Eponiminiai aprangos terminai „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“

122 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Aušra RimkutėGanusauskienė doi.org/10.35321/term30-6 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Eponymous Clothing Terms in Aiškinamasis aprangos terminų žodynas (Explanatory Dictionary of Clothing Terms) AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0001-8655-7333 ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjami Stanislovo Algimanto Ratauto, Eugenijos Strazdienės ir Ados Gulbinienės parengtame Aiškinamajame aprangos terminų žodyne (2014) rasti eponiminiai aprangos terminai. Remiantis lietuvių ir užsienio kalbininkų darbais, aptariama eponimo ir eponiminio termino samprata, minimi dažniausi eponiminių terminų trūkumai ir privalumai. Daroma išvada, kad nors eponiminiai aprangos terminai yra gana reti, tačiau jie papildo aprangos terminiją ir yra labai svarbūs, kai kuriais atvejais – vieninteliai aprangos sąvokų pavadinimai. Daugiausia rasta antroponiminės ir toponiminės kilmės aprangos terminų. Vyrauja iš vyriškų pavardžių kilę terminai. Eponiminiai aprangos terminai yra visateisiai terminai greta neeponiminių terminų. ESMINIAI ŽODŽIAI: eponiminis terminas, eponimas, aprangos terminas, metonimizacija, onimas. ABSTRACT The article examines the eponymous clothing terms found in Aiškinamasis aprangos terminų žodynas (2014; Explanatory Dictionary of Clothing Terms) prepared by Stanislovas Algimantas Ratautas, Eugenija Strazdienė, and Ada Gulbinienė. Based on the works of Lithuanian and foreign linguists, the concept of eponym and eponymous term is discussed, the most common disadvantages and advantages of eponymous terms are mentioned. It is concluded that although eponymous clothing terms are relatively rare, they complement clothing terminology and are very important: in some cases, they are the only names for clothing concepts. The largest number of eponymous clothing terms found are based on anthroponyms 123Terminologija | 2023 | 30 and toponyms. Terms derived from male surnames predominate. Eponymous clothing terms are full-fledged terms alongside non-eponymous terms. KEYWORDS: eponymous term, eponym, clothing term, metonymisation, onymus. ĮVADAS Pastaraisiais metais įvairių sričių eponiminiai terminai sulaukia lietuvių kalbininkų susidomėjimo. Kazimieras Gaivenis mini eponiminius chemijos (Gaivenis 2014 [1993]: 383; [1996]: 227), technikos (Gaivenis 2014 [1994]: 392) terminus, Angelė Kaulakienė – eponiminius fizikos terminus (Kaulakienė 2009: 69), Nijolė Litevkienė nagrinėja eponiminius anatomijos terminus (Litevkienė 2006; 2010), Laimutė Kitkauskienė – eponiminius architektūros, meno ir statybos terminus (Kitkauskienė 2011), onimų (tikrinių žodžių) transformaciją į eponiminius terminus aptaria Jurgita Mikelionienė (2017). Tačiau išsamių mokslinių tyrimų lietuvių kalba apie eponimijos reiškinį terminologijoje dar trūksta. Gerokai dažniau tikrinio žodžio virtimas eponiminiu terminu kaip tam tikros srities terminijos šaltinis aptariamas užsienio mokslininkų darbuose. Straipsnių apie eponimus ir eponiminius terminus yra paskelbę latvių kalbininkai Baiba Bankava (2011b; 2013), Ojāras Bušas (2013). 2011 m. B. Bankava (2011a) apgynė disertaciją Eponīmi latviešu valodā: lingvistiskais aspekts (Eponimai latvių kalboje: lingvistinis aspektas), kurioje mini ir įvairiose srityse vartojamus eponiminius terminus. Linda Pietė (2007) ir Linda Kurmiņa (2010) tiria lietuvių ir latvių kalbų eponiminius augalų pavadinimus, Pavelas Nečas ir Petras Hejna nagrinėja eponiminius teisės medicinos (Nečas, Hejna 2012), Eva Schwarzová – eponiminius fizikos, chemijos ir medicinos terminus (Schwarzová 2013), Judyta Mężyk – eponiminius šokio terminus (Mężyk 2020) ir pan. Be straipsnių, reikšmingi ir leksikografiniai šaltiniai. 2015 m. išleistas Mindios ir Davido Kasradzių parengtas žodynas lietuvių kalba Traumatologijos ir ortopedijos eponimai: simptomai ir sindromai. Jau minėta B. Bankava yra latvių eponimų žodynų sudarytoja: Eponīmu vārdnīca (Rīga, 2007) ir Jaunā eponīmu vārdnīca (Rīga, 2012). Yra eponimų žodynų ir kitomis kalbomis, pvz.: Cyrilo Leslie’o Beechingo A Dictionary of Eponyms (1988), Mortono S. Freemano A New Dictionary of Eponyms (2002), Władysławo Kopalińskio Słownik eponimów czyli wyrazów odimiennych (2008) ir kt. Šio straipsnio objektas – eponiminiai aprangos terminai, fiksuojami Stanislovo Algimanto Ratauto, Eugenijos Strazdienės ir Ados Gulbinienės Aiškinamajame aprangos terminų žodyne (2014). Jie straipsnyje nagrinėjami 124 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Aušra RimkutėGanusauskienė siekiant atskleisti pagrindinius veiksnius, lemiančius eponiminių terminų atsiradimą aprangos srityje. Siekiant šio tikslo, keliami tokie uždaviniai: 1) teoriškai paaiškinti eponiminio termino sampratą; 2) aptarti šaltinyje rastus iki šiol lietuvių terminologų nenagrinėtus eponiminius aprangos terminus pagal onimų santykį su pavadinamais objektais; 3) nustatyti eponiminių aprangos terminų vietą aprangos terminų sistemoje. Taigi, tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai tyrimo objektą leidžia išnagrinėti dviem lygmenimis: teoriniu ir praktiniu, taip išryškinant dažniausias eponiminių aprangos terminų atsiradimo priežastis, jų vaidmenį ir reikšmę aprangos terminų sistemoje. Nagrinėjant eponiminius aprangos terminus, taikomas analitinis aprašomasis ir lyginamasis metodai. Tikėtina, šis tyrimas dėl naujumo bus aktualus ne tik aprangotyros specialistams, bet ir vertėjams, redaktoriams ir kitiems, susiduriantiems su aprangos terminų pasirinkimo klausimu ar apskritai vartosena. EPONIMINIO TERMINO SAMPRATA Lietuvių kalbotyroje terminas eponimas (gr. eponymos – suteikiantis kam nors savo vardą) vartojamas retai. Tarptautinių žodžių žodynuose juo vadinamas „asmens ar daikto vardas, pagal kurį kas nors pavadinama“ (TŽŽ 2001: 213; 2013: 231). Kazimiero Gaivenio ir Stasio Keinio parengtame Kalbotyros terminų žodyne apibrėžiama kitaip: eponimu laikomas „asmenvardinės kilmės vietovardis“ (Gaivenis, Keinys 1990: 59). Kaip matyti, žodynuose pateikiamos sampratos šiek tiek skiriasi. Pirmuoju atveju eponimu laikomas vardas, pagal kurį pavadinama, pvz., pagal ispanų batų dizainerio Manolo Blahniko vardą aukštakulniai batai vadinami manolais. Taigi, eponimu laikomas vardas Manolo (tikrinis žodis). Antruoju atveju eponimu laikomas vietovardis (tikrinis žodis), atsiradęs iš tikrinio žodžio (vardo, pavardės, pravardės ir pan.), kuriuo įvardijamas žmogus, pvz., vietovės pavadinimas Giedraičiai atsirado iš pavardės Giedraitis, t. y. eponimu laikomas žodis yra vedybos rezultatas. J. Mikelionienė eponimais vadina tokius tikrinius žodžius, „kurie tampa terminais“ (Mikelionienė 2017: 127). Remiantis šia samprata, galima matyti, kad mokslininkė daugiausia dėmesio skiria ne pačiam eponimu laikomam tikriniam žodžiui, o apeliatyvacijai, t. y. procesui, kai tikrinis žodis virsta terminu. Analizuojant eponimo sampratą užsienio kalbininkų darbuose, pastebėta, kad vienos aiškios eponimo koncepcijos taip pat nėra. Davidas Crystalas teigia, kad eponimas – tai „asmens, kurio vardu kažkas pavadinta 125Terminologija | 2023 | 30 (pvz., išradimas ar vieta), vardas; dar vadinama apeliatyvu“ (Crystal 2008: 173). Taigi, jo samprata sutampa su pateikiama tarptautinių žodžių žodynuose, taip pat Skaitmeniniame vokiečių kalbos žodyne (Digitales Wörterbuch der deutschen Sprache, DWDS; žr. 1 lentelę) ir Literatūros terminų žodyne (LT; žr. ten pat). Oksfordo besimokančiųjų žodyne (Oxford learner’s dictionary) eponimu laikomas „asmuo ar daiktas arba asmens ar daikto pavadinimas, nuo kurio pavadinta vieta, išradimas, atradimas ir pan.“ (OLD; žr. 1 lentelę). Kembridžo žodyne (Cambridge Dictionary) apibrėžiama lygiai taip pat dviprasmiškai, t. y. eponimu laikomas ir pats daiktas ar asmuo, ir daikto ar asmens pavadinimas: „<...> objekto ar veiklos pavadinimas, kuris yra ir asmens, kuris pirmasis pagamino objektą ar atliko veiklą, vardas“ (CD; žr. 1 lentelę). Vadinasi, šiuose žodynuose eponimais laikomi ir patys vardo davėjai (daiktai (objektai), asmenys ir pan.), ir iš vardo davėjo vardo padaryti žodžiai. Kaip matyti iš 1 lentelės, Meriam-Vebsterio žodyne (Merriam-Webster, MW) pateikiamos dvi eponimo reikšmės. Antra reikšmė, kitaip negu prieš tai minėtuose šaltiniuose, susiejama su medicinos srityje vartojamais vaisto ar ligos pavadinimais, kurie laikomi eponimais, arba su iš vaisto ar ligos pavadinimų atsiradusiais eponimais. Apskritai reikėtų pasakyti, kad medicina yra viena iš tų sričių, kurioje eponimų bene daugiausia. Tatiana Canziani teigia, kad medicinos srities eponimais laikomi sindromus, ligas, pažeidimus, chirurgines procedūras, klinikinius požymius ir kt. įvardijantys žodžiai, atsiradę iš asmens, kuris pirmas apibūdino minėtus dalykus, vardo ar pavardės, rečiau – paciento, kuriam pirmąkart buvo aprašytas tam tikras klinikinis požymis, liga ar kt., vardo ar pavardės (Canziani 2011: 227). Apibendrinant įvairias sampratas, galima teigti, kad apskritai eponimai skiriasi ne tik atsiradimo būdu – vieni yra paprastieji eponimai, kiti – dariniai, bet ir savo semantika. Markas Nicholas skiria penkis eponimų tipus: antroponiminius, geografinius, literatūrinius, mitologinius ir mokslinius (Nichol 2011). Jau minėta T. Canziani, aptardama medicinos eponimus, skirsto juos į tris grupes: 1) tikruosius eponimus, kai prieš nomenklatūrinį žodį (liga, sindromas ir kt.) rašomas mokslininko, kuris pirmasis aprašė nomenklatūriniu žodžiu apibūdinamą dalyką, vardas (Alzheimerio liga); 2) toponiminius eponimus, kai prieš bendrinį pavadinimą, t. y. nomenklatūrinį žodį, rašomas vietovės, kurioje reiškinys buvo pastebėtas pirmą kartą, pavadinimas (Stokholmo sindromas); 3) autoeponimus, susijusius su asmeniu, 126 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Aušra RimkutėGanusauskienė kuris iš tikrųjų sirgo ir (arba) mirė nuo taip pavadintos ligos (Thomseno liga). Tikrųjų eponimų, T. Canziani teigimu, yra daugiausia (Canziani 2011: 227–228). Eponimų klasifikacijų, priklausomai nuo srities, yra ne viena. Jos priklauso nuo to, kaip detaliai ir kuriuo konkrečiu aspektu remiantis norima eponimus sugrupuoti. Pabrėžtina, kad eponimai skiriasi ir savo sandara. Tatjana Karavaeva, remdamasi Tomo McArthuro knygoje The Oxford Companion to the English Language (1996) pateikiama klasifikacija, skiria penkis eponimų tipus: 1) paprastuosius, 2) sudėtinius ir pažyminio konstrukcijos, 3) priesaginės darybos, 4) trumpinius ir 5) sutrauktinius eponimus (Karavaeva 2011: 81). Paprastaisiais eponimais laikomi iš tikrinių daiktavardžių atsiradę bendriniai žodžiai (pvz.: boikotas atsirado iš britų agento Charleso C. Boycotto pavardės, linčas – iš Virdžinijos plantatoriaus Charleso Lyncho pavardės). Sudėtiniai eponimai, kaip rašo mokslininkė, – tai keliažodžiai eponimai, kuriuos sudaro ir tikriniai (paprastai asmenvardžiai), ir bendriniai žodžiai (pvz., Tiuringo mašina pavadinta britų matematiko Alano Tiuringo garbei). Atskirai išskiriami su priesagomis padaryti eponimai (pvz., priesagos -izmas vedinys makiavelizmas sietinas su Niccolo Machiavellio pavarde). Eponimų trumpinių vartojama retai (pvz., antivirusinė kompiuterio programa angliškai vadinama Casper sutrumpinus jos kūrėjo Eugene’io Caspersky’io pavardę). Mažiau esama ir sutrauktinių eponimų (pvz., niksonomika atsirado iš prezidento Richardo Nixono pavardės ir žodžio ekonomika) (plačiau žr. Karavaeva 2011: 81–82). T. Karavaeva teigia, kad vykstant mokslo pažangai nebepakanka šių aptartų eponimų tipų. Ji išskiria dar vieną galimą tipą – eponimus, atsiradusius iš santrumpų, kai santrumpos yra sudarytos iš asmenų vardų ar pavardžių. Barbara Cappuzzo kalba apie keliažodžius hibridinius eponimus, turinčius ir eponimų dėmenų, ir aiškinamųjų terminų dėmenų (Cappuzzo 2008: 27). Latvių kalbotyros terminų aiškinamajame žodyne (VPSV 2007) pateikiama išsamesnė eponimo apibrėžtis – nors akcentuojamas pats apeliatyvacijos procesas, kai tikrinis žodis virsta bendriniu, bet kartu minimas ir jau aptartas eponimų nevienodumas (žr. 1 lentelę ir 2 išnašą). Be to, šiame žodyne patikslinama, kad eponimais gali būti tiek iš tikrinių žodžių kilę tikriniai žodžiai, tiek iš tikrinių žodžių atsiradę bendriniai žodžiai. Tikrinio žodžio tapimas bendriniu žodžiu, įvardijančiu tam tikrą sąvoką, leidžia kalbėti apie iš eponimų atsiradusius terminus ar terminus, turinčius eponiminės kilmės dėmenų. 127Terminologija | 2023 | 30 Nors eponiminius terminus lietuvių terminologai, kaip jau minėta, nagrinėja gana retai, tačiau bandymų apibrėžti, kas yra eponiminis terminas, esama. J. Mikelionienė teigia, kad „[E]poniminiai terminai – tai iš tikrinio žodžio padaryti sąvokų pavadinimai“ (Mikelionienė 2017: 127). Reginos Kvašytės Mokomajame terminologijos žodynėlyje kalbamuoju terminu laikomas toks „terminas, kurio šalutinis dėmuo padarytas iš mokslininko, veikėjo ar kito asmens vardo ar pavardės“ (Kvašytė 2005: 66). Taigi, ši apibrėžtis leidžia suprasti, kad eponiminiais laikomi tik sudėtiniai pavadinimai. Dėl to galima tvirtinti, kad tokia apibrėžtis per siaura, nes, pirma, aprėpia tik šalutiniu dėmeniu einančius antroponimus, antra, neapima vientisinių terminų. Be to, žodynėlyje pirmenybė teikiama terminui asmenvardinis terminas, o eponiminis terminas pateikiamas kaip sinonimas (Kvašytė 2005: 66). Pridurtina, kad kai kuriuose darbuose aptariant konkrečius eponiminius terminus jie apibūdinami tiksliau – vadinami pavardiniais terminais (Kaulakienė 2009: 69, 164) ar pavardiniais pavadinimais (Stankevičienė 2013: 152). 1 lentelė. Termino eponimas apibrėžtys užsienio leksikografijos šaltiniuose ŠALTINIAI EPONIMO APIBRĖŽTYS VPSV 20071eponīms Īpašvārds, kuram apelativējoties radies sugasvārds, piemēram, uzvārds Galifē > galifē, vietvārds Konjaka > konjaks, vai no kura radies cits jebkura paveida īpašvārds, piemēram, latviešu personvārds Laima kā uzņēmuma nosaukuma Laima motivētājs, uzvārds Bolivars kā valsts nosaukuma Bolīvija motivētājs. Par eponīmu dažkārt mēdz dēvēt arī sugasvārdu, kas radies no īpašvārda, šim īpašvārdam apelativējoties, piemēram, galifē, konjaks, makintošs2 CD eponym the name of an object or activity that is also the name of the person who first produced the object or did the activity3 1 Žr. prieigą internete: https://termini.gov.lv/kolekcijas/93/skirklis/417483 [žiūrėta 2023-01-11]. 2 Šią apibrėžtį, išverstą į lietuvių kalbą, randame L. Kurmiņos straipsnyje: „<...> tikrinis daiktavardis, kuris apeliacijos būdu tapo bendriniu daiktavardžiu, pavyzdžiui, pavardė Galifē > galifē, <...> arba iš kurio kilo kitas bet kurio porūšio tikrinis daiktavardis, pavyzdžiui, latvių asmenvardis Laima kaip įmonės pavadinimą Laima motyvuojantis vardas <...>. Eponimu kartais vadinamas ir bendrinis daiktavardis, kilęs iš tikrinio daiktavardžio, šio tikrinio daiktavardžio apeliavimo būdu, pavyzdžiui, galifė, konjakas, makintošas“ (Kurmiņa 2010: 355). 3 Žr. prieigą internete: https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/eponym [žiūrėta 2023-01-11]. 128 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Aušra RimkutėGanusauskienė ŠALTINIAI EPONIMO APIBRĖŽTYS MW eponym 1. one for whom or which something is or is believed to be named 2. a name (as of a drug or a disease) based on or derived from an eponym4 LT eponym An eponym refers to a person or thing after which something else is named5 OLD eponym a person or thing, or the name of a person or thing, from which a place, an invention, a discovery, etc. gets its name6 DWDS Eponym von einer Person hergeleiteter Name7 LTD EPONYM: A word that is derived from the proper name of a person or place. For instance, the sandwich gained its name from its inventor, the fourth Earl of Sandwich. The word lynch comes from Captain William Lynch, who led bands of vigilantes to hang hoboes and bums residing near Pittsylvania County. The verb shanghai, meaning to kidnap or press into forced labor, comes from the practices of conscription common in the oriental city of Shanghai. The word stentorian comes from the loud-mouthed Stentor in Greek legend, and herculean comes from the muscle-bound Hercules, and so on8 Kai kurie užsienio kalbininkai, nagrinėdami konkrečios srities terminus, pvz.: medicinos, chemijos, geografijos, šokio ir pan., vartoja terminą eponimas (Bankava 2011a; Mężyk 2020; Ziyayeva, Bannapova 2022 ir kt.), o ne eponiminis terminas (Ummatova 2022). Tai leidžia daryti prielaidą, kad tam tikrais atvejais jie susiaurina termino eponimas reikšmę (vartoja iš eponimo padaryto žodžio reikšme) ir jį vartoja kalbėdami apie konkrečius eponiminius terminus. Paprastai laikomasi požiūrio, kad eponiminiai terminai yra tie terminai, kurie susiję su tikrų ar išgalvotų asmenų vardais (antroponimais) arba vietų vardais (toponimais) (Cappuzzo 2008; Nečas, Hejna 2012 ir kt.). Taip pat teigiama, kad eponimai yra „tarpkultūrinių 4 Žr. prieigą internete: https://www.merriam-webster.com/dictionary/eponym [žiūrėta 2023-01-11]. 5 Žr. prieigą internete: https://literaryterms.net/eponym/ [žiūrėta 2023-01-11]. 6 Žr. prieigą internete: https://www.oxfordlearnersdictionaries.com/definition/english/eponym [žiūrėta 2023-01-11]. 7 Žr. prieigą internete: https://www.dwds.de/wb/Eponym [žiūrėta 2023-01-11]. 8 Žr. prieigą internete: http://web.cn.edu/kwheeler/lit_terms_E.html [žiūrėta 2023-01-11]. 129Terminologija | 2023 | 30 mainų rezultatas“ (Popescu, Şorcaru 2020). Kaip tik todėl kai kuriuos eponiminius terminus atpažinti nėra lengva (Somford 2018: 12), o jų tiesioginė sąsaja su tikriniu žodžiu, kuriuo įvardijamas tam tikras gyvas ar negyvas objektas, atsekama tik turint pakankamai reikiamos srities informacijos, pvz., ne kiekvienas, besidomintis kulinarija, pasakytų, kad pavadinimas plombyras yra kilęs nuo Prancūzijos miesto Plombjero (Plombières) pavadinimo (TŽŽ 2013: 644) ar kad fizikos terminas voltas susijęs su italų fiziko Alessandro Giuseppes Voltos pavarde (VLEe) ir pan. Be abejo, žinant eponiminio termino atsiradimo istoriją, lengviau suvokti ir motyvaciją, ir sąvokos pavadinimo kilmę. Sutariama, kad apskritai apeliatyvacija (dar vadinama deonimizacija, eponimizacija) – tikrinių žodžių pereiga į bendrinius žodžius – nėra dažnas naujų sąvokų pavadinimų kūrimo būdas, tačiau šis būdas praturtina bet kurios srities terminiją. Tyrėjai P. Nečas ir P. Hejna išskiria eponiminių terminų privalumus – šie terminai yra ekonomiški, lengviau įsimenami ir santykinai paprastesni (Nečas, Hejna 2012: 25). Vienas dažniausių eponiminių terminų trūkumų – jų netikslumas (ypač daug apie tai kalbama medicinos srities eponimų tyrimuose, pvz., Kumar, Brazel, Benjamin, Brem 2022), dviprasmiškumas, nesistemiškumas, semantinė „tuštuma“, neskaidrumas (Canziani 2011: 231). Eponimų atsiranda tada, kai norima pagerbti mokslininką ar kitą asmenį, vienaip ar kitaip susijusį su eponiminiu terminu įvardijamu dalyku (Lončar, Anić 2014: 37). Tokiu atveju eponiminis terminas atsiranda iš asmens vardo, pavardės ar kito asmens vardo. Pasitaiko atvejų, kai aptariami terminai sukuriami norint įvardyti vietą, kuri yra svarbi tam tikro dalyko atsiradimui, kilmei, paplitimui ir pan. Tai leidžia manyti, kad eponiminių terminų atsiradimui didžiulę įtaką turi ekstralingvistiniai veiksniai, tokie kaip poreikis įamžinti tam tikrą asmenį (taip pat ir literatūrinį) ar vietą. Apskritai eponiminiai terminai formuojami sąmoningai ir gerai apgalvotai, jie susiję ir su tam tikro dalyko istorija, atspindi tam tikrus kultūrinius aspektus, yra tarsi tam tikras paveldas ateinančioms kartoms. Eponimai skiriasi ne tik savo semantika, bet ir sandara. Nevienodos sandaros yra ir eponiminiai terminai – vieni vientisiniai, kiti sudėtiniai. Remiantis Valentinos Skujiņos eponiminių terminų skirstymu pagal jų apeliatyvacijos (deonimizacijos) laipsnį į dalinės arba visiškos apeliatyvacijos terminus (Skujiņa 1993 [2002]; plg. Mikelionienė vartoja visiškai ir iš dalies deonimizuoti terminai; Mikelionienė 2017: 129), vientisiniai eponiminiai terminai laikytini visiškos apeliatyvacijos terminais. Dalinės apeliatyvacijos 130 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Aušra RimkutėGanusauskienė terminais laikomi sudėtiniai terminai, kurių paprastai vienas dėmuo (dažniausiai šalutinis) yra kilęs iš eponimo. Sudėtiniai eponiminiai terminai nuo kitų skiriasi rašyba – paprastai iš tikrinių žodžių kilę dėmenys rašomi didžiąja raide. Eponiminiu dėmeniu išskiriami esminiai apibrėžiamos sąvokos požymiai, susiję su tikriniu žodžiu (tam tikro asmens pavarde, vietovardžiu ar kt.). Paminėtina ir tai, kad eponiminiai terminai dažniausiai atsiranda metonimizacijos būdu, rečiau – metaforizacijos (Skujiņa 1993 [2002]; Mikelionienė 2017). Remiantis tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų sampratomis, galima apibendrintai teigti, kad eponimu laikomas arba 1) pats tam tikro vardo davėjas (tai gali būti ne tik tikriniu žodžiu įvardijamas asmuo, bet ir vieta ar kitas dalykas), arba 2) išvestinis žodis, atsiradęs iš vardo davėjo vardo. Kadangi eponimas yra tiesiogiai susijęs su asmeniu, reiškiniu ar kt. dalyku, kurio vardu pavadinamas tam tikras objektas, šiame straipsnyje eponiminiu terminu laikomas toks terminas, kuris yra padarytas iš tam tikro eponimo (tai gali būti tiek paprastasis žodis, tiek darinys) arba kuris turi iš eponimo padarytą dėmenį ar dėmenų. EPONIMINIŲ APRANGOS TERMINŲ ANALIZĖ Aiškinamajame aprangos terminų žodyne iš viso rasti 86 eponiminiai aprangos terminai: 76 proc. vientisinių ir 24 proc. sudėtinių. Šaltinio pratarmėje rašoma, kad žodyne „pateikiama daugiau nei 6000 lietuviškų terminų su jų atitikmenimis anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis“ (AATŽ 2014: 4). Taigi, tarp tokios gausybės terminų tiriamieji sudaro vos 1,4 proc. žodyne fiksuojamų terminų. Pridurtina, kad eponiminių terminų kalbamajame žodyne yra daugiau, tačiau tai terminai, kuriais įvardijami įrenginiai (Bleiko mašina, Makėjaus mašina, Martindeilo didintuvas), tam tikros detalės ar konstrukcijos (Derbio įtvirtis, Derbio konstrukcija) arba chemijos (merserizavimas) ir mechanikos (Brinelio kietumo bandymas, Rokvelo kietumo bandymas, Šoro kietumo bandymas) terminai. Šie terminai nelaikomi aprangą įvardijančiais terminais, todėl straipsnyje neanalizuojami. Eponiminių aprangos terminų analizė neįmanoma be tikrinių žodžių, iš kurių jie atsirado, apžvalgos. Kaip žinoma, tikriniai žodžiai yra įvairūs, dėl to nėra vienos jiems tinkamos klasifikacijos (Mickienė, Bačiūnaitė-Lūžienė 2013: 18). Pagal vardų santykį su pavadinamais tikrovės objektais, gali būti skiriamos dvi didelės tikrinių žodžių grupės: 1) gyvųjų būtybių vardai ir 2) negyvųjų objektų (dalykų) vardai, o šios prireikus skirstomos 137Terminologija | 2023 | 30 aprangos terminų atveju į lietuvių aprangos terminiją pasiskolinami jau gatavi eponiminiai aprangos terminai. Lietuviškos kilmės eponiminių terminų šaltinyje nefiksuojama. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad apie ketvirtadalis (24,5 proc.) vientisinių ir sudėtinių aprangos terminų nėra vieninteliai sąvokų žymikliai. Jie vartojami kaip sinoniminiai terminai, pirmenybę Aiškinamajame aprangos terminų žodyne teikiant tiems terminams, kurių dėmenys nėra kilę iš tikrinių žodžių: balmoralai žr. avalynė uždėtine jungtimi; bitlai žr. čelsiai; bliukeriai žr. avalynė uždėtiniais šoneliais; bouleris žr. katiliukas; derbiai žr. avalynė uždėtiniais šoneliais; derbis žr. katiliukas; Kembridžo mėlynoji spalva žr. šviesiai mėlyna spalva; kokas žr. katiliukas; marokenas žr. tymas; oksfordai žr. avalynė uždėtine jungtimi; Oksfordo mėlynoji spalva žr. tamsiai mėlyna spalva; rišeljė žr. avalynė uždėtine jungtimi; stetsonas žr. kaubojiška skrybėlė. Šie pagrindiniais laikytini terminai galėjo atsirasti iš pačių apibrėžčių, kuriose išskiriami ryškiausi sąvokų požymiai, ir iš poreikio sutvarkyti ir taip unifikuoti aprangos terminų sistemą. Palyginus eponiminius ir neeponiminius aprangos terminus, matyti, kad pirmieji yra trumpesni, jų motyvacija sietina su asmeniu ar vietove, o pagrindiniais pateikiami neeponiminiai terminai priešingai – yra ilgesni, sudėtingesni, tačiau terminologiniu požiūriu semantiškai tikslesni, aiškiau atskleidžia sąvokos turinį. Kaip jau užsiminta, eponiminiai terminai nespecialistų sunkiau susiejami su asmenimis, vietovėmis ar kita įvardijančiais tikriniais žodžiais ir labai dažnai vartojami tik specialiojoje literatūroje. Apskritai kalbant apie eponiminių terminų atsiradimą aprangos ar kitoje srityje, būtų galima pridurti, kad eponiminiai terminai nėra stilistiškai neutralūs, jų atsiradimas labai susijęs su subjektyviu noru įvardyti kūrėją, išradėją, populiarintoją, vietovę ar kitą, tiek gyvą, tiek negyvą, objektą, su kuriuo susijęs sąvokos pavadinimas. Neabejotinai eponiminiai terminai susiję su istoriniu ir kultūriniu turiniu, svarbiu konkretaus termino atsiradimui, taip pat dalykinei komunikacijai. Retais atvejais, kaip matėme iš pavyzdžių, ta pati sąvoka nusakoma ne vienu eponiminiu terminu: balmoralai, oksfordai, rišeljė – avalynė uždėtine jungtimi; bliukeriai, derbiai – avalynė uždėtiniais šoneliais; bouleris, derbis, kokas – katiliukas. Tai iš esmės rodo, kad eponiminis terminas yra sutartinis ir dažnai ne vienintelis, o tam tikrais atvejais – galbūt ir nesutarimo rezultatas. Tačiau bet kuriuo atveju, ar pasirenkamas vartoti eponiminis terminas, ar neeponiminis, pagrindinė aprangos termino funkcija išlieka ta pati – nominacinė, t. y. tiksliai, vienareikšmiškai ir trumpai įvardyti 138 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Aušra RimkutėGanusauskienė aprangos sąvoką, kartu užtikrinti aiškią ir nedviprasmišką termino vartoseną mokslo literatūroje. Iš esmės eponiminiai terminai turtina terminiją. Retais atvejais vartotojui eponiminis terminas, kuris skiriasi vos galūne, nors yra padarytas iš to paties tikrinio žodžio, gali būti painus, pvz., plg. avalynės pavadinimas derbiai ir galvos apdangalo pavadinimas derbis, sietinus su Anglijos grafo E. Derby’io pavarde. Skirtingą aprangą įvardijantys vientisiniai terminai trumpi, patogūs, bet kartu lengvai supainiojami, be to, abu turi, kaip minėta anksčiau, ne po vieną sinonimą. Ateityje daugėjant eponiminių terminų tyrimų tikslinga būtų ištirti ir eponiminių terminų vartosenos dažnį. Tai leistų pagrįsčiau kalbėti apie eponiminių terminų kaip vieną iš terminų kūrimo būdų paplitimą, vartosenos ar pasirinkimo polinkius. IŠVADOS 1. Eponiminiai aprangos terminai – iš onimų padaryti aprangos sąvokų pavadinimai. Šių terminų atsiradimą aprangos srityje pirmiausia lemia ne lingvistiniai (trumpumas, ekonomiškumas, paplitimas, pastovumas ir kt.), o ekstralingvistiniai veiksniai, tokie kaip noras įvardyti asmenis, kurie sukūrė, išrado, pradėjo gaminti, išpopuliarino tam tikrą aprangą ar jos detales, siekis pagerbti tam tikrus asmenis, sąsaja su konkrečiomis geografinėmis vietovėmis, kuriose buvo sukurti, buvo populiarūs ar paplito. Eponiminiai terminai gali būti laikomi pagarbos, mokslinio atradimo, tam tikro asmens indėlio pripažinimo ženklais ar tiesiog kultūrinių mainų rezultatu. 2. Aiškinamojo aprangos terminų žodyno duomenys rodo, kad eponiminiai aprangos terminai sudaro vos apie 1,4 proc. visų aprangos terminų. Didžioji dalis eponiminių aprangos terminų (apie 75,5 proc.) – vieninteliai sąvokų pavadinimai (angoros vilna, bekešas, bleizeris, bliukeriai, Brauno diržas, diufelis, džersis, gabardinas, galifė, gibsonai, Heseno batai, Jėzaus sandalai, kašmyras, kembridžai, kerza ir kt.). Likusi dalis tirtų eponiminių aprangos terminų vartojami kaip sinonimai greta terminologiškai tikslesnių aprangos terminų (bliukeriai, bouleris, derbiai, kokas, oksfordai, stetsonas ir kt.). Aiškinamajame aprangos terminų žodyne daugiausia rasta eponiminių terminų, kurių pagrindas – antroponimai (vardai, pavardės, pravardės) ir toponimai (miestų, šalių, salų ir kt. pavadinimai). Atskirą grupę sudaro terminai, kilę iš simbolinių pavadinimų. 3. Eponiminiai aprangos terminai užima svarbią vietą lietuvių aprangos terminijoje. Terminų kūrimas iš tikrinių žodžių – vienas iš galimų ir, kaip 139Terminologija | 2023 | 30 rodo tyrimo rezultatai, retų bei sudėtingų sąvokos įvardijimo būdų. Eponiminiai aprangos terminai, ypač vientisiniai, nors ir yra terminologiškai netobuli glausti aprangos sąvokų pavadinimai, tačiau tam tikrais atvejais tai vieninteliai tradiciškai vartojami aprangos terminai lietuvių aprangos terminijoje. ŠALTINIAI AATŽ 2014: Stanislovas Algimantas Ratautas, Eugenija Strazdienė, Ada Gulbinienė. Aiškinamasis aprangos terminų žodynas: daugiau nei 6000 terminų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis, Kaunas: Technologija. CD – Cambridge Dictionary. Prieiga internete: https://dictionary.cambridge.org/. DWDS – Digitales Wörterbuch der deutschen Sprache. Prieiga internete: https://www.dwds.de/. LT – Literary Terms. Prieiga internete: https://literaryterms.net/. LTD – Literary Terms and Definition. Prieiga internete: http://web.cn.edu/kwheeler/lit_terms_E.html. MW – Merriam-Webster Dictionary. Prieiga internete: https://www.merriam-webster.com/. OLD – Oxford Learner‘s Dictionaries. Prieiga internete: https://www.oxfordlearnersdictionaries.com. TŽŽ 2001 – Tarptautinių žodžių žodynas, ats. red. A. Kinderys, Vilnius: Alma littera. TŽŽ 2013 – Tarptautinių žodžių žodynas, redaktorių taryba: A. Kaulakienė ir kt., Vilnius: Alma littera. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija, e. variantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001–2020. Prieiga internete: www.vle.lt. VPSV – Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca, Rīga: Valsts valodas aģentūra, 2007. Prieiga internete: https://termini.gov.lv/ [žiūrėta 2023-01-11]. LITERATŪRA Andersen Janet Byron 1996: The Language of Eponyms. – Journal of the Royal College of Physicians of London 30(2), 174–177. Bankava Baiba 2007: Eponīmu vārdnīca, Rīga: Valsts valodas aģentūra. Bankava Baiba 2011a: Eponīmi latviešu valodā: lingvistiskais aspekts: promocijas darbs filoloģijas doktora grāda iegūšanai valodniecības zinātnes nozarē, Rīga: Latvijas universitāte. Bankava Baiba 2011b: Eponīmi latviešu valodā. – Valodas prakse: vērojumi un ieteikumi: populārzinātnisku rakstu krājums 6, Rīga: Latgales druka, 58–71. Bankava Baiba 2012: Jaunā eponīmu vārdnīca, Rīga: Valsts valodas aģentūra. Bankava Baiba, Bušs Ojārs 2013: Daži eponīmu veidošanās terminoloģiskie un semantiskie aspekti. – Linguistica Lettica 21, 78–85. Beeching Cyril Leslie 1988: A Dictionary of Eponyms, 2end. ed., Oxford; New York: Oxford University Press. Canziani Tatiana 2011: The status of medical eponyms: advantages and disadvantages. – Teaching Medical English: Methods and Models, red. A. Loiacono, G. Iamartino, K. S. Grego, Italy: Publisher Monza, 227–238. Cappuzzo Barbara 2008: Eponyms or Descriptive Equivalent Terms? The Question of Scientific Accuracy in Medical Discourse. – Quaderno II, 25–35. Crystal David 2008: A Dictionary of Linguistics and Phonetics, Sixth Edition, Oxford: Blackwell Publishing. Freeman Morton S. 2002: A New Dictionary of Eponyms, Oxford University Press. Prieiga internete: https:// www.oxfordreference.com/display/10.1093/acref/9780195093544.001.0001/acref-9780195093544;jsessi onid=C5247DD8651F5FE4171AE62DB1DBE370. DOI: 10.1093/acref/9780195093544.001.0001. Gaivenis Kazimieras 2014 [1993]: Chemijos nomenklatūros įvairenybės. – Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 381–389. Gaivenis Kazimieras 2014 [1994]: Technikos terminijos norminimo mažmožiai. – Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 390–396. Gaivenis Kazimieras 2014 [1996]: Apie du terminų norminimo principus. – Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 224–229. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. 140 Eponiminiai aprangos terminai Aiškinamajame aprangos terminų žodyne Aušra RimkutėGanusauskienė Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija: studijų knyga, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Karavaeva Tatjana L. 2011: Structural and semantic types of eponyms. – Notes on Onomastics 14, 80–89. Prieiga internete: http://karpenko.in.ua/wp-content/uploads/2013/02/Karavaev.pdf. Kasradze Mindia, Kasradze David 2015: Traumatologijos ir ortopedijos eponimai: simptomai ir sindromai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Kaulakienė Angelė 2009: Lietuvių fizikos terminijos raida: monografija, Vilnius: leidykla „Technika“. Kitkauskienė Laimutė 2011: Eponiminiai architektūros, meno ir statybos terminai lietuvių kalboje. – Santalka: filologija, edukologija 19(1), 48–58. Kopaliński Władysław 2008: Słownik eponimów czyli wyrazów odimiennych, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. Kumar Priyanka, Brazel Danielle, Benjamin David J., Brem Elizabeth 2022: Eponyms in medical oncology. – Cancer Treatment and Research Communications 31. DOI: https://doi.org/10.1016/j.ctarc.2022.100516. Kurmiņa Linda 2010: Eponiminiai augalų pavadinimai latvių ir lietuvių kalbose: darybos būdai. – Leksikografija ir leksikologija 2, sud. V. Sakalauskienė, A. Auksoriūtė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 355–367. Kvašytė Regina 2005: Mokomasis terminologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Litevkienė Nijolė 2006: Lietuviški ir lotyniški sudėtiniai anatomijos terminai: humanitarinių mokslų daktaro disertacija, Kaunas [Šiauliai]: Šiaulių universiteto leidykla. Litevkienė Nijolė 2010: Eponyms of Anatomy. – Vārds un tā pētišanas aspekti 14(1), 156–161. Lončar Maja, Anić Ana Ostroški 2014: Eponymous medical terms as a source of terminologicalvariation. – Languages for Special Purposes in a Multilingual, Transcultural World, Proceedings of the 19th European Symposium on Languages for Special Purposes, eds. G. Budin, V. Lušicky, 8–10 July 2013, Vienna, Austria, Vienna: University of Vienna, 36–44. Prieiga internete: https://www.researchgate.net/ publication/312200297_Eponymous_medical_terms_as_a_source_of_terminological_variation. Mężyk Judyta 2020: Eponyms in Dance Terminology as an Object of Translation. – Półrocznik Językoznawczy Tertium. Tertium Linguistic Journal 5(2), 183–201. DOI: https://doi.org/10.7592/ Tertium2020.5.2.Mezyk. Mickienė Ilona, Bačiūnaitė-Lūžienė Lina 2013. Onomastikos įžvalgos: mokomoji metodinė knyga [e. išteklius], Vilnius: Vilniaus universitetas. Prieiga internete: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/ failai/katedru/lietuviu/Onomastikos_izvalgos_Mickiene_Baciunaite-Luziniene_2013.pdf. Mikelionienė Jurgita 2017: Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai. – Terminologija 24, 127–144. NDe – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], aut. R. Miliūnaitė, A. Aleksaitė. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai/naujienos. Nečas Pavel, Hejna Petr 2012: Eponymické termíny v soudním lékafiství. – Soudní lékařství 2, 25–30. Prieiga internete: https://www.researchgate.net/publication/228059262_Presentation_of_eponymous_ terms_in_forensic_medicine. Nichol Mark 2011: 5 Types of Eponym. Prieiga internete: https://www.dailywritingtips.com/5-types-ofeponyms/. Pieté Linda 2007: Personvārdi latviešu un lietuviešu augu nosaukumos. – Vārds un tā pētišanas aspekti 11, 45–53. Popescu Floriana, Şorcaru Daniela 2020: Eponyms: an instance of linguistic interculturality. – Culture, subculture, counterculture, Galaţi: Europlus,160–168. Schwarzová Eva 2013: Eponyme als Bestandteil der fachspezifischen Lexik der Naturwissenschaften. – Slowakische Zeitschrift für Germanistik 5(1), 111–118. Prieiga internete: https://d-nb. info/112219322X/34#page=111. Skujiņa Valentina 1993 [2002]: Latviešu terminoloģijas izstrādes principi, Otrais, labotais un papildinātais izdevums, Rīga: LVI. Prieiga internete: http://www.vvk.lv/?sadala=217. Somford Matthijs Paul 2018: Eponymous terms in orthopedic surgery: PhD thesis, Amsterdam: Universiteit van Amsterdam. Prieiga internete: https://pure.uva.nl/ws/files/21008656/Thesis.pdf. Stankevičienė Sigita 2013: Gamtos mokslų kalba: gretinamasis vokiečių ir lietuvių kalbų leksinių-semantinių aspektų tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Prieiga internete: http://talpykla. elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:2091553/datastreams/MAIN/content. Ummatovna Makhsudova Holiskhon 2022: Lexico-semantic characteristics of eponymic terminology. – Berlin Studies Transnational Journal of Science and Humanities 2, 341–348. Prieiga internete: https:// berlinstudies.de/index.php/berlinstudies/article/view/552/512. 141Terminologija | 2023 | 30 Ziyayeva Sevara Anvarovna, Bannapova Zulxumor Xatamovna 2022: Semantic aspects of the english terminology of clothing and fashion design. – Scientific culture 8(3), 212–236. Prieiga internete: https:// sci-cult.org/index.php/sc/pdf/212.pdf. EPONYMOUS CLOTHING TERMS IN AIŠKINAMASIS APRANGOS TERMINŲ ŽODYNAS (EXPLANATORYDICTIONARY OF CLOTHING TERMS) Summary The eponymous terms of various fields (anatomy, physics, chemistry, architecture, etc.) are being increasingly analysed in the works of Lithuanian linguists. According to the works of Lithuanian and foreign scholars, eponymous clothing terms are clothing terms that are derived from names. The article analyses the eponymous clothing terms in Aiškinamasis aprangos terminų žodynas (2014; Explanatory Dictionary of Clothing Terms) compiled by Stanislovas Algimantas Ratautas, Eugenija Strazdienė, and Ada Gulbinienė. These terms make up only about 1.4 per cent of all clothing terms. The majority of eponymous clothing terms (about 75.5 per cent) are only the names of concepts (angoros vilna, bekešas, bleizeris, bliukeriai, Brauno diržas, diufelis, džersis, gabardinas, galifė, gibsonai, Heseno batai, Jėzaus sandalai, kašmyras, kembridžai, kerza, etc.). The rest of the eponymous clothing terms researched are used as synonyms alongside more terminologically accurate clothing terms (bliukeriai, bouleris, derbiai, kokas, oksfordai, stetsonas, etc.). The dictionary mainly contains eponymous terms based on anthroponyms (names, surnames, nicknames) and toponyms (names of cities, countries, islands, etc.). A separate group consists of terms derived from symbolic names. Eponymous clothing terms take up an important place in Lithuanian clothing terminology. Creating terms from names is one of the possible and, as the research results show, rare and complex ways of naming a concept. Although they are terminologically imperfect concise names of clothing concepts, in certain cases eponymous clothing terms, especially one-word terms, are the only traditionally used clothing terms in Lithuanian clothing terminology. The emergence of these terms in the field of clothing is primarily determined not by linguistic (shortness, economy, prevalence, permanence), but by extralinguistic factors, such as the desire to name the individuals who created, invented, started producing, or popularised certain clothes or their details, the desire to honour certain persons associated with specific geographic areas where the clothes were created, popular, or common. In general, eponymous terms can be considered signs of respect, scientific discovery, recognition of a particular person’s contribution, or simply a result of cultural exchange. Gauta 2022-10-08 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]