Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai

114 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai doi.org/10.35321/term28-06 Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai DALIA GEDZEVIČIENĖ Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0001-8285-9692 ANOTACIJA Straipsnyje pristatomi XX a. ir XXI a. pirmaisiais dviem dešimtmečiais intelekto sutrikimui ir jo lygiams įvardyti vartoti lietuviški terminai ir lygiagrečiai apžvelgiami tą patį sutrikimą ir jo lygius Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (ICD) žymintys terminai. Darbe aiškinamasi, kokie veiksniai skatino keisti šios srities terminiją, taip pat dėl kokių priežasčių oficialiuose Lietuvos dokumentuose, viešajame, mokslo diskursuose ir praktikoje intelekto sutrikimui įvardyti šiuo metu sinonimiškai vartojami mažiausiai keturi terminai (intelekto sutrikimas, intelekto negalia, protinis atsilikimas, silpnaprotystė) ir kokia galima kiekvieno iš šių terminų įtaka visuomenės nuostatoms bei požiūriui į šį sutrikimą turinčią asmenų grupę. ESMINIAI ŽODŽIAI: intelekto sutrikimas, intelekto negalia, protinis atsilikimas, silpnaprotystė, sinonimas, konotacija, Tarptautinė ligų klasifikacija. ABSTRACT This article presents the Lithuanian terminology used to name intellectual disability and its levels in the 20th century and early 21st century, and reviews the terms denoting the same disorder and its levels in the International Classification of Diseases (ICD). It explains what factors led to the change of the terminology in this field and what causes determined the emergence of at least four terms, which are currently synonymously used in official Lithuanian documents, public and scientific discourses and in practice to name intellectual disability: intelekto sutrikimas (disorder of intellect), intelekto negalia (intellectual disability), protinis atsilikimas (mental retardation), and silpnaprotystė (feeble-mindedness). Moreover, the article examines the possible impact of each of these terms on societal attitudes toward the group of individuals with this disorder. KEYWORDS: disorder of intellect, intellectual disability, mental retardation, feeble-mindedness, synonym, connotation, International Classification of Diseases. 115Terminologija | 2021 | 28 ĮVADINĖS PASTABOS Tarptautinių intelekto sutrikimą įvardijančių terminų, kurie daugiausia formavosi graikų ir lotynų kalbų pagrindu, nuoseklesnio vartojimo ir įsitvirtinimo medicinos ir kitų sričių kalboje pradžia galima laikyti XIX a. vidurį, o atitinkamos lietuviškos terminijos ištakos siekia tarpukario Lietuvą. XX a. antrojoje pusėje, šalia tradicinės biomedicininės intelekto sutrikimo kaip ligos ir smegenų defekto sampratos, susiformavus požiūriui į šį kognityvinį ypatumą kaip į socialinį fenomeną, kurį iš esmės ir sukuria tam tikro laikotarpio visuomenės normos ir ne normos skiriamųjų ribų suvokimas, buvo atkreiptas dėmesys į intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų etinius aspektus. Gydytojų, pedagogų, socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, intelekto negalią turinčių asmenų globėjų ir artimųjų pastangos lėmė, kad šios srities terminija keitėsi, buvo ir tebėra ieškoma neutralaus, tikslaus, o svarbiausia – pagarbaus šios būklės ir asmenų, kuriems ji būdinga, įvardijimo. Lietuvoje pasenusių, įžeidžių, papildomų konotacijų sukompromituotų terminų socialinę žalą, jų ryšį su stigma ir atskirtimi pabrėžia teisininkai (Benkunskas 2012), gydytojai psichiatrai (Pūras 2015: 69), komunikacijos specialistai (Jurčiukonytė 2007: 11–14), apskritai apie pagarbaus negalią turinčių asmenų ir kitų pažeidžiamų grupių pavadinimo būtinybę kalba negalios tyrėjai (Ruškus 2019), Europos Sąjungos institucijų darbuotojai (Įtraukioji komunikacija 2018). Daugeliu atvejų šias įžvalgas paskatino užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai. XX a. antrojoje pusėje, ypač nuo aštuntojo dešimtmečio, gydytojai, negalios studijų teoretikai ir kitų socialinių mokslų atstovai pradėjo tirti neetiškų, netikslių, šiuolaikinės intelekto sutrikimo sampratos neatitinkančių terminų vartojimą ir pabrėžė poreikį juos keisti (Mercer 1973: 27–28; Taylor 1996: 4–13; Shalock, Luckasson, Shogren ir kt. 2007: 116–124; Taylor 2008: XV; SalvadorCarulla, Bertelli 2008: 10–16; Wehmeyer, Buntinx, Lachapelle, Luckasson 2008: 311–318; Salvador-Carulla, Reed, Vaez-Azizi ir kt. 2011: 175–180; Nash, Hawkins, Kawchuk, Shea 2012: 71; Harris 2013: 260–262; Tassé, Mehling 2015: 2–12 ir kt.). Ir nors tiek lietuvių, tiek kitų kalbų aptariamosios srities terminija, dažniausiai visuomenės raidos tendencijų paskatinta, keitėsi, varijavo, jai buvo (ir yra) būdinga sinonimija, iki šiol ji nėra sulaukusi atidesnio ter- 116 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai minologų lingvistų žvilgsnio. Šiame straipsnyje siekiama į intelekto sutrikimui ir jo lygiams pavadinti vartojamus terminus, jų kilmę, darybą, kaitą, sinonimiją pažvelgti iš lingvisto perspektyvos, tuo pat metu nepaliekant nuošalyje ir socialinių aspektų – šių terminų galimos įtakos socia linėms nuostatoms ir, atvirkščiai, visuomenės etinių nuostatų įtakos aptariamų terminų kaitai. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama dabartiniu metu, t. y. paskutiniais dviem šio amžiaus dešimtmečiais, Lietuvoje intelekto sutrikimui ir jo lygiams pavadinti vartojamiems terminams, drauge, siekiant suvokti dabartinės situacijos prielaidas, aptariami ir XX a. Lietuvoje bei Tarptautinėje ligų klasifikacijoje intelekto sutrikimui žymėti vartoti terminai. Taigi, šio tyrimo tikslas – pristatyti lietuviškos intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančios terminijos kaitą XX–XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais ir nustatyti šią kaitą skatinusius veiksnius. Tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: 1) apžvelgti XX–XXI a. pradžioje Lietuvoje trijų sričių (medicinos, švietimo ir teisės) mokslo literatūroje, teisės aktuose, teismų nutartyse ir oficialiose pažymose intelekto sutrikimui ir jo lygiams pavadinti vartotus terminus; 2) nurodyti, kokie terminai tiriamuoju laikotarpiu aptariamam sutrikimui ir jo lygiams žymėti buvo vartojami angliškoje Tarptautinės ligų klasifikacijos versijoje, ir ištirti šių terminų poveikį pasirenkant lietuviškus atitikmenis; 3) nustatyti pastaraisiais dviem dešimtmečiais vartojamų lietuviškų sinoniminių intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų vartojimo sritis ir sinonimiją lėmusias priežastis; 4) atlikti terminų semantinę analizę ir ja remiantis spręsti apie galimą atskirų terminų įtaką socialinėms nuostatoms. Darbe taikomi aprašomasis, semantinės analizės ir apklausos metodai. Tyrimo šaltinius daugiausia sudarė lietuviški psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės ir specialiosios pedagogikos vadovėliai, monografijos, žodynai ir enciklopedijos, taip pat 2005–2020 m. Lietuvos teismų priimtos nutartys, kurių subjektas yra intelekto sutrikimą turintis asmuo, Lietuvos Respub likos kodeksų straipsniai, kuriuose reglamentuojamas intelekto sutrikimą turinčių asmenų veiksnumas ar nepakaltinamumas, įvairios medicinos ir švietimo įstaigų vaikams, turintiems intelekto sutrikimą, išduodamos oficialios pažymos, vienuolika angliškos Tarptautinės ligų klasifikacijos redakcijų, šeštoji prancūziška, dešimtoji lietuviška ir rusiška Tarptautinės ligų klasifikacijos redakcija. 117Terminologija | 2021 | 28 1. SINONIMINIAI TERMINAI: DABARTINĖS SITUACIJOS IŠTAKOS 1.1.Intelektosutrikimosąvokosirterminosantykis Anot vaikų raidos specialistų, didelę dalį mokslo apie protinį atsilikimą (intelekto sutrikimą – aut. past.) istorijos apima mažiausiai stigmatizuojančio termino, apibrėžiančio šią būklę, paieškos (Vaikų raidos sutrikimai 2003: 208). Būtent šis teiginys paliečia esminius probleminius aptariamosios srities aspektus, kuriuos bus bandoma atskleisti ir šiame straipsnyje: 1) terminas glaudžiai susijęs su juo žymima sąvoka: keičiantis sąvokai ieškota ir kito termino jai įvardyti, ir atvirkščiai – dėl tam tikrų priežasčių keičiamas terminas keitė ir juo žymimą turinį; 2) nagrinėjamais terminais pavadintos būklės asmenys visuomenėje nuolatos patirdavo atskirtį, stigmą, o vienas iš atskirtį lemiančių veiksnių yra ir šių asmenų bei jų būklės pavadinimai. Pradedant trumpą dabar intelekto sutrikimui ir jo lygiams pavadinti vartojamų lietuviškų terminų istorinę apžvalgą, svarbu pabrėžti, kad šių terminų kaitos neįmanoma paaiškinti visiškai atsiribojant nuo intelekto sutrikimo sąvokos raidos, požiūrių į šią būklę kaitos ir apskritai visuomenėje vykstančių socialinių pokyčių, tad šiuo atveju aptariant terminų istoriją bus paminėti ir jai įtakos turėję tiek lingvistiniai, tiek socialiniai veiksniai. Kadangi išsami tiriamosios srities terminijos diachroninė analizė nėra šio straipsnio tikslas, bus apsiribota tik šiuo metu vartojamų ir aktualių terminų ištakomis, tikintis ten nustatyti ir dabartinių terminų sinonimijos prielaidas. Šioje vietoje reikėtų trumpai pristatyti, kas įvardijama straipsnyje tiriamais terminais, t. y. apibūdinti intelekto sutrikimo sąvoką. Intelekto sutrikimu laikoma įgimta arba iki trejų metų pasireiškianti būklė, paprastai trunkanti visą žmogaus gyvenimą. Ji gali būti nustatoma kaip vienintelis pagrindinis asmens raidos sutrikimas arba kaip gretutinis įvairių kitų raidos sutrikimų, ligų, sindromų sutrikimas. Šiai būklei būdingi riboti intelektiniai gebėjimai (intelekto koeficientas (toliau – IQ) lygus 70-iai ar mažiau taškų1 pagal individualiai atliktą standartizuotą intelekto tyrimo testą) ir adaptyviosios veiklos trūkumai (nustatomi socialinės adaptacijos tyrimo metu), sutrikimas pasireiškia asmens pažintinių, kalbinių, motorinių ir socialinių gebėjimų sutrikimais. Aptariamo sutrikimo lygiai įvairuoja nuo nedidelio iki labai didelio (Giedrienė 2015: 207; Mačiulis, Šurkus, Lapytė 2017: 243). 1 Intelekto koeficientas nėra procentinė intelekto išraiška. 118 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai Apskritai nuostatos, kas yra intelektas, koks jis turėtų būti, taip pat IQ taškų skiriamoji riba tarp normos ir sutrikimo, istoriškai kito2, drauge šių nuostatų kaita veikė ir sutrikimui pavadinti vartojamus terminus. Sovietmečiu ir 1990–2020 m. laikotarpiu oficialiuose Lietuvos dokumentuose, įvairiuose mokslo ir praktikos darbuose, vadovėliuose intelekto sutrikimas vadintas protiniu nepakankamumu, intelekto nepakankamumu, protiniu nenormalumu, intelekto yda, intelekto defektu3, oligofrenija, silpnaprotyste, įgimta silpnaprotyste, protiniu atsilikimu, psichiniu infantilizmu, intelekto nepilnavertiškumu, intelekto nevisavertiškumu, proto negalia, intelekto negalia, intelekto sutrikimo lygiai – debilumu, imbecilumu, idiotija, moronu, o asmenys, kuriems būdingas intelekto sutrikimas, – debilais, imbecilais, idiotais, silpnapročiais, protiškai atsilikusiaisiais, protiškai atsilikusiais individais, protiškai atsilikusiais vaikais, psichikos invalidais, oligo frenais. Dalis šių terminų – intelekto nepakankamumas, intelekto yda, psichinis infantilizmas, intelekto nepilnavertiškumas, intelekto nevisavertiškumas, psichikos invalidas – vėliausiai pavartoti prieš du dešimtmečius išleistuose darbuose, todėl traktuojami kaip neaktualūs dabartinei vartosenai, šiuo metu nelaikomi termino intelekto sutrikimas ir intelekto sutrikimą turinčio asmens sinonimais ir toliau straipsnyje nenagrinėjami. Ilgą laiką intelekto sutrikimas buvo laikomas liga, vienos iš medicinos sričių – psichiatrijos – tyrimo objektu, tad ir pirmųjų šios sąvokos terminų autoriai buvo psichiatrai. Prancūzų gydytojas Philippe᾽as Pinelis 1809 m. savo psichikos ligų klasifikacijoje nurodė ir aprašė sutrikimą, kurį pavadino idiotizmu (pranc. idiotisme). P. Pinelio mokinys psichiatras Jeanas Etienne᾽as D. Esquirolis po kelerių metų atsisakė termino idiotizmas ir išskyrė du atskirus vienetus – idiotiją (pranc. idiotie) ir imbecilumą (pranc. imbécillité), be to, juos dar suskirstė į lygius pagal sunkumo laipsnį (du imbecilumo ir tris idiotijos lygius) (Binet, Simon 1904: 168–172). Dar vieną ilgam psichikos sutrikimų klasifikacijose ir nomenklatūrose įsigalė2 Kiek tiksliai procentų asmenų Lietuvoje šiuo metu būdingas intelekto sutrikimas, nėra žinoma. Remiantis įvairiais šaltiniais, tai sudaro 1–4 proc. populiacijos. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenimis, 2019 m. 4,4 proc. Lietuvos vaikų nustatytas protinis atsilikimas (intelekto sutrikimas – aut. past.) ir psichologinės raidos sutrikimai (Našlėnė, Petrauskaitė, Želvienė 2020: 66). Vis dėlto nėra patikslinta, kokią dalį iš šios sutrikimų grupės sudaro intelekto sutrikimas ir kokią – psichologinės raidos sutrikimai (pavyzdžiui, mokymosi gebėjimų raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai ir kt.). Manoma, kad intelekto sutrikimas, t. y. būklė, kai intelekto koeficientas mažesnis nei 70, būdingas kiek daugiau nei 2 proc. pasaulio žmonių (Valionienė 2021: 14). 3 Būtina patikslinti, kad kai kuriuose darbuose intelekto nepakankamumu, intelekto yda, intelekto defektu vadinamas intelekto sutrikimas, o kituose – šio sutrikimo požymis, simptomas. 119Terminologija | 2021 | 28 jusį oligofrenijos (gr. oligos – negausus, mažas + gr. phrēn – protas) terminą, skirtą intelekto sutrikimui žymėti, 1915 m. pasiūlė vokiečių psichiatras Emilis Kraepelinas (Kriščiūnas 2002: 138). XX a. vienas reikšmingiausių dokumentų, padėjęs daugelyje pasaulio šalių įtvirtinti vienodą ligų klasifikaciją ir terminiją, buvo maždaug kas dešimtmetį atnaujinama tarptautinė statistinė ligų klasifikacija International Classification of Diseases (toliau – ICD). Penkiuose pirmuosiuose ICD leidimuose, arba redakcijose, galiojusiose 1900–1947 m., buvo išvardytos tik mirties priežastimi galinčios būti ligos. Rengiant šeštąjį ICD leidimą (1948 m.) Tarptautinę ligų klasifikaciją ir jos redagavimą perėmė tuo metu įkurta Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), nuo tada į tarptautinį ligų vadovą įtraukiamos ir mirties nesukeliančios ligos. ICD-6 tapo pirmąja klasifikacija, kurioje buvo išskirtas atskiras psichikos sutrikimų skyrius (Bunevičius 1997: 882). Nors vienas iš ICD tikslų buvo sukurti galimybę palyginti įvairių pasaulio šalių sveikatos apsaugos informaciją ir ja dalytis pasitelkus vienodą terminiją, vis dėlto ICD įtaka tiek nacionalinėms ligų klasifikacijoms, tiek jose vartojamiems terminams iki XX a. 8–9 dešimtmečių nebuvo didelė. Kadangi PSO rengiamas ICD buvo ne privalomo, o rekomendacinio pobūdžio dokumentas, ne visos šalys narės jį naudojo, pavyzdžiui, 1959 m., praėjus beveik šešiems dešimtmečiams nuo pirmosios ICD pasirodymo, savo reikmėms šią klasifikaciją buvo adaptavusios tik Suomija, Naujoji Zelandija, Peru, Tailandas ir Didžioji Britanija. Kitos šalys ją taikė tik iš dalies (kai kuriuos priedus) arba tik statistikos tikslais (Stengel 1959: 604). Daugelio šalių medikai praktikoje naudojosi savo šalyje patvirtintomis klasifikacijomis, kurių autoriai dažniausiai būdavo atitinkamos srities autoritetai – gydytojai, parengę ir paskelbę vadovėlių, monografijų ir pan. XX a. paskutiniais dešimtmečiais – informacinių technologijų, skaitmenizavimo ir tarptautinių registrų sudarymo laikais – vis daugiau valstybių pradėjo naudotis ICD – verstis ją į nacionalines kalbas, adaptuoti atsižvelgdamos į savo šalies poreikius, drauge naudoti ir jos teikiamą kodavimo sistemą. Kadangi nacionalinių klasifikacijų ir pradėtos taikyti ICD terminija neretai skyrėsi, praktikoje dėl šios priežasties pagausėjo sinoniminių terminų – tai pasakytina ir apie psichiatrijos, kurios tyrimo objektas ilgą laiką buvo ir intelekto sutrikimas, terminiją. Tad šiame skyriuje toliau bus aptariami XX a. Lietuvoje intelekto sutrikimui ir jo lygiams pavadinti vartoti terminai, juos lyginant su atitinkamu laikotarpiu Tarptautinės ligų klasifikacijos (angliškos versijos, o vėliau – ir lietuviškos) rekomenduojamais terminais. 120 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai 1.2.Intelektosutrikimąirjolygiusįvardijančiųterminų vartosenosLietuvojeirTarptautinėjeligųklasifikacijojeapžvalga Kalbant apie intelekto sutrikimo ir jo lygių klasifikaciją ir terminiją Lietuvoje, matyti, kad iki XX a. pabaigos šalies gydytojai tiek praktikoje, tiek mokslo darbuose buvo linkę remtis ne ICD rekomenduojama psichikos ir elgesio sutrikimų, tarp jų ir intelekto sutrikimo, klasifikacija ir terminija, o nacionaline sistema. XX a. pabaigoje, pradėjus naudotis adaptuota lietuviška ICD versija – Tarptautine ligų klasifikacija (toliau – TLK) ir jos kodavimo sistema, ne tik sveikatos apsaugos, bet ir kitose gyvenimo srityse išaugo tiek joje teikiamos ligų ir sutrikimų klasifikacijos, tiek ten vartojamos terminijos reikšmė. Būtina pabrėžti, kad tuo metu daugiausia painiavos intelekto sutrikimo ir jo lygių terminijoje kėlė ne tai, kad skirtinguose šaltiniuose tam pačiam sutrikimui įvardyti buvo vartojami skirtingi terminai, o tai, kad tiek TLK, tiek nacionalinė sistema taikė ir skirtingus psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacijos pagrindus, t. y. skyrėsi ne tik intelekto sutrikimui ir jo lygiams įvardyti vartoti terminai, bet ir pati jais įvardijama sąvoka – sutrikimas buvo priskirtas skirtingoms kategorijoms. Pavyzdžiui, ilgą laiką, nuo 1938 iki 1965 m., ICD intelekto sutrikimą įvardijo mental deficiency terminu (lietuviškuose tekstuose retkarčiais vartoti šio termino atitikmenys intelekto nepakankamumas, intelekto deficitas), tuo pat metu daugelyje šalių šiam sutrikimui pavadinti kaip diagnostinis terminas vartotas jau minėtas E. Kraepelino pasiūlytas oligo frenijos terminas. Negana to, ne vienoje šalyje šalia oligofrenijos vartoti ir jos nacionaliniai atitikmenys, funkcionavę kaip oligofrenijos sinonimai, pavyzdžiui: rusų слабоумие, vokiečių Schwachsinn, lietuvių (įgimta) silp naprotystė, anglų feeblemindedness ir t. t. Šių nacionalinių atitikmenų negalėtume traktuoti kaip oligofrenijos vertinių, nes minėti terminai intelekto sutrikimui įvardyti jau buvo vartojami iki 1915 m. (šiais metais, kaip minėta, E. Kraepelinas įvedė oligofrenijos terminą). Ir nors daugelyje mokslo darbų tiek oligofrenija, tiek jos nacionalinis atitikmuo buvo pateikiami kaip sinonimai, ilgainiui išryškėjo tokių sinoniminių terminų nevienoda semantinė apimtis. Taigi, skirtingai nuo tarptautinio termino oligofrenija, kuris buvo vartojamas viena – būtent šiame straipsnyje aptariama įgimto arba iki trejų metų įgyto intelekto sutrikimo, traktuojamo kaip raidos sutrikimas, – reikšme, lietuviška silpnaprotystė vartota mažiausiai trimis reikšmėmis: 1) kaip intelekto sutrikimo sinonimas; 2) kaip demencijos sinonimas; 3) o dažniausiai – kaip hiperonimas, arba platesnė kategorija, apimanti du skirtingus sutrikimus – intelekto sutrikimą, arba įgimtą silpnaprotystę, ir 121Terminologija | 2021 | 28 demenciją, arba įgytą silpnaprotystę. Pastaroji klasifikacija iš esmės skyrėsi nuo ICD teikiamos klasifikacijos: tiek ICD, tiek jos lietuviškoje versijoje TLK intelekto sutrikimas (kol kas ten vadinamas protiniu atsilikimu) ir demencija yra atskiri savarankiški nozologiniai vienetai, o nacionalinėje lietuviškoje literatūroje abu šie sutrikimai priklauso tai pačiai vienai bendresnei kategorijai ir traktuojami kaip silpnaprotystės sindromai4. Tad, trumpai tariant, tiek ICD vartojamais terminais (angl. mental deficiency, mental retardation), tiek oligofrenija buvo įvardijama ta pati sąvoka, vis dėlto nacionaliniais oligofrenijos sinonimais, tarp jų ir silpnaprotyste, įvardijamos sąvokos priklausė kitam sistemos lygmeniui ir kitokiai sąvokų klasifikacijai. Toliau trumpai chronologiškai apžvelgsime tiek ICD, vėliau – ir TLK, tiek lietuvių nacionalinės sistemos intelekto sutrikimui įvardyti vartotą terminiją. 1.2.1. 1900–1940 METAI Pirmoji TLK redakcija ILCD-15 pasirodė 1900 m., joje išvardyta tik 191 mirties priežastimi galinti būti liga, sutrikimas, trauma. Šioje redakcijoje intelekto sutrikimas dar nepaminėtas. Antrojoje klasifikacijos redakcijoje, patvirtintoje 1909 m., jau įvardyti tokie intelekto sutrikimai: 74A Idiocy, Imbecility; 74B Cretinism (atskirai ligų ir sutrikimų sąrašo pabaigoje paminėta ir senatvinė demencija: 154A Senile dementia) (ILCD-2). Čia išryškėja ir visose vėlesnėse ICD redakcijose iki šių dienų išlaikyta klasifikacijos kryptis: intelekto sutrikimas ir demencija nėra vieno sutrikimo atšakos, jie kategorizuojami kaip atskiri vienetai, neturintys bendro klasifikacijos pagrindo. 1920 m. išleistoje trečiojoje klasifikacijos redakcijoje kaip intelekto sutrikimas ar jo lygis jau neminimas kretinizmas, lieka tik idiotija ir imbecilumas: 84(1) Idiocy, Imbecility (ILCD-3). Dėl nežinomų priežasčių ketvirtojoje klasifikacijos redakcijoje, įsigaliojusioje 1929 m., nėra paminėtas joks sutrikimas, kurį galima būtų traktuoti kaip intelekto sutrikimą (ILCD-4). Penktoji klasifikacijos redakcija, galiojusi 1938–1948 m., bene trims dešimtmečiams (iki 1965 m., kai baigė galio4 Šią klasifikaciją galime matyti ir viename iš šiuolaikinių lietuviškų psichiatrijos vadovėlių aukštosioms mokykloms (žr. Dembinskas 2003: 223–231). 5 Nuo 1900 m. rengiama Tarptautinė ligų klasifikacija apibendrintai šiame straipsnyje vadinama International Classification of Diseases ir trumpinama ICD, nors atskirų jos redakcijų pavadinimai įvairuoja: pirmoji–penktoji redakcijos vadinasi International List of Causes of Death, šioje publikacijoje jos trumpinamos ILCD ir nurodomas redakcijos numeris, o nuo šeštosios redakcijos (1948 m., kai įtrauktos ne tik mirtį sukėlusios, bet visos tuo metu žinomos ligos) – International Classification of Diseases ir trumpinama ICD bei nurodomas redakcijos numeris. 122 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai ti ICD-7) šiame dokumente bendrai intelekto sutrikimo kategorijai įvardyti įtvirtino jau minėtą mental deficiency terminą (ILCD-5). Taigi, pirmuosius penkis XX a. dešimtmečius Tarptautinėje ligų klasifikacijoje ICD intelekto sutrikimui ir jo lygiams įvardyti dažniausiai vartoti trys terminai – mental deficiency (liet. intelekto nepakankamumas), idiocy (liet. idiotija) ir imbecility (liet. imbecilumas). Šiuo laikotarpiu Lietuvoje atitinkamam sutrikimui pavadinti vartota terminija geriausiai atspindėta pirmajame lietuvių kalba išleistame psichiatrijos vadovėlyje Įvadas į psi chiatriją (1935), kurio autorius – garsus tarpukario Lietuvos gydytojas psichiatras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Juozas Blažys. Šiame vadovėlyje intelekto sutrikimą ir jo lygius autorius įvardija dviem sinoniminiais terminais – tarptautiniu oligofrenija ir lietuvišku jo atitikmeniu silp naprotybė, o asmenį, kuriam būdingas šis sutrikimas, – silpnapročiu. Iš pateikto oligofrenijos, arba silpnaprotybės, apibrėžimo matyti, kad ši kategorija žymi būtent intelekto sutrikimą kaip raidos sutrikimą drauge su jo lygiais (formomis): „Oligofrenija yra bendras silpnaprotybės formų pavadinimas. Oligofrenija yra nepakankamas, labai skirtingas nuo normos, psichikos, ypač proto, išsiplėtojimas iš pat prigimties arba iš ankstyvos kūdikystės. Silpnaprotis yra žmogus, kurio proto išsilavinimas žymiai atsilieka nuo jojo amžiaus“ (Blažys 1935: 4–5). Demencija aprašoma atskirame skyriuje, tačiau ir jai, kaip oligofrenijai, anot autoriaus, būdingas „proto silpnumas“: „Įgytasis proto silpnumas, kaip smagenų pakenkimo ir psichinės ligos pasėka, vadinama demencija (dementia)“ (Blažys 1935: 167). Taigi, šiame vadovėlyje tiek oligofrenijos, tiek silpnaprotybės terminai vartojami sinonimiškai ir žymi tą pačią sąvoką – intelekto sutrikimą. Be to, šiame vadovėlyje J. Blažys intelekto sutrikimo lygius įvardijo jau ne vieną dešimtmetį pasaulio psichiatrų iki tol vartotais terminais: „Sunkiausias silpnaprotybės laipsnis – idiotizmas, <...> kiek lengvesnio laipsnio – imbecilitas <...> ir lengviausio – debilitas“ (Blažys 1935: 160). Ir nors oligofrenija ir demencija aprašyti atskiruose skyriuose, vis dėlto ir čia išskirtas šiuos sutrikimus siejantis bendras požymis, simptomas – „proto silpnumas“, veikiausiai vėliau ir tapęs šias dvi skirtingas kategorijas vienijančiu pagrindu, leidusiu du atskirus sutrikimus traktuoti kaip silpnaprotystės atmainas6. 6 Pažymėtina, kad šis straipsnis rengtas COVID-19 pandemijos metu. Dėl Lietuvos bibliotekose ir archyvuose galiojusių griežtų karantino reikalavimų buvo itin apribota prieiga prie tarpukario ir ankstesnio meto Lietuvos terminijos išteklių, tad šio laikotarpio šaltinius iš esmės sudaro tik vienintelis tuo metu pasirodęs psichiatrijos vadovėlis. Ateityje, atšaukus karantino reikalavimus, straipsnio autorė tikisi atlikti išsamią šiuo laikotarpiu intelekto sutrikimui ir jo lygiams įvardyti vartotų terminų apžvalgą. 129Terminologija | 2021 | 28 išleistas Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos vadovo, dažniausiai vadinamo tiesiog DSM, trečiasis variantas, kuriame intelekto sutrikimui pavadinti taip pat buvo vartojama protinio atsilikimo ir jo lygių – lengvo, vidutinio, sunkaus ir t. t. – terminija (DSM-III-R: 6), vis dėlto praktikoje kurį laiką pokyčių vengta. Šią situaciją puikiai iliustruoja Algirdo Mikalkevičiaus knygoje Psichikos ligos vartojami terminai ir autoriaus pozicija jų atžvilgiu. Iš pradžių autorius pateikia protinio atsilikimo apibrėžimą remdamasis senosiomis oligofrenijos ir silpnaprotystės sąvokomis, o šio sutrikimo lygius įvardija tokius, kokie nurodyti TLK-10: lengvas protinis atsilikimas (toliau – PA), vidutinis PA, sunkus PA, gilus PA (Mikalkevičius 1999: 47–48), vis dėlto vėliau konstatuoja, kad „klinikiniu požiūriu yra patogiau laikytis įprastos senosios terminologijos ir oligofreniją skirstyti į: 1) idiotiją; 2) imbecilitą; 3) debilitą“, o patys tam tikro laipsnio sutrikimą turintys asmenys vadinami idiotais, debilais ir imbecilais (Mikalkevičius 1999: 50–55). Tačiau reikšminga šiuo laikotarpiu tai, kad bendradarbiaujant psichiatrams, psichologams ir pedagogams buvo sudaryta ir diskusijai pateikta nauja sutrikimų klasifikacija, kur viena iš dešimties sutrikimų grupių įvardyta kaip intelekto sutrikimai (jos pogrupiai – protinis atsilikimas, intelekto regresija, kiti intelekto sutrikimai) (Bagdonas 1995: 6). Ši pasiūlyta klasifikacija ir joje vartojami terminai tapo naujos šiuolaikinės intelekto sutrikimų klasifikacijos ir terminijos atspirties tašku. Taigi, apibendrinant sovietmečiu ir pirmuoju Nepriklausomybės dešimtmečiu intelekto sutrikimui ir jo lygiams įvardyti skirtus terminus, galima teigti, kad (1) sveikatos apsaugos srityje buvo laikomasi senosios sutrikimo klasifikacijos (intelekto sutrikimas traktuotas kaip silpnaprotystės atmaina), o kaip diagnostikos terminai buvo tebevartojami oligofrenijos, arba įgimtos silpnaprotystės, ir jos lygių – idiotijos, imbecilumo ir debilumo – pavadinimai; (2) tuo pat metu pedagogikos, švietimo srityje ir kur kas rečiau psichiatrijos, be oligofrenijos, pradedamas vartoti ir protinio atsilikimo terminas, ICD teikiamas jau nuo 1965 m.; (3) XX a. paskutiniu dešimtmečiu pasiūloma nauja sutrikimų klasifikacija, kurios vienas iš atraminių klasifikacinių terminų tampa intelekto sutrikimas. Apibendrinant šiame skyriuje atliktą apžvalgą 1 lentelėje chronologiškai lygiagrečiai pateikiami ICD ir Lietuvoje intelekto sutrikimui ir jo lygiams įvardyti XX a. vartoti ir šiuo metu (XXI a. pirmaisiais dviem dešimtmečiais) tebevartojami dažniausi terminai. Pastarieji plačiau aptariami kitame straipsnio skyriuje. 130 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai 1 lentelė. Intelekto sutrikimo ir jo lygių pavadinimai Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (ILCD, ICD) ir Lietuvoje INTELEKTO SUTRIKIMą IR JO LyGIUS ĮVARDIJANTyS TERMINAI* Tarptautinėje ligų klasifikacijoje anglų kalba Lietuvoje ILCD-2 (1909) Idiocy, Imbecility, Cretinism** ILCD-3 (1920) Idiocy, Imbecility 1935 m. – oligofrenija, silpnaprotybė: idiotizmas; imbecilitas; debilitas ILCD-5 (1938) Mental deficiency ICD-6 (1948) Mental deficiency: idiocy; imbecility; moron, versijoje prancūzų k. – debilite; borderline intelligence; other and unspecified types 1940–1970 m. – oligofrenija, įgimta silpnaprotystė (retai – protinis atsilikimas, psichinis atsilikimas, protinio vystymosi atsilikimas): idiotija; imbeciliškumas; debiliškumas ICD-7 (1955) Mental deficiency: idiocy; imbecility; moron, versijoje prancūzų k. – debilite; borderline intelligence; mongolism; other and unspecified types ICD-8 (1965) Mental retardation: borderline m. r.; mild m. r.; moderate m. r.; severe m. r.; profound m. r.; unspecified m. r. 1971–1990 m. – oligofrenija, įgimta silpnaprotystė (rečiau – protinis atsilikimas): idiotija; imbecilumas; debilumas ICD-9 (1976) Mental retardation: mild m. r.; other specified m. r.; moderate m. r.; severe m. r.; profound m. r.; unspecified m. r. 131Terminologija | 2021 | 28 INTELEKTO SUTRIKIMą IR JO LyGIUS ĮVARDIJANTyS TERMINAI* Tarptautinėje ligų klasifikacijoje anglų kalba Lietuvoje ICD-10 (1989) (galioja iki 2022-01-01) Mental retardation: mild m. r.; moderate m. r.; severe m. r.; profound m. r.; other m. r.; unspecified m. r. 1991–2022 m. – oligofrenija, įgimta silpnaprotystė: idiotija; imbecilumas; debilumas. Protinis atsilikimas: lengvas PA; vidutinis PA; sunkus PA; labai sunkus PA; kitas PA; nepatikslintas PA. Intelekto sutrikimas, intelekto negalia, proto negalia * Intelekto sutrikimą žymintis terminas rašomas įprastu šriftu, o jo lygių pavadinimai – pasviruoju šriftu. ** Kol kas trūksta duomenų tiksliai nustatyti, ar ILCD-2 ir ILCD-3 vartoti tokie terminai kaip idiocy, imbecility ir cretinism įvardijo atskirus sutrikimus, ar to paties sutrikimo skirtingus lygius. 2. SINONIMINIŲ TERMINŲ KORELIACIJA DABARTINĖJE VARTOSENOJE Iki 1997 m. į lietuvių kalbą buvo išversta ir išleista visa TLK-10. Nuo tada joje vartojami terminai oficialiai turėjo būti pradėti vartoti ir medicinos praktikoje, statistikoje bei mokslo darbuose. Vis dėlto pastaraisiais dviem dešimtmečiais, kurie šiame straipsnyje traktuojami kaip laikotarpis, atspindintis dabartinę intelekto sutrikimą ir jo lygius žyminčios terminijos situaciją, intelekto sutrikimas įvardijamas tiek pasenusiu (įgimtos) silpnaprotystės, tiek TLK-10 esančiu protinio atsilikimo, tiek intelekto sutrikimo terminais. Aptariamo sutrikimo atveju medikų vartojami diagnostikos terminai neapsiriboja vien medicinos sritimi, jie drauge su žmogumi keliauja į visas socialinio gyvenimo sritis – teisę, švietimą, socialinę globą ir rūpybą bei kitur, tad atitinkamas diagnozės įvardijimas iš esmės nulemia žmogaus gyvenimo dabartiniame sociume kryptį. Toliau bus aptarta minėtų dabartinių terminų vartosena ir jų koreliacija įvairiuose oficialiuose dokumentuose, mokslo darbuose ir medicinos praktikoje. 132 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai 2.1.Silpnaprotystė Kaip jau buvo minėta, intelekto sutrikimas ilgą laiką lietuvių psichiatrų, logopedų, specialiųjų pedagogų darbuose vadintas oligofrenija, arba įgimta silpnaprotyste, ir išskirti trys jos lygiai – debilumas, idiotija, imbecilumas. XX a. antrojoje pusėje daugelyje šalių pamažu atsisakyta nacionalinių oligofrenijos atitikmenų (angl. feeblemindedness, vok. Schwachsinn, rus. слабоумие, малоумие ir kt.) kaip neigiamai konotuotų terminų, vis dėlto lietuviškas oligofrenijos sinonimas (įgimta) silpnaprotystė specialistų darbuose tebevartojamas ir XXI a. XXI a. pradžioje pasirodė keletas psichiatrijos terminijos tyrimams itin reikšmingų darbų. 2002 m. buvo perleista jau aptariant paskutinį XX a. dešimtmetį pristatyta 1997 m. publikuota A. Kriščiūno monografija Psichiatrija. Po penkerių metų perleistoje monografijoje „Oligofrenijos“ skyrius liko nepakitęs – kaip atraminis, viso skyriaus terminas intelekto sutrikimui įvardyti vartojamas oligofrenijos terminas, o pačiame tekste pakaitomis sinonimiškai vartojami oligofrenijos, įgimtos silpnaprotystės ir protinio atsilikimo terminai (Kriščiūnas 2002: 138–143). 2003 m. publikuotas autorių kolektyvo parašytas originalus lietuviškas psichiatrijos vadovėlis Psichiatrija (Dembinskas ir kt. 2003). Šiame vadovėlyje kaip pagrindinis klasifikacinis terminas vartojamas silpnaprotystės sindromai, toliau jie skirstomi į įgimtą silpnaprotystę, pabrėžiant, kad anksčiau ji buvo vadinama oligofrenija, o dabar – protiniu atsilikimu, ir įgytą silpnaprotystę, arba demenciją (Dembinskas ir kt. 2003: 223). Ir nors dar ne vienoje vietoje sinonimiškai pavartojamas įgimtos silpnaprotystės terminas, vis dėlto konkretus sutrikimas aptariamas poskyryje „Protinis atsilikimas“, jo lygiai pateikiami tokie, kaip ir TLK-10, – lengvas PA, vidutinis PA, sunkus ir labai sunkus PA, skliaustuose nurodant, kad šie lygiai anksčiau vadinti debilumu, imbecilumu ir idiotija (Dembinskas ir kt. 2003: 223–227). Šis vadovėlio skyrius, kuriame iš dalies dar atsiremiama į senuosius tradicinius ir kartu jau orientuojamasi į TLK-10 terminus, iliustruoja situaciją, kai pamažu keičiasi ne tik pavadinimas, bet ir pati sąvoka, sutrikimo traktavimas: A. Kriščiūno monografijoje intelekto sutrikimas apibrėžiamas kaip psichikos liga (2002: 138), iš esmės jis taip buvo traktuojamas ir visuose prieš tai aptartuose XX a. darbuose, o šiame vadovėlyje – kaip sindromas. Ir nors, kaip matyti iš pavyzdžių, XXI a. pradžioje psichiatrijos mokslo darbuose dar vartojamas silpnaprotystės terminas, medicinos praktikoje jį galutinai pakeitė protinis atsilikimas. Veikiausiai tokį pokytį paskatino tai, 133Terminologija | 2021 | 28 kad medicinos praktikoje tapo privaloma vadovautis TLK-10 kodavimo sistema, kurioje silpnaprotystės terminas apskritai nevartojamas, o intelekto sutrikimas vadinamas protiniu atsilikimu. Vis dėlto tose srityse (pavyzdžiui, teisėje), kurios nebuvo privalomai suderintos su TLK-10 kodavimo ir diagnostikos terminų sistema, iki šiol pasitaiko silpnaprotystės vartojimo atvejų. Terminas silpnaprotystė net iki 2016 m. oficialiai buvo vartojamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – LRCK) 1.84 str. 2 dalyje ir 2.10 str. 1 dalyje, reglamentuojančiose fizinio asmens pripažinimą neveiksniu arba ribotai veiksniu, intelekto sutrikimui įvardyti. Iki 2016 m. sausio 1 d. minėtose vietose buvo vartojamas toks žodžių junginys: „<...> dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti <...>.“ Teisininkas Valdas Benkunskas, tyręs psichikos sveikatos priežiūros terminų vartojimą Lietuvos teisinio reglamentavimo dokumentuose, 2012 m., bandydamas atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį į pasenusio, neetiško termino silpnaprotystė vartojimą LRCK, rašė, kad „dažnai teisėkūra terminijos kaitoje atsilieka, dėl ko terminai teisiniame reguliavime vartojami ne tik netiksliai, bet kartais ir rizikuojant pažeisti etikos reikalavimus“ (Benkunskas 2012: 164). Pagaliau 2015 m. gruodžio 3 d. buvo priimti šių straipsnių pakeitimai (įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.), kuriais visai atsisakyta terminų silpnaprotystė ir psichikos liga, minėtos sąvokos įvardytos vienu terminu psichikos sutrikimai. Šis terminas greičiausiai buvo perimtas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kur ir buvo iki to laiko vartojamas 465, 466, 472 ir 473 straipsniuose tuos pačius civilinius santykius, kaip ir LRCK, apibrėžiančiose teisės normose (reglamentuojamos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu). 2019 m. sausio 11 d. padarius dar vieną pakeitimą minėta LRCK straipsnių formuluotė dabar skamba taip: „<...> dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų <...>.“ Taigi, terminus psichikos liga ir silpnaprotystė pakeitė terminas psichikos ir elgesio sutrikimas. Šis teisines pasekmes galinčių turėti sutrikimų pavadinimas jau tiesiogiai perimtas iš TLK-10. Psichikos ir elgesio sutrikimai – tai viso TLK-10 penktojo skyriaus, kuris apima ir psichikos sutrikimus, ir intelekto sutrikimus, koduojamus pagal F00-F99 skalę, pavadinimas. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – LRBK), skirtingai nei LRCK, termino silpnaprotystė atsisakyta kur kas anksčiau – beveik prieš 20 metų. LRBK (priimtas 2000 m. rugsėjo 26 d., įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) 17 straipsnyje, reglamentuojančiame asmens nepakaltinamumą, vietoj trijų senajame variante vartotų terminų silpnaprotystė, chro- 134 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai ninė psichinė liga, laikinas psichinės veiklos sutrikimas pradėta vartoti ir iki šiol vartojama viena platesnė psichinio sutrikimo sąvoka. Nepaisant to, kad kodeksų straipsniuose, reglamentuojančiuose neveiksnumo ir nepakaltinamumo nustatymą, jau ne vienus metus nevartojamas terminas silpnaprotystė, iki šiol jis vis dar intelekto sutrikimo reikšme vartojamas tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų nutartyse. Duomenų bazėje eteismai.lt, kur nuo 2005 m. skelbiamos nuasmenintos visų Lietuvos teismų nutartys ir sprendimai, 2005–2020 m. laikotarpiu intelekto sutrikimas įvardijamas šiais terminais: protinis atsilikimas – 2 916 nutarčių, silpnaprotystė (šiuo terminu kartais įvardijamas intelekto sutrikimas, kartais – demencija) – 825 nutartyse, intelekto sutrikimas – 64 nutartyse. Ir net 153 nutartyse pavartotas dar sovietmečio pabaigoje iš psichiatrijos bei specialiosios pedagogikos vadovėlių ir monografijų išnykęs menkinamasis terminas intelekto defektas. Tiesa, iki 2016 m. sausio 1 d. nutartyse vartojamą silpnaprotystės terminą galima pateisinti tuo, kad iki tos dienos jis buvo vartojamas LRCK. Tačiau, šio termino nuo 2016 m. sausio 1 d. nelikus ir šiame teisės akte, teismų nutartyse intelekto sutrikimą įvardijančių terminų sinonimų nesumažėjo: nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. protinis atsilikimas pavartotas 1 563 nutartyse, silpnaprotystė – 553 nutartyse ir intelekto sutrikimas – 16 nutarčių. Į teismų nutartis tokie terminai dažniausiai patenka iš teismo psichiatrijos ekspertizės aktų, kuriuos rašo medikai psichiatrai, nors, kaip jau minėta, TLK-10, kuria vadovaujasi medikai, silpnaprotystės terminas nevartojamas nei sąvokų apibrėžimuose, nei jų pavadinimuose. Visgi tikėtina, kad ateityje silpnaprotystės neliks tiek teismo psichiatrų pažymose, tiek teismų nutartyse, juolab kad naujajame teismo psichiatrijos ekspertizės vadovėlyje visi nurodyti psichikos sutrikimai vadinami ir koduojami taip, kaip nurodyta TLK-10, taigi ir intelekto sutrikimas įvardijamas kaip protinis atsilikimas (Daškevičius, Daškevičienė, Adomaitienė 2018: 55–57). O tuomet, kai įsigalios TLK-11, protinis atsilikimas irgi turės būti keičiamas į intelekto raidos sutrikimą. 2.2.Protinisatsilikimas,intelektosutrikimas,intelektonegalia Mental retardation terminas, kurio lietuvišku atitikmeniu iš dalies laikytinas protinis atsilikimas11, Tarptautinėje ligų klasifikacijoje ICD pradėtas vartoti 1965 m. ICD-8 redakcijoje. Šalyse, turinčiose ilgesnę jo vartojimo tradiciją, ilgainiui pastebėta, kad su šiuo terminu susiklostė pana11 Kodėl šis terminas tik iš dalies atitinka mental retardation terminu žymimą sąvoką, žr. toliau straipsnyje. 135Terminologija | 2021 | 28 ši situacija, kaip ir su jo pirmtakais feeblemindedness (liet. silpnaprotystė), idiocy (liet. idiotija), moron, debility (liet. debilumas), imbecility (liet. imbecilumas) ir pan., t. y. diagnostikos terminas įgavo neigiamų konotacijų, kai kalboje jis ar jam giminiški žodžiai (pavyzdžiui, angl. retard, liet. atsilikėlis) pradėti vartoti perkeltine menkinamąja reikšme. Tad XXI a., pirmiausia – Amerikoje, o vėliau – ir kitose pasaulio šalyse, dar kartą nuspręsta pakeisti aptariamo sutrikimo pavadinimą. Šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje Amerikoje intelekto negalią turinčių asmenų artimieji ir globėjai, specialistai ir visuomeninių organizacijų atstovai pradėjo akcentuoti termino mental retardation (liet. protinis atsilikimas) daromą socialinę žalą. Šios kampanijos pasekmė buvo ta, kad ne tik viešajame diskurse, bet ir oficialiuose dokumentuose vis dažniau vietoj mental retardation pradėtas vartoti intellectual disability (liet. intelekto negalia) terminas (Shalock, Luckasson, Shogren ir kt. 2007: 117). 2007 m. Amerikos protinio atsilikimo asociacija (angl. the American Association on Mental Retardation) buvo pervadinta į Amerikos intelekto ir vystymosi negalių asociaciją (angl. the American Association on Intellectual and Developmental Disabilities), atitinkamai buvo pakeistas ir jos leidžiamo žurnalo pavadinimas (Nash, Hawkins, Kawchuk, Shea 2012: 71). 2010 m. Amerikos prezidentas Barackas Obama pasirašė vadinamąjį Rozos įstatymą (angl. Rosaʼs Law, pagal vienos iš intelekto negalią turinčios mergaitės, kurios artimieji daug prisidėjo prie termino keitimo kampanijos, vardą) (PUBLIC LAW, 111–256–OCT. 5, 2010), kuriuo įpareigojo visų valstijų teisės aktuose terminą mental retardation pakeisti terminu intellectual disability, o protiškai atsilikusius asmenis įvardyti kaip asmenis su intelekto negalia. 2013 m. pasirodė penktasis Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos vadovo leidimas (DSM-5), kuriame taip pat vietoj buvusio mental retardation įtvirtintas intellectual disability terminas. Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį, kad protinis atsilikimas nėra tikslus tarptautinio termino retardacija ir šio žodžio pagrindu sudarytų kitų kalbų terminų (pranc. mental retard, angl. mental retardation) atitikmuo. Pirmoji lotyniško žodžio retardatio reikšmė – „sulėtinimas“, antroji – „atsilikimas“ (TŽŽ 2013: 709), anglų kalba retard – „ką nors sulėtinti“ (angl. to make something slower), retardation – „lėtas vystymasis, arba vystymasis, kuris yra lėtesnis, nei turėtų būti“ (angl. slow development, or development that is slower than it should be) (CD), taigi matyti, kad lotynų retardatio pirmiausia reiškia sulėtėjimą, vėlavimą, o paskui – atsilikimą, o anglų retard ir retardation – tik sulėtėjimą, sulėtinimą. Reikšminga šiuo atveju 136 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai tai, kad ICD-8 (1965 m.) versijoje anglų kalba (viena iš oficialių PSO kalbų) pirmą kartą pavartotas mental retardation terminas aktualizavo ne antrąją (atsilikimo) reikšmę, o pirmąją – sulėtėjimo, t. y. šiuo terminu buvo kalbama apie protinio vystymosi sulėtėjimą. Tai įrodo ir tuo pat metu medicinos praktikoje anglų kalba vartotas kitas šiam sutrikimui pavadinti skirtas terminas mental backwardness – jo dėmens backwardness semantika akcentavo būtent antrąją lotyniško retardatio reikšmę – atsilikimą, atžangą, likimą visų užnugaryje (CD). Mental backwardness seniai pripažintas kaip nevartotinas diagnostikos terminas, o backwardness pamatinis žodis backward (liet. atsilikėlis, atsilikęs) nevartotinas jokiomis reikšmėmis (CD). Vis dėlto, kaip jau minėta, aptariamo sutrikimo pavadinimas protinis atsilikimas į lietuvių kalbą buvo išverstas ne iš ICD-8 originalo – anglų – kalbos ir ten vartojamo termino mental retardation, o iš rusų kalboje žinomo termino умственная отсталость. Pastarasis terminas vartojamas ir rusiškoje ICD-10 versijoje МКБ-10. Kai 1993–1997 m. visa ICD-10 iš anglų kalbos buvo verčiama į lietuvių kalbą, šis terminas nebuvo verčiamas – buvo pasinaudota jau esamu ir vartojamu jo lietuvišku atitikmeniu. Taigi, ICD vartojamo termino mental retardation atveju akcentuojamas sulėtėjimas, vėlavimas, o rusų умственная отсталость, lietuvių protinio atsilikimo ir anglų mental backwardness atvejais pabrėžiamas to vėlavimo „rezultatas“ – atsilikimas, likimas gale, tai toks pat semantinis skirtumas kaip tarp vėluoti ir pavėluoti. Matyti, kad terminas perimtas ne iš angliškos ar prancūziškos ICD versijos, o pasitelktas jau esamas, kuris veikiausiai sovietmečio pradžioje išverstas iš rusų kalbos (greičiausiai pirmą kartą pavartotas 1947 m. aptartame L. Gutmano vadovėlyje), taip gauta kur kas „vaizdingesnė“ metafora, kuri akcentuoja ne sulėtėjimą, o atsilikimą. Į šio termino pagrindu sudaryto kito termino, skirto sutrikimą turinčiam asmeniui pavadinti, – protiškai atsilikęs vaikas – semantikos diktuojamą ydingą požiūrį yra atkreipę dėmesį ir vaikų raidos specialistai: „Šiandien atmestas teiginys, kad protinis atsilikimas neturi tendencijos nei progresuoti, nei regresuoti. Šis reiškinys yra dinamiškas ir turint galvoje vaikus tikslinga kalbėti ne apie protiškai atsilikusius vaikus, o apie protiškai atsiliekančius vaikus“ (išskirta straipsnio aut. D. G.) (Daulenskienė 2003: 4). Tuo metu, kai Amerikoje buvo aktyviai diskutuojama mental retardation termino (ne)vartojimo klausimu, PSO pradėjo redaguoti ICD-10 ir rengti ICD-11. PSO ICD Intelekto negalių klasifikacijos grupė, prieš pasiūlydama naują mental retardation atitikmenį, turėjo nuspręsti, kaip turi būti traktuojamas intelekto sutrikimas – ar kaip negalia, ar kaip sveikatos būklė. Pagaliau 137Terminologija | 2021 | 28 nutarta šį sutrikimą, kaip ir iki to laiko, laikyti sveikatos būkle, nes nuogąstauta, kad, apibrėžus kaip negalią, tektų jį apskritai išbraukti iš ICD, o tai sujauktų sveikatos statistiką ir politiką, šiai pažeidžiamai grupei apribotų paslaugų prieinamumą (Salvador-Carulla, Reed, Vaez-Azizi ir kt. 2011). 2018 m. birželio 18 d. PSO išleido International Classification of Diseases 11th Revision (ICD-11). Čia, skirtingai nei ICD-10, intelekto sutrikimui įvardyti vartojamas ne mental retardation, o disorder of intellectual development terminas. Tiksliausias lietuviškas šio termino atitikmuo būtų intelekto raidos sutrikimas. Toks terminas jau vartojamas Aiškinamajame psichologijos terminų žodyne, skyriuje „Nervų sistemos raidos sutrikimai“ (Bagdonas, Bliumas 2019: 204). Intelekto raidos sutrikimo lygiai ICD-11, išskyrus vieną, nurodomi tokie pat kaip ir ICD-10 protinio atsilikimo atveju: mild (liet. lengvas), moderate (liet. vidutinis), severe (liet. sunkus), profound (liet. labai sunkus), provisional (liet. įtariamas) (ICD-10 buvo other (liet. kitas)), unspecified (liet. nepatikslintas). ICD-11 oficialiai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., bet nuo šios datos dar užtruks keletą metų, kol šalys narės, tarp jų ir Lietuva, išsivers ICD-11 į nacionalines kalbas ir pradės naudoti praktikoje. Taigi, ir Lietuvoje, įsigaliojus naujai, vienuoliktajai, TLK redakcijai, šiuo metu kaip diagnostinis terminas vartojamas protinis atsilikimas turės būti pakeistas lietuvišku disorder of intellectual development atitikmeniu. Lietuvos teisėsaugos, švietimo, socialinės rūpybos ir gydymo įstaigose vadovaujamasi skirtingais teisės aktais, kuriuose tam pačiam sutrikimui įvardyti kol kas vartojami skirtingi terminai. Tai ir lėmė, kad visose ugdymo įstaigų ir tarnybų, pavaldžių Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, dokumentuose jau dešimtmetį minėtasis sutrikimas vadinamas intelekto sutrikimu, o TLK-10 įvardijamas kaip protinis atsilikimas. Terminą intelekto sutrikimas įtvirtino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-1265/V-685/A1-317 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame apraše ir jį įtvirtinančiame įsakyme, skirtingai nei jo pirmtake – 2002 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. 1329/368/98 „Dėl Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarkos“, kuriame pramaišiui dar vartoti terminai intelekto sutrikimas, protinis atsilikimas ir intelekto regresija, lieka išskirtinai vienas šios srities terminas – intelekto sutrikimas. Nors iš pirmo žvilgsnio 138 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai galėtų pasirodyti, kad skirtingose srityse tam pačiam sutrikimui pavadinti galėtų būti vartojami ir skirtingi terminai, taip akcentuojant vis kitus šio sutrikimo aspektus, visgi konkretaus žmogaus gyvenime (ne tik jam pačiam, bet ir su juo dirbantiems ir bendraujantiems pedagogams, globėjams, gydytojams) terminų nenuoseklumas sukelia daug painiavos, juolab kad vaikui nustatyti intelekto sutrikimą gali ne tik gydymo, bet ir švietimo įstaigų specialistai. Šiuo metu Lietuvoje vaikui diagnozuoti intelekto sutrikimą gali psichologai, atlikę intelekto testą ir ištyrę adaptacijos įgūdžius. Nuo vietos, kur dirba psichologas, t. y. gydymo ar švietimo įstaigos, priklauso ir vaikui nustatomos diagnozės pavadinimas, nes gydymo įstaigoje dirbantis psichologas vadovaujasi TLK-10, kurioje vartojamas protinio atsilikimo terminas, o švietimo sistemai priklausančioje įstaigoje dirbantis psichologas vadovaujasi jau minėtu 2011 m. trijų ministrų pasirašytu įsakymu, kuriame šis sutrikimas vadinamas intelekto sutrikimu. Taigi, tokia susiklosčiusi padėtis lemia, kad daliai Lietuvos vaikų, turinčių tą patį sutrikimą, nustatomas protinis atsilikimas, o kitai daliai – intelekto sutrikimas. Bet kadangi asmuo, turintis minėtą sutrikimą, ilgainiui tampa tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo, tiek socialinės apsaugos, tiek teisės subjektu, įvairiose jį apibūdinančiose pažymose, dokumentuose jam būdingas sutrikimas įvardijamas iš esmės visais įmanomais ir šiame straipsnyje aptartais sinoniminiais terminais. Vienas iš tokios situacijos pavyzdžių: Lietuvoje ikimokyklinė ugdymo įstaiga arba mokykla, siekdama vaikui skirti papildomą arba specializuotą ugdymosi pagalbą, siunčia jį į Pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – PPT) skyrių, kur įvertinamas jo specialiųjų poreikių lygis. Vertinimo metu atliekami intelekto testai, tiriami adaptacijos įgūdžiai ir tuomet nustatomas (arba ne) intelekto sutrikimas. Tada vaiką atsiuntusiai įstaigai išrašoma Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo (8 priedas) (pažymoje nurodomos ugdymosi rekomendacijos, kokia pagalba mokiniui turėtų būti skiriama ir pan.). Šioje pažymoje PPT specialistai konstatuoja (arba ne) intelekto sutrikimą, nes PPT yra pavaldi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei vadovaujasi 2011 m. įsakymu. Tačiau prieš kiekvienų mokslo metų pradžią visi Lietuvos vaikai, tarp jų ir mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, savo mokyklai turi pristatyti Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 0271/a), kurį išrašo vaiko pediatras arba šeimos gydytojas. Šiame pažymėjime gydytojas turi įrašyti mokinio sutrikimus ir diagnozes. Remdamasis PPT atliktu intelekto testu ir pažyma, kurioje konstatuotas intelekto sutrikimas, vaiko gydytojas šį sutrikimą privalomai pervadina ir savo pažymėjime įrašo protinis at- 145Terminologija | 2021 | 28 ti, jų požiūriu, priimtiniausią ir tinkamiausią pavadinimą jų vaiko ar globotinio sutrikimui įvardyti. Be to, dar buvo galima pažymėti ties dviem skiltimis – „Visi terminai atrodo tinkami“ ir „Jūsų siūlomas variantas“. Apklausos rezultatai: protinį atsilikimą kaip tinkamą ir priimtiną terminą pasirinko 0 asmenų; intelekto sutrikimą – 78 asmenys; proto negalią – 0 asmenų; visi terminai atrodo tinkami – 1 asmuo; kaip savo siūlomą variantą 2 asmenys pasiūlė neurodiversiteto terminą. Ši apklausa aiškiai parodė, kuriems terminams prioritetą teikia artimiausi, stipriausią emocinį ryšį su intelekto sutrikimą turinčiais asmenimis palaikantys ir dažniausiai jų nuomonę ir mintis įgarsinantys žmonės. Straipsnyje, atsižvelgiant tiek į užsienio šalių patirtį, tiek į šiame straipsnyje nagrinėtų lietuviškų terminų (silpnaprotystė ir protinis atsilikimas) sąsajas su neigiamomis, stigmatizavimą ir atskirtį skatinančiomis konotacijomis, tiek į intelekto sutrikimą turinčių asmenų atstovų nuomonę, siūlytina visiškai atsisakyti termino silpnaprotystė ir nevartoti jo nei intelekto sutrikimo, nei demencijos reikšmėmis, o pradedant ICD-11 versti į lietuvių kalbą būtina atkreipti dėmesį į pasikeitusį šiame straipsnyje aptariamo sutrikimo įvardijimą: angliškoje klasifikacijos versijoje mental retardation terminas pakeistas disorder of intellectual development, taigi ir lietuviškoje versijoje terminą protinis atsilikimas turės pakeisti intelekto raidos sutrikimas. Įsigaliojus lietuviškai vienuoliktajai TLK versijai atitinkamas terminas turės būti vartojamas ir medicinos praktikoje bei su ja susijusiose visuomenės gyvenimo srityse. Neoficialiuose tekstuose, publicistikoje, šnekamojoje kalboje gali būti ir toliau vartojama trumpoji termino intelekto raidos sutrikimas forma, šiuo metu vartojama švietimo srities dokumentuose, – intelekto sutrikimas. Tuose darbuose ir tekstuose, kur pabrėžiamas ne pats sutrikimas, o intelekto sutrikimą turintiems žmonėms visuomenėje iškylantys sunkumai, vartotinas ir intelekto negalios terminas. IŠVADOS 1. Tarptautinės ligų klasifikacijos ICD angliškoje versijoje 1901–1964 m. intelekto sutrikimas įvardytas mental deficiency (liet. intelekto nepakankamumas) terminu, o jo lygiai – moron (pranc. debilite, liet. debilumas), imbecility (liet. imbecilumas) ir idiocy (liet. idiotija) terminais. Nuo 1965 m. iki šiol ICD vartojami mental retardation (liet. protinis atsilikimas) ir jo lygių – mild (liet. lengvas), moderate (liet. vidutinis), severe (liet. sunkus), profound (liet. labai sunkus), other (liet. kitas), unspecified (liet. nepatikslintas) – terminai. 146 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai 2. Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo intelekto sutrikimas sinonimiškai įvardytas dviem terminais – tarptautiniu oligofrenija ir lietuvišku silpnaprotybė – ir išskirti trys jo lygiai: debilitas, imbecilitas, idiotizmas. 3. Sovietmečio Lietuvoje medicinos darbuose intelekto sutrikimas dažniausiai traktuotas kaip viena iš silpnaprotystės atmainų ir įvardytas kaip įgimta silpnaprotystė, arba oligofrenija (antroji silpnaprotystės atmaina buvusi įgyta silpnaprotystė, arba demencija). Specialiosios pedagogikos darbuose retkarčiais intelekto sutrikimas vadintas ir protinio atsilikimo terminu. Ilgainiui išryškėjo nevienoda 1940–1999 m. laikotarpiu sinonimiškai vartotų trijų terminų – silp naprotystė, oligofrenija ir protinis atsilikimas – semantinė apimtis. Jie žymėjo sąvokas, priklausančias skirtingoms klasifikacijoms: Tarptautinėje ligų klasifikacijoje protinis atsilikimas ir demencija yra atskiri savarankiški nozologiniai vienetai, o nacionalinėje lietuviškoje psichiatrijos literatūroje abu minėti sutrikimai buvo priskiriami vienai bendresnei kategorijai ir traktuojami kaip silpnaprotystės sindromai. Ap skritai terminas silpnaprotystė sovietmečiu vartotas net trimis reikšmėmis: 1) kaip intelekto sutrikimo sinonimas; 2) kaip demencijos sinonimas; 3) dažniausiai kaip hiperonimas, apimantis tiek intelekto sutrikimą, tiek demenciją. 4. Pabrėžtina, kad iki 1965 m. nesutapo tik ICD ir lietuviškoje nacionalinėje sutrikimų klasifikacijos sistemoje vartoti pagrindiniai šio sutrikimo terminai, o sutrikimo lygiai abiejose sistemose įvardyti tais pačiais imbecilumo, idiotijos ir debilumo terminais. Į lietuvių kalbą jie perimti ne iš angliškos, bet iš prancūziškos ICD versijos. 5. XX a. pabaigoje į lietuvių kalbą išvertus ICD-10, medicinos mokslo ir praktikos darbuose įsitvirtino protinio atsilikimo terminas. Būtent šis terminas buvo pasirinktas kaip angliško termino mental retardation, vartojamo ICD, atitikmuo. Vis dėlto išnagrinėjus iš lotynų kalbos kilusio angliško žodžio retardation semantiką paaiškėjo, kad protinis atsilikimas yra ne angliško mental retardation, bet pažodinis rusiško termino умственная отсталость vertinys. Tikslesnis lietuviškas mental retardation atitikmuo galėjęs būti protinio vystymosi sulėtėjimas, o iki šiol vartojamas protinio atsilikimo terminas akcentuoja ne sulėtėjimą, o galimą sulėtėjimo rezultatą – atsilikimą. 6. Lietuvoje šiuo metu intelekto sutrikimui įvardyti vartojami mažiausiai keturi terminai: medicinos mokslo darbuose ir praktikoje – protinio atsilikimo terminas; švietimo, specialiosios pedagogikos darbuose ir švietimo sistemai priklausančių įstaigų dokumentuose – intelekto sutrikimo terminas; viešajame diskurse, socialinės globos, rūpybos dokumentuose – intelekto 147Terminologija | 2021 | 28 negalios arba proto negalios terminai; teisės moksle, teisės aktuose ir praktikoje vartojami tiek intelekto sutrikimo, tiek protinio atsilikimo, tiek silpnaprotystės terminai. Pastaruoju terminu įvardijamas ir intelekto sutrikimas, ir demencija. 7. Pasaulyje keičiantis intelekto sutrikimo sampratai ir požiūriui į intelekto sutrikimą turintį žmogų, o mental retardation terminui dėl kalboje paplitusių pejoratyvų (retard „atsilikėlis“ ir retarded „atsilikęs“) įgijus neigiamų konotacijų, galinčių nepagrįstai žeminti ir menkinti socialiai pažeidžiamą asmenų grupę, dar kartą pradėta ieškoti neutralių ir etiškų terminų. Amerikoje mental retardation antrajame šio amžiaus dešimtmetyje pakeistas intellectual disability, o vienuoliktojoje ICD redakcijoje – disorder of intellectual development terminais. 8. Tiek protinio atsilikimo, tiek silpnaprotystės terminų vartojimas intelekto sutrikimui įvardyti lietuvių kalboje problemiškas tapo, viena, dėl terminams sudaryti pasirinktų perkeltinių metaforinių reikšmių, turinčių neigiamą reikšmės atspalvį (dėl leksemoms silp nas būdingos visuomenėje vertinamos ypatybės ar požymio mažo kiekio ar prastos kokybės, atsilikimas – atsilikimo nuo visų, vėlavimo konotacijos), antra, kai patys terminai ar jiems giminiškos leksemos (atsilikėlis, atsilikęs, silpnaprotis) šnekamojoje kalboje tapo pejoratyvais, pradėti vartoti siekiant pažeminti asmenį. 9. Straipsnyje, atsižvelgiant tiek į užsienio šalių patirtį, tiek į nagrinėtų lietuviškų terminų (silpnaprotystė ir protinis atsilikimas) sąsajas su neigiamomis, stigmatizavimą ir atskirtį skatinančiomis konotacijomis, tiek į intelekto sutrikimą turinčių asmenų atstovų nuomonę, siūlytina visiškai atsisakyti termino silpnaprotystė ir nevartoti jo nei intelekto sutrikimo, nei demencijos reikšmėmis. Į lietuvių kalbą verčiant 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią vienuoliktąją ICD redakciją, būtina atkreipti dėmesį į pasikeitusią šiame straipsnyje aptariamo sutrikimo terminiją: angliškoje klasifikacijos versijoje mental retardation terminas pakeistas disorder of intellectual development, taigi ir lietuviškoje versijoje protinio atsilikimo terminą turės pakeisti intelekto raidos sutrikimas. Rekomenduojama ne tik medicinos praktikoje, bet ir su ja susijusiose srityse – medicinos teorijoje, teisės ir švietimo sistemų dokumentuose, pažymose ir pan., vengiant galimos terminų painiavos, vartoti terminą intelekto raidos sutrikimas. Šiuo metu švietimo srityje vartojamas terminas intelekto sutrikimas, vertintinas kaip trumpoji termino intelekto raidos sutrikimas forma, galėtų būti vartojamas neoficialiuose teisinės, įpareigojančios galios neturinčiuose dokumentuose, 148 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai publicistikoje, šnekamojoje kalboje. Tuose darbuose ir tekstuose, kur pabrėžiamas ne pats sutrikimas, o sutrikimą turintiems žmonėms socialinėje erdvėje iškylantys sunkumai, vartotinas ir intelekto negalios terminas. ŠALTINIAI Bagdonas Albinas 1995: Sutrikimų klasifikacija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Blažys Juozas 1935: Įvadas į psichiatriją, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas. CD – Cambridge dictionary. Prieiga internete: https://dictionary.cambridge.org/. Danilavičius Juozas 1973: Vaikų šnekamosios ir rašomosios kalbos sutrikimai, Vilnius: [Respublikinis mokytojų tobulinimosi institutas]. Daškevičius Konstantinas, Daškevičienė Jelena, Adomaitienė Virginija 2018: Teismo psichiatrijos ekspertizė. Teorija ir praktika: vadovėlis, Kaunas: Vitae litera. Daulenskienė Jūratė 1981: Oligofrenijos klinika, Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba. Daulenskienė Jūratė 2003: Protinio atsilikimo klinika, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Dembinskas Algirdas, Eglytis Imantas 1985: Bendroji psichopatologija, Vilnius: leidykla „Mokslas“. Dembinskas Algirdas ir kt. 2003: Psichiatrija, Vilnius: Vaistų žinios. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys, 7-asis patais. ir papild. leid., e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis. DSM-5 – Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM5), 5th edition, Washington, DC: American Psychiatric Association, 2013. DSM-III-R – DSMIIIR. Diagnostikos kriterijai. Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos vadovas, Kaunas: žurnalo „Medicina“ redakcija, 1993. Goštautas Antanas, Dembinskas Algirdas, Pilkauskienė Ina 1979: Intelekto tyrimas (Informacinis laiškas), Kaunas. Grigas Česlovas, Jocevičienė Aldona, Lapytė Aldona, Ostrauskas Vytautas 1966: Nervų ir psichinės ligos: konspektas rankraščio teisėmis, Kaunas: Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitetas, Kauno medicinos mokykla. Grigas Česlovas, Jocevičienė Aldona, Lapytė Aldona, Ostrauskas Vytautas 1972: Nervų ir psichinės ligos, Vilnius: „Mintis“. Gutmanas Lazaris 1947: Nervų ligos, Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla. ICD-6 – International Classification of Diseases, Revision 6, 1948. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd6h.htm. ICD-7 – International Classification of Diseases, Revision 7, 1955. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd7h.htm. ICD-8 – International Classification of Diseases, Revision 8, 1965. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd8h.htm. ICD-9 – International Classification of Diseases, Revision 9, 1975. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd9h.htm. ICD-10 – International Statistical Classification of Diseases and Related Health Problems 10th Revision, 1994. Prieiga internete: https://icd.who.int/browse10/2016/en#/V. ICD-11 – International Classification of Diseases 11th Revision, 2018. Prieiga internete: https://icd.who.int/en/. ILCD-1 – International List of Causes of Death, Revision 1, 1900. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd1h.htm. ILCD-2 – International List of Causes of Death, Revision 2, 1909. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd2h.htm. ILCD-3 – International List of Causes of Death, Revision 3, 1920. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd3h.htm. ILCD-4 – International List of Causes of Death, Revision 4, 1929. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd4h.htm. ILCD-5 – International List of Causes of Death, Revision 5, 1938. Prieiga internete: http://www.wolfbane. com/icd/icd5h.htm. 149Terminologija | 2021 | 28 Įsiteisėjusių teismų dokumentų duomenų bazė https://eteismai.lt/. Įtraukioji komunikacija Tarybos Generaliniame sekretoriate, Europos Sąjungos Taryba, Generalinis sekretoriatas, 2018. Prieiga internete: https://www.consilium.europa.eu/media/35432/lt_brochure-inclusive-communication-in-the-gsc.pdf. Jurčiukonytė Neringa 2007: Patarimai su psichikos sveikatos temomis susiduriantiems žurnalistams. Prieiga internete: https://gzi2.files.wordpress.com/2012/06/atmintine_zurnalistams.pdf. Kriščiūnas Algirdas 1993: Psichiatrija: monografija, 1-asis leidimas, Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centras. Kriščiūnas Algirdas 2002: Psichiatrija: monografija, 2-asis leidimas, Vilnius: UAB „Ciklonas“. Lapytė Aldona, Šurkus Jonas 1978: Psichikos liga sergančiojo ligos istorija ir psichiatrijos terminų žodynėlis, Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė kolegija. Lapytė Aldona, Šurkus Jonas 1996: Trumpas psichiatrijos terminų žodynas, Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centras. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. – Teisės aktų registras, i. k. 1021010KODE00IX-743. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/en/legalAct/TAR.2E7C18F61454/KIrWqbIBih. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-1265/V-685/A1-317 „Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“. – Valstybės žinios, 2011, Nr. 93-4428, i. k. 1112070ISAK5/A1-317. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/ TAD/TAIS.404013/asr. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 1329/368/98 „Dėl specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarkos“. – Valstybės žinios, 2002-08-30, Nr. 84-3672, i. k. 1022070ISAK9/368/98 (negalioja nuo 2011-07-22). Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.180989?jfwid=-fxdp8gzi. LRBK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. – Teisės aktų registras, i. k. 1001010ISTAIII-1968. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/en/legalAct/TAR.2B866DFF7D43/asr. LRCK – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. – Teisės aktų registras, i. k. 1001010ISTAIII-1864. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/en/legalAct/TAR.8A39C83848CB/ WDOlzlKiIz. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/en/legalAct/ TAR.8A39C83848CB/EoGiPuOwAw. Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija: https://www.e-tar.lt/ portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/NjQZiQVKoT. MCS 1950 – Manuel de classement statistique international des maladies, traumatismes et causes de deces 1, Geneve, Suisse: Organisation mondiale de la Sante, 1950. Prieiga internete: https://apps.who.int/iris/ bitstream/handle/10665/42894/ICD_10_1950_v1_fre.pdf?sequence=1&isAllowed=y. ME 1 1991 – Medicinos enciklopedija 1 A–M, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991. ME 2 1993 – Medicinos enciklopedija 2 M–Ž, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1993. Medicinos terminų žodynas, parengė V. Astrauskas, S. Biziulevičius, S. Pavilonis, A. Vaitilavičius, A. Vileišis, Vilnius: leidykla „Mokslas“, 1980. Michejevas Vadimas, Nevzorova Tatjana 1959: Nervų ir psichinės ligos, Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla. Mikalkevičius Algirdas 1999: Psichikos ligos. Klinika. Gydymas. Reabilitacija, Vilnius: Pradai. MIS 1957 – International Classification of Diseases. Manual of the International Statistical Classification of Diseases, Injuries, and Causes of Death 1, Geneva: World Health Organization, 1957. Prieiga internete: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/42900/ICD_10_1957_eng_v1.pdf?sequence= 25&isAllowed=y. PUBLIC LAW 111–256–OCT. 5. 2010: 111th Congress. Prieiga internete: https://www.govinfo.gov/ content/pkg/PLAW-111publ256/pdf/PLAW-111publ256.pdf. Socialinės apsaugos terminų žodynas, Vilnius: Sveikatos ekonomikos centras, 1999. Tarptautinė ligų klasifikacija TLK(ICD)10. V skyrius: Psichikos ir elgesio sutrikimai (F00–F99), Vilnius: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 1995. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija: TLK10, 10-oji red., vertimas iš anglų kalbos, T. 1. Klasifikacija, Vilnius: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 1997. 150 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai TLK10 Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika, Kaunas: Medicina, 1997. TLK10: Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, 10-oji red., Vilnius: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybės vaistų kontrolės tarnyba, 1996. TLK-10 – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija. Sisteminis ligų sąrašas, elektroninis vadovas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2015. Prieiga internete: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook. content/html/icd/ivadas.html. TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera, 2013. Vaikų vystymosi sutrikimai, sud. J. Laužikas, J. Unčiurys, Kaunas: Šviesa, 1978. МКБ-10 – Международная классификация болезней 10го пересмотра, 2019. Prieiga internete: https://mkb-10.com/. LITERATŪRA Bagdonas Albinas, Bliumas Remigijus 2019: Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Benkunskas Valdas 2012: Psichikos sveikatos priežiūros terminų vartojimo teisiniame reglamentavime probleminiai aspektai. – Sveikatos politika ir valdymas 1(4), 163–184. Binet Alfred, Simon Theodore 1904: Sur la nécessité d’établir un diagnostic scientifique des états inférieurs de l’intelligence. – L’année psychologique 11, 163–190. Bunevičius Robertas 1991: DSM ir psichiatrijos demokratizacija. – Medicina 27, 62–65. Bunevičius Robertas 1997: TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacija: perspektyvos Lietuvoje. – Medicina 33, 881–888. Gaivenis Kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gedzevičienė Dalia 2018: Lietuviški metaforiniai teisės terminai. – Taikomoji kalbotyra 10, 26–44. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/163/115. Giedrienė Regina 2015: Raidos sutrikimai ir vaiko socializacija, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. Harris James C. 2013: New terminology for mental retardation in DSM-5 and ICD-11. – Current opinion in Psychiatry 26(3), 260–262. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kanner Leo 1967: A History of the Care and Study of the Mentally retarded, Springfield: Charles C Thomas. Kriščiūnas Algirdas 2002: Psichiatrija: monografija, 2-asis leidimas, Vilnius: UAB „Ciklonas“. Lakoff George 1993: The contemporary theory of metaphor. – Metaphor and Thought, A. Ortony (ed.), Cambridge: Cambridge University Press, 203–251. Lee David 2015: Cognitive Linguistics: An Introduction, Oxford: Oxford University Press. Mačiulis Valentinas, Šurkus Jonas, Lapytė Aldona 2017: Enciklopedinis psichiatrijos terminų žodynas, Vilnius: Presvika. Mercer Jane R. 1973: Labelling the Mentally Retarded: Clinical and Social System Perspectives on Mental Retardation, Berkeley, Calif.: University of California Press. Nash Chris, Hawkins Ann, Kawchuk Janet, Shea Sarah E. 2012: What’s in a name? Attitudes surrounding the use of the term ‘mental retardation’. – Paediatr Child Health 17(2), 71–74. Našlėnė Žilvinė, Petrauskaitė Indrė, Želvienė Aušra 2020: Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai, Vilnius: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Prieiga internete: http://hi.simplit.lt/ uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf. Pūras Dainius 2015: Apie proto sveikatą ir jos sutrikimus, Vilnius: Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“. Ruškus Jonas 2019: Apie klaidingą, bet alternatyvos neturintį žodį „neįgalus“. – Bernardinai.lt. Prieiga internete: https://www.bernardinai.lt/2019-01-07-apie-klaidinga-bet-alternatyvos-neturinti-zodi-neigalus/. Ruškus Jonas 2001: Negalės psichosociologija, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Salvador-Carulla Luis, Bertelli Marco 2008: ‘Mental retardation’ or ‘intellectual disability’: time for a conceptual change. – Psychopathology 41(1), 10–16. 151Terminologija | 2021 | 28 Salvador-Carulla Luis, Reed Geoffrey M., Vaez-Azizi Leila M. et al. 2011: Intellectual developmental disorders: towards a new name, definition and framework for “mental retardation/intellectual disabilityˮ in ICD-11. – World Psychiatry 10(3), 175–180. Shalock Robert L., Luckasson Ruth A., Shogren Karrie A. et al. 2007: The renaming of mental retardation: understanding the change to the term intellectual disability. – Intellectual and developmental disabilities 45(2), 116–124. Stengel Erwin 1959: Classification of Mental Disorders. – Bulletin of the World Health Organization 21, 601–663. Taylor Steve 1996: Disability Studies and Mental Retardation. – Disability Studies Quarterly 16(3), 4–13. Taylor Steven J. 2008: Before It Had a Name: Exploring the Historical Roots of Disability Studies in Education. – Vital Questions Facing Disability Studies in Education, S. Danforth and S. L. Gabel (eds.), New york: Peter Lang International Academic Publishers. Tassé Marc J., Mehling Margaret 2015: Mental Retardation [Intellectual Disability]: Historical Changes in Terminology. – The SAGE Encyclopedia of Intellectual and Developmental Disorders, Ellen Braaten (ed.), Thousand Oaks: Sage Publications. Pre-print version. Prieiga internete: https://www.researchgate.net/ publication/314281801_Mental_Retardation_Intellectual_Disability_Historical_Changes_in_Terminology. Thibodeau Paul H., Boroditsky Lera 2011: Metaphors We Think With: The Role of Metaphor in Reasoning. – PLoS ONE 6(2): e16782. Prieiga internete: http://www.plosone.org/article/ info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0016782. Thibodeau Paul H., McClelland James, Boroditsky Lera 2009: When a bad metaphor may not be a victimless crime: The role of metaphor in social policy. – Proceedings of the 31st Annual Conference of the Cognitive Science Society, 809–814. Vaikų raidos sutrikimai, sud. ir mokslinė red. A. Prasauskienė, Kaunas: Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“, 2003. Valionienė Laura 2021: Autizmas ir intelektas. – Lietaus vaikai 11, 14–15. Wehmeyer Michael L., Buntinx Wil, Lachapelle yves, Luckasson Ruth A. 2008: The Intellectual Disability Construct and Its Relation to Human Functioning. – Intellectual and developmental disabilities 46(4), 311–318. Гиляровский Василий А. 1954: Психиатрия: Руководство для врачей и студентов, 4-е изд., испр. и доп., Москва: Медгиз. Кербиков Олег В., Коркина Мария В., Наджаров Рубен А., Снежневский Андрей В. 1968: Психиатрия, Москва: Медицина. ChANgE Of TERMS DEfININg INTELLECTuAL DISAbILITY AND ITS LEvELS IN LIThuANIA AND ChANgE-DETERMININg fACTORS Summary An assessment of the terms used to describe intellectual disability in the International Classification of Diseases (ICD) and the terms used in Lithuania during the 20th century and the early 21st century shows that by the end of the 20th century, the main terminology in use greatly differed between the ICD and the Lithuanian classification. For example, the ICD listed mental deficiency (until 1965) and mental retardation (1965 to present), while in Lithuania the words such as silpnaprotystė (feeble-mindedness) and oligofrenija (oligophrenia) were and are still used. For a long time, only the terms used to name the different levels of intellectual disability were the same in both systems: debilumas (debility), imbecilumas (imbecility), and idiotija (idiocy). From the late 20th century until now, intellectual disability has been defined by at least four terms in Lithuania: protinis atsilikimas (mental retardation), silpnaprotystė (feeble-mindedness), intelekto sutrikimas (disorder of intellect), and intelekto negalia (intellectual disability). In the 21st century, with a fundamental change in attitudes 152 Dalia Gedzevičienė Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai towards people with intellectual disabilities and the resulting effort to reduce the exclusion of this social group, more attention was paid to the negative stigmatizing connotations of the term ‘mental retardation’, and the search for a more neutral, ethical term for this disorder began. In America, the term ‘mental retardation’ was replaced by ‘intellectual disability’ from 2007 to 2010 and, in ICD-11, which will be officially adopted on 1 January 2022, it has been supplanted by ‘disorder of intellectual development’. The use of protinis atsilikimas (mental retardation) and silpnaprotystė (feeblemindedness) in Lithuanian has become problematic, partly due to the negative connotations of the words, which have metaphorical meanings [the lexical item silpnas (feeble, weak) has the connotations of a very small quantity or a poor quality of any attribute valued in society, and the lexical item atsilikimas (backwardness, lag) has the connotation of lagging behind all, delayed], and partly because the terms and related words [atsilikėlis (retard), atsilikęs (retarded), silpnaprotis (feeble-minded)] have become pejorative in colloquial speech, used to humiliate the person called in such a way. Thus, this paper proposes the term intelekto raidos sutrikimas (disorder of intellectual development) or its short form intelekto sutrikimas (disorder of intellect) when referring to intellectual disability in Lithuanian official documents. In the contexts where the disability or the dysfunction caused by the disorder are emphasised, the term intelekto negalia (intellectual disability) may be used. Meanwhile, metaphorical terms such as silpnaprotystė (feeble-mindedness) and protinis atsilikimas (mental retardation) should be abandoned entirely as they are obsolete, offensive and socially harmful. Silpnaprotystė (feeble-mindedness), in particular, should not be used in the sense of either intellectual disability or dementia. Gauta 2021-06-23 Dalia Gedzevičienė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas Ankštoji g. 1A, LT-01109 Vilnius E. paštas [email protected]