Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu

23Terminologija | 2022 | 29 doi.org/10.35321/term29-02 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu LINA RUTKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://0000-0001-6661-3115 ANOTACIJA Sudurtiniai būdvardžiai nevienodai plačiai vartojami skirtingų sričių terminijoje. Statybos srityje, kaip rodo kiekybiniai duomenys, jais gana dažnai pasiremiama kuriant rūšinius dvižodžius terminus. Straipsnyje aptariamas XX–XXI a. sudurtinių būdvardžių kaip terminologinių atributų santykis su pagrindiniu dvižodžių statybos terminų dėmeniu pagal reiškiamą mintį – nustatomos leksinės-santykinės sudurtinių būdvardžių reikšmės. Taip pat apžvelgiama darybinė šių būdvardžių struktūra, kuria šios reikšmės realizuojamos. Tyrimas parodė, kad iš viso šalutiniais statybos terminų dėmenimis einantiems sudurtiniams būdvardžiams yra būdinga 12 leksinių-santykinių reikšmių, o jie padaromi pagal 10 darybos tipų. Daugiausia statybos terminijoje vartojama sudurtinių būdvardžių, kuriais nurodoma pagrindiniu dėmeniu žymimo denotato išskiriamoji ypatybė pagal sandarą, formos ypatybė, išskiriamosios tvirtinimo detalės dalis ir išskiriamoji detalė. ESMINIAI ŽODŽIAI: darybinė struktūra, dvižodis terminas, leksinė-santykinė reikšmė, statyba, sudurtinis būdvardis, šalutinis termino dėmuo. ABSTRACT The scope of using compound adjectives in the terminology of different fields is uneven. As illustrated by quantitative data, they are rather widely used in coining specific two-word terms in the field of construction. The article discusses the relations between the twentieth–twenty-first-century compound adjectives as terminological attributes and the main component of two-word construction terms in respect of the idea conveyed by them: the lexical-relational meanings of compound adjectives are identified. Their word-formation structure, through which the meanings are conveyed, is reviewed as well. The study revealed that twelve lexical-relational meanings are inherent in the compound adjectives used as secondary components of construction terms, and they are formed under ten word-formation patterns. Construction terminology is dominated by compound adjectives designating the distinctive feature of the denotatum expressed by the Lina Rutkienė24 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu main component in terms of composition, a property of form, a part of the distinctive fastener, and the distinctive part. KEYWORDS: word-formation structure, two-word term, lexical-relational meaning, construction, compound adjective, secondary component. ĮVADAS Įvairių mokslo sričių terminų sistemose vyrauja pastovieji sąvokų pavadinimai iš kelių žodžių, t. y. sudėtiniai, arba keliažodžiai, terminai, kurie, kaip ir vienažodžiai, atlieka nominacinę funkciją ir įtraukia įvardijamą dalyką į sudėtingą tam tikros mokslo srities terminų sistemą. Mokslininkės Melania Cabezas-García ir Pamela Faber rašo, kad keliažodžiai terminai yra pagrindinis būdas, kuriuo lingvistiškai išreiškiamos specialiųjų sričių sąvokos (Cabezas-García, Faber 2017). Begoña Montero, taip pat teigianti, kad labai dažnai viena mokslinė sąvoka išreiškiama ne vienažodžiais, o sudėtiniais terminais, atkreipia dėmesį, kad sudėtinio termino branduolys (t. y. pagrindinis dėmuo), kuriuo eina daiktavardis, paprastai neturėtų būti modifikuojamas daugiau kaip trimis modifikatoriais1. Sudėtinis terminas turėtų būti toks, kad būtų aiškūs semantiniai žodžių ryšiai. Šiais terminais turi būti perteikiama logiška, aiški, tiksli ir glausta informacija skaitytojui (Montero 1996: 68–69). Sudėtinių terminų aktualumą galima paaiškinti poreikiu sąvoką įvardyti kuo tiksliau ir konkrečiau, kartu vienu leksiniu vienetu išlaikant didelę informacijos koncentraciją. Tikriausiai galima teigti, kad sudėtiniai terminai yra vienas iš labiausių besiplečiančių leksikos sluoksnių, ir tai pirmiausia susiję su intensyvia mokslo raida. Kaip tvirtina Tatjana Grigorjeva ir Aistė Andriušytė, „mokslinių žinių kiekis padvigubėja kas 10–15 metų“ (Grigorjeva, Andriušytė 2015: 11). Vadinasi, naujoms žinioms įvardyti dažnai prireikia ir daug naujų terminų. Sudėtiniai terminai formos požiūriu yra labai įvairūs2 ir gali būti tiriami įvairiais aspektais. Kazimiero Gaivenio tvirtinimu, „[D]abartinėje lietuvių kalboje daugiausia vartojama iš dviejų dėmenų sudarytų sudėtinių terminų, kurių didžiąją dalį sudaro rūšiniai terminai“ (Gaivenis 2014 [1975]: 94). 1 Lietuvių kalbotyroje įprastesni apibrėžimo, apibrėžiamojo dėmens, o ne modifikavimo, modifikuojamojo dėmens ar modifikatoriaus terminai, dažni anglakalbėje literatūroje. Tačiau kai kuriuose darbuose galima aptikti ir pastaruosius (pvz., žr. Džežulskienė 2010). 2 Kaip rašo K. Gaivenis, „[T]erminų žodynuose ir standartuose ilgiausi sudėtiniai terminai – septynžodžiai. Moksliniuose tekstuose pasitaiko dar ilgesnių, vadinamųjų aprašomųjų sudėtinių terminų“ (Gaivenis 2002: 17). Apie terminologo nustatytus sudėtinių terminų tipus žr. Gaivenis 2014 [1968]. 25Terminologija | 2022 | 29 Daugėjant sudėtinių terminų, daugėja ir jų tyrimų. XX a. antrojoje pusėje (1975 m.) K. Gaivenis rašo, kad lietuvių kalbos „sudėtiniais terminais iki šiol mažai kas domėjosi, nors įvairių mokslo sričių žodynuose jie sudaro didesniąją visų terminų dalį“ (Gaivenis 2014 [1975]: 61). Minimuoju laikotarpiu sudėtinius terminus daugiausia tyrė būtent šis terminologas. XXI a. sudėtiniai terminai jau tampa nemažos dalies lietuvių terminologų ir kitų kalbininkų tyrimų objektu. Šiuos terminus mokslininkai nagrinėja įvairiais aspektais ir remiasi įvairių sričių empirine medžiaga. Pavyzdžiui, Gintautas Akelaitis (2008) tyrė sudėtinių terminų struktūrinius, o Albinas Drukteinis (2011) – sintaksinius modelius. Jolanta Gaivenytė-Butler (2010) analizavo fizikos sudėtinių terminų sinonimijos klausimus. Alvydas Umbrasas (2010) monografijoje nagrinėjo teisės sudėtinių terminų dėmenų ryšius ir raišką. Palmira Zemlevičiūtė (2021) gilinosi į dvižodžius medicinos srities pavadinimus su pagrindiniu dėmeniu liga. Pastaraisiais metais itin padaugėjo gretinamųjų lietuvių kalbos ir kitų kalbų (dažniausiai anglų kalbos) sudėtinių terminų tyrimų. Minėtinos Violetos Janulevičienės ir Sigitos Rackevičienės (2009), Laimutės Kitkauskienės (2009), Juditos Džežulskienės (2010), Nijolės Litevkienės (2015) publikacijos. Užsienio kalbotyroje mokslininkų dėmesys krypsta į automatinį sudėtinių terminų atpažinimą, jų vertimo problemas, sudėtinio termino ir tekstinės frazės skirtumus. Šiame straipsnyje pasirenkama aptarti vieno labiausiai paplitusių sudėtinių terminų tipų – dvižodžių derinamųjų (atributinių) junginių – vieną pogrupį – terminus, kurių šalutinis dėmuo išreikštas sudurtiniu būdvardžiu. Empirinė straipsnio medžiaga – XX–XXI a. savakilmiai ir hibridiniai sudurtiniai būdvardžiai, einantys dvižodžių statybos terminų šalutiniais dėmenimis. Pažymėtina, kad skaitytuose statybos srities tekstuose nerasta nė vieno sudurtinio būdvardžio su abiem skolintais sandais – visi aptariami būdvardžiai yra funkcionuojantys tik lietuvių kalbos statybos terminijoje ir dūrybos veiksmas yra įvykęs lietuvių kalboje. Toks, atrodytų, siauras objektas pasirinktas atsižvelgiant į kiekybinius duomenis – nustatyta, kad, atliekant statybos sąvokų nominaciją, terminologiniais atributais sudurtiniai būdvardžiai tampa gana dažnai. Vien Statybos terminų žodyne (2002) tokių terminų rasta 542. Iš viso terminai rinkti iš 55 šaltinių (žodynų, mokomųjų knygų, vadovėlių, statybos žinynų, monografijų, paskaitų konspektų, straipsnių rinkinių), surinkti 635 nesikartojantys vienetai – atskiri dvižodžiai terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu. Lina Rutkienė26 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu Renkant medžiagą, buvo planuojama gilintis tik į sudurtinius būdvardžius, nepaisant jų santykio su pagrindiniu – daiktavardiniu – dėmeniu. Tačiau tokia nuo daiktavardžio atsietų sudurtinių būdvardžių terminologinė analizė būtų abejotina, nes būdvardis, einantis sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu, netenka savo savarankiškumo: būdamas termino sudėtinė dalis, jis kartu su pagrindiniu dėmeniu žymi tam tikrą – vieną – apibrėžtą mokslinę sąvoką. Taigi, atskirti būdvardžių nuo daiktavardžių ir nagrinėti jų atskirai neišeitų. Tačiau, ir žymėdami vieną sąvoką, dvižodžiai terminai išlieka skaidūs tiek sintaksiškai, tiek pagal reiškiamą mintį. „Jų pažyminiai gali įvairiais požiūriais apibūdinti pagrindinį dėmenį“, – teigia K. Gaivenis (Gaivenis 2014 [1975]: 70). Rengiant šį straipsnį išsikeltas tikslas – terminologiniu aspektu aptarti sudurtinį būdvardį, einantį dvižodžių statybos terminų šalutiniu dėmeniu. Pirmiausia siekiama išnagrinėti sudurtinio būdvardžio, kaip terminologinio atributo, santykį su pagrindiniu termino dėmeniu pagal reiškiamą mintį, t. y. nustatyti jo leksines-santykines reikšmes. Taip pat straipsnyje bus apžvelgiama sudurtinių būdvardžių darybinė struktūra, kuria šios reikšmės yra realizuojamos. Atliekant tyrimą, tikimasi nustatyti ir dažniausiai terminologiniais statybos terminų atributais einančius sudurtinius būdvardžius. Pagrindinis darbo metodas – analitinis aprašomasis. Metodas apima duomenų rinkimą, sisteminimą, aptarimą ir gautų rezultatų apibendrinimą. Taikant šį metodą surinkti terminai skirstomi į grupes ir nagrinėjami kaip šių grupių nariai. Straipsnyje klasifikacija pirmiausia pateikiama pagal pagrindinio dėmens reikšmę – pagal ją dvižodžiai terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu suskirstomi į temines grupes. Temiškai sugrupavus empirinę medžiagą, gilinamasi į šalutinių dėmenų leksines-santykines reikšmes. Kiekybiniais duomenimis atskleidžiamas nagrinėjamų dėmenų leksinių-santykinių reikšmių santykis. Surinktų terminų skaičius vienetais rašomas kiekvienoje teminėje grupėje, o išvadose pateikiama ir procentinė išraiška – kadangi tos pačios leksinės-santykinės reikšmės gali būti būdingos skirtingų teminių grupių nariams, manoma, kad tikslinga jas apibendrinti ir atsietai nuo teminės grupės. Straipsnio empirinės medžiagos analizė iš esmės paremta K. Gaivenio publikacija „Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje“ (1975). Terminologas tyrė XX a. antrosios pusės terminų žodynuose pateiktus terminus (iš jų ir technikos). K. Gaivenio pateiktais duomenimis, 27Terminologija | 2022 | 29 dvižodžiai terminai „dabartinėje lietuvių kalboje sudaro 11 dažniau vartojamų gramatinių konfigūracijų“ (Gaivenis 2014 [1975]: 94), ir viena iš jų yra sudurtinis būdvardis + daiktavardis. Mokslininkas pažymi, kad „[I]ki šiol bene plačiausiai yra tyrinėtos lietuvių kalbos būdvardžių su priesaga -inis, -ė, daiktavardžio kilmininkų ir neveikiamosios rūšies dalyvių leksinės-santykinės reikšmės“ (Gaivenis 2014 [1975]: 71). Mokslininkas nustatė, kad sudurtiniais būdvardžiais išreikštiems šalutiniams dėmenims yra būdingos penkios leksinės-santykinės reikšmės, t. y. jais gali būti nurodoma 1) išskiriamoji instrumento arba agento veikimo ypatybė, 2) išskiriamoji detalė, 3) gyvio ar augalo kūno spalva, 4) atskiro organo forma, 5) medžiagos struktūra ar konsistencija. Kaip matyti iš plataus K. Gaivenio tyrimo, XX a. antrosios pusės lietuvių kalbos terminijoje sudurtinis būdvardis nepasižymi didele leksinių-santykinių reikšmių įvairove. Manytina, kad būtų aktualu panagrinėti dar vienos konkrečios – statybos – srities terminiją, kurioje sudurtinis būdvardis yra gana produktyvus, aptarti jo leksines-santykines reikšmes. Be to, svarbu įvertinti, kokių dar, be XX a. antrojoje pusėje nustatytų terminologo K. Gaivenio, leksinių-santykinių reikšmių gali turėti terminologiškai vartojamas sudurtinis būdvardis, ir papildyti šiuo aspektu terminologinius tyrimus. Prieš pradedant gilintis į statybos terminiją, reikėtų aptarti ir kitų sričių sudėtinių terminų tyrimų, susijusių su nagrinėjama tema, rezultatus, įvertinti sudurtinių būdvardžių vietą nagrinėjamų sričių terminijos sistemoje. Nors, kaip rodo K. Gaivenio pateikti duomenys, sudurtiniam būdvardžiui būdingos tik kelios leksinės-santykinės reikšmės, tačiau tai dar neleidžia teigti, kad apskritai sudurtiniai būdvardžiai kaip sudėtinių terminų šalutiniai dėmenys vartojami retai, nors tokia mintis, be abejo, kyla. G. Akelaitis, ištyręs administracinius sudėtinius terminus, nustatė, kad dvižodžių terminų su prepoziciniu šalutiniu dėmeniu vieną modelį sudaro įvardžiuotinis būdvardiškasis žodis (būdvardis, neveikiamasis dalyvis, skaitvardis) arba būdvardis su priesaga -inis + daiktavardis, o antrą – daiktavardžio kilmininkas + daiktavardis (Akelaitis 2008). Mokslininkas visiškai nekalba apie modelius su sudurtiniu būdvardžiu. Iš tyrimo galima susidaryti nuomonę, kad administraciniams terminams daryti sudurtinis būdvardis nevartojamas arba vartojamas taip retai, kad išskirti kokį nors modelį su juo netikslinga. A. Umbraso, nagrinėjusio 1918–1940 m. pagrindinių teisės kodeksų terminus, tyrimas parodė, kad Lina Rutkienė28 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu iš beveik 3 100 dvižodžių terminų yra tik per 20 tokių, kurių šalutiniai dėmenys išreikšti įvardžiuotinės formos negalinčiu turėti būdvardžiu, ir tarp jų vyrauja sudurtiniai būdvardžiai (Umbrasas 2010: 154). Kad sudurtiniai būdvardžiai kai kuriose terminų sistemose gana retai eina šalutiniais terminų dėmenimis, rodo ir P. Zemlevičiūtės tyrimas. Mokslininkė, atlikusi XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos pavadinimų su pagrindiniu dėmeniu liga analizę, teigia, kad „[T]iriamojoje medžiagoje pasitaikė tik vienas priklausomasis dėmuo, reiškiamas sudurtiniu būdvardžiu, kurio pirmasis dėmuo yra įvardis savas, o antrasis – daiktavardis stovis [savistovė liga]“ (Zemlevičiūtė 2021: 248). Žinoma, skirtingu laikotarpiu įvairių sričių terminų sistemose sudurtinio būdvardžio produktyvumas eiti šalutiniu dėmeniu labai nevienodas, tačiau apibendrinant aptartus tyrimus ryškėja bendra tendencija – sudurtinį būdvardį kaip terminologinį atributą dažnai nukonkuruoja įvardžiuotinis būdvardis, neveikiamasis dalyvis ir daiktavardžio kilmininkas. Remiantis aptartais tyrimais kyla klausimas: galbūt plačiau vartoti būdvardį terminologiniams poreikiams, t. y. mokslo sąvokų nominacijai, riboja jo leksinių-santykinių reikšmių neįvairovė? Į ši klausimą toliau ir bus mėginama atsakyti, atliekant dvižodžių statybos terminų, kurių šalutinis dėmuo reiškiamas sudurtiniu būdvardžiu, tyrimą. SUDURTINIAI BŪDVARDŽIAI KAIP TERMINOLOGINIAI ATRIBUTAI Sudurtiniams būdvardžiams būdingi tam tikri požymiai, kurie svarbūs terminologiškai. Adelės Valeckienės tvirtinimu, sudurtiniai būdvardžiai gali „daug konkrečiau ir detaliau nusakyti žymimojo daikto ypatybę, negu vienu žodžiu išreikštas (nesudurtinis) būdvardis“ (Valeckienė 1957: 279). Vincentas Drotvinas atkreipia dėmesį į produktyvumą: autoriaus nuomone, tiek senuosiuose raštuose, tiek dabartinėje lietuvių kalboje sudurtinių būdvardžių daryba „yra vienas produktyvesnių būdvardžių darybos būdų“ (Drotvinas 1963: 75). Nurulas Pratiwis ir bendraautoriai, teigdami, kad sudurtiniai būdvardžiai modifikuoja daiktavardį aiškiau ir detaliau nei dažniau vartojami nesudurtiniai būdvardžiai, pažymi, kad daiktavardžiais žymimi objektai, apibūdinti sudurtiniais būdvardžiais reiškiamais atributais, yra lengviau vizualizuojami (Pratiwi ir kt. 2016). Taigi, kuriant tikslius, trumpus, aiškios motyvacijos terminus, tikslinga vartoti ir sudurtinius būdvardžius. Pasak Stasio Keinio, sudurtiniai 29Terminologija | 2022 | 29 žodžiai padeda išvengti pažyminių susitelkimo (Keinys 2005 [1983]: 130). Sudurtiniai būdvardžiai, kaip terminologiniai atributai, žymi individualų, specifinį, nekintamą pažymimuoju žodžiu pasakomo dalyko požymį. Jie apibendrintai ir tiksliai apibrėžia pagrindinu dėmeniu įvardijamą daiktą ar reiškinį, jį išskiria iš kitų, neturinčių tokio požymio (arba kurių tas požymis nėra esminis). Statybos srities dvižodžiai terminai įvardija įvairias (paprastai rūšines) sąvokas, susijusias su pastatų ir kitų statinių (bokštų, uostų, tiltų ir kt.) statyba, kelių, kanalizacijos ir dujofikacijos magistralinių tinklų tiesyba, statybos procesų valdymu, projektavimu, statybos technologija, pamatų ir kitų požeminių konstrukcijų įrengimu, darbų ir gaisrine sauga. Kadangi statybos terminija labai plati, prieš nagrinėjant leksines-santykines sudurtinių būdvardžių reikšmes, dvižodžiai statybos terminai su šalutiniais dėmenimis, išreikštais sudurtiniais būdvardžiais, kaip minėta įvade, suskirstomi į temines grupes ir toliau nagrinėjami pagal jas. Renkant ir nagrinėjant empirinę medžiagą, pastebėta, kad ne visų teminių grupių dvižodžiams statybos terminams daryti yra įprasta vartoti sudurtinį būdvardį. Dažniausiai sudurtiniai būdvardžiai vartojami statinių (daugiausia pastatų), jų dalių ir konstrukcijų, statybinių medžiagų, tarpinių statybos gaminių, taip pat mašinų ir įrankių pavadinimus žymintiems dvižodžiams terminams daryti. Nemažą pluoštą aptariamųjų dvižodžių terminų sudaro tvirtinimo detalių pavadinimai, mažiau – abstrakčių reiškinių pavadinimai. Nebūdinga sudurtiniu būdvardžiu išreikšti šalutinį dėmenį darant asmenis, apsaugos priemones, dokumentus, statybos veiklos vietas ir statybos technologijas pavadinančius terminus. ŠALUTINIŲ DĖMENŲ, IŠREIKŠTŲ SUDURTINIAIS BŪDVARDŽIAIS, LEKSINĖS-SANTYKINĖS REIKŠMĖS IR DARYBINĖ STRUKTŪRA Prieš išsamiau aptariant šalutinius dėmenis pagal leksines-santykines reikšmes, reikėtų atkreipti dėmesį į empirinės medžiagos skirstymo metu išryškėjusią tendenciją: kai sudurtiniai būdvardžiai yra seni bendrosios kalbos žodžiai (čia remiamasi akademinio Lietuvio kalbos žodyno šaltiniais), jie patenka į labai skirtingas temines grupes ir gali eiti tolimas sąvokas žyminčių statybos terminų atributais. Pirmiausia, atsižvelgiant į kiekybinį kriterijų, tai pasakytina apie sudurtinius būdvardžius su sietiniais kamienais -gubas, -a, -tisas, -a, taip pat apie būdvardžius dvipusis, -ė, vienpusis, -ė. Lina Rutkienė30 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu Šie būdvardžiai statybos terminijoje vartoti nuo seno ir su jais padaryta daug skirtingų teminių grupių dvižodžių statybos terminų, kurių šalutiniai dėmenys žymi išskiriamąją ypatybę pagal sandarą, pvz.: dviguba siena KKGSP 1910, dviguba plokštė CPK 1992, dvigubas dygis STŽ 2002, dvigubas įkirtis MK 2000, dvigubas įstiklinimas STŽ 2002, dvigubas kampuotis STŽ 2002, dvigubas langas ŽŪS 1929, STŽ 2002, dvigubas stiklas CPK 1992, dvigubas valdymas STŽ 2002, dvigubasis lenkimas STŽ 2002, dviguboji atitvara SA 2007, dviguboji mova STŽ 2002; vientisa plokštė CPK 1992, vientisas skerspjūvis MK 2000, vientisasis stovas STŽ 2002; dvipusė arka STŽ 2002, dvipusė siūlė SBPK 1995, dvipusis armavimas STŽ 2002, dvipusis siurbtuvas V 2008, dvipusis spraustelis STŽ 2002; vienpusis apkrovimas SGBT 1931, vienpusis eismas STŽ 2002, vienpusis įleidimas ALKS 1993, vienpusis sujungimas ALKS 1993. Nemažos dalies tokių skirtingų teminių grupių dvižodžių terminų šalutiniais dėmenimis, turinčiais subjekto vertinamosios ypatybės leksinę-santykinę reikšmę, eina būdvardis antraeilis, -ė („mažiau svarbus“): antraeiliai pastatai PLST 1972, antraeilis darbininkas STŽ 2002, antraeilis trobesys KS 1936, antraeilė sija BGD 1978, antraeilė ventiliacija STŽ 2022, antraeilis geležinkelis MT 1929. Kai sudurtinis būdvardis yra statybos terminijos naujažodis, su juo dažniau daromi tai pačiai teminei grupei priklausantys terminai, pavyzdžiui, visi dvižodžiai terminai su būdvardžiu daugiaatramis, -ė priklauso statybinių konstrukcijų teminei grupei: daugiaatramė konstrukcija ALKS 1993, daugiaatramė sija MK 2000, daugiaatramis rėmas MK 1977, o visi dvižodžiai terminai su dėmeniu greitakietis, -ė – statybinių medžiagų teminei grupei: greitakietis cementas ALKS 1993, greitakietis gipsas STŽ 2002, greitakietis mišinys STŽ 2002, greitakietis tinkas ALKS 1993. Iš esmės kiekvienai teminei grupei būdingos savitos šalutinių dėmenų leksinės-santykinės reikšmės. Jų pasikartojamumą, manytina, lemia analoginė daryba, kurios poreikį suponuoja terminų sistemiškumo, patogumo, aiškumo reikalavimai. Tuo veikiausiai galima paaiškinti ir besikartojančią darybinę struktūrą, ir netgi tuos pačius, produktyvius, sandus tarp tų pačių teminių grupių narių. Statybos mokslinės terminijos formavimosi pradžioje (nuo XX a. pr.) dvižodžių terminų, kurių šalutinis dėmuo – sudurtinis būdvardis, nėra gausu. Keletą jų randame 1910 m. išleistoje iš rusų kalbos išverstoje knygelėje Kaip ir iš ko galima statyti pigius ir tvermingus ūkio trobesius: moldrebė 31Terminologija | 2022 | 29 troba KKGSP 1910, mollipė siena KKGSP 1910, molplukė siena KKGSP 1910. Šių statinių (pastatų) ir jų konstrukcijų teminėms grupėms priklausančių dvižodžių terminų šalutiniais dėmenimis pasakomas pagrindiniu dėmeniu įvardijamo daikto padarymo būdas: troba nudrebiama iš molio, siena taip pat nulipinama ir nuplukama iš molio. Šiems sudurtiniams būdvardžiams būdinga darybinė struktūra D → V3. Minimoje knygelėje aptiktas dvižodis terminas su medžiagos konsistenciją žyminčiu šalutiniu dėmeniu – pusiauskįsta tešla KKGSP 1910, kuris padarytas prieveiksmį tiesiog pritraukus prie būdvardžio (Pv → B), paliekant būdvardžio galūnę -a. Medžiagos konsistenciją žymintis šalutinis dėmuo, paremtas sudurtiniu būdvardžiu, aptiktas ir tarpukario statybos literatūroje: pusrupis smėlis SSM 1937. Jam taip pat būdinga Pv → B darybinė struktūra, tik daryba jau sistemiška. Įdomu, kad vėlesniuose šaltiniuose aptartų šalutinių dėmenų leksinių-santykinių reikšmių nepavyko aptikti. Tarpukariu, toliau plėtojantis statybos terminijai, sudurtiniai būdvardžiai daugiausia ėjo statinių konstrukcijas žyminčių dvižodžių terminų šalutiniais dėmenimis ir reiškė ypatybę, susijusią su konstrukcijos sandara (pvz.: vieneilis grindinys SGBT 1931, vienašlaitis stogas MGN 1933, išsamiau žr. toliau). Didžiulis būrys sudurtinių būdvardžių – terminologinių atributų – statybos terminijoje atsirado sovietmečiu. Ir vėliau, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, sudurtinių būdvardžių statybos terminijoje daugėjo. 1. Pačią didžiausią kalbamųjų terminų grupę sudaro statinių, jų dalių ir konstrukcijų – t. y. statybos veiklos rezultatų – pavadinimai. 1.1. Iš jų daugiausia (217) yra terminų, kurių sudurtiniu būdvardžiu reiškiamu šalutiniu dėmeniu pasakoma išskiriamoji objekto ypatybė pagal sandarą, t. y. pasakoma, kiek ar kokių tam tikrų dalių (dažnai pagrindinių konstrukcinių) sudaro apibrėžiamąjį objektą. Nemažos dalies tokių sudurtinių būdvardžių pirmasis sandas yra paremtas daiktavardį valdančiu prieveiksmiu daug arba skaitvardžiu nuo vieno iki šešių, o 3 Remiantis A. Valeckiene, „[S]intaksinės priklausomybės atžvilgiu visi lietuvių kalbos sudurtiniai būdvardžiai yra prijungiamieji. Viena sudaromoji dalis (paprastai pirmoji) yra prisijungusi arba valdoma antrosios ir pažymi, papildo antrosios dalies reikšmę“ (Valeckienė 1957: 279). Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG 2005) vartojami terminai apibrėžiamieji (determinatyviniai) ir sudedamieji (kopuliatyviniai) dūriniai, tačiau kalbant apie dūrinius, kurių antrasis sandas paremtas veiksmažodžiu, ši klasifikacija, be abejo, jau netaikoma. A. Valeckienės siūlomas terminas prijungiamieji sudurtiniai būdvardžiai apima visų darybos tipų sudurtinius būdvardžius. Priklausomybės santykiai šiame straipsnyje parodomi rodykle: ji nukreipiama iš priklausomojo sando į pagrindinį, t. y. traukimo kryptimi. Čia ir toliau B – būdvardinis sandas, D – daiktavardinis, Dl – dalyvinis, Į – įvardinis, Pv – prieveiksminis, S – skaitvardinis, V – veiksmažodinis. Lina Rutkienė38 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu reikšmių, taigi sudurtiniai būdvardžiai, manytina, gali būti gana plačiai vartojami mokslo sričių sąvokų nominacijai. Be abejo, šie duomenys teikia informacijos tik apie vieną sritį. Kalbant apie darybinę į dvižodžius statybos terminus įeinančių sudurtinių būdvardžių struktūrą, pasakytina, kad jie padaryti pagal 10 darybos tipų (žr. 1 pav.). 1 pav. Sudurtinių būdvardžių, einančių šalutiniais dvižodžių statybos terminų dėmenimis, darybos tipai Kaip matyti iš 1 paveikslo, produktyvumu išsiskiria keturi darybos tipai: B → D, S → D, D → V ir Pv ← D / Pv → D. Antrasis sandas daugeliu atvejų yra daiktavardinis, kur kas rečiau – veiksmažodinis ar būdvardinis. Nerasta nė vieno sudurtinio būdvardžio su kita kalbos dalimi paremtu antruoju sandu. Daug šalutiniais dėmenimis einančių sudurtinių būdvardžių padaroma su tais pačiais pirmaisiais sandais. Tarp būdvardinių sandų vyrauja paremti antoniminiais būdvardžiais plonas – storas, žemas – aukštas, taip pat būdvardžiais stambus, status, tuščias. Daugiausia skaitvardinių sandų paremiama skaitvardžiais nuo vieno iki keturių, o didžioji dalis prieveiksminių – prieveiksmiu daug. Nemažai pirmųjų sudurtinių būdvardžių sandų remiama ir prieveiksmiais greitai, ilgai, mažai, trumpai. Pastebimas polinkis dirbtinai plėsti tokias grupes žodynuose. Pavyzdžiui, vien Statybos terminų žodyne (2002) yra 107 dvižodžiai terminai, kurių šalutiniu dėmeniu einančio sudurtinio būdvardžio pirmasis sandas yra dvi-, ir 31 dvižodis terminas, į kurį einantis sudurtinis būdvardis turi pirmąjį sandą daug. D→V Pv←D / Pv→D S→D B→D Pv→B Į→V Pv→V Į→D D →D DI →D 15,08 % 12,56 % 16,58 % 21,61 % 7,04 % 3,02 % 6,53 % 5,03 % 10,05 % 2,50 % 39Terminologija | 2022 | 29 Apskritai galima pastebėti, kad kuriant aptariamuosius statybos terminus dažniausiai remiamasi statybos terminijoje jau funkcionuojančiais sudurtiniais būdvardžiais, o ne daromi naujadarai. Kalbėdama apie bendrosios kalbos būdvardžius, A. Valeckienė teigia, kad sudurtiniai būdvardžiai žymi „dažnai tik vienam kokiam daiktui būdingą ypatybę“ (Valeckienė 1957: 279). Tačiau statybos terminijoje matome priešingą reiškinį: daug tų pačių būdvardžių, einančių šalutiniais dėmenimis, apibūdina skirtingus dalykus. 2 paveiksle pateikti sudurtiniai būdvardžiai, kurie šalutiniais statybos terminų dėmenimis eina dažniausiai. 2 pav. Sudurtiniai būdvardžiai– dažniausi terminologiniai atributai statybos terminijoje Pavyzdžiui, būdvardis daugiasluoksnis, -ė eina 19 skirtingų dvižodžių statybos terminų šalutiniu dėmeniu, stačiakampis, -ė – 18, o būdvardis dvisluoksnis, -ė, kaip ir būdvardžiai plonasienis, -ė, tuščiaviduris, -ė, yra 16 dvižodžių statybos terminų šalutiniai dėmenys. Vadinasi, kai sąvokos turi sutampančių požymių, pirmiausia ieškoma atpažįstamos raiškos. Be abejo, tokie terminai lengvai įsimenami ir patogūs vartoti, tačiau abejonių kelia tai, kad tokiu atveju nepakankamai pasinaudojama kitais leksiniais vienetais. IŠVADOS 1. Dvižodžiai terminai su sudurtiniais būdvardžiais išreikštais šalutiniais dėmenimis yra svarbi statybos terminijos dalis. Šie terminai žymi rūšines sąvokas, daugiausia susijusias su statybos veiklos priemonėmis ir rezultatais: jais įvardijamos statybinės medžiagos, statiniai, jų dalys ir Lina Rutkienė40 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu konstrukcijos, tarpiniai statybos gaminiai, mašinos ir įrankiai, tvirtinimo detalės. Rečiau tokie dvižodžiai terminai žymi abstrakčiuosius reiškinius. 2. Šalutiniais dvižodžių statybos terminų dėmenimis, išreikštais sudurtiniais būdvardžiais, pagrindiniai dėmenys gali būti apibrėžiami įvairiais reikšminiais aspektais – šiems dėmenims yra būdinga 12 leksinių-santykinių reikšmių. Taigi, sudurtinis būdvardis gali būti gana plačiai vartojamas statybos srities sąvokų nominacijai. Tokios reikšmės, kaip ypatybė pagal sandarą, formos ypatybė, struktūros ypatybė, vertinamoji ypatybė, potencinė ypatybė, jutimais suvokiama ypatybė, būdingos ne vienos teminės grupės nariams. 3. Pagal kiekybę iš visų išsiskiria sudurtiniai būdvardžiai, kuriais nurodoma išskiriamoji abstraktaus ar konkretaus dalyko ypatybė pagal sandarą – net 45,70 proc. surinktų terminų šalutiniai sudurtiniais būdvardžiais išreikšti dėmenys turi šią reikšmę. Mažesnei daliai šalutinių dėmenų būdinga žymėti formos ypatybę (13,22 proc.), išskiriamosios tvirtinimo detalės dalį (11,15 proc.), išskiriamąją detalę (7,17 proc.). Dar mažiau sudurtinių būdvardžių, einančių šalutiniais dėmenimis, nurodo potencinę ypatybę (4,94 proc.), mašinos veikimo ypatybę (4,78 proc.), struktūros ypatybę (3,50 proc.), abstraktaus dalyko trukmę (2,55 proc.), medžiagą, kurios tam tikras kiekis įeina į pagrindinę medžiagą (1,91 proc.), ir jutimais suvokiamą ypatybę (1,11 proc.). Rečiausiai sudurtiniais būdvardžiais pasakomas objekto padarymo būdas (0,48 proc.). Pastarosios leksinės-santykinės reikšmės sudurtinių būdvardžių statybos terminijoje nuo XX a. vidurio jau nebeaptinkama. 4. Didžiajai daliai sudurtinių būdvardžių būdinga darybinė struktūra B → D, S → D, D → V ir Pv ← D / Pv → D. Produktyviausios yra nominatyvinės kalbos dalys – daiktavardis, būdvardis, skaitvardis ir prieveiksmis. Pastebimas polinkis kartoti tuos pačius sandus. Ypač tai pasakytina apie žodynuose fiksuotus terminus. 5. Kadangi skirtingiems statybos srities denotatams gali būti būdingos tos pačios pagrindinės ypatybės, statybos terminijoje įprasta rūšinius dėmenis išreikšti tais pačiais sudurtiniais būdvardžiais. Dažniausi terminologiniai atributai statybos terminijoje yra sudurtiniai būdvardžiai daugiasluoksnis, -ė, stačiakampis, -ė, dvisluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, tuščiaviduris, -ė, viengubas, -a, vienpusis, -ė, ilgalaikis, -ė, smulkiagrūdis, -ė, stambiagrūdis, -ė. 41Terminologija | 2022 | 29 ŠALTINIAI AC – Armocementas, aut. F. Bielinskis, P. Buškūnas, Vilnius: Vaizdas, 1964. ALKS – Anglų–lietuvių kalbos statybos terminų žodynėlis, sud. J. Stonys, Vilnius: VISI, 1972. APKS – Akmens panaudojimas kaimo statybose, aut. V. Vitkauskas, Vilnius: Vaizdas, 1960. BAPK – Betonas ir armatūra: pagrindinės konstrukcinės savybės: mokomoji knyga, aut. D. Zabulionis, Vilnius: Technika, 2010. BGD – Betono ir gelžbetonio darbai, aut. V. Mažeika, Vilnius: Pergalė, 1978. BS – Betonai ir skiediniai: žinynas, aut. A. Čechovas, vert. J. Dyčmonas, A. Žvirėnas, Vilnius: Mokslas, 1976. BŽSM – Bendrosios žinios apie statybos mašinas: paskaitų konspektas, aut. D. Midvikis, J. Starkus, Vilnius: LTSR aukšt. ir spec. vid. mokslo ministerija, 1982. CPK – Civilinių pastatų konstrukcijos: vadovėlis, aut. A. Nakas, J. Gajauskas, M. Prikšaitis, Vilnius: Mokslas, 1992. GMLD – Gruntų mechanikos laboratoriniai darbai, aut. F. Norkus, Kaunas: Technologija, 1992. GNSK – Gyvenamųjų namų statybos klausimai: mokslinių straipsnių rinkinys, vyr. red. K. Blaževičius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. KABK – Kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos: vadovėlis, aut. G. Kaklauskas, D. Bačinskas, V. Gribniak, D. Jakubovskis, D. Ulbinas, E. Gudonis, A. Meškėnas, E. Timinskas, A. Sokolov, Vilnius: Technika, 2012. KAŠ – Kaitrai atsparūs šamotbetoniai: monografija, aut. S. Goberis, V. Antonovič, Vilnius: Technika: 2007. KKGSP – Kaip ir iš ko galima statyti pigius ir tvermingus ūkio trobesius, vert. J. Bražinskas, Vilnius: Juozapo Zavadzkio spaustuvė, 1910. KP – Konstrukciniai plienai, aut. A. Pavaras, Vilnius: Mokslas, 1978. KS – Kaimo statyba, aut. P. Drąsutis, P. Gaižutis, L. Gudzinskas, J. Juška, P. Kalita, E. Kersnauskas, V. Švipas, Kaunas: Spindulys, 1936. MA – Medžiagų atsparumas, aut. K. Vasiliauskas, Kaunas: Vilnius, 1940. MBD – Mūrininko ir betonuotojo darbai: vadovėlis, aut. V. Adomavičius, J. Aleksejeva, A. Česas, R. Dovydaitė, Vilnius: Mintis, 2008. MDKM – Mūro darbai ir konstrukcijų montavimas: vadovėlis, aut. I. Iščenka, Vilnius: Mintis, 1971. MGN – Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas, aut. V. Švipas, Kaunas: Varpas, 1933. MK – Medinės konstrukcijos: vadovėlis, aut. A. Valentinavičius, B. Valiūnas, Vilnius: Enciklopedija, 2000. MK – Metalinės konstrukcijos: vadovėlis, aut. J. Paulauskas, A. Kvedaras, Vilnius: Mokslas, 1977. MK – Mūrinės konstrukcijos, aut. A. Rozenbliumas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. MS – Molio statyba, aut. K. Reisonas, Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1928. MT – Mediniai tiltai, aut. S. Grinkevičius, Kaunas: Spindulys, 1929. MTPM – Medžiagotyra tinkuotojams plytelių ir mozaikos klojėjams: vadovėlis, aut. A. V. Aleksandrovskis, Vilnius: Mokslas, 1976. PAPŠ – Pastato apdaila. Pastato šiltinimas ir tinkavimas. Apdaila plytelėmis ir apdailos elementų montavimas: vadovėlis, aut. M. Černius, E. Kuliešius, V. Rutkevičienė, V. Savarauskienė, Vilnius: Mintis, 2008. PK – Pastatų konstrukcijos. I dalis: vadovėlis, aut. A. Bistrickas, N. Geršas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mikuckas, V. Verbickis, B. Ziberkas, A. Žintelis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. PK – Plieninės konstrukcijos: vadovėlis, aut. J. Paulauskas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. PLST – Prancūzų–lietuvių statybos terminų žodynėlis, sud. A. Gudaitis, Vilnius: VISI, 1972. PNA – Pastatytų namų apšiltinimas, reng. B. Vektaris, Kaunas: Raidė, 1994. PSAK – Pastato dažymas ir apmušalų klijavimas: vadovėlis, aut. V. Butavičienė, V. Stasionienė, Vilnius: Mintis, 2008. PSDP – Pastatų sienų dažytų paviršių ilgaamžiškumas: monografija, aut. R. Miniotaitė, V. Stankevičius, Kaunas: Technologija, 2001. RLKP – Rusų–lietuvių kalbų politechninis žodynas, red. kol. A. Novodorskis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. Stanaitis, S. Vasauskas, J. Vidmantas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. Lina Rutkienė42 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu RNS – Rąstinio namo statyba: žinynas, aut. R. Bortkūnas, T. Braškys, V. Čeikauskas, R. Daraškevičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. Norvaišas, M. Sakaitis, A. Sirvydis, T. Šlivinckas, G. Unikas, V. Uosaitis, Vilnius: Balto print, 2012. SA – Statybinė akustika: vadovėlis, aut. V. J. Stauskis, Vilnius: Technika, 2007. SBPK – Suvirintų ir besiūlių plieninių konstrukcijų saugos ir ilgalaikiškumo įvertinimas, aut. A. Kudzys, V. Vaitkevičius, Vilnius: Solertija, 1995. SDKŽ – Statybos darbininkų kvalifikacijos žinynas, reng. S. V. Bašinskij, P. V. Blaževič, I. A. Petrov, Kaunas: Vilnius, 1940. SG – Surenkamas gelžbetonis, aut. A. Bujokas, A. Stonys, Vilnius: Mintis, 1971. SGBT – Sauskeliai. Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai, aut. J. Gabrys, Kaunas [n. s.], 1931. SGKP – Statyba: gipso kartono plokščių montavimas ir apdaila, aut. A. Zienius, Vilnius: Lodvila, 2006. SISCh – Statinių ir inžinerinių sistemų charakteristikų dinamika. I dalis: mokomoji knyga, aut. A. Janickas, Kaunas: Technologija, 2000. SK – Statybinės konstrukcijos: konferencijos, skirtos prof. A. Rozenbliubo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, įvykusios Vilniuje 2002 m. birželio 5–6 d., pranešimų medžiaga, Vilnius, 2002. SKKS – Statybinės konstrukcijos: kūrimas ir stiprinimas, aut. D. Bačinskas, A. Baltrušaitis, A. Bičiulaitienė, E. Dulinskas, A. Endriukaitytė, A. Jarmolajev, V. Jokūbaitis, G. Jurkėnas ir kt., Vilnius: Technika, 1998. SM – Statybinės medžiagos: vadovėlis, aut. S. Sčesnulevičius, Vilnius: Mintis, 1966. SM – Statybos medžiagos, aut. Č. R. Ramonas, Kaunas: Ūkininko patarėjas, 1993. SMG – Statybinės medžiagos ir gaminiai: vadovėlis, aut. B. Grigaliūnas, Vilnius: Mintis, 1974. SMU – Statybinės medžiagos. Užpildai: mokomoji knyga, aut. A. Naujokaitis, Vilnius: Technika, 2006. SP – Statybos pagrindai, aut. A. Iljičiovas, A. Kokinas, J. Rebortovičius, vert. R. Kuosaitė. Vilnius: Vaizdas. SSM – Statyba. I tomas. Statybinės medžiagos, aut. J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1937. STŽ – Statybos terminų žodynas, aut. A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2002. ŠVOK – Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas, aut. D. Gutauskaitė, Kaunas: Technologija, 1992. V – Vėdinimas: vadovėlis, aut. E. Juodis, Vilnius: Technika, 2008. ŽŪS – Žemės ūkio statyba: bendroji dalis: statybos medžiagos ir trobesių dalys: vadovėlis, aut. L. Gimbutas, Kaunas: Spindulys, 1929. LITERATŪRA Akelaitis Gintautas 2008: Sudėtinių administracinių terminų struktūriniai modeliai. – Specialybės kalba: terminija ir studijos: mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 5–13. Cabezas-García Melania, Faber Pamela 2017: Exploring the semantics of multi-word terms by means of paraphrases. – Temas actuales de terminología y estudios sobre el léxico, Granada, España: Comares, 193–217. Prieiga internete: https://www.researchgate.net/publication/321225904_Exploring_the_ semantics_of_multi-word_terms_by_means_of_paraphrases. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 4-as patais. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Drotvinas Vincentas 1963: Lietuvių literatūrinės kalbos sudurtinių būdvardžių struktūriniai-semantiniai tipai (remiantis XVI–XVIII a. raštų medžiaga). – Kalbotyra 6, 75–97. Drukteinis Albinas 2011: Sintaksiniai sudėtinių jūreivystės terminų modeliai. – Res humanitariae 10, 234–255. Džežulskienė Judita 2010: Prepozicinė ir postpozicinė modifikacija: trižodžių angliškų ir lietuviškų terminų gretinamoji analizė. – Kalbotyra 62(3), 7–21. Gaivenis Kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gaivenis Kazimieras 2014 [1968]: Iš 2 ir 3 dėmenų sudarytų sudėtinių terminų tipai dabartinėje lietuvių kalboje. – Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 34–46. Gaivenis Kazimieras 2014 [1975]: Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje. – Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 60–97. Gaivenytė-Butler Jolanta 2000: Sudėtinių fizikos terminų sinonimijos atvejai terminų žodynuose. – Kalbos kultūra 73, 62–67. Grigorjeva Tatjana, Andriušytė Aistė 2015: Mokslinių tyrimų pagrindai: mokomoji knyga, Vilnius: Technika. 43Terminologija | 2022 | 29 Janulevičienė Violeta, Rackevičienė Sigita 2009: Nusikalstamų veikų pavadinimai lietuvių ir anglų kalbomis. – Socialinių mokslų studijos 4(4), 357–381. Keinys Stasys 2005 [1983]: Lietuviškų sudurtinių terminų daryba. – Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 129–182. Kitkauskienė Laimutė 2009: Statybos ir civilinės statybos terminus reiškiantys dvižodžiai junginiai anglų ir lietuvių kalbose. – Santalka 17(2), 52–60. Litevkienė Nijolė 2015: Trižodžių anatomijos derinamojo pažyminio ir nederinamojo pažyminio lietuviškų terminų ir lotyniškų atitikmenų priklausomybė. – Profesinės studijos: teorija ir praktika 15, 42–46. Prieiga internete: https://svako.lt/uploads/pstp-15-2015-6.pdf. Montero Begoña 1996: Technical Communication: Complex Nominals Used to Express new Concepts in Scientific English - Causes and Ambiguity in Meaning. – ESPecialist 17(1), 57–72. Prieiga internete: https://revistas.pucsp.br/index.php/esp/article/download/9476/7042. Pratiwi Nurul, Ohoiwutun Jos E. B., Waris Abdul 2016: Morphological analysis of compound adjectives in sentences in Brooke’s Heartland. – e-Journal of English Language Teaching Society (ELTS) 4(2). Prieiga internete: https://media.neliti.com/media/publications/243571-morphological-analysis-of-compoundadjec-fbc1995d.pdf. Umbrasas Alvydas 2010: Lietuvių teisės terminija 1918–1940 metais: pagrindinių kodeksų terminai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Valeckienė Adelė 1957: Dabartinės lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių vartojimas. – Literatūra ir kalba 2, 161–328. Zemlevičiūtė Palmira 2021: XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu „liga“ ir būdvardžiu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. – Terminologija 28, 239–255. TWO-WORD CONSTRUCTION TERMS WITH THE SECONDARY COMPONENT EXPRESSED BY A COMPOUND ADJECTIVE Summary Compound adjectives denote an individual, specific, and stable feature of something that is expressed by the modified word. They describe the thing or phenomenon designated by the main component in a generalising and precise manner, distinguish it from others not possessing such a feature (or where such a feature is not essential) and can therefore be rather widely used for the nomination of scientific concepts. However, as illustrated by other scholarly studies, the terminological capacities of the compound adjective are underused in certain fields. In the field of construction, the compound adjective becomes a terminological attribute rather frequently: 635 distinct two-word terms with the secondary component expressed by a compound adjective were found in a total of 48 sources. The article employs the analytical-descriptive method to address compound adjectives from a terminological perspective: the relations between the secondary components of construction terms taking the form of compound adjectives and the main component are discussed in terms of the idea conveyed by them, i.e., their lexical-relational meanings are determined; the word-formation structure of compound adjectives, through which these meanings are conveyed. is reviewed; the compound adjectives that are most commonly used as the terminological attributes of construction terms are identified. The study revealed that the main components can be modified by the secondary components of two-word construction terms expressed by compound adjectives by conveying different aspects of meaning: as many as twelve lexical-relational meanings Lina Rutkienė44 Dvižodžiai statybos terminai su sudurtiniu būdvardžiu išreikštu šalutiniu dėmeniu can be expressed by these components. Therefore, the compound adjective can be rather widely used for the nomination of concepts in the field of construction. Compound adjectives denoting a distinctive feature of an abstract or concrete thing in terms of its composition stand out from others by their quantity: the secondary components expressed by compound adjectives have this meaning in the case of as many as 45.70% of the terms collected in the study. This meaning is inherent in the secondary components comprising the terms of different thematic groups: names of structures, their parts, and constructions (daugiaaukštė aikštelė, dvirėmis langas), abstract names (daugiaciklis patvarumas, daugiapakopis režimas), and intermediate construction products (daugiasluoksnis kartonas, plonavielis tinklelis). A total of 13.22% of the secondary components modifying the main components of the terms from the thematic groups of structures, their parts and constructions, and intermediate construction products specify some property of form (pusapskritė arka, pusapvalis langas; aštuoniakampė plytelė, keturkampė lentutė). Fewer secondary components describe a part of a distinctive fastener (11.15%) or a distinctive part (7.17%). Even fewer compound adjectives used as secondary components designate a potential property (4.94%), a machine operating property (4.78%), a structural property (3.50%), duration of an abstract thing (2.55%), a substance a certain amount of which constitutes the main substance (1.91%), and the property experienced through senses (1.11%). Compound adjectives are least commonly used to denote the method in which an object is made (0.48%). Formation of compound adjectives comprising two-word construction terms follow ten word-formation patterns. Four of them are most productive: adjective→noun, numeral→noun, noun→verb and adverb←/→noun. A number of compound adjectives used as secondary components are formed using the same initial constituents. Adjectival constituents are dominated by antonymic adjectives plonas–storas, žemas–aukštas, as well as adjectives stambus, status, tuščias. Most of the numerical constituents are based on the numerals from one to four, while most of the adverbial elements rely on the adverb daug. Quite a few of the initial constituents of compound adjectives feature adverbs, such as greitai, ilgai, mažai, trumpai. A tendency to artificially expand such groups in dictionaries is observed. As different denotata of the field of construction may demonstrate the same principal properties, there is a tendency in construction terminology to express specific components by the same compound adjectives. The most widespread terminological attributes in construction terminology are compound adjectives daugiasluoksnis, -ė, stačiakampis, -ė, dvisluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, tuščiaviduris, -ė, viengubas, -a, vienpusis, -ė, ilgalaikis, -ė, smulkiagrūdis, -ė, stambiagrūdis, -ė. Obviously, such terms are easy to remember and convenient to use, but there are certain doubts that other lexical units may be underused in this case. Gauta 2022-08-26 Lina Rutkienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]