Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje

Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje6Asta Mitkevičienė doi.org/10.35321/term29-01 Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0001-5508-1555 ANOTACIJA Straipsnyje, tęsiant terminų vartosenos internetinėje žiniasklaidoje tyrimus, analizuojami terminologijai aktualūs specialiosios reikšmės būdvardžiai. Remiantis DELFI.lt tekstynu siekiama nustatyti termininių būdvardžių, įtrauktų į bendruosius žodynus, vartosenos polinkius. Aiškinamasi, ar tokie būdvardžiai žiniasklaidoje vartojami kaip terminų dėmenys, ar jie tik eina su terminų funkcijas atliekančiais daiktavardžiais arba daiktavardiniais junginiais, nebūdami tų terminų dalimi, ar termininiai būdvardžiai žiniasklaidoje išlaiko dalykinę reikšmę, leidžiančią juos laikyti specialiosios leksikos vienetais. Būdvardžių vartosena analizuojama atsižvelgiant į jų sintaksinę funkciją. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminai, specialioji leksika, būdvardžiai, tekstynas, atributiniai junginiai. ABSTRACT Continuing the research on the use of terms in online media, the article analyses specialised adjectives relevant to terminology. The aim is to determine the usage tendencies of terminological adjectives, which are included in general dictionaries. The research, based on the corpus of DELFI.lt, is intended to ascertain whether such adjectives are used in the media as constituents of terms or they only modify nouns or noun phrases that function as terms, without being constituents of those terms, and whether terminological adjectives retain a special meaning in the media, allowing them to be considered units of specialised lexis. The usage of adjectives is analysed considering their syntactic functions. KEYWORDS: terms, specialised lexis, adjectives, corpus, attributive phrases. 7Terminologija | 2022 | 29 Terminais tradiciškai laikomi tik daiktavardžiai ir daiktavardiniai žodžių junginiai, daiktavardinės frazės1 kaip visaverčiai sąvokų pavadinimai. Štai Kazimieras Gaivenis teigė, kad būdvardžiai gali eiti „tik sudėtinių terminų dėmenimis, bet savarankiškais terminais jie nelaikytini“ (Gaivenis 2002: 31). Kai kuriuose naujausiuose bei pamatiniuose Vakarų terminologijos darbuose terminais pripažįstami ne tik daiktavardžiai, bet ir būdvardžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai (pvz.: Cabré 1999 111; L’Homme 2020: 63)2. Būdvardžių terminiškumas konstatuojamas Kaarinos Pitkänen-Heikkilä straipsnyje (2015), kuriame autorė remiasi botanikos (augalų morfologijos) duomenimis3. Nepaisant to, ar būdvardžiai laikytini terminais, ar ne (šiame straipsnyje šis klausimas toliau nebus gvildenamas), akivaizdu, kad jų vieta terminų sistemose neginčytina – būdvardžiai eina sudėtinių terminų šalutiniais dėmenimis, t. y. kartu su daiktavardžiais ar daiktavardiniais žodžių junginiais sudaro terminologinius vienetus. Be to, terminologijos literatūroje skiriama ir dar viena stambi terminologijai ir terminografijai aktualių atributinių būdvardžių grupė – terminų kolokatai, kurie tiesiog apibūdina terminus (žr. de Santiago González, Grcic Simeunovic 2017: 203). Tiek terminų kolokatais, tiek terminų dėmenimis eina specialiosios arba bendrosios leksikos būdvardžiai. Būdvardžius, vartojamus specialiąja (dalykine) reikšme, galima laikyti termininiais būdvardžiais4. Lietuvių terminologijoje būdvardžiai iki šiol daugiausia analizuojami kaip šalutiniai terminų dėmenys – aptariama jų formalioji raiška ir (ar) semantika (pvz.: Gaivenis 2014: 60–97; Stunžinas 2004; Auksoriūtė 2016; Zemlevičiūtė 2020 ir kt.). Jų terminologiškumas nesvarstomas. Šiame straipsnyje, toliau plėtojant terminų vartosenos populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje tyrimus (žr.: Mitkevičienė 2020, 2021), 1 Sudėtiniais terminais eina ir, pavyzdžiui, sujungiamuoju ryšiu susieti daiktavardžiai, žodžių junginių grandinės. Pasak Gintauto Akelaičio, ne visi trižodžiai ir daugiažodžiai terminai laikytini žodžių junginiais (Akelaitis 2008: 6), tačiau kokia tai būtų sintaksinė konstrukcija, nepaaiškinama. Šiame straipsnyje, kaip įprasta lietuvių terminologijoje, sudėtiniai terminai bus laikomi žodžių junginiais. 2 Daiktavardžiai tebelaikomi prototipiniais terminais. 3 Terminografijai aktuali jos mintis, kad specialieji būdvardžiai, kurie vartojami dalyko tekstuose kaip predikatyvai, o ne kaip pažyminiai (modifikatoriai), terminų žodynuose turi turėti savarankiškus straipsnius, mat iš jų pasidaryti daiktavardžių abstraktai arba daiktavardiniai junginiai su jais būtų jau nenatūralūs. 4 Atskirai minėtini sudaiktavardėję būdvardžiai, atliekantys terminų funkciją. Tokie būdvardžiai, be abejo, laikytini tikraisiais terminais. Jie išeina už šio straipsnio objekto ribų, tačiau tai, kad būdvardis, einantis šalutiniu dėmeniu, gali būti pradedamas vartoti vietoj viso termino, sustip rina būdvardžių terminologinę vertę. Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje 8Asta Mitkevičienė analizuojami termininiai būdvardžiai. Tikslas – nustatyti termininių būdvardžių vartosenos polinkius žiniasklaidoje. Siekiama išsiaiškinti, ar tokie būdvardžiai vartojami kaip terminų dėmenys, ar jie tik eina su terminų funkcijas atliekančiais daiktavardžiais arba daiktavardiniais junginiais, nebūdami tų terminų dalimi, ar termininiai būdvardžiai žiniasklaidoje išlaiko dalykinę reikšmę (bent apytikslę), leidžiančią tą būdvardį laikyti specialiosios leksikos vienetu. Termininiai būdvardžiai yra specialiosios, arba dalykinės, leksikos dalis5, o visuomenei aktualiausieji patenka ir į bendrąją vartoseną, o iš ten – į bendruosius žodynus (apie specialiąją leksiką Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽ) žr. Naktinienė 2002; pridurtina, kad ten minimi tik daiktavardžiai). Tyrimui paimti 6 medicinos srities6 būdvardžiai, kurie įtraukti į BŽ ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (DŽ). Atrenkant būdvardžius, buvo naudotasi detaliosios paieškos funkcija E. kalbos sistemoje ir abiejuose žodynuose išfiltruoti žodžiai pasirinkus pažymą med., taip pat papildomai imti dažni būdvardžiai ir neturintys tokios pažymos, bet aktualūs medicinos kalbai ir terminijai. Po to žiūrėta, kurie iš atrinktų būdvardžių plačiau vartojami žiniasklaidoje, nors, be abejonės, jau vien tai, kad tie būdvardžiai įtraukti į bendruosius žodynus rodo, kad jie nėra (ar neturėtų būti) vien siauros specializuotos vartosenos. Neišvengiant subjektyvumo, buvo pasirinkti tokie tarptautiniai (tiksliau – tarptautinės šaknies) (a) ir lietuviškos kilmės (b) santykiniai būdvardžiai7: a) imuninis, alerginis, antivirusinis ir b) lėtinis, erkinis. Prie šių būdvardžių tikslingai, tikintis opozicijoje su alerginis išryškinti terminologiškai reikšmingus ypatumus, dar pridėtas ir kokybinis būdvardis alergiškas, nors jau iš anksto galima numanyti, kad termino dėmens funkcija nėra jam tipiška. Tyrimui atrinkti būdvardžiai radosi dalykinėje kalboje, t. y. į bendrąją vartoseną jie pateko iš terminijos ar dalykinės kalbos, o ne atvirkščiai. Tai paremia leksikografijos (žr. E. kalba) ir terminografijos duomenys. Į iki šiol išsamiausią Medicinos terminų žodyną (MedŽ), išleistą dar 1980 m., 5 Apie dalykinės kalbos sąvoką ir santykį su specialiąją kalba žr. Kontutytė 2007. Į LR terminų banką įtraukti angliško termino language for special purposes (LSP) atitikmenys specialioji kalba (iš LST ISO 1087-1:2005), dalykinė kalba, specialioji kalba (iš Lingvodidaktikos terminų žodyno, 2012). 6 Medicina priklauso prie tų sričių, kurių terminija dažniausiai pasiekia visuomenę. Vida Žilinskienė pagal žodynines pažymas nustatė, kad DŽ trečiajame leidime buvo pateikti 227 medicinos terminai, kiekybiškai juos lenkė 3 dalykinių sričių leksika (Žilinskienė 1997: 46). 7 Funkcinėje gramatikoje – klasifikuojamieji būdvardžiai (Valeckienė 1998: 123). 9Terminologija | 2022 | 29 atskirais straipsniais buvo įtraukta ir būdvardžių, o tarp jų galima rasti ir kelis šio tyrimo objektus – imuninis, lėtinis, erkinis. Tyrimo šaltinis – internetinę žiniasklaidą reprezentuojantis 70 milijonų žodžių tekstynas DELFI.lt, sudarytas iš to paties pavadinimo populiaraus naujienų portalo 2014–2016 m. publikacijų (plačiau žr. LKKŽ 2019: 14–15). Tas pats tekstynas jau buvo imtas terminams žiniasklaidoje tirti (Mitkevičienė 2020, 2021), be to, būtent šis tekstynas (taip pat jo pagrindu sudaryta duomenų bazė) naudojamas lietuvių kalbos pastoviųjų junginių tyrimams (pvz.: Bielinskienė ir kt. 2019; Kovalevskaitė ir kt. 2021 ir kt.)8. Taigi, atsirinkus minėtus būdvardžius, pereita prie jų konkordansų analizės. Iš viso buvo peržiūrėta daugiau nei 3 300 eilučių: lėtinis – 1 084, imuninis – 949, alergiškas – 455, alerginis – 434, antivirusinis – 221, erkinis – 170. Pagal kontekstą visų pirma buvo atrinktos tos eilutės, kuriose rašoma apie sveikatos ar medicinos dalykus. Taip atriboti nedalykinės, tiksliau – nemedicininės, būdvardžių vartosenos pavyzdžiai. Po to žodžio junginio lygmeniu nustatyti būdvardžių pažymimieji (modifikuojamieji) daiktavardžiai, sakinio lygmeniu – būdvardžių pavartojimas kaip predikatyvų9. Analizuojant būdvardžių vartoseną atsižvelgiama į jų sintaksinę funkciją, todėl skyrium nagrinėjami būdvardžiai kaip atributai ir kaip predikatyvai (plg. 3-ią išnašą). Tipišką termino struktūrą ir rūšinę ypatybę būdvardis signalizuoja atributo pozicijoje, todėl, analizuojant atributinius būdvardžius, pirmiausia bandyta nustatyti, kuriuose junginiuose jie yra termino sudedamoji dalis – šalutinis dėmuo. To siekiant, tekstyne rastų atributinių junginių ieškota medicinos srities žodynuose ir žinynuose, LR terminų banke, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLEe) ir kt. (žr. toliau), Google Mokslinčiuje10. Vis dėlto reikia pripažinti, kad toks junginių terminiškumo nustatymo metodas (pagal formą ir sritį) yra trūktinas, kita vertus, nėra 8 Kaip jau pabrėžta anksčiau (Mitkevičienė 2021), į DELFI.lt tekstyną įeina heterogeniški tekstai: juose pateikiama informacijos iš pranešimų spaudai, mokslo populiarinimo ar mokslinių darbų, tekstuose gali būti cituojama ar atpasakojama tiek medicinos specialisto kalba, tiek tiesiogiai su medicina nesusijusio adresanto teiginiai, pateikiamos žurnalisto interpretacijos ir pan. Tos skirtybės, be abejo, turi įtakos ir terminų bei specialiosios leksikos vartosenai, tačiau dėl šaltinio pobūdžio (žiniasklaidos tekstynas, o ne konkretūs tekstai) šiame tyrime į tas skirtybes nėra atsižvelgiama – tiriamoji medžiaga analizuojama kaip internetinės žiniasklaidos diskurso, kurio adresatas – plačioji visuomenė, dalis. 9 Predikatyvo sąvoka apima jungties predikatyvus, laisvuosius antrinius predikatyvus ir būtinuosius antrinius predikatyvus; tarp jų morfosintaksiniu požiūriu griežtų ribų nėra (Holvoet, Tamulionienė 2005: 137). Antriniai predikatyvai tradicinėje gramatikoje vadinami tarininiais pažyminiais (ten pat: 117). 10 Straipsnyje nedaroma skirtumo tarp mokslo ir mokslo populiarinimo, medicinos tyrėjų ir praktikų (gydytojų ir kt.) vartojamų terminų. Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje 10 Asta Mitkevičienė visiškai patikimas ir kitas galimas terminų nustatymo būdas – dalykinės srities specialistų atliekama terminų atranka (be to, šis būdas sunkiau įgyvendinamas). Straipsnyje vengiama pateikti kiekybinius duomenis, nes ne visais atvejais galima užtikrintai pasakyti, kad konkretus junginys yra terminas, be to, kaip bus matyti toliau, skirtinguose šaltiniuose tos pačios sąvokos gali būti įvardytos nevienodai. ATRIBUTINĖ VARTOSENA Imuninis. Šis būdvardis BŽ dar neapibrėžtas, o DŽ jo nėra. Į Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių duomenų bazę įtrauktas termino funkciją atliekantis junginys imuninė sistema, kurio dažnis 783. O tai sudaro apie 83 proc. visų būdvardžio imuninis pavartojimo atvejų. Tekstyne užfiksuota ir daugiau terminų, kuriuose šis būdvardis atlieka šalutinio dėmens funkciją: imuninė apsauga, imuninė reakcija, imuninės ląstelės, imuniniai mechanizmai, imuninė atmintis, imuniniai procesai, imuninis serumas, imuninis profilis ir kt. Šių junginių terminiškumą patvirtina Aiškinamojo imunologijos ir alergologijos terminų žodyno (AIATŽ), VLEe duomenys ir (arba) Google Mokslinčius paieškos rezultatai. Kalbamasis būdvardis kartu su abstrakčios reikšmės daiktavardžiais taip pat sudaro atributinius junginius, pvz.: imuninė gamyba, imuninis pasipriešinimas, imuninės jėgos, imuninės galios ir kt., kurie nėra terminai, nors ir vartojami sveikatos tematikos kontekste. Junginių daiktavardžiais dažnai išreiškiamas teigiamas imuninės sistemos (ar imuniteto) vertinimas. Vis dėlto riba tarp terminų ir ne terminų nėra griežta, kaip antai atliekant tyrimą junginys imuninės priežastys iš pradžių buvo priskirtas prie ne terminų, tačiau vėliau teko koreguoti skirstymą, nes išsiaiškinta, kad jis įtrauktas į LR terminų banką (termino straipsnių šaltiniai – Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas (2001) ir Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai (1998)). Pridurtina, kad tekstyne pavartoti junginiai gali būti traktuojami kaip ne terminai, tačiau jie gali eiti terminų šalutiniais dėmenimis (plg. tekstyno pavyzdį imuninė kilmė ir terminą imuninės kilmės odos reakcija IATE). Be to, rišliame tekste terminai trumpinami elipsiškai, vartojami trumpesni jų variantai, tad būdvardis modifikuoja kitą daiktavardį ir atstoja junginį, plg. imuninis komponentas tekstyne ir imuninės sistemos komponentai AIATŽ 200. Dar viena išryškėjusi atributinių junginių su imuninis grupė – junginiai, kurių pagrindinis dėmuo yra medicinos terminas, tačiau patys junginiai 11Terminologija | 2022 | 29 neatlieka termino funkcijos, kaip antai imuniniai hormonai, imuniniai genai. Būdvardis juose nėra termino dalis. Platesnis junginių kontekstas leidžia teigti, kad tokie junginiai leidžia aiškiau perteikti informaciją apie mažiau žinomas sąvokas – citokinus (a) ir didįjį audinių dermės kompleksą (MHC)11 (b): (a) Jie it kokie i m u n i n i a i h o r m o n a i , kurie koordinuoja imunines reakcijas, imuninį atsaką. [Gyvenimas] (b) Šie rezultatai neprieštarauja ankstesniems tyrimams, kurie parodė, kad i m u n i - n i a i g e n a i , žinomi kaip MHC, yra įvairesni <...>. [Gyvenimas] Galima teigti, kad ne tik tuos junginius sudarantys daiktavardžiai, bet ir būdvardis adresantų laikomi suprantamais ir ne specialistams, nes tik tokiu atveju jie gali atlikti aiškinamąją funkciją. Alerginis ir alergiškas. Alerginis BŽ aiškinamas kaip „susijęs su alergija“, taigi per žodį, kuris funkcionuoja kaip terminas (alergija). Peržiūrėjus šio būdvardžio konkordansą tiriamajame tekstyne, pastebėta, kad dažniausiai jis vartojamas junginyje alerginė reakcija (apie 60 proc. eilučių)12, t. y. eina šalutiniu termino dėmeniu. Tekstyne rasta ir daugiau atributinių junginių su alerginis, dėl kurių terminiškumo abejonių nekyla, nes jie, kaip ir alerginė reakcija, įtraukti į AIATŽ. Tai alerginė bronchinė astma, alerginė liga, sinoniminiai terminai alerginė sloga ir alerginis rinitas. Tekstyne užfiksuota sutrumpintų medicinos terminų su alerginis variantų, pvz.: alerginis dermatitas (plg. alerginis kontaktinis dermatitas AIATŽ), alerginė astma, nors dėl pastarojo santykio su minėtu terminu alerginė bronchinė astma galima diskutuoti, nes, pavyzdžiui, TLK-10-AM pateiktas būtent junginys alerginė astma. Apie kitų junginių su alerginis terminiškumą sprendžiama pagal vartoseną medicinos srities tekstuose (vartosena tikrinta Google Mokslinčius ir nedideliame Alergijos tekstyne13). Tuo remiantis, terminais turbūt galima laikyti junginius alerginiai procesai, alerginis uždegimas, alerginis bėrimas, alerginė dermatozė, alerginiai susirgimai ir kt. Keliais tekstyno atributiniais 11 Santrumpa MHC žymima sąvoka, kuri lietuviškai vadinama nevienodai – didysis audinių dermės kompleksas AIATŽ, audinių suderinamumo kompleksas VLEe. 12 Čia priskaičiuoti ir junginiai su įsiterpusiais žodžiais, pvz., alerginė uždegiminė reakcija. 13 117 000 žodžių Alergijos tekstynas straipsnio autorės automatiškai sudarytas 2021 m. pradžioje iš interneto svetainių allergomedica.lt ir rutadubakiene.com tekstų, naudojantis Sketch Engine (Kilgarriff ir kt. 2014). Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje 12 Asta Mitkevičienė junginiais įvardijamos sąvokos, t. y. juos galima laikyti terminais, tačiau būdvardis juose būtų daiktavardžio kilmininko konkurentas, pvz.: alerginiai tyrimai, alerginis testas, alerginiai simptomai. Abejotinas junginio alerginis sudirginimas terminiškumas, nors junginys ir yra iš medicinos srities, o alerginiai atvejai, kurio pagrindinis dėmuo net ne terminas, apskritai laikytinas netikslios raiškos pavyzdžiu. Giminiškas būdvardis alergiškas į BŽ įtrauktas dviem reikšmėmis, iš kurių pirmoji – tiesioginė – iš medicinos srities. Toji reikšmė („jautrus alergenams“) aiškinama remiantis terminu einančiu daiktavardžiu alergenas (plg. alerginis – per alergiją)14. Dominuojanti sintaksinė šio būdvardžio vartosena – predikatinė (apie 62 proc. konkordanso eilučių), o jo atributinė vartosena semantiškai apribota15. Tekstyne jis eina daiktavardžių, kurie žymi gyvas būtybes (žmogus, asmuo, vaikas, kūdikis, pacientas, vartotojas, dainininkas; šuo, žirgas ir kt.), atributu ir iš kurių tik pacientas tėra medicinos ir sveikatos mokslų krypties terminas16. Ne vienu atveju toks pažymimasis žodis praleidžiamas, o būdvardis vartojamas daiktavardiškai, plg. A l e r g i š k i e m s m e d u i rekomenduojami specialaus purvo įvyniojimai. [Gyvenimas] Išsiskiria junginys alergiška oda – būdvardžiu apibūdinamas žmogaus organas, o pats junginys veikiausiai yra terminas17. Kitokia tekstyne užfiksuota atributinė raiška esti klaidinga, nes būdvardis alergiškas pavartotas ne ta reikšme – „sukeliantis alergiją“, t. y. vietoj alergizuojantis, plg.: alergiškas augalas, alergiškas produktas. Lėtinis. BŽ būdvardis lėtinis aiškinamas kaip „lėtai, ilgesnį laiką trunkantis“, nurodomas sinonimas (chroniškas), o pavyzdžiai – iš medicinos srities arba su ja susiję (lėtinė apšvita). Pats leksinės reikšmės aiškinimas į mediciną neorientuoja. LR terminų banke terminai su dėmeniu lėtinis priklauso gynybos sričiai pagal šaltinius – žodynus: lėtinė apšvita, lėtinė apšvitos dozė ir lėtinė spindulinė liga. 14 Daug dalykinei kalbai aktualių būdvardžių tegali būti paaiškinti tik remiantis dalykine informacija (L’Homme 2020: 62). 15 BŽ žodžio alergiškas pirmoji reikšmė iliustruojama tik predikatinės jo vartosenos pavyzdžiais. 16 Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių duomenų bazėje galima rasti 2 junginius – alergiškas žmogus (dažnis 91) ir alergiškas vaikas (23). 17 Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne galima rasti junginį alergiškos akys. 13Terminologija | 2022 | 29 Žiniasklaidoje aptariamas būdvardis dažniausiai vartojamas medicinos ar sveikatos kontekste. Jis yra vartojamas kaip šalutinis terminų dėmuo, pvz.: lėtinė liga, lėtinė infekcija, lėtinė depresija, lėtinė sloga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinė migrena, lėtinė mieloleukemija, lėtinė galvos smegenų išemija, lėtinė dilgėlinė, lėtinė intoksikacija, lėtinis pankreatitas, lėtinis nerimas, lėtinis prostatitas, lėtinis skausmas, lėtinis viduriavimas, lėtinis sinusitas, lėtinis autoimuninis tiroiditas, lėtinis venų nepakankamumas, lėtinis hepatitas C (plg. lėtinis virusinis hepatitas C TLK-10-AM), lėtinis uždegiminis procesas, lėtinis aortos vožtuvo nesandarumas ir kt. Ar junginys laikytinas terminu ar ne, spręsta pagal TLK-10-AM, SNOMED CT nomenklatūrą, taip pat pagal Google Mokslinčius paieškos rezultatus. Kaip matyti iš pavyzdžių, terminai su lėtinis tiek labai specializuoti (lėtinis autoimuninis tiroidas), tiek platesnės vartosenos (lėtinis viduriavimas, plg. sinonimus viduriavimas, diarėja). Šiuo būdvardžiu išreiškiamas vienas iš esminių ligų, simptomų ar būklių požymių, tad jis yra produktyvus dėmuo medicinos terminijoje ir kalboje. Būdvardis lėtinis dažnai vartojamas aiškinant kitas sąvokas, pvz.: Intersticinis cistitas – l ė t i n ė , uždegiminė, nebakterinė šlapimo pūslės liga. [Gyvenimas] L ė t i n i s neurologinis sutrikimas narkolepsija atsiranda, kai smegenys tinkamai nesureguliuoja miego-būdravimo ciklų. [Gyvenimas] Būdvardžiu lėtinis taip pat apibūdinamos terminais žymimos sąvokos, tačiau pats būdvardis nėra tų terminų dalis, pvz.: lėtinė Krono liga, lėtinis diabetas, lėtinis nutukimas ir kt., – būdvardžiu tiesiog įvardijamas požymis, būdingas terminu reiškiamai sąvokai (Krono liga, cukrinis diabetas, nutukimas yra lėtinės ligos). Iš esmės būdvardis yra perteklinis, tačiau prijungiamas prie termino veikiausiai siekiant pabrėžti būdvardžiu išreiškiamą požymį dėl aiškumo ar didaktiniu tikslu. Tekstyne rasta junginių, kuriuose kalbamasis būdvardis apibūdina ne terminą, be to, ir pats junginys nėra terminas, pvz.: lėtinės problemos, lėtinės sveikatos bėdos, lėtinis ligos scenarijus ir kt. Kita vertus, tokie junginiai taip pat vartojami sveikatos kontekste. Antivirusinis. Būdvardis antivirusinis į BŽ, kuriame jį galima rasti per paiešką su pažyma med., įtrauktas dviem reikšmėmis: pirmoji, naujesnė, yra kompiuterijos srities („skirtas profilaktikai ir apsaugai nuo kompiuterinių virusų“), o antroji, pirminė, – medicinos srities („skirtas virusų Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje 14 Asta Mitkevičienė sukeltoms ligoms gydyti“). Antivirusinis funkcionuoja kaip šalutinis terminų dėmuo, o kompiuterijos terminijoje yra transterminologizuotas (pasiskolintas) iš medicinos srities18. LR terminų banke terminai su dėmeniu antivirusinis yra tik iš informatikos srities: antivirusinė programa, antivirusinė budinti programa, antivirusinė peržiūrinti programa, tad juose būdvardis vartojamas kita reikšme. Tiriamajame tekstyne tik mažiau nei ketvirtadalyje (apie 22 proc.) žodžio antivirusinis konkordanso eilučių tas būdvardis pavartotas ne kompiuterine reikšme. Būdvardis eina šalutiniu medicinos terminų dėmeniu, pvz.: antivirusiniai vaistai, antivirusiniai preparatai, antivirusinis gydymas ir kt. Jis taip pat apibūdina daiktavardžius, kurie į medicinos ir sveikatos mokslus tiesiogiai neorientuoja, yra platesnės vartosenos, tad tiksliai pasakyti, ar tokie junginiai yra terminai ar ne, negalima, pvz.: antivirusinis poveikis, antivirusinė medžiaga, antivirusinės ypatybės, antivirusinės savybės ir kt. Be to, tik iš platesnio konteksto nustatyta, kad šie junginiai vartojami sveikatos ir gamtos mokslų (tarpdalykinė terminija ir leksika yra natūralus kalbos faktas), o ne kompiuterijos kontekste. Iš būdvardžio vartosenos matyti, kad žodžio antivirusinis leksinė reikšmė platesnė („veikiantis, nukreiptas prieš virusus“), nei nurodoma BŽ, kur ji siejama tik su gydymu. Būdvardis antivirusinis skirtingomis reikšmėmis sudaro atributinius junginius, einančius terminais ar terminų dėmenimis, su tais pačiais daiktavardžiais (pvz.: apsauga, priemonė), plg.: (a) 2007 m. mokslininkų grupė <...> atrado ir „Science“ žurnale aprašė naują bakterijų a n t i v i r u s i n ė s a p s a u g o s sistemą, kurią pavadino CRISPR. [Mokslas] Būtina nedelsiant pasirūpinti telefono saugumu – įsidiegti a n t i v i r u s i n ę a p s a u g ą . [Mokslas] (b) Neseniai atlikti tyrimai įrodė, kad jis puikiai kovoja su įvairiomis infekcijomis ir yra veiksminga a n t i v i r u s i n ė p r i e m o n ė . [Gyvenimas] Eksperimentą atlikome norėdami atkreipti kompiuterių saugumo bendruomenės dėmesį į tikrinimo daugeliu a n t i v i r u s i n i ų p r i e m o n i ų trūkumą <...>. [Mokslas] 18 Žinoma, galima samprotauti, kad antivirusinis pasidarytas iš kompiuterijos termino virusas, tačiau negalima paneigti, kad toks būdvardis jau buvo vartojamas lietuvių kalboje ir, be to, jo vartosena tikriausiai nebuvo siaura (plg. net ir plačiajai visuomenei aktualų terminą antivirusiniai vaistai, įtrauktą į Medicinos enciklopediją (MedE)). 21Terminologija | 2022 | 29 LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002), el. variantas, redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: www.lkz.lt. LR terminų bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt/ [žiūrėta 2022 m. rugsėjį]. MedE – Medicinos enciklopedija 1–2, red. V. J. Grabauskas ir kt., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1991–1993. MedŽ – Astrauskas Vytautas, Biziulevičius Stasys, Pavilonis Salezijus, Vaitilavičius Adomas, Vileišis Aleksandras. Medicinos terminų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980 [paieška per raštija.lt]. Mitkevičienė Asta 2020: Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas). – Terminologija 27, 108–127. Mitkevičienė Asta 2021: Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje. – Acta Linguistica Lithuanica 84, 98–121. Naktinienė Gertrūda 2002: Specialiosios leksikos pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Kalbos kultūra 75, 47–56. Pitkänen-Heikkilä Kaarina 2015: Adjectives as terms. – Terminology 21(1), 76–101. SNOMED CT – SNOMED CT naršyklė. Prieiga internete: https://www.snomed.lt/snomed-ct/ [žiūrėta 2020 m. liepą]. Stunžinas Robertas 2004: Sudurtiniai elektrotechnikos terminijos būdvardžiai. – Terminologija 11, 52–69. TLK-10-AM – TLK-10-AM Sisteminis ligų sąrašas, 2015. Prieiga internete: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/ index.jsp. ULAC – Užkrečiamosios ligos. Prieiga internete: http://www.ulac.lt/ligos [žiūrėta 2022 m. liepą]. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija, el. variantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://www.vle.lt/ [žiūrėta 2022 m. rugpjūtį]. VPLŽ – Vaiko priežiūros ir ligų žinynas 1, vyr. red. V. Basys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Wikipedia. Prieiga internete: https://www.wikipedia.org/. Zemlevičiūtė Palmira 2020: XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu „liga“ ir būdvardžiu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. – Terminologija 27, 233–257. Žilinskienė Vida 1997: Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. – Acta Linguistica Lithuanica 37, 46–52. TERMINOLOGICAL ADJECTIVES IN ONLINE MEDIA Summary The article discusses specialised adjectives relevant to terminology (terminological adjectives). It is aimed at determining the usage tendencies of Lithuanian terminological adjectives in media. The research seeks to ascertain whether terminological adjectives are used in the media as constituents of terms or they only modify nouns or noun phrases that function as terms, without being constituents of those terms, and whether terminological adjectives retain a special meaning (at least approximate) in the media, allowing them to be considered units of specialised lexis. Terminological adjectives are part of specialised lexis, and those most relevant for the public also move to general usage and later are included in general dictionaries. Six medical adjectives included in general dictionaries of the Lithuanian language are discussed in the article. Without avoiding subjectivity, the following relational adjectives were chosen: imuninis ‘immune’, alerginis ‘allergic’, antivirusinis ‘antiviral’, lėtinis ‘chronic’, and erkinis ‘tick-borne’. Purposefully, the qualitative adjective Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje 22 Asta Mitkevičienė alergiškas ‘allergic’ was also added to these relational adjectives, with the anticipation of highlighting terminologically significant features in its opposition to alerginis ‘allergic’. The source of the research is the publicly available DELFI.lt corpus compiled from publications of the popular news portal of the same name and representing online media. Since the syntactic functions of adjectives were taken into account, adjectives as attributes and as predicatives were analysed separately. As the typical structure of a term and the generic property is signaled by the adjective in the attributive position, the first task in analysing the attributive adjectives was to identify the phrases in which they function as constituents of a term. Analysis of the usage of six medical adjectives in popular online media shows that they are mostly used in a specialised meaning. The dominant usage of the relational adjectives imuninis, alerginis, lėtinis, antivirusinis and erkinis is attributive, and of the qualitative adjective alergiškas predicative. All analysed relational adjectives function as constituents of terms; due to their frequency in the concordance of a particular adjective, some terms (imuninė sistema ‘immune system’, alerginė reakcija ‘allergic reaction’, erkinis ecefalitas ‘tick-borne encephalitis’) can be considered a prototypical example of the usage of that adjective in media. Relative adjectives also modify terms without being constituents of those terms, although the model of the attributive phrase is analogous with a term. It is likely that the adjective is added for a didactic purpose or to convey the domain information more clearly. Adjectives also modify nouns or noun phrases that do not perform the functions of terms (at least in medicine), which is how the adjective alergiškas is usually used in the attributive position. The analysis of the predicative usage of adjectives confirmed that the adjective alergiškas can also be considered a terminological unit: it correlates with semantically and morphologically related term alergija ‘allergy’. Both are used with the same contentives. Not all analysed relational adjectives function as predicatives in media, and those that function form transforms of complex terms or attributive phrases of the same domain with the subject of the sentence. The figurative non-specialised usage of the adjectives studied is not frequent in the media; alergiškas, the only one of the studied ones with a figurative meaning in general dictionaries, is used slightly more often in its despecialised meaning. The adjectives analysed (not all, though) function as constituents of determinologised phrases: they are constituents of determinologised terms. Gauta 2022-10-17 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]