenų rinkimu bei analize ir terminologijos produktų rengimu bei sklaida susiję asmenys daro („antriniu“). Trečiąją grupę, „naudotojus“, sudaro tie, kuriems terminų ir sąvokų reikia darbe, pavyzdžiui, vertėjai, techninių tekstų rengėjai, mokytojai, informacijos ir dokumentacijos specialistai, nespecialistai ir studentai, taip pat šios srities darbuotojai. „Naudotojų“ atliekamas su terminologija susijęs darbas, pavyzdžiui, apima aktualių terminų, sąvokų, apibrėžčių ir atitikmenų paiešką („tretinis“). Galima sakyti, kad terminologijos darbą atliekančios grupės skiriasi savo santykiu su terminologijos darbo objektu ir dalykinės srities išmanymo lygiu. Viename kontinuumo gale yra srities ekspertai, kuriems „priklauso“ terminija, t. y. jie išmano savo srities terminiją ir turi įtakos tam, kokie terminai pasirenkami ir kaip apibrėžiamos sąvokos. Jie atlieka lemiamą vaidmenį terminologijos projektų grupėse, todėl terminologams būtina su jais konsultuotis (žr., pvz., Picht & Draskau 1985: 167; Cabré 1999: 121) ir nagrinėti jų parašytus dokumentus. Kitame kontinuumo gale yra tie, kurie dirba terminologijos darbą arba ieško terminų nebūdami šios srities specialistai. Tarp šių dviejų kontinuumo galų yra toks terminologijos darbas, kuris atliekamas terminologams bendradarbiaujant su srities ekspertais (žr. toliau). Reikia pažymėti, kad ekspertas taip pat yra „naudotojas“, o, pavyzdžiui, terminologas arba vertėjas gali būti ir ekspertas, ir „kūrėjas“ (daugiau apie ekspertizę žr., pvz., Karsch 2014: 295–296). Bendradarbiavimas. Kalbant apie darbo organizavimą, galima išskirti terminologijos darbo skirtumus pagal bendradarbiavimo laipsnį: tai gali būti individuali, organizacijos vidaus arba tarporganizacinė veikla. Be to, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo aspektas buvo svarbus nuo pat pradžių. Geriausiu atveju terminologijos darbas yra bendradarbiavimu grindžiama veikla, o literatūroje siūlomi įvairūs bendradarbiavimo modeliai (Felber 1984: 29; Picht & Draskau 1985; Karsch 2014); pagal pagrindinį modelį bendradarbiauti turi bent terminologas ir dalykinės srities ekspertas. Heribert Picht & Jennifer Draskau (1985: 167) netgi pažymi, kad „Terminologai [–], manantys, kad jų darbas gali būti sėkmingas be ekspertų patarimų [–], klaidingai suprato kai kuriuos iš Terminologija | 2018 | 25 13 pagrindinių savo profesijos principų“. Naujausi pokyčiai – minios sutelktomis pastangomis grindžiami projektai, kuriuos įgalina žiniatinklio platformos ir debesijos paslaugos (Karsch 2014). Tęstinumas. Terminologijos darbas gali būti savarankiška vienkartinė ar pasikartojanti veikla arba nuolatinė praktika, integruota į organizacijos procesus arba, pavyzdžiui, į vertėjo darbą. Kai kurie projektai vykdomi tik vieną kartą, tačiau kartais projektai kartojami – kaip, pavyzdžiui, standartizacijos srityje. Taip yra todėl, kad dalykinės sritys nėra statiškos: jose vyksta pokyčių, kurie taip pat daro įtaką sąvokoms, sąvokų sistemoms ir terminams. Terminologijos projektai gali būti labai didelės arba labiau ribotos apimties: jie pradedami suburiant projekto grupę, planuojant ir sudarant biudžetą ir pan., o galiausiai užbaigiami, pavyzdžiui, parengus žodyną arba terminų įrašų rinkinį terminologinėje duomenų bazėje. Terminologijos literatūroje terminologijos darbas gana dažnai apibūdinamas kaip projektas, nors ne visada įmanoma ar net būtina imtis tokios apimties veiklos. Daugeliu atvejų pakaktų nedidelės apimties terminologijos darbo, pavyzdžiui, ad hoc darbo, atsakymų į užklausas teikimo ar terminologinės duomenų bazės priežiūros, siekiant rasti trūkstamus įrašus, atitikmenis ar dalykinių sričių terminiją. Kaip minėta, terminologijos darbas taip pat atliekamas kaip nuolatinis procesas, pavyzdžiui, įmonėje ar organizacijoje. Tokiam terminologijos darbui ypač tinka terminas terminologijos vadyba, ypač kai naudojama terminologijos valdymo sistema. Pavyzdžiui, Cristina Valentini (2016: 35) Patentų bendradarbiavimo sutarties terminų bazės (PCT) terminologijos vadybą apibūdina taip: „PCT darbuotojai terminologai, vertėjai ir trumpalaikiai terminologijos stažuotojai kasdien teikia sąvokas ir terminus. Teikiant informaciją gali būti sukuriami nauji įrašai PCT terminų bazėje dar neaprašytoms sąvokoms arba papildomi esami įrašai, įtraukiant trūkstamas kalbas.“ 6. K O K S P R O D U K T A S? Produktas. Priklausomai nuo produkto, terminologijos darbo procesai skiriasi – bent jau baigiamaisiais etapais, kai rezultatai sukompiliuojami ir pateikiami. Viename „produkto kontinuumo“ gale yra vienas terminas, apibrėžtis arba atitikmenys, pavyzdžiui, atsakant į terminologijos užklausas arba įtraukiant įrašus į terminų banką. Kitame gale – didelės apimties terminų žodynas, pateiktas, pavyzdžiui, spausdintine forma, el. knyga, PDF formatu, tinklalapiuose, kaip terminų banko įrašų rinkinys arba visas terminų bankas. Kitas 14 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work produktų tipas – informacinėje ar žinių sistemoje įtrauktas arba integruotas terminologijos darbas, taip pat darbas, atliekamas kaip ontologijos kūrimo dalis. Kalba. Atsižvelgiant į produktui pasirinktas kalbas, terminologijos darbas gali būti vienakalbis, dvikalbis arba daugiakalbis. Terminologijos vadovėliuose ir žinynuose terminologijos darbo procesas dažnai pristatomas vienakalbiu požiūriu, nes sumanyta tuos pačius veiksmus pakartoti su kiekviena kalba ir tik tada apibendrinti rezultatus (žr., pvz., Cabré 1999: 151). Taikant šią procedūrą išryškėja abiejų sąvokų sistemų sąvokų panašumai ir (arba) skirtumai, be to, lengviau įvertinti šias sąvokas žyminčių terminų ekvivalentiškumą ar jo laipsnį. Tai idealus procesas, kurio ne visada laikomasi arba kurio ne visada įmanoma laikytis, kaip pažymi, pavyzdžiui, C. Valentini, Geoffrey Westgate ir Philippe Rouquet (2016: 179) (taip pat žr. Tamás, Papp and Petz 2016). Ypač kai sritis plati, vienodai išsamiai išanalizuoti visų į žodynėlį ar terminologinę duomenų bazę įtrauktinų kalbų medžiagą yra nemenka užduotis. Todėl įprasta susitelkti į pagrindinę projekto kalbą ar kalbas ir joms taikyti sistemingus metodus, o kitų kalbų atitikmenis rinkti daugiau ar mažiau ad hoc būdu. Institucinėse terminologinėse duomenų bazėse terminologijos darbą dažnai atlieka vertėjai, kurie, užuot atlikę išsamesnį sistemingą tyrimą, ad hoc būdu „prideda terminus, su kuriais susiduria versdami“, kaip nurodo C. Valentini ir kt. (2016: 179). 7. KAIP ATLIEKAMAS TERMINOLOGIJOS DARBAS? Medžiaga. Reprezentatyvios medžiagos pasirinkimas yra esminis terminologijos darbo veiksnys; kaip pažymi Picht & Draskau (1985: 167), „terminologijos projekto rezultatai gali būti tik tokie geri, kokia gera yra žaliava, kuria remtasi“. Todėl terminologijos darbas turėtų būti grindžiamas pirminiais šios srities šaltiniais, kaip pabrėžiama ir vadovuose. Be įvairių dokumentų, taip pat pasitelkiami pokalbiai su srities ekspertais ir konsultuojamasi su jais, kaip minėta anksčiau. Iš šaltinių medžiagos sudaromas tekstynas, naudojamas terminologiniams duomenims išgauti (Sager 1990: 130; Cabré 1999: 121). J. Sager (1990: 130) sistemingą terminų kaupimą apibūdina kaip tekstynu grindžiamą, palyginti su ankstesne leksikografine praktika, kai žodžiai būdavo „išrenkami iš ankstesnių sąrašų arba atliekant pavienes paieškas“. Terminologija | 2018 | 25 15 Šiais laikais tekstynas dažniausiai reiškia skaitmeniniu formatu saugomą struktūruotą tekstų rinkinį, kurį galima analizuoti specialia programine įranga, pavyzdžiui, tekstynų analizės įrankiais (Ahmad & Rogers 1997b: 726; Bowker et al. 2002: 1). Tradiciškesnį tekstyną taip pat gali sudaryti įvairių tipų mašininiu būdu neskaitoma medžiaga. Įvairūs elektroniniai ištekliai, ypač internete, pavyzdžiui, sulygiagretinti tekstynai, lygiagretieji tekstai ir dvikalbiai tekstai, taip pat vertimo atmintys, leidžia išgauti galimus atitikmenis dviem ar daugiau kalbų. Tačiau dar ne visos kalbos turi taip gerai išplėtotų natūraliosios kalbos apdorojimo įrankių kaip, pavyzdžiui, anglų kalba. Kita problema ta, kad rezultatai yra tokie geri, kokie geri, pavyzdžiui, yra tekstynuose pateikti vertimai. Įrankis. Viename „įrankių spektro“ gale yra rankinis terminologijos darbas, kitame – visiškai automatizuotas. Tarp jų esama įvairių kompiuterių pasitelkimo terminologijos darbui palengvinti derinių (kompiuterizuota terminologija). Terminologai gana greitai pradėjo naudoti kompiuterius terminų straipsniams ir kitiems terminologiniams duomenims saugoti bei skaitmeniniu formatu pateikti naudotojams (vienas pirmųjų paminėjimų: Wüster 1969: 5). Šiandien daugelyje organizacijų terminologijos darbas prilygsta terminų duomenų bazių tvarkymui. Nauji įrašai papildomi sistemingai arba ad hoc principu. Terminų duomenų bazės taip pat gali būti integruojamos su kompiuterizuoto vertimo įrankiais, kad geriau pasitarnautų vertėjams (žr., pvz., Valentini et al. 2016: 173). Be to, atliekama nemažai mokslinių tyrimų ir plėtros darbų, pasitelkiant, pavyzdžiui, tekstynų lingvistikos, natūraliosios kalbos apdorojimo ir dirbtinio intelekto metodus bei priemones, siekiant sukurti įvairių tipų programinę įrangą, skirtą automatiniam arba pusiau automatiniam terminų išgavimui ir informacijai apie sąvokų ryšius išgauti. Atpažinti terminus ir kitus svarbius duomenis – tai parengto ir patyrusio terminologo gebėjimas, o automatizuoti šį procesą yra iššūkis. Tarp iššūkių, su kuriais susiduria kompiuterinė terminologija ir kuriems įveikti reikia „naujų įžvalgų tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu“, Didier Bourigault et al. (2001: ix) nurodo „automatizuotą terminologinių vienetų atpažinimą vientisiniame tekste“, variantų (sinonimų arba morfosintaksinių variantų) sugrupavimą, kad naudotojams būtų pateiktas tikslus dokumento turinio vaizdas, ir „semantinės bei sąvokinės informacijos apie terminus paiešką arba sąvokinių ryšių tarp terminų pateikimą“. Čia terminologijos tyrėjams padeda kompiuterinės lingvistikos specialistai ir informatikai, kurie taip pat dis- 16 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work atradę terminologijos svarbą, pavyzdžiui, kurdami mašininio ir kompiuterizuoto vertimo, abstraktų rengimo ir tekstų generavimo programas (Bourigault et al. 2001: ix). Net ir taikant automatinius darbo metodus, vis dar reikia rankinio terminologijos darbo, pavyzdžiui, siekiant patikrinti, ar galimų terminų sąrašas yra tikslus. Todėl Lynne Bowker (2002: 165) siūlo šį procesą vadinti „kompiuterizuotu“ arba „pusiau automatiniu“, o ne „visiškai automatiniu“. Net ir kuriant priemones, sąvokų analizė, sąvokų sistemos struktūravimas ir analizė bei apibrėžčių rašymas iš esmės tebėra terminologo atliekamas darbas. Orientacija. Dažnai cituojamas skirtumas tarp terminologijos darbo ir leksikografijos yra tas, kad pirmasis orientuotas į sąvokas, o leksikografija – į žodžius. Šis skirtumas taip pat nusakomas kaip onomasiologinis ir semasiologinis požiūris. Šis skirstymas vėl tapo aktualus, nes bent jau moksliniuose tyrimuose pažangūs leksikografijos ir kalbos technologijų metodai pradėti taikyti ir specialiųjų sričių kalbai bei įvairios paskirties terminijai. Terminologai taip pat eksperimentuoja, kuria ir taiko įrankius bei metodus, kuriais galima, pavyzdžiui, automatiškai išgauti terminologinius duomenis iš didesnių arba dvikalbių tekstynų (žr. Bourigault et al. 2001; Steurs & Kockaert 2014). Šia prasme galėtume skirti į sąvokas ir į terminus orientuotą terminologijos darbą. Tačiau terminai visada buvo svarbūs nustatant ir randant konkrečios srities sąvokas tekstuose ir diskurse. Praktikoje terminologas, pasitelkdamas kalbines sąvokų raiškos priemones, t. y. terminus ir kitus pasakymus, ieško svarbiausių srities sąvokų ir sąvokų sistemų. Terminologijos darbe taikant į žodžius ar terminus orientuotus metodus, taip pat reikia sudaryti sąvokų sistemas, kurios būtų naudojamos tolesniam terminų išgavimui ir duomenų pateikimui. Kaip rodo tyrimai, šis procesas vis dar tiriamas ir dažnai atliekamas rankiniu būdu. Sistemiškumas. Terminologijos literatūroje paprastai skiriamas sistemingas terminologijos darbas ir „nesistemingas“, arba ad hoc ar pavienis terminologijos darbas. Kaip jau minėta, ISO 1087 terminologijos darbą apibrėžia kaip „darbą, susijusį su sistemingu sąvokų ir jų įvardijimų rinkimu, aprašymu, apdorojimu ir pateikimu“ ir sistemiškumą laiko pagrindine terminologijos darbo ypatybe. Sistemiškumas aiškiai arba numanomai siejamas bent su trimis elementais – Terminologija | 2018 | 25 17 terminologijos darbas: 1) sistemingas darbo būdas, t. y. metodo laikymasis, priešingai nei atsitiktinė / ad hoc paieška; 2) orientacija į sąvokas, apimanti sąvokų sistemos sudarymą, kuri bus tolesnės analizės pagrindas, priešingai nei leksikografijai būdinga orientacija į žodžius; ir 3) rezultatų sistemingas organizavimas bei pateikimas, priešingai nei pateikimas abėcėlės tvarka. LISE gairėse sistemingas terminologijos darbas apibūdinamas kaip „konkrečiai sričiai skirta veikla“, kuri „paprastai vykdoma įgyvendinant projektą“ ir „reikalauja daug laiko, tačiau leidžia terminologams sutelkti dėmesį į vieną sritį ar susijusių temų rinkinį. Taip pagilinamos jų srities žinios, sudaromos sąlygos veiksmingiau rinkti dokumentaciją ir kuriamos sąvokų sistemos“. (LISE Guidelines 2013: 23–24) Ad hoc darbui nėra nustatytų metodų, tačiau Kaisa Kuhmonen (1999: 155) iš Suomijos terminologijos centro teigia, kad nors spręstina terminologinė problema susijusi ne su ištisomis sąvokų sistemomis, o su atskirais terminais, užklausų tarnyboje taikomas metodas iš esmės nesiskiria nuo naudojamo terminologijos projektuose. Ieškant atsakymo dėmesys sutelkiamas į sąvoką ir sąvokų ryšius. Tokiu atveju sistemingas terminologijos darbas nebūtinai turi apimti visą projektą – galima taikyti ir labai ribotą metodo variantą. 8. I Š V A D O S Terminologijos darbas – daugiamatė veikla. Pirmąją jo aspektų analizę 1969 m. atliko Eugen Wüsteris: ji buvo pristatyta pranešime „Die vier Dimensionen der Terminologiearbeit“, paskelbtame vertėjams skirtame žurnale. Terminologijos darbą jis aprašė išskirdamas keturis aspektus: dalykinę sritį (įvairios sritys), kalbą (įvairios kalbos), požiūrį (tikslas: terminologijos darbo koordinavimas, terminijos vartojimas, sistemingas terminologijos darbas) ir abstrakcijos lygmenį (atvejo analizė, darbas su principais) (Wüster: 1969 1–6; taip pat žr. Felber 1984: 3–12). Jo analizės rezultatai sudaro požymių daugialypę klasifikaciją, kurią jis vaizduoja „Kommodenbau“ (komodos statymo) modeliu (Wüster 1969: 2). Nuo Wüsterio laikų terminologijos sritis subrendo ir įgijo daug pavidalų; pavyzdžiui, visur paplitusi skaitmenizacija dabar įvairiais būdais keičia terminologijos sritį. Taip pat išsiplėtė terminologijos tyrimais besidominčių žmonių ratas ir tų, kurie kuria terminologijos darbo metodus, pavyzdžiui, automatizuotus term- 18 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work inų išgavimo, tekstynų sudarymo, žodynėlių rengimo ir kt. metodus. Taip pat paaiškėjo, kad terminologijos darbas naudingas daugeliui kitų veiklų, susijusių su sąvokų ir kalbos tvarkymu bei aiškumu; kai kurie jo elementai, pavyzdžiui, integruoti į darbą su ontologijomis, informacinėmis sistemomis, archyvais ir kt. Šiame straipsnyje išnagrinėtos vėlesnėje literatūroje aptinkamos aiškios ir numanomos dichotomijos bei trichotomijos, siekiant nustatyti šiandieninio terminologijos darbo ypatybes ir tipologijas. Išskirti šie aspektai: tikslinė grupė (ekspertai, vertėjai, kitos suinteresuotosios šalys, plačioji visuomenė, mašinos ir kt.), poreikio tenkinimo skuba (išankstinis planavimas, atliekama prireikus), įvairūs poreikiai (orientacija į sritį arba tekstą), tikslas (norminis, rekomendacinis, aprašomasis), kompetencija (pirminė, antrinė...), bendradarbiavimas (kolektyvinis, individualus), tęstinumas (savarankiškas, tęstinis), produktas (žodynas, duomenų bazė ir kt.), kalba (vienakalbė, dvikalbė, daugiakalbė), medžiaga, priemonė (rankinis, kompiuterizuotas, skaičiuojamasis), orientacija (orientacija į sąvokas, į terminus) ir sistemiškumas (sistemingas, vienkartinis). Dichotomijos ir trichotomijos (ar net ilgesnės alternatyvų sekos) dažnai persidengia, o skirtingus požymius galima įvairiai derinti. Pavyzdžiui, terminologijos darbas gali būti savarankiška vienkartinė ar pasikartojanti veikla, kurios rezultatas – spausdintas, el. knygos, pdf ar tinklalapių formatu pateiktas terminų žodynas arba terminų banko įrašų rinkinys. Kita vertus, įmonėms ir organizacijoms tikslingiau tvarkyti terminiją integruojant terminologijos darbą kaip tęstinę veiklą į savo procesus. Joms terminologijos darbas gali prilygti terminų duomenų bazės tvarkymui. Terminologijos darbas gali būti organizuota projekto grupės, komandos, padalinio ar profesionalaus terminologo veikla, kuria siekiama suvienodinti arba suderinti terminų ir sąvokų vartojimą; arba tai gali būti vertėjo ar techninių tekstų rengėjo darbo dalis, atliekama nuolat arba prireikus. Pagrindinis terminologijos darbo uždavinys – padėti užtikrinti tarpusavio supratimą specialiosiose srityse ir peržengiant kalbų bei kitas ribas. Todėl standartuose ir vadovuose pabrėžiamas norminis terminologijos darbas. Jo tikslas – padėti naudotojams pasirinkti teikiamus terminus ir apibrėžtis bei vengti atmestinų variantų. Terminologijos darbas taip pat gali būti aprašomasis ir gali būti atliekamas siekiant informuoti kalbos vartotojus apie įvairius esamus alternatyvius terminus, sąvokas ir sąvokų sistemas. Kita vertus, Terminologija | 2018 | 25 19 Be to, terminologijos darbas dažnai pristatomas terminologijos projektų, duomenų bazių valdymo, vienakalbio terminologijos darbo arba sisteminio terminologijos darbo požiūriu. Tačiau ad hoc arba „just-in-time“ terminologijos darbui reikia atitinkamai pritaikyti terminologinius metodus. Apibendrinant galima teigti, kad šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti galimus terminologijos darbo ypatybių ir tipų organizavimo būdus. Modelį dar galima papildyti daugybe skirstymo galimybių. Dichotomijos ir trichotomijos pasirodė esą vaisingas požiūris. J. Myking (2007: 281) teigia, kad dichotomijos „yra svarbios, nes leidžia identifikuoti tyrimo objektą, taip pat teorines ir metodologines nuostatas. Tačiau už tai mokama (pernelyg dideliu) supaprastinimu.“ Pateikimas kaip visiškų priešybių yra didaktinė, iliustracinė ar retorinė taktika, taikoma standartuose, vadovuose, vadovėliuose ar moksliniuose straipsniuose. Iš tiesų įvairūs terminologijos darbo tipai ne visada sudaro atskiras kategorijas, o konkretūs jų atvejai veikiau išsidėsto kontinuume. REFERENCES Ahmad K., Rogers M. 1997: Corpus Linguistics and terminology extraction. – Wright, Budin 1997b, Vol. 2, 725–760. Antia B. 2001: Metadiscourse in terminology: thesis, antithesis, synthesis. – IITF Journal 12, No. 1–2, 65–84. Bourigault et al. 2001: Recent Advances in Computational Terminology. Bourigault D., Jacquemin C., L’Homme M.-C. (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Bowker L. & Pearson J. 2002: Working with Specialized Language: A Practical Guide to Using Corpora, London: Routledge. Budin G. 2001: A critical evaluation of the state-of-the-art of terminology theory. – IITF Journal 12, No. 1–2, 7–23. Cabré M. T. 2003: Theories of terminology: Their description, prescription and explanation. – Terminology. International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 9, Issue 2, 163–199. Cabré Castellví M. T. 1999: Terminology: Theory, methods and applications, Amsterdam/ Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Dobrina C. 2010: Terminology on demand. Maintaining a terminological query service. – Terminology in Everyday Life. M. Thelen, and F. Steurs (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 81–95. Faber P. 1999: Conceptual analysis and knowledge acquisition in scientific translation. – Terminologie et Traduction 2, 97–120. Felber H. 1984: Terminology Manual, Paris: Unesco, Infoterm. Fischer M. 2010: Language (policy), translation and terminology in the European Union. – Terminology in Everyday Life. M. Thelen & F. Steurs (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 21–33. Galinski C., Budin G. 1993: New Trends in Translation-Oriented Terminology Management. – Scientific and Technical Translation. S. E. Wright, L. D. Wright (eds.), Amsterdam/ Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 209–216. Ghallchobhair F. N. 2008: Term Watch. The influence of translation on terminology and language. Slides. Available at: http://www.eaft-aet.net/fileadmin/files/SOMMET_2008/FN_Ghallchobhair_presentation.pdf. Hohnhold I. 1990: Übersetzungsorientierte Terminologiearbeit, Stuttgart: InTra. 20 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work ISO 1087-1 2000 Terminology work – Vocabulary – Part 1. Theory and application, Geneva: International Organization for Standardization. ISO 704 2009 Terminology work – Principles and methods, Geneva: International Organization for Standardization. Karsch B. 2014: Terminology work and crowdsourcing. Coming to terms with the crowd. – Handbook of Terminology. F. Steurs, H. Kockaert (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 291–303. Kuhmonen K. 1999: Kurkistus termipalvelun kulissien taakse. – Toimikunnista termitalkoisiin. K. Kuhmonen (ed.), Helsinki: Tekniikan Sanastokeskus, 154–158. Laurén C., Myking J., Picht H. 1997: Terminologi som vetenskapsgren, Lund: Studentlitteratur. LISE Guidelines 2013: Chiocchetti E., Heinisch-Obermoser B., Löckinger G., Lušicky V., Ralli N., Stanizzi I. & Wissik T. Guidelines for collaborative legal/administrative terminology work, Bolzano: EURAC Research. Lušicky V., Wissik T. 2015: Procedural Manual on Terminology. Translation-Oriented Terminology Work. Available at: http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.731.8552&rep=rep1&type=pdf. Myking J. 2001: Socioterminology, terminology planning and standardization. – IITF Journal 12, No. 1–2, 49–64. Myking J. 2007: Dichotomies: impossible and indispensable? – Evidence-based LSP – Translation, text and terminology. Ahmad K., Rogers M. (eds.), 265–283. Also at: http://www.computing.surrey.ac.uk/lsp2003/LSP PROCEEDINGS.pdf. Picht H., Draskau J., 1985: Terminology: An Introduction, Surrey: University of Surrey. Pointer Report POINTER – Proposals for an operational Infrastructure for terminology in Europe. 1996. At: http://www.computing.surry.ac.uk/ai/pointer/report/intro.html. Rey A. 1995: Essays on Terminology. Translated and edited by J.C. Sager, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Sager J. 1990: A Practical Course in Terminology Processing, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Schmitz K.-D. 2009: Applied Principles of Terminology Work. Slides. Terminology Summer School, 06–10 July 2009, Cologne. Available at: http://www.termnet.org/downloads/english/events/tss2009/TSS2009_KDS_TerminologyWork.pdf. Steurs F., Kockaert H. 2014: Handbook of Terminology 1, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Tamás D., Papp M. E., Petz A. 2016: Translator as Terminologist. – The Modern Translator and Interpreter. Ildikó Horváth (ed.), Budapest: Eötvös Loránd University, 57–78. Available: http://www.eltereader.hu/media/2016/04/HorvathTheModernTranslator.pdf. Temmerman R. 2000: Towards New Ways of Terminology Description: The sociocognitive approach, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Valentini C. 2016: Quality Control in Terminology Management. – Term Bases and Linguistic Linked Open Data. H. Erdman Thomsen, A. Pareja-Lora, B. Nistrup Madsen (eds.), Copenhagen Business School, 34–43. Available at: http://openarchive.cbs.dk/handle/10398/9323. Valentini C., Westgate G., Rouquet P. 2016: The PCT Termbase of the World Intellectual Property Organization. Designing a database for multilingual patent terminology. – Terminology. International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 22, Issue 2, 171–200. Warburton K. 1997: Globalization and terminology management. – Handbook of Terminology Management: Application-oriented terminology 2. Compiled by S. E. Wright, G. Budin, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 677–696. Wright S. E., Budin G. 1997a: Handbook of Terminology Management: Basic aspects of terminology 1, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Wright S. E., Budin G. 1997b: Handbook of Terminology Management: Application-oriented terminology 2, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Wright S. E., Wright L. D. 1997: Terminology Management for Technical Translation. – Handbook of Terminology Management 1: Basic aspects of terminology. Compiled by S. E. Wright, G. Budin, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147–159. Wüster E. 1969: Die vier Dimensionen der Terminologiearbeit. – Mitteilungsblatt für Dolmetscher und Übersetzer 2/15 (März), 1–6. Terminologija | 2018 | 25 2 1 TERMINOLOGIJOS DARBO ASPEKTAI Straipsnyje aptariami įvairūs terminologijos darbo aspektai. Nagrinėjama terminologijos literatūra, ieškant aiškių ir numanomų dichotomijų ir trichotomijų, susijusių su tikslinė grupė, poreikio tenkinimo skuba, įvairiais poreikiais, tikslu, ekspertize, bendradarbiavimu, tęstinumu, produktu, kalba, medžiaga, priemone, orientacija ir sistemiškumu. Kaip tyrimo rezultatas pateikta daugiaaspektė terminologijos darbo tipologija (sąvokų sistema), kurios kategorijos gali būti įvairiai derinamos. Pavyzdžiui, terminologijos darbas gali būti savarankiška vienkartinė ar pasikartojanti veikla, kurios produktas – spausdintas, el. knygos ar pdf formatu parengtas, tinklalapyje pateiktas ar kaip terminų straipsnių rinkinys terminų banke įdėtas terminų žodynas. Be to, terminologijos darbas gali būti organizuota, bendradarbiavimu paremta veikla, kurios imasi projekto grupė, organizacijos padalinys ar profesionalus terminologas, jis gali būti vertėjo ar specialiųjų tekstų rengėjo darbo dalis, atliekama nuolat ar pagal poreikį. Šiuolaikinis terminologijos darbas labai įvairus. Jam reikia tokių metodų ir principų, žinynų ir vadovėlių, kurie galėtų aprėpti įvairius poreikius ir suteiktų tinkamą pagrindą skirtingų tipų terminologijos darbui: terminologijos planavimui, greitai atliktinam terminologijos darbui, įvairioms tikslinėms grupėms numatytai veiklai, įskaitant kompiuterijos sprendimus, projektus, tęstinę terminologijos tvarkybą ir kt. Gauta 2018-07-03 Anita Nuopponen University of Vaasa P.O. Box 700 65101 Vaasa Finland 22 Anita Nuopponen | Dimensions of Terminology Work