Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai

117Terminologija | 2024 | 31 doi.org/10.35321/term31-06 Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai Peculiarities in the Structure of Definitions of Specific Terms of Geography AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0001-8655-7333 ANOTACIJA Bet kurios srities sąvokos apibrėžimas yra sudėtingas ir tos srities žinių reikalaujantis loginis veiksmas, o šio veiksmo rezultatas – termino apibrėžtis. Terminologijoje kiekvieno termino apibrėžtis yra unikali. Ji padeda susieti sąvoką su ją reprezentuojančiu terminu. Straipsnyje analizuojamos 2021 m. išleisto Aiškinamojo geografijos terminų žodyno 648 rūšinių terminų apibrėžtys, trumpai apžvelgiami apibrėžčių reikalavimai, išskiriami tame žodyne rasti rūšinių terminų apibrėžčių modeliai. Dažniausias rūšinio termino apibrėžties modelis – apibrėžties pradžioje įvardijama jos loginė dominantė ir po kablelio atskleidžiami apibrėžties esminiai požymiai, paaiškinantys rūšinį apibrėžiamo termino dėmenį ar dėmenis. Apibrėžties loginė dominantė nagrinėjamame žodyne apibrėžiama atskirai kaip gimininis terminas. Kiti keturi rūšinių terminų apibrėžčių modeliai ne tokie produktyvūs, kai kurie nesunkiai gali būti transformuojami į pirmojo modelio apibrėžtis. ESMINIAI ŽODŽIAI: apibrėžtis, apibrėžties struktūra, apibrėžties reikalavimai, termininė reikšmė, rūšinis terminas. A B S T R A C T The process of defining a concept within in any field is a sophisticated and systematic endeavor that requires expertise in the subject matter. The result of this process is the definition of term. Each term carries unique definition. It helps to link a concept to the term that represents it. The article analyses the definitions of 648 specific terms founded in Aiškinamasis geografijos terminų žodynas issued in 2021 (Explanatory Dictionary of Geographical Terms, 2021), shortly overviewing the definitions‘ requirements and identifying definitions‘ models of specific terms. The most common model of definition of specific terms is such model, when at the beginning of definition is told logical dominant and after comma the essential 118 Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai Aušra RimkutėGanusauskienė attributes of definition are indicated. This logical dominant is defined as a general term in the dictionary. The other four models of definition of specific terms are less productive, some of them can be readily transformed into the most common model of definition. KEYWORDS: definition, structure of definition, requirements of definition, terminological meaning, specific term. ĮVADINĖS PASTABOS Kaip tiksliai apibrėžti vientisinį ar sudėtinį terminą ir suformuluoti tokią termino apibrėžtį, kuri atitiktų jai, kaip ir terminams, keliamus tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, kad apibrėžiamosios sąvokos apimtis būtų lygi apibrėžiančiosios sąvokos apimčiai, kad apibrėžtis būtų tiksli, aiški, nedviprasmiška, netautologinė, kai apibrėžiamoji ir apibrėžiančioji sąvokos reiškiamos tapačiai, kad apibrėžtis derėtų su kitomis sąvokų sistemos apibrėžtimis, kad būtų nei per siaura, nei per plati ir pan., rūpi praktinį terminologijos darbą dirbantiems specialistams. Reikia pripažinti, kad Lietuvos terminologų darbuose visų susistemintų apibrėžčių reikalavimų nerasime. Bene daugiausia apie juos yra rašęs Kazimieras Gaivenis (Gaivenis 2004: 85–117; 2014: 204, 221, 223 ir kt.), vieną kitą mintį galima rasti Angelės Kaulakienės (2014), Palmiros Zemlevičiūtės (2018), Alvydo Umbraso (2008, 2022), Aušros Rimkutės-Ganusauskienės (2021) ir kt. darbuose. Tačiau terminologų darbuose aiškių ir išsamių apibrėžčių rašymo taisyklių ar gairių nėra. Jeigu jos ir būtų, greičiausiai būtų grindžiamos dažniausiai logikos vadovėliuose ir terminologijos vadovėliuose bei standartuose minimais reikalavimais, be viso to, moksliškai tiksliai apibrėžti tam tikros srities sąvoką būtų įmanoma tik gerai išmanant apibrėžiamos sąvokos objektą, suvokiant sąvokos turinį ir jos apimtį, taip pat turint ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Šio straipsnio tikslas – nustatyti rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumus. Siekiant minėto tikslo, keliami tokie uždaviniai: 1) apžvelgti lietuvių ir užsienio autorių įžvalgas apie terminų apibrėžčių rašymą ir reikalavimus; 2) išnagrinėti pasirinktos srities rūšinių terminų apibrėžtis ir išskirti jų struktūrinius modelius. Tirti pasirinktas vienas iš naujausių spausdintų aiškinamųjų terminų žodynų – 2021 m. išleistas Aiškinamasis geografijos terminų žodynas. Tai „pirmasis sisteminis tokios didelės apimties ir įvairių geografijos sričių terminų žodynas, parengtas bendradarbiaujant su Valstybine lietuvių kalbos komisija“ (AGTŽ 2021: 7). Jame pateikiami 3405 svarbiausi ir dažniausiai vartojami bendrosios, 119Terminologija | 2024 | 31 gamtinės ir visuomeninės geografijos, taip pat kraštovaizdžio geografijos ir kraštotvarkos bei kartografijos ir geoinformatikos terminai. Išskirtinis šio leidinio bruožas – terminų aprašai pateikiami lentelėje, kurią „sudaro 10 terminus pristatančių prasminių stulpelių: eilės poskyryje nr., gimininis terminas, (po)rūšinis terminas, santrumpa, apibrėžtis, sinonimai, neteiktini terminai, atitikmuo anglų kalba, atitikmuo rusų kalba ir atitikmuo vokiečių kalba“ (AGTŽ 2021: 11). Tyrimo objektu atsitiktiniu būdu pasirinktos žodyno sudarytojų gamtinės ir visuomeninės geografijos terminų grupei priskirtos 648 rūšinių terminų apibrėžtys. Tikimasi, kad toks imties dydis leis padaryti išvadas apie rūšinių terminų apibrėžčių struktūros modelius ir padės nustatyti būdingiausius apibrėžčių ypatumus. Be rūšinių terminų apibrėžčių, žodyno autoriai pateikia ir gimininių terminų apibrėžčių, kurios dėl ribotos apimties šiame straipsnyje nenagrinėjamos, tačiau šių terminų apibrėžčių analizė – įdomus ir plačiau netirtas, atskiro tyrimo reikalaujantis objektas. Pridurtina, kad pasirinktas analizuoti Aiškinamasis geografijos terminų žodynas yra sutvarkytas savo sritį išmanančių specialistų, peržiūrėtas terminologo, svarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisėje. Visa tai leidžia manyti, kad geografijos terminija yra sutvarkyta, o žodyne pateikiamų terminų apibrėžtys atitinka joms keliamus terminologinius reikalavimus. Taigi, tyrimo medžiaga parodys, kokiais principais remiantis formuluojamos terminų apibrėžtys, taip pat atskleis metodiškai naudingus tam tikrus struktūrinius terminų apibrėžčių aspektus. Rašant straipsnį taikomas analitinis aprašomasis metodas, leidžiantis ne tik aprašyti tyrimo objektą – žodyno rūšinių terminų apibrėžtis, bet ir jį, remiantis teorine terminologijos medžiaga, išsamiai išnagrinėti, taip pat lyginamasis metodas, padedantis palyginti ne tik pasirinktas nagrinėti apibrėžtis, bet ir skirtingų mokslininkų įžvalgas. Be šių metodų, pasitelkiamas skaičiavimo metodas, leidžiantis gautus duomenis pavaizduoti grafiškai ir jais grįsti daromas išvadas, taip pat atskleisti tam tikrus tiriamo objekto ypatumus. DĖL TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ Terminai – bet kurios mokslo srities pagrindas. Jų termininė reikšmė nusakoma apibrėžtimis, arba definicijomis. Termino apibrėžtis, kaip rašo Regina Kvašytė, – tai „išsamus žodinis apibūdinimas, atspindintis termininės reikšmės1 branduolio semas ir nusakantis sąvokos turinį, kuriuo tam 1 Čia ir toliau išretinta žodyno autorės R. Kvašytės. 120 Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai Aušra RimkutėGanusauskienė tikru abstrakcijos lygmeniu atskleidžiami esminiai požymiai, skiriantys ją nuo gretimų sąvokų“ (Kvašytė 2005: 13). Kitaip tariant, tam tikros srities sąvokos apibrėžtyje turi būti atskleidžiamas sąvokos turinys, kurį sudaro apibrėžiamo daikto ar reiškinio požymių visuma. Kristinos Rickevičiūtės teigimu, „[s]ąvoką apibrėžiant, siekiama dvejopo tikslo: 1) nurodomi požymiai turi padėti atskirti apibrėžiamosios sąvokos objektą nuo kitų tai pačiai giminei priklausančių objektų ir 2) apibrėžiančiojoje sąvokoje nurodomi požymiai turi būti parenkami ir sugrupuojami taip, kad apibrėžimas parodytų apibrėžiamos sąvokos objekto esmę, jo istorinį vystymąsi“ (Rickevičiūtė 1960: 149). Klaus’as-Dirk’as Schmitz’as atkreipia dėmesį į tai, kad „geriausia, kai apibrėžtys siejasi su kitomis sąvokomis ir įvardija būdingas apibrėžiamos sąvokos ypatybes. Remiantis apibrėžtimis ir sąvokų ypatybėmis, galima sąvokas susieti ir sudaryti jų sistemas, atspindinčias tam tikros srities ar posričio žinias“ (Schmitz 2015: 25). Naujausiame 2022 m. tarptautiniame standarte ISO 704 Terminology work – Principles and methods iš esmės pabrėžiami tie patys dalykai – apibrėžtyje turi būti nurodomi esminiai apibrėžiamos sąvokos požymiai, ir taip sąvoka išskiriama iš kitų tos pačios dalykinės srities sąvokų (ISO 704 2022: 33). Vadinasi, apibrėžiant turi būti parenkami tokie būtini ir papildomi (antraeiliai) požymiai, kurie parodytų, kuo apibrėžiama sąvoka siejasi su kitomis tos pačios srities sąvokomis ir kuo nuo jų skiriasi. Taigi, neabejotinai sąvokos apibrėžimas yra sudėtingas ir tam tikros srities žinių reikalaujantis loginis veiksmas, o šio veiksmo rezultatas – termino apibrėžtis. Kalbant apie Lietuvos terminologiją apskritai, didelę įtaką dėl politinių, istorinių ir kitų aplinkybių XX amžiuje lietuvių terminologijai darė rusų terminologijos mokykla. 1973 m. iš rusų kalbos išverstame leidinyje Terminologinis darbas (Pagrindai ir metodai), sudarytame pagal inžinieriaus Dmitrijaus Lotės (1898–1950) ir TSRS Mokslų akademijos Mokslinės-techninės terminologijos komiteto darbus, rašoma, kad, atskleidžiant sąvokos turinį, reikia atkreipti dėmesį į sąvokos vietą sąvokų klasifikacijoje, todėl būtina tinkamai suklasifikuoti tam tikros srities sąvokas. Be viso to, išskiriami ir bendrieji apibrėžčių reikalavimai, tokie kaip apibrėžtys turi fiksuoti tikslų sąvokos turinį, atskleisti sąvokos esmę, „neturi varžyti mokslinės-techninės minties“ (TD 1973: 21), daugiausia turi būti žodinės, atitikti kalbos normas, apibrėžtyse „turėtų būti vartojamos tos sąvokos (terminai), kurios jau anksčiau yra apibrėžtos arba visiems žinomos“ (TD 1973: 22). 121Terminologija | 2024 | 31 Apibrėžčių rašymo gaires randame jau nebegaliojančiame 1993 m. Vilniaus universiteto ir Lietuvių kalbos instituto darbuotojų pagal ISO 704-87 parengtą, lietuvių kalbai pritaikytą standartą Lietuvos RST 1115-90 Terminologijos principai ir metodai. Jame pateikiami apibrėžčių sudarymo principai: „Sąvokos, vartojamos apibrėžimui2 sudaryti, turi būti įvardintos terminais, kurie arba jau vartojami šioje sistemoje, arba gerai žinomi. Visais atvejais specialistas, sudarantis apibrėžimą, turi būti įsitikinęs, kad terminai bus visiems suprantami“ (Lietuvos RST 1115-90: 7). Standarte taip pat nurodoma, kokių taisyklių reikia laikytis, rašant apibrėžtis. Pirmiausia minimas vienas esminių reikalavimų – „apibrėžimuose turi atsispindėti esminiai sąvokos požymiai“ (Lietuvos RST 1115-90: 8). Antras reikalavimas: „Į apibrėžimą turi įeiti visi esminiai požymiai, kurie tinka tiesioginiam sąvokos identifikavimui konkrečioje sąvokų sistemoje. Skiriamieji požymiai parenkami iš atitinkamos sąvokų sistemos“ (Lietuvos RST 111590: 8). Trečias svarbus dalykas – apibrėžčių sistemiškumas: „Apibrėžimas turi atspindėti sąvokos požymius ir sisteminius santykius tarp sąvokų tokiais būdais: 1) nurodant esminius platesnės sąvokos požymius, kuriais grindžiami santykiai; <...>; 2) atskiriant juos nuo suderintų (koordinacinių) sąvokų“ (Lietuvos RST 1115-90: 8). Paskutinis reikalavimas, minimas standarte, – apibrėžčių trumpumas: „Į apibrėžimą būtina įtraukti tik esminius (išorinius ir vidinius) konkrečios sąvokos požymius. Iš šių požymių išvedamus kitus požymius į apibrėžimą traukti netikslinga“ (Lietuvos RST 1115-90: 9). Naujausiame, jau minėtame, tarptautiniame standarte ISO 704 Terminology work – Principles and methods iš esmės pabrėžiami tie patys reikalavimai (ISO 704 2022: 33). Kadangi terminų standartai rengiami kaip ir terminų žodynai, šių apibrėžčių rašymo reikalavimų terminologai ir terminų žodynų autoriai ir rengėjai laikėsi ir iš esmės iki pat šiol laikosi vertindami ar rašydami terminų apibrėžtis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (rekomendacija R-4) (2015 m. gruodžio 3 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-8 redakcija) patvirtintuose Terminų žodynų rengimo bendruosiuose reikalavimuose nurodoma, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, rašant terminų žodynų, rengiamų pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgyvendinamas kalbos programas ir vertinamų pagal Terminų žodynų vertinimo taisykles, apibrėžtis: „Termino apibrėžtyje turi būti tiksliai pasakyta 2 Standarte žodis apibrėžimas vartojamas „apibrėžties“ reikšme. 122 Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai Aušra RimkutėGanusauskienė sąvokos esmė ir nurodyti skiriamieji jos požymiai (vengti neesminių dalykų). Apibrėžtis turi būti išsami, bet kiek galima trumpesnė, kalbiškai taisyk linga, stilistiškai sklandi. Vienu pagrindu skiriamų sąvokų apibrėžtys turi būti to paties modelio. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ ir analogiški kitų kalbų leidiniai negali būti terminų apibrėžčių šaltiniai – juose pateikiamas ne termininės, o leksinės reikšmės aiškinimas“ (TŽRBR 2015). Jokių išsamesnių apibrėžties rašymo gairių šiuose reikalavimuose nėra. Augustino Ndi-Kimbiʼio teigimu, rašytinės apibrėžčių formos turėtų atitikti tam tikrus visuotinai terminologams, taip pat ir terminografams priimtinus reikalavimus (Ndi-Kimbi 1994: 327). Jo manymu, nors senovės graikų ir vėlesni filosofai, kurie nagrinėjo apibrėžtis, neatsižvelgė į terminologijos reikalavimus ir neanalizavo apibrėžčių naudojimo už savo srities ribų atvejų, jų taikyti loginių apibrėžčių modeliai ir taisyklės ne visada tinka, todėl kai kuriais atvejais neatitinka šiuolaikinės terminologijos poreikių. Tačiau, kadangi teorinių įžvalgų apie terminų apibrėžtis nėra daug, daugeliu atveju tenka grįžti prie filosofų ir logikų siūlomų apibrėžčių formulavimo taisyklių (Ndi-Kimbi 1994: 328). Kaip jau užsiminta, kalbant apie terminų apibrėžtis, logika ir jos dėsniai ypač svarbūs. Kaip tik todėl logikoje apibrėžimas laikomas pirmiausia loginiu veiksmu, kuriuo atskleidžiami esminiai apibrėžiamo objekto požymiai ir apibrėžiamasis objektas atskiriamas nuo kitų objektų (Ažubalis 2008: 30, plg. VLEe3). Nurodoma, kad apibrėžimą sudaro šios dalys: 1) apibrėžiamoji išraiška (lot. definiendum, Dfd) – sąvoka, kuri apibrėžiama; 2) apibrėžiančioji išraiška (lot. definiens, Dfn) – sąvokos, kuriomis apibrėžiama; 3) jungiančioji išraiška („yra“, „reiškia“, „vadinama“, „tas pats, kas“ ir kt.; vietoj jos gali būti rašomas brūkšnys), kuri rodo ryšį tarp apibrėžiamosios ir apibrėžiančiosios išraiškų (Plečkaitis 2004: 163; Ažubalis 2008: 30; Eidukienė 2009: 60; Bubelis ir kt. 2012: 116; Valatka 2014: 63). Taigi, loginę apibrėžties formą galima išreikšti tokia formule: T ≡ A, kur T – terminas (apibrėžiamoji išraiška), A – apibrėžtis (apibrėžiančioji išraiška), ≡ ekvivalentumo ženklas (t. y. jungiančioji išraiška). 3 Plg. „apibrėžimas, definicija (lot. definitio), loginis veiksmas, kuriuo nustatoma kriterijai tiriamajam objektui nuo kitų objektų atskirti nurodant jo specifiką ir vartojamos arba įvedamos kalbinės išraiškos reikšmė“ (VLEe). 123Terminologija | 2024 | 31 Jungiančiąją išraišką dažniausiai matome tekstuose, o terminų duomenų bazėse, aiškinamuosiuose terminų žodynuose (tiek popieriniuose, tiek elektroniniuose) šios išraiškos nerasime – paprastai rašomas terminas, o ir jo apibrėžtis skiriama grafiškai (kita spalva, kitu šriftu ir pan.), duomenų bazėse apibrėžtis gali būti rašoma kitame duomenų langelyje ir pan. Nagrinėjamame Aiškinamajame geografijos terminų žodyne jungiamosios išraiškos taip pat nėra, nes, kaip jau užsiminta, terminų straipsnių informacija pateikiama lentelėje, todėl ir apibrėžtis pateikiama atskirame stulpelyje. Bruno de Bessé teigia, kad pats sąvokos apibrėžimo veiksmas turi būti grindžiamas konceptų (sąvokų) analize, ir priduria, kad labai dažnai terminologai ar terminus kuriantys specialistai jos neatlieka, t. y. sistemingai neanalizuoja sąvokų, jų sąvokų sistemų, nors taip turėtų kuriuo nors būdu daryti – galvose ar užrašuose, kad pavyktų apdoroti pačias sudėtingiausias sąvokų santykių su kitomis sąvokomis, jų požymių išskyrimo, apibrėžimo ir kitas problemas (De Bessé 1997: 66, 106). Taigi, norint tinkamai apibrėžti tam tikrą sąvoką, t. y. sukurti termino apibrėžtį, reikia atlikti paruošiamuosius darbus. K. Gaivenis pastebi, kad aiškinamųjų terminų žodynų apibrėžčių „struktūra priklauso nuo terminu pavadinamos sąvokos turinio ir apimties platumo, termino vietos sąvokų klasifikacijos sistemoje“ (Gaivenis 2002: 74). Analizuodami aiškinamųjų terminų žodynų apibrėžtis, neišsiversime be termininės reikšmės sampratos aptarimo. Termininė reikšmė nėra tas pats, kas leksinė, kitaip tariant – paprasto žodžio, reikšmė4, tačiau struktūriniu požiūriu šios reikšmės gana panašios, nes jas sieja semantiniai komponentai, dar vadinami semomis (Jakaitienė 2010: 57). Leksinė reikšmė, kaip nurodoma VLEe, – „žodžio turinio individualioji dalis – žodžiu perteikiama konceptuali informacija apie pavadinamą dalyką. Žodžio turinį sudaro įvairaus abstraktumo reikšmės: gramatinė (kalbos dalies, kuriai priklauso žodis), bendroji (darybinių ar semantinių grupių, į kurias įeina žodis) ir individualioji. Pvz., žodis rašytojas yra konkretusis daiktavardis, jo bendroji grupinė reikšmė – veikėjo pavadinimas (kaip ir kiti su priesaga -tojas iš veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai pavadina tą, kas atlieka pamatiniu žodžiu nusakytą veiksmą), individualioji reikšmė – ‘asmuo, kuriantis grožinės literatūros kūrinius’“. Leksinė reikšmė, K. Gaivenio manymu, atspindi termininės reikšmės „intensionalą ir kai kurias implikacionalo 4 Plg. „Reikšmė, atskleidžianti žodį sudarančio garsų komplekso santykį su tuo kompleksu reiškiamu daiktu, reiškiniu, sąvoka“ (Kvašytė 2005: 52). 124 Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai Aušra RimkutėGanusauskienė semas“ (Gaivenis 2002: 17). Termininė reikšmė terminologų suvokiama kaip reikšmė, būdinga žodžiui tam tikros srities terminijoje (Kvašytė 2005: 53). Kitaip tariant, termininė reikšmė siejasi su specialiu, ne visiems žinomu tikrovės objektu (denotatu). Pvz., terminas nuotėkis geografijos specialistų suprantamas kaip vandens apytakos procesas: Vandens apytakos procesas, kai vanduo teka drenažo srities link. AGTŽ 2021: 122. Hidrogeologijos srityje terminas nuotėkis apibūdinamas kaip vandens kiekis: Vandens kiekis, nutekantis iš sausumos ploto vieneto per tam tikrą laiką; išreiškiamas debitu, moduliu, nuotėkio koeficientu. EHTŽ 2003. Taigi, palyginę gamtinės geografijos ir hidrogeologijos terminus, matome, kad termino nuotėkis termininės reikšmės skirtingose srityse yra nevienodos. Tačiau tiek vienoje, tiek kitoje srityje sąvoka nuotėkis susijusi su vandeniu. Kaip matome iš pirmos apibrėžties, pirmąją jos dalį sudaro svarbiausias apibrėžties žodis procesas, nusakoma ir tai, koks procesas – vandens apytakos, antroji apibrėžties dalis skirta esminiam sąvokos požymiui nusakyti – vanduo teka drenažo srities link. Hidrogeologijoje vartojama apibrėžtis šiek tiek platesnė: čia loginė dominantė, t. y. pagrindinis apibrėžties žodis, yra žodis kiekis, nurodoma, kad tai vandens kiekis, o tada nusakoma, kuo šis kiekis išsiskiria – nuteka iš sausumos ploto vieneto per tam tikrą laiką. Aptariama apibrėžtis išplečiama papildoma informacija, nurodant antrinius požymius, susijusius su apibrėžiamąja sąvoka. Apibendrinant tai, kas pasakyta, galima teigti, kad kiekvienos srities termino termininė reikšmė turi tikslias, apibrėžties nustatomas ribas. Tačiau, be abejo, ne visada yra aišku, kokios minėtos ribos turėtų būti ir kaip jos turėtų būti susijusios su termininės reikšmės esminiais ir neesminiais (papildomais) požymiais, kuriuos būtina išryškinti apibrėžiant tam tikrą sąvoką. Esminiais apibrėžiamos sąvokos požymiais galima laikyti tokius požymius, kurių kiekvienas yra būtinas ir pakankamas apibrėžiant sąvoką ir išskiriant ją nuo kitų tos pačios kategorijos sąvokų. Algirdo Ažubalio teigimu, esminiai tam tikro objekto požymiai yra tokie, kurių „kiekvienas skyrium būtinas, o visų kartu pakanka, kad būtų galima tam tikrą objektą atskirti nuo kitų (net ir panašių) objektų“ (Ažubalis 2008: 24). Neesminiai sąvokos požymiai tokie, kurie ją papildo, tačiau be jų sąvokos turinys nesikeičia. Logikoje skiriami ir bendrieji požymiai, kurie svarbūs kalbant ir apie 125Terminologija | 2024 | 31 terminų apibrėžtis. Bendrieji požymiai yra „būdingi visiems tam tikros grupės objektams“ (Ažubalis 2008: 24). Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, pridurtina, kad kiekviena apibrėžiamoji sąvoka gali turėti ne vieną ir ne du, o daugybę požymių, kaip tik todėl nurodyti visus juos praktiškai yra neįmanoma, todėl formuluojant apibrėžtį laikomasi principo nurodyti tik esminius požymius, atribojančius apibrėžiamąją sąvoką nuo kitų sąvokų. Leksinė reikšmė, be abejo, gali būti termininės reikšmės pagrindas. Pasitaiko atvejų, kai terminas turi ne vieną termininę reikšmę, todėl kiekviena jo reikšmė paprastai yra apibrėžiama atskirai kaip savarankiškas vienetas. Aiškinamajame geografijos terminų žodyne terminų, turinčių ne vieną reikšmę, nėra daug. Tais atvejais, kai reikšmė ne viena, apibrėžiama atskirai, reikšmes numeruojant, pvz.: kolonizãcija 1. Kitos šalies ar teritorijos užgrobimas, jos pavertimas kolonija. 2. Žmonių masinis persikėlimas gyventi į kitas šalis ir teritorijas. AGTŽ 2021: 208. Kaip matome iš pavyzdžio, terminas kolonizacija turi dvi terminines reikšmes: pirma sietina su šalies ar teritorijos užgrobimu, antra – su masiniu persikėlimu gyventi. Alvydas Umbrasas atkreipia dėmesį, kad „[K]uo savarankiškiau apibrėžti kiekvieną reikšmę skatina žodynų kompiuterizavimas, dėjimas į terminų duomenų bazes“ (Umbrasas 2008: 222). Peržiūrėjus nagrinėti pasirinktus geografijos terminus, matyti, kad daugiareikšmiai terminai, t. y. tokie terminai, kurie turi dvi ir daugiau reikšmių (geografijos žodyne pateikiamas terminas europeizacija (AGTŽ 2021: 280) turi net 4 reikšmes, rasti 5 terminai (sėklius, metropolis, miestas, geografinė kultūra ir tauta), turintys po 3 reikšmes), sudaro apie 2,3 proc. Taigi, tai nedidelis procentas, palyginti su vieną reikšmę turinčiais terminais (97,7 proc.). Prisimintina, kad tradiciškai daugiareikšmiškumas kaip semantinis reiškinys laikomas viena iš pagrindinių terminologijos problemų ir siekiama laikytis principo: tam tikros srities vienas terminas – viena reikšmė, kad būtų išvengta dviprasmiškumo5. Kaip matoma, vienareikšmiškumo kaip vieno iš terminams keliamų reikalavimų nagrinėjamame Aiškinamajame geografijos terminų žodyne iš esmės laikomasi. Tačiau, grįžtant prie terminų apibrėžčių struktūros, pasakytina, kad terminologijoje, taip pat ir terminografijoje, terminų apibrėžtis yra svarbiausia 5 Palmira Zemlevičiūtė straipsnyje XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu išsamiai aptaria daugiareikšmiškumo sampratą terminologijoje ir medicinos terminijoje (Zemlevičiūtė 2020: 98–131). 132 Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai Aušra RimkutėGanusauskienė daugiau reikšmių turinčių terminų taip pat yra vos vienas kitas. Visi pagal šį modelį apibrėžiami terminai yra dvižodžiai. Kaip rodo atliktas tyrimas, Aiškinamajame geografijos terminų žodyne rūšiniai terminai apibrėžiami pagal penkis modelius (žr. 1 pav.). Galima teigti, kad sutvarkytoje ir sunormintoje geografijos terminijoje vyrauja klasikinės apibrėžtys, dar vadinamos definitio per genus proximum et differentiam specificam. Šiose apibrėžtyse per giminę ir rūšinį skirtumą šalia giminės (gimininio termino) atskleidžiami rūšiniai skirtumai, t. y. tai, kas šiame straipsnyje vadinama skiriamaisiais požymiais. Šie požymiai, kaip matėme iš pavyzdžių, padeda apibūdinti apibrėžiamąją sąvoką kaip rūšį (rūšinį terminą) ir leidžia ją atskirti nuo visų kitų derančių tos pačios kategorijos sąvokų. Rūšinio skirtumo nustatymas – vienas esminių veiksmų, norint tiksliai apibrėžti ir atskirti apibrėžiamą sąvoką nuo kitų. Kaip tik dėl to yra teigiama, kad gali ir nebūti vienos tos pačios sąvokos apibrėžties, apibrėžčių gali būti tiek, kiek ir kokių bus išskirta svarbiausių požymių, todėl „teisingi gali būti ne tik vienas, bet ir net keli terminų apibrėžimai“ (Gaivenis 2002: 19). Vieno vyraujančio rūšinių terminų apibrėžties modelio pasirinkimas rodo, kad apibrėžtys rašomos laikantis analogijos principo. Toks apibrėžčių standartinimas, matyt, susijęs su reikalavimais, keliamais aiškinamiesiems terminų žodynams. Vieni iš svarbių apibrėžtims keliamų reikalavimų – trumpumas ir logiškumas, minimi ne tik terminologų, bet ir logikų, taip pat nurodomi ir naujausiame ISO 704 standarte. Taigi, idealiu atveju termino apibrėžtis turėtų būti suformuluota vienu sakiniu (Ndi-Kimbi 1994: 334), tačiau šis 1 pav. Rūšinių terminų apibrėžčių modelių dažnis (proc.) 133Terminologija | 2024 | 31 reikalavimas ne visada įgyvendinamas. Peržvelgus rūšinių terminų apibrėžtis, matyti, kad apie 77 proc. visų apibrėžčių yra vieno sakinio, likusi dalis – kelių sakinių apibrėžtys. Labai trumpų apibrėžčių vos viena kita, vyrauja ilgesni sakiniai, kai kableliais ar net kabliataškiais yra atskiriamos sakinio dalys. Tokiose apibrėžtyse apibūdinami esminiai ar papildomi požymiai, reikalingi sąvokai nusakyti. Nors turėtų atrodyti, kad kuo ilgesnė apibrėžtis, tuo ji tikslesnė ir išsamesnė, tačiau taip nereikėtų visais atvejais manyti, nes rūšinio termino termininei reikšmei atskleisti turi pakakti nusakyti skiriamąjį (-uosius) ir (ar) svarbiausią (-sius) sąvokos požymį (-ius). IŠVADOS Bet kurios srities sąvokos apibrėžimas yra sudėtingas ir tos srities žinių reikalaujantis loginis veiksmas, o šio veiksmo rezultatas – termino apibrėžtis. Norint tinkamai apibrėžti sąvoką, t. y. sukurti termino apibrėžtį, reikia atlikti paruošiamuosius darbus. Aiškinamuosiuose terminų žodynuose apibrėžtis laikytina konstruktyvaus žodyno autorių susitarimo rezultatu. Apibrėžtimi sąvoka atskiriama nuo kitų sąvokų, nustatomos termininės reikšmės ribos, fiksuojami sąvoką įvardijančio termino konceptualūs ryšiai su kitais terminais ir pan. Termino apibrėžties struktūra priklauso nuo juo pavadinamos sąvokos turinio ir apimties, taip pat termino vietos sąvokų klasifikacijos sistemoje. Tyrimo duomenys atskleidžia, kad Aiškinamajame geografijos terminų žodyne rūšinių terminų apibrėžtys kuriamos pagal penkis modelius. Dažniausias rūšinio termino apibrėžties modelis – įvardijama loginė dominantė, kuria eina jau žodyne apibrėžtas vientisinis ar sudėtinis terminas, ir po kablelio atskleidžiami esminiai apibrėžiamos sąvokos požymiai, paaiškinantys rūšinį termino dėmenį ar dėmenis. Kiti keturi rūšinių terminų apibrėžčių modeliai ne tokie produktyvūs, kai kurie nesunkiai gali būti transformuojami į pirmojo modelio apibrėžtis. Aiškinamojo geografijos terminų žodyno rūšinių terminų apibrėžčių vienodumą, kartu ir sąryšingumą lemia palyginti aiški žodyno terminų hierarchinė sistema, taip pat nuoseklus specialistų ir terminologų darbas. 134 Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai Aušra RimkutėGanusauskienė ŠALTINIAI AGTŽ 2021: Aiškinamasis geografijos terminų žodynas. Parengė Paulius Kavaliauskas (moksl. red.), Dovilė Krupickaitė (ats. red.) ir kt., Vilnius: Vilniaus universitetas. EHTŽ 2003: Enciklopedinis hidrogeologijos terminų žodynas: lietuvių–anglų–vokiečių–rusų kalbų. Parengė Vytautas Juodkazis (ats. red.), Viktoras Kemėšis, Gailė Žaliūdienė, Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba. Prieiga internete: https://terminai.vlkk.lt/. LITERATŪRA Ažubalis Algirdas 2008: Logika ir mokyklinė matematika: monografija, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Bubelis Rimgaudas, Jakimenko Virginija, Valatka Vytis 2012: Logika II: Silogistika, klasių logika, daugiareikšmė, modalinė, normų logika, nededukciniai samprotavimai, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. De Bessé Bruno 1997: Terminological Definitions. – Sue Ellen Wright, Gerhard Budin. Handbook of Terminology Management 1: Basic Aspects of Terminology Management, John Benjamins Publishing Co., 63–74. DLKŽe: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. Stasys Keinys, 8-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021; e. variantas, 2021. DOI: doi.org/10.35321/dlkz. Prieiga internete: https://ekalba.lt. Eidukienė Dalia 2009: Logika, Vilnius: Parama. Gaivenis Kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: LKI leidykla. Gaivenis Kazimieras 2004: Sudėtinių terminų pateikimas ir aiškinimas terminų žodynuose. – Terminologijos istorijos ir dabarties problemos: straipsnių rinkinys Kazimierui Gaiveniui atminti. Albina Auksoriūtė (sud.), Stasys Keinys (ats. red.), Valentina Skujinia, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 85–117. Gaivenis Kazimieras 2014: Rinktiniai raštai. Sudarė Jolanta Gaivenytė-Butler, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISO 704 2022: ISO 704: 2022 (E) Terminology work – Principles and methods, Switzerland. Kaulakienė Angelė 2014: Terminologija. Terminografija. Terminija: straipsnių rinkinys, Vilnius: Technika. Kvašytė Regina 2005: Mokomasis terminologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Lietuvos RST 1115-90: Lietuvos RST 1115-90 (ISO 704-87) Terminologijos principai ir metodai: oficialus leidinys, Vilnius: Standartizacijos ir kokybės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1993. Löckinger Georg, Kockaert Hendrik J., Budin Gerhard 2015: Intensional definitions. – Handbook of Terminology Online 1 (2015), Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 60–81. DOI: https:// doi.org/10.1075/hot.1.int1. LST ISO 5127:2019 Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas. Prieiga internete: https://lsd.lrv.lt/lt/standartu-terminu-baze/. Ndi-Kimbi Augustin 1994: Guidelines for terminological definitions: The adherence to and deviation from existing rules in BS/ISO 2382: Data Processing and Information Technology Vocabulary. – Terminology. International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 1 (2), 327–350. DOI: https://doi.org/10.1075/term.1.2.07ndi. Pavel Silvia, Nolet Diane 2001: Handbook of terminology, Ottawa: Minister of Public Works and Government Services Canada. Plečkaitis Romanas 2004: Logikos pagrindai, Vilnius: Tyto alba. Rickevičiūtė Kristina 1960: Apibrėžimas per artimiausiąją giminę ir rūšinį skirtumą. – Problemos 1, 149– 164. DOI: https://doi.org/10.15388/Problemos.1960.0.7259. Rimkutė-Ganusauskienė Aušra 2021: Sudėtinio termino dėmenų ir apibrėžties subordinacija: vieno atvejo analizė. – Terminologija 28, 175–191. DOI: 10.35321/term28-08. Schmitz Klaus-Dirk 2015: Terms in Texts and the Challenge for Terminology Management. – Terminologija 22, 15–25. TD 1973: Terminologinis darbas (Pagrindai ir metodai): pagalbinė priemonė, sudaryta pagal D. Lotės ir TSRS Mokslų akademijos Mokslinės-techninės terminologijos komiteto darbus. Vertė A. Kaulakienė, Vilnius: Mintis. TŽRBR 2015: Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai. Prieiga internete: https://www.vlkk.lt/ aktualiausios-temos/terminija/terminu-zodynu-rengimo-bendrieji-reikalavimai. 135Terminologija | 2024 | 31 Umbrasas Alvydas 2008: Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai: kad žodynai būtų geresni. – Terminologija 15, 216–225. Umbrasas Alvydas 2022: Teisės aktų ir jų apibrėžčių reikalavimų klausimu. – Terminologija 29, 120–138. DOI: doi.org/10.35321/term29-07. Valatka Vytis 2014: Apibrėžimas kaip medija scholastinėje mokslo teorijoje. – Logos 81, 62–69. VLEe: Visuotinė lietuvių enciklopedija, e. variantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001– 2020. Prieiga internete: www.vle.lt. Zemlevičiūtė Palmira 2018: Iš terminų žodynų rengimo patirties. – Gimtoji kalba 7, 11–20. Zemlevičiūtė Palmira 2020: XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 98–131. DOI: doi.org/10.35321/all83-05. Prieiga internete: https:// journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/2044. PECULIARITIES IN THE STRUCTURE OF DEFINITIONS OF SPECIFIC TERMS OF GEOGRAPHY Summary In the field of terminology professionals focus on creating precise definitions of oneword or compound terms. They aim to ensure that these definitions meet specific criteria, including having the extension of concept, also definition must be unambiguous, clear, and non-tautological, must accord with other definitions in the concept system, and must avoid being overly narrow or broad. This article aims – to identify the characteristics of the structure of definitions of specific terms in the geosciences. To accomplish this goal, the following tasks have been established: 1) to examine insights from both Lithuanian and foreign authors regarding the formulation and criteria for term definitions; and 2) to investigate the definitions of specific terms and ascertain their structural models. Aiškinamasis geografijos terminų žodynas (Explanatory Dictionary of Geographical Terms), published in 2021, is selected for this study. It is investigated, that five different definitions’ models of specific terms are used in Aiškinamasis geografijos terminų žodynas. The most common model of definition of specific terms is such model, when at the beginning of definition is told logical dominant and after comma the essential attributes of definition are indicated. This logical dominant is defined as a general term in the dictionary. The other four models of definition of specific terms are less productive, some of them can be readily transformed into the most common model of definition. The clear hierarchical system of terms in Aiškinamasis geografijos terminų žodynas and consistent work of specialists and terminologists determines the uniformity of definitions of specific terms. Gauta 2024-07-05 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]