Expectations of the Latvian Dictionary Users on the Ideal Terminological Dictionary

doi.org/10.35321/term29-04 Latvijos žodynų naudotojų lūkesčiai dėl idealaus terminologijos žodyno ELĪNA PEINA Liepāja University, Kurzeme Institute of Humanities ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-3965-1006 ANITA HELVIGA Liepāja University, Kurzeme Institute of Humanities ORCID id: https://orcid.org/0000-0003-4534-5144 SANTRAUKA Nagrinėjant šiuolaikinės latvių terminografijos būklę, tenka pripažinti, kad trūksta gerai parengtų žodynų, kurių įvaduose būtų paaiškinti žodyno sudarymo principai ir tikslai; juose nepateikiama nuorodų į išteklius ar kitų žodyno naudotojui svarbių nuorodų. Prieš išleisdami žodyną, leksikografai turėtų gerai išmanyti tikslinę naudotojų grupę, tačiau tyrimų apie terminologijos žodynų naudotojų įpročius ir poreikius trūksta. Būtina toliau tirti žodynų naudotojų nuostatas ir įpročius, kad būtų išsiaiškinta, ko visuomenė tikisi iš terminologijos žodyno, todėl buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 161 Latvijos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų studentas; joje nagrinėtas žodynų naudojimas ir žodynų kultūra. Šiame empiriniame tyrime pristatomi preliminaraus tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti Latvijos žodynų naudotojų nuomones, nuostatas ir įpročius, susijusius su terminologijos žodynų naudojimu ir jų žodynų kultūra, rezultatai. Šio pranešimo tikslas – pristatyti ir aptarti atsakymus į vieną iš apklausoje pateiktų atvirųjų klausimų: „Jūsų nuomone, kokiomis ypatybėmis turėtų pasižymėti idealus terminologijos žodynas?“ Aptariant kelis iš apklausos gautus teiginius, reikėtų pabrėžti, kad Latvijos žodynų naudotojai nori, jog žodynuose būtų įvadas, kuriame paaiškinama visa tai, ko ieško naudotojas. Pripažįstant, kad sukurti idealų žodyną beveik neįmanoma, šiame pranešime aptariami keli naudotojams svarbūs aspektai. RAKTAŽODŽIAI: terminologijos žodynai, naudotojų poreikiai, žodynų naudotojai, leksikografija, latvių terminografija. 66 Elīna Peina Anita Helviga Expectations of the Latvian Dictionary Users on the Ideal Terminological Dictionary ANOTACIJA Nagrinėjant šiuolaikinės latvių terminografijos būklę reikia pripažinti, kad trūksta gerai parengtų žodynų su įžangomis, kuriose būtų paaiškinti žodyno kūrimo principai ir ketinimai; nėra nuorodų į išteklius ar kitus žodyno vartotojui svarbius rodiklius. Prieš išleisdami bet kokį žodyną, leksikografai turėtų žinoti žodyno tikslinį vartotoją, tačiau trūksta tyrimų apie terminų žodynų vartotojų įpročius ir poreikius. Norint išsiaiškinti, ko visuomenė tikisi iš terminų žodyno, reikia tęstinio žodynų vartotojų požiūrių ir įpročių tyrimo. Šio empirinio tyrimo metu buvo apklaustas 161 Latvijos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentas. Straipsnyje pateikiami preliminarūs žodynų vartotojų Latvijoje nuomonių, požiūrių ir įpročių, susijusių su terminų žodynų vartojimu ir su jų žodynų kultūra, tyrimo rezultatai. Tikslas – pateikti ir aptarti atsakymus į vieną iš apklausos atvirų klausimų: „Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turėtų pasižymėti idealus terminologinis žodynas?“ Paminėjus kai kuriuos apklausos teiginius, reikėtų pabrėžti, kad žodynų vartotojai Latvijoje pageidauja, kad žodynai turėtų įvadą, kuriame būtų paaiškinta viskas, ko vartotojas ieško. Suvokiant, kad idealaus žodyno sukurti beveik neįmanoma, straipsnyje atsižvelgiama į keletą vartotojui svarbių aspektų. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminų žodynai, vartotojų poreikiai, žodynų vartotojai, leksikografija, latvių terminografija. ĮVADAS Latvijoje terminologiniai žodynai leidžiami labai dažnai. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje, per dvidešimt metų, Latvijos leksikografiją papildė daugiau kaip 660 žodynų (Šmite 2012), iš kurių keli šimtai buvo terminologiniai. Ypač daug terminologinių išteklių atsirado nuo 1991 m., t. y. atkūrus Latvijos nepriklausomybę. Šiame tyrime nagrinėjami 405 latvių kalbos terminologiniai žodynai, išleisti per pastaruosius 30 metų. Jie labai skiriasi tiek autorių ir leidėjų, tiek kalbų pasirinkimo, tiek tikslinės auditorijos požiūriu. Be to, rinkoje yra Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos patvirtintų žodynų ir tokių, kurių nėra patvirtinusi jokia oficiali institucija. Žodynas yra autoritetingas ir tikslus informacijos šaltinis. Žodynų naudotojai paprastai laiko jį ypač reikšmingu ir patikimu bet kokio tyrimo metu. Kaip pripažino kalbininkas Juris Baldunčiks, Latvijoje „žodynų recenzijos yra labai retas reiškinys, tačiau be kritikos Terminoloģija | 2022 | 29 67 improvement of the quality of dictionaries is unthinkable” (Baldunčiks 2012a: 10). In Latvian terminography, there is a lack of studies on the habits and needs of terminological dictionary users. Publications of reviews or analyses of the qualitative performance of such dictionaries are also rare. Of course, there are various criteria developed by theorists that analyse and assess the quality of the terminological (and other type) dictionaries. For example, the content, information architecture, navigation, access, help, customisation, and innovative technologies used to manage information in e-dictionaries are identified as the main categories of evaluation criteria for e-dictionaries (Ball, Bothma 2018). Sergey Grinev-Grinevich (Сергей Гринев-Гриневич) points out specific parameters of the macrostructure of a terminological dictionary (author’s requirements, thematic orientation, purpose, target audience, functions, size, term selection principles) and microstructure (term registration details, formal, historical, and remote information, interpretive, associative, pragmatic, and illustrative information) (Гринев-Гриневич 2007: 23–24). Piet Swanepoel developed a framework for the description and evaluation of dictionary evaluation criteria using parameters from research on dictionary criticism and the usability of websites (Swanepoel 2008). However, as the result of this study also shows, the habits of dictionary users are almost never associated with any strict scientific parameters (they are more useful for researchers and specialists). Iki šiol atliekant tyrimą terminologiniai žodynai nagrinėti keliais aspektais: surinkta pirmaujančių leidėjų patirtis ir jų požiūris į terminologinių žodynų leidybą; pakalbintas Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos pirmininkas Māris Baltiņš; atlikta teminė terminologinių žodynų charakteristika pagal juose atstovaujamas sritis ir ekonomikos sektorius; atlikta terminologinių žodynų naudotojų apklausa, atskleidusi pagrindinius šių žodynų naudojimo įpročius. Iki šiol latvių terminografijos tyrimuose žodynų naudotojų apklausa buvo atlikta Vertimo ir terminologijos centro tyrimo (žr. TTC 2005) metu; kita žodynų naudotojų apklausa atlikta tiriant žodynų rengimą Latvijoje (žr. Baldunčiks 2012b). Taip pat atlikta studentų apklausa ir atsižvelgta į žodynų naudotojų lūkesčius bei poreikius vykdant dviejų aukštųjų mokyklų projektą, kuriuo kurta mobilioji medicinos terminijos žodyno programėlė (žr. Sviķe, Gorbunovs, Veckalne ir kt. 2020). 68 Elīna Peina Anita Helviga Expectations of the Latvian Dictionary Users on the Ideal Terminological Dictionary Žodynų naudotojų įpročiai lemia konkretaus naudotojo ar konkrečios naudotojų grupės (pvz., studentų, vertėjų ir kt.) kalbinius poreikius. Kadangi šiandienos leksikografija grindžiama kalbos naudotojo poreikiais, sudarant žodyną labai svarbu šį „patogumo naudotojui“ aspektą įgyvendinti praktiškai. Leksikografas Henri Béjoint „naudotojų poreikių ir gebėjimų“ tyrimą laiko bandymu didinti žodyno rengimo proceso patogumą naudotojui (Béjoint 2000: 167). Pastaraisiais metais žodynų projektavimo ir rengimo srityje vyrauja funkcinis požiūris. „Jei žodyno sandaros ypatybės sėkmingai atliepia tikslinių naudotojų ir jų kalbinius poreikius konkrečiomis naudojimo aplinkybėmis, jos vertinamos teigiamai; jei neatliepia, – neigiamai. Taigi funkcionalumo ir naudojimo patogumo laipsniai teigiamo–neigiamo vertinimo skalėje apibrėžiami pagal tai, kaip naudotojams sekasi atlikti tam tikras užduotis naudojantis konkrečių sandaros ypatybių žodynu. Šis požiūris atitinka naudotoju grindžiamą žodyno vertinimą.“ (Swanepoel 2008: 222) Po daugelio metų tyrimų nustatyta, kad žodynas (ne tik terminų žodynas) laikomas geru, kai: 1) atlieka pagrindines žodynų funkcijas (komunikacinę ir norminamąją), 2) leidžia naudotojui pasitikrinti arba pagilinti kalbos žinias, 3) yra naudingas mokymosi procese, 4) yra lengvai prieinamas ir patogus naudoti, 5) yra aiškios struktūros, 6) jį sudaro atitinkamos srities specialistai, 7) aiškūs antraštinių žodžių atrankos principai, 8) jame pateikiami neologizmai, 9) jame pateikiami lengvai skaitomi ir suprantami straipsniai, 10) jame pateikiama tinkama iliustracinė medžiaga. APKLAUSA IR JOS METODAI Teorija gali atspindėti vieną požiūrį, tačiau tikslinės auditorijos arba žodynų naudotojų įpročiai ir poreikiai neabejotinai yra svarbūs; į tai atsižvelgiant, atliekant platesnį latvių terminografijos tyrimą buvo surengta internetinė terminologinių žodynų naudojimo apklausa. Tyrime aprašoma terminografijos teorija ir praktika, pateikiama Terminoloģija | 2022 | 29 69 įvairiais aspektais – teminiu, tikslinės auditorijos, apimties ir kt. – apibūdinti šiuolaikiniai latvių terminologiniai žodynai. Taip pat, remiantis literatūros apžvalga ir apibendrinant pramonės šakų terminologijos specialistų, leidėjų bei gerosios praktikos pavyzdžius tarp žodynų naudotojų, rengiamos terminologinių žodynų kūrimo gairės. In 2021, an online survey of dictionary users was conducted with an aim to learn the habits of using terminological dictionaries. Bachelor-, master-, and doctoral-level students were selected as the main respondents of the survey. In total, the survey covered 14 questions which revealed the type of terminological dictionaries – online or printed – the students prefer; the situations in which the terminological dictionaries are mainly used; it revealed the importance of officially approved dictionaries, the importance of providing equivalents of terms in other languages, the importance of the dictionary being not more than five years old, etc. This article analyses the answers to one of the survey’s open questions: “Which should be characteristics/features of an ideal terminological dictionary? Please mention two or three!” The survey was completed by 161 respondents. Of those, 106 were bachelor, fifteen master, and 40 doctoral students. Of the 161 respondents, 114 were women and 47 were men. Regarding the age groups, 85 respondents were between 18 and 24 years of age, 47 between 25 and 34 years, 20 respondents between 35 and 49, and nine respondents were over 50 years of age. The gender and age indicators surveyed played a secondary role in the analysis of the results. Mainly, the answers were classified by the level or field of the students’ studies. The comparison of the data obtained in the survey was based on the views of the industry’s leading specialist and terminologists. REZULTATAI IR APTARIMAS Iš 161 respondento į klausimą apie idealų terminologinį žodyną ir jo ypatybes atsakė 156. Atsakymai įvairuoja nuo vieno žodžio iki išsamesnės analizės. Įdomu tai, kad 46 iš 156 atsakymų pavartotas žodis lengvas, o 43 kartus paminėti žodžiai atnaujinamas, atnaujintas arba aktualus, pavyzdžiui, – lengva suprasti reikšmę; lengva naršyti; – terminai atitinka dabartinę padėtį šioje srityje; – atnaujinamas kuo dažniau; – periodiškai atnaujinamas. 70 Elīna Peina | Anita Helviga | Expectations of the Latvian Dictionary Users on the Ideal Terminological Dictionary Studentų atsakymuose žodžiai lengva ir paprasta apibūdina ir patį žodyną, jo išdėstymą bei skaidrumą, ir teksto skaitomumą. Šie atsakymai taip pat rodo, kad studentai ieško patogios, lengvai naudojamos ir reguliariai atnaujinamos terminologinės duomenų bazės. Žodžiai patikimi, profesionalų patvirtinti, moksliškai patvirtinti ir patvirtinti terminai pasikartoja 34 kartus, pavyzdžiui, – profesionalų patvirtinti suprantami paaiškinimai; – žodynas turi būti patikimas. Šie atsakymai rodo, kad terminologinis žodynas ar duomenų bazė turi būti įvertinti kaip kokybiški terminologų ir atitinkamos srities specialistų. Interviu metu (asmeninis interviu, 16|June 2020) Baltiņš pabrėžia, kad žodyno sudarytojų profesionalumas ir atsakomybė yra svarbesni už formalų patvirtinimą, nes komisija aptaria ne visus patvirtintuose žodynuose pateiktus terminus, o pats patvirtinimo faktas negarantuoja žodyno kokybės. Vis dėlto, kaip rodo apklausos rezultatai, terminologijos specialistų kokybės ženklas žodynų naudotojams yra labai svarbus. Keturiasdešimt penki atsakymai rodo, kad žodynuose turėtų būti pateikiami terminų atitikmenys kitomis užsienio kalbomis, pavyzdžiui, – terminai pateikiami bent penkiomis Europos kalbomis; – terminai pateikiami keliomis kalbomis. Žodynų naudotojų požiūriu, vienakalbiai aiškinamieji terminų žodynai nėra itin praktiški. Jie gali būti naudingesni vidurinės mokyklos ar gimnazijos lygmeniu. Atsakymai atskleidžia ir priešingą požiūrį. Dalis respondentų nurodė norintys trumpų terminų paaiškinimų, pavyzdžiui, – kuo daugiau antraštinių žodžių, trumpi paaiškinimai; – trumpi, koncentruoti apibrėžimai, tačiau daugelyje atsakymų pateikiama visiškai priešinga nuomonė, pavyzdžiui, – antraštiniame žodyje turėtų būti pateikta termino etimologija, galbūt ir išsamesnis paaiškinimas, pavyzdžiui, istorinis kontekstas; – išsamūs, bet aiškūs paaiškinimai; – termino kilmė ir istorija, nes jos dažnai atskleidžia platesnę termino reikšmę ir padeda jį geriau suprasti. Šie atsakymai glaudžiai susiję su respondentų studijų sritimi. Remiantis respondentų atsakymais, humanitarinių ir gamtos mokslų studentai pageidauja, kad žodyno straipsnį sudarytų daugiau Terminologija | 2022 | 29 71 informacijos. Tai taip pat susiję su jų studijų pakopa: bakalauro studijų studentams trumpas termino paaiškinimas nebūtinai atskleidžia visą sąvokos reikšmę ir jos esmę. Magistrantų ir doktorantų mokslinė patirtis yra didesnė, todėl suprasti terminų reikšmę jiems nėra problema. Trisdešimt keturiuose atsakymuose nurodoma, kad svarbus idealaus žodyno požymis – kiekvieno termino straipsnyje pateikiami pavyzdžiai, pavyzdžiui, – pateikiami tipiško termino vartojimo pavyzdžiai; – ne tik reikšmė, bet ir pavyzdžiai, kuriuose vartojamas terminas. Įdomu tai, kad penkiolika respondentų taip pat pageidauja, jog būtų pateikiami termino sinonimai, pavyzdžiui, – pateikti pavyzdžių ir panašių žodžių; – tikslumas, paaiškinimai, sinonimai; – būtų naudinga, jei būtų pateikiami sinonimai. Latvių leksikografijoje terminas laikomas geru, jei jis „aiškiai skiriasi nuo kitų terminų (pageidautina, kad neturėtų sinonimų ir homonimų)“ (Nacionālā enciklopēdija 2021). Tokie atsakymai gali būti susiję su tuo, kad studentams dažnai primenama mokslinėje kalboje vengti žodžių pasikartojimo, siekiant sklandaus teksto (pavyzdžiui, „Microsoft Word“ išmanioji redagavimo funkcija paryškina du vienodus žodžius, jei jie tekste yra pernelyg arti vienas kito, ir ragina autorių pasirinkti sinonimus), tačiau terminams tai netaikoma. Nuoseklus jų vartojimas užtikrina teksto nedviprasmiškumą ir aiškumą – tai vienas iš akademinio rašymo kriterijų. Daugelyje atsakymų studentai mini, kad žodyno straipsnyje turėtų būti pateikta informacija apie termino šaltinį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neaišku, tačiau atsakymai atskleidžia, ką turima omenyje: – manau, kad tobuloje terminų duomenų bazėje tiksliai nurodomas termino šaltinis; – Joje pateikiama nuoroda į šaltinį, kuriame vartojamas terminas. Šis požymis susijęs su tuo, kad latvių kalba prieinamos internetinės terminų duomenų bazės daugiausia yra kelių spausdintų terminų žodynų ir terminų rinkinių rinkiniai. Jie reguliariai neatnaujinami arba atnaujinami tik tada, kai leidyklos išleidžia naują spausdintą terminų žodyną. Studentams, žinoma, tai patogu rengiant bibliografines nuorodas: nuoroda į spausdintą žodyną suteikia patikimumo, nes rodo, kad terminas paimtas iš redaguoto ir patikimo šaltinio. Šie atsakymai atskleidžia, kad šiuo metu yra 72 Elīna Peina | Anita Helviga Expectations of the Latvian Dictionary Users on the Ideal Terminological Dictionary nėra latvių kalbos terminologinių duomenų bazių, kurias terminologai ir atitinkamos srities specialistai reguliariai atnaujintų ir prižiūrėtų. Apklausos atsakymai atskleidžia ir kitų įdomių ypatybių, pavyzdžiui, raginama į terminų duomenų bazes įtraukti dar nepatvirtintus, tačiau šioje srityje plačiai vartojamus terminus: – Daug terminų; jie parodo tinkamus terminus ir iš tikrųjų pramonės specialistų vartojamus terminus. Tokie terminai žodyne galėtų būti atskirai pažymėti kaip šioje srityje vartojami profesiniai žodžiai. Taip būtų išvengta jų vartojimo mokslinėje kalboje, tačiau jauniems specialistams jie būtų prieinami ir paaiškinti. IŠVADOS Apklausos atsakymų analizė rodo, kad studentai idealiu terminologiniu žodynu daugiausia laiko reguliariai atnaujinamą internetinę terminų duomenų bazę su oficialiai patvirtintais terminais. Viena oficiali terminų duomenų bazė išspręstų problemą, kai studentai įvairius abejotinos kokybės skaitmeninius įrankius laiko internetiniais žodynais. Atsakydamas į apklausos klausimą, vienas studentas parašė, kad „tobulų dalykų pasaulyje nebūna“. Šis studentas teisus, tačiau atsakymai rodo, kad bendradarbiaudami terminologai, atitinkamos srities specialistai, leidėjai, leksikografai, žodynų naudotojai ir kiti specialistai galime parengti terminologinių žodynų sudarymo gaires. Jomis būtų galima vadovautis kuriant terminologijos šaltinį, kuriame naudotojai greitai ir lengvai rastų tai, ko ieško. Terminologinės duomenų bazės nėra naudingos, jei jos sudaromos kaip spausdintų terminologinių žodynų santraukos ir reguliariai neatnaujinamos, nes jų naudotojai iš jų gauna mažai naudos. Vien COVID-19 pandemija anglų kalbą papildė 1000 naujų terminų. Leksikografai kalba apie coroneologisms (Roig-Marín 2020; Li 2021), o latvių terminologijoje neologizmų įtraukimo į terminologinius žodynus klausimas tebėra diskusijų objektas, todėl visuomenė beveik neturi galimybės su jais susipažinti. Studentų rekomendacijos turėtų būti įtrauktos į žodynų vertinimo kriterijus, nes studentai yra svarbi žodynų naudotojų grupė. Žvelgiant į šį klausimą plačiau, duomenis reikėtų palyginti tiek chronologiniu (skirtingų laikotarpių), tiek teritoriniu (įvairių tautų ir kalbų patirties) požiūriu. Kartais paisyti Terminoloģija | 2022 | 29 73 Žodynų naudotojų poreikių paisymas gali būti laikomas populizmu, bandymu patenkinti rinkos reikalavimus arba nukrypimu nuo moksliškai pagrįstų ir patikrinamų kriterijų, nors kalba (įskaitant terminiją ir terminografiją) egzistuoja ir plėtojasi daugiausia dėl savo naudotojų. Todėl tokių duomenų tyrimai yra ne tik įdomūs, bet ir naudingi. Padėkos Šis tyrimas atliktas finansiškai remiant Europos socialinio fondo projektui „Liepājos universitātes darbinieku akadēmiskā karjera: kvalitāte un ilgtspēja doktorantūras studijās“ (Nr. 8.2.2.0/20/I/007). REFERENCES Baldunčiks Juris 2012a: Priekšvārds. = Forewords. – Vārdnīcu izstrāde Latvijā 1991–2010, pētījums J. Baldunčika vadībā, Rīga: LVA, 6–15. Baldunčiks Juris 2012b: Vārdnīcu izstrāde Latvijā: 1991–2010, pētījums J. Baldunčika vadībā, Rīga: LVA. Ball Liezh H., Bothma Theo J. D. 2018: Establishing evaluation criteria for e-dictionaries. – Library Hi Tech 26(1), 152–166. Béjoint Henri 2000: Modern lexicography: an introduction, Oxford/New York: Oxford University Press. Li Lan 2021: Words, dictionaries, sociology: The impact of coroneologisms. – Lexicography: Journal of ASIALEX 8(1), 80–104. National Encyclopedia 2021 – Termins, Iveta Pūtele. Available at: https://enciklopedija.lv/skirklis/5264-termins. Roig-Marín Amanda 2020: English-based coroneologisms. A short survey of our Covid-19 related vocabulary. – English Today 37(4), 193–195. Sviķe Silga, Gorbunovs Andrejs, Veckalne Aiga etc. 2020: Medicīnas terminu vārdnīca: mobilās lietotnes izstrādes metodoloģija un izmantotie digitālie resursi = Glossary of Medical Terms: Development of the Methodology of the Mobile Application and Digital Resources Used. – Vārds un tā pētīšanas aspekti: rakstu krājums 24(1), aut. Silga Sviķe, Andrejs Gorbunovs, Aiga Veckalne, Karina Šķirmante, Inga Kaija, Liepāja: LiePA, 412–424. Swanepoel Piet 2008: Towards a Framework for the Description and Evaluation of Dictionary Evaluation Criteria. – Lexikos 18(1), 207231. Šmite Astra 2012: Latvijā izdotās vārdnīcas (1991–2010). Bibliogrāfisks saraksts. = Dictionaries issued in Latvia (1991–2010). Bibliographical list. – Vārdnīcu izstrāde Latvijā: 1991–2010, pētījums J. Baldunčika vadībā, Rīga: LVA, 192–247. TTC – Situācijas izpēte latviešu terminoloģijas izstrādes, saskaņošanas un apstiprināšanas jomā: problēmu identifikācija un to risinājumi = Study of the situation on Latvian terminology in the field development and approval: identification of problems and their solutions, Rīga: Tulkošanas un terminoloģijas centrs, 2005. Гринев-Гриневич Сергей 2007: О принципах составления терминологических словарей = On the Principles of Compiling Terminological Dictionaries. – Terminologija 14, 20–36. 74 Elīna Peina | Anita Helviga | Expectations of the Latvian Dictionary Users on the Ideal Terminological Dictionary ŽODYNŲ VARTOTOJŲ LATVIŲ LŪKESČIAI DĖL IDEALAUS TERMINŲ ŽODYNO Santrauka Terminų žodynai sudaro 30–40 proc. visos latvių leksikografijos. Jie atlieka svarbų vaidmenį, nes terminologija sudaro kiekvienos kalbos mokslinį pagrindą. Tyrimo metu buvo atlikta terminų žodynų vartotojų apklausa, kurioje buvo pateikti pagrindiniai šių žodynų vartotojų įpročiai. Kadangi dabartinė leksikografija remiasi kalbos vartotojo poreikiais, rengiant žodyną labai svarbu praktiškai įgyvendinti šį „patogumo vartotojui“ aspektą. Tradiciškai geram žodynui priskiriama daug savybių, tačiau teorija gali atspindėti vieną požiūrį, o auditorijos arba žodyno vartotojų įpročiai ir poreikiai yra neabejotinai svarbūs. Pagrindiniai apklausos respondentai buvo bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentai. Šiame straipsnyje pateikiami atsakymai į vieną iš apklausos atvirų klausimų: „Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti idealus terminų žodynas? Pateikite dvi ar tris!“ Apklausą užpildė 161 respondentas. Remiantis studentų atsakymais, pagrindinės idealaus terminų žodyno savybės yra tokios: lengva naršyti, pateikiama naujausia oficialiai patvirtinta terminija, dažnai atnaujinamas, terminai pateikiami keliomis kalbomis, pateikiami terminų vartojimo pavyzdžiai. Kai kurios savybės, pavyzdžiui, įrašo turinys ir ilgis, išsiskiria ir yra priešingos. Atsakymai glaudžiai susiję su respondentų studijų sritimi: humanitarinių ir gamtos mokslų studentai suinteresuoti, kad žodyno straipsnyje būtų pateikiama kuo daugiau informacijos, ir su respondentų studijų lygiu. Bakalauro studentams trumpos termino paaiškinimas nebūtinai atskleidžia visą sąvokos prasmę ir neatskleidžia jos reikšmės esmės. Magistrantams ir doktorantams, kurių mokslinė patirtis yra didesnė, terminų reikšmės supratimas nekelia problemų. Rengiant žodynus, reikėtų atsižvelgti į studentų rekomendacijas ir žodynų vartotojų įpročius. Gauta 2022-10-02 Elīna Peina Liepāja University Kurzeme Institute of Humanities Kūrmājas prospekts 13–303 Liepāja, LV-3401, Latvia E-mail [email protected] Anita Helviga Liepāja University Kurzeme Institute of Humanities Kūrmājas prospekts 13–303 Liepāja, LV-3401, Latvia E-mail [email protected] Terminologija | 2022 | 29 75