XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu „liga“ ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis

239Terminologija | 2021 | 28 doi.org/10.35321/term28-11 XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-8679-3253 ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamojoje medicinos raštijoje (knygose, knygelėse, laikraščių ir kalendorių straipsniuose) vartoti dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Aiškinamos šių dėmenų raiškos ypatybės ir pagrindinio dėmens liga semantinės funkcijos, taip pat gvildenamas skirtingos raiškos dalyvio pasirinkimo, pavadinimų terminiškumo klausimas. Pavadinimai aptariami atskirose grupėse, kurios išskirtos pagal tai, kokios rūšies (neveikiamosios ar veikiamosios) ir kokios raiškos formos (paprastosios ar įvardžiuotinės) dalyviais eina priklausomieji dėmenys. Vyraujantis tų dėmenų raiškos tipas – Dlvnvk ← Dktvliga, o potipis – Dlvnvk(ppr) ← Dktvliga. Būdingiausi subjektinio atspalvio pavadinimai – pagrindinis dėmuo liga dažniausiai atlieka subjekto funkciją. Dauguma pavadinimų nėra terminai, nes jie neįvardija sąvokų, jų priklausomasis dėmuo žymi laikinąją ypatybę. ESMINIAI ŽODŽIAI: medicina, dvižodis sudėtinis pavadinimas, terminas, pagrindinis dėmuo, priklausomasis dėmuo, dalyvis, semantinė funkcija. ABSTRACT The article analyses two-word composite names with liga as the head element and dependent elements expressed by participles, which were used in the medical texts of the late 19th century – early 20th century written in a popular scientific style (books, booklets, newspaper and calendar articles). It explains the specific features of expression of those elements and the semantic functions of the head element liga and addresses the question of the choice of the participles of different expression and the attribution of the names under analysis to terms. The names are discussed in the framework of different groups formed 240 Palmira Zemlevičiūtė XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis on the basis of the voice (passive or active) and the form of expression (simple or pronominal) of the participles, which are used as dependent elements. The dominant type of their expression is Dlvnvk ← Dktvliga, and the dominant subtype is Dlvnvk(ppr) ← Dktvliga. The names with the shade of the subject are most widespread: the head element liga usually plays the function of the subject. Most names are not terms, as they do not specify concepts, and their dependent element denotes a temporary quality. KEYWORDS: medicine, two-word composite name, term, head element, dependent element, participle, semantic function. ĮVADINĖS PASTABOS Šiame straipsnyje tęsiama XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžių sudėtinių pavadinimų (toliau tekste vartojamas sutrumpintas terminas pavadinimas) su pagrindiniu dėmeniu liga analizė. Šįkart aptariami pavadinimai, kurių priklausomieji dėmenys reiškiami dalyviais1. Medžiaga surinkta iš kalbamojo laikotarpio populiarinamosios medicinos raštijos – knygų, knygelių, laikraščių ir kalendorių straipsnių (žr. „Šaltinių sąrašą“). Primintina, kad XIX a. pab. – XX a. pr. iš spaudos išėjo daug neperiodinių ir periodinių spaudinių, kuriuose medicinos ir sveikatos žinias populiariai dėstė ne tik gydytojai, bet ir kitų profesijų atstovai. Juose gyvai reaguota į to meto sveikatos padėties realijas, t. y. rašyta tokiais klausimais, kurie anuomet buvo patys opiausi. Vienas iš tokių – didelis žmonių sergamumas. Taigi, suprantama, kad ligų tema buvo bene populiariausia ir paklausiausia. Todėl ir ligų pavadinimų tuose spaudiniuose išties gausu ir jie įvairūs tiek reikšmės, tiek raiškos atžvilgiais. Tiriamasis objektas, palyginti su pavadinimais su pagrindiniu dėmeniu liga ir būdvardžiu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis, negausus. Minėtuose šaltiniuose rasti 43 pavadinimai (jų variantai2 neskaičiuojami), kurių priklausomieji dėmenys išreikšti dalyviais. Straipsnio tikslas – nustatyti tų pavadinimų semantines ir priklausomųjų dėmenų raiškos ypatybes. Jo siekiant keliami tokie uždaviniai: 1) surinkti dvižodžius sudėtinius pavadinimus su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklau1 Apie XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžius sudėtinius pavadinimus su pagrindiniu dėmeniu liga ir būdvardžiu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis žr. Zemlevičiūtė 2020: 233–257. 2 Variantais čia laikomi pavadinimai, kurių priklausomieji dėmenys skirtingai grafiškai įforminti, pvz.: apkrečiama / apkrecziama liga, limpančioji / limpanczioji liga, užkrečiama / użkrečema / użkrečiama liga, užsisenėjusi / użsisenėjusi liga. 241Terminologija | 2021 | 28 somaisiais dėmenimis iš XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamųjų medicinos knygų, knygelių ir laikraščių bei kalendorių straipsnių; 2) suskirstyti tuos pavadinimus į grupes pagal tai, kokios rūšies ir kokios raiškos formos dalyviais reiškiami priklausomieji dėmenys; 3) tų grupių viduje nustatyti priklausomųjų dėmenų raiškos tipus ir potipius; 4) išsiaiškinti, kokias semantines funkcijas atlieka pagrindinis dėmuo; 5) pasvarstyti skirtingos raiškos dalyvio pasirinkimo, pavadinimų terminiškumo klausimą. Aptariant tuos pavadinimus remiamasi aprašomuoju analitiniu, semantinės, struktūrinės, transformacinės analizės, taip pat skaičiavimo metodais. Pavadinimai pateikiami originalo rašyba su bibliografiniais duomenimis – šaltinio sutrumpinimu, leidimo metais, numeriu (jei periodinis leidinys) ir puslapiu. Pavadinimai rašomi kursyvu, o jų priklausomieji dėmenys išskiriami pusjuodžiu šriftu. Medžiagoje, kaip jau minėta, pasitaiko variantų, tuomet jie pateikiami po pasvirojo brūkšnio, tačiau tokių dėmenų varijavimo atvejų rasta vos keletas. Iliustraciniai sakiniai tekste rašomi smulkesniu šriftu. Kiekybiniai duomenys pateikiami lentelėje. Įdėta tekstų fragmentų, kuriuose yra pavartoti nagrinėjami pavadinimai. DVIŽODŽIAI SUDĖTINIAI PAVADINIMAI SU PAGRINDINIU DĖMENIU LIGA, KURIŲ PRIKLAUSOMIEJI DĖMENYS REIŠKIAMI DALYVIAIS Šie pavadinimai (žodžių junginiai) priklauso nusakomųjų (apibūdinamųjų) atributinių junginių potipiui. Pagal vyraujančius semantinius požymius tai veiksminio apibūdinimo žodžių junginiai (Bunevičiūtė 1998: 34). Ypatybės turėtojas (pagrindinis dėmuo) reiškiamas abstrakčiuoju daiktavardžiu, o priklausomasis dėmuo – dalyviu. Pagrindinė tokių pavadinimų reikšmė atributinė, tačiau dėl priklausomojo dėmens veiksmažodinės prigimties jų gilumoje atsiranda dar papildomų subjektinių ir objektinių atspalvių, kurie išryškėja keičiant daiktavardinę konstrukciją į veiksmažodinę (žr.: LKG III 229; Bunevičiūtė 1998: 34; Bučienė 2007: 20), plg.: kimbama liga ir liga kimba, limpama liga ir liga limpa (subjektinis atspalvis), išgydoma liga ir išgydo ligą, užsendinta liga ir užsendina ligą (objektinis atspalvis). Tokiuose pavadinimuose pagrindinis prasminis krūvis tenka priklausomajam dėmeniui (apibrėžiančiajam komponentui). Jis išskiria reikšminius pagrindiniu dėmeniu (apibrėžiamuoju komponentu) reiškiamo denotato požymius (žr. Пуя 2012: 75). 242 Palmira Zemlevičiūtė XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis Pagal tai, kokios rūšies dalyviais reiškiamas priklausomasis dėmuo, skiriami du pagrindiniai pavadinimų raiškos tipai – su neveikiamosios ir veikiamosios rūšies dalyviais reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis; atskirą raiškos tipą sudaro pavadinimai, kurių priklausomasis dėmuo reiškiamas reikiamybės dalyviais. Pirmieji du raiškos tipai dar skirstomi smulkiau į potipius, atsižvelgiant į priklausomojo dėmens raiškos formą, t. y. ar priklausomasis dėmuo yra paprastasis ar įvardžiuotinis dalyvis (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Struktūrinio modelio Dlv ← Dktvliga raiškos tipai ir potipiai bei jų skaitinė ir procentinė išraiška RAIŠKOS TIPAI RAIŠKOS POTIPIAI SKAITINĖ IR PROCENTINĖ IŠRAIŠKA Dlvnvk ← Dktvliga 22 (51 %) Dlvnvk(ppr) ← Dktvliga 15 (68 %) Dlvnvk(įvardž) ← Dktvliga 7 (32 %) Dlvvk ← Dktvliga 18 (42 %) Dlvvk(ppr) ← Dktvliga 16 (89 %) Dlvvk(įvardž) ← Dktvliga 2 (11 %) Dlvrk ← Dktvliga 3 (7 %) 1. Sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga, kurių priklausomieji dėmenys reiškiami neveikiamosios rūšies dalyviais Rasti 22 tokie pavadinimai, kurie suskirstyti į du tipus pagal priklausomojo dėmens raišką. Skiriami pavadinimai su paprastaisiais ir įvardžiuotiniais neveikiamosios rūšies dalyviais reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis (žr. 1 lentelę). 1.1. Sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir paprastaisiais neveikiamosios rūšies dalyviais reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Šie pavadinimai sudaro didžiąją dalį – jų rasta 15 (žr. 1 lentelę). Skiriamos kelios grupės pagal tai, kokią funkciją – subjekto, objekto ar aplinkybės – junginyje atlieka pagrindinis dėmuo liga. 1.1.1. Subjektinio atspalvio pavadinimai. Šio porūšio veiksminio apibūdinimo junginiai žymi daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Šiuo 243Terminologija | 2021 | 28 atveju ypatybės turėtojas yra aktyvus. Daiktas yra toks dėl to, kad pats veikia, veikė, veikdavo ar veiks (Bučienė 2007: 20). Vyrauja pavadinimai, kuriuose pagrindinis dėmuo liga yra subjektas. Liga (subjektas) gali: apkrėsti – apkrečiama liga Svk 1921 6 2 / apkrecziama liga LtAK 1886 (1885) 86 (liga apkrečia), išberti – išberiamos ligos UL 1914 6, Vlt 1915 70 2 (liga išberia), kibti – kimbama liga Dž 1903 3 (liga kimba), lipti – limpama liga Svk 1909 1 7, Svk 1910 11 4, Žin 1911 157, Svk 1913 2 7, Svk 1913 5 20, Gdt 1914 1 2, Gdt 1914 2 5, Gdt 1914 3 9, Gdt 1914 4 14, Gdt 1914 5 18, Gdt 1914 6 21, Gdt 1914 7 25, Svk 1914 2 7, LUL 1915 4, Kol 1915 3, Džiov 1915 4, ŽmM 1915 2, Dez 1915 3, Skarl 1915 3, ULB 1915 4, LytL 1915 6, ŽmK 1918 43, LdK 1919 51, ŽLL 1920 9, Svk 1920 1 3, Svk 1920 4 1 (liga limpa), nelipti – nelimpama liga LUL 1915 5 (liga nelimpa), užkrėsti – užkrečiama liga KD 1895 32, KD 1905 41, ŽvK 1905 22, MGV 1909 204, DS 1910 6, Art 1910 19 69, DžA 1911 21, Žin 1911 130, Svk 1913 4 15, UL 1914 3, Svk 1914 3 10, Svk 1914 5 19, Vlt 1914 83 1, Vlt 1914 144 1, Vlt 1914 159 3, LUL 1915 3, Kol 1915 3, Dez 1915 3, Vlt 1915 70 2, Vlt 1915 88 2, ULB 1915 4, A2 1915 32 418, Gdt 1915 1 1, Gdt 1915 3 9, LytL 1915 95, UkK 1917 (1916) 69, UkK 1918 9, AVKV 1918 (1917) 62, LietK 1918 74, ŽmK 1918 49, LdK 1919 52, ŪKl 1920 56 / uż kre čema liga DN 1906 78 / użkrečiama liga KD 1905 41, DMS 1912 29 (liga užkrečia). 1.1.2. Objektinio atspalvio pavadinimai. Objektinės reikšmės atspalvį turi tie veiksminio apibūdinimo žodžių junginiai, kurie reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito daikto atliekamo, atlikto ar reikiamo atlikti veiksmo. Ypatybės turėtojas neveikia, yra pasyvus, t. y. gauna ypatybę iš šalies, iš kito daikto veiksmo (Bunevičiūtė 2007: 21). Pavadinimų, kurių pagrindinis dėmuo liga yra objektas, gerokai mažiau. Ligą (objektą) galima: išgydyti – išgydoma liga DMS 1912 89, Sif 1915 5 (išgydo ligą), pagydyti – pagydoma liga LietK 1918 77 (pagydo ligą), neišgydyti – neišgydoma liga VŽ 1906 222 3, DMS 1912 35, Svk 1912 8 32 (neišgydo ligos), nesuskaityti – nesuskaitomos ligos Žin 1911 124 (nesuskaito ligų), neužsikrėsti – neużsikrečiama liga DMS 1912 62 / neužsikrečiama liga Svk 1909 5 3 (liga neužsikrečiama), užleisti – užleista liga RAK 1895 11 (užleisti ligą), 244 Palmira Zemlevičiūtė XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis užsendinti – użsendinta liga Žin 1911 127 (užsendinti ligą), užsikrėsti – użsikrečiama liga DMS 1912 89 (liga užsikrečiama). 1.1.3. Aplinkybinio atspalvio pavadinimai. Aptiktas vienas pavadinimas, tarp kurio pagrindinio ir priklausomojo dėmens esti aplinkybiniai santykiai, pvz., mirštama liga KŽP 1904 9 (liga, nuo kurios mirštama, kuri sukelia mirtį) (priežasties santykiai). 1.2. Sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir įvardžiuotiniais neveikiamosios rūšies dalyviais reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Šių pavadinimų rasta dvigubai mažiau – tik 7, jų priklausomieji dėmenys reiškiami įvardžiuotiniais neveikiamosios rūšies dalyviais (žr. 1 lentelę). 1.2.1. Subjektinio atspalvio pavadinimai. Daugiausia rasta subjektinių žodžių junginių. Liga (subjektas) gali: išberti – išberiamosios ligos Žin 1911 173, Šlt 1910 18 280 (liga išberia), lipti – limpamoji liga KD 1905 41, VŽ 1905 5 2, VŽ 1908 2 1, DžPK 1909 9, Art 1910 15 54, Art 1910 25 93, Art 1910 26 97, Art 1910 30 113, Šlt 1912 7 105, Šlt 1912 21 328, Svk 1912 7 28, Šlt 1912 40 632, Ps 1912 5 150, Šlt 1913 46 729, Vad 1913 t. 16, Nr. 62, 169, Vad 1913 16 63 277, ŽD 1913 3, Vlt 1913 62 2, LUL 1915 3, DL 1915 4, Kol 1915 3, Džiov 1915 4, Sif 1915 3, Skarl 1915 2, ULB 1915 6, ŽmK 1918 50, LdK 1919 52, LdK 1919 52, Svk 1920 3 1, Svk 1920 4 1 (liga limpa), nelipti – nelimpamoji liga LytL 1915 3 (liga nelimpa), prisimesti – prisimetusioji liga AVKV 1919 (1918) 54 (liga prisimetė), pulti – puolamoji liga Svk 1913 4 13 (liga puola), užkrėsti – užkrečiamoji liga Šlt 1909 5 69, Art 1910 19 69, Šlt 1912 3 36, Svk 1914 3 10, UL 1914 4, Vlt 1914 101 2, LUL 1915 29, PrR 1915 3, Dez 1915 3, Skarl 1915 2, ULB 1915 12, LdK 1919 51, Vlt 1915 70 2, LA 1917 3 4, UkK 1917 (1916) 70, UkK 1918 9, AVKV 1918 (1917) 57, ŪK 1920 55 (liga užkrečia). 1.2.2. Aplinkybinio atspalvio pavadinimai. Pasitaikė vienas pavadinimas, tarp kurio dėmenų esama aplinkybinių santykių, pvz., miegamoji liga DMS 1912 85 (liga, nuo kurios ima miegas, kuri pasireiškia mieguistumu). 2. Sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga, kurių priklausomieji dėmenys reiškiami veikiamosios rūšies dalyviais Šie, kaip ir prieš tai aptartieji pavadinimai, suskirstyti į du tipus pagal priklausomojo dėmens raišką (tokių pavadinimų rasta 18). Skiriami pavadinimai 245Terminologija | 2021 | 28 su paprastaisiais ir įvardžiuotiniais veikiamosios rūšies esamojo laiko (daugiausia) dalyviais reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis (žr. 1 lentelę). 2.1. Sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir paprastaisiais veikiamosios rūšies dalyviais reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Vyrauja pavadinimai, kurių priklausomasis dėmuo reiškiamas paprastaisiais veikiamosios rūšies dalyviais (rasta 16 tokių pavadinimų) (žr. 1 lentelę). 2.1.1. Subjektinio atspalvio pavadinimai. Šie junginiai reiškia pažymimuosius santykius su subjektinės reikšmės atspalviu (LKG III 229). Tyrimo medžiaga patvirtina šį teiginį – absoliuti tokių pavadinimų dauguma yra subjektiniai žodžių junginiai, t. y. pagrindinis jų dėmuo liga yra subjektas. Liga (subjektas) gali: atsikartoti – atsikartojanti liga NamG 1907 3 (liga atsikartoja), įsikerėti – įsikerėjusi liga UK 1900 (1899) 38 (liga įsikerėjo), įsisenėti – įsisenėjusi liga SK 1901 25, SK 1905 10, Svk 1920 3 4 (liga įsisenėjo), įsišaknyti – ſißaknyjuſi Liga LP 1891 42 (liga įsišaknijo), išberti – iszberianti liga VL 1890 27 5 (liga išberia), kibti – kimbanti liga ŠLL 1901 3, PNA 1903 116 (liga kimba), lipti – limpanti liga A 1883 4 112, LAK 1885 52, SŽL 1886 18, V 1889 X 153, U 1891 3 132, UK 1900 (1899) 38, U 1891 2 77, LtK 1892 (1892) 129, U 1892 VI/VII 230, ŽLA 1894 XI 82, Kd 1895 32, U 1897 3 41, UK 1900 (1899) 38, ŠLL 1901 35, LKal 1901 141, LieUK 1905 36, NK 1905 (1904) 24, VŽ 1905 124 4, LieUK 1905 37, DK 1908 76, VŽ 1908 194 2, MGV 1909 13, Svk 1910 3 1, DS 1910 26, DMKNY 1912 79, Svk 1914 4 15, LietK 1917 70, ŪK 1911 57, ŽmK 1918 49 (liga limpa), nelipti – nelimpanti liga NK 1905 (1904) 24, Svk 1910 2 6 (liga nelimpa), naikinti – naikinanti liga SK 1905 6, Žin 1911 183 (liga naikina), nublokšti – nubloszkianczios ligos VL 1890 28 4 (liga nubloškia), nusilpninti – nusilpninančios ligos VŽ 1905 225 4 (liga nusilpnina), silpninti – silpninanti liga DK 1908 96 (liga silpnina), parbaigti – parbaigianti liga Žin 1911 182 (liga parbaigia), pasenėti – pasenėjusi liga Svk 1912 8 29 (liga pasenėjo), užsidegti – uſideganti Liga LP 1891 52 (liga užsidega), užsisenėti – užsisenėjusi liga Šlt 1914 7 102, NG 1924 100 / użsisenėjusi liga DMS 1912 17 (liga užsisenėjo). 2.2. Sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir įvardžiuotiniais veikiamosios rūšies dalyviais reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Šio tipo pavadinimai nebūdingi – tiriamuosiuose šaltiniuose aptikti du subjektiniai žodžių junginiai, kurių pagrindinis dėmuo liga yra subjektas. Liga (subjektas) gali: 246 Palmira Zemlevičiūtė XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis lipti – limpančioji liga KD 1895 32, Svk 1910 4 1, LietK 1917 69 / limpan czioji liga LAK 1885 52, V 1899 12 184 (liga limpa), užsisenėti – użsisenējusioji liga DMS 1912 49 / užsisenejusioji liga SK 1901 3 (liga užsisenėjo). Apibendrinant tai, kas pasakyta pirmajame ir antrajame straipsnio skirsniuose, galima teigti, kad vyrauja pavadinimai, kuriuose pagrindinis dėmuo liga atlieka subjekto funkciją. Liga gali atlikti begalę įvairiausių veiksmų – apkrėsti, atsikartoti, įsikerėti, įsisenėti, įsišaknyti, išberti, kibti, naikinti, (ne)lipti, (ne)užkrėsti, nublokšti, (nu)silpninti, parbaigti, pasenėti, prisimesti, pulti, užsidegti, užsisenėti, bet dažniausiai liga gali išberti, lipti, užkrėsti. Pavadinimai, kurių pagrindinis dėmuo liga atlieka objekto funkciją, galima sakyti, nebūdingi. Ligą galima pagydyti, (ne)išgydyti, suskaityti, užleisti, užsendinti. Reti atvejai, kai tarp pavadinimų dėmenų susiklosto aplinkybiniai (priežasties) santykiai. 3. Dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga, kurių priklausomieji dėmenys reiškiami subūdvardėjusiais priesagos -tinas reikiamybės dalyviais Atskirą tipą sudaro pavadinimai, kurių priklausomieji dėmenys reiškiami subūdvardėjusiais priesagos -tinas reikiamybės dalyviais (žr. 1 lentelę). Reikiamybės dalyviai paprastai žymi ypatybes, kylančias iš reikiamo atlikti veiksmo, tačiau esama ir tokių minėtos priesagos vedinių, kurie neturi reikiamo atlikti veiksmo reikšmės, jie tiesiog žymi ypatybes, susijusias su dažnai atliekamu, nuolatiniu ar galimu atlikti veiksmu (LKG II 347). Junginiai su reikiamybės dalyviu reiškia pažymimuosius santykius, paprastai su objektinės reikšmės atspalviu (LKG III 230). Prie tokių būtų galima priskirti trejetą pavadinimų, pvz.: mirtina liga Svk 1914 3 10, pasibjaurėtina liga DMS 1912 31, pasibaisētina liga DMS 1912 34. 4. Dvižodžių sudėtinių pavadinimų su pagrindiniu dėmeniu liga skirtingos raiškos dalyvio, einančio priklausomuoju dėmeniu, pasirinkimo klausimu Šiame skirsnyje aptariami atvejai, kai tarpusavyje konkuruoja pavadinimų priklausomieji dėmenys, reiškiami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviais, pvz.: išberianti liga ir išberiama liga, kimbanti liga ir kimbama liga, limpanti liga ir limpama liga, nelimpanti liga ir nelimpama liga, bei 247Terminologija | 2021 | 28 paprastosios ir įvardžiuotinės formos dalyviais, pvz.: išberiama liga ir išbe riamoji liga, limpama liga ir limpamoji liga, limpanti liga ir limpančioji liga, nelimpama liga ir nelimpamoji liga, užkrečiama liga ir užkrečiamoji liga. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, dažniausiai tiriamuosiuose šaltiniuose įvairavo infekcinę ligą įvardijančių pavadinimų dalyviais einančių priklausomųjų dėmenų raiška. Kodėl tekstų autoriai rinkosi vartoti nevienodos raiškos dalyvius, nors pavadinama sąvoka buvo ta pati? Tokį klausimą kelti kažin ar prasminga dėl kelių priežasčių. XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamųjų medicinos ir sveikatos raštų autorių svarbiausias tikslas buvo šviečiamasis – perteikti dalykines žinias. Autoriai, manytina, sąmoningai nesirinko, kokį dalyvį vartoti. Dažniausiai jie rašė, kaip mokėjo, galbūt net nusižiūrėdavo į kitų autorių tekstus. Viena, kas jiems buvo ypač svarbu, tai rašyti paprastam skaitytojui suprantama kalba, taigi lietuviškai, o kalbinės plonybės vargu bau rūpėjo. Veikiamosios ar neveikiamosios rūšies, paprastosios ar įvardžiuotinės formos dalyvį autoriai greičiausiai rinkdavosi spontaniškai. Šitai liudija, pavyzdžiui, tai, kad net vienoje publikacijoje tas pats autorius rašydamas apie tą pačią ligą vartodavo skirtingos raiškos dalyvius (žr. 1, 2 ir 3 pav.). 1 pav. Fragmentas su infekcinės ligos pavadinimais limpamos ligos, limpamosios ligos (Kol 1915 3) 2 pav. Fragmentai su infekcinės ligos pavadinimais užkrečiamoji liga, užkrečiama liga (Art 1910 19 69) 3 pav. Fragmentai su infekcinės ligos pavadinimais limpančioji liga, limpanti liga (LietK 1917 69, 70) Taigi, bent kokį nuoseklumą ar tendenciją čia sunku būtų įžiūrėti. Kita vertus, tokių konkurencinių dalyvių vartosenos atvejų tiriamojoje medžiagoje nėra daug. 254 Palmira Zemlevičiūtė XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis Карлова Татьяна Михайловна 2009: Особенности перевода терминологических атрибутивных словосочетаний в технических текстах. – Научные чтения. Сборник материалов научнопрактической кон ференции профессорскопреподавательского состава Сыктывкарского лесного института по итогам научноисследовательской работы в 2008 году, ответственный редактор В. В. Жиделева, ответственная за выпуск А. М. Попова, Санкт-Петербург: Сыктывкарский лесной институт - филиал государственного образовательного учреждения высшего профессионального образования «Санкт-Петербургская государственная лесотехническая академия имени С. М. Кирова», 254–258. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/elibrary_25434368_58853127.pdf. Левенкова Анна Юрьевна 2015: Степень устойчивости терминологического словосочетания. – Науч ный альманах 7(9), Тамбов: ООО «Консалтинговая компания Юком», 1394–1400. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/elibrary_24068596_53596169.pdf. Манцаева Айна Новрдиевна 2007: Терминологические словосочетания. – LingvaUniversum 1, Грозный: Научно-исследовательский кружок Lingua-universum, 53–55. Prieiga internete: https://www.elibrary. ru/download/elibrary_26258070_59569985.pdf. Подолина Оксана Владимировна 2017: К вопросу о специфике термина и особенностях его функционирования в языке. – Проблемы модернизации современного высшего образования: лингвистические аспекты: материалы III Международной научно-методической конференции: в 2 томах, Омский автобронетанковый инженерный институт, Москва: ООО «Издательство Ипполитова», 84–88. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/elibrary_29175260_13434274.pdf. Подолина Оксана Владимировна 2018: Аспекты изучения терминологических словосочетаний (ТС) в лингвистической литературе. – Проблемы модернизации современного высшего образования: лингви стические аспекты: материалы IV Международной научно-методической конференции, Омск: ООО «Издательство Ипполитова», 75–79. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/ elibrary_34890372_50252206.pdf. Пуя Фазели 2012: Синтаксический способ образования политических терминов в современном русском языке. – Веснік БДУ. Серыя 4: Філалогія. Журналістыка. Педагогіка 1, Минск: Белорусский государственный университет, 74–78. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/elibrary_ 21812920_82597329.pdf. Сабанчиева Асият Камиловна 2016: Особенности терминов как специальных лексических единиц (на примере терминов сферы астрономии). – Филология: научные исследования 4, 314–324. DOI: 10.7256/2305-6177.2016.4.20476. Prieiga internete: https://nbpublish.com/library_get_pdf. php?id=39409. Тимофеева Надежда Павловна, Огнева Татьяна Николаевна 2018: Особенности синтаксической деривации в отраслевой терминологии. – Язык и мир изучаемого языка: сборник научных статей, ред. совет: А. А. Зарайский, Е. А. Елина, С. П. Хижняк, Саратов: Саратовский социально-экономический институт (филиал) федерального государственного бюджетного образовательного учреждения высшего образования «Российский экономический университет им. Г. В. Плеханова», 29–38. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/elibrary_35002042_35737893.pdf. TWO-WORD COMpOSITE NAMES OF LATE 19Th – EARLY 20Th CENTuRY WITh liga AS hEAD ELEMENT AND DEpENDENT ELEMENTS ExpRESSED bY pARTICIpLES Summary The article analyses two-word composite names with liga as the head element and dependent elements expressed by participles, which were used in the medical texts of the late 19th century – early 20th century written in a popular scientific style (books, booklets, newspaper and calendar articles). It was found that the dependent elements of those names are expressed by passive and active participles, as well as the adjectivized participles of necessity with the suffix -tinas, but the latter form of expression is not very common. The participles of both types are expressed by simple and pronominal forms. Dependent elements expressed by simple passive or active participles prevail. 255Terminologija | 2021 | 28 Three types of expression of dependent elements were singled out: Dlvnvk ← Dktvliga, Dlvvk ← Dktvliga, Dlvrk ← Dktvliga. The dominant type is Dlvnvk ← Dktvliga. Four subtypes of expression were distinguished within the first two types: Dlvnvk(ppr) ← Dktvliga, Dlvnvk(įvardž) ← Dktvliga, Dlvvk(ppr) ← Dktvliga, Dlvvk(įvardž) ← Dktvliga. The dominant subtype is Dlvnvk(ppr) ← Dktvliga. It was ascertained that the head element liga plays three semantic – subject, object and adverbial modifier – functions. The word phrases with the shade of the subject prevail. In other words, the head element liga usually plays the function of the subject, i.e., it takes an active position. After we transform the noun constructions under analysis into verbal ones, we can see that liga is used in combination with twenty intransitive verbs; lipti and užkrėsti are most common. Cases where the abovementioned element plays the function of the object or adverbial modifier are individual only. The analysis of the names with the participles of different expression (active and passive voice, simple and pronominal form) as their dependent elements presupposes that the authors of the texts in question chose specific participles spontaneously rather than consciously; they usually wrote as they knew or saw in the texts of other authors. Their principal aim was to render subject-specific knowledge to an ordinary reader in the understandable language or, in other words, they were more preoccupied with the content rather than form related linguistic subtleties. As regards the attribution of names to terms, two groups of names stand out. The names of the first group can be considered proper terms, as they denote medical concepts and their dependent element expresses a distinctive specific quality. The phrases with the dependent elements expressed by active participles used in the medical texts of the period under analysis can be attributed to terms as well. The terms comprising the second group are improper terms; they have no connection with the medical concept, whereas their dependent element denotes a temporary quality, which is only relevant in a specific text. Gauta 2021-04-19 Palmira Zemlevičiūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas palmira.zemle[email protected]