Naujieji kelnių pavadinimai

164 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai doi.org/10.35321/term27-07 Naujieji kelnių pavadinimai AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjama nedidelė semantinė aprangos terminų grupė – naujieji kelnių pavadinimai. Tyrimo medžiaga imama iš Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (toliau – Naujažodžių duomenynas). Straipsnio tikslas – remiantis minėto šaltinio medžiaga aptarti naujųjų kelnių pavadinimų kilmę ir semantiką. Kadangi šiuolaikinė aprangos terminija netyrinėta, tikimasi, kad apibendrinta medžiaga bus įdomi ir naudinga. ESMINIAI ŽODŽIAI: apranga, kelnių pavadinimai, aprangos terminas, skolinys, naujažodis ABSTRACT The article addresses a small semantic group of the terms of clothing – the new names of trousers or pants. The research material comes from the Database of Lithuanian Neologisms. The aim of the article is to discuss the origin and semantics of the new names of trousers or pants based on the material of the above source. Whereas the present-day terminology of clothing is largely unresearched, the summarised material is expected to be interesting and useful. KEYWORDS: clothing, names of trousers or pants, term of clothing, borrowing, neologism TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS YPATUMAI IR PAIEŠKA Bet kurios srities terminijoje nuolat atsiranda naujų vienažodžių ir sudėtinių terminų. Laikui bėgant, keičiasi jų forma, turinys. Ne išimtis ir aprangos terminija. Šio straipsnio objektas – elektroniniame Naujažodžių duomenyne1 fiksuojami naujieji kelnių pavadinimai2. Atlikus kompiuterinę 1 Plačiau apie duomenyną ir jo išteklius galima paskaityti Ritos Miliūnaitės (Miliūnaitė 2012a: 3–11; Miliūnaitė 2015: 161–184; Miliūnaitė 2018: 1–21), Agnės Aleksaitės (Aleksaitė 2018: 1–2; Aleksaitė 2019: 1–27), Daivos Murmulaitytės (Murmulaitytė 2016a: 1–27; Murmulaitytė 2016b: 68–88) ir kt. straipsniuose. 2 Naujažodžių duomenyne naujažodžiais yra laikomi žodžiai, kurių nėra atraminiuose žodynuose: 6-ajame Dabartinės lietuvių kalbos žodyno el. leidime, internetiniame Lietuvių kalbos žodyne ir 2001 m. išleistame Tarptautinių žodžių žodyne (dar žr. http://naujazodziai.lki.lt/?Apie_duomenyna). Šios sampratos laikomasi ir straipsnyje. 165Terminologija | 2020 | 27 paiešką pagal tokius parametrus: kalbos dalis – daiktavardis, apibrėžtis – kelnės, vartojimo sritis – gyvenimo būdas (stilius), iš viso rastas 21 pavadinimas: aptemptukai, aptemptukės, cigaretės, činai, činas, denimai, glaudinės, kapriai, kelninės, kiulotai, kojakelnės, kulotės, lenarai, obtiažkės, sijonkelnės, šalvarai, tampkelnės, tamprės, timpos, tįskelnės, tregingsai. Kaip matyti, ne visi rasti žodžiai vartojami kelnėms apibūdinti: činas – audinys, kojakelnės – pėdkelnės. Todėl gautus rezultatus nuspręsta patikrinti – peržiūrėti visus duomenyno antraštinius žodžius3. Rasti dar keturi kelnių pavadinimai: džegingsai, megingsai, tampdžinsiai ir timpdžinsiai. Aprašyta kompiuterinė paieška šių pavadinimų neparodė, nes jie apibrėžiami žodžiu tamprės. Taigi, iš viso šiame straipsnyje nagrinėjami 23 naujieji kelnių pavadinimai – naujažodžiai4 arba naujas reikšmes įgiję žodžiai. Straipsnio tikslas – remiantis Naujažodžių duomenyno medžiaga aptarti naujųjų kelnių pavadinimų kilmę ir semantiką. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) inventorizuoti naujuosius kelnių pavadinimus; 2) išsiaiškinti šios nedidelės semantinės grupės naujažodžių galimas atsiradimo aplinkybes – ar naujas drabužio pavadinimas atsirado pagal kitų kalbų analogiją, ar jis sukurtas naudojant savo kalbos žodžių darybos formantus, galbūt jau kalboje esamas žodis vartojamas nauja reikšme ir pan.; 3) nustatyti lietuviškos, nelietuviškos ir mišrios kilmės pavadinimų santykį; 4) panagrinėti naujųjų kelnių pavadinimų semantiką. Surinkta medžiaga analizuojama taikant aprašymo, analizės, interpretacijos ir skaičiavimo metodus. Elektroninėje duomenų bazėje rasti naujieji kelnių pavadinimai straipsnyje aptariami grupuojant pagal kilmę. Kiekviename poskyryje jie nagrinėjami detaliau: rašomi iš naujos eilutės didžiosiomis raidėmis pagal abėcėlę, retinami, pateikiama Naujažodžių duomenyno apibrėžtis (konkrečiais atvejais samprata papildoma terminų žodynuose ar kituose šaltiniuose rastais apibūdinimais), plačiau aptariama daryba ir kilmė. Gilinantis į naujųjų kelnių pavadinimų semantiką, informacijos ir vartosenos pavyzdžių ieškoma knygose apie aprangą ir madą. Kiekybiniai duomenys apibendrinami diagramoje. 3 2019 m. gruodžio 20 d. duomenimis, Naujažodžių duomenyne sukauptas net 5400 naujažodžių antraštynas (http://naujazodziai.lki.lt/?Apie_duomenyna) [žiūrėta 2020-04-01]. 4 Naujažodis, arba neologizmas, – „kiekvienas naujai atsiradęs kalbos vienetas“ (Kvašytė 2005: 41; dar žr. KTŽ 1990: 133; Urbutis 2009: 36–37; Jakaitienė 2010: 205; Girčienė 2011: 165), o naujadaras – „tik toks naujas žodis, kuris yra atsiradęs darybiškai“ (LKE 1999: 429). Taigi, terminas naujadaras yra siauresnis negu naujažodis. 166 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai ŽODŽIO KELNĖS YPATYBĖS Prieš pradedant nagrinėti šiuolaikinius kelnių pavadinimus vertėtų prisiminti žodžio kelnės reikšmę. Kelnės, kaip straipsnyje „Lietuvių kalbos kelnių pavadinimai“, remdamasi vokiečių kalbininkų Hermanno Hirto ir Otto Schraderio darbais, rašo kalbininkė Danutė Sabaliauskaitė5, „paplito kiek vėliau nei juosta, kepurė, apsiaustas, sijonas ar prijuostė“ (Sabaliauskaitė 1996: 167): „Beje, iš prijuostės kelnės ir atsirado (Schrader 1917: 592). Kaip ir visoje Rytų Europoje, Lietuvoje jos nešiotos nuo seno. Tai patvirtina ir IX–XII a. archeologiniai radiniai (Volkaitė-Kulikauskienė 1970: 130; Atlas 1986: 107). Kadangi kelnės buvo viena pagrindinių vyriškos aprangos dalių, lietuvių kalboje yra nemažai jų pavadinimų“ (Sabaliauskaitė 1996: 167). Lietuvių kostiumų istorikė ir dizainerė Rūta Guzevičiūtė teigia, kad „kelnės kaip specifinis aprangos elementas atsirado iš reikalo apsaugoti kojas nuo trinties jojant“ (Guzevičiūtė 2002: 16). Lietuvių kalboje žodžio kelnės formos kẽlinės (senesnė forma) ir kélnės, kaip straipsnyje mini D. Sabaliauskaitė, pirmą kartą užfiksuotos XVII a. pradžios šaltiniuose (Sabaliauskaitė 1996: 167). Abi formos randamos ir daugelyje XVIII–XIX a. žodynų (plačiau žr. LKEŽ). Algirdas Sabaliauskas žodį kelnės laiko tik lietuvių kalbai būdingu žodžiu (Sabaliauskas 1990: 206). Stanislovo Algimanto Ratauto, Eugenijos Strazdienės ir Ados Gulbinienės Aiškinamajame aprangos terminų žodyne (toliau – AATŽ) kelnės apibūdinamos kaip „apatinę liemens dalį ir kojas dengiantis drabužis, kurį ant kūno laiko juosmens dalis, prisegta sagomis ar petnešomis, suveržta guma arba diržu“ (AATŽ 2014: 187). Autoriai pateikia tokius atitikmenis užsienio kalbomis: angl. pantaloon, pants, trousers, pranc. pantalon, rus. штаны, брюки, vok. Hose. Šiek tiek trumpesnė apibrėžtis duodama Aiškinamajame tekstilės terminų žodyne: su vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis (toliau – ATTŽ): „Drabužis apatinei kūno daliai su ilgomis klešnėmis kiekvienai kojai“ (ATTŽ 2001: 89). Kelnių būna įvairių tipų. Jas pagal paskirtį, medžiagą, iš kurios šis drabužis pasiūtas, audimą, pagal sukirpimą, ypatybę ar detalę, išskiriančią iš kitų modelių, pvz.: spalvą, audinio raštą, formą, ilgį, juosmenį ir kt., galima skirstyti į mažesnes semantines grupeles, pvz.: apatinės kelnės, maudymosi kelnės, kūdikių kelnės, trumpos kelnės (šortai), sportinės kelnės ir kt. Naujažodžių duomenyne rasti kelnių pavadinimai į mažesnes semantines 5 Dabar – Liutkevičienė. 167Terminologija | 2020 | 27 grupes negrupuojami, nes, pirma, šių pavadinimų nedaug, antra, toks skirstymas atrodo netikslingas. Tačiau rasti pavadinimai pagal kilmę skirstomi į lietuviškus, nelietuviškus ir mišrios kilmės. Kaip matyti iš 1 paveikslo, vyrauja nelietuviški kelnių pavadinimai – jie sudaro daugiau kaip pusę nagrinėjamų naujažodžių (52 %). Beveik du penktadaliai pavadinimų yra lietuviški (39 %), apie dešimtadalis (9 %) turi lietuviškų ir nelietuviškų sudedamųjų dalių. LIETUVIŠKOS KILMĖS PAVADINIMAI Iš viso Naujažodžių duomenyne randame 9 vienažodžius lietuviškos kilmės kelnių pavadinimus: aptemptukai, aptemptukės, glaudinės, kelninės, sijonkelnės, tampkelnės, tamprės, timpos, tįskelnės. Kaip matyti iš pavyzdžių, kai kurie iš jų darybiškai panašūs, išsiskiria tik pavadinimas glaudinės – jis vartojamas žodynuose neminima nauja reikšme. APTEMPTUKAI. Priesagos -ukai vedinys, plg. DŽ aptemptas, Naujažodžių duomenyne apibrėžiamas taip: „plono audinio ilgos (iki pėdų) aptemptos kelnės, dažnai nešiojamos po sijonu, suknele ar kitu ilgesniu viršutiniu drabužiu“, plg. rus. обтяжки, angl. leggings 1. „tamprės, timpės“; 2. „antblauzdžiai; blauzdinės“ (ALLAKŽ 2001: 209)6. Taigi, žodžiu aptemptukai 6 Plg. 1. „antblauzdžiai“; 2. „blauzdinės“ (Anglonas 2005). 1 pav. Naujųjų kelnių pavadinimų pasiskirstymas pagal kilmę, % 168 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai bandoma išskirti vieną svarbią šių kelnių ypatybę – jos tampriai, glaudžiai aptempia kojas. Naujažodžių duomenyno sudarytojai nurodo, kad vietoj šio kelnių pavadinimo „bendrinėje kalboje nusistovėjo kiti variantai – tamprės ir timpos“. Kaip tik dėl to šis termininis naujadaras7 yra visiškai nereikalingas aprangos terminijai. Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe), Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ) ir Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – BŽ) žodžio aptemptukai nėra. APTEMPTUKĖS. Priesagos -ukės vedinys, plg. DŽ aptemptas, Naujažodžių duomenyne apibrėžiamas taip pat, kaip ir aptemptukai. Tai rodo šių naujažodžių tapatumą. Naujasis kelnių pavadinimas aptemptukės, matyt, kaip ir aptemptukai, atsirado verčiant, plg. rus. обтяжки, dar plg. angl. leggings. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – DLKT) pateikiamas vienas žodžio aptemptukės vartosenos atvejis, Google paieškos sistemoje galima rasti daugiau vartosenos pavyzdžių. LKŽe, DŽ ir BŽ šio žodžio nėra. Naujadaras aptemptukės, kaip ir aptemptukai, greičiausiai nepateks tarp visuotinai vartojamų žodžių, todėl jo net nereikėtų laikyti aprangos terminu – pavadinimas gyvas tik tam tikrame kontekste, šiuo atveju – pirmiausia Naujažodžių duomenyne, taip pat interneto žiniasklaidoje, kai kurių internetinių parduotuvių ar interneto pokalbių svetainėse. GLAUDINĖS. Šis moteriškosios giminės dauginis daiktavardis paprastai vartojamas „glaudžių“, t. y. „trumpų maudymosi, sporto kelnaičių“ reikšme. Naujažodžių duomenyne žodis glaudinės aiškinamas taip: „ilgos prigludusios, dažnai megztos, trikotažinės kelnės“, plg. angl. tights „triko (aptemptos kelnės)“ (Anglonas 2005). Šis žodis pirmąkart „glaudžių“ reikšme, LKŽe duomenimis, pavartotas 1937 m. Gimtosios kalbos laikraštyje8. Šio laikraščio Klausimų kraitelės skyrelyje buvo teiraujamasi, ar taisyklingas ir vartotinas žodis plauktinukas „Badehose, трусик“. „Plauktinùkas yra naujadaras, matyti, pasidarytas megztinùko ir kt. pavyzdžiu, bet darybos atžvilgiu ne labai vykęs. Juk megztnis yra megztas drabužis, o *plauktnis (iš jo plaukti nùkas) negi – plauktas. Mums geresnės atrodo glaudnės (suprask: kel7 Kalbininkas Juozas Pikčilingis vartoja terminą terminologinis naujadaras (Pikčilingis 1975: 156). 8 VLEe rašoma, kad Gimtoji kalba – tai „bendrinės lietuvių kalbos mėnesinis žurnalas. 1933–41 ėjo Kaune, 1958–68 Čikagoje, nuo 1990 eina Vilniuje. Iš pradžių leido būrelis kalbos mylėtojų, 1935–37 kaip Lietuvių kalbos draugijos leidinį – Sakalo bendrovė, 1938–41 ir 1990–96 – Lietuvių kalbos draugija, 1958– 68 – Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės Kultūros fondas, 1996–2000 – bendrovė Gimtoji kalba, nuo 2000 leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras“. 1936–1937 m. žurnalą redagavo kalbininkas Leonardas Dambriūnas (iki 1945 m. pavarde Dambrauskas).“ 169Terminologija | 2020 | 27 naitės) arba glaudės, kurias randame ir V. Kamantausko „Kalbėkime lietuviškai“ (KK 1937: 137–138). Žodžio glaudinės DŽ ir BŽ nėra. „Kelnių“ reikšme žodį glaudnės rekomenduojama vartoti 2002 m. išėjusiame Juozo Pričinausko Aprangos žodyne9, plg. angl. anchored pant, trousers with footstraps, vok. Steghose, pranc. pantalon à sous pied, rus. рейтузы (AŽ 2002: 37). Stanislovo Stonkaus parengtame Sporto terminų žodyne10 aptariamas pavadinimas (angl. tights, vok. Sporthose, rus. рейтузы) apibrėžiamas taip: „Įvairaus ilgio sporto kelnaitės, glaudžiai prigludusios prie kūno. D saugo sportininką nuo traumų, palaiko šilumą“ (STŽ 2002: 172). Tiek 2005, tiek 2013 m. išėjusiose Kalbos patarimų knygose, skirtose skoliniams, nauja reikšme žodį glaudinės siūloma vartoti vietoj skolinio iš rusų kalbos raitūzai arba reitūzai (KP L1 2005: 95, 96; 2013: 52, 53). Terminas glaudinės pateikiamas ir AATŽ. Čia jis suprantamas kaip „juosmenį siekiančios, glaudžiai prigludusios moteriškos apatinės kelnaitės su įvairaus ilgio tiesiomis klešnėmis“ (AATŽ 2014: 152), plg. angl. knickers, rus. дамские панталоны. Naujažodžių duomenyne nurodoma, kad žodis glaudinės vartotinas vietoj svetimybės raitūzai (reitūzai), plg. rus. рейтузы11, vok. Reithosen. 1992 m. išleistuose Terminologijos taisymuose randame tokius įrašus: raitūzai žr. reitūzai12 (TT 1992: 89), reitūzai svet. (=glaudnės) prek., sport. (TT 1991: 90). Rusų–lietuvių kalbų prekių žodyne rašoma, kad rus. рейтузы – tai trikotažo gaminys: „1. raitūzai, glaudžios kelnės, 2. pėdkelnės“ (RLKPŽ 1996: 381), plg. glaudžios kelnės (RLKPŽ 1996: 610). 2000 m. išėjusiuose Genovaitės Irtmonienės ir Jono Šukio Kalbos patarimuose kūno kultūros ir sporto specialistams svetimybė reitūzai keičiama žodžiu glaudinės (Irtmonienė, Šukys 2000: 82)13. 9 Šio žodyno kalbos ir terminų konsultantas – dr. Jonas Klimavičius. 10 Žodyną recenzavo terminologas dr. J. Klimavičius. 11 Rusų–lietuvių kalbos žodynuose randame, kad tai – 1. „raitininkų kelnės; 2. Reitūzai (megztinės kelnės)“ (RLKŽ 1949: 439), plg. „1. jojiko kelnės; 2. getrinės kelnės, glaudės (moteriškos ir vaikiškos)“ (RLKŽ 1984: 641). 12 Pateikiama taip, kaip leidinyje. 13 Aprangos terminų žodyne rusų kalba pateikiamos 3 termino reitūzai reikšmės: 1. Ilgos megztos siauros, kūną glaudžiai aptempiančios kelnės (iš pradžių skirtos jodinėti). 2. Ilgos megztos moteriškos ar vaikiškos aptemptos kelnės iki kulkšnių. 3. Megzti trumpi gaminiai moterims ar vaikams – apatinis trikotažas, toks pat kaip ir 2 reikšmėje aprašytos kelnės. Rusų kalbos žodis kildinamas iš vok. Reithosen (žr. http://www. moda-dic.ru/html/r/reytuz3.html [žiūrėta 2020-04-16]). 170 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai LKŽe taip pat randame šį žodį. Jis mūsų kalboje vartojamas net 4 reikšmėmis: 1. „raityti pagražinimai, papuošimas, ornamentas“; 2. „raudonoji lelija“; 3. „tokia vijoklinė darželio gėlė, kurios žiedai panašūs į lelijos“ ir 4. „pl. sermėga be skvernų“. Kaip matyti, paskutinė reikšmė susijusi su apranga. Apibendrinant visa, kas pasakyta, galima teigti, kad naujažodis glaudinės „kelnių“ reikšme atsirado kaip norminimo, terminų tvarkybos rezultatas. Jis jau vartojamas aprangos terminijoje, tad neturėtų nugrimzti užmarštin. KELNINĖS. Priesagos -inės vedinys, plg. DŽ kelnės „ant juosmens ir kojų dėvimas drabužis“. Šį naująjį kelnių pavadinimą 2015 m. užfiksavo kalbininkė Agnė Aleksaitė. Nurodoma, kad tai „aptemptos tampraus audinio kelnės; tamprių ir kelnių derinys“. Naujažodis vartojamas vietoj angl. treggings14, plg. vok. Treggings. Internetiniame šnekamosios kalbos žodyne Urban Dictionary anglų kalbos žodis vartojamas kalbant apie labai aptempiančias kelnes arba apie kareiviškas kelnes, kurios yra gana aptemtos ir atrodo kaip tamprės. Taigi, jį galėtume laikyti situaciniu15 naujadaru, atsiradusiu norint įvardyti naują drabužį. Google paieškos sistema rado vos kelis aptariamų kelnių pavadinimo vartosenos atvejus. Taigi, jis plačiojoje vartosenoje nepaplito. Tam įtakos, matyt, turi ir tai, kad priesagos -inės vediniai gana reti, ypač aprangos terminijoje, plg. ausinės, glaudinės, įkapinės ir kt. Pavadinimo kelninės aprangos terminų žodynuose nėra. Nėra jo ir LKŽe, DŽ bei BŽ. Įdomi Naujažodžių duomenyno sudarytojų pastaba, kad žodis kelninės „sukurtas (vartojamas) išeivių“. Akivaizdu, kad aprangos terminijoje šis lietuviškos kilmės pavadinimas neprigis dėl klaidingos, netikslios motyvacijos – neatskleidžia esminio šių kelnių bruožo – tamprumo. SIJONKELNĖS. Tai, kaip rašoma Naujažodžių duomenyne, „sijoną primenančios plačios dažnai tik kelius dengiančios kelnės (paprastai nešiojamos moterų)“. Knygos Mada. Nuo pirmykščių laikų iki šių dienų pabaigoje pateikiamame žodynėlyje rašoma, kad sijonkelnės – „moteriškas drabužis, kuris atrodo kaip sijonas, tačiau atlieka kelnių funkciją. Iš pradžių dėvėtas jodinėjant ar važinėjant dviračiais“ (M 2015: 456). Pavadinimas 14 Collins English Dictionary rašoma, kad angl. treggings atsirado iš trousers „kelnės“ ir leggings „antblauzdžiai, blauzdinės“ (CED). 15 Situacinis naujadaras – atsitiktinis, individualus, sąmoningai sukurtas neįprastos darybos arba sukurtas pagal neproduktyvų darybos tipą, nesilaikant darybos reikšmės, naujadaras (VLEe, plg. Urbutis 2009: 323– 324; Jakaitienė 2010: 207). Kalbininkų straipsniuose dar vadinamas ekspresiniu, fakultatyviuoju, okaziniu, stilistiniu, autoriniu, proginiu ir kt. naujadaru. 171Terminologija | 2020 | 27 greičiausiai atsirado verčiant, plg. angl. culottes 1. „sijonkelnės“ ir 2. „ist. kiulotai“ (Anglonas 2005). Taigi, tai žodžių sijonas „ppr. moteriškas drabužis, einantis nuo juosmens žemyn“ ir kelnės dūrinys. Rusų–lietuvių kalbų prekių žodyne yra pavadinimas sijonas-kelnės, plg. rus. юбка-брюки (RLKPŽ 1996: 537, 687). Žodžių su sandu -kelnės nėra daug, pvz., LKŽe randame žodžius kerškelnės, plačkelnės, puskelnės, trumpkelnės, DLKT – plačkelnės, sauskelnės, sijonkelnės16, sportkelnės. AATŽ tokių darinių daugiau: batkelnės, mokasinkelnės, pėdkelnės, plačkelnės, sauskelnės ir sijonkelnės. Sijonkelnėmis šiame žodyne laikomos moteriškos kelnės, kurios atrodo kaip sijonas (AATŽ 2014: 362). ATTŽ apibrėžiama panašiai, tik dar nurodoma, kad tai trumpos kelnės, kurių klešnės labai plačios (ATTŽ 2001: 289). Abiejuose terminų žodynuose randame tokius šio termino angliškus atitikmenis: divided skirt ir trouser skirt. Žodis sijonkelnės įtrauktas į BŽ antraštyną. Iš to, kas pasakyta, galima teigti, kad termininis naujadaras sijonkelnės yra taisyklingas, motyvuotas, patogus vartoti, sistemiškas, todėl tarp aprangos terminų jau yra radęs vietą ir yra gana plačiai vartojamas. TAMPKELNĖS. Žodžių tampus „kuris tempiasi, išsitempia“ ir kelnės dūrinys, atsiradęs, kaip ir lietuviškas pavadinimas kelninės, vietoj svetimybės tregingsai (angl. treggings), kuriuo įvardijamas tamprių ir kelnių derinys. Pavadinimą tampkelnės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Konsultacijų banke siūloma vartoti vietoj mišrios kilmės pavadinimo strečo kelnės (plg. angl. stretch pants). AATŽ, LKŽe, DŽ ir BŽ šio pavadinimo nėra. TAMPRĖS. Galūnės -ės vedinys17, plg. DŽ tamprus „1. stangrus, elastingas“. Šiuo motyvuotu pavadinimu įvardijama esminė kelnių ypatybė – tamprumas. Pavadinimą randame 2014 m. išėjusiame AATŽ. Lietuvišką vedinį siūloma vartoti vietoj angl. leggings arba leggings trousers. Juo vadinamos „apatinės arba viršutinės įvairaus ilgio kelnės iš tampios medžiagos, ppr. dėvimos moterų ir vaikų, džn. su elastanu ir yra mūvimos spor16 Pavadinimas sijonkelnės fiksuojamas ir CORPUS duomenų bazėje. 17 Pagal tą patį darybos modelį išvestas žodis glaudės, plg. DŽ glaudus „1. arti esantis, artimas“. Tačiau šis, priešingai nei tamprės, sukurtas kelnaičių skiriamąja ypatybe imant, matyt, ne pagrindinę ypatybę. Labai taikliai apie tokius atvejus 1979 m. straipsnyje „Galūninė lietuviškų terminų daryba“ rašė kalbininkas Stasys Keinys: „Motyvacijos aiškumas, tikslumas gali padėti arba trukdyti terminui prigyti. Štai jau ne mažiau kaip keturi dešimtmečiai kalbininkai diegia į literatūrinę vartoseną trusikų pakaitalą glaudės. Per tą laiką daug naujadarų tvirtai įaugo į kalbą, o glaudės vis nepritampa, nors tai trumpas ir sklandus žodis. Ar tik nebus čia kaltas darybos neįprastumas, motyvacijos nediferencijuotumas?“ (Keinys 2005: 105). 172 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai tuojant ar laisvalaikiu“ (AATŽ 2014: 410)18. Šis kelnių pavadinimas yra ne tik Naujažodžių duomenyne, kur apibrėžiamas taip: „plono tampraus audinio aptemptos kelnės, dažnai nešiojamos po ilga palaidine, suknele, sijonu ar kitu ilgesniu viršutiniu drabužiu“. Jį vietoj skolinio obtiažkės (rus. обтяжки) siūloma vartoti Kalbos patarimuose (KP L1 2005: 83), taip pat J. Pričinausko Aprangos žodyne (AŽ 2002: 117). Naujažodis tamprės „aptemptų moteriškų megztų arba siūtų iš tampraus audinio kelnių“ reikšme pateikiamas ir elektroniniame DŽ variante19. Naujųjų skolinių duomenų bazėje fiksuojamas skolinys leginsai „aptemptos kelnės be pėdų“ (kitos formos: legginsai, leggings), pateikiami ir atitikmenys: blauzdinės, timpės, timpos, tamprės, aptemptukės (NSDB20). Įdomių vartosenos atvejų randame internetinės parduotuvės www.stilano.lt svetainėje: „Leginsai21 ir tamprės“, „Mūsų asortimente rasite įvairių stilių ir spalvų leginsų ir tamprių. Moteriški leginsai yra universali aprangos detalė, kuri yra būtina kiekvienos moters garderobe ir jų turi būti ne vieni!“, „Šiandien jau vis daugiau moterų žino, kad leginsai ir tamprės internetu yra šiuolaikiškų moterų teisingas pasirinkimas“22 ir kt. Tokie pavyzdžiai rodo, kad jų autorius skolinį ir lietuvišką jo atitikmenį suvokia kaip žodžius dviem skirtingiems kelnių tipams apibūdinti. Todėl norėtųsi atkreipti dėmesį, kad žodis tamprės laikomas pagrindiniu norminiu variantu ir yra vartojamas vietoj skolinio. Akademiniame LKŽe šio nepriekaištingai sudaryto naujadaro nerasime. Jis įtrauktas į BŽ antraštyną. TIMPOS. Galūnės -os vedinys23, plg. timpa „1. guminė juostelė, žarnelė, raištelis“. Šis plono tampraus audinio aptemptų kelnių pavadinimas vartojamas sinonimiškai su jau aptartu tamprių pavadinimu, plg. AATŽ „timpos ntk. = tamprės“ (AATŽ 2014: 418). Jas G. Irtmonienės ir J. Šukio išleistuose Kalbos patarimuose kūno kultūros ir sporto specialistams siūloma vartoti vietoj leginsų, tačiau pirmenybė teikiama žodžiui tamprės. 18 Agnė Gilytė tampres apibrėžia taip: „siauros trikotažinės ar kito tampraus audinio kelnės, panašios į pėdkelnes, bet paprastai nepermatomos ir be pėdų“ (Gilytė 2015: 237). Kaip matyti iš šios apibrėžties, stilistė pabrėžia tai, iš kokio audinio šis darbužis siuvamas, taip pat tai, kad jos be pėdų. 19 Žr. http://lkiis.lki.lt/dabartinis [žiūrėta 2020-08-18]. 20 Žr. http://nsdb.sociolingvistika.lt/zodziai.htm?zodis=leginsai&id=33 [žiūrėta 2020-04-15]. 21 Čia ir toliau pavyzdžiuose paryškinta autorės. 22 Žr. https://stilano.lt/drabuziai-moterims-leginsai-ir-tampres [žiūrėta 2020-07-01]. 23 Žodžių darybos tyrėjas Vincas Urbutis yra rašęs, kad „galūnių darybos daiktavardžių dabartinėje lietuvių kalboje yra ne mažiau negu sudurtinių ir kur kas daugiau negu padarytų su priešdėliais“ (Urbutis 1961: 28). 179Terminologija | 2020 | 27 repuoti. Išpopuliarėjo maždaug 1995 metais. Tiesa, juos dėvėdavo ne tik reperiai, bet ir reiveriai. Tai buvo idealus drabužis ir simbolis, pasakyti, kas esi rokeriams, urlaganams ir metalistams“52. Šis naujažodis pateikiamas ir NSDB53. Čia pateikiama originalo forma lenara (tačiau nenurodoma, kokia kalba). Jį galima rasti Loretos Vaicekauskienės knygos Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena pabaigoje pateikiamame „Naujųjų svetimžodžių sąvade“ (Vaicekauskienė 2007: 284). DLKT duomenimis, žodis lenarai tarp kitų drabužių pavadinimų paminėtas Jurgio Kunčino knygoje Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis (1997). MEGINGSAI. Naujasis kelnių pavadinimas kilo iš angl. meggings, o pastarasis žodis, matyt, atsirado iš angl. male „vyras, vyriškis“ ir leggings „tamprės“, dar plg. rus. меггинсы. Taigi, tai taip pat anglų kalboje atsiradęs kontaminacinis darinys, į lietuvių kalbą atėjęs kaip skolinys. Juo vadinamos vyriškos tamprės (UD, CED). Šis pavadinimas vartojamas retai. Atlikus paiešką Google paieškos sistemoje, rastas atvejis, kai sinonimiškai pateikiamas galimas lietuviškas atitikmuo: megingsai, arba vyriškos aptemptukės54. Kaip jau minėta, žodis aptemptukės vartosenoje nepaplito. Matyt, būtų galima vietoj svetimybės megingsai vartoti lietuviškos kilmės dvižodį pavadinimą vyriškos tamprės, plg. moteriškos tamprės. OBTIAŽKĖS. Nenorminis kelnių pavadinimas paprastai vartojamas laisvuosiuose stiliuose, plg. rus. обтяжки, dar plg. rus. в обтяжку „aptemptas, glaudus, glaudžiai prigludęs prie kūno (apie drabužį)“ (RLKŽ 1983: 446). J. Pričinausko Rusų–lietuvių kalbų prekių žodyne nurodoma, kad обтяжки – blauzdkelnės, glaustinukės (RLKPŽ 1996: 281). Kalbos patarimuose randame užfiksuotą rašybos variantą obtiaškės, vietoj kurio siūloma vartoti tamprės (KP L1 2005: 83). Šis skolinys nuo kitų skiriasi tuo, kad gautas iš rusų kalbos – pastaruoju metu naujažodžių aktyviai skolinamasi iš anglų kalbos. Naujažodžių duomenyne, kaip jau aptarta, aptemptos kelnės dar gali būti vadinamos tamprėmis, timpomis, aptemptukais ir aptemptukėmis. Kadangi pavadinimas obtiažkės vartojamas ne mokslinėje sferoje, apie terminologinį nominatyvumą čia net negalima kalbėti. Jis aprangos terminijai visiškai nereikalingas. 52 Žr. https://www.facebook.com/xfaktorius/posts/1610624642384624/ [žiūrėta 2020-05-25]. 53 Žr. http://nsdb.sociolingvistika.lt/zodziai.htm?zodis=lenarai&id=2026 [žiūrėta 2020-04-15]. 54 Žr. https://www.zmones.lt/video/megingsai-arba-vyriskos-aptemptukes.46046cb9-94ca-11e8-9f90aa000054c883# [žiūrėta 2020-04-04], https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mada/keisciausios-mados-idejos-1032-355408 [žiūrėta 2020-04-04]. 180 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai ŠALVARAI. Šis pavadinimas vartojamas „plačioms, ties kulnu siaurėjančioms kelnėms, paprastai dėvimoms su kamizu Pietų Azijoje, pavadinti“ (Naujažodžių duomenynas). Žodis šalvarai, kaip ir jo variantas šarovarai55, paprastai vartojamas kalbant apie slavų kraštų realijas, kilo iš persų kalbos žodžio šalvār „kelnės“. Naujažodžių duomenyne nurodoma: anglų k. perraša salwar, shalwar, shalvar; rus. шаровары. Variantą šarovarai randame ir tarptautinių žodžių žodynuose (TŽŽ 2001: 717; TŽŽ 2007: 1059; TŽŽ 2013: 790). Čia rašoma, kad žodis kilo iš persų kalbos, tačiau gautas per kalbas tarpininkes: rus. шаровары < vengr. salavári < persų k. šalvār „kelnės“. Aprangos žodyne rusų kalba nurodoma, kad į rusų kalbą pateko iš turkų šalvar (rus. шалвар), o pastarasis – iš persų kalbos56. Juose pateikiamas ir lietuviškas atitikmuo plačkelnės. AATŽ naujojo kelnių pavadinimo nėra, tačiau žodyne randame terminą plačkelnės, kuriuo įvardijamos „ilgos plačios, per staibį surauktos kelnės, kai kurių rytų tautų, t. p. ir ukrainiečių tautinės aprangos dalis“ (AATŽ 2014: 318), t. y. iš esmės įvardijamos tos pačios kelnės, tik pateikiamas kitas pavadinimas. Taigi, skolinys keistinas savos kilmės žodžiu. TREGINGSAI. Skolinys iš anglų kalbos, kaip ir džegingsai bei megingsai. Anglų kalbos žodis treggings – taip pat kontaminacinis darinys, atsiradęs iš anglų kalbos žodžių – trousers „kelnės“ ir leggings „tamprės“, plg. rus. треггинсы. Juo, kaip jau minėta, Naujažodžių duomenyne vadinamos „aptemptos tampraus audinio kelnės; tamprių ir kelnių derinys“. Šio Naujažodžių duomenyno pastabose randame įrašą, kad „vietoj svetimybės VLKK siūlo vartoti lietuviškus atitikmenis tampkelnės, timpkelnės; išeivijos vartosenoje siūlomos kelninės“. APIBENDRINIMAS. Šioje straipsnio dalyje aptariami iš kitų kalbų (daugiausia iš anglų) pasiskolinti naujieji kelnių pavadinimai. Aprangos terminų žodynuose randami tik kapriai ir kiulotai. Kaip matyti, skolinantis kai kuriuos kelnių pavadinimus, perimamas ir neįprastas mūsų kalbai darybos būdas (modelis) – kontaminacija: džegingsai, megingsai ir tregingsai. Pagal atsiradimo lietuvių kalboje būdą jie yra pasiskolinti iš anglų kalbos, kurioje žodžiai jeggings, meggings ir treggings atsirado kaip kontaminacijos rezul55 VLEe rašoma: „šarovãrai (rus. šarovary, vengr. salavári < persų šalvār – kelnės), plačkelnės – ilgos plačios vyrų ir moterų kelnės, rauktos ties kulkšnimis. Nešiotos daugiausia Rytų kraštuose (Irane, Indijoje), Ukrainoje, t. p. Rusijoje. Šarovarai yra kai kurių tautų nacionalinio kostiumo dalis“ (plačiau žr. https:// www.vle.lt/Straipsnis/sarovarai-91620 [žiūrėta 2020-04-05]). 56 Žr. http://modnaya.ru/articles/dictionary/glossary-of-clothing/fc/slovar-216.htm#zag-1645 [žiūrėta 2020-04-15]. 181Terminologija | 2020 | 27 tatas. Tokių nelietuviškos kilmės pavadinimų vartotojams, matyt, nerūpi pavadinimų tinkamumas ir taisyklingumas. Jie nueina paprasčiausiu keliu – ima vartoti skolintą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos kalbos vietoje nelietuviškos kilmės pavadinimų cigaretės, činai, denimai, kapriai, kiulotai, kulotės, lenarai, šalvarai vartoja svetimos kilmės pavadinimus. Nepamirština, kad nelietuviškų pavadinimų skolinimasis neišvengiamas. Visai kas kita – jų įsileidimas ir vartojamas. MIŠRIOS KILMĖS PAVADINIMAI TAMPDŽINSIAI. Šis mišrios kilmės kopuliatyvinis sudurtinis žodis, arba sujungtinis dūrinys57, greičiausiai atsirado verčiant iš anglų kalbos, plg. jeggings < jeans + leggings, ir sudarytas iš lietuviško žodžio tamprės bei tarptautinio žodžio džinsai (angl. jeans „džinsų audeklas“). Šio žodžio nėra LKŽe, DŽ ir BŽ. Tampdžinsiais, kaip nurodoma Naujažodžių duomenyne, vadinamos „džinsus imituojančios tamprės“. Taigi, vienu žodžiu bandoma įvardyti du požymius – kad kelnės yra ir džinsai, ir tamprės. Reikėtų pasakyti, kad tampdžinsiai terminologiškai dviprasmiškas pavadinimas, nes jį galima paaiškinti ir kitaip, būtent: džinsai, kurie tempiasi. Taigi, remiantis Naujažodžių duomenyno apibrėžtimi, būtų galima šias kelnes vadinti rūšiniu terminu džinsinės tamprės. TIMPDŽINSIAI. Naujažodžių duomenyne timpdžinsiai apibrėžiami taip pat, kaip ir tampdžinsiai: „džinsus imituojančios tamprės“. Šis pavadinimas yra mišrios kilmės, kopuliatyvinis, klaidingai motyvuotas. Jis, matyt, atsirado verčiant, plg. angl. jeggings. Tik sudarytas iš nepagrindinio norminio varianto timpos ir tarptautinio žodžio džinsai. Šio žodžio nėra LKŽe, DŽ ir BŽ. APIBENDRINIMAS. Naujažodžiai tampdžinsiai ir timpdžinsiai – dariniai, kurie aklai atkartoja anglų kalbos kontaminacinio darinio jeggings sudėtį, t. y. atsiradę verčiant anglų kalbos kontaminacinį darinį. Nuodugniai išsiaiškinus tai, kuo kelnės išsiskiria, radus akivaizdų skiriamąjį jų požymį, reiktų vartoti vieną kurį. Bet kurios srities terminijoje, taip pat ir aprangos, vienanaris pavadinimas yra kur kas patogesnis už dvinarį. Tačiau jis turi būti tikslus, motyvuotas. Šiuo atveju reikšmės tikslumo trūksta. 57 St. Keinys rašo, kad sujungtinių dūrinių „sandai (abu iš daiktavardžių) kits kito neaiškina, neapibrėžia, yra lygiaverčiai“ (Keinys 1999: 71). Kaip rašoma Kalbotyros terminų žodyne, kopuliatyvinis sudurtinis žodis, arba sujungtinis sudurtinis žodis, – tai „sudurtinis žodis, kurio sandai yra vienodai savarankiški ir gramatinio santykio, ir reikšmės atžvilgiu“ (KTŽ 1990: 196). Akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje nurodoma, kad kopuliatyvinių sudurtinių daiktavardžių dėmenimis pasakomi dalykai „yra maždaug vienodai artimi sudurtiniu žodžiu žymimam tarpiniam dalykui“ (LKG 1965: 441). 182 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai IŠVADOS 1. Ilgainiui terminai sensta, atsiranda naujų terminų ar jų mikrosistemų. Kalbos vartosena ir didėjantis nedidelės semantinės aprangos terminijos dalies – naujųjų kelnių pavadinimų – skaičius (23 naujažodžiai), fiksuojamas Naujažodžių duomenyne, rodo, kad turimų ir nuo seno vartojamų, aprangos terminų žodynuose pateikiamų kelnių pavadinimų nebeužtenka, o semantinė minėtų pavadinimų grupė dėl įvairių lingvistinių ir ekstralingvistinių veiksnių darosi ne tokia aiškiai apibrėžta ir izoliuota aprangos terminijos dalis. Taigi, aprangos terminija kinta, atsinaujina, nuolat tobulėja, darosi šiuolaikiška. 2. Naujažodžius kilmės atžvilgiu galima skirstyti į tokias grupes: 2.1. Lietuviškos kilmės pavadinimus (39 %): aptemptukai, aptemptukės, glaudinės, kelninės, sijonkelnės, tampkelnės, tamprės, timpos, tįskelnės, kurie daromi pagal lietuvių kalboje vartojamo žodžio pavyzdį arba vartojami nauja reikšme; 2.2. Nelietuviškos kilmės pavadinimus (52 %): cigaretės, činai, denimai, džegingsai, kapriai, kiulotai, kulotės, lenarai, megingsai, obtiažkės, šalvarai, tregingsai; 2.3. Mišrios kilmės pavadinimus (9 %): tampdžinsiai, timpdžinsiai, atsiradusius mūsų kalboje verčiant. 3. Tas pats dalykas įvardijamas ne vienaip: vietoj angl. leggings vartojama aptemptukai, aptemptukės, obtiažkės, tamprės, timpos; vietoj angl. treggings – kelninės, tampkelnės, tregingsai; vietoj angl. culottes – kiulotai, kulotės ir sijonkelnės, o vietoj angl. jeggings – džegingsai, tampdžinsiai, timpdžinsiai. Greičiausiai taip atsitinka nesąmoningai, dėl aprangos terminijos anglų kalba įtakos. Toks dėl kalbų kontaktų atsiradęs pavadinimų perteklius rodo ne tik terminijos netobulumą, bet ir bandymą ją tvarkyti. 4. Glaudinės, kapriai, kiulotai, sijonkelnės, tamprės – VLKK aprobuoti aprangos terminai, fiksuojami Naujažodžių duomenyne. Aptemptukai, aptemptukės, kelninės, tampdžinsiai, timpdžinsiai, tįskelnės ir kt. straipsnyje aptarti naujieji kelnių pavadinimai rodo, kad visuomenė yra kūrybinga ir prireikus gali, naudodamasi lietuvių kalbos išgalėmis, kurti naujus drabužių pavadinimus. Tačiau kelnių pavadinimų posistemiui galioja tie patys norminimo ir tvarkybos reikalavimai – pavadinimas turi būti sistemiškas, tikslingai vartojamas, taisyklingas, logiškas, estetiškas ir aiškus. 183Terminologija | 2020 | 27 ŠALTINIAI AATŽ – Stanislovas Algimantas Ratautas, Eugenija Strazdienė, Ada Gulbinienė. Aiškinamasis aprangos terminų žodynas: daugiau nei 6000 terminų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis, Kaunas: Technologija. ALLAKŽ – Bronius Piesarskas, Bronius Svecevičius. Anglų–lietuvių, lietuvių–anglų kalbų žodynas, Vilnius: „Žodynas“, 2001. Anglonas – Bronislovas Piesarskas. Anglų–lietuvių kalbų kompiuterinis žodynas, Vilnius: Fotonija, 2005. ATTŽ – Ričardas Čiužas, Jurgis Katunskis, Angelė Kaulakienė ir kt. Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas: su vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis, Kaunas: Technologija, 2001. AŽ – Juozas Pričinauskas. Lietuvių–anglų–vokiečių–prancūzų–rusų kalbų aprangos žodynas, Vilnius: Apyaušris, 2002 [žiūrėta 2020 m. balandžio mėn.]. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas), redaktorių kolegija: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), G. Naktinienė, R. Petrokienė, D. Svetikienė, K. Vosylytė, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ [žiūrėta 2020 m. balandžio–lapkričio mėn.]. BŽ antraštynas – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ antrastynas/?pg=c [žiūrėta 2020 m. balandžio mėn.]. CED – Collins English Dictionary. Prieiga internete: https://www.collinsdictionary.com/ [žiūrėta 2020-04-03]. COED – Concise Oxford English Dictionary: Luxury Edition. 12 Edition, ed. Angus Stevenson, Maurice Waite, Oxford: Oxford University Press, 2011. Prieiga internete: https://books.google.lt/books?id=sYSc AQAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt&source=gbs_ge_summary_r&cad=0#v=onepage&q&f=false. CORPUS – Morfologiškai anotuotas tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://corpus.vdu.lt/lt/. DFH – The Dictionary of Fashion History, ed. V. Cumming et cetera, Oxford, New York, 2010. Prieiga internete: books.google.lt/books?id=e3evAwAAQBAJ&lpg=PP1&hl=lt&pg=PP1#v=onepage&q&f=false. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/search.all [žiūrėta 2020 m. balandžio mėn.]. DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 7-asis patais. ir papild. leid., e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis [žiūrėta 2020 m. balandžio mėn.]. ECF – Encyclopedia of clothing and fashion 1, Farmington Hills [Mich.]: Charles Scribner‘s Sons, 2005. KTŽ – Kalbotyros terminų žodynas, sud. K. Gaivenis, St. Keinys, red. K. Morkūnas, Kaunas: Šviesa, 1990. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. K. Morkūnas, red. V. Ambrazas, 2-asis patiksl. ir papild. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. LKEŽ – Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė, Vilnius: Vilniaus universitetas. Prieiga internete: https://etimologija.baltnexus.lt/ [žiūrėta 2020-04-01]. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1, aut. A. Laigonaitė, V. Mažiulis, K. Ulvydas, V. Urbutis, V. Vaitkevičiūtė, A. Valeckienė, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (IXX, 1941–2002), e. variantas, vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt/ [žiūrėta 2020 m. balandžio mėn.]. M – Mada. Nuo pirmykščių laikų iki šių dienų, Vilnius: Alma littera, 2015. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m., sud. ir atsak. red. R. Miliūnaitė, A. Aleksaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt [žiūrėta 2020 m. balandžio mėn.]. NSDB – Naujųjų skolinių duomenų bazė. Prieiga internete: http://nsdb.sociolingvistika.lt/?lid=1 [žiūrėta 2020 m. balandžio mėn.]. STŽ – Stanislovas Stonkus. Sporto terminų žodynas, 2-asis patais. ir papild. leidimas, Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija. TCO – Орленко Любовь Васильевна. Терминологический словарь одежды, Москва: Легпромбытиздат, 1996. Prieiga internete: http://modnaya.ru/articles/dictionary/glossary-of-clothing/index.htm. TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, atsaking. red. V. Kvietkauskas, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, atsakom. red. A. Kinderys, Vilnius: Alma littera, 2001. TŽŽ – Valerija Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas, 4-as patais. ir papild. leidimas, Vilnius: Žodynas, 2007. TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera, 2013. UD – Urban Dictionary. Prieiga per internetą: https://www.urbandictionary.com [žiūrėta 2020-04-03]. 184 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pavadinimai LITERATŪRA Aleksaitė Agnė 2018: Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bendrinė kalba 91, 1–27. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Aleksaite_BK_91_straipsnis_apie_pavadinimus.pdf. Aleksaitė Agnė 2019: Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai. – Bendrinė kalba 92, 1–27. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/ bend rinekalba/article/view/369. Gaivenis Kazimieras 2014: Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gilytė Agnė 2015: Spintologija: Teen, Vilnius: Alma littera. Girčienė Jurgita 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl-. – Kalbos kultūra 84, 165–177. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/84/Girciene_KK_84_straipsnis.pdf. Gricius Algirdas 2017: Idealiai tinkantis kostiumas: praktiškas stilius moderniam vyrui, Vilnius: Obuolys. Guzevičiūtė Rūta 2002: Drabužių kelionės. Kelnės. – Liaudies kultūra 2 (83). Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156169386/J.04~2002~1367156169386.pdf. Irtmonienė Genovaitė, Šukys Jonas 2000: Kalbos patarimai kūno kultūros ir sporto specialistams, Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija. Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Keinys Stasys 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Keinys Stasys 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. KK – Klausimų kraitelė. – Gimtoji kalba 8, 1937, 137–138. Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/ object/recordDescription/LNB/C1B0004135373 [žiūrėta 2020-04-03]. Kopaliński Władysław 2001: Žodynas: XX amžiaus įvykiai, sąvokos ir mitai, Vilnius: Algarvė. KP L1 – Kalbos patarimai 4: kn. Leksika 1: skolinių vartojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. KP L1 – Kalbos patarimai 4: kn. Leksika 1: skolinių vartojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, A. Dilytė, antras pataisyt. ir papildyt. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. Kvašytė Regina 2005: Mokomasis terminologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. LKE: Lietuvių kalbos enciklopedija, par. K. Morkūnas, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. Miliūnaitė Rita 2012a: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gimtoji kalba 6, 3–11. Miliūnaitė Rita 2012b: Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba. – Gimtoji kalba 9, 3–14. Miliūnaitė Rita 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica 71, 264–264. Miliūnaitė Rita 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksikografija ir leksikologija 5, 161–184. Miliūnaitė Rita 2018: Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bendrinė kalba 91, 1–21. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Miliunaite_BK_91_straipsnis.pdf. Murmulaitytė Daiva 2016a: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir naujadarų tyrimų perspektyvos. – Bendrinė kalba 89, 1–27. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89/Murmulaityte_ BK_89_straipsnis.pdf. Murmulaitytė Daiva 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 68–88. Murmulaitytė Daiva 2018: Kontaminacija ir lietuvių kalbos naujadara. – Kalba ir kontekstai 8 (1), 60–70. Prieiga internete: https://vb.lki.lt/object/elaba:34056630/index.html [žiūrėta 2020-04-14]. Pikčilingis Juozas 1975: Lietuvių kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas. RLKPŽ – Juozas Pričinauskas. Rusų–lietuvių kalbų prekių žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. RLKŽ – Chackelis Lemchenas. Rusų–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1949. RLKŽ – Rusų–lietuvių kalbų žodynas 2, sud. Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas, 1983. RLKŽ – Rusų–lietuvių kalbų žodynas 3, sud. J. Kardelytė, J. Macaitis, A. Mankevičienė, Vilnius: Mokslas, 1984. Sabaliauskaitė Danutė 1996: Lietuvių kalbos kelnių pavadinimai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 167–178. Sabaliauskas Algirdas 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. 185Terminologija | 2020 | 27 TT – Kazimieras Gaivenis, Angelė Kaulakienė, Stasys Keinys, Jonas Klimavičius. Terminologijos taisymai, Vilnius: Mokslas, 1992. Urbutis Vincas 1961: Dabartinės lietuvių kalbos galūnių darybos daiktavardžiai. – Kalbotyra 3, 27–60. Prieiga internete: https://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20III/Kalb_03_05_Urbutis.pdf Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija. 2-asis leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. VLKK – Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga internete: www.vlkk.lt. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001–2020. Prieiga internete: www.vle.lt. ThE NEW NAMES Of PANTS Summary The article addresses a small semantic group of the terms of clothing – 23 new names of trousers or pants. The research material comes from the Database of Lithuanian Neologisms (hereinafter – Database of Neologisms). The aim of the article is to discuss the origin and semantics of the new names of trousers or pants based on the material of the above source. It was found that the Database of Neologisms is dominated by the names of foreign origin, which account for as many as 52 per cent (cigaretės, činai, denimai, džegingsai, kapriai, kiulotai, kulotės, lenarai, megingsai, obtiažkės, šalvarai, tregingsai). The percentage of the names of Lithuanian origin is smaller; they make up 39 per cent (aptemptukai, aptemptukės, glaudinės, kelninės, sijonkelnės, tampkelnės, tamprės, timpos, tįskelnės). The names of mixed origin are least common, as they account for 9 per cent (tampdžinsiai, timpdžinsiai). It should be noted that the words of different origin are used to name the same thing: instead of English leggings, aptemptukai, aptemptukės, obtiažkės, tamprės, timpos are used; in place of English treggings, kelninės, tampkelnės, tregingsai are used; English culottes are called kiulotai, kulotės and sijonkelnės in Lithuanian, whereas the English term jeggings is replaced with džegingsai, tampdžinsiai, timpdžinsiai in Lithuanian. This process is most likely unconscious due to the influence of English terminology. Such a surplus of names resulting from language contacts does not only show the imperfection of terminology but also an attempt to organise it. The emergence of the new terms for trousers or pants shows that the available names of trousers or pants used since the old times and established in the dictionaries of the terms of clothing are no longer sufficient. As a result of various linguistic and extralinguistic factors, the semantic group of the names of trousers or pants is becoming a not so clearly defined and isolated part of the terminology of clothing. Gauta 2020-06-12 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]