Teisės terminijos tvarkyba Terminologijos komisijoje (1921–1926): Terminologijos komisijos 100-mečiui

225Terminologija | 2021 | 28 doi.org/10.35321/term28-10 Teisės terminijos tvarkyba Terminologijos komisijoje (1921–1926): Terminologijos komisijos 100-mečiui ALVYDAS UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-5184-0056 ANOTACIJA 2021 m. sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigta pirmoji Terminologijos komisija, organizuotai tvarkiusi įvairių sričių, taip pat ir teisės, terminiją. Lietuvių kalba, kaip oficiali teisės kalba, tuo metu žengė tik pirmuosius žingsnius. Terminologijos komisijos apsvarstytas ir ne vieną kartą spaudoje paskelbtas teisės terminų sąrašas prisidėjo prie teisės kalbos tvarkybos. Kad ir nedidelis, sąrašas, kuriame buvo ir vartosenos pavyzdžių, padėjo teismų tekstus rašyti lietuviškai ir atliko iš esmės didaktinę funkciją. ESMINIAI ŽODŽIAI: teisės terminai, terminijos istorija, terminų tvarkyba, Terminologijos komisija, sukaktis. ABSTRACT 2021 marks the 100th anniversary of the establishment of the first Lithuanian Terminology Commission, which systematized the terminology of various fields, including law, in an organized manner. Lithuanian, as the official language of law, took only the first steps at that time. The list of legal terms considered by the Terminology Commission and published several times in the press contributed to the standardization of the legal language. Although small, the list, which included examples of usage, helped to write court texts in Lithuanian and performed a largely didactic function. KEYWORDS: legal terms, history of terminology, terminology ordering, Terminology Commission, anniversary. ĮVADAS 1918 m. atkūrus nepriklausomybę lietuvių kalba pirmą kartą pradėta vartoti oficialioms valstybės reikmėms, todėl teisės terminijos ir apskritai teisės kalbos tvarkymas buvo ypatingos svarbos dalykas, tiesiogiai susijęs 226 Alvydas Umbrasas Teisės terminijos tvarkyba Terminologijos komisijoje (1921–1926): Terminologijos komisijos 100-mečiui su valstybingumu. O teisės kalbos iššūkių tuo metu būta daug, nes atkūrus valstybę buvo palikta galioti daugybė čia veikusių Rusijos imperijos teisės aktų – jauna valstybė tiesiog neturėjo kitos išeities – ir imtasi palaipsniui tuos teisės aktus versti1 į lietuvių kalbą, kartu diegti lietuvių kalbą į įvairias gyvenimo sritis, kuriose prieš tai oficialios lietuvių kalbos beveik nebuvo2. Pirmaisiais nepriklausomybės metais parengtas ir 1919 m. sausio mėnesį paskelbtas įstatymas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas nustatė, kad teismų darbas taip pat turi būti atliekamas valstybine lietuvių kalba (LLTDS 1919). Tačiau tai nebuvo lengvai įgyvendinama, nes trūko ne tik terminų, bet ir žmonių, gebančių teisės reikalus tvarkyti lietuviškai. Teisės terminijos padėtis pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu jau yra nagrinėta (Umbrasas 2001), apie lietuvių teisės kalbos formavimąsi tuo laikotarpiu yra rašę ir kiti autoriai, pavyzdžiui: Vytautas Andriulis (Andriulis 1998: 11–13), Mindaugas Maksimaitis (Maksimaitis 2007), Ieva Deviatnikovaitė (Deviatnikovaitė 2021), rašė ir patys amžininkai, pavyzdžiui: Petras Stravinskas (Stravinskas 1938), Boleslovas Masiulis (Masiulis 1954) ir kt. Parengti šį straipsnį paskatino sukaktis – 1921 m. kovo 14 d. to meto ministras pirmininkas Kazys Grinius ir švietimo ministras Kazys Bizauskas pasirašė Terminologijos komisijos sudarymo įsakymą (TKSĮ 1921). Jis buvo paskelbtas Vyriausybės žiniose po poros savaičių – kovo 29 d. Taigi, prabėgo 100 metų nuo tada, kai buvo sudaryta pirmoji oficiali komisija, kaip pasakyta įsakyme, „visų mokslo sričių ir visų praktikos gyvenimo reikalų terminams nustatyti ir suvienodinti“. Įsakyme numatyta, kad komisiją, veiksiančią prie Švietimo ministerijos3, sudarys dešimt asmenų, ir kartu dar bus dešimt žemesnio lygmens įvairių sričių komisijėlių, kurios rengs medžiagą ir teiks svarstyti pagrindinei komisijai. Viena iš tų komisijėlių – teisių mokslo. Suplanuota, kad Terminologijos komisija per Švietimo ministeriją skelbs visuomenei savo svarstomą medžiagą, kad galėtų 1 Nemažai vertimų buvo padaryta iš esmės privačia iniciatyva ir neturėjo oficialaus statuso. Tokie buvo didžiojoje Lietuvos dalyje galioję pagrindiniai kodeksai (tiesa, kodekso terminas tada dar nebuvo nusistovėjęs). Kartu turėtina omenyje, kad dalyje Lietuvos (Užnemunėje, Klaipėdos krašte, Palangos valsčiuje ir nedidelėje Zarasų apskrities dalyje) veikė kiti teisės aktai, kurių lietuviškų vertimų apskritai neskelbta (plačiau žr.: Andriulis 1998: 22–27; Maksimaitis 2001: 168–176). 2 Pavyzdžiui, nemažai sunkumų būta diegiant lietuvių kalbą karybos srityje (žr. Ažubalis, Builienė, Kazlauskaitė-Markelienė 2010: 7–33). 3 Pasak Aldono Pupkio, Švietimo ministerija tais laikais ne tik užsiėmė edukacine veikla, bet ir buvo vienas iš svarbiausių kultūrinio ir dvasinio gyvenimo tvarkymo centų visoje šalyje (Pupkis 2019 1: 6). Terminologijos komisija Lietuvoje kurta Latvijoje jau nuo 1919 m. veikusios analogiškos komisijos pavyzdžiu (plačiau žr. Kvašytė 2021). 227Terminologija | 2021 | 28 gauti atsiliepimų, ir pagaliau sutarti, Komisijos priimti terminai bus spausdinami leidinyje Švietimo darbas ir taps valstybės įstaigoms privalomi. 1921 m. kovo mėnesį įsteigta Terminologijos komisija į pirmąjį savo posėdį susirinko balandžio 21 d. (TKPP 1921: 14). Iš dešimt narių į pirmąjį posėdį atvyko septyni: Kazimieras Būga, Aleksandras Dambrauskas (kitaip Adomas Jakštas), Pranas Dovydaitis, Jonas Jablonskis, Pranas Mašiotas, Antanas Smetona ir Antanas Vireliūnas. Iš kviestųjų neatvyko Vladas Požėla, Juozas Tumas-Vaižgantas ir Adomas Varnas. Kaip matyti, Komisiją sudarė gerai žinomi visuomenės veikėjai – kalbininkai, teisininkai, publicistai, pedagogai. Daugelio jų veikla buvo įvairiašakė – tai buvo plačių interesų žmonės. Įžanginiame posėdyje sutarta, kad pirmiausias Komisijos uždavinys – „suvienodinti oficialinė valstybės įstaigų kalba“ (TKPP 1921: 1). Kartu sutarta peržiūrėti ir pataisyti įvairių mokslo šakų terminus. Dėl darbo tvarkos pirmajame posėdyje planuota, kad terminus Terminologijos komisijai svarstyti raštu oficialiai teiks suinteresuotos ministerijos per tam specialiai paskirtus asmenis. Terminus teikusių ministerijų atstovai bus kviečiami į posėdį5. Anuomet kartu numatyta, kad terminus svarstyti gali teikti ir pavieniai suinteresuoti asmenys. Kad medžiagą svarstyti būtų lengviau, pageidauta, jog prie terminų būtų pridėta aiškinamųjų sakinių. Antrajame Terminologijos komisijos posėdyje, vykusiame po trijų dienų (balandžio 24 d.), šį kartą dalyvaujant jau devyniems nariams (nebuvo tik V. Požėlos, kuris į Komisijos veiklą, regis, apskritai neįsitraukė), nuolatiniu Komisijos pirmininku patvirtintas A. Smetona, o sekretoriumi – A. Vireliūnas. Dėl ateities darbo sutarta, kad sprendimai bus priimami paprastąja balsų dauguma ir tik tada, kai posėdyje dalyvaus ne mažiau kaip šeši nariai, iš kurių bent vienas turi būti filologas (t. y. J. Jablonskis arba K. Būga; akivaizdu, kad jų vaidmuo Komisijoje turėjo būti reikšmingas) ir referentas (TKPP 1921: 2). Terminologijos komisijos, veikusios iki 1926 m. vidurio, sudėtis, jos pirmininkas ir sekretorius ne kartą keitėsi, palaipsniui radosi nesutarimų, požiūrių skirtybių, ypač terminų lietuvinimo klausimu, – susidarė grupės, norinčios „viską lietuvinti, nieko svetimo nepaliekant“, „kai ką lietuvinti, bet svarbesnių mokslo ir šiaip labai įprastų žodžių nebraukyti“ ir „inter4 Čia ir toliau nurodomi Terminologijos komisijos posėdžio metai, o po dvitaškio – protokolo numeris. 5 Iš esmės tokia tvarka egzistuoja ir dabartiniais laikais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdžiuose svarstant valstybės institucijų Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus terminus (Umbrasas 2013: 96–97). 228 Alvydas Umbrasas Teisės terminijos tvarkyba Terminologijos komisijoje (1921–1926): Terminologijos komisijos 100-mečiui nacionalinių žodžių nelietuvinti“ (Laurinaitis 1925b: 2–3), tai trukdė nuosekliam ir sistemingam darbui, paskatino kritiką6. J. Jablonskis iš Komisijos veiklos nuo 1923 m. pradžios buvo pasitraukęs, 1925 m. Švietimo ministerijos sugrąžintas į Komisiją jai vadovauti, bet 1926 m. viduryje dėl sveikatos problemų pirmininko pareigų atsisakė. Jam atsistatydinus Švietimo ministerija Komisiją apskritai paleido ir Kauno universitetą įpareigojo sudaryti kitą komisiją, bet ten terminų svarstymo veikla taip ir neprasidėjo. Dirbdama be J. Jablonskio ir K. Būgos (pastarasis mirė 1924 m. pabaigoje) Komisija buvo nukrypusi į perdėtą purizmą (Palionis 1995: 281). Plačiau apie Terminologijos komisijos veiklą, joje dirbusius asmenis žr. Albinos Auksoriūtės publikacijose (Auksoriūtė 2011, 2021). Terminologijos komisijos veikla apėmė įvairias sritis, bet šiame straipsnyje dėmesys kreipiamas tik į teisės sritį ir nagrinėjami tik teisės terminai. Straipsnio tikslas – taikant aprašomąjį analitinį metodą atskleisti Terminologijos komisijos indėlį į teisės terminų tvarkybą nepriklausomybės pradžioje, parodyti jos terminologinių siūlymų pobūdį ir raidą. Straipsnyje analizuojamos ne tik viešos Komisijos sprendimų publikacijos, bet ir plačiau nenagrinėti Komisijos posėdžių protokolai. Tiek šios, tiek kitų ano meto terminologijos komisijų, svarsčiusių teisės terminus, veikla yra apžvelgta (žr. Umbrasas 2010: 20–26), čia siekiama papildyti ankstesnių tyrimų medžiagą tiek šaltiniais pagrįstais istoriniais, tiek ir terminologiniais duomenimis. TEISĖS TERMINŲ SVARSTYMAS IR PUBLIKAVIMAS Terminologijos komisijos sudarymo įsakyme buvo numatyta, kad darbas vyks įvairiose sričių komisijėlėse, tačiau iš šios Komisijos posėdžių protokolų nėra aišku, kaip tos komisijėlės veikė (ir ar visos jos veikė7). 1921 m. spalio 6 d. (TKPP 1921: 13) svarstant kitų metų sąmatą numatyta skirti lėšų komisijėlių posėdžiams ir sutarta sudaryti komisijėles matematikos, gamtos, geografijos, literatūros ir teisės terminams rengti8. Kai kurių ko6 Apie lietuvinimo nesutarimus Komisijoje ir kritiką plačiau žr. Keinys 2012 [1967]: 38–41. Reikia pridurti, kad tie nesutarimai su teisės terminų svarstymais Komisijoje nebuvo susiję, teisės srities nepalietė. 7 Terminologijos komisijos sudarymo įsakymas numatė, kad sričių komisijėles sudarys suinteresuotos valstybės įstaigos (TKSĮ 1921), tačiau, kaip rašo Komisijoje ne nuo pradžių dirbęs Jonas Martynas Laurinaitis, „kadangi įsakymas aiškiai neuždėjo pareigos nė vienai valstybės įstaigai tuo reikalu pasirūpinti, tai niekas tų komisijėlių ir nesudarė“ (Laurinaitis 1925a: 5). Jis išskiria tik Krašto apsaugos ministeriją, sukūrusią komisiją ir visą terminologijos darbo tinklą kariuomenėje. Tiesa, vėliau rašydamas mini ir Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijas (Laurinaitis 1930: 27). Nepaisant komisijėlių trūkumo, Terminologijos komisija terminų sąrašus svarstė, juos rengusios darbo grupės ar atskiri asmenys galėjo prilygti komisijėlėms. 8 Čia, matyt, pirmosios sritys, kurioms ketinta skirti dėmesį, juoba kad iki vasaros „sistematingai parengtų projektų Komisijai dar nepristatyta“ (TKPP 1921: 10). 229Terminologija | 2021 | 28 misijėlių sudėtis numatyta, tačiau apie, kaip tuo metu vadinta, Teisių terminų komisijėlę pasakyta tik tiek, kad ją pavesta sudaryti A. Smetonai. Beje, A. Smetona jau birželio 9 d. posėdyje kėlė klausimą, kad reikia nustatyti kai kurių publicistikai (dabar matyti, kad ir administracinei teisei) svarbių rusiškų žodžių atitikmenis. Tada sutarta, kad rusų власть lietuvių kalboje atitinka valdžia, правительство – vyriausybė, o начальство – vyresnybė (TKPP 1921: 10). Praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui nuo sprendimo sudaryti Teisių terminų komisijėlę priėmimo – lapkričio 11 d. – Terminologijos komisija apsvarstė (TKPP 1921: 18) nedidelį teisės terminų sąrašą su vartosenos pavyzdžiais (protokole yra kiek daugiau nei du puslapiai smulkaus rankraštinio teksto; žr. 1 pav.). Be Terminologijos komisijos narių, posėdyje dalyvavo ir to sąrašo rengėjas Antanas Kriščiukaitis, Vyriausiojo Tribunolo, t. y. tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pirmininkas. Tą patį mėnesį (lapkričio 26 d. posėdyje) nutarta laikraštyje Lietuva paskelbti jau apsvarstytus teisės terminus (TKPP 1921: 21), bet iš karto skelbta nebuvo, nes gruodžio 1 d. posėdyje (TKPP 1921: 22) svarstyta kita to paties teisės 1 pav. Terminologijos komisijos 1921 m. lapkričio 11 d. protokolo Nr. 18 pradžia 230 Alvydas Umbrasas Teisės terminijos tvarkyba Terminologijos komisijoje (1921–1926): Terminologijos komisijos 100-mečiui terminų sąrašo dalis, taip pat su vartosenos pavyzdžiais (protokole yra pusketvirto puslapio smulkaus rankraštinio teksto; žr. 2 pav.). Tiesa, pirmojo posėdžio protokole teikti lietuviški terminai su rusiškais atitikmenimis, o antrojo posėdžio protokole atvirkščiai – rusiški terminai su lietuviškais atitikmenimis (t. y. ir terminai skirtingi, ir išdėstymas skirtingas). Kaip parašyta antrojo teisės terminų svarstymo posėdžio (gruodžio 1 d.) protokole, tie terminai buvo „teismo reikalui“. Iš esmės tai atspindi to meto teisės terminų poreikius, o ir sąrašo rengėjas A. Kriščiukaitis pagal savo veiklos sritį buvo suinteresuotas tvarkyti būtent teismui aktualius terminus. Pirmiausia iš abiejų protokolų matyti, kad norėta susitarti dėl teismo procese reikalingų asmenų pavadinimų, pvz.: bylininkas (сторона (въ судѣ бѣлѣ9), тяжущiйся), skundikas (истецъ, жалобщикъ), liudytojas (свидѣтель), kaltintojas (обвинитель), kaltinamasis (обвиняемый), teisiamasis (подсудимый). Kai kurie terminai teikti su sinonimais, pvz.: atsakytojas, skundžiamasis, apskųstasis (отвѣтчикъ). Pirmojo posėdžio protokole surašyta jau sutarta medžiaga, o antrojo posėdžio protokole išskirta Komisijos siūlymų skiltis. Iš jos matyti, kad daugumai svarstyti pateiktų terminų pritarta, palyginti nedidelė dalis terminų per posėdį buvo pakeisti, pvz., vietoj formos su priešdėliu pareiškėjas sutarta teikti reiškėjas (заявитель), taip pat pridėta sinonimų, pvz., Komisijos pasiūlyta civilinis, turtinis skundikas (гражданскiй истецъ), nors pirminiame variante buvo tik civilinis skundikas, pridėtas sinonimas tretininkas greta trečiasis asmuo byloje (trečiasis bylos asmuo) (третье лицо въ дѣлѣ). Vartosenos pavyzdžiai, protokolo duomenimis, svarstant keisti labai mažai, tik vienas nevykęs pavyzdys gerokai performuluotas: buvo – Skundikas padėjo skundui kainą 1000 r. ir prašė tos sumos skundą apdrausti uždėjus areštą ant atsakytojo kilnojamojo turto; pakeista – Skundikas įvertino savo skundą 1000 r. ir prašė tos sumos skundą apdrausti uždėjimu (arba: uždėjus) arešto atsakytojo kilnojamajam turtui, mantai. Gruodžio viduryje (15 d.) vykusiame posėdyje (TKPP 1921: 24), kuriame dalyvavo ir A. Kriščiukaitis, fiksuojama, kad „ištaisyti juridiniai terminai“ (konkretybių nepateikiama), ir nutariama juos paskelbti. Jau po savaitės (gruodžio 23 d.) terminų projektas pasirodo laikraštyje Lietuva, kaip parašyta, „viešajai mėnesio laiko kritikai“ (TTP). Sąrašas paskelbtas gana chaotiškas, pramaišiui dėti tiek terminai, tiek aktualūs žodžių junginiai, tiek sakinių pavyzdžiai (žr. 3 pav.). Projekto sąraše iš viso buvo 68 numeruoti 9 Tarp žodžių turėtų būti kablelis, bet protokole jo nėra. Visame straipsnyje pavyzdžių raiška netaisyta, jie imami iš šaltinių (tik lietuviškas terminas rašomas pirmas, kai protokole pirmas terminas buvo rusiškas). 231Terminologija | 2021 | 28 2 pav. Terminologijos komisijos 1921 m. gruodžio 1 d. protokolo Nr. 22 pirmas puslapis 232 Alvydas Umbrasas Teisės terminijos tvarkyba Terminologijos komisijoje (1921–1926): Terminologijos komisijos 100-mečiui vienetai, bet kai kurie iš jų jungtiniai; pirmi 24 vienetai yra medžiaga iš pirmojo posėdžio svarstymo, nuo 25-o vieneto – iš antrojo posėdžio (eiliškumas nesiskiria nuo esančio protokoluose). Paskelbtasis projektas turiniu iš esmės sutampa su protokolų medžiaga (yra vos keletas nelabai reikšmingų skirtumų), tik laikraštyje nedėti sakinių pavyzdžių ir kai kurių junginių rusiški atitikmenys (nors protokoluose atitikmenys buvo). Sąrašo gale prašyta Terminologijos komisijai siųsti pastabas ir informuota, kad po mėnesio galutinai suredaguoti terminai bus paskelbti laikraštyje Švietimo darbas. Kaip matyti iš vėlesnių protokolų, atsiliepimų buvo – 1922 m. vasario 2 d. protokole rašoma, kad „Komisijoje gauti nuo pil. Bulotos ir pil. Bendorio pareiškimai del paskelbtų teisės terminų“ (TKPP 1922: 31). A. Kriščiukaičiui pavesta juos peržiūrėti ir kitame posėdyje padaryti pranešimą. 3 pav. Laikraštyje Lietuva 1921 m. gruodžio 23 d. paskelbtas teisės terminų projektas (pradžia) 233Terminologija | 2021 | 28 Po savaitės (vasario 9 d.) vykusio posėdžio protokole rašoma, kad „Kriščiukaitis praneša Komisijėlės nusistatymus dėl pil. Bulotos ir pil. Bendorio pareiškimų teisės terminų srityje“ (TKPP 1922: 32) (iš to galima numanyti, kad A. Kriščiukaitis buvo Teisių terminų komisijėlės narys). Atsižvelgdama į gautus siūlymus Komisija nutaria prie sąrašo pridėti šiek tiek duomenų (įtraukti terminus pradėtinis skundas (первоначальный иск), parodymas, liudijimas (свидѣтелство, показанiе), pridėti junginį nutraukti, nustabdyti bylą (прекратить дѣло)), o vietoj kliaudis (улика) teikti įkaltis (kliaudies pirminiame projekte ir nebuvo, šis žodis greta įrodymo, įkaltinimo buvo pridėtas pačios Komisijos gruodžio 1 d. posėdyje). Kovo mėnesį (9 d.) dar kartą aptartas pataisytas teisės terminų sąrašas ir nutarta galutinį sąrašą paskelbti laikraščiuose Lietuva ir Švietimo darbas. Posėdžio protokole įrašyta, kad „[P]aaiškinamasai rusų kalbos tekstas nutarta rašyti senąja (ne bolševikų) rusų rašyba“ (TKPP 1922: 36) (pirmajame Lietuvoje skelbtame projekte rusiški žodžiai apskritai buvo perrašyti lotyniškais rašmenimis). Laikraštyje Lietuva terminai pasirodė tą patį mėnesį (TT1), o laikraštyje Švietimo darbas – kiek vėliau, liepos mėnesį (TTR1). Tais pačiais 1922 m. pradėtas leisti žurnalas Teisė į pirmąjį numerį taip pat įdėjo šį sąrašą (TT2). Palyginti su 1921 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje paskelbtu pirmuoju projektu, duomenys dabar jau buvo pateikti kiek tvarkingiau, sąrašas buvo pertvarkytas į dvi dalis, kuriose atskirti terminai ir pavyzdžiai. Pirmojoje dalyje pateikti 46 numeruoti terminai ar terminologinio pobūdžio žodžių junginiai (su vienu numeriu teiktas nebūtinai vienas terminas, t. y. realus terminų skaičius buvo didesnis), o antrojoje dalyje – 22 numeruoti sakinio pavidalo vartosenos pavyzdžiai (su įvairiais variantais). Palyginti su projektu, terminų pakeista nedaug. Be anksčiau minėtų protokole fiksuotų keitimų, atsirado, pavyzdžiui, atsakovas, ieškovas, o projekte buvo atitinkamai tik atsakytojas, skundikas. Radosi ieškinys su sinonimu ieškas, o projekte šia reikšme buvo tik skundas. Pašalintas prieš tai pačios Komisijos pasiūlytas tretininkas greta trečiasis asmuo byloje, taip pat pašalintas pačios Komisijos greta neviešasis (privatinis) kaltinimas buvęs prirašytas nevykęs išsavinis kaltinimas. Prie apeliacinis skundas, kasacinis skundas papildomai prirašyti variantai apeliacijos skundas, kasacijos skundas (šie variantai jau buvo 1921 m. gruodžio 1 d. protokole (TKPP 1921: 22), tik kažkodėl praleisti paskelbtame projekte). Kokie gi teisės dalykai apskritai rūpėjo pirmajai Terminologijos komisijai? Patvirtintasis sąrašas pradedamas nuo bylų rūšinių terminų: byla, teismo byla (cудебное дѣло), baudžiamoji (kriminalinė, kriminalė) byla (уголовное дѣло), civilinė (civilė) byla (гражданское дѣло). Jau minėta,