Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective

doi.org/10.35321/term29-03 Terminologijos darbas vertimo projekto procese. Vengrijos perspektyva ÁGOTA FÓRIS Károli Gáspár University TERMIK ORCID ID: https://orcid.org/00000-0002-7599-0323 A N O T A C I J A Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti terminologijos ir terminologijos darbo vietą bei vaidmenį vertimo projekto procese ir, remiantis literatūra bei kasdiene praktika, apžvelgti pastaraisiais metais Vengrijoje įvykusius su terminologijos darbu susijusius pokyčius. Analizės metodai – lyginamoji turinio analizė ir aprašomasis metodas. Terminologijos valdymas, dokumentų valdymas ir vertimo (projektų) valdymas, kaip ir visos turinio valdymo formos, yra tarpusavyje susiję, o terminologija juose atlieka esminį vaidmenį. Šaltinio teksto kokybė yra esminė vertimo kokybei, todėl kokybiškas vertimas prasideda kuriant turinį. Vertimo projekto procesas, pradedamas dokumentacijos rengimu, susideda iš keturiolikos etapų. Terminologijos darbas vienaip ar kitaip vyksta daugumoje vertimo projekto proceso etapų ir atlieka svarbų vaidmenį net nuliniame etape – kuriant šaltinio tekstą. Tiek vertimo projekto procese, tiek rengiant dokumentaciją terminologijos darbą sudaro įvairūs reglamentuoti procesai ir etapai; kai kurie jų įtvirtinti standartuose ir aptariami tarptautinėje terminologijos, vertimo bei techninės komunikacijos literatūroje. Kasdienėje praktikoje vertimų agentūroms vis dažniau pavedama ne tik versti, redaguoti ir koreguoti tekstus, bet ir rengti dokumentaciją. Vis dėlto nustatyta, kad Vengrijoje vertimų agentūrų veikloje ir techninės dokumentacijos rengimo procese terminologijos darbo eigos ne visada koordinuojamos, terminologijos duomenų bazės naudojamos ne visada, o terminologijos specialistai samdomi retai. RAKTAŽODŽIAI: terminologija, terminologijos darbas, vertimo projekto procesas, šaltinio tekstas, dokumentacija. Terminologija | 2022 | 29 45 A N O T A C I J A Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti terminologijos darbo vietą ir vaidmenį vertimo projekto procese ir, remiantis literatūra bei kasdiene praktika, išanalizuoti pastaraisiais metais Vengrijoje vykusius su terminologijos darbu susijusius pokyčius. Buvo atliekama lyginamoji turinio analizė ir taikomas aprašomasis metodas. Terminologijos tvarkyba, dokumentų valdymas ir vertimo (projektų) valdymas yra tarpusavyje susiję: jie visi yra turinio valdymo formos, o terminologija atlieka svarbų vaidmenį. Originalo teksto kokybė yra labai svarbi vertimo kokybei, todėl kokybiškas vertimas prasideda nuo turinio kūrimo. Vertimo projekto procesas susideda iš keturiolikos etapų, o pradedama nuo dokumentų rengimo. Terminologija vienaip ar kitaip dalyvauja daugelyje vertimo projekto proceso etapų ir netgi atlieka svarbų vaidmenį nuliniame etape, t. y. kuriant originalų tekstą. Tiek vertimo projekto procese, tiek rašant dokumentus, terminologijos darbas susideda iš kelių reglamentuotų procesų ir etapų; kai kurie iš jų nustatyti standartuose ir aptarti tarptautinėje terminologijos, vertimo ir techninės komunikacijos literatūroje. Kasdienėje praktikoje vertimų biurams vis dažniau pavedama atlikti ne tik vertimo, redagavimo ir korektūros darbus, bet ir darbus su dokumentais. Visgi stebima, kad Vengrijos vertimų biurų veikloje ir rengiant techninę dokumentaciją terminologijos darbo srautai ne visada koordinuojami, terminologijos duomenų bazės ne visada naudojamos, o terminologijos specialistai pasitelkiami retai. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminologija, terminologijos darbas, vertimo projekto procesas, originalus tekstas, dokumentacija. 1. ĮVADAS 1.1. Pastaraisiais dešimtmečiais vertimo metodai ir vertimo procese dalyvaujantys žmonės labai pasikeitė, o versti skirtų tekstų apimtis Vengrijoje ir visame pasaulyje smarkiai išaugo. Lokalizacija ir internacionalizacija tapo dar svarbesnės nei anksčiau, o šie pokyčiai lėmė didelių vertimo projektų poreikį tinkamai organizuoti ir užtikrinti tvirtą techninę bazę, taip pat būtinybę koordinuoti komandinį darbą (žr. Várnai, Mészáros 2011; Warburton 2015, 2021; Horváth 2016). Vertimo agentūrų veiklai būtina tvirta techninė ir IT bazė, į procesus orientuotas požiūris, projektų valdymo ir kokybės procesų diegimas. Dėl lokalizacijos vertimo darbo eiga tapo fragmentuota, o projektų valdymo vaidmuo dar labiau išaugo. Be to, vertėjams talkina naujų sričių specialistai. Dėl vertimo projektų sudėtingumo vertimo agentūros bendradarbiauja su projektų vadovais, redaktoriais, terminologais, kalbos 46 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective vadovais, kalbos inžinieriais, DTP specialistais ir kitais, kurių kiekvienas atlieka savo vaidmenį prieš vertėjams pradedant dirbti su tekstu arba jiems baigus darbą; vertimai rengiami naudojant kompiuterinio vertimo priemones. Taip pat vis dažniau vertimo agentūroms pavedama ne tik versti, redaguoti ir koreguoti tekstus, bet ir rengti dokumentaciją. Terminijos tinkamumas ir jos atitiktis tekstui yra vienas svarbiausių vertimo kokybę lemiančių veiksnių; be to, kai kurių specializuotų tekstų atveju terminologinis tikslumas ir tinkamumas yra svarbiausias kokybės matas. Tai reiškia, kad vertimo darbo ir vertimo projekto proceso požiūriu vertėjas turi gebėti spręsti terminologijos klausimus ir naudotis terminijos valdymo programine įranga tiek analizuodamas pradinį tekstą, tiek rengdamas tekstą tikslinės kalbos tekstą; todėl ir vertėjas, ir vertimo agentūra turi gerai išmanyti terminologijos principus, terminologines priemones ir metodus (žr., pvz., Matis 2010). Techninės dokumentacijos rengimas tapo savarankiška pramonės šaka, kuriai taikomi įvairūs standartai, įstatymai ir reglamentai (žr. Bölcskei 2021b). Iš pradžių dokumentacija buvo verčiama atsižvelgiant į praktinius naudotojų poreikius, t. y. siekiant, kad medžiaga būtų prieinama ir inžinieriams, ir naudotojams, ir pardavimo specialistams. Šiandien techninė dokumentacija, ypač skirta naudotojams, turi būti išversta ir pateikta oficialiąja šalies kalba (kalbomis), kad informacija visomis kalbomis būtų vienoda ir ją būtų lengva rasti. Globalizacija ir daugiakalbė ekonomikos rinka reikalauja, kad techninė dokumentacija būtų prieinama visų šalių, kuriose parduodamas produktas ar paslauga, kalbomis (žr. B. Papp 2021a, 2021b). Šiandien tiek dokumentacijos pradine kalba, tiek dokumentacijos tiksline kalba rengimą reglamentuoja įstatymai ir teisės aktai tų sričių, kuriose parduodamas produktas ar paslauga. Techninės dokumentacijos rengimo ir vertimo procesai vis labiau persipina, todėl auga poreikis integruoti abi darbo eigas į vieną projektinį procesą (žr. Brown-Hoekstra 2010). Techninės dokumentacijos rengimo ir vertimo procesai glaudžiai susiję su kokybės valdymu, kuriame svarbų vaidmenį atlieka terminija, terminologinis darbas ir jų darbo eigos. Pasak Faludi (2020), tinkamas pradinės dokumentacijos parengimas ir terminijos valdymo proceso sukūrimas yra ne tik svarbus kokybės valdymo elementas, bet ir (a) supaprastina bei paaiškina vėlesnius vertimo projektų etapus, Terminologija | 2022 | 29 47 ir (b) naudojant tinkamas technines priemones gali gerokai sumažinti išlaidas. Traditionally, in literature on translation studies (e.g., Klaudy 2018), the lexeme translation has two distinct meanings: ‘product’ and ‘process’. Not all authors agree on what exactly constitutes translation and which products and processes fall within the scope of translation studies. Since the term “translation process” is often used to refer to the work done by the translator, to avoid ambiguity, here the translation process handled by translation service providers is referred to as the “translation project process”. 1.2. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti terminiją ir terminologinio darbo vaidmenį vertimo projekto procese bei aptarti per pastarąjį dešimtmetį Vengrijoje įvykusius su terminologiniu darbu susijusius pokyčius. Tyrimo metodai – lyginamoji turinio analizė, apžvelgiant prieinamą Vengrijos ir tarptautinę literatūrą bei lyginant galiojančius standartus, ir aprašomasis metodas, kuriuo aprašomas terminologinis darbas dokumentacijos rengimo ir vertimo paslaugų srityse. Per pastaruosius kelerius metus atlikome kelis tarpusavyje temas papildančius ir vienas kitą pagrindžiančius tyrimus; ankstesniais metais vykdyto mokslinių tyrimų projekto rezultatai pristatomi 2 skyriuje. Vertimo projekto proceso etapai, pradinio teksto integravimas į procesą, skaitmeninės transformacijos, internacionalizacijos ir lokalizacijos pasekmės bei terminijos vieta ir vaidmuo šiuose procesuose aptariami 3 skyriuje. 2. VENGRIJOS ASPEKTAI IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROJEKTAI 2.1. Pirmiausia norėčiau pristatyti dvi pagrindines Vengrijos terminologijos srities organizacijas ir taip pailiustruoti mūsų veiklos organizacinį pagrindą. Kitame skyriuje trumpai apibendrinsiu mūsų vykdytus mokslinių tyrimų projektus. Vengrijos terminologijos taryba (MaTT, web2) buvo įsteigta 2005 m., globojant Vengrijos UNESCO komisijai. Pirmasis jos prezidentas buvo profesorius Vilmos Voigt. Vengrijos terminologijos tarybos užduotis – vienyti ir koordinuoti terminologijos veiklą Vengrijoje bei sudaryti sąlygas keistis informacija tarp terminologijos srityje dirbančių mokslininkų, dėstytojų ir specialistų. 48 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective Ji skatina ir remia terminologijos mokslinius tyrimus bei mokymą, taip pat keitimąsi moksline informacija. Taryba reguliariai rengia susitikimus, konferencijas, knygų pristatymus ir terminologijos paskaitų ciklus. MaTT yra Vengrijos narė organizacija Infoterm. Terminologijos ir komunikacijos tyrimų grupė (TERMIK, web3) buvo įsteigta 2009 m. Vengrijos reformatų bažnyčios Károli Gáspár universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakultete. Grupės veikloje kaip savanoriai mokslininkai dalyvauja dėstytojai, studentai, doktorantai ir kviestiniai mokslininkai. TERMIK yra Europos terminologijos asociacijos (EAFT) narė. 2.2. 2018–2021 m. TERMIK vykdė dokumentavimo, turinio kūrimo ir techninio rašymo kalbinių aspektų tyrimus pagal projektą „Vengrų kalba ir profesinė kultūra. Vengrų kalbos tyrimai turinio kūrimo ir techninio dokumentavimo srityse“. Turinio kūrimo, dokumentavimo ir techninio rašymo klausimai daugeliu atžvilgių susiję su kalbotyros tyrimais, ypač terminologijos, vertimo ir tekstų lingvistikos tyrimais. Be to, kalbotyros rezultatai ir tyrimo metodai šiose srityse taikomi praktiškai. Pradėdami šį projektą išsikėlėme tris pagrindinius tikslus: ištirti (1) turinio kūrimo, dokumentavimo, techninio rašymo ir kalbotyros tarpusavio ryšį, (2) kalbotyros vaidmenį dokumentavimo procese ir (3) kalbotyros tyrimų galimybes šiose srityse. Daugiausia dėmesio skyrėme šių disciplinų sąsajoms su terminologija, specializuotaisiais tekstais ir vertimu. Taip pat domėjomės profesinės komunikacijos terminologiniais ir komunikaciniais-pragmatiniais aspektais bei su ja susijusiais procesais. Šio mokslinių tyrimų projekto rezultatas – du vengrų kalba išleisti rinktinių straipsnių tomai. Pirmajame tome (Fóris, Bölcskei 2019) daugiausia dėmesio skyrėme terminologijos, vertimo, tekstų analizės ir standartizavimo tyrimams bei jų aktualumui aukštajam mokslui dokumentavimo, turinio kūrimo ir techninio rašymo kontekste. Antrajame tome (Fóris, Bölcskei 2021a) aptarėme pasikeitusią techninės komunikacijos aplinką, procesus (pvz., pramonės, verslo, paslaugų, dokumentavimo) ir teisinius bei standartizavimo Terminologija | 2022 | 29 49 aplinkose. Autoriai taip pat nagrinėjo techninių tekstų tipologinius, semantinius, leksinius ir rašybos ypatumus techninės ir medicininės dokumentacijos srityse. Tikimės, kad mūsų darbas bus prieinamas ir tarptautiniams skaitytojams, todėl išvertėme atrinktus straipsnius iš šių dviejų leidinių ir parengėme tomą anglų kalba (Fóris, Bölcskei 2021b). Šį tomą sudaro trys skyriai: pirmajame pateikiami techninės komunikacijos tyrimai, antrajame aptariama dokumentacija, terminologija ir vertimas, o trečiajame nagrinėjami techniniai tekstai. Turinio rengimo, dokumentacijos ir techninio rašymo klausimai glaudžiai susiję su terminologijos sritimi, nes terminai atlieka svarbų vaidmenį specialiosios paskirties kalboje (LSP). Susidomėjau šių sričių sąsajomis su terminologija, kai Károli Gáspár universitete (KRE) buvo įsteigta terminologijos magistrantūros programa ir pradėta instituciniu lygmeniu dėstyti terminologiją antrosios pakopos studijose (plačiau žr.: Fóris 2014). 2011–2018 m. terminologijos magistro laipsnį įgijo 41 studentas. Deja, nors programa buvo sėkmingai akredituota ir veikė sėkmingai, už aukštąjį mokslą atsakinga ministerija nutraukė šią savarankišką studijų programą, ir mums nepavyko jos atnaujinti. Tačiau nuo 2023 m. galėsime pradėti vykdyti specializaciją „Taikomoji lingvistika (techninis rašymas, terminologija ir turinio valdymas)“ kitu formatu – kaip vengrų kalbos ir literatūros magistrantūros programos specializaciją. 2.3. 2018–2020 m. Károli Gáspár universiteto Tarpkultūrinių tyrimų grupė ir Vertimo dirbtuvės (web1) vykdė vertimo ir terminologijos tyrimus pagal paprojektį „Vertimo ir terminologijos santykis. Terminologijos vaidmuo tarpkultūriniame perdavime“. Vykdant mokslinių tyrimų projektą išleista knyga vengrų kalba (Fóris 2020), kuri vėliau buvo išversta į anglų kalbą (Fóris 2022). Knygoje aptariamas vertimo ir terminologijos, taip pat teorijos ir praktikos santykis mokslinių tyrimų ir profesinės veiklos kontekste; apžvelgiamas ir aprašomas vertimo bei terminologijos ryšys ir nagrinėjamas terminologijos bei terminų duomenų bazių vaidmuo vertimo procese. Andrea Faludi daktaro disertacija (2020) glaudžiai susijusi su šia tema, nes joje siekta nagrinėti vertimo ir dokumentavimo procesus projektiniu požiūriu 50 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective ir nustatyti terminologijos darbo vietą bei vaidmenį šiuose procesuose, pristatyti kasdienę Vengrijos vertimų agentūrų ir techninių tekstų rengėjų praktiką bei palyginti teoriją su praktika. 2.4. „Terminologija yra turinio forma, todėl terminologijos valdymas yra turinio valdymo forma“ (Warburton 2021: 74). Šiandien turinio rengimas ir valdymas yra dideli ir pelningi paslaugų sektoriai: turinį kuria ir valdo daugybė įmonių – nuo didelių skaitmeninių korporacijų iki mažųjų ir vidutinių įmonių. Lingvistams kyla klausimas, kur ir kuriame etape lingvistika gali prisidėti prie turinio rengimo. Viena iš galimų tyrimų krypčių – paties proceso nagrinėjimas: rašymo procesas, žingsnių seka, dalyviai, tekstų terminologinis parengimas ir kalbinių duomenų bazių (pvz., terminų duomenų bazių) kūrimas bei valdymas. Techninių tekstų rašymo standartai ir stiliaus vadovai daugiausia skirti teksto kūrimo procesui ir pateikia jo gaires. Kita tyrimų kryptis – „kalbinio produkto“ nagrinėjimas: sukurtų tekstų ypatybės, tikslinės auditorijos įtaka teksto tipui, taip pat kiekvieno žanro ir teksto tipo kalbinės ypatybės. Lingvistiniu požiūriu techninius tekstus galima analizuoti taikant tuos pačius metodus kaip ir bendrosios kalbos tekstams: leksiniu, stilistiniu, semantiniu (pvz., metaforų ir metonimijų vartojimo), tekstiniu ir komunikaciniu-pragmatiniu aspektais. Galime tirti ir vienakalbius tekstus, ir keliomis kalbomis parengtus arba išverstus tekstus. Aprašomuosiuose lingvistiniuose tyrimuose tekstus ir jų ypatybes nagrinėjame įvairiais aspektais, neapsiribodami tradiciniu sociolingvistiniu požiūriu: taip pat taikome komunikacinį-pragmatinį, tekstolingvistinį, leksinį-terminologinį ir funkcinį-kognityvinį požiūrius. Kita tyrimų kryptis – specializuotų tekstų kalbos pasirinkimas. Paprastai LSP tekstai rašomi anglų kalba, o vėliau verčiami iš anglų kalba parengtų originalų į kitas kalbas. Todėl anglų kalba yra pagrindinė techninio rašymo kalba, ypač tarptautinėse įmonėse. Vis dėlto ne visi originalūs tekstai parašyti angliškai. Pavyzdžiui, daug originalių tekstų rašoma ir prancūzų kalba; taip pat neretai tekstai ne verčiami, o perrašomi kitomis kalbomis (Kóbor 2021). Įprasta, kad kai kurie tekstai kuriami keliomis kalbomis Terminologija | 2022 | 29 51 visų pirma arba būti parašyti šaltinio kalba (dažnai anglų) – nebūtinai gimtakalbių – ir vėliau arba tuo pat metu išversti į kitas kalbas. Paprastai nepateikiama informacijos, ar tokius tekstus parašė gimtakalbiai, ar negimtakalbiai autoriai, taip pat ne visada aišku, kuri kalba buvo šaltinio (arba originalo) kalba. Šaltinio kalbos tekstų autoriai turėtų rašyti taip, kad tekstus būtų galima lengvai ir veiksmingai išversti (lokalizuoti) į kitas kalbas; kitaip tariant, jie privalo internacionalizuoti šaltinio tekstą. Be to, tekstų vertėjai turi gerai išmanyti atitinkamo tipo tekstų ypatybes tikslinėje kalboje. Idealiu atveju atitinkamos įmonės, profesijos ar disciplinos atstovai užtikrina, kad skirtingų kalbų tekstuose vartojama terminija būtų nuosekli, sukurdami terminų duomenų bazę, padedančią kodifikuoti ir skleisti terminus. Tokių pavyzdžių paprastai pasitaiko profesinėse srityse, kuriose itin svarbu užtikrinti, kad ekspertai galėtų greitai ir neprarasdami informacijos bendradarbiauti (kaip aviacijos projektų atveju, žr. Eito Brun 2016) vykdydami sudėtingus projektus, kurių dalyviai gali būti geografiškai nutolę vieni nuo kitų. Terminų duomenų bazių kūrimas ir naudojimas vienodai svarbus kasdieniame darbe ir moksliniuose tyrimuose, nes dokumentaciją į kitas kalbas paprastai verčia ne mokslininkai ar kiti specialistai, o vertėjai. Jie dažnai menkai arba visai neišmano atitinkamos mokslo ar technikos srities, nes nepriklauso jos diskurso bendruomenei; todėl vertėjams darbui atlikti dažnai reikia konkrečios kalbos terminų duomenų bazės. 3. TERMINOLOGIJA VERTIMO PROJEKTO PROCESE 3.1. Vertimo projekto procesas Szondy (2016) divides the translation process into five major parts: 1. Launch (request for a quotation; task specifications, collecting information; pricing, price quote); 2. Planning (scheduling; planning the project steps, setting deadlines); 3. Preparation (preparing the files; adding references, preparing the terminology; creating the project in the CAT tool); 4. Translation (using translation memory to pre-translate the file; translation; decisions on terminology, research; review, verification); 5. Closure (self-check; post-production, editing and DTP; preparing files for sign-off, handing over the files to the client). 52 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective Tarptautinėje ir Vengrijos literatūroje kai kurie autoriai (pvz., Horváth 2011; Mohácsi-Gorove 2014) iki šiol apžvelgė ir nagrinėjo visą vertimo projekto procesą. Tuo tarpu dauguma autorių dėmesį sutelkia į atskirus proceso etapus; dažniausiai nagrinėjami pasirengimo, paties vertimo ir korektūros etapai. Vertimo projekto procesas praktikoje apima 10–15 etapų. Standarte EN ISO 17100:2015/AMD 1:2017 „Vertimo paslaugos. Vertimo paslaugų reikalavimai. 1 pakeitimas“, kuris taip pat buvo įdiegtas Vengrijoje (MSZ EN ISO 17100:2019), apibendrinami minimalieji vertimo paslaugų reikalavimai. As Faludi (2020) pointed out in her PhD thesis, the ISO standard does not cover all the steps used in international practice, nor is there a uniform interpretation of the translation project process in the literature. In other words, there is no uniform definition of the translation project process for quality management of translation services. Faludi based her research in the complex translation project process on the quality management system of a Hungarian translation agency and the actual ISO standard. In her work, the translation project process was divided into thirteen (13) steps. She summarised the steps of the translation project process and put the linguistic and terminological tasks involved in each project step in a table (Table 1). The steps that are discussed from a linguistic point of view in the literature, such as translation and bilingual review, are not detailed. 1 lentelė. Kalbinės ir terminologinės užduotys vertimo projekto etapuose (Šaltinis: Fóris 2022: 93, originalas vengrų kalba: Faludi 2020: 69–70.) PROJEKTO ETAPAI KALBINĖS IR TERMINOLOGINĖS UŽDUOTYS 1. projekto parengimas • šaltinio teksto analizė • terminijos parengimas • vertimo atminties (TM) ir terminų bazės (TB) parengimas / parinkimas • stiliaus vadovo parengimas • kitų prieinamų šaltinių peržiūra • projekto dalyvių parinkimas (apibrėžus pošakį) 2. failų parengimas • verčiamo turinio nustatymas • vertimo vieneto apibrėžimas 3. vertimas žr. literatūrą Terminologija | 2022 | 29 53 4. | dvikalbė peržiūra | žr. literatūrą + pataisų vertinimas 5. | kokybės užtikrinimo (QA) įrankiai | • QA taisyklių ir kontrolinių sąrašų kūrimas • QA vykdymas (terminijos tikrinimas) 6. | maketavimas, DTP, failų inžinerija | • konkrečiai kalbai taikomos maketavimo taisyklės • skiemenavimo žodynų tvarkymas 7. | korektūra | • tikrinimas, ar tekstas tinkamas tikslinei kultūrai 8. | taisymas | • pataisų vertinimas • pataisų įgyvendinimas 9. | galutinė patikra | • tikrinimas pagal gaires • likusių klaidų aptikimas 10. | galutinis parengimas | • pataisų vertinimas • pataisų įgyvendinimas 11. | pateikimas | • tikrinimas pagal PM (projekto vadovo) nustatytus kriterijus 12. | kliento grįžtamojo ryšio tvarkymas | • pataisų vertinimas • pataisų įgyvendinimas 13. | vertimo atminties (TM) priežiūra | • projekto metu iškilusių problemų taisymas • bendra priežiūra ir plėtra Terminų bazė (TB) – duomenų bazė, kurioje kaupiama terminija ir susijusi informacija. Vertimo atmintyje (TM) saugomi anksčiau išversti tekstai, suskirstyti į segmentus (paprastai sakinius). TM duomenų bazėje saugomi ankstesni vertimai, kad juos būtų galima naudoti vėliau; pagal visišką atitiktį (100% ir CM [konteksto atitiktį]) bei dalinę atitiktį [apytikslę atitiktį] ji vertėjui pateikia joje saugomą tekstą tikslinė kalba. 3.2. Pradinio teksto integravimas į procesą Pradinio teksto, t. y. techninės dokumentacijos, kūrimas yra pats pirmasis vertimo projekto proceso etapas arba, galima sakyti, svarbiausias „nulinis etapas“ prieš vertimo procesą. Etapų skaičių galima dar padidinti arba pakeisti jų tvarką, jei dėl projekto ypatumų to reikia, pavyzdžiui, teikiant papildomas pridėtinės vertės paslaugas. Taigi, prieš vertimo projekto procesą parengiamas pradinis tekstas, vadinamas (technine arba profesine) dokumentacija. Šį darbą paprastai atlieka profesionalūs tekstų kūrėjai (arba techniniai rašytojai ar atitinkamų sričių specialistai). Dokumento pritaikymas vertimui pradedamas internacionalizavimu – tekstas rašomas arba pritaikomas taip, kad būtų tinkamas versti. 54 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective Šiandien, užuot rengus ilgą ištisinį tekstą, siekiama kurti modulinės struktūros mikrotekstus, saugomus centrinėje duomenų bazėje („pagrindinėje duomenų bazėje“); visi pakeitimai atliekami joje, todėl kiekvieną teksto fragmentą galima daug kartų pakartotinai naudoti. Pradinio teksto kokybė yra esminė vertimo kokybei, nes kokybiškas vertimas prasideda kuriant turinį. Vienaip ar kitaip, terminologinis darbas atliekamas daugumoje vertimo projekto proceso etapų ir netgi atlieka svarbų vaidmenį nuliniame etape – kuriant pradinį tekstą. Visų pirma jis vykdomas įvairiais projekto rengimo ir kokybės kontrolės etapais (pavyzdžiui, tikrinant vertimo nuoseklumą, skaičius, skyrybą plačiąja prasme ir terminiją), taip pat prižiūrint ir plėtojant terminų duomenų bazes. Dokumentacijos rengimas grindžiamas įvairių tipų programine įranga ir standartais, jį reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Based on Faludi’s (2020) work, the translation project process is divided into thirteen steps, but if we add documentation preparation as step zero, we have a fourteen-step (14) project process. So, the steps in the complex translation project process, including documentation, are the following: 0. pradinio teksto parengimas (dokumentacija originalo kalba), 1. projekto parengimas, 2. failų parengimas, 3. vertimas, 4. peržiūra, dvikalbė peržiūra, 5. programinės įrangos QA, 6. maketavimas, DTP, failų inžinerija, 7. korektūra, 8. taisymas, 9. galutinė patikra, 10. užbaigimas, 11. pristatymas, 12. kliento peržiūra ir grįžtamasis ryšys, 13. TM priežiūra. 3.3. Skaitmeninė transformacija, internacionalizacija ir lokalizacija Dokumentacija yra komandinio darbo rezultatas: šiame procese dirba programuotojai ir kiti inžinieriai, techniniai rašytojai ir terminologai (pvz., terminologinis darbas palydovų valdymo programinės įrangos taikymo srityje, žr. Terminologija | 2022 | 29 55 Eito Brun 2020). They need accurate and relevant technical data at their disposal, preferably from a central database. They also need established terminology stored in a central term base. Rengiant dokumentaciją, itin svarbu, kad tekstas būtų vienareikšmis, tikslus, profesionalus ir aiškus. Vienareikšmiškumą ir profesionalumą užtikrina tinkamas, tikslus ir nuoseklus terminų vartojimas. (Apie techninės dokumentacijos rengimo etapus žr. Czinkóczki, Fehér 2021.) Taip pat reikalinga tinkama dokumentų rengimo programinė įranga, nes ji turi apdoroti techninius brėžinius, iliustracijas, specialiąsias raides ir simbolius, naudojamus išverstose (lokalizuotose) versijose, įskaitant tekstą skirtingomis rašymo kryptimis. Taip pat naudinga, jei įmonė turi turinio strategiją ir parengtą stiliaus vadovą. Tarptautinei publikacijai skirta dokumentacija turėtų būti rengiama taip, kad ją būtų lengva išversti į kelias kalbas. Dėl technologinių pokyčių informacijos (pvz., dokumentacijos) perkėlimas į kompiuterio skaitomą formą, t. y. skaitmeninio turinio kūrimas, tapo dar svarbesnis nei anksčiau. Dirbtinis intelektas (AI) tapo „naudotoju“: jis iš duomenų bazių ir žmonių sukurtų (rašytinių ar sakytinių) tekstų išgauna turinį (informaciją ir metaduomenis) ir pagal juos kuria naują turinį. Išmanusis turinys – tai turinys, kurį gali apdoroti AI. Išmaniojo turinio kūrimas turi daug privalumų: pavyzdžiui, informacija yra nuosekli (t. y. visuose kanaluose pateikiamas identiškas, patikimas ir atnaujintas turinys), kokybiška ir prieinama įvairiais kanalais. Dėl šių procesų atsirado naujų tekstų tipų, o struktūruotas rašymas paplito; tai reiškia, kad turinys išdėstomas hierarchine struktūra. XML yra žinomiausias tokio tipo tekstų formatas, tačiau esama ir daugybės kitų dokumentų valdymo standartų. Kuriami vadinamieji mikrotekstai, o gebėjimas juos jungti tapo svarbus efektyvumui (modulinei dokumentacijai). Šie nauji reikalavimai, procesai ir informacijos skaitmeninimo bei naudojimo būdai keičia ir pačią dokumentaciją. Pavyzdžiui, techniniai rašytojai jau neberašo turinio tik žmonėms – jie taip pat kuria turinį išmaniesiems įrenginiams. Dokumentacijos kūrimas kaip skaitmeninio, interaktyvaus ir skirtinguose įrenginiuose pasiekiamo turinio keičia procesus bei reikalavimus (žr. B. Papp 2021b). Globalizacija yra dešimtmečius (o kai kurių ekspertų teigimu, net šimtmečius) trunkantis procesas, kurio poveikis pirmiausia matomas 56 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective ekonomikoje, visuomenėje ir kultūroje. Dėl to tarptautiniu mastu kalba vartojama tam tikru mastu vienodžiau, kad gamybos ir prekybos įmonių bei paslaugų teikėjų viduje ir išorėje būtų galima bendrauti lengviau, greičiau, veiksmingiau ir pigiau. Verslo srityje internacionalizavimas reiškia produkto ar paslaugos pritaikymą pasaulio rinkų poreikiams. Internacionalizacija – tai produkto kūrimas taip, kad jį būtų galima kuo mažesnėmis pastangomis pritaikyti konkrečiai šaliai, kultūrai ar kalbai (t. y. kad produktą būtų lengva lokalizuoti). Yra bent keturi tarpusavyje susiję internacionalizavimo lygmenys: organizacijos, proceso, produkto ir dokumentacijos internacionalizavimas (Brown-Hoekstra 2010). Techninė dokumentacija taip pat turi būti rengiama taip, kad ją būtų lengva lokalizuoti (t. y. kad ją būtų galima lengvai, pigiai ir tiksliai, išlaikant aukštą kokybę, vienu metu išversti į daugelį tikslinių kalbų). Lokalizacija – tai visapusiškas kultūrinis produkto ar paslaugos pritaikymas: kelių etapų procesas, kuriame vertimas tėra vienas etapas. Dokumentacijos lokalizavimas paprastai reiškia originalios dokumentacijos parengimą kitomis kalbomis (verčiant arba perrašant) (Cadieux, Esselink 2004; Snopek 2016). Kóbor (2021) išsamiai aprašė svetainių lokalizavimo projektų ypatybes ir pažymėjo, kad svetainės užsienio kalbomis ne visada kuriamos verčiant. „Dažnai turinys kuriamas keliomis kalbomis arba šalia originalios svetainės yra „tarptautinė“ versija (lokalizavimo terminija – „internacionalizuoti“ puslapiai, paprastai anglų kalba), kuria remiantis kuriamos lokalizuotos svetainės (plg. loreal.fr vs loreal.com)“ (Kóbor 2021: 183). Per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė vertimo metodai ir vertimo procese dalyvaujantys asmenys, o kartu pakito ir pats vertimo procesas. Lokalizacija ir internacionalizacija tapo svarbesnės nei anksčiau, todėl vertimo darbui reikia tvirto organizacinio ir techninio pagrindo bei koordinuoto daugelio žmonių komandinio darbo. Taip yra todėl, kad lokalizacija peržengia vertimo ribas ir turi atsižvelgti į šalies kultūrines bei kalbines ypatybes. Be to, dėl lokalizacijos vertimo darbo eiga suskaidyta, todėl išaugo projektų valdymo svarba (Fóris, Faludi 2021). Vertimo įmonės bendradarbiauja su daugybe laisvai samdomų vertėjų, kurių darbą koordinuoja projektų vadovai, o jiems talkina korektoriai, terminologai ir kalbininkai; Terminologija | 2022 | 29 57 vertimai rengiami naudojant kompiuterines vertimo priemones (Várnai, Mészáros 2011). Anksčiau tekstų kūrimas buvo paties autoriaus kūrybinio proceso dalis. Šiandien tekstų kūrimas ir jų vertimas į kitas kalbas yra procesas, apimantis daugybę etapų ir bendradarbių. Mąstymas procesų kategorijomis reikalauja kitokio požiūrio, nes kiekvieną daugiapakopio proceso etapą būtina aprašyti ir koordinuoti, apibrėžiant etapų seką bei tarpusavio priklausomybę; tai paaiškina proceso kontrolės (ir algoritmų taikymo jam aprašyti) svarbą. Procesus galima suskaidyti į dalis (paprocesius), todėl reikia nustatyti, kuriuose paprocesiuose būtinas kalbinis darbas ir kuriuose etapuose tekstą reikia sukurti, patikrinti bei pataisyti. Kalbiniai paprocesiai apima visus procesus, susijusius su tekstais ar jų vienetais, rašyba, gramatika (morfologija ir sintakse), semantika ir pragmatika. Kiekviena iš šių sričių gali veikti ir lemti teksto suprantamumą, be to, jos yra susijusios su teksto turiniu. 3.4. Terminologijos vieta ir vaidmuo šiuose procesuose Terminologija atlieka svarbų vaidmenį tiek tvarkant esamus dokumentus, tiek rengiant dokumentaciją: nuosekli dokumentacija įmanoma tik tuo atveju, jei srities terminologijos sistema yra visapusiškai išplėtota, nes tai palengvina rašymą, redagavimą, tvarkymą, apdorojimą ir vertimą. Cabré (1999: 50) distinguishes three areas concerning the use of terminology for documentation purposes: “terminology is also the basis for the writing of technical texts (technical writing), the translation of specialized texts (technical translation and interpretation) and the description, storage and retrieval of specialized information (technical documentation)”. Cabré primarily considers the writing and creation of documentation to be the goal of using terminology for documentation purposes. Terminologija svarbi visame vertimo projekto procese, tačiau ypač išryškėja dviejuose etapuose: parengiamajame ir tikrinimo (korektūros bei peržiūros) etape. Rengiant tekstą vertimui, surenkami nežinomi šaltinio kalbos terminai ir ieškoma jų atitikmenų tikslinėje kalboje, pageidautina patikrintuose šaltiniuose. Todėl terminologijos parengimas yra esminis vertimo (Gouadec 2002) ir vertimo projektų etapas. Jei yra keli galimi tikslinės kalbos 58 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective atitikmenys (sinonimai arba daliniai atitikmenys), vertėjas pasirenka tą, kuris geriausiai tinka temai ar kontekstui. Sudaromas tekste vartojamų terminų terminologinis žodynėlis (šaltinio ir tikslinės kalbos terminai, prireikus – apibrėžtys), siekiant tikslinės kalbos tekste nuosekliai vartoti tą patį terminą ir taip užtikrinti bei išlaikyti rišlumą. Tačiau kasdieniame vertimo darbe taip pat dažnai pasitaiko, kad vertėjai neturi laiko iš anksto pasirengti terminologijos ir turi tai daryti dirbdami (t. y. verčiant registruoti terminus integruotoje CAT įrankių vertimo sąsajoje). Tikrinimo etape terminologijos atitiktį galima vertinti dviem aspektais. Pirmiausia reikia nustatyti, ar tikslinės kalbos terminai atitinka terminologiniame žodynėlyje arba duomenų bazėje pateiktus terminus. Tai galima patikrinti kokybės užtikrinimo (QA) programine įranga, kuri sutikrina vertimą į tikslinę kalbą su terminologijos duomenų baze. Kitas tikrinimo etapo tikslas – peržiūrėti tikslinės kalbos turinį ir patikrinti, ar terminija atitinka profesijos terminologijos standartus. Kartais šiame etape arba nuolat vykdant projektus koreguojamas žodynėlis ar terminų bazė. Dėl to taip pat gali tekti keisti ankstesnius vertimus, saugomus vertimo atmintyje (TM), kad pakartotinai naudojamuose segmentuose kituose vertimuose būtų užtikrintas nuoseklus terminų vartojimas. Terminų bazėse saugomas didelis kiekis terminų ir susijusių duomenų. Vertėjams skirtos duomenų bazės, kuriose pateikiami daugiakalbiai terminologiniai duomenys, vadinamos į vertimą orientuotomis terminų bazėmis. Vertimo projekto procese tai dažnai tėra terminologijos valdymo programine įranga sudaryti dvikalbiai žodynėliai, dar vadinami „terminų bazėmis“ arba „TB“, tačiau iš tikrųjų jie gerokai skiriasi nuo sudėtingų centrinių terminologijos duomenų bazių (žr. Steurs et al. 2015). Į vertimą orientuotos terminologijos darbo eiga taip pat apibrėžta tarptautiniame standarte (ISO 12616-1:2021). Keli terminologijos ir vertimo literatūros autoriai taip pat nagrinėjo į vertimą orientuotų terminologijos duomenų bazių klausimą. Tamás (2014) suskirstė terminologijos duomenų bazes į tris tipus: paprastas, tradicines ir sudėtingas. Taip pat verta paminėti žinių bazių kategoriją: jose saugomos žinios ir taisyklės, kuriomis galima naudotis ieškant informacijos, aiškiai neįtrauktos į pačią žinių bazę. Literatūroje aptariama ir internetinių duomenų bazių struktūros bei turinio analizė, Terminologija | 2022 | 29 59 ir jų klasifikavimas bei galimi vertinimo kriterijai; pavyzdžiui, Tamás ir Sermann (2019) pateikė vertinimo kriterijų sistemą. Kituose tyrimuose išsamiai aprašomas konkrečių vertėjams skirtų terminologijos duomenų bazių kūrimas. Pavyzdžiui, sukurta anglų–vengrų kalbų lazerinės fizikos terminų duomenų bazė (Fóris, B. Papp 2015) ir Vengrijos vertimo bei dokumentų tvirtinimo biuro (OFFI) terminologijos duomenų bazė IUSTerm (Tamás 2020). Faludi (2020, 2021) used interviews with Hungarian translation service providers and technical writers to study the role of the technical documentation process and terminology work in the complex process of producing and translating documentation. She examined whether there was an accepted practice in the management and translation of documentation and in terminology management in the practice of translation agencies. Data on the practice of terminology work were collected in the form of structured interviews, i.e., based on pre-formulated questions. The interviews were conducted with technical writers and translation service providers working in the Hungarian market. The main findings of the interviews were as follows: – „Interviu atskleidė, kad terminologijos valdymo procesai ir terminologijos duomenų bazių naudojimas vertimo paslaugų teikėjų veikloje bei rengiant dokumentaciją dar netapo įprasta praktika. Taip yra nepaisant to, kad standartuose ir literatūroje atkreipiamas dėmesys į terminologinio darbo poreikį ir naudą tiek dokumentų valdymo, tiek vertimo procese.“ – Atlikti interviu parodė, kad terminologinis darbas laikomas svarbiu, tačiau nėra bendro sutarimo dėl jo aplinkybių ir sąlygų. Kai kurių respondentų teigimu, terminologinis darbas reikalingas tik tuomet, jei dokumentacijos projektas apima vertimą, o kiti mano, kad terminologijos duomenų bazė naudojama tik draudžiamiems terminams įtraukti. Tačiau esama ir pavyzdžių, kai terminologinis darbas atliekamas itin pažangiai ir pagal aiškiai reglamentuotą tvarką, o terminologijos duomenų bazė plačiai prieinama dokumentacijos rengėjams, vertėjams ir kitiems kalbos specialistams. […] – Terminologinis darbas ir terminologijos valdymas, nepriklausomai nuo proceso sudėtingumo lygio, yra bendra veikla šiose srityse 60 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective vertimo paslaugų ir techninio rašymo srityse. Tik retais atvejais techniniai rašytojai ir vertėjai naudoja tą pačią bendrą terminų bazę arba dirba su ja kartu. Terminų valdymas techniniams rašytojams tėra viena iš jų darbo užduočių, tas pats pasakytina ir apie vertimo paslaugų teikėjus (t. y. terminologinis darbas išskaidytas po visą procesą, o įmonės paprastai neturi specialiai terminologijos darbo eigai valdyti paskirto darbuotojo). – Nė vienas iš apklausoje dalyvavusių techninių rašytojų neatlieka tikslinės kalbos vertimų rengimo proceso ir kokybės stebėsenos funkcijų, o vertimo paslaugų teikėjai taip pat neturi specialiai paskirto asmens, kuris apdorotų originalo tekstą terminologijos ar kitų su kokybe susijusių aspektų (pvz., rašybos) požiūriu. Tikėtina, kad dėl šios problemos abiejose pusėse kyla komunikacijos klaidų. Originalo teksto parengimas yra itin svarbus, nes vertimo paslaugų teikėjai paprastai sutaria, kad svarbiausia terminologinio darbo dalis yra originalo teksto parengimas ir kad būtent todėl jie supranta, kaip svarbu įdarbinti terminologą. Vis dėlto iš pirmiau pateiktų duomenų aišku, kad originalo tekstas rengiamas retai. [...] – Kitas dėmesio vertas rezultatas: iš interviu atsakymų matyti, kad techniniai rašytojai geriau nei vertimo agentūros supranta terminologinio darbo ir terminų valdymo svarbą, metodiką bei vaidmenį. Taip tikriausiai yra todėl, kad techniniai rašytojai dažniau dirba didelėse tarptautinėse įmonėse, kuriose terminų valdymas yra gerokai labiau išplėtotas, nei mažose ir vidutinėse įmonėse [dalyko srities ekspertai], veikiančiose Vengrijos rinkoje“ (Faludi 2021: 219–220). Tai, kas išdėstyta pirmiau, rodo, kad terminologinis darbas tiek vertimo projekto procese, tiek rengiant dokumentaciją apima įvairius reglamentuojamus procesus ir etapus, kai kurie iš jų nustatyti standartuose ir aptariami terminologijos, vertimo bei techninės komunikacijos literatūroje. Vis dėlto vertimo agentūrų veikloje ir rengiant techninę dokumentaciją terminologinio darbo eiga ne visada koordinuojama, terminų duomenų bazės naudojamos ne visada, o terminologijos specialistai įdarbinami retai. Terminologija | 2022 | 29 61 4. IŠVADOS Apibendrinant galima teigti, kad terminų valdymas, dokumentų valdymas ir vertimo (projektų) valdymas yra turinio valdymo formos. Terminologija atlieka esminį vaidmenį kiekviename turinio kūrimo ir valdymo procese. Terminologijos literatūroje plačiai aptariama dokumentacija ir pagrindinės jos rūšys: techninis rašymas, techninis vertimas ir techninė dokumentacija. Aiškus ir profesionalus turinys priklauso nuo tinkamo, tikslaus ir nuoseklaus terminų vartojimo. Dokumentacijos ir vertimo projektų procesai veikia vienas kitą, todėl, vadovaujantis Brown-Hoekstra (2010), ateityje būtina integruoti dokumentacijos ir vertimo procesus. Taigi vertimo projekto procese turi būti numatytas nulinis etapas (originalo teksto kūrimas, t. y. dokumentacijos rengimas), o terminologinis darbas vienaip ar kitaip vyksta daugelyje vertimo projekto proceso etapų, pradedant šiuo nuliniu etapu. Kasdienėje praktikoje Vengrijos vertimo agentūroms vis dažniau pavedama ne tik versti, redaguoti ir korektūruoti, bet ir rengti dokumentaciją. Kokybiškos daugiakalbės dokumentacijos kūrimo procesas prasideda internacionalizavimu: originalo tekstas parašomas arba pritaikomas taip, kad būtų tinkamas versti. Tačiau rengiant techninę dokumentaciją ir vykdant vertimo agentūrų veiklą terminologinio darbo eiga ne visada koordinuojama, o terminų duomenų bazės naudojamos ne visada. Naudotojai mieliau ieško informacijos savo kalba, todėl techninė dokumentacija, ypač skirta naudotojams, turėtų būti išversta į oficialiąją šalies kalbą ar kalbas ir pateikta trumpais tekstais taip, kad informacija visomis kalbomis būtų vienoda ir lengvai randama. Tai paaiškina, kodėl pastaruoju metu techninės dokumentacijos vaidmuo tapo svarbesnis: dėl globalizacijos ir daugiakalbės ekonominės rinkos techninė dokumentacija turi būti prieinama visomis kalbomis, kuriomis parduodamas produktas ar teikiama paslauga. Baigiamoji pastaba: Šį tyrimą parėmė Vengrijos Reformatų Bažnyčios Károli Gáspár universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto projektas „Vertimo ir terminologijos sąsajos. Terminologijos vaidmuo tarpkultūriniame perdavime“. 62 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective SOURCES EN ISO 17100:2015/AMD 1:2017 Translation services – Requirements for translation services – Amendment 1. ISO 12616-1:2021 Terminology work in support of multilingual communication – Part 1: Fundamentals of translation-oriented terminology. MSZ EN ISO 17100:2019 EV Fordítási szolgáltatások. Fordítási szolgáltatások követelményei (ISO 17100:2015 + Amd 1:2017) EGYESÍTETT VÁLTOZAT. web1 = Intercultural Research Group and Translation Workshop at the Faculty of Humanities and Social Sciences at the KRE. Available at: https://btk.kre.hu/index.php/interkulturalis-kutatocsoport-es-forditomuhely.html [accessed July 20, 2022]. web2 = MaTT (Council of Hungarian Terminology). Available at: www.matt.hu [accessed July 20, 2022]. web3 = Terminology and Communication Research Group (TERMIK) at the Faculty of Humanities and Social Sciences at the KRE. Available at: https://btk.kre.hu/index.php/2015-12-05-09-31-20/karikutatocsoportok/824-terminologiai-kutatocsoport-termik.html [accessed July 20, 2022]. SOURCES – PUBLICATIONS OF TERMIK AND THE INTERCULTURAL RESEARCH GROUP Fóris Ágota, Bölcskei Andrea (eds.) 2019: Dokumentáció, tartalomfejlesztés és szakírás, Budapest: KRE – L’Harmattan. Fóris Ágota, Bölcskei Andrea (eds.) 2021a: Tartalomfejlesztés és dokumentáció. Nyelvészeti vonatkozások, Budapest: KRE – L’Harmattan. Fóris Ágota, Bölcskei Andrea (eds.) 2021b: Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan. Fóris Ágota 2020: Fordítás és terminológia. Elmélet és gyakorlat, Budapest: KRE – L’Harmattan. Fóris Ágota 2022: Translation and Terminology. Theory and Practice in Hungary, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan. REFERENCES Bölcskei Andrea 2021a: Practices in Technical Communication and the Latest Challenges. – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan, 75–94. Bölcskei Andrea 2021b: What Do Technical Writers Do and What Do They Learn? – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan, 95–118. B. Papp Eszter 2021a: Professional Documentation in the 21st Century. – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan, 41–58. B. Papp Eszter 2021b: Documentation 4.0. – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan, 59–74. Brown-Hoekstra Kit 2010: How documentation and translation processes affect each other. – Tcwold magazine 10. Available at: https://www.tcworld.info/e-magazine/translation-and-localization/how-documentation-and-translation-processes-affect-each-other-126/ [accessed 20 August, 2022]. Cabré Maria Teresa 1999: Terminology. Theory, methods and applications, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins. Cadieux Pierre, Esselink Bert 2004: GILT: Globalization, Internationalization, Localization, Translation. – Globalization Insider XI(1.5), 1–5. Czinkóczki Ágnes, Fehér Ildikó 2021: How is Technical Content Created? The Lifecycle of Technical Documentation. – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan, 119–135. Eito Brun Ricardo 2016: Design of an Ontologies for the Exchange of Software Engineering Data in the Aerospace Industry. – Knowledge Engineering and Semantic Web 649, eds. A. C. Ngonga Ngomo, P. Křemen (Communications in Computer and Information Science, 649), Cham, Springer, 3–17. Terminologija | 2022 | 29 63 Eito Brun Ricardo 2020: Terminology as the Basis for Building Engineering Feature-based Models. – Terminologija 27, 186–200. DOI: doi.org/10.35321/term27-08. Faludi Andrea 2020: A terminológiai munka helye és szerepe a dokumentációkészítés és -fordítás komplex folyamatában: PhD thesis, Budapest: ELTE. Faludi Andrea 2021: Terminology Work in the Process of Technical Writing and Translation. – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan, 203–225. Fóris Ágota, B. Papp Eszter 2015: Creating an English-Hungarian Termbase for Laser Physics. The DictionELI. – Terminologija 22, 26–38. Fóris Ágota, Faludi Andrea 2021: Technical Writing and Documentation as Intralingual Technical Translation. – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan. 157–176. Fóris Ágota 2014: Terminology and LSP in higher education in Hungary. – Terminology – responsibility and awareness, ed. J. Hoel (Terminologen No. 2 – Terminologi ansvar og bevissthet), Oslo: Sprakradet, 90–100. Available at: http://eaft-aet.net/fileadmin/files/EAFT_Summit_2012/Proceedings_EAFTSummit2012.pdf. Gouadec Daniel 2002: Traduction, terminologie, rédaction. – Colloque international 2001 sur la traduction spécialisée. Université de Rennes 2, Paris: La Maison du Dictionnaire. Horváth Ildikó (ed.) 2016: The Modern Translator and Interpreter, Budapest: ELTE Eötvös. Horváth Péter Iván 2011: A szakfordítások lektorálása. Elmélet és gyakorlat, Budapest: Tinta. Kóbor Márta 2021: Features of Texts on Websites and Characteristics of Their Translation. – Linguistic Research in the Fields of Content Development and Documentation, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest/Paris: KREc – L’Harmattan, 177–202. Matis Nancy 2010: Terminology Management during Translation Projects: Professional Testimony. LinguaCulture 1(1), 107–115. DOI: doi:10.47743/lingc-2010-1-0226. Mohácsi-Gorove Anna 2014: A minőség fogalma a fordítástudományban és a lektorálás mint minőségbiztosítási garancia: PhD thesis, Budapest: ELTE. Snopek Márta 2016: Localisation. – The Modern Translator and Interpreter, ed. I. Horváth, Budapest: ELTE Eötvös, 113–122. Steurs Frieda, De Wather Ken, De Malsche Evy 2015: Terminology tools. – Handbook of Terminology I, eds. H. J. Kockaert, F. Steurs, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 222–249. Szondy Melinda 2016: Freelance Translators as Service Providers. – The Modern Translator and Interpreter, ed. I. Horváth, Budapest: ELTE Eötvös, 29–43. Tamás Dóra Mária 2014: Gazdasági szakszövegek fordításának terminológiai kérdéseiről, Budapest: ELTE BTK Fordító- és Tolmácsképző Tanszék. Tamás Dóra Mária 2020: Az OFFI Zrt. tevékenységének és terminológiai projektjeinek bemutatása. – Nyelv, kultúra, identitás. Alkalmazott nyelvészeti kutatások a 21. századi információs térben: I. Terminológia, lexikográfia, fordítás, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest: Akadémiai Kiadó. DOI: 10.1556/9789634545354, https://mersz.hu. Tamás Dóra Mária, Sermann Eszter 2019: Evaluation System for Online Terminological Databases. – Terminologija 26, 24–46. DOI: doi.org/10.35321/term26-02. Várnai Judit Szilvia, Mészáros Andrea Éva 2011: Fordítókalauz, Budapest: Tinta. Warburton Kara 2015: Managing terminology in commercial environments. – Handbook of Terminology I, eds. H. J. Kockaert, F. Steurs, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 360–392. Warburton Kara 2021: The Corporate Terminologist, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins. 64 Ágota Fóris Terminology Work in the Translation Project Process. The Hungarian Perspective TERMINOLOGIJOS DARBAS VERTIMO PROJEKTO PROCESE. VENGRIJOS ASPEKTAI Santrauka Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti terminologijos darbo vietą bei vaidmenį vertimo projekto procese ir, remiantis literatūra bei kasdiene praktika, išanalizuoti pastarųjų metų pokyčius, susijusius su terminologijos darbu. Buvo atliekama lyginamoji turinio analizė ir taikomas aprašomasis metodas. Terminologijos tvarkyba, dokumentų valdymas ir vertimo (projektų) valdymas yra tarpusavyje susiję: jie visi yra turinio valdymo formos, o terminologija atlieka svarbų vaidmenį. Originalo teksto kokybė yra labai svarbi vertimo kokybei, todėl kokybiškas vertimas prasideda nuo turinio kūrimo. Vertimo projekto procesas susideda iš keturiolikos etapų, o pradedama nuo dokumentų rengimo. Vienaip ar kitaip terminologijos darbas dalyvauja daugelyje vertimo projekto proceso etapų ir netgi atlieka svarbų vaidmenį nuliniame etape, t. y. kuriant originalo tekstą. Tiek vertimo projekto procese, tiek rašant dokumentus, terminologijos darbas susideda iš kelių reglamentuotų procesų ir etapų; kai kurie iš jų nustatyti standartuose ir aptarti tarptautinėje terminologijos, vertimo ir techninės komunikacijos literatūroje. Kasdienėje praktikoje vertimų biurams vis dažniau pavedama atlikti ne tik vertimo, redagavimo ir korektūros darbus, bet ir darbus su dokumentais. Visgi vertimų biurų veikloje ir rengiant techninę dokumentaciją terminologijos darbo srautai ne visada koordinuojami, terminologijos duomenų bazės ne visada naudojamos, o terminologijos specialistai pasitelkiami retai. Gauta 2022-10-31 Ágota Fóris Károli Gáspár University TERMIK 1146 Budapest, Dózsa György út 25–27. (Hungary) E-mail [email protected] Terminologija | 2022 | 29 65