XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai

153Terminologija | 2021 | 28 doi.org/10.35321/term28-07 XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai Lina Rutkienė Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://0000-0001-6661-3115 ANOTACIJA Straipsnyje, taikant kognityvinio modeliavimo metodą, nustatomi ir aptariami savakilmių ir hibridinių statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai. Laikomasi požiūrio, kad su dūrinio onomasiologine struktūra koreliuoja propozicinio pobūdžio žinios, dūrinyje visada matomas konceptų ryšys. Empirinė medžiaga atskleidė, kad savakilmiai ir hibridiniai statybos terminai dūriniai daromi aktualizuojant 16 kognityvinių propozicinių modelių. Statybos srities centre – objektai, daugiausia materialūs žmogaus veiklos produktai, todėl ir bazinis OBJEKTO konceptas, įvardijant statybos realijas, aktualizuojamas dažniausiai. ESMINIAI ŽODŽIAI: dūrinys, kognityvinis propozicinis modelis, konceptas, objektas, statybos sritis. ABSTRACT The article identifies and discusses the cognitive propositional models of indigenous and hybrid construction terminology compounds using the cognitive modelling method. It is believed that the knowledge of propositional nature correlates with the onomasiological structure of the compounds, and the connection of concepts is always visible there. The empirical material has revealed that indigenous and hybrid construction terminology compounds are made on the basis of 16 cognitive propositional models. Objects, mostly the material products of human activity, are in the center of the construction field; therefore, in naming the realities of construction, the basic concept of the OBJECT is actualized most often. KEYWORDS: compound, cognitive propositional model, concept, object, construction field. ĮvadInėS paSTaBOS pastaraisiais metais tiek užsienio, tiek lietuvių kalbotyroje aktyviai plėtojama kognityvinės lingvistikos, glaudžiai susijusios su filosofija, psicho- 154 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai logija ir tiriančios kalbos ir sąmonės ryšį, žinių struktūras, jų fiksavimą kalbinėmis formomis, kryptis. Lietuvių kalbotyroje bene daugiausia dėmesio skiriama konceptualiosios metaforos teorijai, atlikta nemažai konceptualiųjų metaforų skirtinguose diskursuose tyrimų (pvz.: aliūkaitė, Sideravičiūtė-Mickienė 2006; Marcinkevičienė 2006; Kvašytė, Župerka 2011; Kvašytė, papaurėlytė 2013; Būdvytytė-Gudienė ir kt. 2014 ir kt.). Kognityviniai tyrimai svarbūs ir terminologijai. Kognityvinės terminologijos atstovai terminą supranta kaip ypatingą kognityvinę-informacinę struktūrą, kalbine forma išreiškiančią profesines žinias, sukauptas per ilgą visuomenės tobulėjimo laiką. Suprasdamas, įsimindamas ir aktualizuodamas terminu žymimą informaciją žmogus ne tik ta informacija naudojasi, bet ir ją interpretuoja, papildo, keičia ir kt. Terminų kognityvinė analizė suteikia galimybę paaiškinti, kaip vyko mokslo pasaulio pažinimas, kurio rezultatas yra funkcionuojanti terminų sistema. Tačiau terminų kognityvinių tyrimų, palyginti su bendrosios leksikos tyrimais, yra daug mažiau, ypač tai pasakytina apie dūrinių, einančių terminais, tyrimus, todėl šiame straipsnyje nagrinėjant statybos terminus dūrinius bus laikomasi kognityvinio požiūrio į bendrosios kalbos dūrinius. Šio straipsnio tikslas – nustatyti XX a. – XXI a. pr. savakilmių ir hibridinių statybos terminų dūrinių kognityvinius propozicinius modelius, kurie gali būti naudojami kaip statybos sąvokų nominacijos pagrindas. Siekiant įgyvendinti minėtąjį tikslą, straipsnyje aptariamos teorinės nuostatos, susijusios su kognityviniais propoziciniais modeliais; remiantis empirine medžiaga, nustatomi baziniai dūrinių sandais aktualizuojami konceptai; įvertinama, su kokiais kitais konceptais jie gali sudaryti propozicinius kognityvinius modelius; išsiaiškinama, kokiais darybos tipais šie modeliai yra realizuojami. Iš 73 XX a. – XXI a. pr. statybos srities mokslinių tekstų (vadovėlių, monografijų, žodynų ir kt.1) buvo surinkta 518 savakilmių ir hibridinių2 statybos terminų dūrinių, kurių sandai paremti laisvaisiais (savarankiškais) kamienais. Straipsnyje nenagrinėjami dūriniai su prepoziciniais ir postpoziciniais tarptautiniais sietiniais kamienais, tokiais kaip foto-, geo-, makro-, 1 nemažos dalies XX a. pradžios tekstų žanras nenurodytas. 2 Savakilmiu laikomas dūrinys, kurio abu sandai yra lietuviški (paremti indoeuropietizmais, baltų ir slavų bendrybėmis, tik baltų kalboms ar tik lietuvių kalbai būdingais žodžiais). Hibridiniu vadintinas dūrinys, kurio vienas sandas yra lietuviškas, o kitas – skolintas. 155Terminologija | 2021 | 28 mikro-, nano-; -graf ir pan. Kai sandu eina sietinis kamienas, neturintis gramatinių požymių, nustatyti jo sąsają su konceptu yra sudėtinga3. nagrinėjant medžiagą taikomas vienas iš kognityvinės lingvistikos metodų – vadinamasis kognityvinis modeliavimas (rus. когнитивное моделирование), kurio esmė – nustatyti kognityvinius modelius, šiuo atveju – propozicinio pobūdžio. Kaip rašo natalija Besedina, modeliavimo metodas yra vienas pagrindinių kognityvinės analizės metodų. Taikant šį metodą – kalbotyroje apskritai – galima gauti tam tikrą scheminį konstruktą (modelį), pakeičiantį sudėtingesnį objektą. Modelis, mokslininkės tvirtinimu, leidžia užfiksuoti svarbiausius tiriamojo objekto požymius (Беседина 2014: 121). Straipsnyje kognityvinio modeliavimo metodas derinamas su analitiniu aprašomuoju metodu. TEORInėS nuOSTaTOS Kognityvinės lingvistikos atstovai su pažintiniais procesais sieja ir naujų žodžių darybą. Jelenos Kubriakovos nuomone, žodžių darybą reikėtų suvokti kaip sistemą, kurios esmė – žmogaus poreikio išskirti ir fiksuoti ypatingas žinių struktūras kalbinėmis formomis patenkinimas. Būtent darinio ypatybė būti tokiu nominacijos vienetu, kuris patogus informacijai įpakuoti (rus. для упаковки информации) ir naudoti kalbinėje veikloje, ir apibūdina darinį kaip ypatingą kognityvinę struktūrą (Кубрякова 2004: 393–394). darant naujus žodžius, iš jų ir terminus, kognityvinei lingvistikai atstovaujančių mokslininkų nuomone, dalyvauja tam tikros mąstymo schemos, arba kitaip kognityviniai modeliai. Sąveikaudamas su aplinka žmogus išskiria reiškinius, objektus arba požymius. anot J. Kubriakovos, išskyrimas, kaip pradinis šių dalykų pažinimo etapas, įsitvirtina kalboje per nominaciją, realizuojamą žodžių darybos priemonėmis (Кубрякова 2004: 393). norint įvardyti tam tikrą dalyką, reikia identifikuoti referentą, nustatyti jo vietą pažintinėje sistemoje, priskirti jį tam tikrai kategorijai. atlikdamas nominaciją, žmogus bando rasti kokį nors žinomą modelį, schemą, pagal kurią galėtų kurti naujus žodžius. Taigi, egzistuoja tam tikri esamomis žiniomis paremti mąstymo modeliai, ir šie modeliai yra universalieji algoritmai, kuriais remiantis galima tiek sukurti, tiek suprasti naują žodį. 3 Statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai nagrinėti rengiant daktaro disertaciją „Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida“, ir joje buvo mėginta aptarti netikrųjų dūrinių, t. y. dūrinių su tarptautiniais sietiniais kamienais, kognityvinius propozicinius modelius (žr. Rutkienė 2021). 156 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai Žmogaus, susidūrusio su nauju žodžiu, sąmonėje šios schemos (modeliai) suaktyvėja, žmogus jas taiko norėdamas suprasti žodžio reikšmę ir tekstą, kuriame tas žodis pavartotas (Бабина 2013: 15–16). panašiai apie tai rašo ir Suzanne Kemmer: jos tvirtinimu, schemos yra mūsų mąstymui būdingi patirties pavyzdžiai, įsišakniję tiek, kad gali būti taikomi kuriant ir suprantant kalbines išraiškas (Kemmer 2003). J. Kubriakova atkreipia dėmesį, kad nominacijos aktas negali įvykti be propozicijos: nominacijos akto pirmtakas yra „propozicijos suformavimas iš egzistuojančių gatavų konceptų, tačiau, kai tik kaip šio akto rezultatas atsiranda naujas žodis, jis tampa naujo atskiro koncepto atstovu ir žmonės gauna galimybę juo operuoti kaip nauja vientisa struktūra“ (Кубрякова 2004: 317). propozicija yra konceptus jungiantis konstruktas, ir jis suprantamas kaip žodžių darybos modelio analogas žinių reprezentacijos prasme. propozicija leidžia suvokti, kad pasaulyje visi įvykiai, objektai, reiškiniai ir pan. yra ne pavieniai, o sąveikaujantys. Taigi, kognityvinės lingvistikos atstovai teigia, kad žinių struktūros iš esmės yra sąveikaujančių konceptų struktūros, o šių konceptų sąjungos ir yra vadinamos propozicijomis. George’o Lakoffo nuomone, propoziciniu vadintinas toks kognityvinis modelis, kuris susiformuoja be vaizduotės mechanizmų, t. y. jam nenaudojama metafora, metonimija arba mentaliniai vaizdai (Lakoff 1990). Kitaip tariant, propozicija – tai modelis, kurį sudaro argumentai ir bazinis predikatas, jungiantis šiuos argumentus. propozicijų teorija taikoma ir dūrybai, teigiant, kad su dūrinio onomasiologine struktūra koreliuoja propozicinio pobūdžio žinios. dūriniai yra ypatingi kalbos vienetai, nes juose visada matomas konceptų ryšys. darinys, patekęs į būrį vienetų, turinčių tą pačią propozicinę struktūrą, J. Kubriakovos teigimu, išreiškia tą pačią kognityvinę situaciją (Кубрякова 2004: 393–394). Šiame kontekste reikėtų aptarti ir paties koncepto – vienos pagrindinių kognityvinės lingvistikos sąvokų – sampratą. Kaip teigia aloyzas Gudavičiaus, konceptas dažniausiai yra suvokiamas kaip „heterogeninis daugiadimensis žinių apie pasaulį ir patyrimo vienetas“ (Gudavičius 2011: 112). Trumpajame kognityvinių terminų žodyne konceptas apibrėžiamas kaip terminas, kuriuo paaiškinami „mentaliniai arba psichiniai mūsų sąmonės ir tos informacinės struktūros, kuri atspindi žmogaus žinias ir patirtį, ištekliai“; čia pat pateikiama ir dar viena apibrėžtis: konceptas – tai „operatyvus turininis [turintis turinį – aut. past.] atminties, mentalinio leksikono, konceptualiosios sistemos ir smegenų kalbos (lingua mentalis), viso pasaulio 157Terminologija | 2021 | 28 žemėlapio, atsispindinčio žmogaus psichikoje, vienetas“ (Кубрякова ir kt. 1996: 90). „Žmogus mąsto konceptais, jis analizuoja, lygina ir susieja skirtingus konceptus“, – rašo Silvija papaurėlytė-Klovienė (2007: 16). a. Gudavičius pabrėžia, kad, „sakydami „koncepto raiška kalboje“, turėtume suprasti: koncepto dalis, kuri reiškiama kalbos vienetais“ (Gudavičius 2011: 113). Kalbant apie koncepto raišką, minėtina ir n. Besedinos pozicija: kalbininkė atkreipia dėmesį, kad, konceptą reprezentuojant kalbà, aktyvinamas ne visas konceptas, o tik tam tikra jo dalis. Taigi, nė vienas konceptas nėra verbalizuojamas iki galo (Беседина 2006). Kognityvinėje lingvistikoje visų pirma išskiriami vadinamieji baziniai konceptai4: OBJEKTO, OBJEKTO daLIŲ, vEIKSMO, vIETOS, arba ERdvėS, LaIKO, YpaTYBėS ir t. t. (Jackendoff 1990). Mokslininkė Lucy vanderwende konceptams nustatyti siūlo pasinaudoti klausimais, kurie anglų kalboje prasideda Wh (SuBJEKTaS (kas?) (angl. Subject (Who / what?)), LaIKaS (kada?) (angl. Time (When?), MEdŽIaGa (iš ko?) (angl. Material (Made of what?)) ir t. t. (vanderwende 1994). Šiame straipsnyje daugiausia remiamasi anastasijos Fedenko pateiktais konceptais ir juos į propozicinę struktūrą jungiančiais predikatais, kadangi šios autorės tyrimo objektas – taip pat dūriniai. a. Fedenko savo darbe išskiria šiuos bazinius konceptus, kartu su predikatais sudarančius rusų kalbos dūrinių kognityvinius propozicinius modelius: vEIKėJaS (angl. aCTOR), OBJEKTaS (angl. OBJECT), vIETa (angl. pLaCE), LaIKaS (angl. TIME), vEIKSMaS (angl. OpERaTIOn). Be jų, dūriniams aktualūs TIKSLO (angl. GOaL) ir BŪdO (angl. MannER) konceptai. Šiuos konceptus į propozicinę struktūrą jungia predikatai pRIKLauSYTI KaM / BŪTI BŪdInGaM KaM (angl. BELOnG TO), BŪTI KIEnO TIpu (angl. BE TYpE OF), vEIKTI (angl. dEaLS WITH), BŪTI naudOJaMaM KaM (angl. BE uSEd FOR), BŪTI naudOJaMaM KIEnO (angl. BY uSEd BY), BŪTI padaRYTaM IŠ (angl. BE MadE FROM), BŪTI naudOJaMaM (angl. BE uSEd), BŪTI KIEnO daLIMI (angl. BE paRT OF), TuRėTI SavYJE (angl. COnTaIn), BŪTI KaIp (angl. BE LIKE) (Феденко 2015). Kaip rodo surinkta medžiaga, nagrinėjant statybos terminus dūrinius, dar yra tikslinga išskirti BŪvIO ir REZuLTaTO konceptus. 4 Šiandieninėje kognityvinėje lingvistikoje galima rasti įvairių konceptų tipologijų. 158 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai STaTYBOS TERMInŲ dŪRInIŲ KOGnITYvInIaI pROpOZICInIaI MOdELIaI Kognityvinis propozicinis modelis su VEIKSMO ir OBJEKTO konceptais pagrindinis konceptas, įeinantis į daugumą statybos terminų dūrinių kognityvinių propozicinių modelių, yra OBJEKTO konceptas, žymintis įvairių kategorijų dalykus: abstrakčius dalykus, daiktus, jų dalis, medžiagas ir pan. Mokslininkai pagrindiniais objekto požymiais paprastai laiko du, t. y. tikslų fizinį vieno objekto atribojamumą nuo kito (net jei tai miltai ar išpiltas vanduo) ir vidines jungtis, vienalytiškumą bei pastovumą (Langacker 1991; Кубрякова 1997). Kalbant apie vieno objekto atribojamumą nuo kito, minėtinos Jurijaus Stepanovo įžvalgos: objektiškumas pirmiausia susijęs su fono ir figūros žmogaus aplinkoje idėja, t. y. su erdvės ir jos dalijimo idėja. Objektas – tai pats paprasčiausias visatos diskretizavimo, atskirų jos fragmentų išskyrimo erdvėje rezultatas (Степанов 2016). Rolando Langackerio nuomone, būtent aiškių ribų buvimas, kontūriškumas, tai, kad dalykas erdvėje užima gana apibrėžtą vietą, yra esminiai požymiai, padedantys atpažinti objektą (Langacker 1991: 63). E. Kubriakova pabrėžia, kad vis dėlto objekto nereikia suprasti tik kaip fizinio dalyko – tokia samprata per siaura. Objektai gali būti ir abstraktūs dalykai, t. y. tokie, kurių negalima paliesti. Jie neturi fizinių požymių, bet turi mentalines charakteristikas (Кубрякова 1997). Sudėtinga pasakyti, kaip yra suvokiamos tam tikros konkrečios statybos realijos, tačiau, žvelgiant kognityviniu požiūriu, manytina, kad pirmiausia suvokiamas jų objektiškumas. atliekant statybos sąvokų nominaciją, dažnai pasiremiama kognityviniu propoziciniu modeliu, sudarytu iš bazinių OBJEKTO ir vEIKSMO konceptų. Įvardijant abstrakčiąsias statybos srities sąvokas kaip pagrindinis požymis išskiriamas veiksmas, nukreiptas į tam tikrą objektą ar atliekamas su objektu. Šio modelio OBJEKTO konceptas apima keleriopus dalykus: gamtos reiškinius, abstrakčiuosius dalykus ir daiktus. Toliau šio modelio OBJEKTO koncepto aprėptį aptarsime išsamiau. Statinių statyba artimai susijusi su gamtos pasauliu: nuo jos stichijų saugomasi, jos įsileidžiamos į namus, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, gamtos realijos naudojamos statybos procese ir pan. Todėl dalies šio modelio OBJEKTO konceptas neretai ir apima gamtos realijas. Tokiais 159Terminologija | 2021 | 28 dūriniais pavadinami labai įvairūs statybos dalykai: statiniai, jų dalys, mašinos, prietaisai ir t. t. dalis aptariamojo modelio vEIKSMaS – OBJEKTaS dūrinių daromi pirmuosius sandus paremiant tokiais gamtos realijas įvardijančiais daiktavardžiais: dangus (dangoraižis TRLT 1949, RLKp 1959, MK 1977, SMSM 2008), dujos (dujotiekis CpŽŪ 1969, SM 2008; dujopūtė SMGT 2014), dūmai (dūmtraukis pK 1962; dūmlaidis RLSTŽ 1992), lietus (lietmatis RLSTŽ 1992, STŽ 2002), pūga (pūgomatis aKTa 1995), smėlis (smėliapūtė aLLa 1993; smėliasvaidė MTpM 1976, KSŽ1988), oras (ortraukis ŪTSv 1935; orvilka MMpK 1988; orlaidė dd 1967, KSŽ 1988, STŽ 2002, MavL 2002 / orlaidis SdTSS 1930, SSB 1943, MMpK 1988), vanduo (vandenruoša SMSM 2008; vandentieka RLSTŽ 1992, HS 2008, STŽ 2002), vėjas (vėjalaikis SSB 1943; vėjagaudis SSB 1943). Šio kognityvinio propozicinio modelio dūrinių antruoju sandu reiškiamo veiksmo objektas gali būti ir dydžiai ar ypatybės, kurias reikia įvertinti, nustatyti jų skaitinę išraišką. didžiosios dalies šių dūrinių antrasis sandas remiamas tranzityviniu veiksmažodžiu matuoti, pvz.: dažniamatis STŽ 2002; jėgomatis STŽ 2002; kietmatis RLSTŽ 1992, SIŽ 2004; kreivėmatis STŽ 2002; lygmatis SMGT 2014; gylmatis, gilumo matuoklė RLKp 1959; ilgiamatis RLSTŽ 1992, STŽ 2002; įlinkiamatis SKb 1989, STŽ 2002; slank matis RLSTŽ 1992, MavL 2002, SMB 2007, aKTM 2011; slankiamatis STŽ 2002; storimatis SMd 1992 / stormatis aLKpŽ 1958, STŽ 2002; traukomatis RLSTŽ 1992, STŽ 2002. Gausų statybos terminų dūrinių būrį sudaro ir dariniai, kurių OBJEKTO konceptas susijęs su konkrečiais daiktais ir medžiagomis. Jungiant kalbamuosius dalykus apimantį OBJEKTO konceptą su vEIKSMO konceptu, padaroma įvairių statybos terminų – daugiausia statinių konstrukcijų, detalių ir mašinų pavadinimų, pvz.: gegnešis STŽT 1978 / gegnianešis Sav 1935; langavėrė MMpK 1988; stiklalaikis SSB 1943; stiklaturis SSB 1943; akmenskaldė SpM 1964; betonkrėtė RLKp 1959, STŽ 2002; betonvežis RLSTŽ 1992, aLLa 1993; blokvežis ST 1992, RLSTŽ 1992; paklotvežis RLSTŽ 1992; panelvežis Sp 1965; plokštvežis ST 1992; sant varvežis STŽ 2002; bėgiagręžė SdKŽ 1940; poliakalė RLKp 1959, Sp 1965, RLSTŽ 1992; žvyr(a)plovė aLLa 1993, STŽ 2002. prieš tai aptartų modelio vEIKSMaS – OBJEKTaS dūrinių vEIKSMO konceptą žyminčiais veiksmažodžiais, einančiais antruoju dūrinių sandu, daugiausia buvo reiškiamas aktyvus veiksmas, nukreiptas į išorinį pasaulį. dūrinių su pirmuoju įvardiniu sandu savi veiksmas yra priešingas – nu- 160 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai kreiptas ne į išorinį pasaulį, o į save: savikontrolė RLSTŽ 1992; savireguliacija uGp 1997; savigalba uGp 1997; savitanka STŽ 2002; savitrauka STŽ 2002; saviįtampa MK 1977; savisauga uGp 1997; savistaba RLKp 1959. Kognityviniai propoziciniai modeliai su abiem OBJEKTO konceptais propoziciniai dūrinių modeliai vienu metu gali įtraukti du OBJEKTuS: vienas objektas gali būti naudojamas kitam objektui, vienas objektas gali būti kito dalis, vienas objektas gali būti padarytas iš kito objekto arba abu objektai gali būti sujungti taip, kad sudarytų vientisą medžiagą. didelis pluoštas statybos terminų dūrinių padaromi aktualizuojant kognityvinį propozicinį modelį OBJEKTaS 1 – BŪTI naudOJaMaM – OBJEKTaS 2. Objektai gali būti susiję artimais santykiais arba vienas objektas gali būti naudojamas, norint išvengti kito objekto, jam atstumti. artimi santykiai yra daug dažnesni, jie reiškia, kad objektai ne šalina vienas kitą, o susijungia. Objektas, kuris naudojamas kitam objektui atstumti, norint jo išvengti, reiškiamas antruoju dūrinio sandu, o pirmuoju sandu paprastai įvardijamas gamtos reiškinys, kurio saugomasi, pvz.: lietsargė ŪTSv 1935; gaisrasienė STŽT 1978; sniegatvorė („tvora nuo sniego“) SG 1930, aKTa 1995; ugniasienė SdKŽ 1940. Iš artimais santykiais susijusių objektų vienas taip pat gali būti gamtos reiškinys, tik antrasis objektas naudojamas tai gamtos realijai surinkti ir ją išleisti iš statinio (dūmatakis SdTSS 1930 / dūmtakis Sp 1965; dūmavamz dis aLKpŽ 1958, Sp 1965, STŽ 2002; lietvamzdis SSB 1943, RSd 1962) ar, priešingai, ją įleisti į statinį: šviesangis SEŽ; švieslangis SSM 1937, SdKŽ 1940, aLKS 1972; orlangė MMpK 1988; šviesiastogis SSB 1943. Kalbamojo modelio dūriniais, kurių sandais žymimi objektai susiję artimais santykiais, gali būti pasakomi ir kitokie dalykai: smulkesnis daiktas yra naudojamas stambesniam daiktui: kaminakaištis, kaminkaištis STŽT 1978; skliautatrama SSB 1943; skliautrėmis SGBT 1931; stiklajuostė pK 1962, MavL 2002; staktaramstis STŽ 2002; staktajuostė MavL 2002; kluonaraktis STŽT 1978; patalpa, statinys naudojami gyvoms būtybėms (naminiams gyvuliams): avitvartis STŽT 1978; karviatvartis STŽT 1978; kiaulėtvartis STŽT 1978; kiauliatvartis STŽT 1978; keltvargtis STŽT 1978; kiauliagurbis STŽT 1978; daiktas naudojamas medžiagai laikyti, tiekti, formuoti: betonvamzdis BdT 1976; cementtakis RLSTŽ 1992; dumblia- 161Terminologija | 2021 | 28 vamzdis STŽ 2020; skiedintakis RLSTŽ 1992; tešlaskydis (tinkavimo tešlai laikyti lenta) SSB 1943; mūrkaltis TRLT 1949, RLKp 1959, STŽ 2002; tinkašukės SSB 1943. Tik artimais santykiais yra susiję kognityvinio propozicinio modelio OBJEKTaS 1 – BŪTI Su – OBJEKTaS 2 dūrinių sandais žymimi objektai. Šio modelio dūriniai įvardija statybines medžiagas, o dūrinių sandai žymi pagrindines jų sudedamąsias dalis. didžiausios dalies kalbamojo modelio statybos terminų dūrinių antrieji sandai paremti tarptautiniais daiktavardžiais betonas ir cementas. Šių dūrinių propozicinė struktūra ir gausa atspindi kognityvinį procesą – betonai – plačiai statybos srityje naudojamos dirbtinės konstrukcinės medžiagos, pasižyminčios puikiomis savybėmis ir naudojimo galimybėmis, – tiriami, taip pat tobulinami, jungiami su kitomis medžiagomis, siekiant gauti dar geresnėmis savybėmis pasižyminčią medžiagą. aptariamųjų dūrinių pirmasis sandas žymi objektą (dažniausiai medžiagą), su kuria betonas ar cementas yra jungiamas: akmenbetonis SdKŽ 1940, SMSM 2008; gelžbetonis MGn 1933; gelžcementas SSB 1943; degutbetonis SM 1966, aKTa 1995; dervabetonis RLKp 1959; medbetonis RLSTŽ 1992, SIŽ 2004; molbetonis RLKp 1959, CpŽŪ 1969, STŽ 2002, aKTa 1995; pjuvenbetonis RLSTŽ 1992; plaušacementis ŠSdv 2015; pelenbetonis RLSTŽ 1992, STŽ 2002; plienbetonis SSB 1943, aLLa 1993, STŽ 2002, SKT 2009; stiklabetonis SMG 1974, STŽ 2002; smėlbetonis Sp 1965. Kitiems šio modelio dūriniams sandų pasikartojimas nėra būdingas, plg.: derviadažiai SSB 1943; stiklavilnė SŽd 1939; gudrondegutas SMG 1974; putgumė SIŽ 2004. Kognityvinio propozicinio modelio OBJEKTaS 1 – BŪTI daLIMI – OBJEKTaS 2 dūriniais pavadinamos statybos realijos, esančios tam tikros visumos dalis. Ta visuma paprastai yra kokia nors statybinė konstrukcija, statinio dalis ar pats statinys, pvz., terminu kluonrąstis STŽT 1978 įvardijamas kluono rąstas, terminais langabalkis SSB 1943; langarėmis SSB 1943 – lango sija (balkis) ir lango rėmas, terminais laiptasijė Sp 1965, SEŽ 1967; laiptotakis TRLT 1949 – laiptų sija ir laiptų takas. Šio modelio dūrinių būriui priskirtini ir terminai mašinsuolis MMpK 1988; skliautanarys SSB 1943 („skliautą sudaranti dalis, narys“); skliautapėdis SSB 1943; skliautsija SGBT 1931; skliautarkė SSB 1943; tvorlentė RLSTŽ 1992. visų aptariamojo kognityvinio propozicinio modelio, kaip ir modelio OBJEKTaS 1 – BŪTI Su – OBJEKTaS 2, dūrinių sandais žymimi objektai yra susiję konjunkciniais santykiais. 168 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai Kalbos dalis kognityviniu požiūriu galima suprasti kaip vieną kalbos formų, perteikiančių mentalinį turinį. J. Kubriakova laikosi pozicijos, kad konceptai kalboje „gali būti objektyvizuojami ne tik konkrečiais žodžiais, bet ir skirtingomis žodžių klasėmis, kategorijomis“ (Кубрякова 1997: 118). Kaip teigia nikolajus Boldyrevas, pavyzdžiui, erdvinės charakteristikos indoeuropiečių kalbose dažniausiai reiškiamos prielinksniais ar kitomis kalbos dalimis, kuriomis galima žymėti šių charakteristikų kintamumą ir priklausomumą nuo kalbėtojo ar stebėtojo žiūros taško (Болдырев 2006). Iš empirinės medžiagos akivaizdu, kad daiktavardžiu žymimas daiktiškumas, vientisumas, ribų buvimas, pastovumas laiko atžvilgiu būdingi vEIKėJO ir OBJEKTO konceptams, taigi ir šie konceptai dūryboje realizuojami daiktavardžiu. vIETOS konceptas išreiškiamas prielinksniais arba vietos reikšmę turinčiais daiktavardžiais. vEIKSMO konceptas reiškiamas veiksmažodžiais, o jiems yra būdinga žymėti su veiksmais susijusius realijų požymius. YpaTYBėS – būdvardžiais ar neveikiamaisiais dalyviais, žyminčiais būdinguosius, dažniausiai nekintančius realijos požymius, ar skaitvardžiais ir prieveiksmiais, nurodančiais kiekybines realijų ypatybes. IŠvadOS 1. Taikant kognityvinio modeliavimo metodą buvo ištirta 518 statybos terminų dūrinių ir nustatyta, kad jie visi padaryti aktualizuojant 16 kognityvinių propozicinių modelių. per 100 metų, t. y. nuo XX a. pr. iki dabar, kognityviniai propoziciniai modeliai beveik nesikeitė (nebeliko tik modelio vEIKSMaS – TIKSLaS). Galima teigti, kad, vystantis statybos sričiai ir atliekant jos sąvokų nominaciją, pagrindinės šios srities pasaulėvaizdžio atpažinimo ir įvardijimo struktūros iš esmės yra tos pačios. 2. Savakilmių ir hibridinių statybos terminų dūrinių kognityvinius propozicinius modelius sudarantys konceptai atspindi statybos srities specifiką. Šios srities centre – objektai, daugiausia materialūs žmogaus veiklos produktai. Taigi, ir bazinis OBJEKTO konceptas, įvardijant statybos realijas, aktualizuojamas dažniausiai. didžiausiam dūrinių kiekiui būdinga propozicinė struktūra su OBJEKTO konceptu: vEIKSMaS – OBJEKTaS, OBJEKTaS – BŪTI BŪdInGaI – YpaTYBė, OBJEKTaS 1 – BŪTI naudOJaMaM – OBJEKTaS 2, OBJEKTaS 1 – BŪTI daLIMI – OBJEKTaS 2. 3. Laikantis kognityvinio požiūrio, kad kalba, jos vienetai suteikia prieigą prie žinių struktūrų, būtų galima pasakyti, kad kognityviniai propo- 169Terminologija | 2021 | 28 ziciniai dūrinių modeliai leidžia bent iš dalies suprasti, kaip vyko (vyksta) statybos realijų nominacija. Tyrimo duomenys rodo, kad ši nominacija dažniausiai vyksta atpažįstant ir apmąstant objektus, nurodant, kokiems kitiems objektams, kokiems tikslams, kokiu laiku jie naudojami, kokiais santykiais jie susiję su kitais objektais, kokiais skiriamaisiais požymiais pasižymi. 4. Gana dažnai, atliekant statybos realijų nominaciją, aktualizuojamas vEIKSMO konceptas, nurodoma, koks veiksmas atliekamas su objektu, pasakomas veiksmo atlikimo būdas, tikslas ir rezultatas. LaIKO, vEIKėJO, vIETOS, TIKSLO ir REZuLTaTO konceptai statybos sričiai mažiau aktualūs. 5. Kognityviniai propoziciniai modeliai kalboje realizuojami tam tik rais darybos tipais, o konceptai – tam tikromis kalbos dalimis, perteikiančiomis būdinguosius koncepto požymius. ŠAltINIAI aKTa – Automobilių kelių terminų aiškinamasis žodynas, sud. E. palšaitis, vilnius: Technika, 1995. aKTM – Automobilių kelių tiesybos medžiagos: vadovėlis, aut. a. vaitkus, d. Čygas, a. Laurinavičius, a. Tumavičė, vilnius: Technika, 2011. aLKpŽ – Anglų–lietuvių kalbų politechninis žodynas, sud. a. novodvorskis, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. aLKS – Anglų–lietuvių kalbos statybos terminų žodynėlis, sud. J. Stonys, vilnius: vISI, 1972. aLLa – Anglų–lietuvių kalbų statybos terminų žodynas, sud. a. Kudzys, vilnius: Technika, 1993. ASŠ – Atmintinė statybų šaltkalviui, vert. a. Kazlauskas, vilnius: Lietuvos TSR MT valstybinio statybos reikalų komiteto Centrinis techninės informacijos ir propagandos biuras, 1969. BABJ – Beautoklavis akytasis betonas ir jo gaminiai: monografija, aut. a. Laukaitis, a. Sinica, vilnius: Technika, 2006. BDT – Betonavimo darbų technologija: metodinė medžiaga, reng. v. Rimvydienė, vilnius: „Orgtechstatybos“ tresto spaustuvė, 1976. CpŽŪ – Civiliniai, pramoniniai ir žemės ūkio pastatai, aut. v. Krasenskis, L. Fedorovskis, vilnius: Mintis, 1969. DD – Dailidystės darbai, aut. a. Jevstiugovas, a. pokrovskis, vilnius: Mintis, 1967. DS – Drožliaplokštės statyboje, aut. M. Šaltenis, vilnius: vaizdas, 1960. DSD – Dailidės ir stogdengio darbai: vadovėlis, aut. J. Burokienė, vilnius: Mintis, 2008. GSTZ – Gelžbetoninių sijų tempiamosios zonos elgsenos modeliavimas armatūros diagrama, aut. d. Salys, G. Kaklauskas, v. Gribniak. – Statybinės konstrukcijos ir technologijos 1(3), 2009. HS – Hidrotechnikos statiniai: mokomoji knyga, aut. v. damulevičius, J. vyčius, Kaunas: ardiva, 2008. JŠSŽ – Jaunojo šaltkalvio santechniko žinynas, aut. B. a. Žuravliovas, vilnius: Mokslas, 1983. KS – Kaimo statyba, aut. p. drąsutis, p. Gaižutis, L. Gudzinskas, J. Juška, p. Kalita, E. Kersnauskas, v. Švipas, Kaunas: Spindulys, 1936. KSŽ – Kaimo statybininko žinynas, aut. J. Jacinavičius, v. Matkevičius, vilnius: Mokslas, 1988. LpMK – Lietuvos plentai ir moderniškosios konstrukcijos. I dalis, aut. L. Tuskenis, Kaunas: Spindulys, 1931. MavL – Medienos apdirbimas: vienvėrių langų gamyba, įsprūdinių (filinginių) durų gamyba, aut. G. Blažys, R. avižienis, vilnius: agora, 2002. MGn – Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas, aut. v. Švipas, Kaunas: varpas, 1933. MK – Metalinės konstrukcijos: vadovėlis, aut. J. paulauskas, a. Kvedaras, vilnius: Mokslas, 1977. MMpK – Mediniai ir mūriniai pastatai, konstrukcijos ir elementai: mokomoji knygelė, aut. v. Michalauskas, vilnius: vISI rotaprintas, 1988. 170 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai MTpM – Medžiagotyra tinkuotojams, plytelių ir mozaikos klojėjams: vadovėlis, aut. a. v. aleksandrovskis, vilnius: Mokslas, 1976. pK – Pastatų konstrukcijos. I dalis: vadovėlis, aut. a. Bistrickas, n. Geršas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mikuckas, v. verbickis, B. Ziberkas, a. Žintelis, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. pMST – Papraščiausiųjų medinių sijinių tiltų tipai5, Kaunas: valstybės spaustuvė, 1923. pTŽ – Perkūnsargiai (trobų nuo žaibo apsaugojimo būdai), aut. J. Šliogeris, Kaunas: Spindulys, 1925. RLKp – Rusų–lietuvių kalbų politechninis žodynas, red. kol. a. novodorskis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. Stanaitis, S. vasauskas, J. vidmantas, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. RLSTŽ – Rusų–lietuvių kalbų statybos terminų žodynas, aut. J. Kivilša, a. Kudzys, a. Rosinas, vilnius: Lietuvos ūkis. 1992. RNS – Rąstinio namo statyba: žinynas, aut. R. Bortkūnas, T. Braškys, v. Čeikauskas, R. daraškevičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. norvaišas, M. Sakaitis, a. Sirvydis, T. Šlivinckas, G. unikas, v. uosaitis, vilnius: Balto print, 2012. RSD – Ruloniniai stogai ir jų dengimas, aut. S. K. noskovas, vilnius: Centrinis techninės informacijos ir propagandos biuras, 1962. Sav – Stalių amato vadovėlis amatų mokykloms ir staliams. I dalis. Medžio sunėrimai, aut. p. dankšas, Klaipėda: Rytas, 1931. Sav – Stalių amato vadovėlis. II dalis. Pagalbinė, arba gretimoji medžiaga medžio dirbiniams: užbaigiamieji medžio dirbinių paviršiaus darbai: beicavimas, politūravimas ir dažymas, aut. p. dankšas, Klaipėda: Rytas, 1935. SBpK – Suvirintų ir besiūlių plieninių konstrukcijų saugos ir ilgalaikiškumo įvertinimas, aut. a. Kudzys, v. vaitkevičius, vilnius: Solertija, 1995. SBTĮ – Statybos ir butų tvarkymo įstatymai, taisyklės, reng. K. Zubauskas, Tilžė: E. Jagomasto sp. „Lithuania“, 1922. SdKŽ – Statybos darbininkų kvalifikacijos žinynas, reng. S. v. Bašinskij, p. v. Blaževič, I. a. petrov, Kaunas: vilnius, 1940. SDTSS – Statybos darbams technikinės sąlygos, sutartys ir kainos (gelžbetonas, kanalizacija, vandentiekis, cent ralinis apšildymas, elektros šviesos instaliacija ir t. t.), aut. K. dušauskas-duž, Kaunas: a. Bako spaustuvė, 1930. SEŽ – Statybos ekonomisto žinynas, aut. p. Rogožinas, vilnius: Mintis, 1967. SG – Sauskeliai. Gruntkeliai (vieškeliai). dalis 2, aut. J. Gabrys, [n. d.], 1930. SGBT – Sauskeliai. Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai, aut. J. Gabrys, Kaunas [n. s.], 1931. SIŽ – Statybos inžinieriaus žinynas, aut. Č. aksamitauskas, a. ambrasas, a. astrauka, T. Baltušis, v. Barkauskas, J. Binkis, R. Bliūdžius, G. Brazauskas, G. Cinelis, v. Čaplikas, a. Čekanavičius ir kt., vilnius: Technika, 2004. SKb – Statybinės konstrukcijos 15. Mokslo darbai, red. kolegija: G. Marčiukaitis, J. Meškauskas, v. Stankevičius, K. Šapalas, vilnius: Mokslas, 1989. SKKS – Statybinės konstrukcijos: kūrimas ir stiprinimas, aut. d. Bačinskas, a. Baltrušaitis, a. Bičiulaitienė, E. dulinskas, a. Endriukaitytė, a. Jarmolajev, v. Jokūbaitis, G. Jurkėnas ir kt., vilnius: Technika, 1998. SKpp – Statinių konstrukcijų projektavimo pagrindai: vadovėlis, aut. J. parasonis, vilnius: Technika, 2008. SKT – Statybinės konstrukcijos ir technologijos. Engineering Structures and Technologies 1(1), red. kolegija: G. Marčiukaitis, a. daniūnas, R. Šalna, a. andruškevičius, J. atkočiūnas, M. augonis ir kt., vilnius: Technika, 2009. SM – Statybinės medžiagos: vadovėlis, aut. S. Sčesnulevičius, vilnius: Mintis, 1966. SMB – Statybinės medžiagos. Betonai: mokomoji knyga, aut. a. naujokaitis, vilnius: Technika, 2007. SMd – Statybinės medžiagos ir dirbiniai, aut. M. peliksa, a. Rumševičius, Kaunas: Technologija, 1992. SMG – Statybinės medžiagos ir gaminiai: vadovėlis, aut. B. Grigaliūnas, vilnius: Mintis, 1974. SMGT – Statybinių medžiagų gamybos technologiniai procesai ir įranga: vadovėlis, aut. dž. nagrockienė, G. Skripkiūnas, vilnius: Technika, 2014. SMSM – Statybos menas, statybinės medžiagos, bendrieji statybos darbai, aut. a.vaidila, J. vėlyvis, vilnius: Mintis, 2008. SMu – Statybinės medžiagos. Užpildai: mokomoji knyga, aut. a. naujokaitis, vilnius: Technika, 2006. 5 Kalba netaisyta. 171Terminologija | 2021 | 28 Sp – Statybos pagrindai, aut. a. Iljičiovas, a. Kokinas, J. Rebortovičius, vert. R. Kuosaitė. vilnius: vaizdas, 1965. Sp – Statybos pagrindai: mokomoji knyga, aut. d. Ramukevičius, Kaunas: ardiva, 2008. SpM – Stambiablokių pastatų montavimas, aut. n. Svorcovas, vert. d. Markauskas, Kaunas: Šviesa, 1964. SS – Statyba. III tomas. Sienos, aut. J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1940. SSB – Statyba. Iv tomas. Stogai, bokštai, lubos, grindys, laiptai, durys, langai, tinkavimas, dažymas, apmušalai, stiklavimas, sanitariniai bei ūkiniai įrengimai, aut. J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1943. SSKR – Sutapdintųjų stogų konstrukcijų ir remonto žinynas, aut. K. Ilginis, K. vaikšnoras, vilnius: Mokslas, 1989. SSM – Statyba. I tomas. Statybinės medžiagos, aut. J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1937. ST – Statybos technologija: vadovėlis, aut. v. Krušinskas, v. Mažeika, p. Mikša, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. StM – Statybinės medžiagos: vadovėlis, aut. R. Žurauskienė, a. p. naujokaitis, R. Mačiulaitis, R. Žurauskas, vilnius: Technika, 2012. STp – Silikatų technologijos pagrindai: vadovėlis, aut. a. Balandis, v. Jasiukevičius, M. Martynaitis, K. Strazdas, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. STŽ – Statybos terminų žodynas, aut. a. Kudzys, a. Rosenas, B. Kudzienė, vilnius: Lietuvos mokslas, 2002. STŽT – Statybos terminų žodynas. Trobesiai, aut. v. Michalauskas, vilnius: vISI, 1978. SŽd – Statyba. II tomas. Žemės darbai, aut. J. Šimoliūnas, Kaunas [n. s.], 1939. ŠN – Šiaudiniai namai: straipsnių rinkinys, antroji laida, vilnius: atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras, 2010. ŠSdv – Šlaitinio stogo dengimas vienetine ir lakštine danga: vadovėlis, reng. J. Burokienė, vilnius: ard reklama, 2015. ŠvOK – Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas: teorija ir praktika, aut. J. Čiuprinskienė, K. Čiuprinskas, v. Motuzienė, vilnius: Super namai, 2019. TD – Trobesių dažymas, aut. v. Švipas, Kaunas: Spindulys, 1934. TRLT – Trumpas rusiškailietuviškas techninis žodynas, aut. a. novodvorskis, Kaunas: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1949. uGp – Ugniagesybos ir gelbėjimo pagrindai, aut. a. Rutkauskas, vilnius: Justitia, 1997. ŪTSV–Ūkiškų triobų statybos vadovas,aut. v.Kindurys, Kaunas: Žaibas,1935. vppG – Vienaaukščio pramoninio pastato gelžbetoninių kolonų ir pastatų projektavimas: mokomoji knyga, aut. R. Balevičius, v. Jokūbaitis, d. Zabulionis, vilnius: Technika, 2011. ŽG – Žaibas ir griaustinis, aut. v. v. Lynkevič, vert. p. vileišis, Tilžė: Otto Mauderodės spaustuvė, 1900. lItERAtūRA aliūkaitė daiva, Sideravičiūtė-Mickienė Ilona 2006: Gėrio ir grožio konceptai lietuvių kalbinėje sąmonėje. – Liaudies kultūra 6(111), 16–22. Būdvytytė-Gudienė aina, Gudavičius aloyzas, Jurgaitis nedas, papaurėlytė-Klovienė Silvija, Toleikienė Reda 2014: Konceptualiosios metaforos viešajame diskurse: konceptualiųjų metaforų žodynas, vilnius: BMK leidykla. Jackendoff Ray 1990: Semantic Structures, Cambridge: MIT press. Gudavičius aloyzas 2011: Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė. – Res humanitariae 10, 108–119. Kemmer Suzanne 2003: Schemas and lexical blends. – Motivation in Language, Amsterdam: John Benjamins publishing Company, 69–97. Kvašytė Regina, papaurėlytė Silvija 2013. Kai kurie koncepto LIGa bruožai Lietuvos viešajame diskurse. – Filologija 18, 107–117. Kvašytė Regina, Župerka Kazimieras 2011: ašarų konceptualizavimas lietuvių ir latvių frazeologijoje. – Baltistica XLvI(1), 113–122. Lakoff George 1990: Women, Fire, and Dangerous Things: What Categories Reveal about the Mind, Chicago: Chicago university press. Langacker Ronald Wayne 1991: Concept, Image, and Symbol: The Cognitive Basis of Grammar, Berlin– new York: Mouton de Gruyter. Marcinkevičienė Rūta 2006: Konceptualioji metafora vertime. – Darbai ir dienos 45, 109–118. papaurėlytė-Klovienė Silvija 2007: Lingvistinės kultūrologijos bruožai, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 172 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai Rutkienė Lina 2021: Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida: daktaro disertacija, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. vanderwende Lucy 1994: algorithm for automatic interpretation of noun sequences. – Proceedings of the 15th conference on Computational linguistics, COLING ’94, Kyoto, Japan, 782–788. Бабина Людмила 2013: Об одном из способов изучения производных слов в рамках когнитивно-дискурсивного подхода. – Теоретические и прикладные аспекты изучения речевой деятельности 8(1), 15–19. Беседина Наталья 2006: Морфологически передаваемые концепты: монография, Тамбов: ИздвоТГУ. Беседина Наталья 2014: Когнитивное моделирование процессов репрезентации знаний в морфологии. – Когнитивные исследования языка 8: сборник науч. трудов, 121–123. Болдырев Николай 2006: Языковые категории как формат знания. – Вопросы когнитивной лингвистики 2(7), 5–22. Феденко Анастасия 2015: Двухкомпонентные сложные существительные как модели репрезентации знаний о человеке иартефактах в современном английском языке: диссертация канд. филол. наук, Тамбов. Кубрякова Елена 1997: Части речи с когнитивной точки зрения, Москва: Наука. Кубрякова Елена 2004: Язык и знание. На пути получения знаний о языке (Части речи с когнитивной точки зрения. Роль языка в познании мира), Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Елена, Демьянков Валерий, Панкрац Юрий, Лузина Людмила 1996: Краткий словарь когнитивных терминов, Москва: Издательство Московского государственного университета. Степанов Юрий 2016: В трехмерном пространстве языка. Семиотические проблемы лингвистики, философии, искусства, Москва: Ленанд. COgNItIvE PROPOSItIONAl MODElS Of COMPOuNDS IN CONStRuCtION tERMINOlOgY IN thE 20th – 21St CENtuRIES Summary The linguistic representation of the cognitive structures studied by cognitive linguistics, which focuses on the relationship between language and mind, changes the attitude towards compounds. From the cognitive perspective, compounds are viewed as special language units, in which we can see the relation between concepts. Compounding may be studied in the framework of the propositional theory by asserting that the knowledge of propositional nature correlates with the compound’s onomasiological structure. The article studies indigenous and hybrid construction terminology compounds of the early 20th – 21st centuries from the scientific literature on construction of the aforesaid period using the cognitive modelling method. The aim of the article is to identify the cognitive propositional models of these compounds, which may serve as the grounds for the nomination of construction concepts. To achieve this aim, the theoretical viewpoints pertaining to cognitive propositional models are discussed; the basic concepts expressed by the components of compounds are identified; it is evaluated with which other concepts they may form the cognitive propositional models of construction terminology compounds. The study investigates the word-formation types followed in the actualization of these models. The analysis of the empirical data revealed that compound construction terms are coined on the basis of 16 cognitive propositional models. The concepts comprising these models reflect the specificities of the field of construction. Objects, usually material man-made products, are in the centre of the construction field. Hence, in nom- 173Terminologija | 2021 | 28 inating construction realities, the basic concept of the OBJECT is actualized most often. Most compounds feature the threefold propositional structure: aCTIOn – OBJECT (dangoraižis TRLT 1949, RLKp 1959; dujopūtė SMGT 2014; lietmatis RLSTŽ 1992), OBJECT – TO BE CHaRaCTERISTIC OF – FEaTuRE (skerstakis aLKS 1972; stačiaplytė STŽ 2002; statvamzdis Sp 1965) and OBJECT 1 – TO BE uSEd FOR – OBJECT 2 (dūmatakis SdTSS 1930; kluonaraktis STŽT 1978; švieslangis SSM 1937), OBJECT 1 – TO BE a paRT OF – OBJECT 2 (kluonrąstis STŽT 1978; langabalkis SSB 1943; skliautarkė SSB 1943). as revealed by the latter two models, the concept of the OBJECT may also enter into a propositional structure with the concept of another OBJECT. There are more models of this type: OBJECT 1 – TO BE WITH – OBJECT 2 (gelžbetonis MGn 1933; gelžcementas SSB 1943; degutbetonis SM 1966), OBJECT 1 – TO BE MadE OF – OBJECT 2 (kamščiaplytė SSB 1943; drožliaplokštė dS 1960; metaltinklis SSB 1943). By joining the concept of the pLaCE, the concept of the OBJECT creates the propositional model OBJECT – TO BE – pLaCE (laiptavietė SSB 1943; tarpatramis GSTZ 2009; tarpduris MTpM 1976; viršduris RLKp 1959); meanwhile, by joining the concept of the puRpOSE, it makes up the cognitive propositional model OBJECT – TO BE uSEd FOR – puRpOSE (dailoblis Sav 1935; slopiamedžiagės SSB 1943; slopiaplytė SSB 1943). In rare cases, the nomination of construction concepts resorts to the cognitive propositional models OBJECT – TO BE – STaTE OF MaTTER (cementmilčiai RLSTŽ 1992; klintmilčiai RLSTŽ 1992; medmilčiai SSB 1943, RLSTŽ 1992) and OBJECT – TO BE uSEd FOR – TIME (vasarlangis SSB 1943; vasarnamis aLLa 1993; žiemlangis SSB 1943). The concept of the aCTIOn may not only form the propositional models with the concept of the OBJECT but also the MannER (savitaka RLSTŽ 1992; savieiga aLKpŽ 1958), the RESuLT (dujodaras SMu 2006; porodaris BaBJ 2006; putodaris StM 2012), the puRpOSE (slopiaklotis SSB 1943; slopiakabis SSB 1943), the pLaCE (šondėlis SSB 1943; aukštalipys Sp 1965), the aGEnT (lietlašė MMpK 1988; vandentekis MGn 1933). The concept of the aGEnT plays a role in two more cognitive propositional models of construction terminology compounds: aGEnT (non-living) – aCTIOn – OBJECT (žaibginėjis ŽG 1900; perkūnsargis SBTĮ 1922) and aGEnT (living) – aCTIOn – MannER (šaltkalvis SdTSS 1930, SdKŽ 1940; elektrosuvirintojas aSŠ 1969). In the analysis of the cognitive propositional models of compounds in construction terminology, their connection with word-formation types and parts of speech should be highlighted: each model corresponds to a certain word-formation type or several of them, whereas every concept is expressed by a certain part of speech or several parts of speech. The research revealed that over the last century, i.e. from the beginning of the 20th century until now, cognitive propositional models have remained virtually unchanged (only the model aCTIOn – puRpOSE is no longer in use). It can be pointed out that with the development of the field of construction and the nomination of its concepts, the principal structures underlying the recognition and designation of the field of construction stay largely the same. Following the cognitive approach according to 174 Lina Rutkienė XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai which language and its units grant access to cognitive structures, we could state that the cognitive propositional models of compounds enable us to comprehend, at least in part, how the nomination of construction realities actually took place (takes place). The research data show that this nomination usually occurs by recognizing and reflecting upon the objects, specifying for which other objects, for what purposes and at what time they are used, what their relationships with other objects and their distinguishing features are. Gauta 2021-09-25 Lina Rutkienė Lietuvių kalbos institutas p. vileišio g. 5, LT-10308 vilnius E. paštas lina.r[email protected]