„Lietuvos“, „lietuvių“ ar „lietuviškas skalikas“: pavadinimų vartojimo problematika

72 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė doi.org/10.35321/term30-4 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Lietuvos, lietuvių, or lietuviškas skalikas: Problems of Using Dog Breed Names MARIUS SMETONA Vilniaus universitetas ORCID id: https://orcid.org/0000-0003-2816-5504 ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0003-0352-884X ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjama, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti visuomenėje ir žiniasklaidoje kartais vartojami nacionalinės šunų veislės pavadinimai Lietuvos skalikas ir lietuviškas skalikas, nors kinologijoje yra nusistovėjęs terminas lietuvių skalikas. Šiam tikslui pasiekti buvo išnagrinėti 283 veislių pavadinimai, jie suklasifikuoti į keturias grupes ir buvo patikrinta, ar esama kokios nors šunų veislių pavadinimų sistemos. Nustatyta, su kokio tipo šalutiniais dėmenimis sudaromi kiti Lietuvos kinologijos srities terminai. Siekiant sužinoti Lietuvoje išveistų gyvūnų įvardijimo tendencijas, pavadinimai patikrinti oficialiuose valdžios institucijų šaltiniuose. Taip pat straipsnyje trumpai aptariama tarptautinė šunų veislių pavadinimų sistema, kad būtų nustatyta, ar ji galėjo turėti įtakos lietuviškajai tradicijai. ESMINIAI ŽODŽIAI: kinologijos terminija, šunų veislių pavadinimai, toponimai, etnonimai, variacijos. ABSTRACT The article examines the reasons why the names Lietuvos skalikas and lietuviškas skalikas, which are sometimes used in the public and in the media for the national dog breed, may have arisen, although the term lietuvių skalikas [Lithuanian Hound] is well established in the field of cynology. 73Terminologija | 2023 | 30 To achieve this goal, 283 breed names were analysed, classified into four groups, and checked whether a system of dog breed names is available and what type of attributes are used for other terms in Lithuanian cynology. To identify the naming trends of animals that have been bred in Lithuania, the names have been verified in the official sources of the authorities. The international naming system for dog breeds is also investigated to determine whether it may have influenced the Lithuanian tradition. KEYWORDS: cynology, dog breed names, toponyms, ethnonyms, variations. ĮVADAS Nemažai lietuvių terminologijos darbų yra skirta ne tik bendriesiems principams, bet ir atskirų sričių terminams aptarti, jų problemoms nagrinėti. Vienu ar kitu aspektu tyrinėtos astrologijos, biologijos, ekonomikos, fizikos, kompiuterijos, matematikos, medicinos, religijos, statybos, teisės terminų problemos ir tendencijos. Nors Lietuvos kinologų draugija (LKD) buvo įkurta prieš 30 metų ir nuo 2005 m. yra tikroji Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) narė, kinologijos terminai dar nėra sulaukę Lietuvos mokslininkų dėmesio. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLEe) pateikiamas toks kinologijos apibrėžimas: „Kinologija (gr. kyōn, kilm. kynos – šuo + logos – mokslas), mokslas apie šunis. Nagrinėja šunų veisles, jų kilmę, anatomiją ir fiziologiją, auginimą, veisimą, auklėjimą, dresavimą, naudojimą medžioklėje ir tarnybiniais tikslais. Kinologija – dabartinės šunininkystės teorinis pagrindas.“ Šios gana plačios srities terminai yra šunų veislių pavadinimai. Ne kinologai ir nedaug su šunininkyste susiduriantys žmonės dažnai nežino tikslių mažiau populiarių veislių pavadinimų. Tai, be abejo, yra pastebėjusi ir LKD, todėl jos tinklalapyje skelbiama glausta informacija ne tik apie taisyklingus veislių pavadinimus, bet ir formas: „Norėtųsi, kad veislinių šunų mylėtojai rodytų tinkamą pavyzdį ir taisyklingai rašytų šunų veislių pavadinimus. Štai pagrindinės taisyklės, kaip taisyklingai rašyti šunų veislių pavadinimus. Šunų veislės rašomos mažąja raide, nes šuns veislės pavadinimas yra bendrinis lietuvių kalbos žodis (auksaspalvis retriveris, cvergšnauceris, taksas, pudelis, kolis, čiau čiau, senbernaras ir t. t.). Didžiąja raide šuns veislė rašoma tik tais atvejais, kai yra susijusi su aiškia geografine nuoroda. Dažniausiai tai yra šunų veislės kilmės vieta: Jorkšyro terjeras, Labradoro retriveris, Šveicarijos piemenų šuo, Overnės brakas, Veimaro trumpaplaukis paukštšunis. Atkreipkite dėmesį: šuns veislės pavadinime dominuoja tikrinis žodis – šalies arba regiono pavadinimas. Kai šunų veislės pavadinimas susijęs su tautos, kuri šią veislę suformavo, 74 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė vardu, pavadinimą rašome mažąja raide: lietuvių skalikas, vokiečių aviganis, australų šilkinis terjeras, airių volfhaundas, čekoslovakų vilkšunis, italų brakas, valų korgis pembrukas, suomių laika. Būkite dėmesingi: ne Lietuvos ar lietuviškas skalikas, o lietuvių skalikas; ne Amerikos Stafordšyro terjeras, o amerikiečių Stafordšyro terjeras“ (www.kinologija.lt). Šiame įraše minimi ir lietuvių skalikai. Lietuvoje vietinėms gyvūnų veislėms skiriama mažai dėmesio, tačiau pastaruoju metu visuomenė kiek daugiau susidomėjo mūsų nacionaline šunų veisle, todėl pastebima, kad viešojoje erdvėje ryškėja tendencija vienintelę lietuvišką šunų veislę vadinti keliais skirtingais būdais – lietuvių skaliku, Lietuvos skaliku arba lietuvišku skaliku. Toks pavadinimų nevienodumas kelia diskusijų tarp šios veislės entuziastų, augintojų, veisėjų ir kinologų, nes tradiciškai žmonės, dirbantys su šia veisle, ją vadina lietuvių skaliku. Apskritai vertinant šių pavadinimų vartojimo populiarumą, bent jau „Google“ paieškos lauke įvedus kiekvieną iš jų, populiaresnis yra lietuvių skalikas (5 740 rezult.), ne toks populiarus yra Lietuvos skalikas (1 410 rezult.), o pats nepopuliariausias yra lietuviškas skalikas (313 rezult.). Turbūt geriausias šios problemos atspindys yra ši ištrauka iš žurnalo miskininkas.eu: „Ji ne sykį buvo atsidūrusi ant išnykimo ribos, bet, kaip pasakoja LietuvosLietuvos (pabraukta autorių – aut. past.) skalikų augintojų sąjungos (oficialus sąjungos pavadinimas yra Lietuvių skalikų augintojų sąjunga – aut. past.) ilgametis prezidentas Ričardas Barzdenis, šiandien lietuviškilietuviški skalikai drąsiai skalija miškuose, o jų augintojai žino: veislė neišnyks. LietuviųLietuvių skalikai mėgstami ne tik Lietuvoje – šiuos šunis mielai augina kitų šalių gyventojai, be to, žinoma, kad mūsų nacionalinės šunų veislės kraujo įlieta ir kitų šalių skalikams“ (Milerytė 2020). Kaip matyti, trumpoje ištraukoje pavartoti visi trys įvardijimai, toks vartojimas atrodo sinonimiškas. Jeigu šuns veislės pavadinimas vertinamas kaip kinologijos srities terminas, jis turėtų būti vienintelis sąvokos pavadinimas (Jakaitienė 2010: 185). Asta Mitkevičienė pažymi, kad terminų sinonimija yra suprantama kaip neigiamas reiškinys, tai atsispindi ir Valstybinės kalbos komisijos specialybės kalbos programoje – sinonimija pateikiama kaip viena iš terminijos ydų (Mitkevičienė 2020: 1–2). ISO standarto 7.2.6 punkte pabrėžiama, kad standartizuojant terminus viena iš svarbiausių užduočių yra išskirti terminus su žyme preferred – tai yra pagrindinis terminas. Sinonimams (jei jie nekuria kitose vietose daugiareikšmiškumo) suteikiama žymė admitted. 75Terminologija | 2023 | 30 Jeigu sinonimas dėl kokių nors priežasčių yra atmetamas (pavyzdžiui, pažeidžia monosemijos principus), jam suteikiama žymė deprecated (ISO 2009: 35–36). Vis dėlto praktikoje sinonimų eliminuoti nepavyksta, jų atsiranda dėl įvairių priežasčių. Sigita Stankevičienė išskiria pirmiausia lingvistinius-kognityvinius ir ekstralingvistinius veiksnius – nominacinę variaciją ir komunikacinę variaciją, nulemtą skirtingų adresatų. Terminų sinonimai yra gana dažnas dalykas, kai tam tikros srities terminija tik formuojasi, tačiau jų gali atsirasti ir jau terminijai nusistovėjus (Stankevičienė 2012: 22). Taigi, natūralu, kad tokioje plačioje ir visuomenei artimoje srityje kaip kinologija nepageidaujamų terminų sinonimų išvengti sudėtinga. Angelė Kaulakienė skiria pagrįstąją (pavyzdžiui, lietuviškas ir tarptautinis terminas, sudėtiniai ir elipsiniai terminai) ir nepagrįstąją terminų sinonimiją, pastaroji ir yra vengtina (Kaulakienė 1994: 55). Šio straipsnio objektas – mūsų nacionalinės šunų veislės pavadinimo skalikas šalutiniai dėmenys: lietuvių, Lietuvos, lietuviškas. Siekiama nustatyti, kodėl atsirado tokia šios veislės pavadinimų įvairovė, kuo jie skiriasi ir kuris iš pavadinimų vis dėlto būtų taisyklingas. Tam iš LKD tarptautinių šunų parodų naujausių („Vilniaus pavasaris 2023“, „Lietuvos nugalėtojas 2023“, „Vilniaus taurė 2023“, „Kauno žiema 2023“, „Kauno nugalėtojas 2023“, „Kikos taurė 2023“) ir senesnių („Litexpo taurė 2018“, „Vilniaus žiema 2018“, „Kalėdų taurė 2018“) katalogų buvo išrinkti veislių pavadinimai (iš viso surinkta skirtingų 283 veislių pavadinimų), jie suklasifikuoti į keturias grupes ir patikrinta, ar esama kokios nors šunų veislių pavadinimų sistemos. Taip pat panagrinėti ne tik šunų, bet ir Lietuvoje išveistų kitų gyvūnų (arklių, kiaulių ir t. t.) pavadinimai, kad būtų nustatyta, kokią vietą bendroje sistemoje užimtų lietuvių skalikas. KITŲ LIETUVOJE IŠVEISTŲ GYVŪNŲ PAVADINIMAI Lietuvoje yra ne tik nacionalinė šunų veislė, bet ir arklių, balandžių, galvijų ir t. t. Siekiant kuo patikimiau nustatyti Lietuvoje išveistų gyvūnų įvardijimo tendencijas, jų pavadinimai patikrinti oficialiuose valdžios institucijų šaltiniuose – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų klasifikatoriuose. Taip pat įtraukti duomenys iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos ir Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro (žr. 1 lentelę). 76 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė 1 lentelė. Lietuvoje išveistų gyvūnų pavadinimai ŽEMĖS ŪKIO CENTRO KLASIFIKATORIAI VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA LIETUVOS ŪKINIŲ GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS KOORDINAVIMO CENTRAS Lietuvos sunkieji Lietuvos sunkieji Lietuvos sunkieji arkliai žemaitukai žemaitukai žemaitukai stambieji žemaitukai stambieji žemaitukai stambieji žemaitukai Lietuvos jojamieji Lietuvos baltosios Lietuvos baltosios Lietuvos baltosios Lietuvos vietinės kiaulės Lietuvos vietinės kiaulės Lietuvos juodgalvės avys Lietuvos juodgalvės avys Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys Lietuvos vietinės ožkos Lietuvos vietinės ožkos Lietuvos šėmieji galvijai Lietuvos baltnugariai galvijai Lietuvos žalieji galvijai Lietuvos juodmargiai galvijai vištinės žąsys lietuvių skalikas lietuvių skalikai Iš 1 lentelės matyti, kad kai kurie pavadinimai neturi atitikmenų viename ar kitame šaltinyje, o kiti pavadinimai jų turi visur. Pavyzdžiui, VLEe nėra straipsnių apie didžiąją dalį vietinių veislių. Lietuvos jojamieji žirgai įtraukti tik į klasifikatorių, nes tai gana nauja veislė ir kol kas nereikia valstybės lygiu imtis priemonių jai apsaugoti, bet pabrėžtina, kad jos veisimo darbus atliekančios organizacijos (Lietuvos arklių augintojų asociacija) dokumentuose vartojamas būtent junginys su dėmeniu Lietuvos. Galvijų įvardijimai klasifikatoriuje labai sutraukti ar supaprastinti, todėl neįtraukiami į šią lentelę. Klasifikatoriuose nėra lietuvių skalikų, nes tai ne žemės ūkio objektas, bet čia būtina paminėti 2016 m. Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbtą įrašą: „Žemės ūkio ministerija parengė ir 2008 metais patvirtino Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, į kurią įtraukė žemaitukus, stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius arklius, senojo genotipo trakėnų veislės arklius, Lietuvos vietines ir senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules, šėmus ir 77Terminologija | 2023 | 30 baltnugarius, senojo genotipo Lietuvos žaluosius, senojo genotipo Lietuvos juodmargius galvijus, vietines šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis, vištines žąsis, Lietuvos skalikusLietuvos skalikus (pabraukta autorių – aut. past.), vietines ožkas, vietines bites. Jų išskirtiniai paveldimi požymiai susiformavo Lietuvoje, todėl turi reikšmingą selekcinę, mokslinę, kultūrinę, istorinę, ekologinę bei ekonominę vertę ir yra svarbi pasaulinės biologinės įvairovės dalis“ (ŽŪM). Iš šios Žemės ūkio ministerijos dokumento ištraukos matyti, kad jeigu skalikų pavadinimas būtų įtrauktas į klasifikatorių, greičiausiai jame būtų vartojamas žodžių junginys Lietuvos skalikas. Kiti du šaltiniai teikia lietuvių skaliko terminą. Taigi, bent jau iš pateiktų vietinių naminių gyvūnų veislių pavadinimų lietuvių skalikas iškrenta kaip nesisteminis, nes valstybinėse institucijose įsigalėjęs Lietuvos skalikas. Vietinių balandžių veislių įvardijimas turi gana ryškią sistemą. Paprastai pasirinktas koks nors toponimas ir prie jo prijungtas atributinis žodis – tam tikra balandžio fizinė, elgesio ypatybė ar perkeltinis jo apibūdinimas: Sūduvos baltagalvis, Dainavos spalvotagalvis, Kauno drugelis, Kauno baltajuostis vartiklis, Klaipėdos aukštaskraidis, Vilniaus spalvotašonis, Vilniaus ereliukas, Vilniaus naktinis, Šiaulių baltasparniai, Lietuvos šarkelė, Lietuvos pašto-parodinis, Lietuvos žuvėdrėlė, Lietuvos figūrinis. Šiuose įvardijimuose galima rasti pavyzdžių su dėmeniu Lietuvos, iš visos balandžių pavadinimų grupės išsiskiria aukštaičių burbulis. Matyti ryški tendencija įvardijimuose vartoti regionų, miestų pavadinimus. ŠUNŲ VEISLIŲ PAVADINIMAI Pagrindinė pasaulio kinologijos organizacija „The Fédération Cynologique Internationale“ (FCI) pripažįsta apie 360 šunų veislių. Kiekviena veislė turi savą pavadinimą – jis kinologijoje funkcionuoja kaip terminas. Iš kelių Lietuvoje vykstančių tarptautinių parodų katalogų buvo išrinkti šunų veislių įvardijimai. Jų rasta 283. Veislių pavadinimai buvo suskirstyti į grupes. Pirmas tris sudaro pavadinimai pagal analogiją, remiantis lietuvių kalbos šunų veislės pavadinimais lietuvių skalikas ir Lietuvos skalikas, bei negausūs tarpiniai atvejai (žr. 2 lentelę), ketvirtąją grupę – pavadinimai, atsiradę kitokiu pagrindu: afenpinčeris, akita, auksaspalvis retriveris, azavakas, barbetas, barzdotasis kolis, basendžis, basethaundas, biglis, Byverio terjeras, bobteilas, borderkolis, borderterjeras, boseronas, briaras, broholmeris, bulmastifas, bulterjeras, čiau čiau, čihuahua ilgaplaukis, čihuahua trumpa plaukis, cvergšnauceris baltas, cvergšnauceris juodas, cvergšnauceris juodas su įsidabriu, cvergšnauceris 78 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė pipirai su druska, dalmatinas, Dendžio Dinmonto terjeras, didysis pudelis (pilkas, abrikosinis), didysis pudelis (ruda, juoda, balta), dirhaundas, dobermanas, dreveris, Džeko Raselo terjeras, falenas, fantomas nykštukinis, faraonų šuo, fyldspanielis, bladhaundas ir t. t. Tai yra gausiausia grupė – iš viso 109 atvejai, tačiau šiame straipsnyje ji nenagrinėjama. 2 lentelė. LKD organizuojamų parodų katalogų šunų veislių sudėtinių pavadinimų sandara PAGRINDINIS PAVADINIMO DĖMUO ŠALUTINIS PAVADINIMO DĖMUO (tautos pavadinimas arba toponimas) KITI DĖMENYS ŠALUTINIO DĖMENS TIPAS ŠUNS VEISLĖS PAVADINIMAS KATALOGUOSE akita amerikiečių tauta amerikiečių akita apsas Lasos1tikrinis Lasos apsas aviganis Amerikos miniatiūrinis tikrinis miniatiūrinis Amerikos aviganis australų tauta australų aviganis Bosnijos ir Hercegovinos– Kroatijos tikrinis Bosnijos ir Hercegovinos–Kroatijos aviganis šveicarų baltasis tauta baltasis šveicarų aviganis belgų griunendalis tauta belgų aviganis griunendalis belgų lakenua tauta belgų aviganis lakenua belgų malinua tauta belgų aviganis malinua belgų terviuerenas tauta belgų aviganis terviuerenas Estrelos tikrinis Estrelos aviganis islandų tauta islandų aviganis Kaukazo tikrinis Kaukazo aviganis lenkų žemumų tauta lenkų žemumų aviganis MaremanoAbrucio2 tikrinis Maremano-Abrucio aviganis 1 Taisyklingai lietuvių kalboje adaptuotas miesto pavadinimas Lhasa yra Lhasa (Lhasos apsas), tačiau kataloge pateikiama Lasa, greičiausiai įtakos turėjo pavadinimas kinų kalba Lasa (PVŽ). 2 Regiono pavadinimas, iš kurio kilusi veislė, originalo kalba yra Abruzzo, lietuvių kalboje jis adaptuotinas kaip Abrucai (Maremano-Abrucų aviganis) (PVŽ). 79Terminologija | 2023 | 30 PAGRINDINIS PAVADINIMO DĖMUO ŠALUTINIS PAVADINIMO DĖMUO (tautos pavadinimas arba toponimas) KITI DĖMENYS ŠALUTINIO DĖMENS TIPAS ŠUNS VEISLĖS PAVADINIMAS KATALOGUOSE olandų3ilgaplaukis tauta olandų aviganis ilgaplaukis4 olandų šiurkščiaplaukis tauta olandų aviganis šiurkščiaplaukis Pietų Rusijos tikrinis Pietų Rusijos aviganis Podhalės tikrinis Podhalės aviganis Rytų Europos tikrinis Rytų Europos aviganis rumunų Karpatų tauta; tikrinis rumunų Karpatų aviganis Vidurinės Azijos tikrinis Vidurinės Azijos aviganis vokiečių tauta vokiečių aviganis vokiečių ilgaplaukis tauta vokiečių aviganis ilgaplaukis basetas Artua Normandų5 tauta; tikrinis Artua Normandų basetas Gaskonės žydrasis tikrinis Gaskonės žydrasis basetas Vandėjos didysis; grifonas tikrinis Vandėjos didysis basetas grifonas 3 Dabar vietoj tradicinių pavadinimų Olandija, olandas, olandiškas, olandų kalba patariama vartoti Nyderlandų Karalystė, Nyderlandai, nyderlandiečiai, nyderlandų kalba (VLKK), vis dėlto nuo seno vartojami šunų veislių pavadinimai, kaip, pavyzdžiui, olandų aviganis, todėl keisti pavadinimų dėl rekomendacijos nebūtina (t. y. nyderlandiečių aviganis). Be to, bent surinkta medžiaga rodo, kad su priesaga -ietis šunų veislių pavadinimai nesudaromi, renkamasi ne valstybės gyventojų pavadinimus (ne afganistaniečių kurtas), o tautovardžius (afganų kurtas). 4 Atkreiptinas dėmesys į kai kurių veislių pavadinimuose pasitaikančią neįprastą lietuvių kalbai žodžių tvarką. Tai nėra šio straipsnio objektas, bet verta paminėti, kad įtakos tokiam kalbiškai netaisyklingam reiškiniui, matyt, turėjo veislės istorija. Greta tokių pavadinimų kaip miniatiūrinis Amerikos aviganis, baltasis šveicarų aviganis, Vakarų Škotijos baltasis terjeras, rusų ilgaplaukis kurtas yra meksikiečių plikasis šuo miniatiūrinis, vokiečių aviganis ilgaplaukis ir t. t. Gali būti, kad pastarieji ir panašūs pavadinimai apima veisles, kurios atsirado kiek vėliau už pagrindinį variantą, pavyzdžiui, vokiečių aviganis ir vokiečių aviganis ilgaplaukis, ir šalutinis dėmuo buvo tiesiog prirašytas, įtakos galėjo turėti ir tuo metu paplitęs pavadinimų modelis kitomis kalbomis. Kai šalutiniai dėmenys yra nurodomi skliausteliuose (vokiečių dogas (juodas, marmurinis), vokiečių vidutinis špicas (rudas, juodas) ir t. t.), toks įvardijimo būdas nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, tačiau kitais atvejais netaisyklinga žodžių tvarka yra visiškai nepagrįsta, juolab kad greta yra analogiškų taisyklingų pavadinimų (plg.: šiurkščiaplaukis vengrų vižlas, trumpaplaukis vengrų vižlas ir rusų žaisliukas ilgaplaukis, rusų žaisliukas trumpaplaukis). 5 Antrasis pavadinimo dėmuo greičiausiai turėtų būti normanų, tą rodo ir veislės pavadinime originalo kalba esantis žodis Normand (Artua normanų basetas). 80 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė PAGRINDINIS PAVADINIMO DĖMUO ŠALUTINIS PAVADINIMO DĖMUO (tautos pavadinimas arba toponimas) KITI DĖMENYS ŠALUTINIO DĖMENS TIPAS ŠUNS VEISLĖS PAVADINIMAS KATALOGUOSE bišonas Bolonės tikrinis Bolonės bišonas Havanos tikrinis Havanos bišonas Maltos tikrinis Maltos bišonas rusų margasis tauta rusų margasis bišonas Tulearo6tikrinis Tulearo bišonas bokseris vokiečių tauta vokiečių bokseris brakas burbonų7tikrinis burbonų brakas italų tauta italų brakas Overnės tikrinis Overnės brakas portugalų tauta portugalų brakas prancūzų Pirėnų tauta, tikrinis prancūzų Pirėnų brakas buhundas norvegų tauta norvegų buhundas buldogas anglų tauta anglų buldogas Maljorkos tikrinis Maljorkos buldogas prancūzų tauta prancūzų buldogas bulis Amerikos tikrinis Amerikos bulis bulterjeras Stafordšyro tikrinis Stafordšyro bulterjeras buvjė flamandų tauta flamandų buvjė činas japonų tauta japonų činas dogas argentiniečių tauta argentiniečių dogas Bordo tikrinis Bordo dogas Kanarų tikrinis Kanarų dogas vokiečių (juodas, marmurinis) tauta vokiečių dogas (juodas, marmurinis) vokiečių (rudas, tigrinis) tauta vokiečių dogas (rudas, tigrinis) vokiečių (žydras) tauta vokiečių dogas (žydras) dratharas vokiečių tauta vokiečių dratharas 6 Veislės pavadinimas siejamas su uostamiesčio pavadinimu Toliara. Įtakos pavadinimui kataloge, matyt, turėjo ankstesnis miesto pavadinimas Tulear. Miesto pavadinimas dabar lietuvių kalboje adaptuotas kaip Toliara (Toliaros bišonas) (PVŽ). 7 Burbonų brakas yra sena veislė, kilusi iš istorinės Prancūzijos srities Burbonės (pranc. Bourbonnais), todėl veislės pavadinimas lietuvių kalba nėra tikslus, turėtų būti Burbonės brakas. 87Terminologija | 2023 | 30 Taip pat klausimų kelia Tailando ridžbekas, Tibeto spanielis, Tibeto terjeras. Šių veislių pavadinimai kitomis pagrindinėmis FCI kalbomis yra ang. Thai ridgeback dog, Tibetan spaniel, Tibetan terrier; pranc. Chien thailandais a crete dorsale, Epagneul tibetain, Terrier tibetain; vok. Thailand-ridgeback, Tibet-spaniel, Tibet-terrier. Taigi, angliškuose ir prancūziškuose terminuose yra tailandiečių ir tibetiečių, tik vokiečių kalba dėmuo yra Tailando ir Tibeto. Laikantis vertimo logikos ir sistemiškumo, lietuvių kalba šios veislės turėtų būti: tailandiečių ridžbekas, tibetiečių spanielis, tibetiečių terjeras. Vis dėlto Tibeto mastifas pagrįstai taip vadinamas, nes, sprendžiant iš kitų kalbų pavyzdžių ir remiantis faktais apie pačią veislę, pavadinime turima omenyje Tibeto aukštuma ir šalutinis dėmuo Tibeto nepažeidžia sistemos. Dviprasmiškas gali pasirodyti pavadinimas Maltos bišonas, turint omenyje, kad yra Maltos Respublika, įsikūrusi salyne. Vis dėlto Malta vadinama ir jai priklausanti didžiausia salyno sala, taigi šiuo atžvilgiu pavadinimas iš sistemos neiškrenta. Likę du veislės pavadinimai Peru plikasis šuo bei Bosnijos ir Hercegovinos–Kroatijos aviganis, nors ir neatitinka sistemos, gali būti pagrįsti. Greičiausiai įtakos turi tai, kad sudėtinga apibrėžti šių šalių gyventojų etninę sudėtį, pavyzdžiui, VLEe tik pateikiama, kad dauguma Peru gyventojų yra metisai (VLEe). Be to, Bosnijos ir Hercegovinos–Kroatijos aviganis yra kilęs iš vietos, patenkančios į abiejų valstybių teritoriją. Smulkesnį aptartųjų veislių pavadinimų grupių (t. y. neįtraukiant pavadinimų, kai yra tik sugramatintas originalus veislės pavadinimas) pasiskirstymą žr. 1 pav. 1 pav. Šunų veislių sudėtinių pavadinimų dėmenų pasiskirstymas Dėmenys, susiję su etnonimais (pvz., afganų kurtas) Dėmenys, susiję su miestų, regionų, slėnių ir pan. pavadinimais (pvz., Bedlingtono terjeras) Dėmenys, susiję su valstybių pavadinimais (pvz., Peru plikasis šuo) Dėmenys, susiję ir su etnonimais, ir su toponimais (pvz., amerikiečių Stafordšyro terjeras) 0 20 40 60 80 100 120 98 65 7 4 88 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė Esama ir tam tikros tarptautinės šunų veislių pavadinimų sistemos. Tikslinga sugretinti keliolika pavadinimų anglų, prancūzų ir vokiečių – pagrindinėmis FCI kalbomis13 – su lietuvių kalbos veislių pavadinimais, kai jų šalutinis dėmuo yra etnonimas (pagal lietuvių skalikas) ir toponimas (pagal Lietuvos skalikas) (žr. 3 ir 4 lenteles). 3 lentelė. Veislių pavadinimai pagrindinėmis FCI kalbomis (pagal pavadinimą lietuvių skalikas) LIETUVIŲ K. ANGLŲ K. PRANCŪZŲ K. VOKIEČIŲ K. airių terjeras Irish Terrier Terrier Irlandais Irischer Terrier afganų kurtas Afghan Hound Levrier Afghan Afghanischer Windhund brazilų terjeras Brazilian Terrier Terrier Bresilien Brasilianischer Terrier čekoslovakų vilkšunis Czechoslovakian Wolfdog Chien Loup Tchecoslovaque Tschechoslowakischer Wolfhund estų skalikas Estonian Hound Chien courant d’Estonie Estnische Bracke ispanų kurtas Spanish Greyhound Levrier Espagnol Spanischer Windhund japonų činas Japanese Chin Epagneul Japonais Japan-Chin juodasis rusų terjeras Russian Black Terrier Terrier Noir Russe Russischer Schwarzer Terrier lenkų kurtas Polish Greyhound Levrier Polonais Polnischer Windhund meksikiečių plikasis šuo Xoloitzcuintle Xoloitzcuintle Mexikanischer Nackthund prancūzų buldogas French Bulldog Bouledogue Français Französische Bulldogge suomių laika Finnish Spitz Spitz Finlandais Finnen-Spitz škotų terjeras Scottish Terrier Terrier Ecossais Schottischer Terrier olandų aviganis Dutch Shepherd Dog Berger Hollandais Holländischer Schäferhund vokiečių špicas German Spitz Spitz Allemand Deutscher Spitz 13 Šunų veislių pavadinimai minėtomis kalbomis yra paimti iš FCI tinklalapio https://www.fci.be/en/ Nomenclature/races.aspx, kai kuriomis kalbomis pateikiami originalūs pavadinimai (pavyzdžiui, ang. Dogue de Bordeaux). 89Terminologija | 2023 | 30 4 lentelė. Veislių pavadinimai pagrindinėmis FCI kalbomis (pagal pavadinimą Lietuvos skalikas) LIETUVIŲ K. ANGLŲ K. PRANCŪZŲ K. VOKIEČIŲ K. Aliaskos malamutas Alaskan Malamute Malamute de l’Alaska Alaskan Malamute Bedlingtono terjeras Bedlington Terrier Terrier de Bedlington Bedlington Terrier Bordo dogas Dogue de Bordeaux Dogue de Bordeaux Bordeauxdogge Bostono terjeras Boston Terrier Terrier de Boston Boston terrier Bretanės spanielis Brittany Spaniel Epagneul Breton Bretonischer Spaniel Havanos bišonas Havanese Bichon Havanais Havaneser Jorkšyro terjeras Yorkshire Terrier Terrier du Yorkshire Yorkshire Terrier Kaukazo aviganis Caucasian Shepherd Dog Berger du Caucase Kaukasischer Schäferhund Korsikos šuo Italian Cane Corso Chien de Cour Italien Italienischer Corso-hund Naujosios Škotijos retriveris Nova Scotia Duck Tolling Retriever Retriever de la Nouvelle Ecosse Nova Scotia Retriever Norboteno špicas Norrbottenspitz Spitz de Norrbotten Norrbottenspitz Peru plikasis šuo Peruvian Hairless Dog Chien Nu du Perou Peruanischer Nackthund Prahos žiurkutis Prague Ratter Ratier de Prague Prager Rattler Podhalės aviganis Tatra Shepherd Dog Chien de Berger des Tatras Tatra-Schäferhund Sibiro haskis Siberian Husky Husky de Sibérie Siberian Husky Lyginti veislių pavadinimus skirtingomis kalbomis yra kiek sudėtingiau dėl nevienodų kalbų sistemų, tačiau iš abiejų lentelių matyti, kad tiek anglų, tiek prancūzų, tiek vokiečių kalbose šunų veislių įvardijimuose paprastai nėra valstybės pavadinimo, dažniausiai šalutiniai dėmenys yra susiję su tautos pavadinimais. Iš pirmos grupės, kuri atitinka lietuvių kalbos airių terjeras, afganų kurtas, brazilų terjeras ir t. t., išsiskiria vos keli pavadinimai, pavyzdžiui, vokiečių kalbos Japan-Chin ar prancūzų Chien courant d’Estonie, – čia yra pavartoti valstybės pavadinimai. Verta paminėti, kad bent jau estų skalikas yra visai neseniai FCI pripažinta veislė ir galbūt todėl prancūzų kalboje atsiradęs toks nesisteminis dalykas. Kitoje grupėje (Aliaskos malamutas, Bedlingtono terjeras, Bordo dogas ir t. t.), panašiai kaip 90 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė ir lietuvių, prancūzų kalba jau vyrauja atvejai su toponimais, iš sistemos iškrenta tik Bichon Havanais. Anglų ir vokiečių kinologijos tradicijoje apskritai dažniausiai vengiama toponimų, iš 4 lentelės matyti, kad net ten, kur lietuvių kalboje vartojamas toponimas, šiose kalbose kartais jo gali ir nebūti, tarkime, vok. Bretonischer Spaniel. Būtina apžvelgti ir kartais, nors daug rečiau nei lietuvių skalikas ir Lietuvos skalikas, pavartojamą pavadinimą lietuviškas skalikas. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų pavadinimų, lietuvių kinologijoje panašių šunų pavadinimų, tarkime, angliškas buldogas, nepasitaiko. Bet klaidinga būtų manyti, kad būdvardžiai apskritai negali būti termino dalis. Jie kartu su daiktavardžiais arba daiktavardiniais žodžių junginiais gali sudaryti terminologinius vienetus (Mitkevičienė 2022: 7), kitaip tariant, jie gali būti šalutiniai termino dėmenys. Kai lietuvių kalbos šunų veislių pavadinimuose vartojami būdvardžiai, pavyzdžiui: amerikiečių plikasis terjeras, australų šilkinis terjeras, Miunsterio mažasis paukštšunis ir t. t., jie atlieka atributinę funkciją. Kartais veislių pavadinimai skiriasi tik būdvardžiu (ilgaplaukis taksas / trumpaplaukis taksas), jie yra aiški terminologinio vieneto dalis. Vis dėlto visais atvejais būdvardžiai apibūdina šunų ypatybę – kailio spalvą, ilgį, tipą, šuns dydį ir pan., o ne priklausymą tautai, t. y. nėra vartojama angliškas buldogas ar vokiškas aviganis. Tiesa, kai kuriose slavų kalbose šunų pavadinimai sudaromi kaip tik su būdvardžiais: len. gończy polski, polski owczarek nizinny, rus. русская псовая борзая, русский той ir pan. Kaip buvo minėta, daug įtakos turi ir kalbos sistema. Galbūt kaimyninių kalbų įtaką galima įžvelgti ir kartais šiandien pavartojamame junginyje lietuviškas skalikas. Vis dėlto įdomus dalykas atsispindi tarpukario ir kiek vėlesniuose straipsniuose. Tarkime, 1927 m. straipsnyje apie kinologijos padėtį to meto Lietuvoje randami tokie pavadinimai: anglų pointeriai, airių seteriai, vokiečių vižlai (Sary-kurt 1927: 12). Kitame, kiek vėlesniame, straipsnyje vėlgi randame parašyta anglų pointeris, vokiečių trumpaplaukis pointeris (Medėjas 1936: 9), tačiau čia pat vartojamas ir angliškų veislių šunys (Medėjas 1936: 10). Šiame straipsnyje labai aiškiai atsiskleidžia, kad kai šnekama apie konkrečias veisles, yra vartojami šiandien kinologams įprasti, jau nusistovėję junginiai su etnonimais, o kai norima išskirti vieną dalyką iš daugelio, šiuo atveju Anglijoje išveistus šunis, yra pavartojamas priesagos -iškas vedinys. Tai yra visiškai įprasta viena iš dažniausių priesagos -iškas daiktavardinių būdvardžių vedinių reikšmių: „<...> būdingas, įprastas, priskiriamas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo 91Terminologija | 2023 | 30 daiktu“ (DLKG 1997: 207). Tą patį galima pasakyti ir apie lietuviškas medus, lietuviški arkliai (Nedidelį lietuviškų arklių ūgį liudija ir rašytiniai šaltiniai (Vitkūnas 2006: 12)), olandiškas sūris, šveicariškas peilis ar lietuviški agurkai. Būtina paminėti, kad senesniuose lietuvių kalbos raštuose (XV–XIX a.) priesagos -iškas būdvardžiai, išvesti iš daiktavardžių, turi ir priklausymo kam reikšmę, pavyzdžiui, kaimyniškas butas „kaimynų butas“ (LKG 1965: 559). Tačiau lietuviškas skalikas, angliški šunys ir panašūs junginiai neatlieka termino funkcijos, savaime suprantama, kad ir būdvardžiai čia nėra termino dalis, jie tik leidžia patikslinti pateikiamą informaciją. IŠVADOS Oficialiuose valdžios institucijų šaltiniuose Lietuvoje išveistų naminių gyvūnų veislių pavadinimus įprasta sudaryti su žodžiu Lietuvos. Šuo nėra įtrauktas į vietinių gyvūnų klasifikatorių, tačiau iš ŽŪM dokumento ištraukos matyti, kad jeigu ir būtų, greičiausiai būtų pavadintas Lietuvos skaliku, o pavadinimas lietuvių skalikas būtų nesisteminis. Tokią vartoseną galima paaiškinti valstybinių institucijų vidine tvarka: matyt, mėginama sukurti vieną sistemą, greičiausiai įtakos turi ir vertimai iš / į Europos Sąjungoje vartojamas kalbas, ir neatsižvelgiama į tradicinį veislių pavadinimų vartojimą būtent kinologijoje. Tačiau atkreipus dėmesį į lietuviškų balandžių veislių pavadinimus, čia jau matyti ryškesnė tendencija sudaryti pavadinimus su regionų ar miestų pavadinimais (Sūduvos baltagalvis, Dainavos spalvotagalvis, Kauno drugelis ir t. t.). Šunys ir jų veislės priklauso kinologijos sričiai, todėl taisyklingas veislės pavadinimas pirmiausia priklauso nuo tradicinio vartojimo šioje srityje ir veislės klubo nuostatų. LKD tinklalapyje pateikiamos taisyklingo veislių vartojimo gairės gali atrodyti kiek miglotos, nes kartais sunku suprasti, ar veislės pavadinime turėtų būti pabrėžta jo kilmės vieta, ar ryšis su tauta, kuri tą veislę suformavo. Remiantis tokia logika pagrįstai iškiltų klausimas, kodėl, tarkime, yra vokiečių aviganis, o ne Vokietijos aviganis, jeigu veislė yra kilusi iš šios šalies. Vis dėlto atidžiau išnagrinėjus veislių pavadinimus matyti tvarkinga sistema su retomis išimtimis (ne tik lietuvių kalboje, bet ir anglų, prancūzų, vokiečių). Sudaryti veislių pavadinimus su valstybių pavadinimais yra vengiama visomis minėtomis kalbomis. Didžioji dalis toponimų veislių pavadinimuose yra regionų, kalnų, miestų, slėnių ir pan. pavadinimai (iš viso 69). Atvejų, kai dėmuo žymi valstybę, iš visų šiame darbe nagrinėtų 283 veislių pavadinimų yra vos vienas 92 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė kitas (Amerikos bulis, Bosnijos ir Hercegovinos–Kroatijos aviganis, miniatiūrinis Amerikos aviganis, Peru plikasis šuo, Tailando ridžbekas). Vieni tokie pavadinimai gali būti gana paprastai paaiškinami (pavyzdžiui, Peru pilkasis šuo), kiti atrodo nepagrįsti (pavyzdžiui, miniatiūrinis Amerikos aviganis). Veislės pavadinimas Maltos bišonas, jeigu dėmuo Maltos siejamas su salos pavadinimu, neprieštarauja sistemai. Sunkiau vertinti pavadinimus Tibeto spanielis, Tibeto terjeras, nes angliškuose ir prancūziškuose atitikmenyse yra tibetiečių, o vokiečių – Tibeto. Valstybės pavadinimo nėra ir tais atvejais, kai veislės pavadinimas yra dvigubas, t. y. jame pavartotas ir etnonimas, ir toponimas. O antra pagal gausumą grupė (daugiausia atvejų – 109, kai paprasčiausiai gramatinamas originalus veislės pavadinimas) yra veislių pavadinimai, kurių dėmuo – tautų pavadinimai. Taigi, žvelgiant iš kinologijos perspektyvos, net nėra pagrindo tokiam veislės pavadinimui kaip Lietuvos skalikas atsirasti, todėl greičiausiai dėl veislės pavadinimo vartojimo valstybinėse institucijose vartosenoje pasitaikantis Lietuvos skalikas yra nepagrįstas lietuvių skaliko sinonimas ir vengtinas. Rečiau pasitaikantis lietuviškas skalikas apskritai neturėtų būti vertinamas kaip kinologijos terminas ir nevartotinas veislės pavadinimui nusakyti. Lietuvos skalikas ir lietuviškas skalikas greičiausiai yra komunikacinės variacijos, t. y. dėl skirtingų komunikacijos dalyvių, atitinkamos srities specialistų (kinologų ir pan.) ir ne specialistų, bendravimo. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI FCI – The Fédération Cynologique Internationale. Prieiga internete: https://www.fci.be/en/nomenclature [žiūrėta 2023 m. sausį]. Lietuvių kinologų draugijos organizuojamų parodų katalogai. Prieiga internete: https://kinologija.lt/parodos-- renginiai/parodos/ [žiūrėta 2023 m. sausį]. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras. Prieiga internete: https://gic.lsmuni. lt/ [žiūrėta 2023 m. sausį]. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija, e. variantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://www.vle.lt/ [žiūrėta 2023 m. balandį]. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų klasifikatoriai. Prieiga internete: https://www.vic. lt/gpsas-apskaita/ukiniu-gyvunu-klasifikatoriai/ [žiūrėta 2023 m. sausį]. ŽŪM – Lietuviškos gyvulių veislės – pasaulinės žemės ūkio įvairovės dalis. Prieiga internete: https://zum.lrv.lt/ lt/naujienos/lietuviskos-gyvuliu-veisles-pasaulines-zemes-ukio-ivairoves-dalis [žiūrėta 2023 m. sausį]. LITERATŪRA DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, sud. A. Vytautas, K. Garšva, A. Girdenis, E. Jakaitienė, P. Kniūkšta, S. Krinickaitė ir kt., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISO – International standart. Terminology work – Principles and methods, e. leidinys, 2009. Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 93Terminologija | 2023 | 30 Kaulakienė Angelė 1994: Fizikos ir technikos terminų sinonimijos vertinimas. – Lietuvių kalbotyros klausimai 31, 51–56. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. Medėjas 1936: Reproduktoriai ir augintojai. – Medžiotojas 27, 8–11. Milerytė Rasa 2020: Lietuviški skalikai – nacionalinė veislė, ne mažiau populiari ir užsienyje – nutolo nuo išnykimo ribos. Prieiga internete: http://miskininkas.eu/lietuviski-skalikai-nacionaline-veisle-nemaziau-populiari-ir-uzsienyje-nutolo-nuo-isnykimo-ribos/ [žiūrėta 2023 m. balandį]. Mitkevičienė Asta 2020: Ar terminų sinonimija yra trūkumas? – Bendrinė kalba 93. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/899/1112 [žiūrėta 2023 m. balandį]. Mitkevičienė Asta 2022: Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje. – Terminologija 29, 6–22. PVŽ – Pasaulio vietovardžių žodynas. Prieiga internete: https://vietovardziai.melc.lt/ [žiūrėta 2023 m. balandį]. Sary-kurt 1927: Šunų, standartų ir lauko bandymų reikalu. – Medžiotojas 1, 11–14. Stankevičienė Sigita 2012: Variantinė ir sinoniminė lietuvių ir vokiečių kalbų elektrostatikos terminų raiška. – Kalbų studijos 21, 21–27. Vitkūnas Manvydas 2006: Gyvulininkystė. – Mokslo darbai 47, 3–22. VLKK – Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga internete: https://www.vlkk.lt/naujienos/kitosnaujienos/nyderlandai-nyderlandieciai-nyderlandu-kalba [žiūrėta 2023 m. balandį]. LIETUVOS, LIETUVIŲ OR LIETUVIŠKAS SKALIKAS: PROBLEMS OF USING DOG BREED NAMES Summary Lately, a number of works on Lithuanian terminology have been dedicated to the general principles and the terms of individual fields, but the terms of cynology have not yet received the attention of Lithuanian researchers. In Lithuania, indigenous animal breeds receive very little attention and are not well known to the general public. Cynologists and enthusiasts of the only Lithuanian dog breed have noticed that this breed is called differently – lietuvių skalikas, Lietuvos skalikas, or lietuviškas skalikas – in the media and other sources. If the name of a dog breed is seen as a term in the field of cynology, it should be unique to the concept. Synonymy is one of the shortcomings of terminology, but it is usually unavoidable in practice for a variety of reasons, e.g., linguistic-cognitive or extra-linguistic factors, and it can also occur after the terminology of a particular field has been established. Naturally, it is difficult to avoid unwanted synonyms in a field as broad and close to society as cynology. The authors identified the reasons for the emergence of the variety of the names for this dog breed: lietuvių skalikas, Lietuvos skalikas, or lietuviškas skalikas. They also discuss the differences between them, and which of the names should still be used. For this purpose, 283 dog breed names in total were selected from the latest catalogues of international dog shows of the Lithuanian Cynological Society and classified into three groups. The authors also checked if a system for naming dog breeds was available. Not only the names of dogs, but also those of other animals (horses, pigs, etc.) that have been bred in Lithuania are studied to determine the place of lietuvių skalikas in the general system. In official government sources, it is customary to use the word Lietuvos in the names of domestic animal breeds originating in Lithuania, so the name lietuvių skalikas would appear to be unsystematic. This usage can be explained by the internal procedures of 94 Lietuvos, lietuvių ar lietuviškas skalikas: pavadinimų vartojimo problematika Marius Smetona, Anželika Smetonienė the authorities: apparently by an attempt to create an orderly system, probably also influenced by translations from/into the languages used within the European Union, and by disregarding the traditional use of the term in the field of cynology, where lietuvių skalikas has been used for a long time. In the field of cynology, there is an orderly system of dog breeds with rare exceptions (not only in Lithuanian, but also in English, French, and German). The use of countries in breed names is discouraged, and most toponyms in breed names are those of regions, mountains, towns, valleys, etc., whereas there are only a few other cases where the name of a country is used, which can usually be explained. Thus, there is no reason for such a breed name as Lietuvos skalikas. The less common lietuviškas skalikas should not be considered a cynological term at all and should not be used to describe the breed name as the adjective is not part of the term but merely allows for clarification of the information given. Lietuvos skalikas and lietuviškas skalikas are most likely communicative variations that occur due to communication between different participants in this process, i.e., the specialists in the respective field (cynologists, etc.) and non-specialists. Gauta 2023-05-08 Marius Smetona Vilniaus universitetas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius E. paštas [email protected] Anželika Smetonienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]