Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo
Abstract
Lietuvos Respublikos terminų bankas kuriamas vadovaujantis prieš 20 metų priimtu Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymu. Sukakties proga straipsnyje nagrinėjama Terminų banko radimosi istorija ir raida, kreipiamas dėmesys tiek į teisinį reglamentavimą, tiek ir į duomenų bazės turinį. Nagrinėjamas valstybėsinstitucijų indėlis į Terminų banką, aprobuotų teisės aktų terminų straipsnių savybės.
Full text
Alvydas Umbrasas142 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo doi.org/10.35321/term30-7 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo Term Bank of the Republic of Lithuania: 20 Years After Passing the Law ALVYDAS UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-5184-0056 ANOTACIJA Lietuvos Respublikos terminų bankas kuriamas vadovaujantis prieš 20 metų priimtu Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymu. Sukakties proga straipsnyje nagrinėjama Terminų banko radimosi istorija ir raida, kreipiamas dėmesys tiek į teisinį reglamentavimą, tiek ir į duomenų bazės turinį. Nagrinėjamas valstybės institucijų indėlis į Terminų banką, aprobuotų teisės aktų terminų straipsnių savybės. ESMINIAI ŽODŽIAI: Lietuvos Respublikos terminų bankas, terminų tvarkyba, terminų bazė, teisės aktų terminai, terminiškumas. ABSTRACT The Term Bank of the Republic of Lithuania was established in accordance with the Law on the Term Bank of the Republic of Lithuania adopted twenty years ago. On the occasion of the anniversary, the article examines the history and development of the Term Bank, focusing on both the legal regulation and the content of the database. The contribution of public institutions to the Term Bank and the characteristics of the legal term entries are examined. KEYWORDS: Term Bank of the Republic of Lithuania, terminology ordering, term database, terms of legal acts, termness. ĮVADINĖS PASTABOS 2003 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas, taigi 2023 m. gale sukanka 20 metų, kai teisės aktų terminų tvarkyba Lietuvoje buvo reglamentuota atskiru įstatymu. Šia proga verta
143Terminologija | 2023 | 30 žvilgtelėti tiek į praeitį, tiek į dabartį, kad galima būtų įvertinti nuveiktus darbus. Įstatymo pagrindu įkurto Lietuvos Respublikos terminų banko koncepcija, sandara, turinys ir teisinė bazė jau yra nagrinėta (žr. Umbrasas 2013). Šiuo straipsniu taikant aprašomąjį-analitinį metodą siekiama papildyti ankstesnius tyrimus istoriniais, faktiniais ir terminologiniais duomenimis. Straipsnio tikslas – parodyti Terminų banko įstatymo kūrimo raidą ir įgyvendinimą, Terminų banko pokyčius, ypač per pastaruosius 10 metų, institucijų, dirbančių su Terminų banku, veiklos dinamiką ir šio duomenyno turinio savitumą. Daugiausia dėmesio skiriama teisės aktų terminijai. Medžiaga grindžiama Teisės aktų informacinės sistemos, Terminų banko duomenimis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos veiklos metinėmis ataskaitomis, Terminų banko įstatymo projekto rengimo darbo grupės protokolais ir jų priedais, taip pat nurodyta literatūra. TEISINIO PAGRINDO GENEZĖ Kalbos komisijos iniciatyva valstybinio terminų banko idėja imta svarstyti, kai darbą pradėjo 2002–2007 metų kadencijos Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaujama dr. Irenos Smetonienės. Jau 2002 m. surengta Kalbos komisijos atstovų susitikimų su informacinių technologijų ir kitais specialistais (iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos standartizacijos departamento, Matematikos ir informatikos instituto ir kt.), kuriuose aptarta visiškai naujos terminų bazės kūrimo galimybė, diskutuota dėl jos koncepcijos ir struktūros, ryšio su tuo metu jau buvusiomis duomenų bazėmis, taip pat terminų aprėpties (pvz., neteiktinų terminų traukimo ar netraukimo). 2002 m. lapkritį Kalbos komisija išsiuntė apie 30 paklausimų institucijoms, siekdama įvertinti padėtį, sužinoti apie institucijų jau turimas terminologinių duomenų bazes. Kadangi Seime tuo metu kaip tik buvo tvarkoma Europos terminų žodyno Eurovoc duomenų bazė, informatikai jo struktūrą siūlė kaip pamatą būsimam terminų bankui, kartu turėdami omenyje vėlesnę galimą integraciją. Diskusijoms plėtojantis Seimo Europos reikalų komitetas Kalbos komisijos idėją kurti valstybinį terminų banką pasiūlė įgyvendinti įstatymu. Tam reikalui 2003 m. viduryje Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo projektui parengti. Jai vadovauti pavesta Vyteniui Povilui Andriukaičiui, tuomečiam Seimo Pirmininko pavaduotojui, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkui. Į darbo grupę iš viso įtraukta 14 asmenų ne tik iš Seimo, bet ir kitų suinteresuotų
Alvydas Umbrasas144 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo institucijų1. Projektą pavesta parengti iki tų metų rugsėjo 15 d., t. y. iš esmės per vasarą. Skubėta, nes artėjo Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (įvyko 2004 m. gegužės 1 d.), o Terminų bankas buvo siejamas su tuo metu spręstais ir spręsimais teisės aktų, ypač verčiamo į lietuvių kalbą Europos Sąjungos teisyno, terminijos tvarkybos iššūkiais. Kaip matyti iš Terminų banko įstatymo projekto rengimo darbo grupės protokolų, darbo grupė į pirmąjį posėdį susirinko 2003 m. birželio 27 d. ir per tris mėnesius iš viso posėdžiavo bent 6 kartus, į posėdžius įtraukdama ir kitų specialistų (iš Seimo Informacijos technologijų departamento ir kt.). Pirmuosiuose posėdžiuose diskusijų kėlė institucijų bendradarbiavimo organizuojant Terminų banko veiklą klausimai, svarstytos tiek centralizuotos, tiek decentralizuotos sistemos galimybės, duomenų gavimo, jungimo, svarstymo, tvirtinimo ir skelbimo aspektai. Savo koncepcijas siūlė Kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvos standartizacijos departamentas, taip pat Seimo Informacijos technologijų departamento informatikai. Daugiausia palaikymo sulaukė Kalbos komisijos teikta koncepcija, pagal kurią terminologiniai duomenys įvairių subjektų teikiami vertinti Kalbos komisijai (pirmiausia jos Terminologijos pakomisei) ir patenka į vieną duomenų bazę, o tų duomenų rengimu rūpinasi įvairiose institucijose sudarytos darbo grupės. 2002 m. gale Kalbos komisijos daryta apklausa parodė, kad iš 21 valstybės institucijos 16 turi arba rengia vienokias ar kitokias duomenų (terminų) bazes, yra paskirti už šį darbą atsakingi žmonės2, todėl galimų darbo grupių pamatas jau yra. Pirminis Terminų banko įstatymo projektas buvo parengtas ir apsvarstytas 2003 m. rugpjūčio mėnesį. Be kitų dalykų, per pirmąjį projekto svarstymą 1 Be minėto darbo grupės vadovo, joje dar buvo Irena Smetonienė (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė), Loreta Raulinaitytė (Seimo Europos reikalų komiteto vyresnioji patarėja), Aušra Bodin (Seimo Informacijos technologijų departamento Teisės aktų sisteminimo skyriaus vedėja), Justinas Žilinskas (Seimo Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės vyresnysis patarėjas), Kęstutis Kaminskas (Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas), Regina Narutienė (Seimo Dokumentų skyriaus vyresnioji specialistė), Kristina Kačkuvienė (Vertėjų grupės prie Seimo kanclerio vertėja), Jūratė Drevinskienė (Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centro direktoriaus pavaduotoja), Živilė Liekytė (Teisingumo ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorė), Valentina Karazinienė (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Statistikos plėtojimo skyriaus klasifikacijų poskyrio vedėja), Nijolė Dudlauskienė (Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos I standartizacijos skyriaus vedėja), Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), Jolanta Zabarskaitė (Lietuvių kalbos instituto l. e. p. direktorė) (Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 1576 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo projektui parengti sudarymo“). 2 Duomenys paimti iš Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo projekto aiškinamojo rašto.
145Terminologija | 2023 | 30 diskutuota dėl žodžio bankas vartojimo įstatymo ir duomenų bazės pavadinime. Būta siūlymų vadinti registru (gretinta su teisės aktų registrais), nes bankas teisėkūros kontekste nėra įprastas. Vis dėlto sutarta, kad bankas vartojamas tarptautiniuose terminų standartuose, tai nėra naujas dalykas. Rugsėjo viduryje (12 d.) apsvarstyta antroji projekto redakcija, pataisytas projektas pateiktas svarstyti Kalbos komisijos Terminologijos pakomisei (posėdis įvyko rugsėjo 23 d.) ir koreguotas pagal jos pastabas. Rugsėjo gale (26 d.) įvertinusi ir patobulinusi trečiąją redakciją darbo grupė konstatavo, kad apsvarstė visus pasiūlymus ir baigė rengti projektą. Parengus aiškinamąjį raštą įstatymo projektas Seimo teisės aktų bazėje įregistruotas pačioje lapkričio pradžioje (3 d.). Atsižvelgiant į Seimo komitetų pastabas dar padaryta keletas nedidelių korekcijų ir gruodį jau buvo turimas galutinis variantas. Žvelgiant į visus Terminų banko įstatymo projekto variantus ir raidą matyti, kad keitėsi ir formalieji raiškos dalykai, ir kai kurios nuostatos, ir jų apimtis – palaipsniui eita prie lakoniškesnių, labiau apibendrintų formuluočių. Kartu buvo keičiami ir kai kurie terminai, jų sampratos. Pavyzdžiui, nuo terminų privalomas terminas, rekomenduojamas terminas pereita prie aprobuotas terminas, teiktinas terminas. Atsirado terminas termino straipsnis, o iš pradžių tai vadinta terminologiniu įrašu, terminologinių duomenų rinkinys pakeistas terminų straipsnių rinkiniu, ekspertinis vertinimas – ekspertize, specialiosios žinios – terminologo kompetencija ir kt. Terminų apibrėžtys taip pat ne kartą buvo keičiamos, tikslinamos, performuluojamos. Štai paties Lietuvos Respublikos terminų banko (sutrumpintai – Terminų banko) apibrėžties raida skirtingose projekto versijose (nuo pirmos iki galutinės): „terminų ir su jais susijusios informacijos tvarkybos (sisteminimo, kaupimo, saugojimo ir naudojimo) sistema; nustatyta tvarka sutvarkytų ir internete pateiktų lietuvių kalbos terminų teminių rinkinių visuma“; „nustatyta tvarka sutvarkytų ir internete pateiktų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių visuma“; „nustatyta tvarka sutvarkytų ir internete pateiktų aprobuotų, teiktinų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių ir neteiktinų terminų visuma“; „valstybės informacinė sistema, kurią sudaro nustatyta tvarka sutvarkytų ir internete pateiktų aprobuotų, teiktinų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių ir neteiktinų terminų visuma“. Kaip matyti, nuo tiesiog informacijos tvarkybos sistemos pereita prie valstybės informacinės sistemos ir kartu palaipsniui patikslinta įtraukiamų terminų aprėptis.
Alvydas Umbrasas146 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo Galima atkreipti dėmesį ir į terminą apibrėžtis (įstatyme jis neapibrėžtas). Iš įstatymo projektą rengusios darbo grupės protokolų ir jų priedų matyti, kad pirminiuose informatikų rengtuose sistemos techniniuose aprašuose buvo paminėta definicija, vietoj šio termino siūlyta vartoti apibrėžimas (aprašuose taip ir buvo pakeista), bet pirmuosiuose įstatymo projekto variantuose tai nebuvo minima. Tik tvarkant trečiąją įstatymo projekto redakciją patikslinta termino straipsnio apibrėžtis ir joje nurodytas apibrėžties terminas. Galima teigti, kad kaip tik Terminų banko įstatymas prisidėjo prie termino apibrėžtis plitimo ne tik administraciniame kontekste, bet ir lietuvių terminologijos moksle, jis iš esmės nutraukė anksčiau buvusią termino apibrėžimas vartojimo tradiciją. Greta pirminio įstatymo projekto imta rengti Terminų banko informacinės sistemos specifikaciją (rengė Seimo informacinių technologijų departamentas), kartu sutarta, kad reikalinga ir Terminų banko metodika. Pastaroji buvo patvirtinta Kalbos komisijos nutarimu praėjus porai mėnesių po Terminų banko įstatymo priėmimo (2004 m. vasario 2 d.). Kaip būdinga tokio pobūdžio teisės aktams, įstatymas lakoniškai nustatė pačius bendriausius dalykus – Terminų banko kūrimą, tvarkymą, naudojimą ir finansavimą, taip pat Terminų banką tvarkančių, jam duomenis teikiančių ir juos naudojančių juridinių ir fizinių asmenų pareigas, teises ir atsakomybę. Metodikoje detaliau aptarta Terminų banko struktūra, termino straipsnio sandara, informacinės sistemos reikalavimai, Terminų banką valdančių ir tvarkančių subjektų, taip pat neregistruotųjų ir registruotųjų vartotojų funkcijos, įpareigojimai jiems ir kt. Per pastaruosius 20 metų Terminų banko įstatymas keistas tik vieną kartą – 2017 m. liepos 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo Nr. IX-1950 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.), pagal kurį Terminų banko valdytoja ir tvarkytoja tapo vienintelė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Iki tol Kalbos komisija rūpinosi tik Terminų banko turiniu, o bankui veikti reikiamą techninę ir programinę įrangą teikė ir prižiūrėjo Seimo kanceliarija. Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimą ir jame pateiktus įpareigojimus parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. N-3 (162) patvirtinta (atnaujinta) Lietuvos Respublikos terminų banko metodika. Netrukus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-21 buvo patvirtinti dar du dokumentai – Lietuvos Respublikos terminų banko informacinės sistemos nuostatai ir Lietuvos Respublikos terminų banko informacinės
147Terminologija | 2023 | 30 sistemos duomenų saugos nuostatai. Metodikos ir nuostatų vsuma dar detaliau nustatytas Terminų banko veikimo mechanizmas, informacinės sistemos tikslas, uždaviniai, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra ir kt., kartu daug dėmesio skiriant duomenų saugai. DUOMENŲ BAZĖ Pirmoji Terminų banko informacinė sistema Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų departamento buvo sukurta dar 2004 m. (duomenys pradėti vesti ir viešai paskelbti 2005 m. sausį). Duomenų bazė kurta naudojant Oracle programinę įrangą, registruotiesiems vartotojams skirta vidinė sistema (žr. 1 pav.) buvo prieinama tik įdiegus į kompiuterį reikiamą programų paketą. Terminų banko gyvavimo pradžioje tai buvo technologiškai gana įprastas sprendimas, tačiau ilgainiui programos paseno, tapo sunkiau užtikrinti jų suderinamumą. 2018 m. Kalbos komisijai perėmus Terminų banko informacinės sistemos valdymą jos užsakymu PostgreSQL pagrindu buvo sukurta ir 2019 m. lapkritį pradėjo veikti nauja Terminų banko informacinė sistema, jos registruotiesiems vartotojams prieinama internetu nediegiant jokių papildomų programų (2 pav.). Kartu atnaujintas viešosios terminų paieškos modulis. Siekiant patogumo ir paprastumo atsirado minimalistinio dizaino vieno lauko supaprastintosios paieškos langas ir anksčiau buvusio paieškos lango (3 pav.) pagrindu sukurtas patikslintosios paieškos langas (4 pav.), kuriame pridėta papildomų funkcijų (pvz., atsirado galimybė ieškoti terminų apibrėžtyse). Terminų banko interneto svetainė kurta prisitaikančiojo dizaino principu, todėl ja dabar patogiau naudotis mobiliaisiais įrenginiais (adresas nesikeitė – http://terminai.vlkk.lt). Terminų bankas sukurtas pirmiausia kaip bendra valstybės institucijų informacinė sistema teisės aktų terminams tvarkyti (apie koncepciją dar žr. Ivanauskienė 2005, 2008), tačiau kartu juo siekiama įvairių patikimų terminų sklaidos, o teisės aktų terminija visame duomenyne sudaro palyginti tik nedidelę dalį (apie 7 proc.). 2023 m. lapkritį Terminų banke iš viso viešai buvo skelbiama apie 278 tūkstančius terminų straipsnių, iš kurių didžiąją dalį (apie 225 tūkstančius (maždaug 81 proc.)) sudarė terminų žodynų straipsniai – iš viso į Terminų banką yra sukelti 53 terminų žodynų duomenys. Per pastaruosius porą metų buvo įtraukti nemažos apimties psichologijos, geografijos, mechanikos terminų žodynai, per dar ankstesnius dvejus metus – mažesni ryšių su visuomene, projektų valdymo, maitinimo įmonių terminų žodynai (tikslų Terminų banke skelbiamų žodynų sąrašą
Alvydas Umbrasas148 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo su bibliografiniais duomenimis galima rasti Kalbos komisijos interneto svetainėje3). Bendradarbiaujant su Lietuvos standartizacijos departamentu 2015 m. Terminų banke pradėti skelbti Kalbos komisijos teigiamai įvertintų 3 Prieiga internete: https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/terminija/terminu-banke-skelbiamu-terminuzodynu-sarasas. 2 pav. Nuo 2019 m. veikiančios Terminų banko informacinės sistemos (vidinės) langas 1 pav. 2005–2019 m. veikusios Terminų banko informacinės sistemos (vidinės) langas
149Terminologija | 2023 | 30 Lietuvos terminų standartų duomenys – iš viso skelbiama apie 8,7 tūkstančio terminų straipsnių iš 66 standartų4 (įskaitant Finansų ministerijos pateiktus Tarptautinių vertinimo standartų terminus) (apie 3 proc. duomenų bazės). Nemažą Terminų banko dalį (apie 24 tūkstančius terminų 4 Apima maždaug nuo 2005 m. Kalbos komisijos įvertintus terminų standartus, bet yra ir šiek tiek neįtrauktų. 3 pav. Terminų banko viešosios terminų paieškos langas (2005–2019 m.) 4 pav. Terminų banko viešosios terminų paieškos langas (nuo 2019 m.)
Alvydas Umbrasas150 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo straipsnių (apie 9 proc.)) sudaro duomenys, parengti pagal Kalbos komisijos rekomendacijas (apima per pastaruosius du dešimtmečius apie 80 Kalbos komisijos protokoliniais nutarimais patvirtintų rekomendacijų). Tai biologijos ir zoologijos nomenklatūra ir su ja susiję pavadinimai – augalų, jų vaisių, kai kurių iš augalų gaminamų gaminių pavadinimai, dumblių, kerpių, grybų ir į juos panašių organizmų, jų sukeliamų ligų pavadinimai, vabalų, varliagyvių, moliuskų, krabų ir kiti pavadinimai. Siekiant padidinti Terminų banke skelbiamų terminų įvairovę 2019 m. jame pradėti skelbti terminai, išrinkti iš aukštųjų mokyklų vadovėlių (terminai ir apibrėžtys peržiūrėti ir patikslinti tų vadovėlių autorių, apsvarstyti Kalbos komisijos ir jos Terminologijos pakomisės). Iš viso skelbiama apie 1,3 tūkstančio terminų iš 13 vadovėlių, kurių sritys labai įvairios: apskaita, auditas, finansų rinkos, tarptautinė ekonomika, mikroekonomika, makroekonomika, Europos Sąjungos vidaus rinkos teisė, nevyriausybinės organizacijos, karjeros kūrimas, statybinė medžiagotyra, keraminių medžiagų cheminė technologija, kompiuterių architektūra. Nors skaičius ir nėra didelis (visame duomenyne nesiekia nė pusės procento; vidutiniškai po 100 terminų iš vadovėlio), tai vis dėlto yra reikšmingi duomenys, ypač turint omenyje, kad kai kurių sričių terminų žodynų trūksta. Reikia pasakyti, kad terminų žodynų leidybos tendencijos nedžiugina. Atkūrus nepriklausomybę prasidėjęs įvairios kokybės terminų žodynų leidybos proveržis, paskatintas tiek praktinių reikmių ir natūralios paklausos, tiek finansinės paramos (ypač pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1525 patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą, koordinuotą Kalbos komisijos, taip pat pagal vėlesnes paramos priemones), per pastarąjį dešimtmetį akivaizdžiai slopsta – per metus išleidžiamus skirtingus žodynus galime skaičiuoti jau ne dešimtimis, o tik vienetais – grįžtama prie sovietmečio gale buvusio terminų žodynų leidybos masto (žr. 5 pav.5). 5 Grafike rodoma per metus išleistų terminų žodynų skaičiaus kaita. 1980–2005 m. skaičiai grindžiami bibliografiniais duomenimis, paskelbtais terminografijai skirtame leidinyje (žr. Gaivenytė-Butler, Keinys, Noreikatė 2008: 70–228), vėlesni duomenys imti iš Terminologijos žurnale skelbiamų naujausių terminų žodynų anotacijų, rengiamų Jolantos Gaivenytės-Butler (kai kurie į sąrašus įtraukti leidiniai nėra tikri terminų žodynai, bet sąlygiškai prie jų priskirti). Kaip matyti, pirmasis terminų žodynų leidybos šuolis įvyksta kaip tik nepriklausomybės atkūrimo metais (1990 m. išleisti 22 terminų žodynai ir žodynėliai; žinoma, bent jau didesni iš jų pradėti rengti dar sovietmečio gale) ir pikas pasiekiamas 2008 m., kai išleidžiami 29 terminografinio pobūdžio leidiniai. Toliau matyti akivaizdus kiekybės traukimasis. Kokybinių pokyčių šis grafikas nerodo, labai didelė dalis žodynų nebuvo teikta vertinti Kalbos komisijai (plg. Gaivenytė-Butler 2009: 254), taip pat apskritai neatitinka terminų žodyno sampratos ir tokiems
157Terminologija | 2023 | 30 „asmuo arba keli asmenys, padavę paraišką įregistruoti prekių ženklą“; „asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka pateikęs paraišką gauti licenciją, leidimą ar sertifikatą“; „fizinis asmuo, kuris pateikė paraišką dalyvauti energetikos darbuotojų atestavimo procese“; „viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, teikiantys projekto įgyvendinimo planą ir siekiantys gauti Europos Sąjungos ir (arba) valstybės biudžeto lėšų projekto įgyvendinimo plane nustatytiems tikslams įgyvendinti“; „paraišką finansuoti projektą teikianti savivaldybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracinis padalinys ar ministerijai pavaldi įstaiga arba kitas subjektas“; „ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis arba tokių asmenų grupė, Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pateikę kreipimąsi“; „vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų sutarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjas (rūpintojas), kuris kreipiasi į išmokų administratorių dėl išmokų mokėjimo“; „viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, teikiantis paraišką gauti subsidiją gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investiciniam projektui įgyvendinti“; „nacionaliniu lygiu veikiantis Lietuvos kaimo tinklo narys, pateikęs paramos paraišką įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos komunikacijos projektą ir atsakingas už šio projekto tinkamą įgyvendinimą“; „informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos paraišką Europos Komisijai pateikęs ūkio subjektas ar tokių subjektų grupė, atitinkantys reglamento (ES) Nr. 2014/1144 7 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus“; „Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių fizinis, juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturintys subjektas, jo filialas ir atstovybė“. Kaip matyti, nors sąvokos turi bendrą kreipimosi teikiant tam tikrą paraišką, prašymą požymį (bendrajame žodyne galima apibrėžti apibendrintai), tačiau teisės aktuose skiriasi tiek nurodomas subjektas, tiek jo kreipimosi tikslas (tik paskutinis pavyzdys yra išvardijimas be požymių). Panašiais atvejais paprastai keliamas termino tikslumo klausimas. Yra aprobuotas ir vienas kitas patikslintas terminas (pvz.: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ projekto p a re i š k ė j a s,
Alvydas Umbrasas158 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos komunikacijos projekto pareiškėjas), tačiau neretai termino patikslinti nelabai įmanoma arba patikslintas jis pasidaro pernelyg nepatogus, todėl paliekamas universalus terminas, savitumą rodant apibrėžtimi. Terminų banke taip pat fiksuojami to paties teisės akto skirtingų projektų duomenys. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį skirtingu laiku jame buvo matomos tokios įvairiuose Valstybės iždo įstatymo keitimo projektuose fiksuotos valstybės iždo apibrėžtys (chronologiškai10): „Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima savo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir kitas sistemas, per kurias įgyvendinamos šios sistemos funkcijos“*; „valstybės išteklių fondas, kurio lėšas sudaro valstybės biudžeto pajamos, valstybės gautos ar pasiskolintos lėšos, už laikinai investuotas šio fondo lėšas gautos lėšos ir kitos įgytos lėšos“; „Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti šias funkcijas: kaupti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje valstybės piniginius išteklius ir juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, atlikti kontrolę, rengti bei teikti ataskaitas apie šiuos veiksmus, valdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, investuoti ar kitaip grąžintinai naudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius“*; „Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima organizacines ir technines priemones, leidžiančias įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 7 straipsnyje nurodytas funkcijas“. Skirtingų to paties teisės akto apibrėžčių fiksavimas gali apsunkinti naudojimąsi Terminų banku (todėl dažnai naujos apibrėžtys dedamos ne greta buvusių, o vietoj jų), tačiau kartu gali būti naudingas, nes galima matyti skirtingas koncepcijas, sąvokų pokyčius. Be to, kai teikiami aprobuoti teisės aktų projektų terminai, dar negalima užtikrintai teigti, kad tas projektas tikrai bus priimtas. Tai ypač pasakytina apie įstatymų keitimo iniciatyvas, kartais pasireiškiančias lygiagrečiais projektais, tobulinamais ne vienus metus. Apibrėžčių ir sąvokų raida kartais lemia ir terminų pokyčius, pavyzdžiui, maždaug per dešimtmetį iš Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir jo keitimo projektų aprobuota (chronologiškai): 10 Žvaigždutėmis pažymėtos apibrėžtys buvo pakeistos, dabar Terminų banke neberodomos.
159Terminologija | 2023 | 30 valstybės informacinės sistemos valdytojas – ministerija arba kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kuri nustato valstybės informacinės sistemos tikslus ir ją valdo; registro ar valstybės informacinės sistemos valdytojas – valstybės institucija, kurios vadovo valdymo ar veiklos sričiai yra priskirtas registras ar valstybės informacinė sistema ir kuri nustato registro ar valstybės informacinės sistemos veiklos tikslus ir koordinuoja registro ar valstybės informacinės sistemos funkcionavimą; informacinės sistemos valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie nustato informacinės sistemos veikimo tikslus ir priemones. Duomenų gausėjimas Terminų banke vartotoją skatina vertinti ir atsirinkti. Yra nemažai terminų, patekusių į šį duomenyną iš įvairių šaltinių. Štai, pavyzdžiui, terminas atliekos pateikiamas 15-oje terminų straipsnių. Jis aprobuotas iš Atliekų tvarkymo įstatymo, įtrauktas iš 4 terminų standartų (dviejų aplinkos apsaugos (vienas iš jų karybos konteksto), kuro ir pakuočių) ir iš net 9 žodynų (aprangos, chemijos, ekologijos, fizikos, geografijos, maitinimo įmonių, mechanikos, medienos, šiluminės ir branduolinės technikos). Vienur apibrėžiama apibendrintai (pvz., „medžiaga arba daiktas, kurių turėtojas atsikrato, nori arba privalo atsikratyti“), kitur – pagal sritį įtraukiant konkretesnių požymių (pvz.: „žaliavos ar pusgaminio likučiai, nepanaudoti perdirbant žaliavą į gaminį“; „gaminant maistą susidarę produktų likučiai“). Skirtingos apibrėžtys šaltiniuose nebūtinai rodo sąvokų skirtingumą, apibrėžties formuluotę gali nulemti žodyno sudarytojo požiūris ir kompetencija, jo naudota literatūra. Kas kita yra daugiareikšmiai terminai, pavyzdžiui, programa apima 20 terminų straipsnių (žodynų terminų reikšmės atskiriamos ir pateikiamos atskirais straipsniais) iš įvairių teisės aktų, standartų ir žodynų. Duomenys rodo, kad šis terminas finansų, karybos, kompiuterijos, komunikacijų, sporto, švietimo, technologijų ir kitose srityse gali būti suprantamas visiškai skirtingai. TEISĖS AKTŲ TERMINŲ TERMINIŠKUMAS Iš skirtingų šaltinių į Terminų banką patekusių terminų įvairovė sudaro galimybes atkreipti dėmesį į teisės aktų ir tradicinėje terminografijoje fiksuojamų terminų skirtybes. Pavyzdžiui, tradiciškai laikomasi nuostatos, kad įvardijant rūšį naudininkas nėra tinkamas terminams sudaryti, vietoj tepalas batams, prekės turizmui teikiama batų tepalas, turizmo prekės ir pan. (Sintaksė 2003: 47–48). Vis dėlto iš farmacijos srities buvo aprobuota
Alvydas Umbrasas160 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo nemažai terminų su paskirties naudininku, nes šio linksnio ir kilmininko konstrukcijų prireikia skirtingoms sąvokoms įvardyti, plg.: milteliai audinių klijams – birus sterilus preparatas, sudarytas iš vienos ar kelių rūšių miltelių, įskaitant liofilizuotus miltelius, kuriuos ištirpinus tam tikrame skystyje gaunami audinių klijai; audinių klijų milteliai – birus sterilus preparatas – milteliai ar miltelių mišinys, tiesiogiai beriamas ant reikiamos vietos (pvz., žaizdos), kad sąveikaudamas su tam tikru skysčiu (pvz., krauju) sudarytų kraujavimą stabdantį agentą ir (arba) audinių klijus. Įdomu tai, kad farmacijoje net termino žodžių tvarka (eiliškumas) gali sutartinai lemti sąvokų skirtingumą, plg.: suspensija ir šnypštieji milteliai geriamajai suspensijai – suspensija ir šnypštieji milteliai, skirti geriamajai suspensijai ruošti, ištirpinant ar išsklaidant šnypščiuosius miltelius suspensijoje arba ištirpinant ar išsklaidant šnypščiuosius miltelius nurodytame skystyje ir sumaišant su suspensija. Suspensija yra su veikliąja (-iosiomis) medžiaga (-omis), šnypštieji milteliai – be jos (-ų). Kai veiklioji (-iosios) medžiaga (-os) yra šnypščiuosiuose milteliuose ir suspensijoje, vartojamas terminas „šnypštieji milteliai ir suspensija geriamajai suspensijai“. Kai veiklioji (-iosios) medžiaga (-os) yra tik šnypščiuosiuose milteliuose, vartojamas terminas „šnypštieji milteliai ir tirpiklis geriamajai suspensijai“; šnypštieji milteliai ir suspensija geriamajai suspensijai – veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) turintys šnypštieji milteliai ir suspensija, skirti geriamajai suspensijai gaminti, ištirpinant ar išsklaidant šnypščiuosius miltelius suspensijoje arba ištirpinant ar išsklaidant šnypščiuosius miltelius nurodytame skystyje ir sumaišant su suspensija. Teisės aktų ir kitų šaltinių terminija gali būti lyginama terminiškumo aspektu. Terminas terminiškumas lietuvių terminologijos darbuose retas, lyg nėra tiksliai apibrėžtas, paprastai vartojamas buvimo terminu laipsniui, kokybinei vertei įvardyti. Terminiškumas aktualus terminų automatinio atpažinimo tyrimuose, ten į formules traukiamas terminiškumo įvertis „tam tikrais skaičiavimo metodais nustatomas įvertis, kuris įvertina žodžio priskyrimą terminams“ (Bielinskienė ir kt. 2015: 171). Kai kuriuose darbuose terminiškumas siejamas su apibrėžtimi, laikoma, kad ji lemia terminiškumą, kuo daugiau informacijos reikia sąvokai atskleisti, tuo didesnis to vieneto terminiškumas (Shelov 2005: 123). Apie terminiškumą galima kalbėti funkciniu-semantiniu aspektu, pavyzdžiui, diskutuojamas asmenų pavadinimų terminiškumas (Zemlevičiūtė 2020: 306–307), kitur bandoma nustatyti, ar vienetas yra tikrasis terminas, ar prie termino pridedamas dėmuo
161Terminologija | 2023 | 30 kartu įvardija sąvoką, ar žymi tik laikiną denotato ypatybę (Zemlevičiūtė 2021: 248–250). Terminiškumas vertintinas ir raiškos aspektu, pavyzdžiui, akivaizdu, kad daiktavardžių terminiškumas didesnis nei kitų kalbos dalių (terminų žodynuose dažnai pateikiami tik daiktavardžiai ir jų junginiai). Net ir sudaiktavardėję būdvardžiai ir dalyviai yra apibūdinti kaip turintys neterminiškumo žymę (Zemlevičiūtė 2020: 315). Skirtingų junginių terminiškumas taip pat yra nevienodas. Teigiama, kad termino ilgis yra atvirkščiai proporcingas jo vartosenos dažniui, kartu daroma prielaida, kad termino ilgumas turėtų rodyti jo naujumą ar nepakankamą sunorminimą. Vadinasi, norminimo rezultatas tarsi turėtų būti terminų trumpėjimas (Kaulakienė, Makariūnienė 2014 [1999]: 36), o trumpumas – didesnio terminiškumo požymis. Vis dėlto jau anksčiau atkreiptas dėmesys, kad terminų žodynų terminai yra gerokai trumpesni už Terminų banke aprobuotus teisės aktų terminus ir būtent tikslinimu pasireiškiantis norminimas, tikėtina, prisidėjo prie terminų ilgėjimo (Umbrasas 2013: 113–117). Žinoma, daug tų terminų jau pirminiuose projektuose nebuvo trumpi. Be to, ilgų terminų konstrukcijos yra nevienodos ir jų terminiškumo laipsnis, tikėtina, taip pat yra nevienodas. Tarkime, jei palygintume aprobuotus kaip terminus teisės aktams teikiamus ilgus junginius vyriausybės vertybinio popieriaus, banderolės, keleivinio transporto bilieto, oficialiojo žymėjimo ženklo, dokumento blanko privalomoji forma ir žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai pavojingi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementai, galėtume teigti, kad pastarojo junginio terminiškumas didesnis bent jau todėl, kad junginyje apibūdinamas vienas objektas, nėra išvardijimo. Jei palygintume aprobuotus terminus asmuo, atsakingas už radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą ir už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo, taip pat galėtume teigti, kad antrojo terminiškumas didesnis, nes nėra skyrybos ženklų, pažyminys teikiamas terminams įprastesnėje prepozicijoje. Tiesa, postpozicinė raiška kartais taip pat gali būti parankesnė, pavyzdžiui, iš esmės nevartojama įtariamas padaręs nusikalstamą veiką asmuo, aprobuota asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Kas kita yra tokie kaip terminai aprobuoti junginiai, pvz.: asmuo, kuris dėl sveikatos būklės negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus – pilnametis asmuo, teismo pripažintas neveiksniu sveikatos priežiūros srityje ar ribotai veiksniu sveikatos priežiūros srityje, arba pilnametis asmuo ar teismo pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu) nepilnametis asmuo, kurio sveikatos būklė neleidžia jam vertinti savo interesų ar trukdo juos vertinti protingai;
Alvydas Umbrasas162 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo paraiška iš dalies tenkinti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams – žemės ūkio veiklos subjekto pildomas dokumentas, pagal kurį skiriama lėšų nereikšmingai (de minimis) pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje teikti, iš dalies tenkinant likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams; užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje – užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pagrindais ir tvarka suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje; gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią kaupiamos profesinės pensijos – gyvybės draudimo įmonės, turinčios teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, ir finansuojančio subjekto (draudėjo) sudaryta gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią finansuojantis subjektas (draudėjas) įsipareigoja mokėti joje nustatytą profesinių pensijų įmoką, o finansuojančio subjekto darbuotojai (ar savarankiškai dirbantis asmuo, kai jis pats moka profesinės pensijos įmokas) draudimo sutarties ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę į profesinių pensijų išmokas; periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos teikimo nuostoliai – neigiamas periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos teikimo pajamų ir šios paslaugos teikimo sąnaudų, patirtų per tą patį laikotarpį, skirtumas; su indeksu ir investiciniais vienetais susijęs draudimas, kai draudimo rizika yra nereikšminga – gyvybės draudimas, kai draudimo įmonė ar filialas prisiima nereikšmingą draudimo riziką ir kai draudimo sutarties galiojimo metu sukauptų lėšų investavimo rizika ar jos dalis tenka draudėjui, o šių lėšų kaupimas yra susijęs su investicinių fondų ar tam tikro indekso vertės pasikeitimu. Draudimo rizikos reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į draudimo įmonės ir filialo apskaitos politiką; specializuotas ūminio miokardo infarkto, kai ST segmentas pakilęs, gydymas – ūminio miokardo infarkto, kai ST segmentas pakilęs, ištikto paciento gydymas perkutaniniais miokardo revaskuliarizacijos ir (ar) fibrinolizinio gydymo metodais. Dėl šalutinio sakinio buvimo junginių terminiškumas visiškai mažas. Tokia raiška būdinga apibrėžtims. Iš esmės tai yra aprašomieji terminai, vartojami nesant tikrojo termino. Sukurti patogesnius terminus specialistams ne visada pavyksta, tada pateisinama aprašomoji konstrukcija. Galbūt ateityje bus rasta patogesnių raiškos priemonių. Pavyzdžiui, vietoj kaip
163Terminologija | 2023 | 30 termino siūlyto junginio riebalai, į kurių sudėtį įeina augaliniai ir (arba) gyvūniniai riebalai buvo aprobuota tepusis riebalų mišinys. Prieš porą dešimtmečių teisės aktuose vartotas terminas žemės sklypai, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais buvo pakeistas terminu atskiru mėgėjų sodo sklypu negalimas suprojektuoti žemės plotas, vėliau vietoj jo radosi terminas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, dar vėliau – įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Komentuojamojo pobūdžio informacijos įtraukimas į terminą taip pat reikšmingai mažina terminiškumą, pavyzdžiui, konstrukcijos su išskyrus (konstrukcijų su įskaitant nefiksuota): asmens sveikatos priežiūros praktikos, išskyrus medicinos praktiką, odontologijos praktiką, burnos priežiūros praktiką, slaugos praktiką ir akušerijos praktiką, klaida – asmens sveikatos priežiūros specialisto, išskyrus gydytoją, gydytoją odontologą, burnos priežiūros specialistą, slaugytoją ir akušerį, veika, dėl jo paties kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai, bet nesukėlusi paciento neįgalumo arba mirties; asmens sveikatos priežiūros specialistas, išskyrus gydytoją, gydytoją odontologą, burnos priežiūros specialistą, slaugytoją ir akušerį – ergoterapeutas, kineziterapeutas, masažuotojas, medicinos psichologas, medicinos genetikas, medicinos biologas, biomedicinos technologas, radiologijos technologas, dietistas, optometrininkas, paramedikas, skubiosios medicinos pagalbos paramedikas, išplėstinės praktikos vaistininkas; Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas – filialas, atstovybė ar kitas tokios teisinės formos neturintis Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys; konkursas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes – leidimo naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimo naudoti žemės gelmių ertmes išdavimo procedūros dalis, kurioje išrenkamas konkurso laimėtojas; leidimas vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, laikantis šiame įstatyme nustatytų sąlygų. Tokio ir panašaus pobūdžio aprašomieji terminai tradicinėje terminografijoje paprastai neteikiami arba teikiami gerokai rečiau. Nors tam reiktų platesnių tyrimų, iš esmės galima teigti, kad teisės aktų terminų
Alvydas Umbrasas164 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo terminiškumas yra mažesnis nei terminų, kuriuos esame įpratę matyti terminų žodynuose. Lietuvos standarte LST ISO 612:2008 Kelių transporto priemonės. Automobilių ir vilkikų su priekabomis matmenys. Terminai ir apibrėžtys galima rasti kaip terminus pateiktas konstrukcijas važiuoklės be kabinos, bet su variklio dangčiu, kuris suteikia transporto priemonei išorinę formą, ilgis; keleivinio automobilio ir važiuoklės be kabinos ir be jokių variklio ar kitų dalių dangčių, kurie suteikia transporto priemonei išorinę formą, ilgis. Tokias konstrukcijas terminų standartizacijos11 kontekste reikia laikyti visiškomis išimtimis. Vartoti aprašomuosius terminus, žinoma, yra nepatogu. Kaip matyti iš teisės aktų, to nepatogumo paprastai bandoma išvengti įsivedant trumpuosius variantus, teisės aktų rengimo rekomendacijose vadinamus trumpiniais (Umbrasas 2022: 124–125, 135). Nors norminimo praktikoje terminų tikslumo reikalavimas turi didesnį svorį nei trumpumo reikalavimas, vartojimo patogumo kriterijus turėtų padėti rasti balansą tarp tų dviejų reikalavimų. Patogumą siejant su reikalavimais terminiškumą galima traktuoti ir kaip terminų reikalavimų atitikties laipsnį. IŠVADOS 2003 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas yra ypatingas šaltinis lietuvių teisėkūros ir terminijos tvarkybos istorijoje. Prieš 20 metų teisės aktų terminų tvarkyba buvo reglamentuota atskiru aukščiausiojo lygio teisės aktu, kurį rengiant buvo sukurta ne tik teisės aktų terminų norminimo, bet ir patikimų terminologinių šaltinių sklaidos sistema, veikianti centralizuotu principu. Įstatymo rengėjai inicijavo procesus, kurie vėliau buvo detalizuoti ir išplėtoti įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, – tai iš esmės jau sukūrė teisės aktų terminų tvarkybos tradiciją ir kartu sudarė galimybes įvairioms suinteresuotoms visuomenės grupėms turėti prieigą prie terminologiškai įvertintų terminografinių ir kitų terminų išteklių. Įstatymo pagrindu sukurtas vis pasipildantis Terminų bankas aprėpia jau apie 278 tūkstančius terminų straipsnių, kurių didžioji dalis grindžiama terminų žodynų duomenimis. Duomenų įvairovė didėja, nuo pat banko įsteigimo pradžios jis buvo pildomas Kalbos 11 Terminų standartizacija greta terminografijos anksčiau paprastai buvo laikoma atskiru terminų tvarkybos būdu (Gaivenis 2002: 63), tačiau dabar yra pagrįstų siūlymų terminų standartizaciją laikyti terminografijos dalimi (Gaivenytė-Butler 2018: 36). Apskritai savo pobūdžiu terminų standartizacija užima lyg tarpinę padėtį tarp teisės aktų terminų tvarkybos ir terminų žodynų rengimo, juoba kad standartai kartais tvirtinami teisės aktais.
165Terminologija | 2023 | 30 komisijos rekomendacijų duomenimis, daugiausia apimančiais biologijos nomenklatūrą, per pastarąjį dešimtmetį jame pradėti skelbti ir terminų standartų, taip pat iš aukštųjų mokyklų vadovėlių išrinkti ir įvertinti terminai. Teisės aktų terminija, kurios tvarkyba yra ypač svarbi Terminų banko funkcija, visame duomenyne sudaro palyginti nedidelę dalį – skelbiama apie 19 tūkstančių aprobuotų terminų straipsnių (prieš 10 metų buvo apie 9 tūkstančius), tačiau prie šių duomenų radimosi yra prisidėjusios dešimtys institucijų ir kelis kartus daugiau asmenų. Nors tų institucijų aktyvumas yra nevienodas ir nepastovus, veiklos nauda skaičiuotina ne tik terminų straipsnių skaičiumi. Tų terminų svarstymai šimtuose Kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdžių, diskusijos dėl jų yra kartu ir indėlis į visą teisėkūrą, teisės aktų kalbą, taip pat ir terminologinio mąstymo ugdymą, siekiant terminų ir apibrėžčių tikslumo ir loginės dermės, raiškos aiškumo ir sklandumo. Viena didelė duomenų bazė, apimanti skirtingo pobūdžio šaltinius, leidžia vartotojams matyti terminų ir apibrėžčių skirtybes. Įvairovės didėjimas apsunkina naudojimąsi, nes reikia atsirinkti, tačiau sudaro galimybes geriau suvokti esamą padėtį skirtingose srityse, įvertinti terminijos nusistovėjimą ar nenusistovėjimą. Teisės aktų terminija bendrame terminijos kontekste atsiskleidžia kaip savita, nuolat kintanti medžiaga su savitomis raiškos priemonėmis, pagal konkrečių teisės aktų poreikius vis kitaip formuluojamomis apibrėžtimis. Kai kurios teisės aktų sąvokos yra laikinos, taikomos tik tam tikru laikotarpiu, dalis jų įvardijamos arba labai apibendrintu terminu, kuris be konteksto ir apibrėžties yra neinformatyvus, arba kaip tik labai detaliu aprašomuoju junginiu, stokojančiu terminiškumo. Tikėtina, kad teisės aktų terminijos terminiškumas yra mažesnis nei mokslo terminijos. Nuostata viena sąvoka = vienas terminas = viena apibrėžtis iš esmės neįgyvendinama net ir vienos srities terminų žodyne, o įvairiasritėje ir daug įvairaus meto šaltinių apimančioje duomenų bazėje tai apskritai neįmanoma, Terminų banke įvairovė tik didės. Atsižvelgiant į prastėjančius terminografijos kiekybinius rodiklius verta ieškoti ir kitų terminologijos darbo formų, kurios galėtų prisidėti prie Terminų banko plėtros.
Alvydas Umbrasas166 Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo LITERATŪRA Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, Grigonytė Gintarė, Kovalevskaitė Jolanta, Rimkutė Erika, Utka Andrius 2015: Lietuvių kalbos terminų automatinis atpažinimas ir apibrėžimas: monografija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Gaivenis Kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gaivenytė-Butler Jolanta 2009: Lietuviškų terminų žodynų leidyba 1998–2008 metais. – Terminologija 16, 252–265. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/560. Gaivenytė-Butler Jolanta 2018: Apie terminografiją ir terminų standartizaciją. – Terminologija 25, 23–38. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/475. Gaivenytė-Butler Jolanta, Keinys Stasys, Noreikatė Adelė 2008: Lietuvių kalbos terminų žodynai: anotuota 1900–2005 m. bibliografijos rodyklė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ivanauskienė Audra 2005: Lietuvos Respublikos terminų bankas. – Gimtoji kalba 3, 3–6. Ivanauskienė Audra 2008: Lietuvos Respublikos terminų bankas: terminijos tvarkybos galimybės ir problemos. – Specialybės kalba: terminija ir studijos: mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 45–49. Kaulakienė Angelė, Makariūnienė Eglė 2014 [1999]: Statistinis terminų trumpumo vertinimas. – Angelė Kaulakienė. Terminologija. Terminografija. Terminija: straipsnių rinkinys, Vilnius: Technika, 36–38. Klimavičius Jonas 2003: Lietuvių terminografija: praeities bruožai, dabarties sunkumai ir uždaviniai. – Terminologija 10, 9–32. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/663. Shelov Sergey D. 2005: Terms, Termness and Term Definitions (Seven Steps Towards Terminological Theory). – Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga: [straipsnių rinkinys], atsak. red., sud. A. Auksoriūtė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 122–153. Sintaksė 2003: Kalbos patarimai 2: Sintaksė 1: Linksnių vartojimas, sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Umbrasas Alvydas 2008: Atnaujinti Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai. – Terminologija 15, 216– 225). Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/602. Umbrasas Alvydas 2013: Lietuvos Respublikos terminų bankas: 10 metų po įstatymo priėmimo. – Terminologija 20, 96–122. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/475. Umbrasas Alvydas 2022: Teisės aktų terminų ir jų apibrėžčių reikalavimų klausimu. – Terminologija 29, 120–138. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2180. Zemlevičiūtė Palmira 2020: Medicinos asmenų pavadinimai 1920 metų nepriklausomos Lietuvos pirmajame Medicinos žurnale. – Lituanistica 66(4), 302–322. Prieiga internete: https://www.lmaleidykla. lt/ojs/index.php/lituanistica/article/view/4364. Zemlevičiūtė Palmira 2021: XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. – Terminologija 28, 239–255. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2071. TERM BANK OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA: 20 YEARS AFTER PASSING THE LAW Summary On 23 December 2003, the Law on the Term Bank of the Republic of Lithuania was adopted, so at the end of 2023 it will be twenty years since the management of legal terminology in Lithuania has been regulated by a separate law. This article aims to add historical, factual, and terminological data to previous research. The aim of the article is to show the development and implementation of the Law on the Term Bank, the changes in the Term Bank, especially over the last ten years, the dynamics of the activities of the state institutions contributing to the creation of the Term Bank, and the specificity of the content of this database.
