Linguistic Approaches to Technical Documentation and Technical Texts

doi.org/10.35321/term29-10 Lingvistiniai požiūriai į techninę dokumentaciją ir techninius tekstus ZOLTÁN SOMOGYI Károli Gáspár University of the Reformed Church in Hungary ORCID ID: 0000-0002-3721-6513 Ágota Fóris, Andrea Bölcskei (eds.) 2021: LINGUISTIC RESEARCH IN THE FIELD OF CONTENT DEVELOPMENT AND DOCUMENTATION, Károli Gáspár Református Egyetem, L’Harmattan, Budapest–Paris, 389 p. ISBN 978-2-343-25167-7. Pagrindinis knygos Kalbiniai tyrimai turinio kūrimo ir dokumentacijos srityje tikslas – plačiajai auditorijai pristatyti unikalius dokumentacijos, turinio kūrimo ir techninio rašymo lingvistinių aspektų tyrimų rezultatus. Autoriai daugiausia dėmesio skiria techninės dokumentacijos rengimo procesui, techninių tekstų ypatybėms ir jų vertimui, pirmiausia terminologijos, vertimo studijų ir tekstų lingvistikos tyrimų aspektais. Šių tyrimų aktualumas susijęs su technologijų pažanga ir dėl jos vykstančiais informacijos rinkimo, dalijimosi ja ir jos supratimo pokyčiais. Atrinkti straipsniai yra originalių vengriškų tekstų vertimai į anglų kalbą; originalai buvo paskelbti dviejuose atskiruose vengriškuose tomuose. Knyga suskirstyta į tris pagrindines dalis: pirmajame skyriuje techninė komunikacija nagrinėjama plačiu požiūriu, antrajame dėmesys skiriamas dokumentacijos, terminologijos ir vertimo sąsajoms, o knyga užbaigiama techninių tekstų lingvistinės analizės tyrimais. 182 Zoltán Somogyi Linguistic Approaches to Technical Documentation and Technical Texts Pirmąją dalį pradeda Ágota Fóris straipsnis „Turinio kūrimas ir dokumentacija vengrų lingvistikos požiūriu“. Autorė paaiškina TERMIK (Terminologijos ir komunikacijos tyrimų grupės) vykdyto mokslinių tyrimų projekto („Vengrų kalba ir profesinė kultūra. Vengrų kalbotyros tyrimai turinio kūrimo ir techninės dokumentacijos srityse“) tikslus ir metodus; knygoje pristatomi projekto pasiekimai, taip pat aptariama jo rezultatų reikšmė ir pritaikomumas aukštajame moksle. Toliau ji aprašo lingvistinių tyrimų vietą ir vaidmenį turinio kūrimo bei dokumentacijos srityse ir galimus tokių tyrimų aspektus. Po to pateikiama bendra šiuolaikinės turinio kūrimo ir valdymo praktikos ypatybių bei sistemų apžvalga. Autorė taip pat apibūdina dabartines šios srities tendencijas ir aptaria jų poveikį techniniams rašytojams bei galutiniams naudotojams. Kitas Eszter B. Papp straipsnis „Profesinė dokumentacija XXIst amžiuje“ aptaria naujausius pokyčius. Techninės dokumentacijos pokyčius galima paaiškinti pasikeitusiu informacijos kūrimo ir gavimo būdu; visi šie nauji reiškiniai apibendrinami sąvoka „Informacija 4.0“. Tyrime išsamiai apžvelgiama, kaip galima grupuoti šiandien naudojamus pramoninius ir techninius dokumentus. Šiuolaikinės informacinės sistemos tolsta nuo spausdintų leidinių ir vientiso, nuosekliai dėstomo teksto. Vis svarbesni tampa mastelio keitimas (tokio informacijos kiekio pateikimas, kokio naudotojui reikia), paieškos galimybės, lengvas informacijos gavimas, pakartotinis naudojimas ir integravimas į automatizavimo procesus. Siekiant patenkinti šiuos poreikius, informacija kuriama ir saugoma kaip savarankiški, prasmingi vienetai bei moduliai, o atskiri moduliai kartu su dokumentų žemėlapiais grupuojami į didesnius vienetus. Straipsnyje, remiantis keliais atvejų tyrimais, aptariama tinkamos informacijos atrankos ir kontroliuojamosios kalbos vartojimo dokumentacijoje nauda, taip pat išvardijami iššūkiai, su kuriais susiduria techniniai rašytojai, rašantys ne gimtąja kalba. Antroji tos pačios autorės studija „Dokumentacija 4.0“ pateikia išsamesnį vaizdą apie nuolat kintančią aplinką, kurioje kuriama techninė dokumentacija. Vienas iš tiesioginių Pramonės 4.0 padarinių – praeities popierinę dokumentaciją keičia skaitmeninė, gerai struktūruota informacija, vienu metu prieinama keliuose įrenginiuose ir suprantama tiek mašinoms, tiek žmonėms. Žinoma, šiuolaikinėje dokumentacijoje atsižvelgiama ir į besikeičiančius naudotojų įpročius Terminologija | 2022 | 29 183 ... apskaita. Autorė taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl pasaulinės sklaidos anglų kalba tapo vyraujančia dokumentacijos kalba. Šiame kontekste autorė pristato kai kuriuos pagrindinius dokumentų, kuriuos rengia gimtakalbiai ir negimtakalbiai autoriai, ypatumus, taip pat konkrečias su dokumentacija susijusias sąvokas ir standartus. Toliau pateikiamas Andrea Bölcskei straipsnis „Techninės komunikacijos praktika ir naujausi iššūkiai“, pradedamas techninės komunikacijos ir dokumentacijos pagrindinių sąvokų apžvalga. Autorė aptaria techninės dokumentacijos rengimo aplinkybes ir etapus, taip pat šiuos etapus reglamentuojančius teisinius reikalavimus bei standartizavimo reikalavimus. Toliau straipsnyje pabrėžiama būsima techninės dokumentacijos svarba, išmaniųjų informacinių produktų kūrimo aktualumas ir reikšmingas terminologijos vaidmuo dokumentacijoje. Straipsnis baigiamas geriems techninės komunikacijos specialistams būtinų įgūdžių apžvalga. Kitame autorės straipsnyje „Ką veikia techniniai rašytojai ir ko jie mokosi?“ išsamiai aprašomas techninis rašymas kaip profesinė veikla ir apžvelgiami šiuo metu aukštojo mokslo įstaigose bei kai kuriose kitose švietimo programose įvairiose šalyse siūlomi mokymo kursai. Autorė pažymi, kad kalbos įgūdžiai vis labiau vertinami įvairiose profesijose, įskaitant techninį rašymą. Straipsnyje įvertinama TecCOMFrame sistema, apibūdinanti techninių rašytojų žinias, įgūdžius ir gebėjimus bei apibrėžianti juos pagal šešias dimensijas. Toliau tyrime pateikiamas bendras techninių rašytojų paklausos darbo rinkoje vaizdas ir pažymima, kad visoje Europoje šių specialistų paklausa itin didelė. Europos, Kanados ir Jungtinių Valstijų pavyzdžiai rodo, kad techninės dokumentacijos mokymo kursai aukštojo mokslo įstaigose siūlomi keliais lygmenimis (pavyzdžiui, bakalauro ir magistro) ir įvairiomis formomis (kaip gretutinės studijos, specializacijos, atskiri kursai ir specializuotos mokymo programos). Šį skyrių užbaigia Ágnes Czinkóczki ir Ildikó Fehér straipsnis „Kaip kuriamas techninis turinys? Techninės dokumentacijos gyvavimo ciklas“. Kadangi autorės yra praktikuojančios techninės rašytojos, straipsnyje pateikiama tiesioginė informacija apie techninės dokumentacijos subtilybes, papildanti ankstesniuose straipsniuose aptartus teorinius klausimus. Šiame tyrime jos apibrėžia sąvokas techninis turinys, techninė dokumentacija, techninis tekstas, techninis rašytojas, naudotojas ir tikslinė auditorija. Apibrėžtys taip pat 184 Zoltán Somogyi Linguistic Approaches to Technical Documentation and Technical Texts atskleidžia techninių rašytojų darbo įvairovę: jie ne tik rašo turinį, bet ir planuoja bei sudaro techninės dokumentacijos rengimo proceso tvarkaraštį, tiria atitinkamą temą, rinkdami informaciją, konsultuodamiesi su ekspertais ir, kai reikia, išbandydami produktą. Toliau autorės pristato išsamų techninio rašymo proceso modelį. Straipsnio pabaigoje skaitytojai supažindinami su pagrindinėmis turinio kūrimo taisyklėmis, įskaitant teisinės atitikties svarbą, išsamų tikslinės auditorijos supratimą ir rekomendacijas, kaip turinį pateikti paprastai ir glaustai. Antrąją rinkinio dalį pradeda Ágota Fóris ir Andrea Faludi tyrimas „Dokumentacijos ir dokumentų valdymo sąsajos su terminologija ir vertimu“. Šiuo straipsniu siekiama apibrėžti dokumentacijos ir dokumentų valdymo sritį bei išnagrinėti jos ryšį su vertimu ir terminologijos valdymu. Šiuo atžvilgiu straipsnyje išsamiai parodoma, kaip vykdomas dokumentų valdymas ir kaip jis apima visą dokumento gyvavimo ciklą. Autorės daro išvadą, kad terminologijos valdymas dokumentacijos procese atlieka esminį vaidmenį tiek todėl, kad specialistai informacijos organizavimui naudoja terminologinius vienetus, tiek todėl, kad gerai išplėtota terminologija užtikrina esamų ir būsimų dokumentų turinio nuoseklumą. Be originalios dokumentacijos kūrimo aprašymo, autorės išsamiai aptaria ir dokumentų vertimo procesus bei priemones, įskaitant įvairius vertimą padedančius atlikti įrankius, leidybos programinę įrangą, informacijos valdymo standartus ir dokumentacijos srityje naudojamus failų formatus (pavyzdžiui, DITA XML). Kitas rinkinio straipsnis „Techninis rašymas ir dokumentacija kaip vertimas kalbos viduje“ taip pat parašytas minėtų bendraautorių. Jame pradedama nuo to, kaip galima interpretuoti „dokumentacijos“ sąvoką. Autorės pasiūlė tris skirtingus požiūrius, kurie taip pat padeda siekti pažangos kuriant terminus, galinčius šioje srityje įvardyti šias sąvokas vengrų kalba; tai yra vienas iš knygos versijos vengrų kalba ir tyrimo projekto tikslų. Aiškumas ir suprantamumas yra du pagrindiniai geros techninės dokumentacijos aspektai. Aiškumą pirmiausia galima pasiekti tinkamai vartojant sąvokas ir terminus, o tai taip pat didina gerai išplėtotos nacionalinės terminologijos vertę. Suprantamumą užtikrina tinkamas techninių terminų „vertimas“ kalbos viduje. Tai atskleidžia vertimo kalbos viduje aspektus ir Terminologija | 2022 | 29 185 problemas. Autorės daro išvadą, kad dokumentacijos procese susiklostančią antrinę komunikacijos situaciją galima laikyti „vertimu kalbos viduje“, ir priduria, kad šis reiškinys daugiausia pasireiškia specialistų ir ne specialistų komunikacijoje bei pirmiausia atsispindi terminų atitikmenyse ir jų supratime. Kitas straipsnis – Mártos Kóbor tyrimas „Svetainių tekstų ypatybės ir jų vertimo charakteristikos“. Straipsnyje siekiama pristatyti rašymo žiniatinkliui savitumą ir jo reikšmę vertimui, taip pat suteikti pagrindą šios temos vertimo technikų mokymo programai rengti. Autorė aptaria būdingus svetainių bruožus ir galimus jų klasifikavimo kriterijus. Ji daro išvadą, kad verčiant svetaines, be vertimo įgūdžių, vertėjams būtinos ir pagrindinės žinios apie žiniatinklio technologijas. Vėliau autorė išsamiai nagrinėja viešai prieinamų B2C ir E2L svetainių užsienio kalbų ir vengrų kalbos ypatybes. Straipsnyje „Terminologijos darbas techninio rašymo ir vertimo procese“ Andrea Faludi pristato interviu tyrimo apie terminologijos darbo vaidmenį vertimo procese rezultatus ir pabrėžia, kad kruopštus bei gerai struktūruotas terminologijos darbas visų pirma turėtų būti atliekamas kuriant tekstą šaltinio kalba, dar prieš jį verčiant. Autorė struktūruotų interviu metodu tyrė terminologijos darbo ir terminologijos valdymo vietą bei vaidmenį techninio rašymo procese ir verčiant techninius tekstus. Dóra-Mária Tamás tyrime „Terminologija ir dokumentacija terminologijos duomenų bazėse“ taip pat nagrinėjamas terminologijos ir techninės dokumentacijos ryšys. Tyrimas pradedamas sąvokų „terminologijos valdymas“ ir „terminologijos duomenų bazė“ apibrėžimu. Pats terminologijos darbas apima dokumentavimą, kuris turi vykti visais trimis proceso etapais (parengiamuoju etapu, rengimo etapu ir baigiamuoju terminologijos darbo etapu). Dokumentacija taip pat gali būti duomenų bazės kokybės vertinimo garantas. Vienas iš šio proceso galutinių produktų galėtų būti, pavyzdžiui, redakcinis vadovas, kuriuo remiamasi tvarkant šaltinius, sprendžiant autorių teisių klausimus, nustatant terminologijos duomenų bazės struktūrą ir registruojant su terminais susijusius duomenis. Taip pat gali būti svarbu parengti dokumentaciją, kurioje pateikiama informacija apie parengtos duomenų bazės naudojimą galutiniams naudotojams. 186 Zoltán Somogyi Linguistic Approaches to Technical Documentation and Technical Texts Šią dalį užbaigia Eszter Sermann tyrimas „Su terminu dokumentacija susijusios sąvokos Cercaterm – katalonų terminologijos duomenų bazėje“, kuriame išsamiai apžvelgiami katalonų kalbos statuso pokyčiai ir kalbos planavimo, įskaitant terminologijos planavimą, vaidmuo šiame procese. Straipsnyje išsamiai pristatoma Cercaterm duomenų bazė, kurioje kaupiami katalonų terminologijos darbų rezultatai. Antroje straipsnio dalyje autorė nagrinėja terminą dokumentacija ir su juo susijusius terminus duomenų bazėje. Paskutinė knygos dalis pradedama Csilla-Ilona Dér straipsniu „Moksliniai žanrai – specializuotieji žanrai“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama mokslinių žanrų apibrėžčiai ir jų atskyrimui. Šie žanrai yra platesnio mokslinio diskurso dalis ir susiję su kitais profesiniais diskursais. Autorė daro išvadą, kad mokslinius žanrus reikėtų nagrinėti akademinių, mokslinių, profesinių ir pedagoginių / institucinių diskursų kontekste. Likusioje straipsnio dalyje išsamiau nagrinėjamos Vengrijos mokslinių darbų duomenų bazės (Magyar Tudományos Művek Tára, MTMT) žanrų ir klasifikavimo sistemos. Išsamiai apibūdinusi šias sistemas, autorė nurodo vieną jų trūkumą – prieštaravimą tarp mokslinės ir edukacinės klasifikacijų. Dėl to, pavyzdžiui, mokymo tikslams parašytas vadovėlis negali būti laikomas moksliniu darbu, net jei atitinka mokslinio pobūdžio kriterijus. Nóra Csontos straipsnyje „Techniniai tekstai tekstų tipologijos požiūriu. Instrukcijų vadovų tekstų tipologijos analizė“ nagrinėjamas instrukcijų vadovo tekstų tipas, remiantis funkcine kognityvine tekstų tipologijos teorija ir pragmatiniu požiūriu. Straipsnio pradžioje autorė trumpai apžvelgia ankstesnius tekstų tipologijos tyrimus ir pažymi, kad juose trūksta vienodų kategorijų: skirtumai kyla iš teorinių sistemų, kuriomis remiantis nagrinėjamas tekstas. Tyrimo korpusą sudaro spausdinti ir internetiniai instrukcijų vadovai, kurių pagrindinė tema – kognityvinis vienetas TECHNINIS OBJEKTAS ir orientacija į jį. Analizės aspektai apima diskursinį santykį, dėmesio centrą, konceptualiąsias schemas ir scenarijus, techninio objekto sudėtingumą, teksto tikslą, t. y. kalbos aktą, ir tipinę jų raišką kalboje. Tame pačiame autoriaus antrajame straipsnyje „Žinių dalijimosi priemonės techniniuose tekstuose: „Galima techninių tekstų tipų interpretacija““ techniniai tekstai nagrinėjami socialiniame kognityviniame kontekste ir nustatoma Terminologija | 2022 | 29 187 galima techninių tekstų tipologija. Straipsnyje aprašomos kalbos vartotojo patirtinės žinios, susijusios su techniniais tekstais, taip pat žinių komponentai švietimo bei kituose institucionalizuotuose ir konvencionalizuotuose kontekstuose ir jų tarpusavio ryšiai. Siekdama įvertinti žinių elementus ir ištirti, kaip kalbos vartotojas suvokia techninį tekstą, autorė atliko anketinę apklausą. Jos rezultatai parodė, kad formuojantis techninių tekstų tipams vienu metu gali būti aktyvuojami keli žinių komponentai ir kad kalbos vartotojai pagal juos sudaro kategorijas. Ágnes Czinkóczki ir Ildikó Fehér tyrime „Techninių tekstų tipai ir ypatybės“ taip pat ieško bendrų techninių tekstų bruožų, daugiausia ne lingvistiniu požiūriu. Pagrindinė techninių tekstų funkcija – pateikti skaitytojui sudėtingą techninę informaciją ir kartu užtikrinti, kad ji būtų glausta, aktuali, tiksli tikslinės auditorijos atžvilgiu, greitai ir lengvai pasiekiama. Šiuo požiūriu skiriami trys pogrupiai: aprašomieji, instrukciniai ir informaciniai tekstai. Šiame kontekste autorės aprašo DITA rengimo standartą, šiandien plačiai naudojamą techninės dokumentacijos rengimo srityje. Kitas svarbus aspektas – publikavimo kanalas, t. y. tai, kaip tam tikras turinys ar informacija pateikiama naudotojams. Remdamosi šiuo požiūriu, autorės išskiria kelis skirtingus tekstų tipus ir išsamiai juos analizuoja, aprašydamos publikavimo kanalą, turinio ypatybes ir kalbines savybes. Tyrime „Semantiniai požymiai Europos Sąjungos reglamento vengriškosios versijos terminuose“ Réka Sólyom kognityvinės semantikos požiūriu nagrinėja konceptualiųjų metaforų ir metonimijų santykį su Europos Sąjungos terminija, analizuodama ES reglamentus. Atlikusi analizę, autorė nustatė skirtingus metaforų, metonimijų ir personifikacijų tipus, suskirstė juos pagal specifines ypatybes ir nustatė jų proporcijas korpuse. Antrajame savo straipsnyje „Konceptualiosios metaforos ir metonimijos techniniame tekste apie kokybės vadybos sistemas“ Réka Sólyom funkciniu kognityviniu požiūriu nagrinėja konceptualiųjų metaforų ir metonimijų raišką bei funkcijas konkrečiame tekste – kokybės vadybos standarte EN ISO 9001:2009. Aptardama teorinį pagrindą, autorė trumpai apibendrina pagrindines metaforų ir metonimijos literatūros idėjas, kurių ištakos glūdi retorikos darbuose. Autorė pažymi, kad pagrindinė šių kalbinių 188 Zoltán Somogyi Linguistic Approaches to Technical Documentation and Technical Texts įrankiai padeda adresatams suprasti abstrakčias sąvokas ar procesus, su kuriais jie neturi arba turi tik nedaug patirties. Analizuodama autorė nagrinėja ne visą tekstą, o dėmesį sutelkia tik į tam tikrus žodžius ir frazes. Todėl ji nustato, kad korpuse esama kelių tipų metaforų, daugiausia veiksmažodinių metaforų ir personifikacijų, taip pat orientacinių metaforų, kurios dažnos ir šnekamojoje kalboje, todėl skaitytojams lengviau suprasti tekstą. Vengrų kalbos techninių dokumentų pragmatika tirta palyginti nedaug. Paskutiniame rinkinio tyrime „Apie diskurso žymiklių vartojimą architektūros techninėje dokumentacijoje“ Csilla-Ilona Dér mėgina užpildyti šią spragą. Pirmiausia autorė patikslina diskurso žymiklių sąvoką ir paaiškina, kaip juos galima klasifikuoti. Tyrimo korpusą sudarė laisvai prieinama techninė pastatų architektūros dokumentacija. Iš jos autorė rankiniu būdu išrinko diskurso žymiklius, nustatė jų funkcijas, suskirstė juos į grupes ir statistiniais metodais išnagrinėjo jų proporcijas. Visus šio rinkinio tyrimus glaudžiai sieja terminologija ir terminologijos valdymas: juose pateikiama specializuota techninės dokumentacijos sistema, apimanti teorinius ir praktinius darbo su terminais metodus. Apžvelgdami techninės dokumentacijos ypatybes ir su ja susijusį techninių tekstų rengėjų darbą, techninės dokumentacijos kūrimo procesą bei įvairius specializuotų techninių tekstų bruožus, kuriuose tinkamas terminologijos valdymas ypač svarbus, autoriai aprašo aplinką, kurioje gausu specializuotų terminų ir sąvokų hierarchijų. Šiuo rinkiniu gali naudotis visų dokumentacijos procesų specialistai, ypač terminologai, norintys geriau suprasti terminų poveikį kuriant ir skaitant techninius tekstus bei terminologijos valdymo vaidmenį visame procese. Be to, jis gali būti vadovėlis dabartiniuose ir būsimuose aukštojo mokslo kursuose. Gauta 2022-08-29 Zoltán Somogyi Károli Gáspár University of the Reformed Church in Hungary Terminologijos ir komunikacijos tyrimų grupė Reviczky u. 4, Budapeštas, Vengrija El. paštas [email protected] Terminologija | 2022 | 29 189