Termino „sustainable development“ lietuviškų atitikmenų vartosenos socialiniuose moksluose problemos

229Te minologija | 2024 | 31 doi.o g/10.35321/ e m31-12 Te mino „sus ainable de elopmen “ lie u iškų a i ikmenų a osenos socialiniuose moksluose p oblemos Challenges in Using Li huanian Equi alen s o “Sus ainable De elopmen ” in Social Sciences ROMUALDAS GINEVIČIUS Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as, Ve slo adybos akul e as, Dinamiškosios adybos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-2067-4398 ĮVADAS Da nios plė os ema ika socialiniuose moksluose pas a aisiais dešim  mečiais nag inėjama labai plačiai i į ai iapusiškai – leidžiami specialūs mokslo žu nalai, spausdinamos monog a ijos, yks a kon e encijos i pan. Da nos kon eks e analizuojamos isų lygių sis emos – p adedan mik osis- ema (įmonės) i baigian mak osis ema (šalys, egionai) bei megasis ema (žmonija). Sa o pobūdžiu isos jos y a socioekonominės sis emos (SES). Tai socialinės sis emos, į ku ias in eg uo i į ai ūs iš ekliai – ma e ialiniai, echniniai, in o maciniai, inansiniai i pan. Toks išski inis dėmesys da - nos plė os p oblemai ski iamas odėl, kad nuo jos sp endimo didele dali- mi p iklauso žmonijos a ei is. Tačiau nepaisan mokslinių ekomendacijų, aukščiausiu lygmeniu p iimamų sp endimų, a p au inių i pasaulinių ins- i ucijų pas angų šiuo me u padė is is blogėja. Pi miausia ai pasi eiškia klima o a šilimu i dėl o kylančiais is dažnėjančiais į ai aus pobūdžio ka aklizmais. Pag indinės o p iežas ys y a nep opo cingas nea sinaujinan- čių gam os iš eklių, aplinką e šiančių echnologijų naudojimas, didėjan- ys a liekų kiekiai, nee ek y ūs jų pe di bimo būdai i pan. Tai lemia iek objek y ios, iek subjek y ios sąlygos. Esmė y a SES unkciona imo p i- gim is. Visų jų egzis encijos sąlyga y a nuola inė plė a, nes jas, kaip a i as sis emas, lemia aplinka. Vadinasi, a p SES i aplinkos yks a nuola iniai mainai: sis ema eikia aplinką ykdydama am ik as unkcijas (gamybos, Romualdas Gine ičius 230 Te mino „sus ainable de elopmen “ lie u iškų a i ikmenų a osenos socialiniuose moksluose p oblemos paslaugų, s eika os apsaugos, š ie imo i . .). Sa o uož u a likdama minė- as unkcijas SES iš aplinkos gauna unkcionuo i bū inų iš ek lių – medžia- gų, į angos, inansų, in o maciją i pan. Be ku i SES isada y a žemesnio lygmens da inys, palygin i su jos aplinka, odėl u i nuola p isi aiky i p ie aplinkos eikala imų. Tai y a SES išlikimo sąlyga. SES i aplinkos są eikai būdinga ai, kad aplinkos eikala imai nuola auga, odėl no ėdama išlik i SES i gi u i plė o is. Be o, šios plė os pokyčiai u i bū i spa esni a ba ben okie kaip išo ės po eikiai. Ki a e us, jie u i paklus i da nios plė os eikala imams, . y. ekonominė, socialinė i ekologinė plė a u i bū i a - pusa yje sude in a. Tokia plė a anglakalbėse šalyse iena eikšmiškai a- dinama sus ainabili y a ba sus ainable de elopmen . Ki aip y a su neanglakal- bėmis šalimis – ienu a eju šie angliški e minai e čiami a i ikmenimis da numas, da ni plė a, ki u a eju – a umas, a i plė a, . y. kalbamieji a i ikmenys a ojami sinonimiškai. Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai ( oliau – VLKK) išaiškinus, kad minė ieji e minai y a nelygia e čiai, dėl jų p asidėjo gana ak y i diskusi- ja. Padė į komplika o ai, kad ūšiniai dėmenys a i i da ni p asmę įgau- na ik su gimininiais dėmenimis plė a i ys ymasis (VLKK KB; Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019; Baležen is 2019; S unžinas 2015). Iš li e a ū os šal inių ma y i, kad isais a ejais ši p oblema nag inė- jama kaip ling is inė. Tačiau iek mokslinę, iek p ak inę eikšmę u i i p agma inis požiū is, nes ai susiję su SES k yp ingu aldymu. P agma i- nis požiū is įmanomas, jeigu y a galimybė kiekybiškai į e in i gimininių e minų ( a a, da na i plė a, ys ymasis) galimus de inius. S aipsnio ikslas – pozicionuo i i koncep ualizuo i SES plė os i (a ) ys ymosi cha ak e is ikas i su jomis susijusius sudė inius e minus plė  os a a, plė os da na, ys ymosi a a i ys ymosi da na. LITERATŪROS APŽVALGA Kaip a sakas į Žemėje blogėjančią si uaciją 1987 m. bu o iškel a da naus ys ymosi idėja. Te miną da nus ys ymasis kanoniza o G u Ha lemʼas B u landʼas p anešime „Mūsų bend a a ei is“ Jung inių Tau ų Pasaulinėje aplinkos i plė os komisijoje (Uni ed Na ions Wo ld Commission En i- onmen and De elopmen – WCED). Vie oj ekonominio augimo bu o su o muluo as ki oks požiū is – sude in as ekonominis socialinis i eko- loginis augimas į a dy as e minu sus ainable de elopmen (Bu on 1987; F eyman 2012). 231Te minologija | 2024 | 31 Iš li e a ū os šal inių ma y i, kad ne angliškai kalbančiose šalyse, a p jų i Lie u oje, angliškas e minas sus ainabili y e čiamas į ai iai – a umas, da numas, a a, da na, ausumas, i su ūšiniais dėmenimis šie žo- džiai suda o sudė inius e minus, p z.: ene gijos gamybos a umas, mies o da numas, socialinė da na, biologinis ausumas (S unžinas 2015). Taigi lieka nenu ody i esminiai požymiai, ku iais emian is iena eikšmiškai bū ų galima a ski i e minų a umas, a a i da numas, da na a ose- ną, be o, isuose li e a ū os šal iniuose nu odoma, kad jų eikšmė y a ski inga (Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019; S unžinas 2015; VLKK KB; DLKŽe). Te minas sus ainabili y me odologiškai y a susijęs su e minu sus ainable de elopmen , ku io lie u iški a i ikmenys – da nus ys ymasis, a us ys ymasis (S unžinas 2015). Be o, nu odoma, kad gali egzis uo i i e minai da ni plė a i a i plė a (Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019) (ž . 1 pa .). 1 pa . Te mino sus ainable de elopmen lie u iški a i ikmenys Li e a ū os šal iniuose nu odoma, kad angliško e mino sus ainabili y lie u iški a i ikmenys a umas, a a i da numas, da na y a nelygia e - čiai, ačiau jie dažnai a ojami, kai kalbama apie uos pačius dalykus. Pa- yzdžiui, e minai a umas, a a a ojami kalban apie į ai ias als ybės eiklos s i is i jų eiškinius, da numas, da na – apie aplinkos poli iką, ekonomiką, ene ge iką, bend uosius poli ikos dalykus, socialinę poli iką, u izmą, anspo ą, žemės ūkį, žu ininkys ę, mies us i pan. (S unžinas 2015). Manoma, kad šie e minai y a os pačios da ybos ka ego ijos da- iniai, u in ys ą pačią šaknį i besiski ian ys da ybos o man ais (Vas kelienė, Kučinskienė 2012; Pikčilingis 1969; S unžinas 2015). Minė ų e minų a oseną galima pozicionuo i emian is uo, kad jie žymi ieną Romualdas Gine ičius 232 Te mino „sus ainable de elopmen “ lie u iškų a i ikmenų a osenos socialiniuose moksluose p oblemos ku į požymį. T a umas, a a eiškia „ilgaamžiškumą, pas o umą“ ( a us 1. „ i as, pa a us“, 2. „pas o us, nekin amas“, 3. „ u in is imuni e ą, iš- e mingas, a spa us“, 4. „ilgai unkan is, nep aeinan is“ (LKŽe), da nu mas, da na – „pusiaus y ą, de mę“ (da nus „ku is suside inęs, sude in as“ DLKŽe), ausumas ( ausus „ aupus, ausojan is, neišlaidus“ LKŽe). Taip a umas i da numas sup an amas i ki ų au o ių (Baležen is 2019; Žičkie- nė, Guogis, Gudelis 2019; S unžinas 2015). Tačiau nepaisan kalbamųjų e minų eikšmių ski umo, iki šiol jie a ojami kaip angliško e mino sus ainable de elopmen a i ikmenys (VLKK KB; S unžinas 2015). Vienais a ejais šis e minas e čiamas a i ikmeniu a umas (Kabulo a 2023; S i- de skė 2014; Volko 2018), ki ais a ejais – da numas (Činčikai ė 2013; Ged ilai ė 2019; Oželienė 2019; S a ynina 2020). Iš 1 pa . ma y i, kad de elopmen lie u ių kalboje sup an amas aip pa d ejopai. Jis e čiamas a i ikmenimis plė a i ys ymasis. Li e a ū os šal- iniuose pab ėžiama, kad šios są okos nelygia e ės. Su a ies dėl Kons- i ucijos Eu opai p eambulėje pab ėžiamas da nus i a us ys ymasis. Te minas plė a labiau inka a o i ais a ejais, kai kalbama apie kieky- binius pokyčius, o ys ymasis, kai no ima į a dy i kokybinius pokyčius (pas a asis y a a p au inio žodžio e oliucija a i ikmuo) (VLKK KB). Skaid ės Žičkienės, A ydo Guogio i Dangio Gudelio eigimu, e mi- nas de elopmen u ė ų bū i e čiamas ik a i ikmeniu ys ymasis i negali bū i e čiamas a i ikmeniu plė a, nes pas a asis eiškia „augimą“, o ai iš esmės p ieš a auja sus ainable de elopmen koncepcijai, ku i g indžiama ne kiekybiniais, o kokybiniais pokyčiais (Žičkienė, Guogis, Gudelis 2019). Šis i inimas emiasi uo, kad kiekybiniai pa ame ai, ys ymosi eo ijų požiū iu, pasižymi didele socialine i aplinkosaugine izika. Kaip pa yz- dys pa eikiama naujų p amoninių Pie ų Azijos šalių pa i is, ku ios so- cialinį i aplinkosauginį ys ymąsi besąlygiškai „paaukojo“ ekonominio ys ymosi ikslams. Iš ik ųjų okios padė ies p iežas ys y a gilesnės i , galima i in i, laikinos. Da naus ys ymosi p incipų nesilaikymas (a negalėjimas laiky is) būdingas besi ys ančioms šalims. Tačiau kuo labiau kyla jų ekonominės plė os lygis, uo daugiau dėmesio ski iama socialinei i aplinkosauginei plė ai. Apie ai liudija Eu opos Sąjungos išsi ysčiusių šalių pa i is. Te mino sus ainabili y lie u iškus a i ikmenis a umas i da numas su- siejus su e mino sus ainable de elopmen lie u iškais a i ikmenimis plė a i ys ymasis, galima suda y i SES plė os e minų ma icą (ž . 2 pa .). 233Te minologija | 2024 | 31 SES plė os pokyčių galu inis ikslas – da nus ys ymasis, . y. nuo- la iniai kokybiniai pokyčiai. Ki a e us, jie y a jos kiekybinių pokyčių ezul a as. Ne el ui sakoma, kad be kiekybės sunku pasiek i kokybę. Tuo emian is 3 pa . pa aizduo i SES plė os i ys ymosi yšiai. 2 pa . SES plė os lie u iški e minai 3 pa . SES plė os a as Iš 3 pa . ma y i, kad SES plė os pokyčių si uacijos (plė os a umas i da numas, ys ymosi a umas i da numas) y a plė os ezul a as. Iš esmės ai jos kiekybinės a kokybinės cha ak e is ikos. Jų koncep ualiza- imas su eikia būklės kiekybinio e inimo galimybę. Romualdas Gine ičius 234 Te mino „sus ainable de elopmen “ lie u iškų a i ikmenų a osenos socialiniuose moksluose p oblemos SES PLĖTROS POKYČIŲ KIEKYBINIO VERTINIMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI Iš s aipsnyje pa eik ų li e a ū os šal inių ma y i, kad e minas sus ainable de elopmen nag inėjamas kaip ling is inė p oblema. Nė a y imų, ku ie ją nag inė ų sis emiškai, . y. e in ų galimus SES plė os yšius i p iklauso- mybę. Tačiau iek mokslinę, iek p ak inę eikšmę u i p agma iškas požiū- is. Visos ealios SES, p adedan nuo įmonės i baigian als ybėmis a jų sąjungomis, siekia nuola didin i unkciona imo e ek y umą. Tai iesiogiai susiję su k yp inga jų plė a, ku i įmanoma, jeigu y a galimybė kiekybiškai į e in i esamą būklę (Gine ičius 2009). Iš 3 pa . ma y i, kad galu inis SES unkciona imo ikslas y a da nus ys ymasis, ku is p iklauso nuo plė os a umo i plė os da numo. Sa o uož u plė os da numas p iklauso nuo jos a umo. Tiek VLKK, iek ki i šal iniai nenu odo, nuo ko p iklauso e - minų a i plė a i da ni plė a a osena. Pa eikiama bend a, . y. p iklau- soma nuo kon eks o, ekomendacija (VLKK KB; S unžinas 2015). Te minas a i plė a a ojamas kalban apie į ai ias als ybės eiklos s i is i jų eiš- kinius: poli iką (poli ines bend ijas, s a egijas), ekonomiką ( inansus, inką, pi kimus, skolinimą, įmones), socialinę poli iką (pensijų sis emą), ene ge iką (ene gijos iekimą, ku ą), aplinkos poli iką, ekologiją (kaimo ie o es, žu ų iš eklius), anspo ą (a iaciją), žemės ūkį, žu ininkys ę (lai yną), u izmą, gamybą, s a ybą, mies us. Te minas da ni plė a a ojamas eks uose apie aplinkos poli iką, ekonomikos, ene ge ikos, bend uosius dalykus, socialinę poli iką, u izmą, anspo ą, žemės ūkį, žu ininkys ę, mies us (S unžinas 2015; VLKK KB). Iš šių pa yzdžių didelio aiškumo dėl e minų a i plė a i da ni plė a a osenos nema y i. No in pasiaiškin i dėl a osenos, ei- kia gilin is į esamus a umo i da numo e inimo būdus. Vis didesnio odiklių skaičiaus į aukimas į jų sis emą didina ne SES plė os da numo, be SES plė os būklės e inimo adek a umą. Ši būklė y a SES plė os da numo e inimo bazė, o ne pa s da numas. Šiuo me u daugiausia y imų ski a SES da numo plė os komponen ų būklei e in i. Tai liudija ak as, kad pasaulyje p iskaičiuojama daugiau kaip 500 da naus ys ymosi odiklių modelių – 70 isuo inų, pe 100 – nacionalinių, daugiau kaip 70 – egio- ninių i apie 300 – ie inių (Ka es e al. 2001; Pa is, Ka es 2003; Čiegis, Ramanauskienė, Šimanskienė 2010), ku iais e inami SES da numo plė  os komponen ai – aplinka, socialinės ekonominės plė os būklė (Lancke , Nijkamp 2000; P esco Allen 1995; No dhaus, Tobin 1973; Mo is 1979; Be ke, Man a 1999; Zolo as 1981; Wacke nagel, Rees 1997). Mažiau y imų, 235Te minologija | 2024 | 31 ski ų apsk i ai SES plė os būklei (jų da nai). Pa yzdžiui, ienu me u bu o nus a y a Lie u os egionų socialinės ekonominės plė os būklė, ku i bu o į a dy a in eg uo u da naus ys ymosi indeksu (Čiegis, Ramanauskienė, Ši- manskienė 2010). Ve inan Tailando egiono plė ą, sujung i ys odikliai: BVP ienam gy en ojui, CO2 emisija i ene gijos su a ojimas (Chansa n 2013). Taip pa analizuo a besi ys ančių šalių (Pe u, Mau icijaus, Filipinų, Bangladešo, Ganos, Indijos i k .) plė os da na, ku i į e inama ik BVP odikliu (Babu, Da a 2015). Ki ame y ime daugiak i e iais me odais nu- s a y a I alijos egionų plė os būklė. Ve inimo modelis apėmė 18 odiklių: 9 ski i aplinkosaugos, 9 – socioekonominei plė ai (Boggia, Co ina 2010). Kinijos Suihua egiono plė os e inimas a lik as emian is 28 odikliais: 10 ski a ekonominei, 10 – aplinkosaugos i 8 – socialinei plė ai (Jia Zhou e al. 2007). I ano Ke manšaho mies o plė os e inimas emiasi jau 44 odikliais: 23 ski i socialinei pažangai, 8 – ekonominiam augimui, 13 – aplinkosaugai (Somayeh Zina izadeh e al. 2017). Visi šie SES plė os būklės odikliai y i- muose į a dy i kaip plė os da numo į e čiai, no s neanalizuojama, kaip a s- ki ų odiklių g upių plė a bu o sude in a a pusa yje. Esminis e inimo požymis y a ilgalaikiškumas (VLKK KB), ku į galima ak uo i kaip plė os p oceso, kiekybės cha ak e is iką. Vadinasi, a umo būklę galima e in i ik pasibaigus nag inėjamam laiko a piui. Da numo, da nos esminis požy- mis y a SES komponen ų plė os sude inamumas (VLKK KB). Vadinasi, ai jau kokybės ezul a as, iš ku io ma y i plė os p oceso s uk ū a, i da numą galima ma uo i no imu laiko momen u. Įp as a ai da y i nag inėjamo lai- ko a pio ukmės pe iodu (me ų pabaigoje). Dažnai nepaisan o, kad plė os a umas y a da numo sąlyga, jis be eik nenag inėjamas. Y a bandymų kie- kybiškai e in i plė os dinamiką (Gine ičius 2019; Ged ilai ė 2019). Viena iš okios padė ies p iežasčių y a a, kad e minas sus ainable de elopmen į lie u ių kalbą e čiamas aip pa , kaip i da ni plė a. Nė a ne gi iena eikš- miškai sup an amo e minų a i plė a i da ni plė a e imo į anglų kalbą. A sakymas slypi Jung inių Tau ų 2015 m. p iim oje „Da naus ys y- mosi da bo a kėje 2030“. Joje numa y a 17 ikslų, o 8 ikslas oks: „Ska- in i a ų, į aukų i da nų ekonomikos augimą <...>“ („P omo e sus ai ned, inclusi e and sus ainable economic g ow h <...>“) (UN. T ans o ming ou Wo ld: <…> 2015). Vadinasi, žodžio a us a i ikmuo anglų kalboje y a sus ained, o žodžio da nus – sus ainable. Angliškas e minas de elopmen e čiamas a i ikmenimis plė a i ys ymasis, odėl a si anda nemaža painia a. Į e inan ai, kad plė a apima Romualdas Gine ičius 236 Te mino „sus ainable de elopmen “ lie u iškų a i ikmenų a osenos socialiniuose moksluose p oblemos kiekybinius, o ys ymasis – kokybinius pokyčius, e mino plė a angliškas a i ikmuo galė ų bū i g ow h, o e mino ys ymasis – de elopmen (ž . 4 pa .). No in nus a y i SES plė os da numo kiekybinio e inimo si uaciją, eikia apž elg i esamus jo būdus. Jų inkamumo k i e ijus gali bū i esmi- nis da nios plė os požymis – SES komponen ų (ekonominio, socialinio i aplinkosauginio) plė os būklės sude inamumo laipsnis. Iš li e a ū os šal- inių ma y i, kad daba iniu me u plė os da numo e inimas a liekamas d iem aspek ais: a ski ų SES plė os komponen ų odiklių g upių a ba SES isumos e inimas. Visiems okiems siūlymams, me odikoms, odiklių sis- emoms būdingas as pa s me odologinis ūkumas. Manoma, kad isos jos odo SES plė os da numą, no s su da numo e inimu nieko bend a ne u i. Iš a ios i da nios plė os y imų ma osi, kad šių e minų a osena p i- klauso nuo e inamojo eiškinio pobūdžio. Tai gali bū i socioekonominė sis ema kaip isuma a ba jos a ski i komponen ai. Pi muoju a eju galima išski i isus is da nios plė os koncepcijai bū inus komponen us – ekono- minį, socialinį, aplinkosauginį i nus a y i, kokiu mas u jų plė os būklė bu o sude in a, . y. nus a y i jų plė os da numą. To negalima pada y i, jeigu e i- namas a ski as komponen as a jo odiklių g upės. Pa yzdžiui, a gu a bū ų p asmingas siekis aip nus a y i aplinkosauginės plė os da numą. Apibend i- nan galima eig i, kad ikslinga kalbė i apie mies o, įmonės, šalies, jos egio- nų, ku ie p iklausy ų SES, plė os da numą, i apie mies o, įmonės, šalies, jos egionų ekonominės, socialinės, aplinkosauginės plė os a umą. Lygiai aip pa eikia kalbė i ne apie poli ikos, ekonomikos, ene ge ikos, socialinės poli ikos, anspo o, u izmo, žemės ūkio, žu ininkys ės da ną, o apie jų plė os a umą (su sąlyga, kad jų būklę galima į e in i kiekybiškai). 4 pa . SES plė os a umo i da numo angliški e minai 237Te minologija | 2024 | 31 SES plė os da numo kiekybinis e inimas a liekamas am ik ais e a- pais. Pi miausia suda omas SES socialinės ekonominės plė os odiklių są ašas ( inka daugybė daba inių adinamųjų da nos odiklių sis emų). Po o jie p iski iami da nios plė os komponen ams – ekonominiam, so- cialiniam, aplinkosauginiam. Paskui a liekamas komponen ų plė os kie- kybinis e inimas (Gine ičius i k . 2022; Ged ilai ė 2019; Volko 2018; T ishch e al. 2021; T ishch e al. 2023). Tu in šiuos į e čius galiausiai į e inama SES plė os da na (ž . 5 pa .). Iš 3 pa . ma y i, kad isos SES plė os yšio cha ak e is ikos y a a - pusa yje susijusios: ys ymosi a umas i plė os da numas y a plė os a umo ezul a as, o ys ymosi da numas – ys ymosi a umo i plė os da numo ezul a as. Taigi bazinis odiklis y a plė os a umas. Kaip bu o nu ody a, jis plė ą a spindi kaip p ocesą. Negalima sp ęs i, a SES plė o- josi a iai emian is ik ienų me ų ezul a ais. VLKK KB aip pa nu o- doma, kad ai ilgalaikis yksmas. Kaip plė os cha ak e is iką jis nu odo kiekybinius pokyčius, ykusius pe nag inėjamąjį laiko a pį. Šis laiko a - pis mokslinėje li e a ū oje i gi nė a išsamiai ap a as. Galima bū ų siūly i, kad ai mažiausia laiko a ka pa, iš ku ios adek ačiai į e inama nag inė- jamo eiškinio plė a. Tuo emian is galima pa eik i SES plė os a umo kiekybinio e inimo g a inį anali inį modelį (ž . 6 pa .). 6 pa . SES plė os a umo kiekybinio e inimo g a inis anali inis modelis 5 pa . SES plė os da numo kiekybinio e inimo s uk ū inė schema