Termino „sustainable development“ lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos

229Terminologija | 2024 | 31 doi.org/10.35321/term31-12 Termino „sustainable development“ lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos Challenges in Using Lithuanian Equivalents of “Sustainable Development” in Social Sciences ROMUALDAS GINEVIČIUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Verslo vadybos fakultetas, Dinamiškosios vadybos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0003-2067-4398 ĮVADAS Darnios plėtros tematika socialiniuose moksluose pastaraisiais dešimt mečiais nagrinėjama labai plačiai ir įvairiapusiškai – leidžiami specialūs mokslo žurnalai, spausdinamos monografijos, vyksta konferencijos ir pan. Darnos kontekste analizuojamos visų lygių sistemos – pradedant mikrosistema (įmonės) ir baigiant makrosistema (šalys, regionai) bei megasistema (žmonija). Savo pobūdžiu visos jos yra socioekonominės sistemos (SES). Tai socialinės sistemos, į kurias integruoti įvairūs ištekliai – materialiniai, techniniai, informaciniai, finansiniai ir pan. Toks išskirtinis dėmesys darnos plėtros problemai skiriamas todėl, kad nuo jos sprendimo didele dalimi priklauso žmonijos ateitis. Tačiau nepaisant mokslinių rekomendacijų, aukščiausiu lygmeniu priimamų sprendimų, tarptautinių ir pasaulinių institucijų pastangų šiuo metu padėtis vis blogėja. Pirmiausia tai pasireiškia klimato atšilimu ir dėl to kylančiais vis dažnėjančiais įvairaus pobūdžio kataklizmais. Pagrindinės to priežastys yra neproporcingas neatsinaujinančių gamtos išteklių, aplinką teršiančių technologijų naudojimas, didėjantys atliekų kiekiai, neefektyvūs jų perdirbimo būdai ir pan. Tai lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios sąlygos. Esmė yra SES funkcionavimo prigimtis. Visų jų egzistencijos sąlyga yra nuolatinė plėtra, nes jas, kaip atviras sistemas, lemia aplinka. Vadinasi, tarp SES ir aplinkos vyksta nuolatiniai mainai: sistema veikia aplinką vykdydama tam tikras funkcijas (gamybos, Romualdas Ginevičius 230 Termino „sustainable development“ lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo ir t. t.). Savo ruožtu atlikdama minėtas funkcijas SES iš aplinkos gauna funkcionuoti būtinų ištek lių – medžiagų, įrangos, finansų, informaciją ir pan. Bet kuri SES visada yra žemesnio lygmens darinys, palyginti su jos aplinka, todėl turi nuolat prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų. Tai yra SES išlikimo sąlyga. SES ir aplinkos sąveikai būdinga tai, kad aplinkos reikalavimai nuolat auga, todėl norėdama išlikti SES irgi turi plėtotis. Be to, šios plėtros pokyčiai turi būti spartesni arba bent tokie kaip išorės poreikiai. Kita vertus, jie turi paklusti darnios plėtros reikalavimams, t. y. ekonominė, socialinė ir ekologinė plėt ra turi būti tarpusavyje suderinta. Tokia plėtra anglakalbėse šalyse vienareikšmiškai vadinama sustainability arba sustainable development. Kitaip yra su neanglakalbėmis šalimis – vienu atveju šie angliški terminai verčiami atitikmenimis darnumas, darni plėtra, kitu atveju – tvarumas, tvari plėtra, t. y. kalbamieji atitikmenys vartojami sinonimiškai. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (toliau – VLKK) išaiškinus, kad minėtieji terminai yra nelygiaverčiai, dėl jų prasidėjo gana aktyvi diskusija. Padėtį komplikavo tai, kad rūšiniai dėmenys tvari ir darni prasmę įgauna tik su gimininiais dėmenimis plėtra ir vystymasis (VLKK KB; Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019; Baležentis 2019; Stunžinas 2015). Iš literatūros šaltinių matyti, kad visais atvejais ši problema nagrinėjama kaip lingvistinė. Tačiau tiek mokslinę, tiek praktinę reikšmę turi ir pragmatinis požiūris, nes tai susiję su SES kryptingu valdymu. Pragmatinis požiūris įmanomas, jeigu yra galimybė kiekybiškai įvertinti gimininių terminų (tvara, darna ir plėtra, vystymasis) galimus derinius. Straipsnio tikslas – pozicionuoti ir konceptualizuoti SES plėtros ir (ar) vystymosi charakteristikas ir su jomis susijusius sudėtinius terminus plėt ros tvara, plėtros darna, vystymosi tvara ir vystymosi darna. LITERATŪROS APŽVALGA Kaip atsakas į Žemėje blogėjančią situaciją 1987 m. buvo iškelta darnaus vystymosi idėja. Terminą darnus vystymasis kanonizavo Gru Harlemʼas Brutlandʼas pranešime „Mūsų bendra ateitis“ Jungtinių Tautų Pasaulinėje aplinkos ir plėtros komisijoje (United Nations World Commission Environment and Development – WCED). Vietoj ekonominio augimo buvo suformuluotas kitoks požiūris – suderintas ekonominis socialinis ir ekologinis augimas įvardytas terminu sustainable development (Burton 1987; Freyman 2012). 231Terminologija | 2024 | 31 Iš literatūros šaltinių matyti, kad ne angliškai kalbančiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, angliškas terminas sustainability verčiamas įvairiai – tva rumas, darnumas, tvara, darna, tausumas, ir su rūšiniais dėmenimis šie žodžiai sudaro sudėtinius terminus, pvz.: energijos gamybos tvarumas, mies to darnumas, socialinė darna, biologinis tausumas (Stunžinas 2015). Taigi lieka nenurodyti esminiai požymiai, kuriais remiantis vienareikšmiškai būtų galima atskirti terminų tvarumas, tvara ir darnumas, darna vartoseną, be to, visuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad jų reikšmė yra skirtinga (Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019; Stunžinas 2015; VLKK KB; DLKŽe). Terminas sustainability metodologiškai yra susijęs su terminu sustainable development, kurio lietuviški atitikmenys – darnus vystymasis, tvarus vystymasis (Stunžinas 2015). Be to, nurodoma, kad gali egzistuoti ir terminai darni plėtra ir tvari plėtra (Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019) (žr. 1 pav.). 1 pav. Termino sustainable development lietuviški atitikmenys Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad angliško termino sustainability lietuviški atitikmenys tvarumas, tvara ir darnumas, darna yra nelygiaverčiai, tačiau jie dažnai vartojami, kai kalbama apie tuos pačius dalykus. Pavyzdžiui, terminai tvarumas, tvara vartojami kalbant apie įvairias valstybės veiklos sritis ir jų reiškinius, darnumas, darna – apie aplinkos politiką, ekonomiką, energetiką, bendruosius politikos dalykus, socialinę politiką, turizmą, transportą, žemės ūkį, žuvininkystę, miestus ir pan. (Stunžinas 2015). Manoma, kad šie terminai yra tos pačios darybos kategorijos dariniai, turintys tą pačią šaknį ir besiskiriantys darybos formantais (Vas kelienė, Kučinskienė 2012; Pikčilingis 1969; Stunžinas 2015). Minėtų terminų vartoseną galima pozicionuoti remiantis tuo, kad jie žymi vieną Romualdas Ginevičius 232 Termino „sustainable development“ lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos kurį požymį. Tvarumas, tvara reiškia „ilgaamžiškumą, pastovumą“ (tvarus 1. „tvirtas, patvarus“, 2. „pastovus, nekintamas“, 3. „turintis imunitetą, ištvermingas, atsparus“, 4. „ilgai trunkantis, nepraeinantis“ (LKŽe), darnu mas, darna – „pusiausvyrą, dermę“ (darnus „kuris susiderinęs, suderintas“ DLKŽe), tausumas (tausus „taupus, tausojantis, neišlaidus“ LKŽe). Taip tvarumas ir darnumas suprantamas ir kitų autorių (Baležentis 2019; Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019; Stunžinas 2015). Tačiau nepaisant kalbamųjų terminų reikšmių skirtumo, iki šiol jie vartojami kaip angliško termino sustainable development atitikmenys (VLKK KB; Stunžinas 2015). Vienais atvejais šis terminas verčiamas atitikmeniu tvarumas (Kabulova 2023; Sviderskė 2014; Volkov 2018), kitais atvejais – darnumas (Činčikaitė 2013; Gedvilaitė 2019; Oželienė 2019; Starynina 2020). Iš 1 pav. matyti, kad development lietuvių kalboje suprantamas taip pat dvejopai. Jis verčiamas atitikmenimis plėtra ir vystymasis. Literatūros šaltiniuose pabrėžiama, kad šios sąvokos nelygiavertės. Sutarties dėl Konstitucijos Europai preambulėje pabrėžiamas darnus ir tvarus vystymasis. Terminas plėtra labiau tinka vartoti tais atvejais, kai kalbama apie kiekybinius pokyčius, o vystymasis, kai norima įvardyti kokybinius pokyčius (pastarasis yra tarptautinio žodžio evoliucija atitikmuo) (VLKK KB). Skaidrės Žičkienės, Arvydo Guogio ir Dangio Gudelio teigimu, terminas development turėtų būti verčiamas tik atitikmeniu vystymasis ir negali būti verčiamas atitikmeniu plėtra, nes pastarasis reiškia „augimą“, o tai iš esmės prieštarauja sustainable development koncepcijai, kuri grindžiama ne kiekybiniais, o kokybiniais pokyčiais (Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019). Šis tvirtinimas remiasi tuo, kad kiekybiniai parametrai, vystymosi teorijų požiūriu, pasižymi didele socialine ir aplinkosaugine rizika. Kaip pavyzdys pateikiama naujų pramoninių Pietų Azijos šalių patirtis, kurios socialinį ir aplinkosauginį vystymąsi besąlygiškai „paaukojo“ ekonominio vystymosi tikslams. Iš tikrųjų tokios padėties priežastys yra gilesnės ir, galima tvirtinti, laikinos. Darnaus vystymosi principų nesilaikymas (ar negalėjimas laikytis) būdingas besivystančioms šalims. Tačiau kuo labiau kyla jų ekonominės plėtros lygis, tuo daugiau dėmesio skiriama socialinei ir aplinkosauginei plėtrai. Apie tai liudija Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių patirtis. Termino sustainability lietuviškus atitikmenis tvarumas ir darnumas susiejus su termino sustainable development lietuviškais atitikmenimis plėtra ir vystymasis, galima sudaryti SES plėtros terminų matricą (žr. 2 pav.). 233Terminologija | 2024 | 31 SES plėtros pokyčių galutinis tikslas – darnus vystymasis, t. y. nuolatiniai kokybiniai pokyčiai. Kita vertus, jie yra jos kiekybinių pokyčių rezultatas. Ne veltui sakoma, kad be kiekybės sunku pasiekti kokybę. Tuo remiantis 3 pav. pavaizduoti SES plėtros ir vystymosi ryšiai. 2 pav. SES plėtros lietuviški terminai 3 pav. SES plėtros ratas Iš 3 pav. matyti, kad SES plėtros pokyčių situacijos (plėtros tvarumas ir darnumas, vystymosi tvarumas ir darnumas) yra plėtros rezultatas. Iš esmės tai jos kiekybinės ar kokybinės charakteristikos. Jų konceptualizavimas suteikia būklės kiekybinio vertinimo galimybę. Romualdas Ginevičius 234 Termino „sustainable development“ lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos SES PLĖTROS POKYČIŲ KIEKYBINIO VERTINIMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI Iš straipsnyje pateiktų literatūros šaltinių matyti, kad terminas sustainable development nagrinėjamas kaip lingvistinė problema. Nėra tyrimų, kurie ją nagrinėtų sistemiškai, t. y. vertintų galimus SES plėtros ryšius ir priklausomybę. Tačiau tiek mokslinę, tiek praktinę reikšmę turi pragmatiškas požiūris. Visos realios SES, pradedant nuo įmonės ir baigiant valstybėmis ar jų sąjungomis, siekia nuolat didinti funkcionavimo efektyvumą. Tai tiesiogiai susiję su kryptinga jų plėtra, kuri įmanoma, jeigu yra galimybė kiekybiškai įvertinti esamą būklę (Ginevičius 2009). Iš 3 pav. matyti, kad galutinis SES funkcionavimo tikslas yra darnus vystymasis, kuris priklauso nuo plėtros tvarumo ir plėtros darnumo. Savo ruožtu plėtros darnumas priklauso nuo jos tvarumo. Tiek VLKK, tiek kiti šaltiniai nenurodo, nuo ko priklauso terminų tvari plėtra ir darni plėtra vartosena. Pateikiama bendra, t. y. priklausoma nuo konteksto, rekomendacija (VLKK KB; Stunžinas 2015). Terminas tvari plėtra vartojamas kalbant apie įvairias valstybės veiklos sritis ir jų reiškinius: politiką (politines bendrijas, strategijas), ekonomiką (finansus, rinką, pirkimus, skolinimą, įmones), socialinę politiką (pensijų sistemą), energetiką (energijos tiekimą, kurą), aplinkos politiką, ekologiją (kaimo vietoves, žuvų išteklius), transportą (aviaciją), žemės ūkį, žuvininkystę (laivyną), turizmą, gamybą, statybą, miestus. Terminas darni plėtra vartojamas tekstuose apie aplinkos politiką, ekonomikos, energetikos, bendruosius dalykus, socialinę politiką, turizmą, transportą, žemės ūkį, žuvininkystę, miestus (Stunžinas 2015; VLKK KB). Iš šių pavyzdžių didelio aiškumo dėl terminų tvari plėtra ir darni plėtra vartosenos nematyti. Norint pasiaiškinti dėl vartosenos, reikia gilintis į esamus tvarumo ir darnumo vertinimo būdus. Vis didesnio rodiklių skaičiaus įtraukimas į jų sistemą didina ne SES plėtros darnumo, bet SES plėtros būklės vertinimo adekvatumą. Ši būklė yra SES plėtros darnumo vertinimo bazė, o ne pats darnumas. Šiuo metu daugiausia tyrimų skirta SES darnumo plėtros komponentų būklei vertinti. Tai liudija faktas, kad pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 500 darnaus vystymosi rodiklių modelių – 70 visuotinų, per 100 – nacionalinių, daugiau kaip 70 – regioninių ir apie 300 – vietinių (Kates et al. 2001; Parris, Kates 2003; Čiegis, Ramanauskienė, Šimanskienė 2010), kuriais vertinami SES darnumo plėt ros komponentai – aplinka, socialinės ekonominės plėtros būklė (Lancker, Nijkamp 2000; PrescottAllen 1995; Nordhaus, Tobin 1973; Morris 1979; Berke, Manta 1999; Zolotas 1981; Wackernagel, Rees 1997). Mažiau tyrimų, 235Terminologija | 2024 | 31 skirtų apskritai SES plėtros būklei (jų darnai). Pavyzdžiui, vienu metu buvo nustatyta Lietuvos regionų socialinės ekonominės plėtros būklė, kuri buvo įvardyta integruotu darnaus vystymosi indeksu (Čiegis, Ramanauskienė, Šimanskienė 2010). Vertinant Tailando regiono plėtrą, sujungti trys rodikliai: BVP vienam gyventojui, CO2 emisija ir energijos suvartojimas (Chansarn 2013). Taip pat analizuota besivystančių šalių (Peru, Mauricijaus, Filipinų, Bangladešo, Ganos, Indijos ir kt.) plėtros darna, kuri įvertinama tik BVP rodikliu (Babu, Datta 2015). Kitame tyrime daugiakriteriais metodais nustatyta Italijos regionų plėtros būklė. Vertinimo modelis apėmė 18 rodiklių: 9 skirti aplinkosaugos, 9 – socioekonominei plėtrai (Boggia, Cortina 2010). Kinijos Suihua regiono plėtros vertinimas atliktas remiantis 28 rodikliais: 10 skirta ekonominei, 10 – aplinkosaugos ir 8 – socialinei plėtrai (Jia Zhou et al. 2007). Irano Kermanšaho miesto plėtros vertinimas remiasi jau 44 rodikliais: 23 skirti socialinei pažangai, 8 – ekonominiam augimui, 13 – aplinkosaugai (Somayeh Zinatizadeh et al. 2017). Visi šie SES plėtros būklės rodikliai tyrimuose įvardyti kaip plėtros darnumo įverčiai, nors neanalizuojama, kaip atskirų rodiklių grupių plėtra buvo suderinta tarpusavyje. Esminis vertinimo požymis yra ilgalaikiškumas (VLKK KB), kurį galima traktuoti kaip plėtros proceso, kiekybės charakteristiką. Vadinasi, tvarumo būklę galima vertinti tik pasibaigus nagrinėjamam laikotarpiui. Darnumo, darnos esminis požymis yra SES komponentų plėtros suderinamumas (VLKK KB). Vadinasi, tai jau kokybės rezultatas, iš kurio matyti plėtros proceso struktūra, ir darnumą galima matuoti norimu laiko momentu. Įprasta tai daryti nagrinėjamo laikotarpio trukmės periodu (metų pabaigoje). Dažnai nepaisant to, kad plėtros tvarumas yra darnumo sąlyga, jis beveik nenagrinėjamas. Yra bandymų kiekybiškai vertinti plėtros dinamiką (Ginevičius 2019; Gedvilaitė 2019). Viena iš tokios padėties priežasčių yra ta, kad terminas sustainable development į lietuvių kalbą verčiamas taip pat, kaip ir darni plėtra. Nėra netgi vienareikšmiškai suprantamo terminų tvari plėtra ir darni plėtra vertimo į anglų kalbą. Atsakymas slypi Jungtinių Tautų 2015 m. priimtoje „Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030“. Joje numatyta 17 tikslų, o 8 tikslas toks: „Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą <...>“ („Promote sustai ned, inclusive and sustainable economic growth <...>“) (UN. Transforming our World: <…> 2015). Vadinasi, žodžio tvarus atitikmuo anglų kalboje yra sustained, o žodžio darnus – sustainable. Angliškas terminas development verčiamas atitikmenimis plėtra ir vys tymasis, todėl atsiranda nemaža painiava. Įvertinant tai, kad plėtra apima Romualdas Ginevičius 236 Termino „sustainable development“ lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos kiekybinius, o vystymasis – kokybinius pokyčius, termino plėtra angliškas atitikmuo galėtų būti growth, o termino vystymasis – development (žr. 4 pav.). Norint nustatyti SES plėtros darnumo kiekybinio vertinimo situaciją, reikia apžvelgti esamus jo būdus. Jų tinkamumo kriterijus gali būti esminis darnios plėtros požymis – SES komponentų (ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio) plėtros būklės suderinamumo laipsnis. Iš literatūros šaltinių matyti, kad dabartiniu metu plėtros darnumo vertinimas atliekamas dviem aspektais: atskirų SES plėtros komponentų rodiklių grupių arba SES visumos vertinimas. Visiems tokiems siūlymams, metodikoms, rodiklių sistemoms būdingas tas pats metodologinis trūkumas. Manoma, kad visos jos rodo SES plėtros darnumą, nors su darnumo vertinimu nieko bendra neturi. Iš tvarios ir darnios plėtros tyrimų matosi, kad šių terminų vartosena priklauso nuo vertinamojo reiškinio pobūdžio. Tai gali būti socioekonominė sistema kaip visuma arba jos atskiri komponentai. Pirmuoju atveju galima išskirti visus tris darnios plėtros koncepcijai būtinus komponentus – ekonominį, socialinį, aplinkosauginį ir nustatyti, kokiu mastu jų plėtros būklė buvo suderinta, t. y. nustatyti jų plėtros darnumą. To negalima padaryti, jeigu vertinamas atskiras komponentas ar jo rodiklių grupės. Pavyzdžiui, vargu ar būtų prasmingas siekis taip nustatyti aplinkosauginės plėtros darnumą. Apibendrinant galima teigti, kad tikslinga kalbėti apie miesto, įmonės, šalies, jos regionų, kurie priklausytų SES, plėtros darnumą, ir apie miesto, įmonės, šalies, jos regionų ekonominės, socialinės, aplinkosauginės plėtros tvarumą. Lygiai taip pat reikia kalbėti ne apie politikos, ekonomikos, energetikos, socialinės politikos, transporto, turizmo, žemės ūkio, žuvininkystės darną, o apie jų plėtros tvarumą (su sąlyga, kad jų būklę galima įvertinti kiekybiškai). 4 pav. SES plėtros tvarumo ir darnumo angliški terminai 237Terminologija | 2024 | 31 SES plėtros darnumo kiekybinis vertinimas atliekamas tam tikrais etapais. Pirmiausia sudaromas SES socialinės ekonominės plėtros rodiklių sąrašas (tinka daugybė dabartinių vadinamųjų darnos rodiklių sistemų). Po to jie priskiriami darnios plėtros komponentams – ekonominiam, socialiniam, aplinkosauginiam. Paskui atliekamas komponentų plėtros kiekybinis vertinimas (Ginevičius ir kt. 2022; Gedvilaitė 2019; Volkov 2018; Trishch et al. 2021; Trishch et al. 2023). Turint šiuos įverčius galiausiai įvertinama SES plėtros darna (žr. 5 pav.). Iš 3 pav. matyti, kad visos SES plėtros ryšio charakteristikos yra tarpusavyje susijusios: vystymosi tvarumas ir plėtros darnumas yra plėtros tvarumo rezultatas, o vystymosi darnumas – vystymosi tvarumo ir plėtros darnumo rezultatas. Taigi bazinis rodiklis yra plėtros tvarumas. Kaip buvo nurodyta, jis plėtrą atspindi kaip procesą. Negalima spręsti, ar SES plėtojosi tvariai remiantis tik vienų metų rezultatais. VLKK KB taip pat nurodoma, kad tai ilgalaikis vyksmas. Kaip plėtros charakteristiką jis nurodo kiekybinius pokyčius, vykusius per nagrinėjamąjį laikotarpį. Šis laikotarpis mokslinėje literatūroje irgi nėra išsamiai aptartas. Galima būtų siūlyti, kad tai mažiausia laiko atkarpa, iš kurios adekvačiai įvertinama nagrinėjamo reiškinio plėtra. Tuo remiantis galima pateikti SES plėtros tvarumo kiekybinio vertinimo grafinį analitinį modelį (žr. 6 pav.). 6 pav. SES plėtros tvarumo kiekybinio vertinimo grafinis analitinis modelis 5 pav. SES plėtros darnumo kiekybinio vertinimo struktūrinė schema