Neologijos terminija ir „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno“ praktika

8 1Terminologija | 2020 | 27 doi.org/10.35321/term27-04 Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika Rita Miliūnaitė Lietuvių kalbos institutas ANOTACIJA Suaktyvėjus naujažodžių tyrimams Lietuvoje, jiems aprašyti prireikia naujų, iki šiol lietuvių kalbotyroje nevartotų arba tik pavienių autorių vartotų, į žodynus neįtrauktų, tačiau užsienio literatūroje paplitusių terminų. Straipsnyje nagrinėjama, kaip pagrindiniuose lietuvių kalbotyros darbuose apibrėžiama naujažodžio sąvoka ir kokie yra esminiai ją sudarantys semantiniai dėmenys. Atskleidžiamas kalbotyros terminų naujažodis, neologizmas, protologizmas, okazionalizmas, efemerizmas, paleologizmas ir kelių kitų su neologija susijusių terminų turinys. Remiamasi šios srities užsienio leksikografijos šaltiniais ir neologijos tyrimais, taip pat internetinio Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno tvarkybos patirtimi. ESMINIAI ŽODŽIAI: naujažodis, neologizmas, neologija, kalbotyros terminija, naujažodžių duomenynas ABSTRACT As the research of neologisms is gathering pace in Lithuania, their description requires new terms, which have not until now been used in Lithuanian linguistics or have been used by individual authors only and are not yet included in dictionaries but are widespread in foreign studies. The article investigates how the concept of neologism (Lith. naujažodis) is defined in the major studies of Lithuanian linguistics and what its principal semantic components are. It reveals the content of linguistic terms naujažodis, neologizmas, protologizmas, okazionalizmas, efemerizmas, paleologizmas and several other neology related terms. It builds upon foreign lexicographical sources of this field and the research in neology, as well as the experience of managing the Database of Lithuanian Neologisms. KEYWORDS: neologism, neology, terminology of linguistics, database of neologisms 8 2 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika ĮVADAS Dabartinės leksikos tyrimai rodo, kad įvairių kalbų žodynas pastaraisiais dešimtmečiais plečiasi kaip dar niekada ankstesniais laikais. Šis intensyvus reiškinys dažnai vadinamas neologijos bumu (angl. neological boom; žr. Заботкина 1989; Girčienė 2005: 78; Putilina 2013; Behera, Mishra 2013: 25; Кольцова 2017: 604–613; Martseva et al. 2018: 266). Jį lemia naujų idėjų ir vertybių atsiradimas, sparti mokslo, informacinių technologijų pažanga, taip pat suaktyvėjusi įvairiapusiška visuomenės veikla, socialinių tinklų ir kitokios elektroninės komunikacijos plėtra. Elektroninė terpė, kurioje gyvuoja internetinė žiniasklaida, diskusijų forumai, socialiniai tinklai, kartu tapo virtualia spartaus kalbos naujovių kūrimo bei greitos jų sklaidos vieta. Pàstebima ir kokybinių leksikos pokyčių: suaktyvėjo ir tapo įprasti kai kurie anksčiau buvę pakraštiniai leksikos atsinaujinimo būdai (Lehrer 2006: 590). Naujus leksikos reiškinius tiria ir aprašo neologija ir neografija, naujus terminus tiria neonimija. Šiam darbui reikalinga neologijos terminija, tačiau ji tiek lietuvių, tiek užsienio darbuose gerokai įvairuoja ir kol kas nesudaro aiškios sistemos. Lietuvių kalbotyroje pats neologijos terminas dar nėra labai paplitęs ir pasitaiko nebent aukštųjų mokyklų vadovėliuose (žr. Jakaitienė 2005: 251), atskiruose negausiuose naujažodžių tiriamuosiuose darbuose (plg. Mikelionienė 2000: 65; Aleksaitė, Murmulaitytė 2018: 238–239). Užsienio kalbotyroje neologija dažniausiai suprantama dvejopai: 1) vidinių ir išorinių leksikos atsinaujinimo žodžiais, jų reikšmėmis procesų visuma; 2) leksikologijos atšaka, tirianti šiuos procesus – tai, kas susiję su neologizmais (plg. Druţă 2013: 749). Būta ir platesnės neologijos sampratos (pirmiausia prancūzų kalbotyroje), kuri apima kurio nors laikotarpio kalboje atsirandančių įvairių lygmenų naujovių (įskaitant fonetiką, morfologiją, sintaksę ir kt.) visumą, tačiau ilgainiui imta ribotis leksikos lygmeniu. Dar viena neologijos sąvokos plėtimo kryptis – įvairi su leksikos naujovėmis ir jų funkcionavimu visuomenėje susijusi veikla (praktinis naujažodžių kūrimas, kalbos technologijomis pagrįstų kalbos naujovių rinkimas, registravimas, diegimas vartosenoje ir pan., plačiau žr. Druţă 2013: 750 ir ten nurodytą literatūrą). Kitas trumpai apibūdintinas su neologija susijęs terminas – neonimija. Jis vartojamas kalbant apie terminijos atsinaujinimą. Kartu pabrėžiamas neonimijos skirtumas nuo bendrosios leksikos naujovių. Naujų terminų dažniausiai atsiranda sąmoningomis konkrečios srities specialistų pastan- 8 3Terminologija | 2020 | 27 gomis dėl būtinybės įvardyti naują daiktą ar reiškinį ir atsižvelgiant į esamų terminų sistematiką (Druţă 2013: 753–754; Humbley 2018: 437– 452). Plg. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuolat aprobuojamus įvairių sričių terminų sąrašus, pavyzdžiui, lietuviškus grybų pavadinimus: veltiniuotė, vilnuotė, šeriuotė; šakotgrybis, žaliagrybis, kristalgrybis, ryškiagrybis ir kt.1. Tokie leksikos vienetai esti stabilesni už bendrosios leksikos naujažodžius, kurių dalis atsiranda spontaniškai kaip individualios kūrybos rezultatas ir gali funkcionuoti įvairiais raiškos variantais, įskaitant ir stilistiškai konotuotus. Plg. skolinio influenceris, ‑ė2 vartosenoje fiksuotus atitikmenis: įtakdarys, ‑ė, įtakininkas, ‑ė, įtakotojas, ‑a, įtakiukas, ‑ė, įtakotukas, ‑ė, įtakonešis, ‑ė; nuomonės formuotojas, ‑a, nuomonės lyderis, ‑ė. Neologija glaudžiai susijusi su neografija (kitaip – neolografija, žr. Jakaitienė 2005: 251), arba neologijos leksikografija – žodyno pokyčių tyrimu, sisteminimu ir aprašymu (žr. Fjeld, Nygaard 2012: 221). Tai taip pat dar reti terminai lietuvių neologijos tyrimuose, nes specialiai naujažodžiams skirtų lietuvių kalbos žodynų nėra išleista. Plg.: neografijos pradžia Europoje laikomas 1801 m. išleistas prancūzų kalbos neologizmų žodynas (žr. Jakaitienė 2005: 251); anglų kalbos neografijos pradžia – XX a. 5 deš. (žr. Barnhart R., Barnhart C. 1990: 1162–1163; Заботкина 1989); pirmas rusų kalbos neologizmų žodynas išleistas 1971 m. (žr. Ефремов 2014: 14); norvegų – 1982 m. (žr. Fjeld, Nygaard 2012: 231). XXI a. pr. pradėta kurti skaitmenines leksikos naujovių duomenų bazes ir žodynus, kuriems duomenys iš tekstynų arba įvairių interneto šaltinių išrenkami automatiškai. Neologijos ãtšaka iš dalies galima laikyti naujų žodžių darybos proceso tyrimus. Lietuvių kalbotyros darbuose pats šis procesas ir tyrimų sritis kartais vadinama žodžiu naujadara3. Jeigu jis būtų vartojamas dažniau, greičiausiai taptų terminu. 1 Žr.: Rekomendacija „Dėl grybų (inoperkulinių diskomicetų) lietuviškų pavadinimų“. – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. gegužės 7 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-8. Prieiga internete: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7aac9992937511eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&se archModelUUID=d26e15e8-65ed-4e77-92ec-5e1aeb2010e2 2 Influenceris, ‑ė „rinkodaroje veikiantis asmuo, savo žinomumu darantis poveikį pirkėjų pasirinkimui; žinomas asmuo, nuomonės formuotojas, dažnai išnaudojamas kieno nors idėjų sklaidai, ypač socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje“ (ND). 3 Šis naujas žodis pradėtas vartoti bene 2004 m. Jono Jablonskio konferencijoje, kuri terminologo Jono Klimavičiaus siūlymu pavadinta „Lietuvių kalbos naujadara“, ir retkarčiais pasitaiko naujadarų tyrimus aprašančiuose darbuose (plg. Daivos Murmulaitytės straipsnį „Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos“. – Baltu filoloģija 28(2), 2019, 107–122). 8 4 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika Nuo 2011 m. Lietuvių kalbos institute pradėtas nuosekliai kaupti (tiesa, rankiniu būdu) ir iškart skelbti internete XXI a. naująją leksiką atspindintis Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (toliau – ND, plačiau apie jame kaupiamus naujažodžius, jų pateikimo tvarką ir paieškos duomenų bazėje galimybes žr. Miliūnaitė 2015: 161–184; Miliūnaitė 2018: 1–21). 2020 m. pab. ND leksikografiškai aprašyta ir su vartojimo pavyzdžiais pateikta daugiau kaip 6 tūkst. antraštinių žodžių. Daugėjant duomenų apie lietuvių kalbos naujažodžius bei jų vartojimą, intensyvėja ir jų tyrimai. Taip pat rašomi studentų tiriamieji darbai, apie naujažodžius pradedama daugiau kalbėti bendrojo ugdymo mokyklose, žiniasklaidoje. Siekiant geriau pažinti neologijos procesą, gilinantis į naujažodžių atsiradimo būdus, atrankos kriterijus ir klasifikavimo galimybes, semantinius pokyčius ir darybos ypatumus, kartu susiduriama su neologijos terminijos trūkumu bei neapibrėžtumu. Tai, kad palyginti jaunõs šios kalbotyros atšakõs terminijos bazė dar nenusistovėjusi, pripažįstama kaip viena iš pačios neologijos problemų (plg. Мельник, Штехман 2015). Neologijos terminijos problematika gvildenama ir šiame straipsnyje. Čia praverčia kitų kalbų, kurių naujažodžių tyrimai labiau išplėtoti, vartojamos neologijos terminijos patirtis. Straipsnio tikslas – šių dienų akimis pažvelgti į naujo leksikos vieneto sąvoką ir aptarti esmines jos ypatybes, kurioms išryškinti dažnai vartojamas ne tik pagrindinis neologijos terminas naujažodis (neologizmas), bet ir kiti daliniai terminai. Kartu siekiama iškelti naujus šios terminijos poreikius praktiniame lietuvių kalbos naujažodžių tvarkybos darbe. Tai turėtų paskatinti atnaujinti lietuvių neologijos terminiją, palengvinti susikalbėjimą nagrinėjant neografijos problemas. Straipsnyje keliami uždaviniai: 1) panagrinėti, kaip naujažodžiai apibrėžiami pasirinktuose lietuvių ir užsienio leksikografijos šaltiniuose; 2) remiantis lietuvių bei užsienio kalbotyros literatūra ir empiriniais naujažodžių duomenimis, nustatyti esminius naujažodžio sampratą formuojančius požymius; 3) atskleisti neologijos terminų naujažodis, neologizmas, protologizmas, prelogizmas, okazionalizmas, efemerizmas, paleologizmas ir keleto kitų turinį, parodyti jų įvairovę ir vartojimo problemas, atsižvelgiant į praktinius lietuvių kalbos naujažodžių tvarkybos poreikius. 8 5Terminologija | 2020 | 27 Nors skirtingų naujažodžių rūšių įvardijimas glaudžiai susijęs ir su naujažodžių struktūrinės klasifikacijos (pagal naujažodžių atsiradimo ar sudarymo būdus) problema, straipsnyje ji plačiau nėra nagrinėjama, nes remiasi tradicine kalbos reiškiniams aprašyti vartojama terminija (plg.: skoliniai, vertiniai, trumpiniai ir kt.). Straipsnyje taikomi metodai – analitinis, lyginamasis ir aprašomasis. Pagrindinis naujažodžių duomenų šaltinis – minėtas straipsnio autorės sudaromas ir kartu su Agne Aleksaite nuolat pildomas bei atnaujinamas ND. Straipsnis galėtų būti naudingas ne tik šiuo duomenynu besinaudojantiems naujosios leksikos ir žodžių darybos polinkių tyrėjams, bet ir įvairių sričių terminijos tyrėjams, terminografams, nes atsinaujinanti kiekvienos kalbos ar srities terminija patenka į neologijos valdas. Straipsnį sudaro keturios dalys, kuriose nagrinėjami naujažodžiams pavadinti vartojami terminai pagal įvairias naujažodžiams būdingas ypatybes. 1. NAUJAŽODŽIO SAMPRATA IR APIBRĖŽTYS Bendriausias terminas naujiems leksikos vienetams pavadinti lietuvių kalboje yra naujažodis ir tarptautinis jo atitikmuo, absoliutusis sinonimas (dubletas), – neologizmas. Tiesa, naujažodžiai laikomi dar aukštesnės sisteminės kategorijos – leksikos inovacijų – dalimi, mėginant atskirti tikruosius naujažodžius, kurie ilgainiui įsitvirtina leksinėje kalbos sistemoje, ir šnekoje konkrečiai situacijai sukurtus pavienius, o po kiek laiko išnykstančius leksikos vienetus bei kitas atsitiktines leksikos naujoves (žr. Dzhabrailova, Rybakova 2019: 20). Tokia siauresnė naujažodžio samprata prasminga, į neologijos procesą žiūrint diachroniškai, kai jau būna aiškus visas naujažodžio kelias nuo atsiradimo iki įtraukimo į žodynus. Sinchroniškai dažnai neįmanoma nuspėti, koks bus tolesnis naujai atsiradusio leksikos vieneto likimas, tad straipsnyje remiamasi platesne naujažodžio samprata, neatsiribojant ir nuo pavienių, situacinių naujų žodžių. Beje, taikant straipsnio įvade minėtą automatinę naujažodžių atranką iš didelių duomenų sankaupų, pirminiuose atrankos rezultatuose, dar neperžiūrėtuose tyrėjų, pateikiami leksikos vienetai tiek užsienio, tiek lietuvių neologijoje paprastai vadinami kandidatais į naujažodžius. Žodis neologizmas atėjo iki lietuvių kalbos per kalbas tarpininkes iš XVIII a. pab. prancūzų kalbos, kurioje fiksuotas žodis néologisme savo 8 6 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika ruožtu kildinamas iš graikų kalbos: neos „naujas“, logos „žodis“ (žr. MW; OLD). Taigi etimologiškai neologizmas, arba naujažodis, gali būti apibrėžtas kaip bet kuris „naujas kalboje atsiradęs žodis“. Keblumų iš esmės kelia ne termino naujažodis (neologizmas) raiška, o jo turinys. Neologijai skirtuose užsienio kalbotyros darbuose sutartinai pripažįstama, kad pati naujažodžio sąvoka per laiką kito – nuo naują realiją pavadinančio naujai atsiradusio žodžio iki sudėtingo naujo sociopsicholingvistinio reiškinio – ir iki šiol tebėra miglota, netiksli, nevienodai suprantama (plg. Fjeld, Nygaard 2012: 222; Druţă 2013: 751). Todėl nėra keista, kad naujažodis daugelyje šaltinių apibrėžiamas panašiai (nedaug nutolstant nuo pirminės etimologinės reikšmės), bet juo vadinamos sąvokos turinys interpretuojamas skirtingai, o kartais pasitaiko ir viena kitai prieštaraujančių nuostatų. Panagrinėkime, kaip pagrindiniuose lietuvių leksikografijos šaltiniuose (žr. 1-ą lentelę) ir kelete kitų kalbotyros darbų apibūdinami neologizmai (naujažodžiai). 1 lentelė. Terminų neologizmas ir naujažodis apibrėžtys lietuviškuose leksikografijos šaltiniuose (jie pateikiami abėcėliškai pagal santrumpas) ŠALTINIAI NeOLOgIzmO APIBRĖŽTYS NAUJAŽODŽIO APIBRĖŽTYS DLKŽ7i (2015) neologzmas (2) lingv. naujažodis naujãžodis (1) lingv. naujas žodis (naujadaras ar skolinys), neologizmas KTŽ (1990) neologzmas, naujažodis (неологизм, neologism) Naujas kalbos žodis, atsiradęs morfologinės žodžių darybos būdu (ansamblietis, mėnuleigis, priešoperacinis, ‑ė, puolùs, ‑), darant santrumpas (autokelias, pramprekyba, telelaida), skolinantis leksemas iš kitų kalbų (kosmonautas, lavsanas, mazeris, telereportažas) ir pan. <…>4. naujažodis žr. neologizmas. 4 Ši apibrėžtis KTŽ toliau išplėsta išsamesniu paaiškinimu, kaip atsiranda neologizmų, kaip jie funkcionuoja vartosenoje ir kt. 8 7Terminologija | 2020 | 27 ŠALTINIAI NeOLOgIzmO APIBRĖŽTYS NAUJAŽODŽIO APIBRĖŽTYS LKE (2008) neologzmas, naujažodis, – kiekvienas naujai atsiradęs žodis. Dažniausiai tai arba ↗naujadaras (pvz., ãtmušas ‘atrama sulaikyti vagonams gale kelio’, dūrinys ‘sudurtinis žodis’ <…>, arba naujas ↗skolinys (pvz., bionika ‘mokslas apie organizmų veiklos principų taikymą mechanikoje’ <…>.5 [Atskiro straipsnio nėra, naujažodis pateikiamas tik neologizmo straipsnyje kaip sinonimas. – Aut. past.] LKŽ6neologizmas sm. (2) DŽ lingv. naujai atsiradęs, bet neįsigalėjęs kalboje žodis, naujadaras.7 naujãžodis sm. (1) K.Būg, NdŽ; EncV309 žr. naujadaras 1. naujãdaras sm. (1) 1. Jn lingv. naujai sudarytas, bet neįsigalėjęs kalboje žodis, neologizmas SŽe (2015) neologizmas 2 → naujadaras naujãžodis 1 → naujadaras naujãdaras 1 (naujai sudarytas žodis) – neologizmas, naujãžodis knyg. TŽŽ (2013) neologzmas [↗ neo + gr. logos – žodis] 1. naujadaras, kalboje atsiradęs naujas žodis arba žodžių junginys 2. psich. psichikos ligonio sudarytas beprasmiškas naujažodis 3. 3–5 m. vaikų sukurtas naujažodis jiems dar nežinomiems reiškiniams apibūdinti. [Naujažodis vartojamas kaip neologizmo sinonimas 2-a ir 3-ia reikšme. – Aut. past.] 5 Prie šios apibrėžties pateikiamas platesnis paaiškinimas: „Palyginti atsitiktiniai tėra dar kaip kitaip naujai atsiradę žodžiai – arba dėl ryškios semantinės raidos (tada susidaro semantiniai homonimai <…>), arba dėl žodžių kūrybos (tai onomatopėjiniai, garsų mėgdžiojamieji žodžiai; prie jų būtų galima skirti ir dirbtinai sukurtuosius jungiant atskirus kalbos garsus, arba dėl ↗kontaminacijos. Kitiems [neologizmas] gali būti ir naujas pastovus žodžių junginys, frazeologizmas. Kartais [neologizmo] terminas vartojamas dar plačiau – juo vadinama kiekviena kalbos naujovė, ir tada jis tampa termino ↗inovacija (kalbos, lingvistinė) sinonimu.“ (LKE 2008: 369). 6 Knyginiame šio šaltinio leidime neologizmo ir naujažodžio straipsniai pateikti 8-ame tome (1970). 7 Beje, LKŽe (skaitmeninio formato) neologizmo straipsnyje žodis „naujadaras“ atskirtas ne kabliataškiu, o kableliu (greičiausiai dėl teksto skenavimo paklaidos). Tačiau apibrėžtyse tokiais atvejais kablelį ir kabliataškį galima interpretuoti skirtingai: kableliu paprastai atskiriami artimi sinonimai, kabliataškiu – labiau semantiškai nutolę (galintys turėti skirtingų atspalvių) prasminiai apibrėžties dėmenys. 8 8 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika Aiškinantis naujažodžio sampratą, pravartu žvilgterti ir į kelis dažnai cituojamų autoritetingų autorių darbus. Vinco Urbučio monografijoje Žodžių darybos teorija teigiama, kad „[k]iekvienas naujai pasirodęs žodis gali būti vadinamas naujažodžiu, arba neologizmu. Tačiau ne kiekvienas naujažodis kartu yra naujadaras“. Toliau glaustai apibūdinami pagrindiniai naujažodžių atsiradimo būdai – skolinimas, semantinė raida bei naujų žodžių (naujadarų) sudarymas iš jau esamų kitų žodžių (Urbutis 2009: 36). Evalda Jakaitienė studijų knygoje Leksikografija (Jakaitienė 2005: 250– 251) naujažodžius apibrėžia taip: Naujažodžiai, arba neologizmai, yra žodžiai, atskiros jų reikšmės ar žodžių junginiai, atsirandantys dėl visuomeninių santykių kitimo, mokslo, technikos, kultūros pažangos ir visuomenės suvokiami kaip nauji, neįprasti, dar neprigiję ir nepaplitę. Tie iš jų, kurie pasirodo esą reikalingi ir geriausiai atitinką kalbos dėsnius, išplinta, patenka į aktyviąją vartoseną ir paliauja būti neologizmais.8 Pirmiausia minėtuose lietuviškuose šaltiniuose į akis krinta nevienodas terminų naujažodis – neologizmas – naujadaras santykis. Daugeliu atvejų naujažodis ir neologizmas pateikiami kaip absoliutieji sinonimai (dubletai), iš kurių pirmenybę linkstama teikti lietuviškajam naujažodžiui, o naujadaru žymima sąvoka laikoma esančia žemesnio lygmens, t. y. įeina į platesnės apimties naujažodžio sąvoką. Tik dviejuose ankstesniuose šaltiniuose – LKŽ ir jo pagrindu sudarytame SŽe (1-as knyginio varianto leidimas 1981 m.), kiek galima spręsti iš straipsnių pateikimo, naujažodis (neologizmas) ir naujadaras laikomi lygiavertės apimties sąvokomis. O tai jau neatitinka tikrovės. Ką rodo minėtų šaltinių duomenys apie naujažodžio sampratą? Apibrėžiant naujažodį, iškeliami tokie svarbiausi šios sąvokos aspektai: 1) naujažodžio, kaip kalbos reiškinio, naujumas, neįprastumas kalbinei bendruomenei; 2) naujažodžio, kaip leksikos vieneto, forma; 3) naujažodžių funkcionavimo ypatumai (atsiradimo priežastys, būdai, funkciniai požymiai). Trumpajai naujažodžio apibrėžčiai sudaryti dažniausiai naudojami trys semantiniai dėmenys: kas? (tam tikras leksikos vienetas) + koks? (naujas) + 8 Toliau šiame šaltinyje pateikiama naujažodžių klasifikacija pagal inovacijų tipus, kilmę, darybą, funkcijas ir vartoseną. 8 9Terminologija | 2020 | 27 kaip atsiradęs? (skolinimo, vertybos, darybos arba semantinės raidos būdu). Enciklopedinėse apibrėžtyse šios ypatybės aiškinamos išsamiau. Užsienio leksikografijos šaltiniuose ir neologijai skirtoje literatūroje naujažodžio (neologizmo) samprata iš esmės nesiskiria nuo lietuviškųjų šaltinių (žr. 2-ą lentelę). 2 lentelė. Termino neologizmas apibrėžtys skaitmeniniuose užsienio leksikografijos šaltiniuose ŠALTINIAI NeOLOgIzmO APIBRĖŽTYS CED neologism 1. a newly coined word, or a phrase or familiar word used in a new sense 2. the practice of using or introducing neologisms (Collins english Dictionary) neologism A neologism is a new word or expression in a language, or a new meaning for an existing word or expression. Synonyms: new word, buzz word [informal], coinage, new phrase (COBUILD Advanced english Dictionary) MD neologism a new word or expression, or an existing word used with a new meaning MW neologism 1. a new word, usage, or expression // technological neologisms 2. psychology: a new word that is coined especially by a person affected with schizophrenia and is meaningless except to the coiner, and is typically a combination of two existing words or a shortening or distortion of an existing word OLD neologism a new word or expression, or a new meaning of a word VPSV neoloģisms sk. jaunvārds jaunvārds, neoloģisms Žodis, paprastai padarytas pavadinti iki tol nežinomai ar svetimos kilmės žodžiu žymimai sąvokai, aktuãliai konkrečiu kalbos vartojimo laikotarpiu.9 9 Ačiū Daivai Murmulaitytei už apibrėžties vertimą iš latvių kalbos. Šio žodyno straipsnyje toliau pateikiama skirtingiems laikotarpiams būdingų naujažodžių pavyzdžių, parodoma jų dinamika ir kalbos vartojimo sritys, kuriose naujų žodžių atsiranda dažniausiai. 9 6 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika Į panašų leksikografinį plyšį yra patekę ir žodžiai, apie kurių vartojimą esama kur kas ankstesnių duomenų nei iš XXI a. pr.: geoglifas „senovinis piešinys, išlikęs sukietėjusiame žemės paviršiuje“, pareidolija „psichologinis reiškinys, kai gamtos reiškiniams, atsitiktiniams vaizdams, garsams, daiktams priskiriamas kokio nors žinomo reiškinio pavidalas ar garsas“, namotyra „mokslas, tiriantis gyvenamojo būsto (ypač kaimiškojo) istoriją“, gaiviklis „gaivinanti orą, suteikianti gaivumo, gaivaus kvapo priemonė“ ir kt. Prie netikrųjų naujažodžių gali būti priskiriami ir žodžiai, ND turintys žymą „atgijęs“. Kadangi naujažodžio statusas siejamas su žodžio funkcionavimu kurį nors apibrėžtą laikotarpį, pasitaiko, kad kur kas anksčiau vartotas žodis ilgesnį laiką būna pasitraukęs į pasyviąją vartoseną. Jis vartotojų pamirštamas kaip neaktualus (pavyzdžiui, išnykus kokiai gyvenimo realijai), bet susidarius palankioms aplinkybėms vėl atgyja arba pasiskolinamas iš naujo, kartais įgaudamas ir naujų atspalvių, o tada ir suvokiamas kaip naujas. Tuo atgiję žodžiai skiriasi nuo paleologizmų, kurių vartosena nebuvo nutrūksi. Ar atgijusius žodžius galima laikyti naujažodžiais? Užsienio kalbotyroje į šį klausimą paprastai atsakoma teigiamai (žr. Barnhart R., Barnhart C. 1990: 1160; Fjeld, Nygaard 2012: 223), pažymint, kad toks žodis, žiūrint sinchroniškai, tinka prie naujažodžių į žodyną, kuris aprašo esamą (dabartinę) kalbos būklę, ypač jeigu kurį laiką jis buvo į pagrindinius žodynus nededamas. Geras pavyzdys yra žodis mokslintojas, ‑a, žinotas tarpukario Lietuvoje „mokslo skleidėjo“ reikšme – 1936 m. pavartotas Juozo Šalkauskio, bet nefiksuotas žodynuose, o pastaraisiais metais tikslingai atgaivintas žurnalistės, kuri ieškojo vienažodžio termino mokslo populiarintojui (mokslo komunikatoriui) pavadinti (plačiau žr. ND). Žinoma, kai kada sunku nustatyti, ar žodis tikrai atgijęs, ar pagal tipišką darybos modelį pasidarytas iš naujo ir pritaikytas naujiems poreikiams, kartais kiek modifikuojant reikšmę. Pavyzdžiui, neseniai pradėtas vartoti veiksmažodis amžėti, kaip veiksmažodžio senėti (senti) sinonimas, eufemistiškai vengiant tiesioginių asociacijų su senumu, senatve, ir iš jo padarytas medicinos terminas amžėjimas (plg. anglų k. ageing) dabartiniams kalbos vartotojams skamba naujai. Tačiau Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje yra dvi žodyno kortelės su pavyzdžiais, užrašytais iš gyvosios kalbos: įamžėti „susenti“ ir panašia reikšme suamžėti „senstant vaikėti“ (žr. 2-ą pav.). 9 7Terminologija | 2020 | 27 2 pav. Žodžių įamžėti ir suamžėti kortelės Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje (https://ekalba.lt) Neologijoje nevienodai žiūrima į svarbų klausimą, nuo kada žodį galima laikyti naujažodžiu: jau nuo tada, kai jis sukuriamas, pavartojamas, ar tik nuo tada, kai jis pradeda plisti vartosenoje? E. Jakaitienė nurodo, kad naujažodžiai priklauso tiems leksikos vienetams, kurie yra „ką tik atsiradę ir dar plačiai nevartojami“, o „[ž]odžiai, patekę į aktyviąją vartoseną, jau nėra laikomi neologizmais“ (Jakaitienė 2010: 203, 205–206). Taigi pagal šį požiūrį žodis laikomas naujažodžiu nuo atsiradimo pradžios ir išlaiko naujumo statusą, kol dar nėra įsigalėjęs vartosenoje. Pagal kitą požiūrį ką tik atsiradęs žodis dar nelaikomas naujažodžiu, kol nepradedamas vartoti nepriklausomai nuo jo autoriaus, kitaip tariant – kol visuomenė neparodo poreikio tą žodį vartoti ir skleisti. Tokiems žodžiams, 9 8 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika dar neįgavusiems tikrojo naujažodžio statuso ir plačiau nepaplitusiems, pavartotiems tik jų autorių, pavadinti vartojamas specialus terminas protologizmas16. Jį XXI a. 1-ojo deš. pr. sukūrė iš Rusijos kilęs britų profesorius Mikhail’as Epstein’as (žr. MD: protologism). Brėžiant ryškesnį skirtumą tarp protologizmo ir neologizmo, reikėtų pasakyti, kad protologizmas yra tik galimas naujažodis („hipotetinė projekcija“), t. y. autoriaus sukurtas žodis, tikintis, kad jis bus vartojamas realioje gyvenimo situacijoje. Būdamas palyginti naujas žodis, protologizmas kaip terminas lietuvių kalbotyroje dar pats tebėra naujažodis – beveik neturi vartojimo tradicijos, tačiau, suintensyvėjus naujažodžių tyrimamas, pastaraisiais metais jau pradedamas vartoti dažniau (plg. Aleksaitė 2018: 5–6). Dar retesnis terminas, kuriuo užsienio neologijos darbuose pavieniais atvejais apibūdinami naujai atsiradę žodžiai, jau perėję protologizmo fazę, bet dar neįsitvirtinę kaip naujažodžiai, – prelogizmas (žr. Anesa 2018: 41).Lietuvių kalbotyros darbuose jo nepavyko aptikti. ND skaitytojai dažnai naudojasi galimybe pasiūlyti įtraukti į duomenyną savo atrastą kokiuose nors šaltiniuose naujažodį. Tarp siūlymų pasitaiko ir pačių skaitytojų sugalvotų žodžių, kurie niekur kitur nėra paliudyti ir būna užrašyti ne kaip vartosenos faktas, o tiesiog kaip minėtoji „hipotetinė projekcija“. Tokie žodžiai ir lieka tik siūlymų sąraše (jis taip pat skelbiamas viešai), bet nepatenka tarp ND naujažodžių. Pavyzdžiui, išmafonas „išmanusis telefonas“; brauknys „apatinis brūkšnys (paprastai naudojamas vietoj tarpo programuojant)“; keleivežis „autobusas“; lindžius „iššokanti reklama“ ir kt. Jiems suteikiamas statusas „nepaliudytas vartosenoje“, neatmetant galimybės kada nors paplisti. Neologijoje įprasta prie naujažodžių neskirti vaikų sukurtų žodžių. Nors ND skaitytojai tėvai kartais siūlo įtraukti į jį savo vaikų žodžių (pvz.: glanis „draugas, bičiulis“; sausryčiai „sausi pusryčiai“ ir kt.), bet tai visai atskiras reiškinys ir tyrimų sritis, besiribojanti su raidos psichologija bei pedagogika. 3. NAUJAŽODŽIO, KAIP LEKSIKOS VIENETO, FORMA Greta klausimo, kaip suprantamas naujažodžio naujumas, kyla ir kitas, ne mažiau svarbesnis, – kokie kalbos vienetai neologijoje laikomi naujažodžiais? Kaip matyti iš 1-oje ir 2-oje lentelėje pateiktų naujažodžio api16 Protologizmas – graikų k. prōtos „pirmas, pirminis“ + logos „žodis“. 9 9Terminologija | 2020 | 27 brėžčių, skirtinguose šaltiniuose naujažodžiams dažniausiai priskiriami ne tik atskiri žodžiai (leksemos), kaip kad turėtų būti pagal etimologinę naujažodžio reikšmę, bet ir sudėtingesni leksikos vienetai: stabilūs žodžių junginiai (tiek sudėtiniai terminai, tiek frazeologizmai), rečiau – santrumpos. Taigi siauresnė ar platesnė naujažodžio samprata yra susitarimo dalykas ir priklauso nuo tyrėjų tikslų. Pagal naujažodžio formą paprastai skiriamos trys naujažodžių rūšys: 1) žodis (pvz.: aerogelis, tenesinas, sąšvelnis, irklentė); 2) junginys, arba neofrazema (žr. Fjeld, Nygaard 2012: 225–226) (pvz.: socialinis dempingas, kūno rengyba); 3) santrumpa (pvz.: CeO, STem, Wi‑Fi, BDAR). Pagal leksinių inovacijų tipus skiriami naujieji žodžiai (leksemos) ir naujosios žodžių reikšmės (sememos) (Jakaitienė 2005: 250). Į ND taip pat įtraukiami ne tik nauji leksikos vienetai (tviteris, asmenukė), bet ir naujos jau esamų leksikos vienetų reikšmės (pvz.: versle vienaragis „naujoviška verslą pradedanti įmonė, kuri dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės bendrovę“; feniksas „nesąžininga įmonė, sukelianti tyčinį bankrotą, siekdama išvengti finansinių įsipareigojimų, ir „prisikelianti“ nauju vardu“). Naujų reikšmių įgiję žodžiai kartais vadinami naujosiomis sememomis (Jakaitienė 2005: 251), semantiniais naujadarais (Jakaitienė 2010: 211), neosemantizmais (Fjeld, Nygaard 2012: 224–226) arba neosemais (Druţă 2013: 756). 4. FUNKCINIAI NAUJAŽODŽIŲ YPATUMAI Naujai atsiradę žodžiai, kaip ir visa leksika, funkcionuoja kaip neutralūs kalbos vienetai (tai būdinga ir specialiosios leksikos sluoksniui – naujajai terminijai, t. y. neonimams, angl. neonym, kitaip – neoterminams17, angl. neoterm) arba įgyja papildomų funkcinių bei stilistinių ypatybių. Kai kuriems funkciškai ir stilistiškai žymėtiems naujažodžiams pavadinti vartojami atskiri terminai (žr. Aleksaitė 2018: 5), tačiau jie nėra nusistovėję nei užsienio, nei lietuvių kalbotyros darbuose. Be to, svarbu, kokiu loginiu pagrindu jie skiriami ir kokia – siauresne ar platesne – naujažodžio samprata remiamasi. 17 Šių ar panašių naujažodžių lietuvių kalbotyroje nepavyko aptikti; plg. latvių vartojamą jauntermins pagal anglų k. neoterm (žr. VPSV). 100 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika Kaip naujažodžių (paprastai – naujadarų) rūšys arba naujažodžiams artimos sąvokos dažniausiai nurodomi stilistiniai naujadarai, okazionalizmai, autoriniai naujadarai, individualieji naujadarai, situaciniai naujadarai, efemerizmai ir potencionalizmai. Tačiau jų tarpusavio santykiai aprašomi gana painiai, nes tas pats terminas gali būti vartojamas skirtingų tipų naujažodžiams įvardyti arba tas pas naujažodis pagal įvairias ypatybes gali būti vadinamas keliais terminais. KTŽ straipsnyje naujadaras (kurio kitų kalbų atitikmenys pateikiami platesnės reikšmės, nei šiuo metu įprasta, t. y. rusų k. неологизм, anglų k. neologism18) atskirai apibūdinamas stilistinis naujadaras (ir jo sinonimai individualusis naujadaras, autorinis naujadaras) kaip „[a]tskiro autoriaus tam tikrame kūrinyje sudarytas naujas žodis, kitur paprastai nevartojamas“. Taigi stilistiniai naujažodžiai kuriami ir vartojami siekiant ekspresyvumo (beje, dabartinėje lietuvių kalbos vartosenoje šią funkciją vis dažniau atlieka ir naujieji anglų kalbos skoliniai, kai jie įterpiami į tekstą kaip citatos ne dėl lietuviškų atitikmenų stokos, o neva dėl įtaigumo). Šiame žodyne prie stilistinių naujadarų nepriskiriami ir tik atskirai aprašomi okazionalizmai, nors nemaža dalimi juos taip pat galima laikyti stilistiniais naujadarais. Okazionalizmais (arba okaziniais naujadarais) vadinami „dažniausiai neįprastos darybos, vienkartiniai dariniai, susikurti meninės tipizacijos, stilizacijos arba tiesiog pramogos tikslais; jų atsiradimą lemia neįprastumo, keistumo siekimas“ (Jakaitienė 2005: 250–251), „tai tik tam tikro konteksto žodžiai, jie tarsi sustingsta tame tekste (pokalbyje ar kūrinyje), kuriame buvo pavartoti“ (Jakaitienė 2010: 207). V. Urbutis pažymi, kad okaziniai dariniai yra „daugiau ar mažiau nutolę nuo kalboje veikiančios darybos sistemos: vieni iš jų prasilenkia su darybos tipo reikalavimais <...>, kiti išsiskiria vien tuo, kad padaryti pagal neproduktyvius ar mažai produktyvius tipus“ (žr. Urbutis 2009: 322–327). E. Jakaitienė okazionalizmus aptaria prie naujažodžių (neologizmų) ir naujadarų, o KTŽ okazionalizmai ir apskritai nesiejami su naujažodžiais: okazionalzmas 2, okazinis žodis – оказионализм Žodis ar žodžių junginys, nebūdingas bendrajai kalbos vartosenai ir pasitaikantis tik kartą tam tikrame kontekste. Darybos atžvilgiu okazionalizmai yra netipiški, individualūs <...>. 18 Plg. tikslesnius lietuvių kalbos termino naujadaras atitikmenis: rusų k. новообразование, anglų k. (new‑word) coinage. 101Terminologija | 2020 | 27 Terminas autoriniai naujadarai pavadina naujai pasidaromus žodžius – naujadarus – pagal jų kūrėją (plg. Jakaitienė 2010: 207). Suprantama, kad ne visada įmanoma nustatyti, kas pirmas sugalvojo kokį naują žodį, tačiau tai tinka ypač meniniuose tekstuose pasitaikantiems naujadarams, kurių autorius būna aiškus. Taigi atrodytų, kad okazionalizmai ir autoriniai naujadarai iš esmės pavadina tą patį objektą – naujai sukurtą žodį, tik išryškinami skirtingi jo požymiai. Tačiau esama ir dalinių struktūrinių skirtumų: okazionalizmai daromi arba remiantis neproduktyviais darybos tipais, arba su ryškiais nuokrypiais nuo reguliariosios žodžių darybos (Martseva et al. 2018: 270). Autoriniai naujadarai gali būti sukurti ir pagal reguliariosios žodžių darybos modelius. Kai kurie autoriniai naujažodžiai įeina į leksinę kalbos sistemą, bet tai laikoma greičiau išimtimis. Pavyzdžiui, žodis laikraštiena „menkavertė, dažnai bulvarinė spausdintinė žiniasklaida“, ND duomenimis, sukurta 1990 m. poeto Jono Juškaičio, per laiką tiek paplito ir įsitvirtino vartosenoje, kad įtraukta į BŽ. Traukiantis laikraštinei spaudai, šis žodis gali nueiti į pasyvųjį leksikos sluoksnį, tačiau pagal šį darybos modelį ND fiksuota ir skaitmeninei spaudai taikomų naujadarų: internetiena, portaliena ir kt. Autoriniai naujadarai dar vadinami individualiaisiais neologizmais, pabrėžiant jų išskirtinumą, originalumą. Jie apibūdinami kaip žodžiai, kurie yra ne kalbos, o šnekos reiškinys ir autorių sukuriami specifiniams tikslams – naujai minčiai ir konotacijoms išreikšti (Martseva et al. 2018: 270)19. ND tais atvejais, kai aiškiai žinoma, kas naujažodžio (nebūtinai naujadaro – gali būti ir autorinių kitoje kalboje sudarytų ir į lietuvių kalbą atėjusių skolinių) autorius, tam žodžiui suteikiama žyma „autorinis“. Pavyzdžiui, bãslikas, ‑à „paslikas (t. y. visu ilgiu bejėgiškai išsitiesęs) kaip baslys“; čiulbingala „čiulbanti lakštingala (išdrožinėto meno kūrinio pavadinimas)“; glostinukas „nedidelis meno kūrinys, nulipdytas specialiais rankų judesiais glostant molį“; sveikoninė „kitas ligoninės pavadinimas – kai svarbiau pabrėžti sveikimą ir sveikatą“. Okazionalizmams ir autoriniams naujadarams artimi situaciniai naujadarai (angl. nonce‑formation, nonce‑word) – nauji nuo konteksto priklausantys žodžiai, sukurti vienam konkrečiam atvejui. Šiuo atveju termi19 Kartais individualieji neologizmai dar pavadinami tekstynų lingvistikoje vartojamu terminu hapax legomena, kuris reiškia, kad kokiame nors tekste ar jų sankaupoje žodis pasitaikė tik vieną kartą. Plg. hapax legomenon graikų k. „pasakyta (vieną) kartą“. 102 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika nas pabrėžia ne naujažodžio autorystės aspektą, o sukūrimo aplinkybes. Kai kada situaciniai naujadarai nelaikomi tikraisiais naujažodžiais (plg. Štekauer 2002: 97). Netipiškiems, kartą pavartotiems naujažodžiams ND priskiriama žyma „pavienis“, o jeigu žinomas autorius – ir žyma „autorinis“. Taigi autorinis naujažodis gali būti ir pavienis, jeigu už autoriaus tekstų nepaplinta. Prie stilistinių naujadarų galima prišlieti efemerizmus20. Tai tam tikriems visuomenės raidos laikotarpiams būdingi, paprastai su žinomais politikos ar kitų sričių veikėjų vardais siejami naujažodžiai, turintys ryškų, dažniau neigiamą stilistinį krūvį (plačiau žr. Заботкина 1989; Kostanian 2015: 3–9). Jie gyvuoja tol, kol aktyvus pats asmuo, iš kurio pavardės daromi naujažodžiai, tačiau svarbu, kad efemerizmams suprasti būtina ekstralingvistinė kompetencija – orientavimasis konkretaus laiko politinėse ar kitų sričių aktualijose (Kostanian 2015: 8). Kai kada efemerizmai suprantami plačiau – jų turinys siejamas ne tik su politikos veikėjais, bet ir su reikšmingais konkretaus meto įvykiais (Заботкина 1989: 24). ND fiksuota nemažai tiek skolintų, susijusių su žinomais užsienio veikėjais ar įvykiais, efemerizmų (pvz.: trampokalipsė, putinomika, putirendumas, okupendumas, Lukašesku ir pan.), tiek lietuviškų, padarytų daugiausia iš politikos veikėjų pavardžių (pvz., iš sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, garsėjančio nepopuliariais griežtais sprendimais dėl alkoholio kontrolės, koronaviruso pandemijos stabdymo, pavardės: veryganas, ‑ė; verygininkas, ‑ė; verygizacija; verygizatorius, ‑ė; verygmarinas; verygmetis; verygvalda ir kt.). Kalbotyros darbuose nevienodai žiūrima į potencionalizmus (arba potencinius naujadarus, potencinius darinius), kuriuos galima laikyti okazinių darinių priešingybe. Pasak V. Urbučio, „[p]otenciniai dariniai – tai tokie labai reguliarių ir produktyvių darybos tipų žodžiai, kurie į kalbą neįeina kaip atskiri leksikos vienetai, o yra tik tų tipų visiškai numatyti ir kalbėjime gali būti realizuojami kiekvienu momentu, kai tik jų prisireikia“, be to, šitoks darinys esąs „toks natūralus ir suprantamas, kad jis paprastai nesuvokiamas kaip naujadaras nė pirmojo savo pasirodymo kalbėjime akimirksniu“ (Urbutis 2009: 316–317). Gal dėl tos priežasties potencionalizmų dažnai nė nelinkstama sieti su naujažodžiais. Tačiau V. Urbutis taip pat pripažįsta, kad „griežtesnės ribos tarp potencinių ir visų kitų tipiškų 20 Plg. graikų k. ephēmeros „vienadienis, trumpalaikis“ (TŽŽ). 103Terminologija | 2020 | 27 darinių iš tikrųjų nėra“, kaip nėra ir „objektyvių kriterijų, leidžiančių abejotinais atvejais pasakyti, ar žodis priklauso vien kalbėjimui, ar jau įeina ir į kalbą“ (Urbutis 2009: 316, 318). ND neturima tikslo fiksuoti kiekvieną potencionalizmą, nes labai išsiplėstų duomenyno apimtis ir nepakaktų pajėgumų tiems duomenims tvarkyti. Tačiau stengiamasi atrinkti tuos potencinius darinius, kurie turi kokių papildomų ypatybių. Pavyzdžiui, priesagos ‑inė, su kuria daromi vietos pavadinimai, daiktavardžių pagausėjimas rodo verslo plėtimąsi – įvairių pamatiniu žodžiu žymimo maisto užkandinių daugėjimą: dešraininė, falafelinė, jogurtinė, kebabinė, spragėsinė ir kt., o priesagos ‑iena, su kuria daromi mėsos pavadinimai, daiktavardžių – iki tol žodynuose nefiksuotą egzotinių gyvūnų mėsos pasiūlą: buivoliena, kengūriena, krokodiliena, sraigiena, šikšnosparniena, vabzdiena. Naujai atsirandančių leksikos vienetų pavadinimų ir jų vartojimo įvairovė rodo, kad riba, skirianti tikruosius naujažodžius nuo netikrųjų, yra labai neryški, kintanti laike. ND naujažodžio sąvoka apima ne tik tikruosius, bet ir didžiąją dalį tradiciškai suprantamų netikrųjų naujažodžių. Tokia plati sąvoka yra tikslinga, atsižvelgiant į duomenyno kūrimo specifiką. ND sinchroniškai apima poros dešimtmečių lietuvių kalbos gyvavimo laikotarpį, todėl jame galima pastebėti šiokios tokios naujažodžių dinamikos: vieni nauji žodžiai fiksuojami tik po kartą, kiti pamažu plinta vartosenoje ir po kiek laiko jau gali būti laikomi praradusiais naujumo statusą (pavyzdžiui, patenka į rengiamą ir dalimis viešai skelbiamą Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (BŽ), plg.: naujienlaiškis, skaityklė, šonaslydis ir kt., taigi ND praktiškai yra ir vienas iš naujosios BŽ apimamos leksikos šaltinių). Pats naujažodystės reiškinys yra labai įvairiapusiškas ir jį galima aprašyti, atskleidžiant skirtingas naujų leksikos vienetų turinio, formos bei funkcines ypatybes. ND paieškos galimybės leidžia iš duomenų bazės išsifiltruoti naujažodžius pagal įvairius šių ypatybių pjūvius ir derinius, o daugėjant duomenų – ir susidaryti išsamesnį vaizdą apie šį įdomų nuolat kintančios leksikos sluoksnį, kartu ieškoti naujų klasifikavimo pagrindų ir tobulinti lietuviškosios neologijos terminiją. IŠVADOS Sparčiai plėtojantis įvairių sričių mokslui, kuris skatina ir informacinių technologijų pažangą, taip pat suaktyvėjus įvairiapusiškai visuomenės veiklai, socialinių tinklų ir kitokios elektroninės komunikacijos plėtrai, paste- 104 Rita Miliūnaitė Neologijos terminija ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno praktika bimai atsinaujina ir šiuolaikinių kalbų leksikos sluoksnis. Naujus leksikos reiškinius tiriančios bei aprašančios neologija ir neografija tampa vis perspektyvesnėmis ir didelį ne tik mokslo, bet ir visuomenės susidomėjimą keliančiomis leksikologijos ir leksikografijos atšakomis, o naujų terminų (neonimų) atsiradimas skatina neonimijos tyrimus. Šiems tyrimams savo ruožtu reikalinga neologijos terminija, tačiau ji tiek lietuvių, tiek užsienio darbuose gerokai įvairuoja ir kol kas nesudaro aiškios sistemos. 1. Panagrinėjus svarbiausios neologijos sąvokos – naujažodžio, arba neologizmo, sampratą lietuvių ir užsienio kalbotyros literatūroje bei žodynuose matyti, kad ją formuojantys sinonimiški terminai slepia kelias vidines ir išorines prieštaras. Pati sąvoka nėra aiškiai apibrėžta ir priklauso nuo tyrėjų pasirinkimo (susitarimo), kokius leksinės formos ir turinio aspektus ji apima: 1.1. naujažodžiais paprastai laikomi ne tik nauji žodžiai, bet ir kiti leksikos vienetai, pavyzdžiui, žodžių junginiai, santrumpos; taip pat dažniausiai prie naujažodžių priskiriami ir esami žodžiai, įgiję naujų reikšmių – neosemantizmai; 1.2. esminis naujažodžio sąvokos semantinis dėmuo – naujumas, tačiau jis leksikos vienetui suteikia tik laikiną statusą, kol tas leksikos vienetas dar nebūna patekęs nei į aktyviąją vartoseną, nei į bendruosius kalbos žodynus ir kalbos vartotojai jaučia jo neįprastumą; tiek pati „naujumo“ kategorija, tiek papildomi naujažodžio sąvokos dėmenys gali būti apibrėžiami tik atsižvelgiant į konkretų, laiko ribomis įrėmintą kontekstą, kuriame ši sąvoka vartojama; 1.3. tradicinėje leksikografijoje į naujažodžius žiūrima statiškai – kaip į tam tikro kalbos raidos laikotarpio rezultatą, todėl skiriami tikrieji naujažodžiai, kurie ilgainiui priimami visuomenės, įsitvirtina vartosenoje ir tampa įprastais leksikos sistemos vienetais, o nuo jų atskiriami netikrieji naujažodžiai, kurie yra tik šnekos reiškinys. 2. Esminiai naujažodžio ir dalinių jo apraiškų sampratą formuojantys požymiai išryškėja, ieškant atsakymo į klausimus, kokie kalbos vienetai neologijoje laikomi naujažodžiais, kas yra leksikos vieneto naujumo atskaitos taškas, kiek trunka šis naujumas ir kada jis pasibaigia, kokie svarbiausi funkciniai naujažodžių požymiai. 3. Lietuvių kalbos institute nuo 2011 m. kaupiamo ir nuolat internete atnaujinamo ND duomenų pobūdis ir jų tvarkybos praktika rodo, kad šiuolaikinėje skaitmeninėje neografijoje tradicinė naujažodžio samprata yra per siaura. Kadangi ND sinchroniškai fiksuojamas gyvas neologijos pro- 105Terminologija | 2020 | 27 cesas, dažnai nėra aišku, koks bus tolesnis aptikto naujo leksikos vieneto likimas – ar jis liks tik vienadienis, situacinis reiškinys, ar ilgainiui taps kasdienės leksikos dalimi, suaktyvins ištisą darybos modelį, bus įtrauktas į bendruosius kalbos žodynus ir pan. Todėl ND tikslingai pasirinkta pati plačiausia naujažodžio, kaip naujai atsiradusio leksikos vieneto, samprata. 4. Pagal tradicinę naujažodžio sampratą nuo tikrųjų naujažodžių atskirtieji tik šnekoje funkcionuojantys naujažodžiai gali būti apibūdinami pagal įvairius skirtingo loginio pagrindo požymius (atsiradimo laiką, struktūrines, stilistines ypatybes ir pan.): protologizmai, prelogizmai, okazionalizmai, efemerizmai, paleologizmai, stilistiniai, autoriniai, situaciniai naujažodžiai, potencionalizmai ir kt. Juos galima laikyti plačiai suprantamų naujažodžių rūšimis. 5. Daugėjant duomenų ir taikant naujas kalbos technologijas (automatinę naujažodžių atranką iš didelių duomenų sankaupų), skaitmeninė neografija leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie šį įdomų nuolat kintančios leksikos sluoksnį, kartu ieškoti naujų klasifikavimo pagrindų ir tobulinti neologijos terminiją. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. Danutė Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt; https://ekalba.lt CED – Collins english Dictionary. Prieiga internete: www.collinsdictionary.com DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 7-asis patais. ir papild. leid., e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: https://lkiis.lki.lt, https://ekalba.lt KTŽ – Kalbotyros terminų žodynas, sud. K. Gaivenis, St. Keinys, red. K. Morkūnas, Kaunas: Šviesa, 1990. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. K. Morkūnas, red. V. Ambrazas, 2-asis patiksl. ir papild. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), e. variantas, vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt MD – macmillan Dictionary. Prieiga internete: www.macmillandictionary.com MW – merriam‑Webster dictionary. Prieiga internete: www.merriam-webster.com ND – Miliūnaitė Rita, Aleksaitė Agnė. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas: tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m., sud. ir ats. red. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://naujazodziai.lki.lt, https://ekalba.lki.lt/naujazodziai OLD – Oxford Learner’s Dictionaries. Prieiga internete: www.oxfordlearnersdictionaries.com SŽe – Lyberis Antanas. Sinonimų žodynas, 2-as patais. leid., e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002 (atnaujinta versija, 2015). Prieiga internete: https://lkiis.lki.lt, https://ekalba.lt TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera, 2013. VPSV – Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca, Rīgā: LU Latviešu valodas institūts, 2007. НСИС – Е. Н. Захаренко, Л. Н. Комарова, И. В. Нечаева. Новый словарь иностранных слов, э. ресурс, Москва: Азбуковник, 2003. URL: www.slovari.ru СЛТ – Ахманова Ольга Сергеевна. Словарь лингвистических терминов, 2-е изд., Москва: УРСС: Едиториал УРСС, 2004. URL: classes.ru/grammar/174.Akhmanova/source/worddocuments/h.htm ТС – Толковый словарь русского языка, э. ресурс, ред. С. И. Ожегов, Н. Ю. Шведова, Москва, 1992. URL: www.slovari.ru