Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies

doi.org/10.35321/term30-3 Terminologijos mokymo metodų modernizavimas tarpdalykinėse vertimo ir žodinio vertimo studijose Terminologijos mokymo metodų modernizavimas tarpdisciplykinėse vertimo raštu ir žodžiu studijose MILENA SAZDOVSKA PIGULOVSKA Ss. Cyril and Methodious University, “Blaze Koneski” Faculty of Philology ORCID ID: https://orcid.org/0000-0001-9227-4815 A N O T A C I J A Vertimo raštu ir žodžiu katedra Skopjėje, Šiaurės Makedonijoje, siūlo bakalauro studijas, kuriose ugdomos pagrindinės vertėjų raštu ir žodžiu kompetencijos. Be vertimo raštu ir žodžiu kompetencijos, studentai taip pat ugdo kultūrinę kompetenciją, įgyja teminių ir konkrečios srities žinių, skaitmeninių įgūdžių bei bendrųjų „minkštųjų“ įgūdžių. Terminologijos žinios atlieka esminį vaidmenį rengiant vertėjus raštu ir žodžiu. Todėl bakalauro studijose terminologija dėstoma kaip atskiras dalykas keliose skirtingose srityse. Šiame straipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar, studentų nuomone, autoriaus katedroje taikomas terminologijos dėstymo metodas yra veiksmingas mokantis terminologijos ir ugdant įgūdžius. Šiuo tikslu 2020 m. sausio–2021 m. rugsėjo mėn. įgyvendintas tyrimų projektas „Terminologijos mokymo metodų modernizavimas tarpdalykinėse vertimo ir žodinio vertimo studijose“, kuriame dalyvavo septynių terminologijos kursų dėstytojai. Straipsnyje apžvelgiama projekto veikla ir rezultatai, reikšmingi vertimui raštu ir žodžiu orientuotam terminologijos mokymui bei mokymuisi. Be to, šio straipsnio tikslas – pristatyti apklausos, kuria tirta autoriaus katedroje taikomo terminologijos dėstymo metodo veiksmingumas, rezultatus ir taip prisidėti prie terminologijos dėstymo planavimo tobulinimo vertėjų raštu ir žodžiu rengimo srityje. RAKTAŽODŽIAI: į vertimą orientuota terminologija, terminologijos kurso planavimas, terminologinė kompetencija, terminologijos dėstymas, vertimas raštu ir žodžiu. Terminologija | 2023 | 30 51 A N O T A C I J A Šiaurės Makedonijoje, Skopjės šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto Vertimo raštu ir žodžiu katedroje, siūlomos bakalauro studijos, kurių tikslas – ugdyti pagrindines vertėjų raštu ir žodžiu kompetencijas. Be šių kompetencijų, ugdoma ir kultūrinė kompetencija, studentai įgyja teminių ir konkrečios srities žinių, skaitmeninių įgūdžių ir bendrųjų „minkštųjų“ įgūdžių. Rengiant vertėjus raštu ir žodžiu, svarbią reikšmę turi terminologijos žinios, todėl terminologija dėstoma kaip atskiras kelių skirtingų sričių kursas bakalauro studijose. Šiame straipsnyje nagrinėjamas tiriamasis klausimas, ar, studentų nuomone, Skopjės šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto Vertimo raštu ir žodžiu katedroje taikomas terminologijos dėstymo metodas yra veiksmingas mokantis terminologijos ir ugdant terminologijos įgūdžius. Tuo tikslu 2020 m. sausio – 2021 m. rugsėjo mėn. buvo įgyvendinamas mokslinių tyrimų projektas „Terminologijos mokymo metodų modernizavimas tarpdalykinėse vertimo raštu ir žodžiu studijose“, kuriame dalyvavo septynių terminologijos kursų dėstytojai. Šiame straipsnyje apžvelgiama projekto veikla ir rezultatai, svarbūs į vertimą raštu ir vertimą žodžiu orientuotam terminologijos mokymui ir mokymuisi. Šio straipsnio tikslas – pristatyti Skopjės šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto Vertimo raštu ir žodžiu katedroje taikomo terminologijos dėstymo metodo veiksmingumo tyrimo rezultatus, taip siekiant prisidėti prie vertimo raštu ir žodžiu mokymui skirto terminologijos dėstymo tobulinimo. ESMINIAI ŽODŽIAI: į vertimą orientuota terminologija, terminologijos kursų rengimas, terminologinė kompetencija, terminologijos mokymas, vertimas raštu ir žodžiu. 1. ĮVADAS Šiais laikais terminologija yra atskiras akademinis dalykas daugelyje pasaulio universitetų. Terminologija yra tarpdisciplininio pobūdžio dėl glaudaus ryšio su kitomis disciplinomis, pavyzdžiui, vertimu (Cabré 2010; Thelen 2015; Fischer 2020; Fóris 2022), informacijos mokslu ir technologijomis (Bowker, Marshman 2012; Ji, Oakes 2019; Hadley et al. 2022; Rothwell et al. 2023) ir kt. Anksčiau įvairūs autoriai ir terminologijos dėstytojai taikė skirtingus, dažnai improvizuotus terminologijos dėstymo metodus, todėl nurodydavo įvairias šios srities problemas. Montero Martínez ir Faber pirmieji atkreipė dėmesį į bibliografijos apie geriausią terminologijos dėstymo būdą stoką, dėl kurios dėstytojai dažnai taikydavo terminologijos dėstymo modelius, kuriuos patys buvo stebėję ar patyrę studijuodami (Montero Martínez, Faber 2009: 91). Ši problema iki šiol išlieka kai kuriuose universitetuose. 52 Milena Sazdovska Pigulovska Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies Knowledge of terminology plays a key role in the training of translators (Kautz 2000: 20; Kelly 2005: 26; Cabré 2010: 358; Montero Martínez, Faber 2019: 1; Fischer 2020: 65) and interpreters (Kalina 2002: 126; Ding 2013: 2). Kaltenböck and Mehlmauer-Larcher (2005) emphasize that the domain of terminology must integrate needs and preferences from the perspective of both students and teachers concerning what and how to teach. It seems that finding the right terminology teaching model can still be challenging as there is no universal solution. Moreover, terminology teaching challenges nowadays seem to evolve around modifying curricula to keep up with the roles translators and interpreters have assumed in the ever-changing translation and interpreting market (Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 58) and around acquiring a terminological competence in the digital age (Fischer 2020; Li 2023: 760). This puts into perspective a need for re-evaluation of terminology teaching methods with the purpose of greater innovation and integrating new methods affecting the efficacy of learning. Šio straipsnio tikslas – pristatyti nacionalinio mokslinių tyrimų projekto, skirto terminologijos dėstymo metodams modernizuoti bakalauro studijų vertimo ir vertimo žodžiu programose, metodiką ir rezultatus. Projektas buvo vykdomas straipsnio autorių institucijoje. Straipsnyje taip pat pristatomi tarp studentų atlikto apklausos tyrimo rezultatai, kuriais siekta nustatyti taikomo terminologijos dėstymo metodo veiksmingumą. 2. Į VERTIMĄ ORIENTUOTOS TERMINOLOGIJOS SAMPRATA Terminologija yra vienas iš tarpdisciplininių vertimo raštu ir žodžiu studijų ramsčių. Vertimo terminologinė kompetencija reiškia vertėjo gebėjimą pasiekti terminais perteikiamas žinias ir rasti geriausią specializuotos sąvokos atitikmenį tikslinėje kalboje (Montero Martínez, Faber 2019: 4). Montero Martínez ir Faber (2009: 92) pateikia terminologinės kompetencijos ugdymo vertėjų rengimo programose pasiūlymą. Terminologinė kompetencija būtina bendrosios vertimo raštu (Faber 2004: 479) ir vertimo žodžiu (Stoll 2009: 67) kompetencijos ugdymui, todėl jai turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys terminologijos mokymo programose. Vertėjų rengimo programose Cabré daugiausia dėmesio skiria į vertimą orientuotai terminologijai – krypčiai, suteikiančiai studentams galimybę įgyti Terminologija | 2023 | 30 53 reikiamų žinių ir strategijų, kad jie galėtų tinkamai ir greitai dirbti su specializuotais terminais įvairių žanrų tekstuose (Cabré 1999: 13). Thelenas aptaria dvi terminologijos kryptis, t. y. į teoriją orientuotą terminologiją ir į vertimą orientuotą terminologiją, o į vertimą orientuota terminologija veikia kaip „tarpininkė“ tarp į teoriją orientuotos terminologijos ir vertimo (Thelen 2015: 348–349). Į vertimą orientuotą požiūrį nagrinėja Fischeris, pabrėždamas, kad terminologijos teorija gali prisidėti prie vertimo studijų (Fischer 2022: 8). Anot Wrighto ir Wrighto (1993), į vertimą orientuota terminologija turėtų apimti veiklas, apimančias įvairius terminologijos aspektus: žinių valdymą, kalbos planavimą, terminologijos išteklius ir sąvokų sistemų reprezentavimą. Austermühlis pabrėžia holistinio (teoriškai pagrįsto, orientuoto į projektus ir bendradarbiavimu paremto) požiūrio į terminologijos ir terminologijos valdymo dėstymą vertėjų rengimo programose poreikį (Austermühl 2012: 3). Į vertimą orientuotas darbas su terminologija (TOT) turėtų suteikti vertėjams galimybę fiksuoti, sisteminti ir nuosekliai vartoti daugiakalbę terminiją (Faber, León Araúz 2021: 590). Į vertimą žodžiu orientuotas darbas su terminologija (IOT) apima terminologinį pasirengimą vertimo žodžiu užduotims, pasitelkiant priemones ir programines aplikacijas (Stoll 2009: 67), taip pat strategijas, kaip dirbti su specialiaisiais terminais (Hebenstreit, Soukup-Unterweger 2011: 308). 2.1. Vertimo raštu ir žodžiu studijoms skirtos terminologijos dėstymo iššūkiai Skopjės Vertimo raštu ir žodžiu katedroje bakalauro studijų pakopoje dėstomi septyni terminologijos kursai makedonų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Studentai pradeda nuo įvadinio kurso „Pasirengimas vertimui raštu ir žodžiu“, po kurio eina specializuoti terminologijos kursai: „Teisė“, „Politikos mokslai“, „Ekonomika“, „Medicina“, „IKT terminologija“ ir „Diplomatinė komunikacija“. Tačiau kai kuriuose iš šių kursų terminologija dėstoma netaikant visaverčio į besimokantįjį orientuoto požiūrio į pagrindinius terminologijos kurso planavimo elementus, tokius kaip dėstymo metodika, vertinimo metodai ir net įgyjami įgūdžiai, taip pat neatsižvelgiant į studentų nuomonę apie taikomų metodų veiksmingumą mokymuisi. Todėl išryškėjo poreikis peržiūrėti ir modernizuoti terminologijos kursų planavimą bei imtis pirmųjų pastangų siekiant didesnio suderinimo fakulteto lygmeniu ir galbūt 54 Milena Sazdovska Pigulovska Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies nacionaliniu lygmeniu. Tai paskatino pasiūlyti nacionaliniam universiteto mokslinių tyrimų komitetui mokslinių tyrimų projektą, kurio tikslas – apibrėžti sistemingą terminologijos dėstymo metodiką ir pasiūlyti naujoviškus metodus vertimo raštu ir žodžiu studijoms skirtuose terminologijos kursuose. Anksčiau pedagoginių ir metodologinių principų stoka dėstant vertimą turėjo įtakos vertimo, kaip akademinės disciplinos, statusui (Colina 2003). Todėl pagrįsta manyti, kad tas pats pasakytina ir apie terminologijos dėstymą, jei pagrindiniai metodologiniai principai nėra apibrėžiami sistemiškai. Į vertimą orientuotą terminologinę kompetenciją galima ugdyti tuomet, kai terminologijos kursuose integruojami kruopščiai atrinkti mokymo tikslai, turinys, dėstymo būdas ir skaitmeniniame amžiuje, t. y. dirbtinio intelekto amžiuje, prieinamos technologinės galimybės (Li 2023: 760). 3. TIKSLAI IR METODAI. KRITINIAI TERMINOLOGIJOS DĖSTYMO ASPEKTAI Pagrindiniai terminologijos dėstymo planavimo elementai vertimo studijose yra šie: kurso tikslai, turinys, dėstymo metodika ir vertinimas (Montero Martínez, Faber 2009: 2; Alcina 2011: 4). Iš pradžių buvo daroma prielaida, kad terminologijos dėstymo ir mokymosi veiksmingumas glaudžiai susijęs su holistinio, į besimokantįjį orientuoto požiūrio, apimančio pagrindinius ugdymo elementus, integravimu. Šis modelis buvo pasitelktas kaip pagrindas įgyvendinant minėtą mokslinių tyrimų projektą. Siekdama išanalizuoti bakalauro studijų terminologijos kursų situaciją, autorė atliko pirminę analizę, kad nustatytų kritinius terminologijos dėstymo aspektus, kuriuos reikia tobulinti. Šiame straipsnyje pristatomas autorės katedroje pasirinktas požiūris į iššūkių įveikimą kuriant patobulintą, į besimokantįjį orientuotą aplinką, palankią veiksmingam terminologijos dėstymui ir mokymuisi (nuotoliniu būdu) vertimo raštu ir žodžiu studijose; galutinis tikslas – parengti studentus veiksmingai dirbti būsimoje profesinėje aplinkoje. Siekdama įvertinti projekto įgyvendinimo sėkmę, autorė atliko į besimokantįjį orientuotą apklausą, naudodama klausimyną. 3.1. Projekto apžvalga Nacionalinis mokslinių tyrimų projektas „Terminologijos dėstymo metodų modernizavimas tarpdisciplininėse vertimo raštu ir žodžiu studijose“ buvo įgyvendintas autorės katedroje 2020 m. sausio–2021 m. rugsėjo mėnesiais, Terminologija | 2023 | 30 55 projekte dalyvavo vienas profesorius, du docentai ir vienas vyresnysis lektorius. Projekto tikslas buvo tobulinti visus terminologijos kursų rengimo elementus ir apklausti studentus, kaip jie vertina taikomo požiūrio į terminologijos mokymąsi veiksmingumą. Pirmąją projekto dalį sudarė keturių pagrindinių terminologijos kursų rengimo elementų pakartotinis vertinimas. Į visus pagrindinius elementus integruojant į besimokantįjį orientuotą požiūrį, kuriama savarankiškumą skatinanti aplinka, kuri, kaip nustatyta, teigiamai veikia studentų motyvaciją (Horváth 2007: 113; Huszárné Prikler 2020: 104). Antroji projekto dalis buvo susijusi su platesniu technologijų naudojimu taikant terminijos valdymo programinės įrangos priemones ir programas. Toks naudojimas ypač pasirodė esąs būtinas per nuotolinį mokymąsi dėl Covid-19 pandemijos: studentai negalėjo fiziškai lankytis skaitmeninėje laboratorijoje, todėl, dirbdami su bendradarbiavimu grindžiamais terminologijos projektais iš namų, turėjo pasikliauti technologijomis. Technologijos leido katedros kompiuterių laboratoriją paversti skaitmenine laboratorija, kurioje studentai taip pat ugdė technologinę kompetenciją ir kuri tapo techniškai įrengto nuotolinio mokymosi centro kūrimo pagrindu. 3.2. Projekto rezultatai 3.2.1. Patikslintos terminologijos kursų programos ir tikslai Žvelgiant į terminologijos kursų atsiradimo autorės katedroje pradžią, mokymo metodai ne visada padėdavo ugdyti terminologinę kompetenciją, o dažniau skatino sudaryti terminologijos žodynėlius. Terminologinis subgebėjimas reiškia ne terminų sąrašų įsiminimą, o vertėjo gebėjimą įgyti žinias, kurias tie terminai perteikia (Montero Martínez, Faber 2009: 92). Pagrindinis vertimui ir vertėjavimui skirtos terminologijos dėstymo uždavinys turėtų būti įtraukti studentus į probleminį mokymąsi sprendžiant užduotis, kurių metu jie sprendžia esamas realaus gyvenimo terminologines problemas ir taip įgyja įgūdžių, reikalingų būsimai vertėjo ir vertėjavojo profesijai. Kaip paaiškina Johnson ir Johnson (2018: 1), dėstytojų vaidmuo keičiasi: nuo informacijos pateikėjų jie tampa aktyvų mokymąsi skatinančių aplinkų ir patirčių kūrėjais, siekiančiais kuo labiau įtraukti studentus. 56 Milena Sazdovska Pigulovska Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies 1 lentelė. Dėstytojo ir besimokančiojo vaidmeniu grindžiamų terminologijos kursų tikslų palyginimas (Šaltinis: Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 15) TERMINOLOGIJOS ŽODYNĖLIŲ RENGIMAS TERMINOLOGINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMAS VERTIMO IR VERTĖJAVIMO STUDENTAMS Skirtingi terminologijos dėstymo ir darbo su terminija metodai Koordinuoti terminologijos dėstymo ir darbo su terminija metodai Didelė priklausomybė nuo terminologijos praktikos Terminologijos teorijos ir praktikos pusiausvyra Paskaita Bendradarbiavimu grindžiama veikla Individualus terminologinis tyrimas Probleminis mokymasis ir projektinis mokymasis Neprivalomas technologijų naudojimas Išplėstinis technologijų naudojimas 1 lentelėje pateikiami įvairūs terminologijos mokymo proceso aspektai, kurie buvo patobulinti. Anksčiau taikyti nesistemingi mokymo metodai lėmė improvizaciją renkantis mokymo technikas, didelius terminologijos kursų programų skirtumus, pavyzdžiui, esminių įgūdžių, tokių kaip terminų rinkimas ar skaitmeniniai įgūdžiai, praleidimą ir kt. Bendradarbiavimu grindžiamas mokymasis terminologijos kursuose padidino studentų atsakomybę už savo mokymąsi, savivaldą, saviorganizaciją, pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Bendradarbiavimu grindžiamas mokymasis apima aktyvaus mokymosi metodus, tokius kaip probleminis mokymasis, komandinis mokymasis, bendradarbiavimu grįstas mokymasis, bendraamžių pagalba grindžiamas mokymasis ir kt. (Johnson, Johnson 2018: 1). 3.2.2. Patikslinta mokymo(si) metodika Pirmojo projekto komponento veiklos buvo tęsiamos peržiūrint mokymo(si) metodiką. Montero Martínez ir Faber (2009: 8) siūlo terminologijos mokymo modelį, skatinantį besimokančiųjų savarankiškumą: terminologijos mokymo(si) proceso sėkmė įmanoma tuomet, kai studentas yra ne tik pasyvus dėstytojo perteikiamų žinių gavėjas, bet tampa aktyviu besimokančiuoju, kuris ieško informacijos ir aktyviai ją įsisavina; tai prisideda prie prasmingo mokymosi (Alcina 2011: 3). Terminologija | 2023 | 30 57 2 lentelė. Mokymo(si) metodikos palyginimas prieš projektą ir po jo (Šaltinis: Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 16) DĖSTYTOJO VEDAMAS: DĖSTYTOJAS YRA PAGRINDINIS INFORMACIJOS ŠALTINIS | Į BESIMOKANTĮJĮ ORIENTUOTAS: AKTYVUS INFORMACIJOS ĮSISAVINIMAS Mokymasis perduodant žinias | Mokymasis atrandant ir savarankiškai tyrinėjant Trumpalaikės terminologijos žinios | Žinios, vėliau iš naujo taikomos naujose situacijose Įsiminimą skatinančios užduotys ir veiklos | Besimokančiojo savarankiškumą skatinančios užduotys ir veiklos Asmeninė dėstytojo patirtis | Geriausios praktikos patirties sklaida per internetines terminologijos mokymo technikų dirbtuves vertimo ir žodinio vertimo studijoms Į besimokantįjį orientuotas požiūris turi būti taikomas visapusiškai, t. y. visais esminiais aspektais: nuo kurso programos ir tikslų iki metodikos ir besimokančiųjų vertinimo. Taikant tradicinius terminologijos mokymo pratimus, studentai pasyviai priima dėstytojo perteikiamas žinias ir terminologiją mokosi mechaniškai bei kartodami. Taip įgyjamos trumpalaikės terminologijos žinios, kurių neįmanoma pritaikyti naujoms užduotims ar situacijoms ateityje ir kurios neparengia studentų savarankiškai spręsti terminologijos problemas. 3.2.3. Besimokančiojo autonomija terminologijos kursuose Besimokančiojo autonomijos samprata yra labai svarbi vertėjų raštu ir žodžiu rengimui (Fang, Morris 2021; Bolaños-Medina, Núñez 2022). Besimokančiojo autonomija reiškia gebėjimą savarankiškai organizuoti savo mokymąsi ir prisiimti atsakomybę už visus šio mokymosi aspektus (Holec 1981: 3). Viena iš pagrindinių terminologijos dėstytojų užduočių turėtų būti skatinti studentus aktyviai dalyvauti mokymosi procese, pasitelkiant įvairias priemones, nes tokiu būdu įgytos žinios, pasibaigus terminologijos kursui, nėra greitai pamirštamos, o gali būti panaudotos atliekant kitas užduotis ar kituose kursuose, taip išlaikant žinias ilgą laiką. Todėl vienas iš projekto tikslų buvo motyvuoti studentus aktyviai dalyvauti terminologijos mokymosi procese ir taip išvengti pakartotinio terminologijos mokymosi. 58 Milena Sazdovska Pigulovska Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies 1 pav. Besimokančiojo autonomijos terminologijos kursuose suvokiama nauda (Source: Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 91) 1 paveiksle parodyta, kad besimokančiojo autonomija didina terminologijos mokymosi efektyvumą, studentų motyvaciją, saviorganizaciją, pasitikėjimą savimi, bendravimą ir dalijimąsi žiniomis, taip pat išteklių naudojimą savarankiškiems terminologiniams tyrimams ir mokymuisi. 3.2.4. Naujoviški terminologijos mokymosi metodai vertimo raštu ir žodžiu studentams Siekdami pasiūlyti novatoriškesnių veiklų, skatinančių besimokančiojo autonomiją, projekto grupės nariai surengė internetinį seminarą „Terminologijos dėstymo metodai vertėjų raštu ir (arba) žodžiu rengimo studijose“, kuris vyko 2021 m. birželį. Jame dalyvavo penkiolika dėstytojų iš autoriaus katedros, kitų fakulteto katedrų, kitų valstybinių ir privačių universitetų fakultetų bei Makedonijos leksikografijos centro. Seminaro tikslas buvo drauge aptarti veiksmingiausią terminologijos dėstymo praktiką ir auditorijoje ar internetu vykdomas veiklas, kurios, dalyvių patirtimi, didina ir besimokančiojo autonomiją, ir motyvaciją. Dalyviai pasidalijo veiksmingiausiais savo taikomais terminologijos mokymosi metodais: probleminiu mokymusi, bendradarbiavimu grindžiamais projektais, imituojamais projektinio mokymosi projektais, praktika institucijoje, skaitymo medžiagos aptarimu auditorijoje ir kt. Šie metodai parengė studentus savarankiškai spręsti terminologijos klausimus ir taikyti įgytas žinias atliekant kitas užduotis bei kituose kursuose. Be to, visi seminaro dalyviai išreiškė Terminologija | 2023 | 30 59 pasirengimą įtraukti terminologijos mokymąsi per praktiką institucijose į savo studijų programas kaip labai veiksmingą, tačiau nepakankamai taikomą metodą, leidžiantį žinias taikyti (pakartotinai) praktikoje. Seminaro rezultatas – išleistas leidinys „Priracnik so nastavni aktivnosti po terminoloski predmeti vo nastava po preveduvanje i tolkuvanje“ (Vertimo raštu ir žodžiu studijų terminologijos dėstymo veiklų gairės), kuriame visi dalyviai pristatė pagrindinius savo terminologijos dėstymo planavimo elementus (Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 13–15): (1) terminologijos kurso ir katedros pavadinimą, (2) metodiką: darbo kryptį arba metodą, (3) kurso tikslus: numatomus mokymosi rezultatus ir įgyjamus įgūdžius, (4) turinį: terminologijos mokymo veiklos, skatinančios besimokančiojo autonomiją, motyvaciją ar sąveiką, aprašymą, (5) technologijų ir terminologijos išteklių naudojimą, (6) taikomą vertinimo modelį, (7) tobulintinas sritis ateityje. Gairių tikslas – pateikti rekomendacijų, kaip tobulinti dabartinį terminologijos dėstymą vertimo raštu ir žodžiu studijose Šiaurės Makedonijos fakultetuose, ir parengti labai reikalingas visos šalies rekomendacijas naujiems bei mažiau patyrusiems dėstytojams. 3.2.5. Atnaujintas vertinimo metodas Svarbus projekto rezultatas buvo perėjimas nuo apibendrinamojo prie formuojamojo vertinimo; pagrindiniai jo elementai pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Apibendrinamojo ir formuojamojo vertinimo terminologijos kursuose palyginimas (Šaltinis: Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 62) APIBENDRINAMASIS VERTINIMAS | FORMUOJAMASIS VERTINIMAS | Baigiamasis egzaminas semestro pabaigoje | Reguliarių testų, viktorinų, įsivertinimo, tarpusavio vertinimo, kontrolinių sąrašų ir kt. taikymas per e. mokymosi platformas | Neveiksmingas „mokymasis prieš egzaminą paskutinę minutę“ | Laipsniškas ir veiksmingas mokymasis viso kurso metu | Dėstytojas neturi galimybės įvertinti terminologijos mokymo metodų veiksmingumo | Dėstytojas gali įvertinti terminologijos mokymo metodų veiksmingumą Iki projekto dauguma terminologijos dėstytojų taikė apibendrinamąjį vertinimą, semestro pabaigoje rengdami baigiamąjį egzaminą. Jame daugiausia dėmesio buvo skiriama pažymiui, o ne terminologijos mokymosi pažangos stebėjimui, ir dažnai 60 Milena Sazdovska Modernisation of Terminology Teaching Methods Pigulovska in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies dėl to prieš egzaminą vykdavo neveiksmingas mokymasis „paskutinę minutę“. Formuojamasis vertinimas apima bet kokį pažymio skyrimą, taisymą ar komentavimą, kai studentams dažnai teikiamas grįžtamasis ryšys apie jų mokymąsi, padedantis jiems mokytis daugiau arba geriau (Kelly 2005: 145), taip pat suteikiama kokybinė informacija apie mokymo veiksmingumą (Nikolaeva, Korol 2021: 739). Jis leidžia nuolat ir sistemingai vertinti studentų pažangą, pasitelkiant reguliarius testus, viktorinas, įsivertinimą, tarpusavio vertinimą, kontrolinius sąrašus ir kt., parodo, ar studentai iš tiesų daro pažangą atlikdami konkrečias terminologijos užduotis, ir suteikia dėstytojui galimybę įvertinti taikomų mokymo metodų veiksmingumą. 3.2.6. Didesnis technologijų naudojimas Esamos padėties analizė parodė, kad autoriaus katedros skirtinguose terminologijos kursuose technologijos naudojamos labai nevienodai. Vienas iš projekto tikslų buvo plačiau naudoti technologijas visuose terminologijos kursuose ir skatinti jas nuolat taikyti studijų metu bei baigus studijas. 4 lentelė. Didesnio technologijų naudojimo terminologijos kursuose nauda (Šaltinis: Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 60) INDIVIDUALUS DARBAS SU TERMINOLOGIJA BENDRADARBIAUJAMASIS DARBAS SU TERMINOLOGIJA NAUDOJANT SDL MULTITERM SERVER, MULTITERM EXTRACT, MULTITERM ONLINE, SDL LANGUAGE CLOUD TERMINOLOGY IR KT. Asmeninė patirtis Keitimasis patirtimi ir žiniomis Ribota motyvacija Didesnė motyvacija kurti ir tvarkyti duomenų bazes Tradiciniai glosarijai lengvai pametami ar ištrinami ir retai bendrinami su likusia grupės dalimi Dėmesys skaitmeninių terminų bazių kūrimui ir tvarkymui; jos vėliau pakartotinai naudojamos ir bendrinamos / sujungiamos su likusia grupės dalimi Patikimų terminologinių išteklių naudojimas Internetinių ir nuosavų išteklių naudojimas terminologiniams tyrimams bei informacijos paieškai, dėmesys informacinėms technologijoms ir kt. Išplėstinis technologijų naudojimas terminologijos tvarkymui skatino studentus bendradarbiauti atliekant terminologinį darbą ir keistis žiniomis su bendramoksliais, nebūnant fiziškai toje pačioje Terminologija | 2023 | 30 61 vietoje. Integruodami darbalaukio ir debesijos programinę įrangą, studentai kūrė, tvarkė ir bendrino terminų bazes naudodamiesi darbalaukio arba debesijos sprendimais. Taip įgyta patirtis patogi ne tik mokantis nuotoliniu būdu, bet ir imituoja profesinę situaciją. Informacijos valdymo įgūdžiai pasitelkiami vertimo problemoms spręsti, kai studentams pritrūksta patikimų terminologinių išteklių (Faber, León Araúz 2021: 590). 4. TYRIMO KLAUSIMAI IR METODOLOGIJA Taip pat reikėjo įvertinti taikomo terminologijos mokymo metodo veiksmingumą iš studentų perspektyvos, ypač remiantis empiriniais duomenimis. Pradinė prielaida buvo ta, kad terminologijos mokymo metodas orientuotas į besimokantįjį tik tuo atveju, jei jis visapusiškai taikomas visais pagrindiniais aspektais – nuo kurso programos iki besimokančiojo vertinimo. Todėl šiame straipsnyje, remiantis pradinėmis išvadomis ir prielaidomis, aptariami šie tyrimo klausimai: 1. Ar autoriaus katedroje taikomi terminologijos mokymo metodai yra veiksmingi mokantis terminologijos? 2. Ar terminologiją studijuojantys studentai teikia pirmenybę savarankiškam mokymuisi, ar pasikliovimui dėstytoju? 3. Ar studentai patenkinti asmenine pažanga mokantis terminologijos? 4. Ar studentai patobulino savo technologines kompetencijas? 5. Ar terminologijos kursuose studentai teikia pirmenybę formuojamajam, ar apibendrinamajam vertinimui? Siekdamas atsakyti į šiuos klausimus, autorius parengė į besimokantįjį orientuotą klausimyną, kurio tikslas buvo išsiaiškinti studentų nuomonę apie bendrą terminologijos mokymo metodo veiksmingumą. Pusiau struktūruotą, į besimokantįjį orientuotą klausimyną sudarė dešimt uždarųjų klausimų su atvirojo tipo dalimis ir du atvirieji klausimai (žr. I priedą). Rezultatai leidžia suformuluoti išvadas, kaip stiprinti į besimokantįjį orientuotą požiūrį terminologijos kursuose. 5. REZULTATAI Į internetu pateiktą į besimokantįjį orientuotą klausimyną atsakė 42 trečio ir ketvirto kurso bakalauro studijų studentai, baigę bent du skirtingus vieno semestro terminologijos kursus projekto 62 Milena Sazdovska Pigulovska Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies įgyvendinimo laikotarpiu; 83% apklaustų studentų nurodė, kad reguliariai lankė paskaitas. Pusė apklaustų studentų manė, kad terminologijos kursuose, kuriuos jie lankė, taikyta mokymo veikla buvo veiksminga mokantis terminologijos, nes ši veikla leido jiems aktyviai įsitraukti į praktinius terminologinius tyrimus ir informacijos paiešką, taip padėdama „geriau įsiminti nagrinėtą terminiją“. Kita vertus, kai kurie studentai paaiškino, kad išmoko daug terminų, tačiau juos greitai pamiršo, nes jie nebuvo pakartotinai vartojami. Šie rezultatai leido padaryti išvadą, kad veiksmingas terminologijos mokymosi būdas – ją pakartotinai vartoti atliekant kitas užduotis tame pačiame ir kituose kursuose, taip sudarant sąlygas vartoti terminus konkrečiame kontekste. Trys klausimai buvo skirti taikytam metodiniam požiūriui. Daugiau nei pusė apklaustų studentų atsakė, kad mokydamiesi terminologijos pirmenybę teikė besimokančiojo savarankiškumui, ir paaiškino, kad „svarbu prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi ieškant vertimui skirtų išteklių ir strategijų“ ir kad studentams prisiėmus aktyvų vaidmenį „mokymasis tampa išsamesnis ir veiksmingesnis“. Rezultatai rodo, kad programą reikia papildyti daugiau veiklų, skatinančių besimokančiųjų savarankiškumą mokantis terminologijos. Šie atsakymai glaudžiai susiję su kitu klausimu, kurio rezultatai parodė, kad tik trečdalis respondentų jautėsi užtikrinti galintys savarankiškai spręsti terminologijos problemas, o du trečdaliai jautėsi užtikrinti tik kartais, priklausomai nuo to, „kiek studentas išmano sritį“, nes „studentai nėra ekspertai“ ir „jiems vis dar reikia dėstytojo pagalbos susidūrus su neologizmais ir trūkstant terminologinių išteklių“. Tai paaiškina, kodėl daugelis studentų vis dar linkę pasikliauti dėstytoju. Remiantis šiais rezultatais galima daryti išvadą, kad daugelyje sričių trūkstant terminologinių išteklių, terminologijos kursuose būtina stiprinti probleminį mokymąsi, kad studentai būtų pasirengę savarankiškai spręsti terminologijos problemas. Be to, visi apklausti studentai buvo įsitikinę, kad dėstytojai turėtų konsultuotis su jais dėl terminologijos mokymo veiklų veiksmingumo. Daugiau nei du trečdaliai respondentų teigė esantys patenkinti asmenine pažanga, kurią padarė mokydamiesi terminologijos. Studentai anksčiau buvo įspėti apie klaidingą įsitikinimą, kad vos per vieną semestrą galima tapti tam tikros srities ekspertais, nes terminologijos mokymasis yra nuolatinis ir ilgalaikis procesas. Beveik trečdalis Terminologija | 2023 | 30 63 atsakė nesantys patenkinti asmenine pažanga mokantis terminologijos, nes „išmoko daug terminų mintinai ir netrukus juos pamiršo“, kadangi tinkamai nesuprato sąvokų. Tai dar vienas argumentas, kodėl mokymo veikla turi sudaryti sąlygas studentams aktyviai dalyvauti mokymosi procese, kad jis būtų veiksmingas. Nors daugiau nei du trečdaliai respondentų teigė, kad terminologijos kursuose pagerino savo technologines kompetencijas, daugelis atsakė, kad „vis dar nesijaučia labai užtikrinti naudodami technologijas terminologijai tvarkyti ir bendradarbiauti“. Todėl programoje reikia stiprinti technologijų naudojimą – tai sritis, kurioje studentams būtina nuolat tobulėti, ypač atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą ir būtinybę neatsilikti nuo profesinių pramonės reikalavimų. Kito klausimo rezultatai rodo, kad veiksmingiausia veikla, kurioje apklausti studentai norėtų dalyvauti, yra praktika arba profesinė praktika, po jos – vertimo dirbtuvės su studentais, dėstytojais ir specialistais bei probleminis mokymasis. Atrodo, kad studentai, būdami ketvirto kurso, suprato, jog reikia užmegzti ryšius su pramone, ir norėjo įsitraukti į patirtinį mokymąsi. Tačiau paaiškėjo, kad dėstytojai terminologijos kursuose šias pageidaujamas veiklas taikė rečiausiai, o tai rodo, kad kursuose reikia stiprinti praktika arba profesine veikla grindžiamą mokymąsi. Mažiausiai pageidaujama veikla buvo imituojamas projektinis mokymasis. Šie rezultatai rodo, kad nėra vieno universalaus terminologijos mokymosi sprendimo, o reikia įvairių, į skirtingus aspektus orientuotų metodų, ypač veiklų, padedančių studentams prisiimti aktyvų vaidmenį mokantis per praktiką. Daugiau nei du trečdaliai apklaustų studentų terminologijos kursuose pirmenybę teikė formuojamajam vertinimui, kuris padėjo „veiksmingiau mokytis terminologijos, nes jis atliekamas reguliariai“, ir leidžia „stebėti išmoktos medžiagos pažangą“. Apibendrinant galima teigti, kad bendri į besimokantįjį orientuoto klausimyno rezultatai rodo, jog studentai turi labiau pasitikėti savo gebėjimu įvaldyti specializuotų sričių terminologiją ir naudotis technologijomis, nes tai nuolatiniai ir ilgalaikiai procesai, kuriems reikia patirties. Tai pasiekę, terminologijos besimokantys studentai bus labiau pasirengę ir atviresni mokytis sudėtingos terminijos visiškai naujose srityse, kurią vėliau galės taikyti savo profesinėje veikloje. 64 Milena Sazdovska Pigulovska Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies 6. IŠVADOS Similarly to Li (2023: 763), Austermuehl (2012: 3) and Alcina (2011: 1), this study shows that the effectiveness of terminology teaching and learning is closely related to adopting a holistic approach in key educational elements – from teaching methodology and objectives to assessment of students, i.e., that the acquisition of a translation- and interpreting-oriented terminological competence is closely associated with adopting a full learner-centred approach in terminology courses. Furthermore, one of the main perceived conclusions is that there is a direct link between learner autonomy and student motivation, although additional empirical evidence-based studies are needed to support this thesis in terminology learning specifically. Šiame straipsnyje pristatytas tyrimas taip pat rodo, kad kiekvienam terminologijos dėstytojui svarbiausia turėtų būti sukurti aplinką, skatinančią studentus prisiimti atsakomybę už tai, kaip jie įgyja terminologijos žinių, aktyviai įsitraukdami į mokymosi procesą ir atlikdami įvairias problemomis grindžiamas bei bendradarbiavimu paremtas užduotis. Be to, studentai yra motyvuoti dirbti komandose, nes tai leidžia keistis žiniomis su bendraamžiais ir aktyviai tyrinėti, o ne mokytis kartojant. Šis tyrimas įrodo, kad vienas svarbiausių mokymo metodų turėtų būti darbas taikant problemų sprendimo metodus, kurie leidžia studentams savarankiškai spręsti terminologijos problemas ir taip geriau pasirengti būsimai vertėjo ir žodžiu vertėjo profesijai. Be to, šiame tyrime nustatyta, kad terminologijos valdymo technologijų naudojimas bendradarbiavimo tikslais gali teigiamai veikti studentų motyvaciją ir atskleidžia, jog norint sukurti bendradarbiavimu grindžiamą terminologijos mokymo aplinką reikia daugiau skaitmeninių laboratorijų. Į besimokantįjį orientuotos apklausos rezultatai rodo, kad studentai suvokia technologijų svarbą būsimai profesijai ir tai, kad jie privalo neatsilikti nuo naujų technologijų bei pramonėje reikalingų įgūdžių. Vis dėlto reikia daugiau pastangų integruojant technologijas į visus terminologijos kursus, t. y. taikant bendradarbiavimu, projektais ir praktika arba profesija grindžiamą terminologijos mokymąsi, taip pat įgyvendinant terminologijos mokymosi metodus, padedančius studentams per praktiką arba profesine veikla grindžiamą mokymąsi aktyviai dalyvauti, nesvarbu, ar tai būtų stažuotė, seminaras, ar problemų sprendimas. Vienas pagrindinių projekto rezultatų – „Terminologijos mokymo veiklų vertimo ir žodžiu vertimo Terminologija | 2023 | 30 65 studijoms gairių“ paskelbimas. Jose pateikiamos šios pagrindinės rekomendacijos, kaip tobulinti dabartinį terminologijos mokymą vertimo ir žodžiu vertimo studijų programose Šiaurės Makedonijos fakultetuose (Sazdovska Pigulovska, Popovska 2021: 91–93): – užtikrinti, kad visiems terminologijos kursams būtų skiriama pakankamai semestro valandų; – metodikos požiūriu taikyti mokymosi atrandant modelį, komunikacinį metodą, pasitelkiant aktyvų tyrinėjimą, ir veiklas, skatinančias besimokančiųjų savarankiškumą bei didinančias motyvaciją; – rengti studentus savarankiškai spręsti terminologijos problemas; – naudoti šiuolaikinius internetinius terminologijos išteklius, terminologijos programinės įrangos priemones ir bendradarbiavimo technologijas; – visuose terminologijos kursuose taikyti formuojamąjį vertinimą. Galiausiai galima daryti išvadą, kad pagrindinis vertėjams ir žodžiu vertėjams skirtų terminologijos kursų tikslas – mokyti studentus ir rengti juos veiksmingai dirbti profesinėje aplinkoje, taip pat pritaikyti įgytas terminologijos žinias ir išmoktą teorinę ar praktinę veiklą kitose užduotyse bei kursuose ir būsimoje profesinėje veikloje. To veiksmingai galima pasiekti taikant profesine veikla grindžiamą, į besimokantįjį orientuotą metodą (Nord 1991), kuris turėtų tapti neatsiejama į besimokantįjį orientuotos vertimo ir žodžiu vertimo pedagogikos dalimi. Galiausiai siekiama paskatinti studentus ir toliau naudoti įgytas su terminologija susijusias praktikas bei programinę įrangą, t. y. priemones, studijų ir profesinės karjeros laikotarpiu, o tobulinti jas atliekant tolesnį darbą. Vertėjams ir žodžiu vertėjams skirto terminologijos mokymo klausimams reikia skirti daugiau dėmesio ir atlikti empirinių tyrimų, kuriuose būtų išsamiau tikrinamos ir plėtojamos pirminės tokių tyrimų, kaip šis, įžvalgos. Šiame straipsnyje pateiktos išvados gali padėti kitiems pedagogams ir mokymų rengėjams, susiduriantiems su panašiomis terminologijos mokymo dilemomis. 66 Milena Sazdovska Pigulovska Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies 1 PRIEDAS Į besimokantįjį orientuotas klausimynas 1. Kokius terminologijos kursus iki šiol esate lankę? (teisės, politikos, ekonomikos, medicinos, IKT ar diplomatinės komunikacijos? 2. Ar reguliariai lankėte šiuos užsiėmimus? a. Taip b. Ne c. Kartais 3. Ar manote, kad praktinės užduotys ir veiklos jūsų lankytuose terminologijos kursuose yra veiksmingos mokantis terminologijos? a. Taip a. Ne c. Tik kartais Paaiškinkite kodėl: ____________________________________________ 4. Ar mokydamiesi naujos terminologijos teikiate pirmenybę besimokančiojo savarankiškumui ar priklausomybei nuo dėstytojo? Ar studentai turėtų imtis aktyvaus vaidmens mokydamiesi terminologijos? (Negalite pasirinkti abiejų variantų, nes jie iš esmės yra visiškai priešingi) a. Teikiu pirmenybę besimokančiojo savarankiškumui b. Teikiu pirmenybę priklausomybei nuo dėstytojo Paaiškinkite kodėl: ____________________________________________ 5. Ar manote, kad galite savarankiškai spręsti terminologijos klausimus įvairiose srityse (pvz., teisės, ekonomikos, medicinos, IT ir kt.)? a. Taip b. Ne c. Tik kartais Paaiškinkite, kodėl: ____________________________________________ 6. Ar esate patenkinti asmenine pažanga, kurią pasiekėte mokydamiesi terminologijos lankytuose terminologijos kursuose? (Atminkite, kad po vos 10 užsiėmimų negalite tapti konkrečios srities ekspertu) a. Taip b. Ne Paaiškinkite, kodėl: ____________________________________________ 7. Ar iki šiol lankytuose terminologijos kursuose patobulinote savo skaitmeninius įgūdžius? a. Taip Terminologija | 2023 | 30 67 b. Ne c. Skaitmeniniai įgūdžiai nėra svarbūs terminologijos tvarkymui 8. Ar manote, kad galite veiksmingai mokytis terminologijos, kai užsiėmimai vyksta internetu? a. Taip b. Ne c. Nesu tikras / tikra Paaiškinkite kodėl: _________________________________________________ 9. Ar teikiate pirmenybę apibendrinamajam vertinimui (baigiamajam egzaminui terminologijos kurso pabaigoje), ar formuojamajam vertinimui (savaitiniams testams per visą terminologijos kursą)? a. Teikiu pirmenybę apibendrinamajam vertinimui b. Teikiu pirmenybę formuojamajam vertinimui Paaiškinkite kodėl: _________________________________________________ 10. Ar manote, kad svarbu, jog studentai išsakytų savo nuomonę apie dėstytojo taikomų terminologijos mokymo pratimų ir veiklų veiksmingumą įvairiuose terminologijos kursuose? a. Taip b. Ne Paaiškinkite kodėl: _________________________________________________ 11. Kurioje iš šių veiklų, lankydami terminologijos kursą, norėtumėte dalyvauti, kad veiksmingiau išmoktumėte konkrečios srities terminologiją (Čia galite pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą): a. praktika institucijoje, organizacijoje, įmonėje ir pan. b. individualus problemų sprendimas (studentui pateikiama užduotis individualiai paaiškinti arba rasti konkrečios realaus pasaulio terminologinės dilemos sprendimą) c. bendradarbiaujamieji terminologijos tyrimai užsiėmimų metu su bendramoksliais d. komandinis darbas, pvz., modeliuojamas projektinis mokymasis e. pokalbių / konsultacijų su ekspertais (teisininku, bankininku, ekonomistu, gydytoju...) f. vertimo praktinis seminaras su studentais, dėstytojais ir profesionaliais vertėjais 12. Kaip galima tobulinti terminologijos kursus? Ką pakeistumėte, kad terminologijos mokymasis studentams būtų veiksmingesnis? 68 Milena Sazdovska Pigulovska | Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies REFERENCES Alcina Amparo (ed.) 2011: Teaching and Learning Terminology: New Strategies and Methods, ed. A. Alcina, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1–35. Austermühl Frank 2012: Using concept mapping and the web as corpus to develop terminological competence among translators and interpreters. – Translation Spaces 1, 54–80. Bolaños-Medina Alicia, Núñez Juan L. 2022: Autonomy support, critical thinking, and motivation as key predictors of translator trainees’ strategic competence. – Across Languages and Cultures 23, 131–147. Bowker Lynne, Marshman Elizabeth 2012: Translation technologies as seen through the eyes of educators and students: harmonizing views with the help of a centralized teaching and learning resource. – Global Trends in Translator and Interpreter Training: Mediation and Culture, eds. S. Hubscher-Davidson, M. Borodo, London/New York: Continuum International Publishing Group, 69–94. Cabré Maria Teresa 1999: Terminology. Theory, Methods and Applications, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins. Cabré Maria Teresa 2010: Terminology and translation. – Handbook of Translation Studies, eds. Y. Gambier, L. van Doorslaer, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 356–365. Colina Sonia 2003: Translation Teaching from Research to the Classroom: A Handbook for Teachers, USA: McGraw-Hill. Ding Yan 2013: Effects of domain knowledge on consecutive interpreting performance. – 19th International Congress of Linguistics, ed. Département de Linguistique de l’Université de Genève, Switzerland, Geneva, 1–20. Faber Pamela 2004: Terminological competence and enhanced knowledge acquisition. – Translationskompetenz, eds. P. A. Fleischmann, J. Schmitt, G. Wotjak, Tübingen: Stauffenburg, 479–499. Faber Pamela, León Araúz Pilar 2021: Designing terminology resources for environmental translation. – The Oxford Handbook of Translation and Social Practices, eds. J. Meng, S. Laviosa, online edn, Oxford Academic, 587–615. DOI: 10.1093/oxfordhb/9780190067205.013.7. Faber Pamela, León Araúz Pilar, Prieto Velasco Juan Antonio 2009: Semantic relations, dynamicity, and terminological knowledge bases. – Current Issues in Language Studies 1, 1–23. Faber Pamela, Montero Martínez Silvia 2019: Terminology. – The Routledge Handbook of Spanish Translation Studies, eds. R. Valdeón, Á. Vidal, New York: Routledge, 247–266. Fang Xiaoqing, Morris Philip (eds.) 2021: Cultivation of student translator autonomy in UK higher education. – English Language Teaching 14, Canadian Center of Science and Education, 41–57. DOI: 10.5539/elt.v14n5p41. Fischer Márta 2020: Developing terminology competence, with special focus on recognising terms. – Fit-for-Market Translator and Interpreter Training in the Digital Age, eds. R. Besznyák, M. Fischer, Cs. Szabó, United States/Spain: Vernon Art and Science Incorporated, 65–78. Fischer Márta 2022: Horizontal and vertical terminology work in the context of EU translations. – Porta Lingua 1, 7–15. DOI: https://doi.org/10.48040/PL.2022.1.1. Fóris Ágota 2022: Translation and Terminology. Theory and Practice in Hungary, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan. Hadley James Luke, Taivalkoski-Shilov Kristiina, Teixeira Carlos S. C., Toral Antonio (eds.) 2022: Using Technologies for Creative-Text Translation, Routledge Advances in Translation and Interpreting Studies, New York: Routledge. Hebenstreit Gernot, Soukup-Unterweger Irmgard 2011: Terminologiemanagement als Wissensmodellierung für das Community Interpreting. – Modelling the Field of Community Interpreting. Questions of Methodology in Research and Training, eds. C. Kainz, E. Prunč, R. Schögler, Wien/Berlin: LIT Verlag, 298–325. Holec Henri 1981: Autonomy and foreign language learning, Oxford: Pergamon. Horváth Ildikó 2007: Autonomous learning: what makes it work in postgraduate interpreter training. – Across Languages and Cultures 8(1), 103–123. DOI: 10.1556/Acr.87.2007.1.6. Huszárné Prikler Mária Renáta 2020: Motivation, Autonomy and Assessment in Translation Studies BA Classes: Doctoral Dissertation, Pécs: University of Pécs. Ji Meng, Oakes Michael (eds.) 2019: Advances in Empirical Translation Studies, Developing Translation Resources and Technologies, Cambridge/New York: Cambridge University Press. Johnson David W., Johnson Roger T. 2018: Cooperative learning: the foundation for active learning. – Active Learning – Beyond the Future, 59–70. DOI: 10.5772/intechopen.81086. Terminologija | 2023 | 30 69 Kalay Dilşah, Fedorenko Svitlana, Guryeeva Liudmyla, Kolomiiets Svitlana 2020: Forming students’ terminological competence in the moodle-based e-learning course. – Advanced Education 16, 104–111. DOI: 10.20535/2410-8286.216980. Kalina Sylvia 2002: Quality in interpreting and its prerequisites a framework for a comprehensive view. – Interpreting in the 21 Century, eds. G. Garzone, M. Viezzi, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 122–130. Kaltenböck Gunther, Mehlmauer-Larcher Barbara 2005: Computer corpora and the language classroom: on the potential and limitations of computer corpora in language teaching. – ReCALL 17(1), 65–84. DOI: 10.1017/S0958344005000613. Kautz Ulrich 2000: Handbuch Didaktik des Übersetzens und Dolmetschens, München: Iudicum, Goethe-Institut. Kelly Dorothy 2005: A Handbook for Translator Trainers: A Guide to Reflective Practice Translation, Manchester/Northampton: St. Jerome. Li Zhiping 2023: Cultivation of translation-oriented terminological competence in the era of artificial intelligence. – Proceedings of the 2022 nd International Conference on Modern Educational Technology and Social Sciences (ICMETSS 2022), 760–767. Montero Martínez Silvia, Faber Benítez Pamela 2009: Terminological competence in translation. – Terminology 15(1), 88–104. DOI: 10.1075/term.15.1.05mon. Nikolaeva Sofiya, Korol Tatiana 2021: Formative assessment in the translation classroom: closing a feedback loop. – International Journal of Evaluation and Research in Education 10(2), 738–746. DOI: 10.11591/ijere.v10i2.21274. Nord Christiane 1991: Text Analysis in Translation, Amsterdam: Rodopi. Pöllabauer Sonja 2017: Issues of terminology in public service interpreting. From affordability through psychotherapy to waiting lists. – Non-professional interpreting and translation, State of the art and future of an emerging field of research, eds. R. Antonini, L. Cirillo, L. Rossato, I. Torresi, John Benjamins Publishing Company, 131–155. Rothwell Andrew, Moorkens Joss, Fernández-Parra María, Drugan Joanna, Austermeuhl Frank (eds.) 2023: Translation Tools and Technologies, London/New York: Routledge. Sazdovska Pigulovska Milena 2021: Integrating experiential learning in the virtual translation classroom. – Proceedings of the 20th ITRI International Conference on The Roles and Identities of Interpreters and Translators in an Ever-Changing World, North Korea: Seoul, 43–53. Sazdovska Pigulovska Milena, Popovska Solzica (eds.) 2021: Priracnik so nastavni aktivnosti po terminoloski predmeti vo nastava po preveduvanje i tolkuvanje, Skopje: Filoloski fakultet “Blaze Koneski”. Schäffner Christina 2005: Preparing students of translation for the real world: Needs, methods, constraints. – On the Relationships between Translation Theory and Translation Practice, ed. J. Peeters, Frankfurt: Peter Lang, 237–248. Sikora Iwona 2014: Contemporary approach to terminological competence, management and terminology teaching on the basis of courses for translators offered by Polish higher education institutions. – Languages for Special Purposes in a Multilingual, Transcultural World. Proceedings of the 19th European Symposium on Languages for Special Purposes, eds. G. Budin, V. Lušicky, Vienna: University of Vienna, 500–508. Stoll Christoph 2009: Jenseits simultanfähiger Terminologiesysteme. Methoden der Vorverlagerung und Fixierung von Kognition im Arbeitsablauf professioneller Konferenzdolmetscher, Trier: WVT Wissenschaftlicher Verlag Trier. Thelen Marcel 2015: The Interaction between Terminology and Translation or Where Terminology and Translation Meet. – Trans-kom 8(2), 347–381. Wright Sue Ellen, Wright Leland D. (eds.) 1993: Scientific and Technical Translation, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Pub. Co. 70 Milena Sazdovska | Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies TERMINOLOGIJOS MOKYMO METODŲ MODERNIZAVIMAS TARP DALYKINĖSE VERTIMO RAŠTU IR ŽODŽIU STUDIJOSE Santrauka Straipsnyje nagrinėjamas tiriamasis klausimas, ar, studentų nuomone, terminologijos mokymo metodas, taikomas Skopjės šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto Vertimo raštu ir žodžiu katedroje, yra veiksmingas mokantis terminologijos dalyko ir ugdant įgūdžius, įgyvendinus nacionalinį mokslinių tyrimų projektą „Terminologijos mokymo metodų modernizavimas tarp dalykinėse vertimo raštu ir žodžiu studijose“. Projekto tikslas – skirti daugiau dėmesio į besimokantįjį orientuotam požiūriui pagrindiniuose terminologijos kursų kūrimo elementuose. Šiame straipsnyje apžvelgiama projekto veikla ir rezultatai, svarbūs į vertimą raštu ir žodžiu orientuotam terminologijos mokymui ir mokymuisi. Tikslas – pristatyti Skopjės šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto Vertimo raštu ir žodžiu katedroje taikomo terminologijos mokymo metodo veiksmingumo tyrimo rezultatus, taip prisidedant prie vertimo raštu ir žodžiu mokymo tobulinimo. Šis tyrimas rodo, kad terminologijos mokymo ir mokymosi veiksmingumas yra glaudžiai susijęs su holistiniu požiūriu į pagrindinius mokymo elementus, pradedant mokymo metodika ir tikslais bei baigiant studentų vertinimu, t. y. į vertimą raštu ir žodžiu orientuotos terminologijos kompetencijos įgijimas yra glaudžiai susijęs su visapusišku į besimokantįjį orientuotu požiūriu terminologijos kursuose. Galima daryti išvadą, kad terminologijos dėstytojai, aktyviai įtraukdami studentus į mokymosi procesą, turi kurti aplinką, skatinančią besimokančiųjų savarankiškumą. Vienas iš svarbiausių mokymo metodų turėtų būti problemų sprendimo būdai, padedantys savarankiškai spręsti terminologinius klausimus ir taip parengti studentus vertėjo raštu ir žodžiu profesijai. Į besimokantįjį orientuoto klausimyno rezultatai rodo, kad reikia daugiau dirbti integruojant technologijas terminologijos kursuose, t. y. bendradarbiavimu grįstą projektinį terminologijos mokymąsi ir praktiką arba profesiją grindžiamą mokymąsi, kurie turėtų tapti į besimokantįjį orientuotos vertimo raštu ir žodžiu pedagogikos dalimi. Pagrindinis vertimo raštu ir žodžiu terminologijos kursų tikslas – išmokyti ir paruošti studentus veiksmingai funkcionuoti profesinėje veikloje, pakartotinai taikyti įgytas terminologijos žinias ir įgytą praktiką kitose užduotyse ir kursuose bei būsimoje profesinėje veikloje, taip pat skatinti studentus toliau taikyti su terminologija susijusią įgytą praktiką ir IT programines priemones studijose ir profesinėje karjeroje. Gauta 2023-10-06 Milena Sazdovska Pigulovska Ss. Cyril and Methodious University “Blaze Koneski” Faculty of Philology Blvd. Goce Delcev 9A 1000 Skopje, North Macedonia E-mail [email protected] Terminologija | 2023 | 30 71